Issuu on Google+

Rinkosaikðtë 2012 m. kovo 20 d.

17-ieji leidimo metai

Këdainiø rajono laikraðtis

2012 m. kovo 20 d. Antradienis

Nr. 33 (2 398)

V. Uspaskichas: „Mes sugebësime gràþinti valstybës laivà á teisingà kursà“

Kaina 1,20 Lt

Bylos ir teismai – po smurto ðeimose Jovita ÞEBRAUSKAITË

Antradiená, kovo 20-àjà, Këdainiø rajono apylinkës teismas turëtø nagrinëti jau treèià baudþiamàjà bylà, iðkeltà pagal pernai gruodþio viduryje ásigaliojusá Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ástatymà. Dar dvi tokios bylos bus nagrinëjamos kitomis artimiausiomis dienomis. /Nukelta á 3 psl./

Dingo parapijos traktoriukas Darbo partijos taryba vieningai patvirtino kandidatø á Seimà sàraðus. LR Seimo pirmininko pavaduotoja V. Baltraitienë (centre) – kandidatë Këdainiø vienmandatëje rinkimø apygardoje. Ðá sprendimà palaikë ir DP pirmininko pavaduotojai L. Grauþinienë ir J. Kondrotas (kairëje) bei prezidiumo narys J. Gaidamavièius.

V. Uspaskichas: „Dabartinë valdþia niekada nepasakys, kad pasiklydo, bet Darbo partija ðiandien yra stipri ir mes tiksliai þinome, kaip spræsti valstybës problemas.“

Sostinëje vykusiame Darbo partijos tarybos posëdyje buvo pristatyta Darbo partijos rinkimø programa, kandidatø rinkimuose sàraðas bei aptarta susiklosèiusi situacija ðalies politinëje ir teisinëje sistemoje. „Niekam nekyla abejoniø, kad ateinanti kadencija priklausys nuo Darbo partijos, todël mes turime ne tik þadëti ik nuo mûsø priklausys, kaip gyvens þadëti,, bet ir suvokti suvokti,, kà turime daryti ir kà darysime atëjæ á valdþià. TTik valstybë ateinanèius ketverius metus. Mes neleisime toliau griauti mûsø valstybës ir jos ekonomikos “, – sakë V ekonomikos“, V.. Uspaskichas. Kovo 20 dienà (antradiená) 19 val. per Këdainiø kraðto televizijà bus transliuojama tiesioginë laida

„Atviras pokalbis“.

Tema – „Dëmesys þmogaus sveikatai“.

/Nukelta á 2 psl./

Praëjusio penktadienio popiete buvo pastebëta, kad ið Dotnuvos parapijos garaþo yra dingæs vejai pjauti skirtas traktoriukas. TTai ai – ne vienintelë praëjusá savaitgalá rajone uþregistruota vagystë, atneðusi keliø tûkstanèiø litø nuostolá. Neaiðkiomis aplinkybëmis ið parapijos garaþo dingusio traktoriuko vertë – 5 tûkst. litø. /Nukelta á 3 psl./

Parko medþiai pasipuoðë inkilais Jovita ÞEBRAUSKAITË

Sekmadiená Darbo partijos Këdainiø skyriaus nariai senajame miesto parke këlë inkilus ir taip paminëjo artëjanèià Pasaulinæ þemës dienà. TTokià okià akcijà jie surengë antrus metus ið eilës. /Nukelta á 3 psl./

Restorane „Novus Laidoje dalyvaus rajono savivaldybës mero pavaduotoja Nijolë NAUJOKIENË, Këdainiø ligoninës direktorius Stasys SKAUMINAS ir Pirminës sveikatos prieþiûros centro direktorë Audronë RIMKEVIÈIENË. Klausimus laidos dalyviams galite pateikti ið anksto telefonais: 52 717, 56 894, laidos metu 52 717 – tiesioginis bei 56 894.

Didþiausias rajono laikraðtis

Rex“

kiekvienà penktadienio vakarà Jums skambës gyva muzika ir kaskart vis kitoks, nenuspëjamas muzikos stilius. Mus rasite adresu: Didþioji g. 52, Këdainiai, Informacija telefonais: +370 347 55 555, +370 656 23 807, www.novusrex.lt, info@novusrex.lt

Ðventiniai patiekalai á pobûvio vietà pagal Jûsø finansines galimybes!!! Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime.

Tel.: 8 630 01 106, 8 610 15 001, www.svenciucentras.lt

Prenumerata 2012-iesiems metams

Ypaè patraukli kaina! Prenumeruoti galima Lietuvos paðto, „Lietuvos ryto“ ir „Rinkos aikðtës“ platinimo tarnybose. Prenumerata priimama nuo bet kurios mënesio dienos.


2

2012 m. kovo 20 d.

V. Uspaskichas: „Mes sugebësime gràþinti valstybës laivà á teisingà kursà“ /Atkelta ið 1 psl./ „Dabartinë valdþia niekada nepasakys, kad pasiklydo, bet Darbo partija ðiandien yra stipri ir mes tiksliai þinome, kaip spræsti valstybës problemas. Todël rinkëjai turi tiksliai suprasti, kokià þinià mes jiems siunèiame, o mes esame pasiruoðæ atsakyti á visus klausimus“, – teigë Darbo partijos pirmininkas.

10 pagrindiniø tikslø Darbo partijos rinkimø programà sudaro 14 daliø: finansø ir mokesèiø politika, ekonomika, ðvietimas, jaunimo politika, kultûra, socialinë apsauga, valstybës Seimo narys V. Gedvilas (centre) – Darbo partijos kandidatas valdymas, regioninë politika ir sa- vienmandatëje Kauno–Këdainiø rinkimø apygardoje. vivalda, sveikatos apsauga, spor- energetikos sistemos nepriklauso„Þinoma, ið karto gyvenimas to politika, teisë ir teisëtvarka, mybës. Imsimës aktyviø veiksmø nepasikeis ir nebus lengva, bet kaimo ir þemës ûkio plëtra, ap- skatinti ðeimos verslà. yra dalykø, kuriuos galima padalinkosauga, informacinës visuoPerþiûrësime regionø politi- ryti greitai – ið karto po rinkimø menës plëtra, uþsienio politika ir kà ir pertvarkysime socialinæ vals- galësime padidinti minimalø atnacionalinis saugumas. tybës politikà. Tarptautiniuose lyginimà ir priimti konkurencijà „2012–2016 m. Seimo ka- santykiuose nuosekliai ginsime gerinanèius ástatymus. dencijai keliame sau deðimt pa- politiðkai ir ekonomiðkai pragmaVisus kitus paþadëtus dalygrindiniø tikslø, kuriuos turësime kus ágyvendinsime per ketverius tiðkus veiksmus. Be to, sukursime ágyvendinti. Sukursime palankià metus. Nors mûsø programoje mechanizmà, pagal kurá rinkëjai investicinæ aplinkà ir konkurenyra radikaliø nuostatø, bet mes galës atðaukti netinkamai dirbansugebësime gràþinti valstybës laicingà ekonomikà, sudarysime tá Seimo nará“, – kalbëjo Darbo và á teisingà kursà“, – ásitikinæs tinkamas sàlygas darbo vietø kûpartijos lyderis. V. Uspaskichas. rimui ir po dvejø metø panaikinsime nedarbo problemà. Dabartinë valdþia Tvirtino kandidatus Padidinsime minimalià më- degraduoja nesinæ algà iki 1 509 Lt. Gavæ rinDarbieèiø patvirtintame Pasak V. Uspaskicho, dabar- kandidatø daugiamandatëje Seikëjø pasitikëjimà imsimës realiø veiksmø maþinti ðilumos kainas. tinë valdþia degraduoja, jos su- mo rinkimø apygardoje sàraðe Skatinsime alternatyviø energijos pratimas apie demokratijà yra yra apie 250 þmoniø. ðaltiniø panaudojimà, biokuro abejotinas, o visuomenë yra suTaip pat Darbo partija kels vartojimà, pagaliau pradësime re- klaidinta ir nesupranta, kur juda savo kandidatus kiekvienoje aliai vykdyti daugiabuèiø namø re- mûsø ðalis, todël valdþià turi su- vienmandatëje rinkimø apygarnovacijà. Taip pat sieksime ðalies daryti profesionalai. doje. Darbo partijos pirmininkas

Seimo Darbo partijos frakcijos seniûnas V. Gapðys: „Planuojame serijà protesto akcijø, siekdami apsiginti nuo tendencingai vykdomo puolimo.“

V. Uspaskichas ketina kandidatuoti vienoje ið sostinës rinkimø apygardø. Visi partijos deleguojami kandidatai turës árodyti, kad yra verti dalyvauti rinkimuose su Darbo partija – jie turës pristatyti atitinkamà skaièiø paraðø, patvirtinanèiø, kad turi visuomenës palaikymà. „Sukûrëme efektyvø reitingavimo mechanizmà, kuriame bus atsiþvelgta á praëjusiø rinkimø rezultatus, dabartinæ kandidato veiklà partijoje, bendrà pasiruoðimà rinkimams, lojalumà, aktyvumà ir pan. Priklausomai nuo reitingavimo rezultatø bus nustatytas sàraðo eiliðkumas. Be to, kiekvienas partijos keliamas kandidatas turës vieðai prisiekti prieð savo bendraminèius“, – teigë V. Uspaskichas.

Aptarë politinæ situacijà Taip pat taryboje buvo aptarta esama politinë situacija ðalyje ir nutarta imtis ryþtingø veiksmø, kovojant su teismø savivale bei vykdomu susidorojimu su Darbo partija. Seimo nariai iðreiðkë pasiryþimà organizuoti protesto akcijas dël teisësaugos institucijø vykdomo puolimo prieð Darbo partijà. „Teismas nepaiso priimtø ástatymø ir vykdo politiná uþsakymà þlugdant Darbo partijà. Todël ðiandien nutarëme imtis ryþtingø veiksmø prieð vykdomà susidorojimà su mûsø partija. Planuojame serijà protesto akcijø, siekdami apsiginti nuo tendencingai vykdomo puolimo“, – sakë Seimo Darbo partijos frakcijos seniûnas Vytautas Gapðys. „Rinkos aikðtës“ inf.

Ûkininkui skirta 200 litø bauda Irma BAJORÛNË

Praëjusià savaitæ badavusios ûkininko Zigmo Sipavièiaus kiaulës penktadiená jautësi geriau. Pareikalavus Këdainiø valstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos pareigûnams ûkininkas iðkuopë mëðlà ið gardo, kuriame laikomos keturios kiaulës, sausai pakreikë, parûpino tinkamø paðarø paðarø.. Këdainiø VMVT vyr. veterinarijos gydytoja-inspektorë Þivilë Ðumskienë patvirtino, kad Miðtautuose esantis tvartelis nebus pamirðtas – specialistai reguliariai stebës, ar ûkininkas tinkamai pri-

þiûri laikomus gyvûnus. Këdainiø VMVT virðininkas Alfonsas Genys skyrë 200 litø baudà gyvûnus badu ir prastomis sàlygomis kankinusiam ûkininkui. Jei gyvûnø gerove besirûpi-

nantys veterinarijos specialistai dar kartà nustatys, kad tas pats ûkininkas nesirûpina kiaulëmis, VMVT gali kreiptis á teismà su reikalavimu konfiskuoti nepriþiûrimus gyvûnus. Ðeðtadiená „Rinkos aikðtë“ raðë, kad Miðtautø kaime ûkininkaujantis Z. Sipavièius neðeria laikomø kiauliø, jos kelias dienas nemaèiusios ëdalo mirko mëðle. Tik po veterinarijos specialistø ir þurnalistø vizito bei VMVT áspëjimo ûkininkas pasirûpino augintiniais.

Iðkovojo pergalæ ÞÛKB „KREKENAVOS MËSA“ siûlo darbà mësos iðpjaustytojams (-oms) Mes siûlome: · laiku mokamà gerà atlyginimà bei nuo darbo rezultatø priklausanèià skatinamàjà iðmokà; · apmokymà darbo vietoje. Telefonas pasiteirauti arba uþsiregistruoti pokalbio (8 347) 77 236.

„Këdainiai TTriobet“ riobet“ krepðininkai penktadiená Kaune ddviejø viejø taðkø skirtumu áveikë turnyro lentelëje viena vieta juos lenkianèià „Baltø“ komanda. Septintojoje vietoje ásitvirtinusiai Këdainiø komandai iki LKL reguliariojo sezono pabaigos liko penkerios rungtynës. „Rinkos aikðtës“ inf.

Mirties ðeðëlis ðirdá palytëjo, Ir sesuo iðëjo ið namø toli. Ant brangaus kapo aðaras iðliejæ, Bûkit tvirti gyvenimo kely.

Dël mylimos sesers mirties skaudþià netekties valandà nuoðirdþiai uþjauèiame Virginijà Ivaðkevièienæ. Vilties g. artimiausi kaimynai


2012 m. kovo 20 d.

3

Parko medþiai pasipuoðë inkilais

Norint pasiekti aukðtø medþiø ðakas teko lipti miesto seniûnijos paskolintomis kopëèiomis. /Nuotr. autorës/ Sekmadiená á Këdainiø parkà rinkosi daugiausia jaunø þmoniø.

Akcijos sumanytoja V. Baltraitienë á parkà atvyko irgi su inkilu.

/Atkelta ið 1 psl./ Akcijos sumanytoja Seimo pirmininko pavaduotoja Virginija Baltraitienë pasidþiaugë,

kad ðiemet susirinko dvigubai daugiau dalyviø, ir iðreiðkë viltá, kad toks Þemës dienos minëjimas taps Darbo partijos tradicija, kuri plësis po visà rajonà ir galbût taps visuotine. Kaip ir pernai, ðiemet inkilai buvo ákelti á senojo Këdainiø parko medþius, taèiau V. Baltraitienë pastebi, kad mieste yra ir daugiau vietø, kur bûtø galima ið ðiltøjø kraðtø gráþtantiems paukðèiams pasiûlyti „bûstà“. Miesto seniûnas Alvydas Kleiva patenkintas tokia akcija ir

norëtø, kad Këdainiuose bûtø kuo daugiau tokios iniciatyvos: vien parke, kuris uþima 46 hektarø plotà, inkilams kelti yra daugybë vietos. Beje, tarp maþdaug dvideðimties inkilø, kuriuos sekmadiená suneðë Darbo partijos nariai, buvo ne tik pirktiniø, bet paèiø padarytø. V. Baltraitienë prisipaþino savàjá inkilà pirkusi, bet mano, kad ateityje atsiras tradicija namelius paukðèiams daryti patiems.

Këdainieèiai Banevièiai, á parkà atsineðæ paèiø sukaltà inkilà, atsivedë ir trejø metø neturintá sûnø.

Bylos ir teismai – po smurto ðeimose /Atkelta ið 1 psl./

Policija pasirûpina apsauga Smurtas ðeimose tikrai daþnas – tokià iðvadà galima daryti pagal duomenis, kuriuos turi Këdainiø rajono apylinkës teismas. Po smurto ðeimoje fakto, apie kurá suþino policija, Policijos komisariato pareigûnai skubiai kreipiasi á teismà praðydami skirti priemones, kurios uþtikrintø smurtà patyrusio þmogaus apsaugà. Teismo atstovë ryðiams su visuomene ir þiniasklaida, teisëjo padëjëja Lucija Jakðta sako, kad pirmas toks praðymas teismà pasiekë pernai gruodþio 18-àjà, iki metø pabaigos jø jau buvo deðimt, o ðiemet iki kovo 15-osios – ðeðiolika.

Tenka laikinai palikti namus Jeigu smurtautojas gyvena kartu su þmogumi, prieð kurá

smurtavo, policija paprastai praðo teismo ápareigoti smurtautojà laikinai iðsikelti ið namø, nesiartinti prie smurtà patyrusio asmens, neieðkoti su juo ryðiø, nesiekti bendrauti. Skirdamas tokius ápareigojimus teismas neatsiþvelgia, kieno nuosavybë yra gyvenamasis plotas. Buvo atvejis, kai vyriðkis lazda sumuðë ir smaugë savo sugyventinæ, su kuria gyveno savo motinos namuose. Nors vyriðkis galbût jautësi esàs padëties ðeimininkas, taèiau po iðpuolio prieð savo moterá buvo priverstas laikinai palikti namus.

Aukomis tampa ir motinos Sugyventinës ir þmonos, nukentëjusios nuo savo sugyventiniø ir sutuoktiniø, sudaro didþiausià smurtà artimoje aplinkoje patyrusiø þmoniø skaièiø.

Dingo parapijos traktoriukas /Atkelta ið 1 psl./ Beveik 4 tûkst. litø nuostolis padarytas 45-eriø metø kaunietei, turinèiai sodybà Josvainiø seniûnijos Bajënø kaime. Á jos gyvenamàjá namà ásibrauta iðlauþus áleidþiamà lauko durø spynà ir sulauþius viduje esanèias duris. Vagys iðsineðë dujø balionà, mikrobangø bei kepimo krosneles, muzikos centrà ir keletà kitø daiktø.

Arti 3 tûkst. litø þalà patyrë 45-eriø metø këdainietis, kurio sodyba Ðëtoje ðá mënesá buvo apvogta du kartus. Pirmà kartà ið ûkinio pastato pavogta 540 litrø dyzelino, o antrà kartà ið kieme stovinèio automobilio „Volkswagen Trasporter“ iðimtas akumuliatorius ir CD grotuvas, be to, ið kito automobilio bako iðleistas dyzelinas. „Rinkos aikðtës“ inf.

naus smurtas prieð motinà: 20-metis spyrë savo motinai á nugarà. Yra atvejis, kai pagyvenusi moteris vienu metu nukentëjo ir nuo sûnaus, ir nuo anûko. Kitu atveju smurtautojas sumuðë motinà ir patëvá. Ðià ávairovæ papildo ir kur kas retesni atvejai, kai nuo savo moterø nukenèia vyrai. Keturiø pastarøjø mënesiø statistikoje – nukentëjæ du sugyventiniai ir vienas sutuoktinis. Viena moteris yra metaliniu strypu trenkusi sugyventiniui á galvà, o peiliu bedusi á kojà ir rankà.

Vaikai – ne tik liudininkai /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Këdainiø rajono apylinkës teismas, kaip ir kiti Lietuvos apylinkiø teismai, jau nagrinëja pagal naujàjá Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ástatymà iðkeltas bylas.

Suskaièiuota, kad nuo gruodþio vidurio iki kovo 15-osios yra nukentëjusios aðtuonios þmonos ir ðeðios sugyventinës, taèiau stebëtinai didelis ir motinø bei moèiuèiø skaièius – net septynios. Ir ðvieþiausiame policijos uþregistruotame ávykyje, dël kurio irgi kreiptasi á teismà, nukentëjo motina – 84-eriø metø këdainietæ sumuðë 59-eriø metø sûnus.

Kartais nukenèia ir vyrai Baudþiamojoje byloje, kurià, kaip minëta, teismas numatæs nagrinëti antradiená, irgi árodytas sû-

Dramatiðkø ávykiø bûta ir vienos pagyvenusios poros santykiuose. Nors moteris tvirtina kentusi nuolatiná vyro smurtà, taèiau baudþiamoji atsakomybë gresia ne vyrui, o jai, nes vyras sakosi buvæs jos sumuðtas. Nors moteris neigia tai dariusi, vyras tvirtina prieðingai ir dar pabrëþia, kad judviejø konflikto metu þmona buvo ágrûdusi á spintà nepilnametá vaikà. Vaikai neretai tampa tëvø konfliktø liudininkais. Ðtai ir Krakëse gyvenantis 38-eriø metø vyriðkis kovo 9-àjà neblaivus muðë þmonà vaikø akivaizdoje. Taèiau ðeimose pakelti rankà prieð vaikà – irgi ne retenybë: per keturis mënesius, praëjusius nuo minëtojo ástatymo ásigaliojimo, á policijà buvo kreiptasi dël trijø smurtà ðeimose patyrusiø vaikø.

Nuosprendis uþ smûgá Vasará teismas iðnagrinëjo ir priëmë nuosprendá baudþiamojoje byloje, kuri buvo iðkelta ne pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ástatymà, o pagal maþameèio berniuko motinos pareiðkimà. Moteris reikalavo, kad berniuko dëdë bûtø nubaustas uþ tai, kad uþ nepaklusnumà sudavë sûnënui gumine þarna. Vyriðkis teisinosi, kad pas senelius buvæs ir á garaþà atbëgæs berniukas lauþë vaikiðkà dviratukà ir nepaisë nei senelio, nei dëdës sudraudimø. Teismas nuteisë vyriðká ðeðeriø metø nelaisvei, bet bausmës vykdymà atidëjo metams. Vyriðkis taip pat gavo ávairiø jo laisvæ varþanèiø ápareigojimø, o sûnëno motinai turës atlyginti 480 litø turtinæ ir 2 tûkst. litø neturtinæ þalà.

Viena pora susitaikë Kuo daþniausiai baigiasi bylos, iðkeltos pagal minëtàjá ástatymà, apibendrinti dar anksti. Dviejø iki ðiol iðnagrinëtø bylø baigtys buvo skirtingos. Gruodþio 17-àjà vyro sumuðta moteris atleido vyrui, kovo 2àjà sutuoktiniai pasiraðë susitaikymo protokolà, ir sumuðtoji papraðë teismo atleisti jos sutuoktiná nuo baudþiamosios atsakomybës. Gruodþio 28-àjà sugyventinæ sumuðæs vyriðkis sausio 25-àjà sulaukë teismo baudþiamojo ásakymo. Jam buvo skirtas 30-ties parø areðtas, kurá reikëjo atlikti areðtinëje. Beje, vartydama bylas L. Jakðta pastebi, kad dauguma smurtautojø rankà prieð artimuosius pakelia bûdami neblaivûs.


4

2012 m. kovo 20 d.

Kovo 22-oji – Pasaulinë vandens diena Vilainiuose ant Nevëþio upës kranto ásikûræs Vandens tyrimø institutas – viena seniausiø mokslo institucijø Lietuvoje. Instituto specialistai rengia poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas, træðimo planus, atlieka aplinkos monitoringà ir kitus darbus.

Atsukæ vandentiekio èiaupà ar pasëmæ kibirà ðulinio vandens, atsivësinæ karðtà vasaros dienà upëje ar eþere, retai susimàstome apie turimà neákainojamà turtà, kurá turëtume itin saugoti anduo – tai saugoti.. V Vanduo pats svarbiausias organizmo sandaros ir medþiagø apykaitos komponentas, sudarantis 70 proc. suaugusio þmogaus svorio.

Tik apie 5 proc. ðio vandens yra suvartojama maistui gaminti ir gerti, kita, didþioji dalis, panaudojama asmens higienai, indø bei ávairiø daiktø plovimui, tualetui, skalbimui, kitaip tariant, gërimui tinkamas vanduo nuteka á kanalizacijà. Todël naudojant vandená ðiandieniniais tempais, netolimoje ateityje tinkamas gerti gëlas vanduo gali tapti didele prabanga net pusei Þemës gyventojø.

Grësmë gëlo vandens kokybei

Ðuliniø vanduo – uþterðtas

Fiziologiniams procesams palaikyti þmogus turi nuolat atkurti vandens kieká organizme. Nevalgæs þmogus gali iðgyventi 35–40 parø, be vandens – 5–8 paras. Ið vandens gauname gyvybinës energijos, stiprybës ir atgaivos, todël nuo senø laikø þmonës kûrësi prie upiø ir eþerø, o ir ðiuolaikiniø technologijø laikais pramonei bûtini milþiniðki vandens kiekiai. Ið pirmo þvilgsnio gali pasirodyti, kad Þemëje yra neiðmatuojami vandens resursai: vanduo uþima daugiau kaip 70 proc. Þemës rutulio pavirðiaus. Taèiau gëlas vanduo sudaro tik apie 3 proc. Daugiausia gëlo vandens susikoncentravæ ledynuose, daug maþiau – po þeme ir maþiausiai – eþeruose bei upëse. Tinkamas gerti vanduo sudaro tik apie 0,3 proc. visø Þemës vandens iðtekliø. Taigi ðvarus vanduo, kaip ir kiti gamtos iðtekliai, nëra beribiai. Matyt, todël dar senovëje visos tautos gerbë vandená ir suprato, kad uþterðæ já ir patys iðnyks. Taèiau sparèiai vystantis pramonei ir þemës ûkiui, didëjant þmoniø skaièiui, iðkilo grësmë gëlo vandens kokybei. Lengvai pasiekiami ðio vandens iðtekliai ávairiuose pasaulio regionuose jau iðnaudoti ir daugelyje vietø jo labai trûksta. Dël to daugiau kaip milijardas þmoniø kenèia dël geriamojo vandens stygiaus.

Gali tapti prabanga Kai vanduo semiamas ið ðulinio kibiru, vienas þmogus per parà sunaudoja apie 25–40 litrø, árengus vandentieká ir sanitarinius mazgus, sunaudojama vidutiniðkai 200–240 litrø, o kartais ir daugiau.

Lietuvos gyventojai maistui ir buityje vartoja poþeminá vandená. Miestuose ir daugelyje gyvenvieèiø vanduo tiekiamas centralizuota vandentiekio sistema. Taèiau nemaþai kaimo gyventojø vis dar naudojasi paèiu nesaugiausiu geriamojo vandens ðaltiniu – ðachtiniais ðuliniais. Daþniausiai ðuliniø vanduo bûna skaidrus, bekvapis ir minkðtas, ir þmonës galvoja, kad jis labai geros kokybës. Deja, tai klaidinga nuomonë. Ðuliniø vanduo daþniausiai uþterðtas azoto junginiais (nitritais, nitratais, amoniu) bei ligas sukelianèiais mikroorganizmais (þarninëmis lazdelëmis E. coli, þarniniais enterokokais). Vartojant uþterðtà vandená, galima susirgti ávairiomis ligomis, kuriø sunkumas priklauso nuo þmogaus amþiaus, bendros sveikatos bûklës bei higieniniø gyvenimo sàlygø. Jautriausi vandens tarðai – nëðèiosios ir kûdikiai iki 6 mënesiø amþiaus. Nitratai þmogaus organizme virsta á nitritus, kuriø junginys su hemoglobinu (methemoglobinas) nebegali á audinius perneðti deguonies, todël vystosi deguonies badas. Svarbu þinoti, kad nitratø, nitritø ir amonio ið vandens neámanoma paðalinti net filtruojant ar virinant. Netvarkingas ðachtinis ðulinys gali bûti ir poþeminio vandens tarðos þidiniu.

Lemia daug faktoriø Vandens kokybæ lemia daugelis faktoriø: klimatas, baseino dirvoþemiai, hidrodinaminiai pernaðos procesai, taèiau ðiuo metu teigiama, kad pagrindinë vandens terðimo ir eutrofikacijos prieþastis yra gamtinæ pusiausvyrà paþei-

dþianti þmoniø veikla. Vertinant pagal pagrindinius vandens kokybæ apibûdinanèius rodiklius: organines ir biogenines medþiagas (azoto ir fosforo junginius) bei bakteriologinius parametrus, dauguma Lietuvos upiø yra maþai ar vidutiniðkai uþterðtos. Ðvariausios upës yra Þeimena, Strëva, Ðelmenta ir Minèia. 98 proc. Këdainiø rajono teritorijos priklauso Nevëþio upës (rajonui priklauso 50 km ðios upës ruoþo) baseinui. Nevëþio intakø baseino plotas apima 1 623 km2, upiø ilgis – 754 km, vienam kvadratiniam kilometrui ploto tenka 0,90–1,45 km upiø. Rajone yra 55 didesni nei 0,5 ha tvenkiniai, bendras jø plotas siekia 995 hektarus.

nimo problemas. Vilainiuose (Këdainiø r.) ant Nevëþio upës kranto ásikûræs Vandens tyrimø institutas – viena seniausiø mokslo institucijø Lietuvoje. Institutas ne kartà keitë pavaldumà ir pavadinimà, bet jame buvo þodþiai melioracija ir vandens ûkis, apibrëþiantys jo veiklos paskirtá. Nuo 2009 m. Vandens tyrimø institutas priklauso Aleksandro Stulginskio universitetui (buvæs Lietuvos þemës ûkio universitetas). Instituto misija – plëtoti technologijos mokslø srities, aplinkos inþinerijos ir kraðtotvarkos mokslo krypties mokslinius tyrimus, ugdyti mokslininkus, sisteminti ir skleisti mokslo þinias vandens inþinerijos srityse.

Nevëþio ekologinë bûklë nëra gera

Institutas tyrimus vykdo dviejomis Lietuvos Respublikos Vyriausybës patvirtintomis veiklos kryptymis: 1) þemës ûkio poveikio aplinkai dësningumø ir vandens apsaugos bûdø tyrimai; 2) melioracijos sistemø funkcionalumo tyrimai, jø modernizavimo bei valdymo strategijos pagrindø kûrimas. Pirmojoje veikloje daugiausia dëmesio skiriama gyvenvieèiø, sodybø, þemës ûkio produkcijos perdirbimo ámoniø nuotekø valymo bûdams gerinti, gyvuliø mëðlo tvarkymo sistemoms tobulinti, maistingøjø medþiagø nuostoliams ið pasëliø laukø maþinti, priemonëms vandens kokybei upëse gerinti. Ðie darbai svarbûs visam Baltijos regionui, nes padeda spræsti aktualià Baltijos jûros tarðos maþinimo problemà. Antrosios veiklos krypties darbai yra skirti sausinimo sistemø valdymui tobulinti, drenaþo veikimui gerinti, melioracijos árenginiø ilgaamþiðkumui uþtikrinti. Gamtiniø bei ûkiniø veiksniø poveikio vandens kokybei ávertinti institutas atlieka ilgalaikius lauko ir laboratorinius tyrimus ávairiuose Lietuvos regionuose. Institutas turi atestatà nuotekø, mëðlo, atliekø tvarkymo, melioracijos sistemø, hidrotechniniø statiniø projektavimo darbams. Instituto specialistai rengia poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas, træðimo planus, atlieka

Vandens kokybë Nevëþio upëje vertintina kaip prasta – upë pagal jos vandenø bûklæ priskiriama nuo vidutiniðkai uþterðtos (IV klasë) iki uþterðtos (V klasë). Kitø rajono pavirðiniø vandenø ekologinë bûklë taip pat nëra gera. Kadangi visos upës teka per derlingas lygumas, dirbamuosius ir gausiai træðiamus laukus, tai á pavirðinius vandens telkinius priteka labai didelis biogeniniø medþiagø kiekis. Vasarà tokiø upiø vandens pavirðius kartais iðtisai pasidengia dumbliais ir plûdenomis, slopinanèiais savaiminio apsivalymo procesus, pakrantëse gausiai suveði drëgmæ mëgstanti þolinë augalija. Biogeninës medþiagos yra labai mobilios (á atvirus vandens ðaltinius patenka tiek su pavirðiniu bei gruntiniu vandeniu, tiek su grunto dalelëmis, nuplaunamomis nuo dirbamøjø laukø, ið koncentruotø tarðos ðaltiniø), todël biogeninë rajono vandens telkiniø tarða turi átakos ir Nemuno bei Kurðiø mariø vandens kokybei. Nevëþio upë vidutiniðkai per metus á Nemunà atneða 6 500 t iðtirpusiø N-NO3 druskø, kas sudaro daugiau nei 60 proc. viso Nemuno á Kurðiø marias atneðamo ðios medþiagos kiekio.

Sprendþia vandens kokybës gerinimo problemas Daugelis ávairiø srièiø specialistø sprendþia vandens kokybës geri-

Vykdo tyrimus

aplinkos monitoringà ir kitus darbus, o Cheminë analitinë laboratorija turi visus reikalingus leidimus dirvoþemio, dumblo, nuotekø, pavirðinio ir gruntinio vandens analizëms. Moksliniø tyrimø rezultatai publikuojami ne tik instituto leidþiamame periodiniame mokslo darbø rinkinyje „Vandens ûkio inþinerija“, bet ir ávairiuose uþsienio leidiniuose. Instituto mokslininkai kasmet dalyvauja respublikinëse ir tarptautinëse konferencijose.

Privalu rûpintis kiekvienam Vanduo – tai kasdieninio vartojimo produktas, todël jo kokybe privalu rûpintis ne tik specialistams, bet ir visiems vandens vartotojams. Maþindami vandens vartojimà ir nuotekø susidarymà, ávairiø tràðø ir pesticidø naudojimà, tinkamai sutvarkæ ðachtinius ðulinius ir jø aplinkà, galime prisidëti prie aktualiø gamtosauginiø problemø sprendimo. Þmonës, daug laiko tyrinëjæ vandená, tvirtina kad vanduo – ne tik stichija, jis atitinkamai reaguoja á kiekvienà mûsø veiksmà ar mintá. Neseniai atlikti ávairiø ðaliø mokslininkø tyrimai parodë, kad vanduo nëra vien tai, kà regime, jis slepia daug daugiau. Jis turi „atmintá“, todël já ámanoma programuoti ar perprogramuoti, pripildyti energijos ir netgi apdovanoti unikaliomis gamtos savybëmis.

Gràþinkime pagarbà vandeniui Vanduo – tarsi biokompiuteris, kuris padeda þmogui susikurti reikalingas (bûtinas) egzistavimo sàlygas. Japonø vandens tyrëjas prof. Masaru Emoto atlikdamas tyrimus pastebëjo, kad tekëdamas vamzdynais vanduo netenka savo struktûros, o valytas vanduo nebeturi áspûdingø kristalø ir gyvos energijos. Taigi þmogaus sàmonës energija taip pat gali keisti vandens struktûrà. Tik gràþinæ pagarbà vandeniui, galime iðsaugoti save ir savo planetà. Norisi tikëti, kad technologijø tobulëjimas, investicijø bei þmoniø sàmoningumo augimas uþtikrins vandens iðtekliø iðsaugojimà bûsimoms Lietuvos gyventojø kartoms ir gamtinëms ekosistemoms. Dþiugina dar ir tai, kad Lietuva yra vandens pertekliaus zonoje, todël jos, kaip ir kitø Rytø Europos valstybiø, padëtis yra þymiai geresnë uþ daugelá Afrikos ar Azijos ðaliø, kurioms ðvarus vanduo – sunkiai pasiekiama vizija.

Kvieèia iðsitirti vandens kokybæ Pasaulinës vandens dienos proga Vandens tyrimø instituto Cheminë analitinë laboratorija (Parko 6, Vilainiai, Këdainiø r.) skelbia akcijà ir kvieèia pigiau iðsitirti geriamojo vandens kokybæ. Telefonas pasiteirauti (8 347) 68 000. Aurelija RUDZIANSKAITË, Nijolë BASTIENË, ASU Vandens tyrimo instituto vyresn. mokslo darbuotojos


2012 m. kovo 20 d.

Siûlo rûðiuoti atliekas ir kapinëse

5

Maloniai kvieèiame apsilankyti dëvëtø rûbø iðparduotuvëje Pas mus rasite rûbø, avalynës, aksesuarø, þaislø bei naujø vokiðkø skalbimo priemoniø. Mus rasite: Respublikos g. 12A („Ðoros“ patalpose). Darbo laikas: I–V – 9–18 val., VI – 9–14 val. VII – poilsio diena.

Dëmesio! Vairavimo mokykla Këdainiø centre!

B kategorijos kursai Prie kapiniø yra tik bendri atliekø konteineriai, stiklui skirtø èia ir nebus.

„Kodël prie Kauno gatvës ir kitø didesniø kapiniø nepastatomi stiklo atliekø konteineriai? Stiklinës kapø þvakës daþniausiai ðvariai iðdega ir þmonës galëtø mesti jas á atskirà konteinerá, ið kurio stiklas bûtø veþamas perdirbti. Daugiau vietos liktø kitoms atliekoms skirtuose konteineriuose, kapinës tvarkingesnës bûtø“, – siûlo „Rinkos aikðtës“ skaitytojas Petras. Uþdarosios akcinës bendro-

vës „Skongalis“ direktorius Albinas POÈIULPAS, kuriam buvo adresuotas skaitytojo Petro klausimas, susisiekë su stiklo atliekas superkanèia bendrove. Komunaliniø paslaugø ámonës vadovas gavo atsakymà, kad iðdegusiø þvakiø stikliniai indeliai perdirbti netinka – jø stiklas yra kitoks. Be to, þvakës ðvariai neiðdega, indeliuose lieka neðvarumø. A. Poèiulpas primena, kad at-

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

liekø konteineriø pastatymo vietas nurodo rajono savivaldybë. Á stiklo atliekoms skirtus konteinerius galima mesti tik tarà, tai yra butelius, stiklainius. Net lakðtinis (langø) stiklas turi bûti atskirtas nuo taros. „Turime liûdnos patirties, kai ið supirkëjø teko parsiveþti visà sunkveþimá stiklo duþenø, nes taros ir lakðtinio stiklo atliekos buvo susimaiðiusios“, – pasakojo A. Poèiulpas.

MOKOME VAIRUOTI su mechanine bei automatine pavarø dëþe, neágaliuosius – su rankinio valdymo automobiliu. TOBULINAME ÁGÛDÞIUS jau turintiems vairuotojo paþymëjimus bei padedame pasiruoðti valstybiniam vairavimo egzaminui. UAB „Ravida“, Didþioji g. 41, tel.: 59 540, 8 686 86 109.

BUHAL TERINËS P ASL AUGOS BUHALTERINËS PA SLA I. ÞEMINIENËS ámonë Tel. 8 687 47 529.

Rûpestis dël dantø „Kovo 8 dienos „Rinkos aikðtës“ straipsnyje „Sveikatos prieþiûros ástaigos dirbo pelningai“ raðoma: „Nors pernai ligoninë suteikë daugiau ávairiø medicininiø paslaugø, taèiau sumaþëjo pacientø, besikreipianèiø dël dantø protezavimo. Tai susijæ su sumaþëjusiu finansavimu. Be to, átakos turi ir tai, kad rajone veikia net aðtuonios ástaigos, teikianèios protezavimo paslaugas“. Tuomet kodël Këdainiø ligoninë kvieèia tik ribotà skaièiø dantø protezavimo laukianèiø þmoniø, kurie eilëje yra nuo 3 073 iki 3 279 numerio, jeigu pagal straipsná aiðku, kad rajone veikia aðtuonios odontologijos ástaigos, teikianèios tokias paslaugas? Mano manymu, ligoninëje eiliø prie dantø protezavimo kabinetø neturëtø bûti. Gal kas galëtø man pakomentuoti susidariusià situacijà?“ – teiraujasi këdainietis, kurio numeris dantø protezavimo eilëje yra 5XXX. Atsako VðÁ Këdainiø ligoninë atstovai: „Këdainiø ligoninë dantø protezavimo paslaugø gali atlikti tik uþ tokià sumà, kokia ástaigai yra pervedama ið Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto, Kauno teritorinës ligoniø

kasos. Lëðø yra skirta tiek, kad per metus galima aptarnauti tik tam tikrà skaièiø pacientø. Todël ir susidaro keleriø metø eilë. Ðiuo metu þmonës, kurie yra gavæ vienà kvietimà, o jø numeriai yra 3 073–3 279, gali kreiptis á Këdainiø ligoninæ ir jiems bus suteiktos paslaugos. Gavus antràjá kvietimà, dël dantø protezavimo paslaugø galima kreiptis ir á kitas tokias paslaugas tiekianèias ástaigas. Pagal galiojanèià tvarkà dantø protezavimo iðlaidos kompensuojamos pacientui, esanèiam Kauno teritorinës ligoniø kasos eilëje ir pasirinkusiam bet kurià dantø protezavimo paslaugas teikianèià ástaigà. Ástaiga, teikianti paslaugà, turi bûti sudariusi sutartá su ligoniø kasa. Nenorintieji laukti, kol ateis jø eilë, ir galintys uþ paslaugas susimokëti patys, gali pasirinkti bet kurià dantø protezavimo paslaugas teikianèià ástaigà. Susimokëjusieji uþ paslaugà, nemokamo protezavimo laikui atëjus, nustatyta tvarka pateikæ teritorinei ligoniø kasai sàskaità, gaus kompensacijà. Kokius dokumentus reikia pateikti dël dantø protezavimo iðlaidø kompensavimo, jeigu uþ

paslaugas asmuo sumokëjo savo lëðomis? Norëdamas, kad ðiø paslaugø iðlaidos bûtø kompensuotos, asmuo turi pateikti teritorinei ligoniø kasai nustatytos formos praðymà kompensuoti ðias iðlaidas. Prie praðymo reikia pridëti: asmens sveikatos prieþiûros ástaigos iðraðytos sàskaitos originalà ir apmokëjimà patvirtinantá dokumentà – kasos pajamø orderá, kasos aparato èeká, pinigø priëmimo kvità ir kt.; teritorinës ligoniø kasos praneðimà apie asmens átraukimà á laukianèiøjø dantø protezavimo sàraðà. Dantø protezavimo paslaugos suteikiamos ir ðios paslaugos iðlaidos ið Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto kompensuojamos vadovaujantis ðiais dokumentais: 2009 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsëjo 11 d. ásakymas Nr. V-743 „Dël Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkrièio 21 d. ásakymo Nr. V-890 „Dël dantø protezavimo paslaugø teikimo ir iðlaidø kompensavimo ið Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto tvarkos apraðo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Þin., 2009, Nr. (112-4784). Daugiau informacijos internete: http://www.ktlk.lt/gyventojams/dantu-protezavimas/“.

– Tvarko buhalterinæ apskaità ámonëms ir ûkininkams. – Ruoðia ámoniø áregistravimo dokumentus (bûsimiems klientams – nemokamai).

Vaþiuoklës, variklio ir këbulo detalës, þibintai, akumuliatoriai, padangos, auðinimo radiatoriai.

Minkðtø baldø salonas Þemaitës g. 21 (áëjimas ið pastato ðono), tel. 8 663 63 853

Pavasarinis baldø iðpardavimas! Nuolaidos iki 50 proc.

*Baldø kiekis ribotas


6

2012 m. kovo 20 d.

Pakuoèiø tvarkymas – atsakingas darbas Dainius ÐEPETYS

Prieð keletà metø iðleistas Pakuoèiø ir pakuoèiø atliekø tvarkymo ástatymas ûkininkams tapo nelengva naðta. Mat þemdirbiai þemdirbiai,, norëdami iðvengti papildomø mokesèiø, privalo supirkëjams pristatyti treèdalá sukauptos taros. TTokiø okiø reikalavimø nevykdantiems þemdirbiams tenka mokëti pakuotës tvarkymo mokestá. Apie tai tai,, kaip ðio ástatymo laikomasi mûsø rajone, paklausëme Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Këdainiø rajono agentûros vyresniojo specialisto Alberto NAR VIDO: NARVIDO: linkos terðimà pakuotës atliekomis mokëjimo. Pagal Atliekø tvarkymo ástatymo 4 straipsnio reikalavimà ûkininkai turi perduoti visas atliekas jø tvarkytojams, iðskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos þemës ûkyje, energijai gauti ar kitoms reikmëms aplinkai ir þmoniø sveikatai saugiu bûdu. Pakuoèiø ir kitas nepavojingas atliekas leidþiama laikinai laikyti ne ilgiau kaip vieA. Narvidas: „Atliekø tvarkytojø pasirinkimas ir nerius metus, todël sutarèiø su jais sudarymas yra kiekvieno ûkininkai per ðá laikoûkininko asmeninis reikalas.“ /Nuotr. R. Kazakevièiaus/ tarpá privalo atliekø tvarkytojams perduoti visas susiÁpareigoja Vyriausybës dariusias tokias atliekas.

nutarimas

– Kas privalo mokëti pakuoèiø atliekø tvarkymo mokestá? – Ðalies Vyriausybës nutarimu yra nustatytos pakuoèiø atliekø naudojimo ir perdirbimo uþduotys. Praëjusiais metais ðios uþduotys siekë 25–78 proc. priklausomai nuo pakuotës rûðies. Jos yra privalomos tik mokesèio uþ aplinkos terðimà pakuotës atliekomis mokëtojams, t. y. gamintojams ir importuotojams. Visi þemës ûkio subjektai tampa gamintojais, jei pakuoja ar perpakuoja bet kokius gaminius, prekes, þaliavas ir kt. á pakuotæ. Pakuotës atliekø naudojimo ir perdirbimo uþduoèiø ávykdymà patvirtina atliekas iðveþanèios ámonës ar atliekas naudojanèios ámonës iðduodamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ásakymu patvirtintos formos paþymos. Ðios paþymos atleidþia nuo mokesèio uþ ap-

Vykdo mokestinius patikrinimus – Kaip ðio ástatymo laikomasi mûsø rajone? – Këdainiø rajono agentûra nuolat vykdo mokestinius patikrinimus, nes gamintojø ir importuotojø sàvokos apima daug veiklos vykdytojø ið ávairiø verslo rûðiø, tarp jø ir þemës ûkio. Nustaèius Mokesèio uþ aplinkos terðimà ástatymo paþeidimø taikomos administracinës baudos, skaièiuojamas mokestis dvigubu tarifu. Pernai buvo atlikti dviejø ûkininkø mokestiniai patikrinimai, kuriø metu nustatyti mokesèio nemokëjimo faktai. Bûtina paþymëti, kad mokestá uþ aplinkos terðimà pakuotës atliekomis iki ðiol deklaruoja bei pakuoèiø atliekø naudojimo ir perdirbimo uþduotá vykdo arba nevisai vykdo tik didieji darþoviø augintojai ið Lanèiûnavos ir

Nociûnø apylinkiø, Këdainiuose esantis ðiltnamiø ûkis bei ðiaudus katilinëms tiekiantis ûkininkas. Nuo ðiø metø pradþios ðio mokesèio deklaravimu susirûpino ir pieno ûkius turinèios þemës ûkio bendrovës. Planuojant mokestinius patikrinimus konkreèioms ûkinëms veikloms iðskirtinis dëmesys tikrai nerodomas, taèiau gamintojo sàvokà atitinkantys mûsø rajono ûkininkai neturëtø nustebti sulaukæ tikrintojø. Mokestá uþ aplinkos terðimà pakuotës atliekomis deklaruojantys þemës ûkio subjektai privalo uþsiregistruoti Gamintojø ir importuotojø sàvade. Todël kiekvienas pilietis gali suþinoti, kurie ûkininkai, bendrovës ar kitos ámonës vykdo gamintojams nustatytas pareigas. Kalbant tik apie pakuotës ir kitø atliekø tvarkymà, tai iki 2011 m. ûkininkø ûkiø planiniø patikrinimø nebuvo. Pagal ið anksto sudarytà planà kasmet tikrinamos tik gyvulius auginanèios þemës ûkio bendrovës, kuriose nustatoma atliekø tvarkymo reikalavimø paþeidimø. Praëjusiais metais patikrinti 3 didieji darþoviø augintojai, o ðiemet planuojami ir gyvulininkystës ûkiø patikrinimai. Uþ netinkamà atliekø tvarkymà administracinëmis baudomis ûkininkai ir kiti asmenys baudþiami tiriant skundus ar neplaniniø patikrinimø metu.

Kas priima atliekas? – Kur mûsø kraðto ûkininkai pristato sukauptas pakuotes? – Aplinkos ministro ásakymu patvirtintø Atliekø tvarkymo taisykliø 7 punktas ápareigoja atliekas perduoti atliekø tvarkymo ámonei tik pagal sutartis dël ðiø atliekø naudojimo ir ðalinimo. Atliekø tvarkytojø pasirinkimas ir sutarèiø su jais sudarymas yra kiekvieno ûkininko asmeninis reikalas. Svarbiausia, kad atliekas priimtø tvarkytojas. Antrines þaliavas, tarp jø ir pakuoèiø atliekas, renka ir trys mûsø rajono ámonës: uþdarosios akcinës bendrovës „Skongalis“ ir „Aska“ bei Gintaro Ðniukðtos ámonë. Be to, turime keturis metalo lauþo, taip pat ir metaliniø pakuoèiø supirkëjus: uþdarosios akcinës bendrovës „Kuusakoski“, „Torlina“, Këdainiø krovimo aikðtelë ir „Askmeta“.

Laukuose auga viltis

Ð. Ðiuðë teigia, kad ðiais metais planuojamos javø supirkimo kainos daugeliui ûkiø sudarys galimybes dirbti rentabiliai. /Nuotr. autoriaus/

Dainius ÐEPETYS

Po þiemos rajono laukuose atsibundantys þiemkenèiai þemdirbiams teikia vilèiø, kad nepasikartos ddvejø vejø pastarøjø metø bëdos, kai didelius plotus ðiø kultûrø dël iððalimo teko atsëti atsëti..

Prognozuoti per anksti Vis labiau þaliuojantys þiemkenèiai ið tiesø atrodo neprastai, taèiau negalima pamirðti, kad ir darþovës, iðimtos ið ðaldiklio, kurá laikà dar iðlaiko savo sodriai þalià spalvà, o po to staiga paruduoja. „Kad visos þieminës kultûros mûsø kraðte ið tiesø gerai perþiemojo, ðiandien pasakyti bûtø dar per anksti. Viskas iki galo paaiðkës prasidëjus augalø vegetacijai. Ilgametë patirtis rodo, kad kartais nutirpus sniegui þiemkenèiai atrodo neblogai, o vëliau jie taip ir nepradeda augti bei þûva“, – kalbëjo vienas stambiausiø rajono ûkininkø Ðarûnas Ðiuðë. Taèiau Aþytënø þemës ûkio bendrovës vadovas prisipaþino, kad nuojauta ir ilgametë agronomo patirtis kuþda, jog ðiemet viskas bus gerai.

Atsakingesnis poþiûris Ð. Ðiuðë, paklaustas ar jo

ûkiuose buvo kaip nors specialiai ruoðiamasi nepalankioms augalø þiemojimo sàlygoms, sakë, kad po dviejø paskutiniø sunkiø þiemø dauguma ûkininkø ëmë atidþiau rinktis þieminiø kultûrø veisles, tad ir Aþytënuose tam buvo skirtas didesnis dëmesys. „Ið rudens dalis þieminiø pasëliø buvo apipurkðta ávairiais cheminiais ir biologiniais preparatais tam, kad padidëtø þelmenø atsparumas nepalankioms klimatinëms sàlygoms“, – pasakojo ûkininkas pripaþindamas, kad ðie darbai yra daugiau eksperimentinio pobûdþio ir stebuklingojo recepto aþytëniðkiai kol kas nerado. Didesniu rûpesèiu apgaubti laukuose auganèius þiemkenèius þemdirbius verèia ne tik vis daþniau pasikartojanèios sudëtingos gamtinës sàlygos, bet ir ðiemet „suðlubavusi“ pasëliø draudimo sistema. Mat nuo ðiø metø draudimo kompanijos kelis kartus padidino draudimo ámokas, sumaþino nelaimës atveju numatomà iðmokos dalá. Á tai iðkart sureagavo ðalies ûkininkai ir nustojo drausti savo pasëlius. Ð. Ðiuðës teigimu, ðiemet Lietuvoje ið viso savo bûsimà derliø apdraudë tik apie 150 ûkininkø, kai ankstesniais metais tokiø bûdavo kelis kartus daugiau.

ASBESTUI – NE! Padedame pildyti paraiðkas gauti paramà. Stogø dengimas, skardos lankstiniø gamyba, lietaus nuvedimo sistemos, PVC dailylentës. Tel.: 8 698 43 440, 8 612 87 628. El. paðtas postogu@jonava.net

Mums raðo

Beinaièiø ûkininkø darbymetis Beinaièiø kaimo ûkininkai ûkininkai,, pasinaudojæ pavasario saule ir rytais vis dar sustingusia þeme, galinga technika jau pradëjo pavasarinius træðimo darbus. Vienas ið pirmøjø á laukus iðvaþiavo Bronius Mickevièius su sûnumi jaunuoju ûkininku

Tomu. Laukus jie træðia savos gamybos naðiu savaeigiu manevringu agregatu. Tokia technika galëtø susidomëti ir verslininkai – þemës ûkio technikos gamintojai. Nuo B. Mickevièiaus neatsilieka jo kaimynas buvæs tremti-

nys ûkininkas Henrikas Dranseika. Jam pavyko suburti jaunà darbðtø mechanizatoriø kolektyvà, þinantá pavasario valandos kainà. Kai reikia, darbus vyrai pradeda 3–4 valandà paryèiais. Beinaièiø þemë darbðtiems ûkininkams atseikëja gerà derliø. Ûkininkai grûdiniø kultûrø kulia po 8–9 tonas ið hektaro, rapsø – po 3–5 tonas, cukriniø runkeliø prikasa iki 80–90 tonø. Jonas DIRSË, Beinaièiai


2012 m. kovo 20 d.

Domëjosi turizmo rinka VðÁ Këdainiø turizmo ir verslo informacijos centras dalyvavo Vilniuje, „Litexpo“ parodø centre, vykusioje tarptautinëje turizmo, sporto ir laisvalaikio parodoje „V ivattur“. TTurizmo urizmo „Vivattur“. rinka pristatë naujienas, pateikë specialiø pasiûlymø, kurie leido vienoje vietoje susipaþinti su atostogø galimybëmis. TTai ai – jau aðtuonioliktoji paroda, o Këdainiai joje pristyti devintàjá kartà. VðÁ Këdainiø turizmo ir verslo informacijos centras dalyvavo jungtiniame Lietuvos stende, kuriame prisistatë Valstybinis turizmo departamentas, Lietuvos turizmo asociacija, Valstybinë saugomø teritorijø tarnyba, Lietuvos kaimo turizmo asociacija ir turizmo informacijos centrai. Valstybinio turizmo departamento suteikiama galimybë dalyvauti jungtiniame Lietuvos stende padeda þymiai sumaþinti dalyvavimo parodoje iðlaidas. Kaip visuomet, parodos metu buvo dalinama turistinë litera-

tas turizmo paslaugas. Stendo lankytojams akcentavome ðiemet minimà Këdainiø kraðto muziejaus 90-metá, 640-àjá miesto gimtadiená. Tikimasi, kad tiesioginiø skrydþiø ið Tel Avivo á Lietuvà dëka daugës turistø ið Izraelio. Tai rodo pagyvëjæ uþklausimai ið atvykstamojo turizmo agentûrø ir didesnis jø domëjimasis iðlikusiu þydø paveldu bei já pristatanèiomis ekskursijomis. Tuo besidomintiems dalinome 2011 m. iðleistus leidinius „Þydø kultûros paveldas Këdainiø kraðte“. Parodoje regionus ir paslaugas pristatë 192 dalyviai. Palyginus su praëjusiais metais, ðiemet buvo daugiau dalyviø ið Lietuvos: 140 (pernai – 122), taèiau maþiau ið uþsienio – 52 (pernai 58). Spalvingais stendais dþiugino turizmo paslaugø atstovai ið tokiø ðaliø kaip Azerbaidþanas, Baltarusija, Èekijos Respublika, Estija, Indonezija, Ispanija, Izraelis, Jungtiniai Arabø Emyratai, Kroatija, Latvija, Lenkija, Moldova, Nepalas, Tailandas, Tunisas ir Turkija. Daugiausiai lankytojø sulaukta antràjà parodos dienà. Dalyviai ne tik dþiugino iðradingais stendais ir prisistatymais, loterijomis, dainomis, ðokiais, atrakcijoKëdainiø TVIC vadybininkë G. Skorupskienë ir direktorë mis, bet ir dosniai vaiðino regioD. Balasevièienë (deðinëje). niniais produktais bei gardumytûra, kurioje pristatomas kultûri- tinis rajono paveldas, informacija nais. Kaunas patrankø ðûviais nis, istorinis, archeologinis ir gam- apie vyksianèius renginius bei ki- skelbë apie birþelio 22–24 dieno-

11

mis vyksiantá gyvosios istorijos festivalá „Europa. Napoleonas I Kaune 1812 m.“. Specialistai teigia, kad turizmo parodos po truputá praranda svarbà, nes visagalis internetas planuojant atostogas gali atsakyti á visus klausimus. Ir apèiuopti realià parodos naudà sudëtinga: tarp parodos lankytojø yra potencialiø turistø, taèiau dalis ateina ðiaip akis paganyti. Bet parodos tradicija tokia stipri, kad vis tiek pritraukia gausybæ dalyviø ir tûkstanèius lankytojø. Internete galima tik vizualiai þiûrëti, o parodos kaip atsvara virtualiai informacijai suteikia galimybæ prisiliesti prie vietovës kitokiomis formomis – paragauti maisto, sudalyvauti ávairiuose uþsiëmimuose, pabendrauti su specialistais. Orientuojamasi á „gyvà“ informacijà ir kontaktà, á greitus atsakymus, kokybiðkas rekomendacijas ir marðrutø sudarymus, atsiþvelgiama á keliautojo poreikius, to negali suteikti internetas. Dar vienas svarbus dalykas – parodoje susitinka turizmo centrø specialistai, kolegos, vyksta ávairûs pasitarimai, pristatymai, forumai. Ádomu susipaþinti su naujomis kolegø realizuotomis idëjomis, galbût kaþkà pritaikyti sau. VðÁ Këdainiø turizmo ir verslo informacijos centro informacija

Mokykloje – draugystës vakaras Ið kur að þinau, kad tobulëju Kiekviena mokykla parodë savo programà: reikëjo suvaidinti þinomà ásimylëjëliø porà, padeklamuoti sukurtà meilës sonetà.

201 2-aisiais Miegënø pagrindinë 2012-aisiais mokykla ððvenèia venèia savo 70 metø jubiliejø. TTaa proga mokykloje rengiami ávairûs renginiai ienas renginiai.. V Vienas ið jø – Draugystës vakarassusitikimas su TTruskavos, ruskavos, Surviliðkio ir gretimo Panevëþio rajono Þibartoniø pa grindiniø pagrindiniø mokyklø moksleiviais. Po ilgø repeticijø Draugystës vakarui pagaliau buvo pasiruoðta. Visø keturiø mokyklø mokiniai su nekantrumu laukë ðventës pradþios. Susitikimas prasidëjo staigmena – vakaro vedëjos mokytojos Daiva ir Diana virto „aborigenëmis“, kurios neleido á salæ tø, kurie neturëjo ko nors raudono (aksesuaro, drabuþio...). Vedëjos pakvietë savanorius vaidinti pasakoje apie þmogaus jausmus. Taip atsirado Abejingumas, Tingumas, Meilë, Beprotybë ir kiti þmogiðki jausmai. Pasakos pabaigoje paaiðkëjo, kodël Meilë ir Beprotybë daþniausiai

bûna kartu. Po vaidinimo kiekviena mokykla parodë savo programà: reikëjo suvaidinti þinomà ásimylëjëliø porà, padeklamuoti sukurtà meilës sonetà. Miegëniðkiø komanda vaidino Fionà ir Ðrekà, þibartoniðkiai – ásimylëjusius pasakø veikëjus, surviliðkieèiai – Violetà ir Viliø Ta-

rasovus, truskavieèiai – sumodernintà tradicinæ pasakà apie Princesæ ir jos gelbëtojà – Princà ant balto þirgo. Programà pagyvino Panevëþio rajono Krekenavos gimnazijos ir Miegënø pagrindinës mokyklos ðokëjø grupiø pasirodymai. Po to buvo renkama ðauniausia mergina ir ðauniausias vaikinas. Atlikæ nurodytas uþduotis, ðauniausiais tapo Truskavos ir Þibartoniø pagrindiniø mokyklø moksleiviai. Pasivaiðinæ ir pailsëjæ visi rinkosi á diskotekà. Nors ir kaip nesinorëjo, bet áspûdinga ðventë baigësi. Kupini áspûdþiø, pakilios nuotaikos, susiradæ naujø draugø mokiniai atsisveikino ir iðsiskirstë. Esame dëkingi mokytojoms Daivai Galvanauskienei ir Dianai Augienei uþ áspûdingà vakarà. Dovilë DIRSYTË, Miegënø pagrindinës mokyklos 7 klasës mokinë

Visø keturiø mokyklø mokiniai su nekantrumu laukë ðventës pradþios.

Gimnazistai diskutavo apie tai, ar þino, kad padarë paþangà, kaþko pasiekë, ið kur apie tai þino ir su kuo apie savo pasiekimus kalbasi.

Ðëtos gimnazijoje surengtoje diskusijoje apie bendruomenei aktualius klausimus ir neseniai vykusá tyrimà „Ið kur að þinau, kad tobulëju?“ dalyvavo gimnazistø taryba ir gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Neringa Ðirki enë. Ðirkienë. Susitikimo pradþioje buvo pristatytas tyrimas, kurio tikslas – skatinti kiekvienà mokiná siekti aukðèiausio jam ámanomo pasiekimø lygmens. Aptarus tyrimo rezultatus, gimnazistai uþdavë klausimus, pateikë savo pastebëjimus. Diskutuojama buvo apie tai, ar mokiniai þino, kad padarë paþangà, kaþko pasiekë, ið kur apie tai þino ir su kuo apie savo pasiekimus kalbasi. Paaiðkëjo, kad nemaþai mokiniø apie savo daromà paþangà kalbasi su tëvais, draugais ir mokytojais, ir tik nedaugelis vertina save patys, su niekuo

nepasitardami. Remiantis tyrimu, nemaþa dalis moksleiviø kaupia senus kontrolinius, ið kuriø vëliau gali pasimokyti. Dauguma gimnazijos mokiniø turi susidaræ savo mokymosi planà, kuriuo naudodamiesi sàmoningai siekia þiniø, skinasi kelià uþsibrëþto tikslo link. Visus diskusijos dalyvius ypaè nudþiugino, kad dauguma apklaustø gimnazistø neraginami dalyvauja ávairiose klasës, gimnazijos veiklose, imasi iniciatyvos patys. Buvo svarstytas ir visiems labai rûpimas klausimas, kaip paskatinti dar daugiau mokiniø ásitraukti á gimnazijos veiklà, imtis iniciatyvos, o ne likti nuoðalyje. Ateityje planuojama surengti dar ne vienà tokià atvirà ir ádomià diskusijà prie arbatos puodelio. Neringa ÐIRKIENË, Ðëtos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà „Pilietinës iniciatyvos“ remia


16

2012 m. kovo 20 d.

Pilietinës iniciatyvos

Këdainiuose prasidëjo Muziejø metai mokiniais ir ves istorijos pamokas“, – sakë R. Þirgulis.

Papildys kas mënesá

Renginyje dalyvavo (ið kairës) – Këdainiø kraðto muziejaus direktorius R. Þirgulis ir rajono savivaldybës meras R. Diliûnas. Á Këdainiø kraðto muziejø atvyko (ið kairës) Seimo narys A. Anuðauskas, Tarptautinës komisijos naciø ir sovietinio okupaciniø reþimø nusikaltimams Lietuvoje ávertinti ðvietimo programø koordinatorë I. Vilkienë ir ðios institucijos vykdantysis direktorius R. Raèinskas. /Nuotr. autorës/

Auðra MALINAUSKIENË

Muziejø metus Këdainiø kraðto muziejus pradëjo vykdyto Europos Sàjungos programos „Europa pilieèiams“ 4-ojo veiksmo „Gyva Europos atmintis“ projekto „Laiðkai ateities kartoms“ rezultatø pristatymu Këdainiø visuomenei visuomenei.. Naujovë – terminalas Á neseniai vykusá renginá atëjæ sveèiai pirmiausia apþiûrëjo kompiuteriná terminalà – interaktyvià ekspozicijà, kurioje pateikiami, dokumentai, nuotraukos, liudininkø pasakojimai, raðytinë, vaizdinë, garsinë ir kita informacinë medþiaga, kuri buvo renkama ávairiais bûdais – archyvuose, muziejuose, privaèiø þmoniø albumuose, ið kolekcininkø ir kt. Didþiulæ dalá ekspozicijos sudaro medþiaga ið Këdainiø kraðto muziejaus fondø. Terminale atsispindi dvi okupacijos – pirmoji sovietinë (1940–1941 m.), naciø (1941–1944 m.) ir antroji sovietinë iki diktatoriaus J. Stalino mirties (1944–1953 m.). Po to renginio dalyviai klausësi mûsø kraðto tremtiniø dainø, atliekamø Këdainiø kultûros centro Surviliðkio skyriaus folkloro ansamblio, vadovaujamo Violetos Kaþukauskienës-Urbonavièienës.

Paveikë kraðto þmones Këdainiø kraðto muziejaus direktorius Rimantas Þirgulis pristatë projekto metu surinktus naciø ir sovietinës okupacijø liudininkø pasakojimus, iðleistus knygoje „Këdainiø kraðtas svastikos ir raudonosios þvaigþdës ðeðëlyje“

ir kompaktinæ plokðtelæ apie oku- vieneriø metø, laikotarpá pasiekëpacijas, palietusias Këdainiø krað- me tokiø savo darbo rezultatø – to þmones. Jø atminimui praëju- du memorialai þydø bendruomesiais metais taip pat buvo pastaty- nei, kompaktinë plokðtelë ir knyti du paminklai – sunaikintai Kë- ga, muziejinis kompiuterinis terdainiø þydø bendruomenei atmin- minalas“, – pasakojo R. Þirgulis. ti (senamiestyje ir Rengs pamokëles Daukðiø kaime). Paðnekovë mano, „Praëjusius mekad labai svarbu, jog tus Seimas buvo paKëdainiø kraðto muzieskelbæs Didþiøjø nejus ðá projektà pritaikë tekèiø metais, nes suedukacijai. ëjo 70 metø nuo 1941„Pedagogai savo øjø – didþiøjø trëmimokiniams rengs edumø ir holokausto. Mûkacines pamokëles ir sø projektas „Laiðkai naudos muziejaus suateities kartoms“ yra rinktà medþiagà. Juk svarbus tuo, kad jis tiek vaikui, tiek suauskirtas neilgam tryligusiam svarbu þinoti kos metø Këdainiø apie savo gimtàjá kraðkraðto istorijos laikotà ir kas jame atsitiko. tarpiui, per kurá LieLabai palaikome ðià tuvoje ir mûsø kraðte këdainieèiø iniciatyvà ávyko daug þiauriø ir dþiaugiamës, kad jûávykiø, smarkiai pasø kraðto muziejus suveikusiø ir iki ðiol tekûrë didþiulá projektà“, beveikianèiø mûsø – sakë I. Vilkienë kraðtà ir jo þmones. Vieðnios teigimu, Manau, kad ið dalies ji jauèia didþiausià paðis laikotarpis formuogarbà Këdainiams ir jo ja dabartinës Lietuvos Renginio dalyviai pirmiausia apþiûrëjo naujàjá kompiuteriná terminalà. þmonëms, mûsø kraðto gyventojø mentalitemuziejui ir mokykloms, tà“, – kalbëjo R. Þirgulis. pasipildys nauja medþiaga. su kuriomis jai tenka bendradarDarbas bus tæsiamas „Kol kas terminale matote biauti. Tûkstanèiai þuvusiøjø tik apie deðimt procentø surink„Jûsø rajonas yra labai aktyTaèiau paðnekovo teigimu, tos informacijos, nes dar maþdaug vus, todël mûsø organizuojamuo„1941–1953 metø pasekmës net artimiausiu metu darbas prie devyniasdeðimt yra sukaupta se seminaruose ir konferencijose – ne vienas tûkstantis þuvusiø ðio projekto neturi pabaigos, nes kompiuterinëse laikmenose“, – þmoniø, penki–septyni ðimtai miðKëdainius rodau pavyzdþiu“, – pakol bus gyvas nors vienas tø ávykiø pasakojo istorikas V. Banys. kuose nuþudytø partizanø, apie brëþë I. Vilkienë. keturi tûkstanèiai suðaudytø þydø, liudininkas, kuris ávairiausiomis Renginio metu Seimo narys Atvyko ir sveèiø per du tûkstanèius iðtremtø á Si- formomis susidûrë su to meto ávyA. Anuðauskas pristatë neseniai birà, o kiek dar buvo ákalinta, su- kiais, tol muziejininkai ir istorikai Këdainiuose vykusiame ren- iðleistà savo knygà „Teroras“, kuimta, tardyta... Tas laikotarpis yra turës darbo, o naujasis terminalas ginyje dalyvavo Tarptautinës ko- rià padovanojo Këdainiø kraðto be galo sudëtingas, todël Europos bus vis papildomas. misijos naciø ir sovietinio okupa- muziejui. „Beje, pirmiausia ketinama Komisija ðiam laikotarpiui skyrë Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà deramà dëmesá. O mes norëjome surengti seminarà mokytojams. padaryti kaþkà naujo, kas turëtø Terminalas yra ir edukacinë prie„Pilietinës iniciatyvos“ remia iðliekamàjà vertæ. Per trumpà – monë, todël mokytojai èia ateis su

Asmeniniai skelbimai –

Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) El. paðtas raredakcija @ra.w3.lt raredakcija@ Spausdino

UAB „Rinkos aikðtë“ spaustuvë

„Á Këdainiø kraðto muziejø uþsukæ këdainieèiai ir miesto sveèiai terminale iðvys mûsø kraðto istorinæ atkarpà, kuri prasidëjo po valstybës þlugimo 1940 metais ir baigësi Stalino mirtimi 1953iaisiais. Terminale eksponuojamas pats baisiausias Këdainiø kraðto periodas, kuriame – represijos, genocidas, emigracija, nacionalizacija ir kt. Èia sukauptas tik maþytis Këdainiø kraðto istorijos laikotarpis“, – sakë vienas ið projekto „Laiðkai ateities kartoms“ ágyvendintojø istorikas Vaidas Banys. Anot paðnekovo, projektas biurokratine prasme yra baigtas, taèiau ðiemet darbo muziejininkams prie jo dar tikrai pakaks, nes surinktas milþiniðkas istorinës medþiagos kiekis – tûkstanèiai dokumentø, vaizdo ir garso medþiagos, begalë nuotraukø ir kt. Todël kiekvienà mënesá terminalas

ciniø reþimø nusikaltimams Lietuvoje ávertinti vykdantysis direktorius Ronaldas Raèinskas, ðios komisijos ðvietimo programø koordinatorë Ingrida Vilkienë ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Lietuvos istorikas, keliø knygø ir daugelio raðiniø autorius Arvydas Anuðauskas. ,,Ðis këdainieèiø vykdytas projektas, kurio draugai ir partneriai mes buvome, yra be galo svarbus. Organizacijoje, kurioje dirbu, kalbama apie abi – sovietø ir naciø, okupacijas, palietusias ir þmones, ir visà visuomenæ, nukentëjusià nuo ðiø okupacijø. Këdainiø kraðto muziejus pasakoja apie tai, kas atsitiko jûsø kraðte, turinèiame labai graþià istorijà. Labai svarbu, kad ðie istorijos puslapiai yra atverèiami ne tik þmonëms, kurie dirba muziejuose, mokyklose ar tyrimo institutuose, bet ir plaèiajai visuomenei, kad ji suþinotø, kas ir kodël atsitiko bei kaip tai reikëtø vertinti“, – kalbëjo I. Vilkienë.

tel. 60 763

El. paðtas rinkosaikste@ra.w3.lt

Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444

KORESPONDENT AI KORESPONDENTA

Irma Bajorûnë Giedrûna Girdenytë Irmina Valantonytë Tel. 56 51 5111

www.rinkosaikste.lt

Auðra Malinauskienë Jovita Þebrauskaitë Tel. 57 771

Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 323 Tiraþas 5 992 egz.


kovo 20 dienos laikraštis