Issuu on Google+

nai a n a N Iliustravo AgnÄ—


Ele ir draugai


UDK  821.511.111-93                       Pa297

Versta iš: Timo Parvela ELLA JA KAVERIT 1-3 Tammi, Helsinki, 2010

Knygos vertimą remia FILI – Finnish Literature Exchange

ISBN 978-609-441-172-4

© Tekstas, Timo Parvela, 1995, 1996, 1998 © Iliustracijos, Agnė Nananai, 2013 Pirmą kartą 2005 metais suomių kalba išleido Tammi, Helsinkis, Suomija, pavadinimu Ella ja kaverit 1-3. © Vertimas į lietuvių kalbą, Viltarė Urbaitė, 2013 © Leidykla „Nieko rimto“, 2013


Timo Parvela

Ele ir draugai

Iliustravo Agnė Nananai Iš suomių kalbos vertė Viltarė Urbaitė

Vilnius 2013


Mokytojas keistai elgiasi Mano vardas Elė. Aš mokausi pradinėje mokykloje. Mūsų klasė draugiška ir mes turime gerą mokytoją. Tikriau, turėjome, nes pastaruoju metu jis kaip nesavas. Anksčiau mokytojas visuomet kalbėdavo aiškiai. Jis užduodavo daug namų darbų ir liepdavo nusiraminti, jeigu kas nors per pamoką triukšmaudavo. Paskui viskas pasikeitė. Vieną dieną mokytojas lentą pavadino langu. Jis pamiršo užduoti namų darbų ir nepastebėjo, kad Tukas su Sampu visą pamoką keičiasi ledo ritulininkų nuotraukomis. Dar vėliau atėjo laiškas. Sampas jį pamatė įėjęs į klasę pasiimti kamuolio. Mokytojas sėdėjo ir skaitė laišką. Jis buvo išraudęs, o rankos virpėjo. Pastebėjęs Sampą, mokytojas paslėpė laišką portfelyje ir keistai nusišypsojo. Jis netgi nesubarė Sampo, kad šis vaikšto nešvariais batais. 11


Mokytojas pasidarė tikrai keistas. Manome, kad jį kažkas persekioja. Hana taip sugalvojo. – Tai persekiotojo laiškas, – pasakė ji, išgirdusi apie laišką. – Kodėl persekiotojo? – paklausė Patris, kuris niekad nesusigaudo. – Persekiotojų aukos visad būna įsitempusios. Tokie žmonės keistai elgiasi ir gauna laiškus, – paaiškino Hana. – Vadinasi, ir mūsų tėtį persekioja. Jis visada taip keistai elgiasi, kai gauna laišką iš telefonų kompanijos... – sumurmėjo Sampas. – Persekiotojų laiškuose visad prašoma vidurnaktį į parką atnešti krepšį su pinigais, – pareiškė Tukas, kuris viską žino. – Kodėl mokytojas turėtų nešti pinigus į parką? – nusistebėjo Patris. – Nes kažkas paėmė įkaitu mokytojo vaiką, – atsakė Tukas. – Mokytojas neturi vaiko, – paprieštaravo Hana. 12


– Tada jis pagrobė mokytojo žmoną, – pasiūlė Tukas. – Mokytojas nevedęs. Visiems pasirodė keista, kad mokytojui reikia nešti į parką krepšį su pinigais. Juk jis neturi nei vaiko, nei žmonos. – Vargšas mokytojas. Turime jam padėti, – tarė Hana. – Bet kaip? – paklausė Patris. Niekas nežinojo, ką atsakyti. Netgi Tukas, kuris paprastai žino viską. Nusprendėme palaukti.

Baseine Mokytojas elgėsi labai neįprastai ir kitą dieną, kai mūsų klasė važiavo į baseiną. – Jūs panašus į tą begemotą iš mokyklos televizijos, – pasakė Patris autobuso vairuotojui. – Tas nebuvo toks storas, – patikslino Sampas. Vairuotojas nieko neatsakė. Tik dėbtelėjo į mokytoją, kai šis nervingai nusijuokė. Vairuotojas važiavo labai smarkiai. Mums tai baisiai patiko! 13


14


Baseine mokytojas liepė visiems išsirikiuoti vorele. – Padėk tą muilą ant baseino krašto, – paliepė mokytojas Patriui, kuris įsivaizdavo, kad baseinas – tai didelė vonia. – Plaukioti – smagu! Kas iš jūsų jau moka plaukti? – paklausė mokytojas. Žinoma, visi norėjome pasirodyti, tad liuoktelėjome į vandenį. O tuomet mokytojas, įšokęs į baseiną, ištraukė Tuką, Patrį, Tiną ir Heidę, kurie dar nemokėjo plaukti. Nustebome pamatę, kad mokytojas baseine plaukioja su drabužiais. Visa klasė, žinoma, vilkėjo maudymosi kostiumėlius arba glaudes. Išskyrus Sampą, kurio glaudės liko baseine. Mat jis pamiršo užsirišti virvutę. Buvo be galo smagu. Visi garsiai šūkavo ir taškė mokytoją vandeniu. Mokytojas irgi kažką šaukė, tik per tą triukšmą niekas nesuprato ką. Galiausiai mokytojui tai nusibodo ir jis iškrapštė mus iš vandens. Visa klasė susirinko aplink jį. Išskyrus Sampą, kuris baseine ieškojo savo glaudžių. Mokytojas vėl šoko į vandenį, vis dar nenusivilkęs drabužių. O visi susirūpinę susižvalgė. – Aiškus dalykas, – tarė Hana. – Persekiojimo požymiai, – pripažino ir Tukas. Man pagailo mokytojo. Toks mielas, bet toks užguitas. Tikėjausi, kad plaukimas jam padės atsipalaiduoti. 15


Pagaliau visa klasė vėl buvo išrikiuota prie baseino krašto, o mokytojo drabužiai džiūvo ant turėklo. Keista, po drabužiais jis mūvėjo glaudes. Mokytojas parodė švilpuką. Jis paaiškino, kad šokti į vandenį bus galima tik išgirdus švilpuką. – O koks jo garsas? – paklausė Patris. Mokytojas sušvilpė, norėdamas parodyti, kaip skamba švilpukas. O mes puolėme į vandenį. Tada mokytojas užriko tuojau pat lipti lauk. Kai jis baigė gelbėti Tuką, Patrį, Tiną ir Heidę, kurie vis dar nemokėjo plaukti, visi vėl stovėjo išsirikiavę. Žinoma, išskyrus Sampą. Jo glaudės vandeny vėl nusmuko. – Na, užteks, – tarė mokytojas. – Be to, nėra tas plaukimas toks jau smagus, – atsiduso jis. Mums tai pasirodė keista, nes visiems buvo labai smagu. Žinoma, visai klasei pagailo mokytojo, kai jis išeidamas paslydo ant Patrio palikto muilo. Ir negalėjome atsistebėti, kai lipdamas iš baseino mokytojas išsakė daugybę žodžių, kuriuos buvo uždraudęs vartoti. Mokytojas buvo rimtai užspeistas persekiotojo. 16


Duobe Kol mokytojas mėgino iš ko nors pasiskolinti sausus drabužius, mes klusniai laukėme priešais baseino duris. Staiga kažkas pastebėjo, kad trūksta Patrio. Visi apsižvalgėme ir sužiurome vienas į kitą, bet Patrio nesimatė. – Persekiotojas pagrobė ir Patrį, – nutarė Tukas. – Kas dabar už jį sumokės? – svarstė Hana. Sampas apsiraudojo. Kartais jis būna tikras žliumbikas. – Čionai, – staiga pasigirdo prislopintas balsas. Persigandę susibūrėme arčiau vienas kito. Baisus garsas sklido tarsi iš po žemių. – Čia tas persekiotojas, – perbalusi tariau aš. Visi sudrebėjo iš siaubo. – Padėkit, kvailiai, – vėl pasigirdo balsas. Šįkart jis, rodės, sklido iš pievos vidurio, bet ir ten nieko nesimatė. Tada pievoje šmėstelėjo ranka ir taip pat greitai vėl pradingo. Mes atsargiai prisiartinome. Pievos vidury žiojėjo gili duobė, o jos dugne stovėjo Patris. – Kaip tu čia patekai? – nustebo Sampas. – Įkritau. Gal manai, kad čia gyvenu? – sušnypštė Patris. 17


– Iš kur man žinoti. Niekada nesu pas tave buvęs, – įsižeidęs atsakė Sampas. – Kas čia per duobė? – stebėjosi Hana. – Čia spąstai, – nedvejodamas tarė Tukas. – Bet koks kvailys gali čia įkristi? – nepatikėjo Hana. Visi sužiurome į Patrį. – O kam tie spąstai? – paklausiau aš. – Aišku, kad mokytojui, – atsakė Tukas, ir Hana pritariamai linktelėjo. – Mokytojas nenunešė į parką pinigų, todėl persekiotojas nusprendė jį pagauti, – susiprotėjo Hana. – Aš noriu namo, – šūktelėjo Patris iš duobės. – Tu gi sakei, kad gyveni šitoj duobėj, – piktdžiugiškai tarė Sampas. – Aš taip nesakiau! – suriko Patris. – Gal galima pripilti duobę vandens? Tada Patris išplauktų į viršų, – pasiūliau. – Aš nemoku plaukti! – sušuko Patris ir apsiraudojo. – Ak taip, tiesa, – visi pritariamai linktelėjome. – Bet moku stovėti ant rankų, – kiek linksmiau pareiškė Patris ir atsistojo ant rankų, remdamasis į duobės šlaitą. Mes pradėjome ploti, ir jam iškart pasitaisė nuotaika. – Sugalvojau, – staiga pasakė Tukas. – Sampas su Hana įlips į duobę ir padės Patriui išsiropšti. 18


Netrukus Patris patenkintas jau stovėjo viršuje prie duobės. – Ačiū, – padėkojo jis Sampui su Hana. – Einu į kioską nupirkti jums saldainių, – pažadėjo jis ir nuėjo.


Parvela, Timo Pa297 Elė ir draugai / Parvela, Timo; iš suomių kalbos vertė Viltarė Urbaitė; iliustravo Agnė Nananai. – Vilnius: Nieko rimto, 2013. – 120 p.: iliustr. Suomių rašytojas Timas Parvela šešerius metus dirbo mokytoju. Savo asmeninę patirtį jis sudėjo į knygų seriją vaikams. Trys linksmos istorijos apie Elės, jos klasės draugų ir mokytojo nuotykius prajuokins tiek mažus, tiek didelius skaitytojus. Knygoje mergaitės Elės lūpomis paprastai kalbama apie vienerius mokslo metus. Smagus pasakojimo tonas ir netikėtos situacijos nejučia įtraukia į šmaikštų Elės ir jos draugų pasaulį.

Redaktorė Justina Skunčikaitė Korektorė Danutė Ulčinskaitė Maketavo „Nieko rimto“ dizaino grupė Tiražas 2000 egz. Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt Spausdino UAB BALTO print Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius


Kas įdomaus šiandien nutiko Elei ir jos bendraklasiams mokykloje? Neeilinis dalykas! Griežtasis klasės mokytojas gauna paslaptingą laišką ir visas persimaino. Net mokinių išdaigos jam neberūpi. Vaikai iš karto supranta priežastį taip keistai elgiasi tik persekiotojų aukos! Elės ir draugų pareiga - atskleisti piktus persekiotojo kėslus ir išgelbėti mokytoją. „Mes visą kelią nepastebimai sekėme mokytoją iki jo namų. Tai, žinoma, buvo gana sunku, nes mūsų kerėplojo kone dvidešimt. Be to, Sampas su Tuku garsiai ginčijosi, kuris iš jų yra Supermenas, kuris Betmenas. Vis dėlto manau, kad mokytojas nieko nepastebėjo. Bent jau neatpažino mūsų, kai policininkas paklausė, ar mes ne jo mokiniai.“ Klasės gyvenimas neaprimsta nė minutei, o mažieji padaužos kasdien sugalvoja naujų išbandymų savo mokytojui. Ar išlaikys jo nervai iki mokslo metų pabaigos?

ISBN 978-609-441-172-4

El. knygynėlyje – geresnės kainos!

9 786094 411724


Elė ir draugai