„Statybininkų kultūros rūmuose buvo pritaikyta daug naujovių. Karšto oro užuolaidos virš lauko durų, į grindis įleisti šildymo prietaisai, maždaug septynių metrų aukščio vitrina nuo grindų iki lubų.“
„Dūšios“ teatras Su teatro „Vilniaus klasika“ vadovu, aktoriumi Albinu Arkausku vaikštome antrajame pastato aukšte. Iš pradžių nelabai suprantu, kur esu – erdvė skendi prietemoje, aplink įvairiausių daiktų, įrankių chaosas. Aktorius kviečia pažvelgti sau virš galvos – boulingo rekonstrukcijos metu įrengtos lubos nuimamos, o virš jų atsiveria išlikusi scenos infrastruktūra. Tai didžioji salė, tik jau be žaidimui skirtų takelių. Erdvės laukia dar viena transformacija. Šį kartą naujas sluoksnis bandys darniai sugyventi su dviem ankstesniais. Albinas žada, kad dar gruodį duris atvers atsinaujinusi teatro salė, vėl sugrąžindama čia aktorius ir žiūrovus. Bus atidengtos ir išlikusios grakščios bažnyčios arkos, kiekvienam užėjusiam priminsiančios apie unikalią
Teatras „Vilniaus klasika“ į pastatą po kurio laiko
vietos istoriją.
sugrąžina aktorius ir žiūrovus. Igno Nefo nuotr.
Teatras – viena iš naujai pastate įsikūrusių kultūros įstaigų. Kol kas „Vilniaus klasikos“ repeticijos ir spektakliai vyksta pirmajame aukšte, kur anksčiau būta šokių salės. „Kiekvienas daiktas čia turi savo „dūšią“, – pabrėžia teatro vadovas, aprodydamas įvairiausias dekoracijas ir atributus. Daug kas čia atkeliavo iš kitų scenų. Pavyzdžiui, išraiškingos teatro kaukės atsivežtos iš Rusų dramos teatro, kai buvo iškraustomas šio butaforijos sandėlis, o nereikalingos dekoracijos tiesiog išmetamos. Viskas kuriama pačių rankomis ir lėšomis. Viskas paprasta, nuoširdu ir atvira. Net spalvotomis lemputėmis nusagstytame teatro bare kava kiekvienam pagal galimybes – dėžutėje palieki tiek, kiek gali.
Ruduo, 2019
7