16
2012 m. kovo 20 d.
Pilietinës iniciatyvos
Këdainiuose prasidëjo Muziejø metai mokiniais ir ves istorijos pamokas“, – sakë R. Þirgulis.
Papildys kas mënesá
Renginyje dalyvavo (ið kairës) – Këdainiø kraðto muziejaus direktorius R. Þirgulis ir rajono savivaldybës meras R. Diliûnas. Á Këdainiø kraðto muziejø atvyko (ið kairës) Seimo narys A. Anuðauskas, Tarptautinës komisijos naciø ir sovietinio okupaciniø reþimø nusikaltimams Lietuvoje ávertinti ðvietimo programø koordinatorë I. Vilkienë ir ðios institucijos vykdantysis direktorius R. Raèinskas. /Nuotr. autorës/
Auðra MALINAUSKIENË
Muziejø metus Këdainiø kraðto muziejus pradëjo vykdyto Europos Sàjungos programos „Europa pilieèiams“ 4-ojo veiksmo „Gyva Europos atmintis“ projekto „Laiðkai ateities kartoms“ rezultatø pristatymu Këdainiø visuomenei visuomenei.. Naujovë – terminalas Á neseniai vykusá renginá atëjæ sveèiai pirmiausia apþiûrëjo kompiuteriná terminalà – interaktyvià ekspozicijà, kurioje pateikiami, dokumentai, nuotraukos, liudininkø pasakojimai, raðytinë, vaizdinë, garsinë ir kita informacinë medþiaga, kuri buvo renkama ávairiais bûdais – archyvuose, muziejuose, privaèiø þmoniø albumuose, ið kolekcininkø ir kt. Didþiulæ dalá ekspozicijos sudaro medþiaga ið Këdainiø kraðto muziejaus fondø. Terminale atsispindi dvi okupacijos – pirmoji sovietinë (1940–1941 m.), naciø (1941–1944 m.) ir antroji sovietinë iki diktatoriaus J. Stalino mirties (1944–1953 m.). Po to renginio dalyviai klausësi mûsø kraðto tremtiniø dainø, atliekamø Këdainiø kultûros centro Surviliðkio skyriaus folkloro ansamblio, vadovaujamo Violetos Kaþukauskienës-Urbonavièienës.
Paveikë kraðto þmones Këdainiø kraðto muziejaus direktorius Rimantas Þirgulis pristatë projekto metu surinktus naciø ir sovietinës okupacijø liudininkø pasakojimus, iðleistus knygoje „Këdainiø kraðtas svastikos ir raudonosios þvaigþdës ðeðëlyje“
ir kompaktinæ plokðtelæ apie oku- vieneriø metø, laikotarpá pasiekëpacijas, palietusias Këdainiø krað- me tokiø savo darbo rezultatø – to þmones. Jø atminimui praëju- du memorialai þydø bendruomesiais metais taip pat buvo pastaty- nei, kompaktinë plokðtelë ir knyti du paminklai – sunaikintai Kë- ga, muziejinis kompiuterinis terdainiø þydø bendruomenei atmin- minalas“, – pasakojo R. Þirgulis. ti (senamiestyje ir Rengs pamokëles Daukðiø kaime). Paðnekovë mano, „Praëjusius mekad labai svarbu, jog tus Seimas buvo paKëdainiø kraðto muzieskelbæs Didþiøjø nejus ðá projektà pritaikë tekèiø metais, nes suedukacijai. ëjo 70 metø nuo 1941„Pedagogai savo øjø – didþiøjø trëmimokiniams rengs edumø ir holokausto. Mûkacines pamokëles ir sø projektas „Laiðkai naudos muziejaus suateities kartoms“ yra rinktà medþiagà. Juk svarbus tuo, kad jis tiek vaikui, tiek suauskirtas neilgam tryligusiam svarbu þinoti kos metø Këdainiø apie savo gimtàjá kraðkraðto istorijos laikotà ir kas jame atsitiko. tarpiui, per kurá LieLabai palaikome ðià tuvoje ir mûsø kraðte këdainieèiø iniciatyvà ávyko daug þiauriø ir dþiaugiamës, kad jûávykiø, smarkiai pasø kraðto muziejus suveikusiø ir iki ðiol tekûrë didþiulá projektà“, beveikianèiø mûsø – sakë I. Vilkienë kraðtà ir jo þmones. Vieðnios teigimu, Manau, kad ið dalies ji jauèia didþiausià paðis laikotarpis formuogarbà Këdainiams ir jo ja dabartinës Lietuvos Renginio dalyviai pirmiausia apþiûrëjo naujàjá kompiuteriná terminalà. þmonëms, mûsø kraðto gyventojø mentalitemuziejui ir mokykloms, tà“, – kalbëjo R. Þirgulis. pasipildys nauja medþiaga. su kuriomis jai tenka bendradarDarbas bus tæsiamas „Kol kas terminale matote biauti. Tûkstanèiai þuvusiøjø tik apie deðimt procentø surink„Jûsø rajonas yra labai aktyTaèiau paðnekovo teigimu, tos informacijos, nes dar maþdaug vus, todël mûsø organizuojamuo„1941–1953 metø pasekmës net artimiausiu metu darbas prie devyniasdeðimt yra sukaupta se seminaruose ir konferencijose – ne vienas tûkstantis þuvusiø ðio projekto neturi pabaigos, nes kompiuterinëse laikmenose“, – þmoniø, penki–septyni ðimtai miðKëdainius rodau pavyzdþiu“, – pakol bus gyvas nors vienas tø ávykiø pasakojo istorikas V. Banys. kuose nuþudytø partizanø, apie brëþë I. Vilkienë. keturi tûkstanèiai suðaudytø þydø, liudininkas, kuris ávairiausiomis Renginio metu Seimo narys Atvyko ir sveèiø per du tûkstanèius iðtremtø á Si- formomis susidûrë su to meto ávyA. Anuðauskas pristatë neseniai birà, o kiek dar buvo ákalinta, su- kiais, tol muziejininkai ir istorikai Këdainiuose vykusiame ren- iðleistà savo knygà „Teroras“, kuimta, tardyta... Tas laikotarpis yra turës darbo, o naujasis terminalas ginyje dalyvavo Tarptautinës ko- rià padovanojo Këdainiø kraðto be galo sudëtingas, todël Europos bus vis papildomas. misijos naciø ir sovietinio okupa- muziejui. „Beje, pirmiausia ketinama Komisija ðiam laikotarpiui skyrë Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà deramà dëmesá. O mes norëjome surengti seminarà mokytojams. padaryti kaþkà naujo, kas turëtø Terminalas yra ir edukacinë prie„Pilietinës iniciatyvos“ remia iðliekamàjà vertæ. Per trumpà – monë, todël mokytojai èia ateis su
Asmeniniai skelbimai –
Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai
Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) El. paðtas raredakcija @ra.w3.lt raredakcija@ Spausdino
UAB „Rinkos aikðtë“ spaustuvë
„Á Këdainiø kraðto muziejø uþsukæ këdainieèiai ir miesto sveèiai terminale iðvys mûsø kraðto istorinæ atkarpà, kuri prasidëjo po valstybës þlugimo 1940 metais ir baigësi Stalino mirtimi 1953iaisiais. Terminale eksponuojamas pats baisiausias Këdainiø kraðto periodas, kuriame – represijos, genocidas, emigracija, nacionalizacija ir kt. Èia sukauptas tik maþytis Këdainiø kraðto istorijos laikotarpis“, – sakë vienas ið projekto „Laiðkai ateities kartoms“ ágyvendintojø istorikas Vaidas Banys. Anot paðnekovo, projektas biurokratine prasme yra baigtas, taèiau ðiemet darbo muziejininkams prie jo dar tikrai pakaks, nes surinktas milþiniðkas istorinës medþiagos kiekis – tûkstanèiai dokumentø, vaizdo ir garso medþiagos, begalë nuotraukø ir kt. Todël kiekvienà mënesá terminalas
ciniø reþimø nusikaltimams Lietuvoje ávertinti vykdantysis direktorius Ronaldas Raèinskas, ðios komisijos ðvietimo programø koordinatorë Ingrida Vilkienë ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Lietuvos istorikas, keliø knygø ir daugelio raðiniø autorius Arvydas Anuðauskas. ,,Ðis këdainieèiø vykdytas projektas, kurio draugai ir partneriai mes buvome, yra be galo svarbus. Organizacijoje, kurioje dirbu, kalbama apie abi – sovietø ir naciø, okupacijas, palietusias ir þmones, ir visà visuomenæ, nukentëjusià nuo ðiø okupacijø. Këdainiø kraðto muziejus pasakoja apie tai, kas atsitiko jûsø kraðte, turinèiame labai graþià istorijà. Labai svarbu, kad ðie istorijos puslapiai yra atverèiami ne tik þmonëms, kurie dirba muziejuose, mokyklose ar tyrimo institutuose, bet ir plaèiajai visuomenei, kad ji suþinotø, kas ir kodël atsitiko bei kaip tai reikëtø vertinti“, – kalbëjo I. Vilkienë.
tel. 60 763
El. paðtas rinkosaikste@ra.w3.lt
Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444
KORESPONDENT AI KORESPONDENTA
Irma Bajorûnë Giedrûna Girdenytë Irmina Valantonytë Tel. 56 51 5111
www.rinkosaikste.lt
Auðra Malinauskienë Jovita Þebrauskaitë Tel. 57 771
Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti
Reklamos vadybininkas – tel. 56 589
Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys
Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 323 Tiraþas 5 992 egz.