N WIND | 08 by N WIND

2015 rugsėjis–spalis | Nemokamas žurnalas

ŠIAURĖS KŪRYBINĖ ENERGIJA

Žaidimai

N WIND VITRINA: RYGA 10 21– 11 04

STIPRIAUSI LATVIJOS DIZAINO ŽENKLAI ELINA DOBELE, MAREUNROL’S, KETA GUTMANE ir kiti.

Šiaurės vėjas atneša naujas istorijas. Ateiki, patirki – tai gyva vitrina, mainymosi erdvė. Latvijos dizaino „pop-up“ parduotuvė V2 CONCEPT STORE Vilniuje, Dominikonų g. 5 N WIND VITRINA: RYGA palaiko

Kodėl mes žaidžiame? Todėl, kad tai patogiausias būdas mokytis? Todėl, kad norime pasislėpti nuo realybės? Esame infantilūs? O gal tai įgimtas noras konkuruoti? Žaidžiame todėl, kad tai smagu! Šio motyvo visiškai pakanka. Visa kita iš to išplaukia tik kaip pasekmė. Žaidžiant labai svarbus pramogos elementas; žaisdami mes būname atviresni, imlesni, pozityvesni. Net nebūtinai tada, kai laimime. Taip gimsta naujos idėjos, taip mes bendraujame, taip mes galime rasti sąlyčio taškus su bet kuo. Bet kurio žaidimo taisyklės yra mūsų sugalvotos, ten viską galime keisti, tobulinti, taikyti prie savęs. Tobulėjant žaidimo taisyklės (arba aplinka) kinta, tampa sudėtingesnės. Smagumo daugėja. Išbandžius ką nors per žaidimą, vėliau galima perkelti tai į „realųjį“ pasaulį. Gebėjimas sutarti žaidimo taisykles ir jų laikytis – civilizacijos požymis. Niekuo nepadengti pinigai, valstybių sienos, tolerancija, daugiakultūriškumas, įvairūs matai, moralė – visa tai yra sutartiniai dalykai. Jie egzistuoja tol, kol nesikeičia žaidimo taisyklės, mūsų kuriama žaidimo aplinka. O su laiku ji kinta neišvengiamai, kitaip būti negali ir niekada nebus. Jei žaidžiame prastai, stokojame vaizduotės, tuomet aplinka keičiasi ne taip, kaip norisi. Beje, pati civilizacija yra sutartas žaidimas. Kartais jis baigiasi. Taip jau buvo – trūko vaizduotės, ir ne viena civilizacija mus paliko. Tas pats laukia ir ateityje, todėl vaizduotę reikia vertinti bei ugdyti, ji žaidime svarbiausia. Taip sakė Albertas Einsteinas.

Riba tarp duotosios ir norimos, žaidimo, realybės dažnai neapčiuopiama, ir kuo ji menkesnė, tuo smagiau. Ar ši riba kada nors išnyks? O gal jos niekada ir nebuvo? Juk tai vienas ir tas pats: įgūdžius, įgytus žaidimuose, mes taikome „tikrojoje“ realybėje. Tai fiksuoja mūsų pasąmonė, jai viskas, kas vyksta aplink mus, yra tikra. Kaip yra vienas laikas, taip yra ir viena realybė. Jūsų, atvirai N WIND

P. S. Vienas mėgstamiausių mūsų žaidimų „Gyvenk amžinai arba mirk bandydamas“ – jį sunku laimėti, bet vieną dieną kas nors tai padarys. Greitai.

N WIND KVIEČIA MAINYTIS – KEISTIS TARPUSAVYJE IR KEISTIS PATIEMS

Nemokamas žurnalas apie kultūrą ir kūrybišką verslą Šiaurės Europos regione.

ISSN 2351–647X 2015, Nr. 8 Tiražas: 7 000 Leidžia: UAB „BLACK SWAN BRANDS“ Redakcjos adresas: Vilkpėdės g. 22, Vilnius www.nwindmag.eu hello@nwindmag.eu www.facebook.com/nwindmag Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Viršelis Nuotrauka iš latvių kūrybinio dueto MAREUNROL’S 2016–ųjų pavasario–vasaros kolekcijos fotosesijos. Photo: Martinis Cyrulis Modelis: Mairis Karklins Numerio autoriai Giedrė Stabingytė, Karolis Vyšniauskas, Tautė Bernotaitė, Justina Rutkauskaitė, Judita Malininaitė, Agnė Tuskevičiūtė, Monika Lipšic, Emilie Toomela, Tadas Svilainis, Victoria Diaz Dizainas Tomas Mozūra, tomas@nwindmag.eu Laura Tulaitė Spausdino UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė

ŽAISTI UŽ GERE GIEDRĖ STABINGYTĖ

Protagonistas

„Pasaulis yra žaidimų aikštelė“, – taip kūrybines dirbtuves vasarą Rygoje vykusiame socialinio verslo festivalyje „The Happy Happy Joy Joy Festival“ pradėjo žmogus, dėl kurio ten ir nuvykau. Fionnas Dobbinas tąsyk, kaip ir daugelyje nuotraukų, – su skrybėle, o gyvenime dėvi ne vieną tuo pačiu metu: socialinio verslo atstovas, konsultantas tarptautiniuose projektuose, įmonių savininkas, industrinio dizaino kūrėjas, dėstytojas ir Kūrybinių industrijų bei verslininkystės programos „SSE Riga“ direktorius. Festivalis – vienas iš Fionno projektų – dalyvius pasitiko sename Rygos name nuostabiomis girgždančiomis medinėmis grindimis ir puošniomis sienomis, kuriame neįprastai derėjo šieno pilnas kambarys ir organinių sulčių dirbtuvės su virtualios realybės technologijomis ir pozityviomis socialinio verslo idėjomis. Gerbiamieji, palikite skepticizmą už durų.

„Kalbėti apie kūrybingumą – tas pats, kas šokti apie architektūrą“, – skelia Fionnas, tačiau kalba daug, greitai, energingai! „Koks buvai vaikystės žaidimų aikštelėj?“ – klausiu. „Toks pats, koks ir šiandien. Kiek save pamenu, nuolat eksperimentuodavau ir kurdavau. Šiandien daugelyje projektų esu starteris.“ Fionnas ir yra siejamas su daugeliu iniciatyvų, tarp jų – socialinė mados bei dizaino kompanija MAMMU, įdarbinanti mamas, socialinio verslo akceleratorius SOCIFACTION ir naujausia konsultacijų bendrovė – NOT PERFECT EDUCATION, teikianti kūrybinio mąstymo (angl. „design thinking“) bei verslumo mokymus. Sakyčiau, Fionnas – reikšmingas žaidėjas ne tik Latvijos, bet ir tarptautinėje kūrybinėje bei verslo bendruomenėje. Visi projektai remiasi į stiprią partnerių ir bendraminčių grupę, kurią Fionnas vadina žaidimų partneriais. Beje, būtent stiprius vietinių talentų ryšius Fionnas išskiria kaip svarbią augimo galimybę Baltijos šalims. Vis dėlto kas padeda pritraukti žaidėjų? „Džiaugsmo chemija, ji atveria žmonių širdis.“ Pokalbį ir pradedame nuo džiaugsmo bei žaidimų.

Veikti su džiaugsmu – atrodo, lyg ši savybė Tau būtų įgimta. Dalyje komunikacijos kanalų Tave galima matyti kaip HAPPYDOBBIN. Kuo savybė džiaugtis Tau svarbi asmeninėj ir profesinėj plotmėj? HAPPYDOBBIN kilo iš mano prosenelio airio. Jis rengdavo kurtų veislės šunis lenktynėms, manė, kad jo šunys – greičiausi pasaulyje, ir dėl to buvo labai laimingas! Man laimė – tai visų pirma apsisprendimas ir pastangos būti šios būsenos. Atsidavimas, aistra tam, ką

Priešingai, nei daugelis linkę manyti, optimizmas nėra sėkmės išdava, veikiau atvirkščiai

darau, – pinigai atsiranda tik kaip pasekmė. Dažnai verslui kalbu apie optimizmą ir pesimizmą. Priešingai, nei daugelis linkę manyti, optimizmas nėra sėkmės išdava, veikiau atvirkščiai, tai – mąstymo ir ateities vertinimo būdas. Teigiamos emocijos naudoja skirtingas atminties sistemas nei neigiamos, lyg mūsų smegenys turėtų saulėtą ir lietingą puses, – į kurią reikėtų sutelkti dėmesį? Neuromokslas kalba apie tai, kad pozityvios patirtys įžiebia smegenų ląsteles – neuronus, kurie kuo ilgiau, stipriau ir gausiau „šviečia“, tuo stipriau smegenyse įjungiama laimės srovė. Lyg upė: daugiau vandens – platesnė upė. Todėl pozityvios patirtys yra labai svarbios. Ar todėl pats eksperimentuoji? „Instagram“ paskyroj mačiau linksmai žygiuojantį su krišnaitais. Eksperimentuoti ir stebinti save labai svarbu! Tai išlaisvina mus patirti stiprų, gilų džiugesį. Taip pat svarbu šias patirtis sąmoningai užfiksuoti – tai darau kiekvieną vakarą prieš miegą. Ir tada guliesi vilkėdamas šypseną, kaip Marilyn Monroe – kvepalus? Ha! Būtent.

Fionną Dobbiną socialiniuose tinkluose galima rasti HAPPYDOBBIN slapyvardžiu. Ivitos Grimenės nuotr.

ESNĮ PASAULĮ Aš jaučiu įsipareigojimą atsidėkoti visuomenei, prisidėti prie visuomenę keičiančios pozityvios energijos – už laisves ir galimybes, kurias turėjau kaip žmogus

Kalbi apie tai, kad svarbu su socialinėmis problemomis kovoti džiaugsmingai. Taip, iš tiesų svarbu daryti tai džiaugsmingai – tai padeda žmonėms įsijungti į judėjimą. Gyvenimas ir taip sunkus, tad jei įtampą visuomenėje sukeliančios problemos būtų sprendžiamos vien rimtu veidu ir griežtais metodais – tokie sprendimai nepritrauktų žmonių palaikymo. Kaip minėjau, džiaugsmo chemija svarbi: ji atveria širdis. Manau, socialinis verslas turi potencialo kurti visuomenę keičiančią pozityvią energiją.

Virtuvės stalas kaip manufaktūra

MAMMU užgimė kaip atsakingas mados ženklas, savo kūrinių gamybą patikintis su finansiniais sunkumais susiduriančioms mamoms Latvijoje. Tačiau jau porą metų MAMMU, pakeitę strategiją, save vadina atsakingos, decentralizuotos gamybos kompanija („the wiki of fashion“), vystančia dizainą ir gaminančia užsakovams bei suteikiančia jiems galimybę įtraukti MAMMU istoriją į savo prekės ženklų pristatymą (projektai su dizaineriu Philippe’u Malouinu, dizaino studija LLOT LLOV, gyvos komunikacijos biuru Vokietijoje CIRC). Šiandien MAMMU bendruomenę sudaro per 30 mamų, o dizaino bei gamybos procesams vadovauja Fionno žmona Ivi. MAMMU nuotr.

Žaidimai griauna barjerus, kurie mums trukdo bendrauti ir kurti kartu

Kūrybinių dirbtuvių metu minėjai, kad „žaidimų aikštelė yra kūrybiškumo ir inovacijų pradžia“. Kas Tau yra Žaidimas? Žaidimas padeda atsikratyti baimės būti vertinamam ir teisiamam, jei kas nepavyksta. Pavyzdžiui, kurti prototipus – labai žaismingas procesas! Sukuri idėjas, testuoji hipotezes, duodi tai, ką sukūrei, žmonėms bandyti ir žaisti, o jie tau sugrąžina tavo kūrinį šiek tiek pakeistą. Pirmyn–atgal–pirmyn–atgal. Apskritai kūryba yra lyg šokis! (Angl. „dance of creativity“.) Žaidimo metodai sukuria galimybę treniruotis, tik šįsyk treniruoja-

Pradžioje MAMMU kūrė išskirtinio dizaino skaras, bendradarbiaudami su Latvijos dizaineriais. MAMMU nuotr.

kurie mums trukdo bendrauti ir kurti kartu.

Klientas

Biudžetas

mas Sprendi

Užduotis

Fionnas Dobbinas: „Žaidimų aikštelė – terpė atsiskleisti kūrybingumui ir inovatyviam mąstymui.“

Esi išsakęs mintį, kad idėjos turi maišytis ir jungtis. Ar nematai grėsmės, kad taip idėja gali išskysti, netekti autoriaus palaikomos pozicijos? Aš tikiu, kad komandose idėjos tampa stipresnės, tačiau sėkmingos komandos užgimsta kūrybiškoj ir įgalinančioj aplinkoje. Aš pats nesivaikau galimybių – esu vedamas atsidavimo ir aistros, aš noriu ir man lengva dalytis tuo, ką darau.

aplinkoj, aš netikiu simuliaciniais žaidimais. Todėl „žaidimų aikštelėj“ vyksta realūs verslo kūrimo procesai: idėjų ir sprendimų kūrimas, jų manifestacija per spartų prototipų kūrimą, testavimas „gatvėj“, iteracijos – visa tai yra patirtis, anksčiau ar vėliau atvedanti į realią sėkmę.

Kaip iš žaidimų aikštelės pereiti į verslo procesų kūrimą? Pereiti? Kūryba turi vykti realioj

me ne raumenis, o galimybę mąstyti inovatyviai – tam, kad išsilaisvintume iš dėžės.

Protagonistas

Ką aš darau su savo studentais „SSE Riga“? Išvežu juos savaitei į užmiestį. Aplinka – būtent tokia, kad neprimintų įprastinės darbo aplinkos. Nuo pusryčių iki užsiėmimų – viskas būna surežisuota, tad žmonės visai neturi kuo rūpintis. Su kviestiniais inovatoriais, aktoriais, psichologais mes sukuriame tokią žaidimų erdvę, kurioje nėra rungtyniavimo ir vertinimo. Ir žingsnis po žingsnio padedame studentams atskleisti savąjį kūrybingumą. Iš principo viena mano misijų – padėti žmonėms kurti. Žaidimų partneriai. Kuo ši koncepcija skiriasi nuo partnerių, kolegų? Kai konsultuoju kompanijas, dažnai matau, kad jų viduje būna susiformavusios „gentys“, taip į įmonės vidinę kultūrą įsisuka konkurencija – ji verslui ne visada naudinga. Kai į partnerius ar kolegas žiūrime kaip į žaidimo komandą – dingsta baimės ir hierarchija. Žaidimai griauna barjerus,

Daugybė skrybėlių

Socialinio verslo atstovas, konsultantas, įmonių savininkas, dėstytojas ir Kūrybinių industrijų bei verslininkystės programos direktorius „SSE Riga“. Į klausimą, kaip dėvima daugybė skrybėlių vienu metu, Fionnas atsako: „Svarbiausia pažinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses.“ Asmeninio archyvo nuotr.

Suvienyti miestelį

Sužinojęs apie Latvijoje esantį Krimuldos miestelį, kuriame 95 proc. žmonių buvo bedarbiai, Fionnas ten nuvyko su gabiausiais „SSE Riga“ studentais ir tarptautiniais lektoriais bei moderatoriais. „Ir atradome potencialą: žmonės ten augino vaisius ir daržoves, gamino skanius džemus, tačiau neturėjo idėjos, kaip pasiekti rinką, verslo plano bei prekės ženklo. Verslo koncepciją, produktų idėjas ir prekės ženklą „The Locals“ sukūrėme dirbdami su vietos bendruomene.“ Asmeninio archyvo nuotr.

Socialinį verslą Fionnas mato kaip turintį galimybę „kurti megalaimę“. Vienas pirmųjų projektų šioje srityje – industrinio dizaino magistro darbas, kuriuo Fionnas kartu su žaidimo partneriais bandė prisidėti prie sanitarinių sąlygų gerinimo vargingose bendruomenėse. Vėliau sekė pažintis su dr. Muhammadu Yunusu, vienu iš mikrokreditų pradininkų, pasaulyje gerai žinomu dėl projekto „Grameen Bank“, už kurį 2006 metais pelnė Nobelio taikos premiją. Fionnas prisijungė prie dr. M. Yunuso sukurto socialinių verslų akceleratoriaus „The Grameen Creative Lab“. Matyti, kad ši patirtis jam labai svarbi: „The Grameen Creative Lab“ dalyvauja daugelyje Fionno projektų, o jis su didele pagarba cituoja dr. Yunuso išsakytas mintis. Viena jų – tai, kad socialinis verslas yra trūkstama grandis ekonomikos teorijoje. „Nuo ištekliais paremtos ekonomikos sukama link žinių ekonomikos, o žiniomis, kitaip nei ištekliais, galime lengvai dalytis. Būtent žiniomis ir jų sklaida paremti sprendimai gali padėti kovoti su tokiomis problemomis kaip skurdas.“ „Aš jaučiu įsipareigojimą atsidėkoti visuomenei, prisidėti prie visuomenę keičiančios pozityvios energijos – už laisves ir galimybes, kurias turėjau kaip žmogus“, – tęsia Fionnas. Kalbamės toliau apie socialinį verslą ir jo galimybes kurti gerovę. Viena iš tavo išsakytų minčių buvo ta, jog vienas paramos doleris turi vieną gyvavimo ciklą, vienas doleris socialiniame versle – kelis. Ar galėtum pakomentuoti plačiau? Socialinis verslas, kaip ir įprastas,

siekia sukurti tvarų verslo modelį, o tai yra savaime stipriau, kai kalbame apie įtampos centrus visuomenėje. Socialinis verslas leidžia kurti didesnę vertę dar ir dėl to, jog kertinis principas – visas pelnas turi būti investuojamas į tokio verslo plėtrą. Tačiau, žinoma, yra tokių problemų, kurias geriau sprendžia paramos institucijos. Kas paskatintų augti socialinį verslą? Tai priklauso nuo konkretaus verslo modelio. Dalį paskatintų išmaniai panaudotos technologijos, tačiau nemažai socialinių verslų turi sudėtingas struktūras ir procesus. Taip pat mažai tikėtinas augimas iš investicinio kapitalo, nes kitas svarbus socialinio verslo principas – investuotojai atgauna tik tai, ką investavo. Todėl augimą, mano akimis, galėtų skatinti kiti veiksniai: žmonių atsidavimas, motyvacija ir sąmoningi vartotojai (angl. „prosumers“). Kadangi vartojimo tendencija investuoti į prekių ženklus, kurie yra skaidrūs ir prisideda prie visuomenės gerovės, auga, manau, kad socialinio verslo ateitis – įžengti į masines rinkas. Tavo pranešimo „TEDxRiga“ tema buvo „Sujungti tai, kas nesujungta“ (angl. „Connect the unconnected“). Kas jungia skirtingas tavo veiklas? Žmonėms suteikiamos galimybės ir tai, jog kiekviename ieškau atsidavimu bei aistra paremtos motyvacijos. Naujausias projektas NOT PERFECT EDUCATION – butikinė konsultacijų bendrovė, teikianti kūrybinio mąstymo (angl. „design thinking“)

bei verslumo mokymus. Ją sukūrėme kartu su reklamos agentūra „Not Perfect“ Latvijoje. Tai tarsi mūsų bendrasis ženklas (angl. „umbrella brand“), kuris sujungia visas veiklas, nes NOT PERFECT EDUCATION pagrindinis tikslas – sukurti galimybių teikiančią aplinką komandoms, padėti atrasti ir išspręsti problemas pasitelkiant dizaino įrankius. Dirba-

Pabaigoje – apie festivalį, kuriame susitikome: ar jis vyks ir kitais metais? Beje, tikrai užvedantis pavadinimas. Ha, mus įkvėpė vokiečių menininko Josepho Beuyso koncepcija „socialinis plastikas“, kuri nagrinėjo meno galimybę keisti visuomenę. Festivalis jungia žmones, o būtent jungtys skatina inovacijas. Tad taip, festivalis

Kaip pervežti š*** iš A į B?

Vienas pirmųjų Fionno projektų globalioms problemoms spręsti – mobilios tualetų sistemos sukūrimas (angl. „Toilet Unplugged“). „2,6 mlrd. žmonių gyvena be užtikrintų sanitarinių sąlygų. Socialinį verslą visų pirma suprantu kaip įsipareigojimą panaudoti savo laisvę kurti ir žinias – realioms problemoms spręsti. Šiai problemai paskyriau savo magistro darbą.“ Pradėjęs kurti prototipą savo namuose Berlyne („Ne visi jų buvo sėkmingi, be to, mane nustojo lankyti draugai, tad tuo metu jaučiausi gana vienišas“), Fionnas su partneriais greitai suprato turį išspręsti didįjį klausimą: kaip motyvuoti žmones pervežti š*** iš A į B? Sprendimas – pasinaudoti biologinio perdirbimo (angl. „biodigestion“) galimybėmis organines atliekas paversti energija: „Vieno žmogaus išmatų kiekis per dieną leidžia klausytis „iPod“ 4 valandas.“ Projektas, dvi savaites testuotas Indijoje, vėliau virto diplominiu darbu bei verslo planu. Internete panaršius ir šiandien galima rasti shitvideo – linksmą projekto pristatymą.

me tiek su verslo įmonėmis, pavyzdžiui, COSNOVA, GRANINI, tiek su socialiniu verslu, universitetais, think tanks. Iš tiesų ši veikla man labai patinka! Nes ji vėlgi susijusi su empatija: kaip stebėti ir tirti, kaip prieiti prie žmonių ir užčiuopti TIKRĄSIAS problemas, kurios juos riboja ir varžo iki galo atskleisti verslumo sugebėjimus. Be to, kiekvienas projektas yra individualus, nėra rutinos ir dėl to visada įdomu!

vyks ir kitais metais, programą praturtinsime meno ir kultūros projektais, taip pat esame suplanavę festivalio plėtrą į Didžiąją Britaniją, Ispaniją ir, žinoma, Vokietiją.

thehappyhappyjoyjoyfestival.com socifaction.com mammu.lv grameencreativelab.com notperfecteducation.com

57 išryškintos pas

Fotografo Visvaldo Morkevičiaus, gyvenančio ir kuriančio Vilniuje, kūrybos spektras apima meninę dokumentiką, mados bei portretinę fotografiją ir vizualiuosius menus. Mariaus Trajanausko nuotr.

Pirmas įspūdis

Knygos „Viešos paslaptys“ sudarytojai – Visvaldas Morkevičius ir Aušra Trakšelytė, dizaineris – Tomas Mrazauskas. Visvaldo Morkevičiaus nuotr.

Giedrė Stabingytė Tegul tai būna žaidimas. Žaidimas užgimsta, kai žaidėjas sutinka žaisti. Manasis – puslapis po puslapio versti fotografijų albumą (pirmojo pavyzdžio jaudulys!) ir leisti byloti stebėjimams, kurie rodo daug ar mažai, bet nutyli daugiau. Įsitraukiu: nuotraukos jungiasi į istorijas, man vienai suprantamas užuominas ir emocinius spaudinius. Fotografijų albumą – miesto patirčių rinkinį antagonizmo surimuotu pa-

vadinimu „Viešos paslaptys“ (angl. „Public Secrets“) išleidęs fotografas Visvaldas Morkevičius kviečia įsitraukti į tyrinėtojo žaidimą: „Mano paties didžiausias azartas ir malonumas – atrasti.“ Atradimų laukas apima tiek naktinio miesto gyvenimo sceną ir jos užkulisius, tiek asmenines erdves. Aplinka fiksuojama savaip – intymiai, subjektyviai, minimaliai. Viešos istorijos ir privačios tiesos. Tačiau privatumas nėra pažeidžiamas, paslapčių kontūrai išlenda tik tiek, kiek nuotraukoje išryškėja iškalbingos detalės – užuominos. Todėl, pasak fotografo, albumo žiūrovas-skaitytojas tampa „tokiu pačiu tyrinėtoju kaip ir aš, tik situacijų, kurios jau įvyko. Visgi nesurežisuodamas momento, manau, palieku didelę laisvę žiūrovui pačiam sugalvoti taisykles“.

„Knyga prasidėjo žaidžiant: „Viešų paslapčių“ serija yra gimusi iš situacijų, į kurias patekau leisdamasis į tyrinėtojo žaidimus. Archyvo nuotrupomis pasidalijau su žmona Milena bei menotyrininke Aušra Trakšelyte, nuo to laiko ir pradėjome dirbti prie serijos sudarymo, teko peržvelgti visas turimas fotojuosteles, dar porą jų dėžių suskaitmenin-

laptys

57 išryškintos paslaptys sugulė į 96 oranžiniais siūlais susiūtus puslapius. Visvaldo Morkevičiaus nuotr.

ti. Viskas sugulė į 96 puslapius, į kuriuos tilpo 57 nuotraukos, dar daugiau jų liko mano prisiminimuose, kai neturėdamas galimybės fiksuoti akimirkos tiesiog pasinerdavau į ją.“

„Viešų paslapčių“ serija jau pristatyta Berlyno knygyne „Moto“, sulaukė savo susitikimo su žiūrovais Vilniuje ir laukia kelionės į Amsterdamo „Unseen Photo Fair“ festivalį. www.visvaldas.com

Ne(be) vaikų žaidi Karolis Vyšniauskas

Viskas, ką žinojote apie kompiuterinius žaidimus, nebėra tiesa – ir tai geros naujienos mums visiems. Ne, kompiuteriniai žaidimai nėra skirti vaikams, turintiems per daug laisvo laiko. Ne, kompiuteriniams žaidimams kompiuterio apskritai nebereikia – jie persikėlė į telefonus, planšetes ir feisbuką.

Kaip mes atrodome pasaulinėje žaidimų rinkoje? Kaip talentingi jaunuoliai

Šiuo metu Olegas yra „Game Insight“ komandos narys. Bendrovė dirba su žaidimais tiek išmaniesiems įrenginiams (angl. „mobile games“), tiek socialiniams tinklams (angl. „social games“). „Game Insight“ yra svarbi pasauliniu mastu, ji turi 800 darbuotojų ir 176 tūkst. sekėjų „Facebook“. Bendrovės būstinė įsikūrusi Vilniuje. Ir tai tik vienas iš dalykų, kurie maloniai nustebino besikalbant su Olegu apie kompiuterinius žaidimus Baltijos regione. O štai ir kiti.

TEMA

Taip, Baltijos šalyse sukurta ne vienas žaidimas, kurį žaidžia visas pasaulis. Taip, Lietuvos universitetai ir net valstybės institucijos nebelaiko žaidimų laiko švaistymu, o mato jų industriją kaip perspektyvią verslo šaką, kurios mokoma ir į kurią investuojama. Jeigu pagreitis nesulėtės, Lietuva vieną dieną gali tapti antrąja Suomija – šalimi, kurioje gimė „Angry Birds“. Apie visa tai nesame girdėję, nes kompiuterinių žaidimų kūrėjai yra ramūs introvertai. It dailininkai teptuku piešdami ant drobės, jie pralei-

Vilniaus centre susitinkame su Olegu Pridiuk, žmogumi, turinčiu bene šventas pareigas, – jis yra žaidimų industrijos evangelistas. Olego darbas – populiarinti kompiuterinius žaidimus, papasakoti apie žaidimų industriją tiems, kurie domisi, ir sudominti tuos, kurie vis dar skeptiški. Nuo 2008-ųjų Lietuvoje gyvenantis ukrainietis, puikiai išmokęs lietuvių kalbą, tapo vienu pirmųjų žmonių šioje šalyje, suprantančių mobiliuosius kompiuterinius žaidimus ir jų vertę.

džia paras prie kompiuterio tobulindami žaidimus, bet jiems ne taip gerai sekasi apie savuosius kūrinius pasakoti kitiems – o ir besidominčiųjų kol kas nėra tiek daug.

Kompiuteriniai žaidimai vs žaidimai mobiliesiems „Jei žmogui – 30 metų, išgirdęs žodžius „kompiu-

valandėlę laisvo laiko – jie žaidžia.“ Kas kuria žaidimus Baltijos regione „Game Insight“, „NordCurrent“, „Tag of Joy“, „On5“ – tai svarbiausių mūsų šalies bendrovių pavadinimai. Jų biurai yra Lietuvoje, jos vadina save lietuviškomis. Ir kuria pasaulyje populiarius žaidimus, kurie turi milijonus žaidėjų. Tokio žaidimo pavyzdys – „Cloud Raiders“. Tai strateginis veiksmo žaidimas, kuriame su savo armija turi užkariauti dangų tiesiogine to žodžio prasme. Estijoje yra įmonė „Creative Mobile“, Baltarusijoje – „Wargaming“. Į visas jas verta atkreipti dėmesį. Lietuvoje gyvena vos 3 mln. žmonių, bet čia yra apie 50 įmonių, kuriančių žaidimus. Kad ir nedidelius, galbūt ne visada pasiteisinančius – bet tai tikrai labai geras skaičius. Daugelis šių bendrovių yra jaunos, joms reikia dar tris kartus sufailinti, kad kas nors pavyktų, Bet tai jau gera pradžia.

Žaidimai skaičiais

Antri nuo galo: pagal 2012 metų rodiklius, 28 ES šalių visų vaizdo žaidimų industrijos apyvarta siekė 16 mlrd. eurų ir buvo viena mažiausių iš 11-os KKI sektorių.

2012–2015 metų laikotarpyje IDATE ir „Gartner“ prognozuotas pasaulinių pajamų iš visų vaizdo žaidimų augimas – apie 9 proc., jis vienas sparčiausių tarp KKI sektorių.

ES – trečia pasaulyje vaizdo žaidimų gamintoja po JAV ir Japonijos. Istoriškai šių šalių stipresnės pozicijos įrangos (angl. „hardware“) gamyboje garantavo konkurencinį išskirtinumą, tačiau kūrėjams atviros kompiuterinių ir mobiliųjų žaidimų pardavimo bei sklaidos platformos leido Europos žaidimų bendrovėms įtvirtinti regioną trečioje vietoje.

Mobiliųjų žaidimų rinka padvigubės.

žaidimai terinis žaidimas“ jis pagalvoja apie stalinį kompiuterį ir ten esančius žaidimus, kuriuos žaidė paauglystėje. Jeigu jam 20, jis jau galvoja apie telefoninius žaidimus. Kai kalbame apie žaidimus šiandien, dažniausiai turime omenyje būtent žaidimus mobiliesiems įrenginiams, o ne kompiuteriams (PC) ar žaidimų konsolėms. Mobiliesiems telefonams skirti žaidimai išpopuliarėjo palyginti neseniai. 2005 metais pagrindiniai išmanieji telefonai buvo „Nokia“ su „Symbian“ sistema. Jie kainavo brangiai, jų ekranai – prastos kokybės, telefonuose, galima sakyti, nebuvo vaizdo plokštės. Viską pakeitė „Apple“, pristatydami „iPhone“. Į šį telefoną bendrovė įdėjo galingą vaizdo plokštę, tinkamą žaidimams. Tai atsitiko visai netyčia – „Apple“ tuomet apie žaidimus tikrai negalvojo, jie tiesiog norėjo, kad telefono meniu atrodytų gražiai. Tada buvo sukurtas „Apple Store“ – internetinė parduotuvė, į kurią kūrėjai žaidimus gali patogiai įkelti, o žaidėjai – parsisiųsti. Šiuo metu mobiliaisiais įrenginiais žaidžia visi – tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nesvarbu, ar tai verslininkai, ar mamos su mažais vaikais. Jei tik turi

×2

Pasaulinės žaidimų industrijos pajamos iš mobiliųjų žaidimų

2013 – 17,5 mlrd. JAV dolerių 2015 – 30,3 mlrd. JAV dolerių 2017 – 40,8 mlrd. JAV dolerių

Šaltiniai: „Newzoo“ ir „AppLift“

Jeigu greitis nesumažės, galėsime būti antra Suomija. Ten gimė „Angry Birds“, „Clash of Clans“, daug kitų žaidimų. Kelios sėkmės istorijos – ir Suomijos žaidimų industrijoje iš karto atsirado be proto daug pinigų.“ Internete visi žaidimai nemokami – iš kur ateina pinigai? „Kaip ir daugelis dalykų internete, žaidimai tapo nemokami – parsisiųsti jų į telefoną nieko nekainuoja. Bet atsirado mikrotransakcijų modelis. Taip, žaidimas nemokamas, bet kai įsitrauki, nori nusipirkti kokį nors žaidimui reikalingą dalyką – ir už jį jau reikia sumokėti dolerį, du, dešimt. Pavyzdžiui, žaidi kovinį žaidimą, turi savo kareivėlius, kauniesi su kompiuteriu ar draugu, bet matai, kad tavo kareivėliai per prasti, – gali nusipirkti geresnių ir laimėti. Kai jau esi įsitraukęs į žaidimą, atsispirti tikrai sunku. Žaidimas ir pats spaudžia mokėti. Toks yra šios industrijos modelis, padedantis užsidirbti, – virtualus žaidimas atneša realius pinigus. Žaidėjas gali sumokėti 10 dolerių per mėnesį, o kartais ir 100 per dieną.

Dinamika: du ES mobiliųjų žaidimų kūrėjai 2013 metais gavo daugiau pajamų nei visa ES mobiliųjų žaidimų rinka 2012-aisiais.

19–20 Tokią vietą pasaulyje pagal iš vaizdo žaidimų industrijos gaunamas pajamas užima mūsų kaimynės Lenkija ir Švedija. Prognozuojamos pajamos iš šios industrijos 2015-aisiais: Lenkijoje – 408 mln. JAV dolerių, Švedijoje – 346 mln. JAV dolerių. Paminėtina, kad Švedija vidinėje rinkoje turi beveik tris kartus mažiau žaidėjų nei Lenkija.

Šaltiniai: Audito bendrovės EY 2014-ųjų gruodį pristatytas išsamus Europos kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) ekonominio būvio tyrimas. www.ey.com „Newzoo“

Prieš dvejus metus pas mane atėjo „Investuok Lietuvoje“ žmonės – patys, be kvietimo. „Pagalvojome, kad gerai, jog turime „Barclays“, „Western Union“, kitas dideles įmones, kurios atėjo ir sukūrė daug darbo vietų. Bet labai dažnai jaunas žmogus, kuris galėtų tapti gabiu programuotoju, lieka tiesiog helpdesko specialistu“, – sakė jie man. Žaidimų versle helpdesko nėra – ten visi kuria pridėtinę vertę. Lietuvos valdžios institucijos tai suprato ir viskas pradėjo suktis. Buvo suvokta, kad žaidimai yra cool. Kad tai yra gerai ir žmonėms, ir valstybei. Kad tai yra verslas, industrija. Jei pažiūrėsime į kaimynus iš skirtingų pusių, Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje teisiškai net negalima turėti žaidimų edukacijos – toks yra sovietinis palikimas. Lietuvoje – geriau. Estijoje daugiau visko vyksta, bet tai maža šalis, jie veikia lėčiau. Latvijoje stipresnės kitos industrijos, ne žaidimų. Tad Lietuva yra stipriausia tarp Baltijos šalių. Bet pažiūrėkime į Lenkiją ir pamatysime, kiek daug darbo laukia. Iki Skandinavijos – dar daugiau. Bet tarp kaimynų esame vieni iš geresnių. Esame vieni iš greičiausiai augančių. Su ta edukacija, kuri ką tik atsirado, mes kada nors galbūt pasivysime šalis kaimynes. Turime pagreitį, kuriuo turime judėti. Jaunuoliai universitetuose baigę žaidimų kursus, jie kurs žaidimus. Ir tiesiog statistiškai kuriam nors iš tų žaidimų pasiseks. Kol kas galime pasidžiaugti augančia žaidimų kūrėjų bendruomene. Mes dar neturime savo žaidimų superhitų. Bet būkime kantrūs.“

Žinoma, atsiranda rizika, kad visada nugalės daugiau pinigų turintys žaidėjai. Dėl to stengiamasi surasti pusiausvyrą, kad tie, kurie išleidžia mažiau, bet daugiau laiko praleidžia prie žaidimo, turėtų vienodas galimybes laimėti.“ Jeigu Lietuvos žaidimų kūrėjams taip gerai sekasi – kodėl apie juos nieko nežinome? „Visiškai nesvarbu, kur esi kurdamas žaidimą, vis tiek jį įkeli į tą pačią „App Store“. Gali sėdėti Bahamose, gali būti turkas, indas arba kinas – svarbu, kad turėtum pakankamai greitą internetą. Savo žaidimą pardavinėji iš karto visam pasauliui. Kiekvienas gali nusipirkti tavo žaidimą ir jį žaisti. Todėl dažniausiai žmonės garsiai ir nesako, kur jie yra, – tai tiesiog nesvarbu. Natūralu, kad nežinai, kas dedasi Lietuvos žaidimų pasaulyje, net jeigu žaidi Lietuvoje sukurtą žaidimą. Svarbu ir tai, kad dauguma žaidimų kūrėjų, priešingai nei kitų sričių start-uperiai, tiek negalvoja apie pinigus. Žaidimus jie kuria dažniausiai dėl paprastos priežasties – noro kurti žaidimus. Jiems svarbiau ne užsidirbti pinigų, o išties sukurti gerą žaidimą. Kaip skulptorius kuria meno kūrinį negalvodamas apie pelną.“

TEMA

Kaip mes atrodome pasaulinėje žaidimų rinkoje „Atrodome kaip talentingi jaunuoliai. „Jaunuolis“ yra labai svarbus žodis. Nuo seno Lietuvoje buvo žmonių, kurie bandydavo ką nors kurti, bet išvažiuodavo kitur, kur galėdavo ne bandyti, o iš tikrųjų kurti. Lietuvoje nebuvo nei žaidimų edukacijos, nei supratimo, kokia tai rinka. Priešingai nei kitur. Geras pavyzdys yra Olandija. Prie universitetų jie turi žaidimų inkubatorius, o ten glaudžiasi didelės žaidimų įmonės. Sukurta ekosistema, padedan-

Žaidimų versle „helpdesko“ nėra. Ten visi kuria pridėtinę vertę

ti jaunuoliui, moksleiviui, patekti į žaidimų verslą. Turi erdvės failinti. Prieš sukurdamas ką nors tikrai didelio jau būni sukaupęs daug patirties ir kontaktų. Lietuvoje ekosistema dar tik kuriasi, bet tai vyksta labai greitai. Jau girdžiu žmones kalbant apie žaidimų inkubatorius. Jau turime edukaciją. Jau turime dialogą su valstybės institucijomis. Jau turime ir Žaidimų kūrėjų asociaciją. Jeigu nori būti žaidimų dalininkas, dizaineris, programuotojas ar tiesiog kurti žaidimus, gali eiti į Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetą, VGTU, KTU, į Mykolo Romerio universitetą. Šis netgi turi studijų kursą, per kurį dvejus metus praleidi Vilniuje, dvejus – Pietų Korėjoje.“ Kas toliau „Į žaidimus Lietuvoje jau pradėta žiūrėti rimtai. Suprasta, kad tai – ne vaikų reikalas, o verslo šaka. Tai labai svarbus pokytis.

Asociacija „Versli Lietuva“:

Lietuvai reikėtų daugiau žaidimų specialistų Matome žaidimų industrijos potencialą ir siekiame, kad Lietuva būtų vertinga, globali šios industrijos žaidėja. Populiariname žaidimus per sėkmės istorijų komunikaciją, per tam skirtus renginius. Dalyvių skaičius juose rodo, kad yra didelis susidomėjimas. Tad industrija tikrai turi potencialo, nors pagrindinis iššūkis proveržiui – dedikuotų specialistų trūkumas: nuo specifinių programuotojų iki storry tellingą įvaldžiusių žmonių.

KAS TAVĘS NENUŽUDO, PADARO TAVE KEISTESNĮ JOKER

P. S. IŠSKYRUS RYKLIUS, RYKLIAI TAVE NUŽUDYS. TODĖL RIZIKUOTI NEPASIRUOŠUS NELABAI VERTA. NEGALI BŪTI PASIRUOŠĘS TAM, KO NEŽINAI, NES NEŽINAI BŪSIMO ŽAIDIMO TAISYKLIŲ. GALI BŪTI NUOSTABUS KOVOTOJAS ANT TATAMIO, TURĖTI DIRŽUS, DANUS, TITULUS. BET GATVĖJE... GATVĖJE, KUR SLIDU, NĖRA TEISĖJŲ, PRASTAS APŠVIETIMAS, TU GAUSI Į DANTIS. KODĖL? SPORTO SALĖJE YRA TAISYKLĖS, O GATVĖJE NĖRA. MES – APIE TAISYKLIŲ NEBUVIMĄ, APIE IŠLIKIMĄ CHAOSE: NE LAIMĖJIMĄ, BET IŠLIKIMĄ. TAI – DOBERMANO FILOSOFIJA: NE APIE PERGALES DIRBTINĖMIS SĄLYGOMIS, BET APIE VEIKSMĄ NATŪRALIOMIS – GATVĖJE. O GATVĖ – TAI VISADA APGAULĖ, VEIKSMAS BE TAISYKLIŲ, KLASTA IR NETIKĖTUMAS. GATVĖ BRUTALI, TODĖL JI – ARČIAUSIAI REALYBĖS. DOBERMANO FILOSOFIJA PRASIDEDA TEN, KUR IŠKYLA KLAUSIMAS: O AR AŠ SVARBUS PASAULIUI? NE, TU NESVARBUS. BET, KAIP INDIVIDAS, PATS IR ESI VISAS PASAULIS. JEI TU SVARBUS SAU, YRA GALIMYBĖ, JOG IR PASAULIS TAI PAJUS. JEI IKI TOL TAVĘS NESUĖS RYKLIAI DIRBANT SVARBŲ DARBĄ BANKE AR KOKIOJE KITOJE NYKIOJE SKYLĖJE, KUR MOKAMI MAISTPINIGIAI, BET LEIDŽIAMA NEŠIOTI KOSTIUMĄ IR SKIESTI NIEKUS EKONOMINIŲ PROGNOZIŲ TEMA. TAVO TĖVAI PRISIDĖJO PRIE TO, KAD TAPTUM ADVOKATU, BANKININKU AR MEDIKU. JIE TURĖJO MENKĄ VAIZDUOTĘ, NORĖJO SAUGUMO SAU, INVESTAVO Į SAVE. MAN NUSISPJAUT, AR TU TURI DOBERMANĄ VIDUJE, – MENKYSTOS DOBERMANĄ NUGAIŠINA PER PIRMUOSIUS STUDIJŲ METUS. TAČIAU JEI JIS TAVYJE DAR GYVAS – NAUDOKIS ŠIA JĖGA. TO TAU LABAI PRIREIKS GATVĖJE. AI, ŽINOMA, GATVĖJE TU NESIMUŠI IR NIEKADA NEPAKLIŪVI Į NEPROTOKOLINES SITUACIJAS. MELAS! TA DIENA ATEIS IR JI BUS BE TAISYKLIŲ. JUK JAUTI TAI SAVO IŠGLEBUSIU UŽPAKALIU KIEKVIENĄ MIELĄ DIENĄ. ATVIRAI TAVO PRIEŠAS W W W. D O B E R M A N - I N S I D E . E U

Tautė Bernotaitė

Savi sumanymai – lengvi kaip popierius Minimalistiškai. Taip jie kuria, taip vadina savo kūrinius: „Kaba“, „Tiksi“, „Buda“, „Tumba“, „Citata“. Tokius juos šiandien ir pamatykime – kaip taupios, bet talpios minties kūrėjus. Justė Kubilinskaitė ir Simonas Tarvydas – daugiau nei duetas. Tai tandemas, jau 18 metų minantis viena kryptimi kaip pora ir šeima, o prieš dvejus metus įgijęs dar vieną pavidalą – dizaino ženklą INDI.

ris kuria mūsų gaminių pridėtinę vertę. Žmonės vis atsakingiau žiūri į vartojimą, ir tokios prekės nesunkiai randa savo auditoriją“, – sako Justė. Pašnekovė pastebi, kad pirkėjai vertina INDI kūrinių originalumą ir specifinės medžiagos kuriamą iliuzijos efektą. Jis kelia nuostabą, skatina gyvą reakciją į gaminius. Simonas prideda, kad stiprėja ir pasididžiavimo nacionaliniais prekių ženklais banga: „Malonu, kad šią tendenciją palaikome ir mes.“

Bendras estetikos pojūtis sutaupo energijos

SEB × N WIND: Visų pirma INDI vardas sietinas su šviestuvų dizainu, ir ypač su „Kabo“ – monumentalumo įspūdį kuriančiu pusapvaliu kabančiu gaubtu, primenančiu kone iš akmens tašytą luitą, kuris iš tiesų yra lengvas kaip popierius. Nes „Kabo“ – tikrai iš popieriaus: duetui INDI pavyko atrasti ne tik savo braižą, bet ir autentišką metodą apdirbti medžiagą. Tai, kas atrodo kaip sunkiasvorės monolitinės figūros, yra lengvi papjė mašė principu sukurti popieriaus masės dirbiniai. Tik – dėl atkakliai Simono tobulintos technikos – ilgaamžiai ir patvarūs. Ekologinę kryptį puoselėjančio ženklo kūriniai leidžia atgimti kartą jau naudotai žaliavai – daugelis INDI darbų gaminami iš senų laikraščių. Tai palanku ir verslo požiūriu. „Pagrindinė žaliava mums nieko nekainuoja, todėl gamybos kaštai palankūs verslui. Be to, tvarumas, aplinką tausojantis požiū-

DUETAI

Auditoriją INDI kūriniai rado anksti. Tai ir lėmė, kad Justei su Simonu ši veikla greitai tapo daugiau nei papildoma saviraiška: „INDI nebuvo verslo sumanymas. Pradinę kibirkštį įžiebė noras kurti, o ne įgyvendinti svetimas idėjas. Bet ilgainiui mūsų kūryba atkreipė aplinkinių dėmesį, sulaukėme įvertinimo, kvietimų į parodas, pasiūlymų prekiauti. Taip pasitenkinimą teikianti veikla ėmė

Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė

FINANSAI

Dueto teigimu, vaikams naudinga matyti, kaip kuriamas šeimos verslas. Ar galėtumėte pagrįsti, kad vaikai, auklėjami tėvų, auginančių ir šeimos verslą, užaugę sėkmingiau valdo finansus, skirsto laiką, pareigas? Galbūt esama koreliacijos tarp verslaujančių tėvų augintų atžalų ir šių pasirenkamos karjeros? Tėvų įtaka tam, kaip vaikai tvarkysis su savo finansais ateityje, kaip norės ir mokės planuoti ateitį, kaip sugebės atsisakyti trumpalaikės naudos iš karto, siekdami didesnės naudos ateityje, yra įrodyta moksliškai. Pirma, tėvai jau savo elgesiu moko vaikus, t. y. vaikai mato, ar tėvai taupo pinigus, ar ne, ar pasiduoda impulsyviam pirkimui, ar geba kontroliuoti išlaidas, ir perima tokius elgesio modelius. Antra, tėvai ugdo vaikus savo patarimais ir pamokymais, t. y. jei tėvai su

SEB banko atstovė Julita Varanauskienė su poros kurtu laikrodžiu „Tiksi“.

Redos Mickevičiūtės nuotr.

vaiku kalbasi, aptaria šeimos finansinius reikalus, finansinius sprendimus, tada ir vaikams lengviau galvoti bei planuoti savo pačių ateitį, planuoti ir kontroliuoti išlaidas. Trečia, tėvai gali ugdyti vaikų įpročius – atidaryti taupomąją sąskaitą ar bent jau nupirkti taupyklę, padėti įsigyti mokėjimo kortelę ir paaiškinti, kam ji skirta, kaip ja naudotis, – tada, tikėtina, ir užaugę vaikai išlaikys tuos pačius įpročius. Ketvirta, tėvai prisideda ugdydami vaiko savarankiškumą, t. y. jei vaikas mokomas atsakomybės už savo finansinius sprendimus (pavyzdžiui, leidžiant jam pačiam nuspręsti, kokią dalį kišenpinigių išleis, o kokią atidės trokš-

nešti pajamas ir tapo verslu.“ Finansinį stabilumą duetui ženklas galėjo užtikrinti praėjus metams nuo veiklos pradžios. Savo kūrybiniame aplanke INDI turi 11 šviestuvų, 2 laikrodžių modelius ir apie 10 įvairių dizaino objektų. Pavyzdžiui, įtaisą knygai skaityti maudantis vonioje ar paaukštintą medinį katino namelį, surenkamą be jokių varžtų. Kūrinius sie-

ja INDI genetinis kodas – baltiškas minimalizmas ir šiaurietiška pajauta. „Esame šiauriečiai, todėl mums artimas formų nuosaikumas, medžiagų natūralumas, grynumas. Tai įkvepia kurti savitą estetiką, kupiną šviesos, natūralumo ir šmaikščių idėjų“, – sako Justė ir sutinka, kad kuriančiai porai svarbu panaši estetinė pajauta, – tai sutaupo ginčams švaistomą laiką.

Nors INDI siejami su apšvietimu, dėmesio pelnė ir šios studijos sukurtas laikrodis „Tiksi“ – apvalus iš tos pačios unikalios popieriaus masės pagamintas laikrodis, beveik toks mistiškas kaip ir pats laikas. Jis be skaičių, su dviem santūriomis rodyklėmis, savo forma ir grublėta tekstūra menantis mėnulį. Šis laikrodis 2015 metų gegužę INDI pelnė Kultūros ministerijos įsteigtą „Gero dizaino“ apdovanojimą. Taigi dvejus metus veikianti studija jau turi kūrinį, vertą geriausio dizaino šalyje antpečių. Atrodo, duetas nesuklydo, kad nesiaurino specializacijos tik iki šviestuvų: „Kai kyla kūrybinis sumanymas, nėra svarbu, ar tai šviestuvas, ar kitas interjero elementas. Nesinori apsiriboti viena produktų grupe, nes tai varžytų kūrybingumą.“ Dueto kūrybingumo nevaržo ir tai, jog jie yra šeima, auginanti tris dukras. Turbūt todėl, kad pusiausvyrą tarp šeimos ir šeimos verslo pora palaiko išvengdama įtampos: „Mūsų savaitgaliai ir vakarai dažniausiai skiriami šeimai. Turbūt nesam tikri verslininkai, nes neaukojam viso laiko ir energijos darbui. INDI – mūsų gyvenimo būdo dalis, natūraliai įsiliejanti į buitį.“ Justės ir Simono nuomone, šeimos verslas yra puikus pavyzdys vaikams, nes šie mato, kaip tėvai dirba, užsidirba, kaip planuoja laiką ir skirsto pareigas: „Tai nuo mažų dienų skatina mąstyti apie savo ateitį ir būsimą kelią. Kokybiškas, turiningas ir nuoširdus bendravimas – pati geriausia ugdymo priemonė.“ Ar nuosavas verslas jau leidžia kaupti lėšas vaikų ateičiai? „Iš tiesų vaikų ateitimi ir santaupomis mokslui pradėjome rūpintis gerokai anksčiau. Mokame kasmėnesines įmokas į mergaičių investicines sąskaitas. Kadangi pradėjome tai daryti gana anksti, pasirinkome santykinai nedideles mėnesines įmokas“, – pasakoja tėvai.

Redos Mickevičiūtės nuotr.

tamam pirkiniui ateityje), jis išmoksta ir taupyti. Šių dalykų vaikus gali mokyti ir tėvai verslininkai, ir tėvai samdomi darbuotojai. Akivaizdu, kad tam reikia skirti laiko ir su vaikais bendrauti, kalbėtis, pasakoti. Mokslinėje literatūroje nustatyta, jog dėl to, kad tėvai yra verslininkai, nuo 1,3 iki 3 kartų didėja tikimybė, kad ir vaikai bus verslininkai, o ne dirbs samdomą darbą. Ir, tikėtina, toje pačioje srityje. Ne tik dėl to, kad šeimos verslą tiesiog lengvai paveldės ar turtingi tėvai suteiks reikalingą pradinį kapitalą, bet ir dėl to, kad vaikai iš savo tėvų – darbų bei kalbų – mokosi verslumo, įgyja specifinių konkretaus verslo žinių, jiems lengviau prieinamas ir tėvų verslo ryšių tinklas, jie paveldi gimdami arba įgyja augdami panašius į tėvų gabumus, charakterio savybes, vertybes ir prioritetus. Pora teigia kaupianti lėšas savo vaikų ateičiai. Kokių turėtumėte praktinių patarimų pradedan-

tiems verslininkams, turintiems šeimą ir siekiantiems užtikrinti finansinę ateitį vaikams? Tai, kad pora atskirai kaupia pinigus dukroms (investicinėse sąskaitose), galima vertinti kaip racionalų norą bent šiek tiek sumažinti dukrų finansinės ateities priklausomybę vien tik nuo savo kūrybinio verslo. Anksti pradėjus taupyti, investuoti į vaikų ateitį, galima pasiekti gana neblogų rezultatų – geresnių negu tų tėvų, kurie apie taupymą vaikų ateičiai susimąsto, kai šie baigia juos praaugti. Vis dėlto nors vaikams sukauptas finansinis kapitalas yra svarbu, ne mažiau svarbu yra ir nuo pat mažumės padėti vaikui atskleisti savo gabumus, ugdyti gebėjimus, ruošti jį gyvenimui skiriant tam savo laiko, dalijantis savo išmintimi, patirtimi bei pavyzdžiu.

INDI iš kitų ženklų išskiriančią medžiagą sukūrė prie vieno iš tandemo vairų sėdįs Simonas. Juodu su Juste susipažino studijuodami Dailės akademijoje. Vėliau Simonas dirbo reklamos agentūroje, tačiau INDI įkvėpė atsisakyti oficialios pozicijos ir atsidėti savai kūrybai bei šeimos verslui. Dabar Simonui INDI yra pagrindinė veikla, jis generuoja idėjas, kuria dizainą. Justė jau 15 metų dirba mados redaktore ir stiliste, o pastaruoju metu dar dėsto stiliaus pagrindus ir įvaizdį. Moteris savo įdirbį bei žinias pritaiko dirbdama prie INDI viešinimo, kurdama bendrą INDI koncepciją. Savo idėjas drąsiai siūlo ir dukros – jos auga toli gražu ne tik stebėdamos tėvų veiklą. „Kone kiekvieną savaitgalį praleidžiame savo sodyboje, kartais visi tiesiog susikimbame už rankų ir keliaujame pasivaikščioti Vilniaus senamiesčio gatvėmis. Kas porą metų surengiame dideles keliones į užsienį. Pastarąjį kartą nuomojomės pilį Pietų Italijoje. Tokios atostogos suteikia neįkainojamų įspūdžių ir prisiminimų.“ Iš vieno indo į kitą – duetas sako, kad ir dizaino objektus siekia kurti žadinančius vaizduotę, keliančius diskusijas ir puoselėjančius lietuviško dizaino savitumą.

Turite planų? Kuriate kartu? Finansų klausimais registruokitės į asmeninę konsultaciją www.seb.lt/konsultacija arba tel. 1528.

ŠACHMATAI SU JUSTINA RUTKAUSKAITĖ „Tai jūs žaidžiate dievus?“ – būdamas gamtos mokslų atstovu anksčiau ar vėliau išgirsti šią paplitusią visuomenės mantrą. Žmogus visuomet jautė nenumaldomą norą pažinti, suprasti gamtą ir ją valdyti, kurti pagal savas taisykles. Jis kryžmino augalus ir gyvūnus, kartais net skirtingas jų rūšis, gaudavo naujus, netikėtus požymius ir nepaliaujamai ieškojo būdų sukurti dirbtinę gyvybę. Ištobulėjusios genų inžinerijos technologijos mokslininkų rankose tapo itin galingu įrankiu, leidžiančiu įgyvendinti anksčiau neįmanomus dalykus. ISAAA (angl. „The International Service for the Acquisition of Agri-biotech Applications“) duomenimis, 2014 metais genetiškai modifikuotų pasėlių plotai pasaulyje užėmė 181,5 mln. ha, iš jų 40 proc. buvo auginama JAV teritorijoje, 23 proc. – Brazilijoje, 13 proc. – Argentinoje. Genetiškai modifikuoti organizmai vertinami labai prieštaringai ir kai kuriems žmonėms kelia baimę, tačiau ši baimė dažniausiai kyla dėl nežinojimo ir paviršutiniškos, neretai neigiamai bei sensacingai visuomenei pateikiamos informacijos. Jau daugiau nei du dešimtmečius mokslininkai kuria ekstremalioms gamtos sąlygoms atsparius, kelis kartus didesnį derlių duodančius augalus. Genetiškai modifikuoti augalai gali gaminti žmogui trūkstamas medžiagas, pavyzdžiui, „auksiniai ryžiai“ sintetina beta karoteną ir padeda apsaugoti žmones nuo aklumo, sumažinti vaikų mirtingumą nuo vitamino A stygiaus kenčiančiuose pasaulio regionuose. Genetiškai modifikuoti augalai taip pat naudojami plastiko, biokuro ir netgi vaistų gamyboje. Šiuo metu viena Norvegijos mokslininkų grupė, vadovaujama Jihong Liu Clarke, kuria valgomą vakciną nuo vadinamosios dengė karštinės.

TEMA

Moksliniai eksperimentai su gyvūnais ir žmonėmis griežtai reguliuojami įstatymų. Iki šiol klinikiniai tyrimai, susiję su žmogaus genetinės informacijos modifikavimu, buvo atliekami tik su somatinėmis ląstelėmis (pakeitimai nėra paveldimi). Tačiau visai neseniai profesorius Junjiu Huangas su kolegomis pirmą kartą pritaikė „CRISPR/ Cas9“ – „molekulinių žirklių“ technologiją „negyvybingų“ žmogaus zigotų genomui redaguoti. Šio mokslinio projekto metu buvo siekiama beta talasemiją lemiantį mutavusį geną pakeisti nepažeistu genu. Deja, procedūros efektyvumas buvo labai mažas ir sukėlė papildomų netikslingų mutacijų kitose genomo vietose, todėl tyrimai sustabdyti, kol technologija bus ištobulinta ir taps saugi bei patikima.

CRISPR sistema taip pat naudojama mamuto klonavimo projekte. Esamomis technologijomis kol kas neįmanoma atkurti viso prieš tūkstančius metų išnykusio organizmo, todėl „iškirpk– įklijuok“ (angl. „cut-and-paste“) principu esminiai genai, lemiantys mamuto fiziologinius bruožus, yra iškerpami ir perkeliami į šiam gyvūnui labai giminingo Azijos dramblio genomą. Taip tikimasi gauti genetiškai modifikuotą gyvūną, kuris atrodo, elgiasi ir prisitaiko prie šaltų aplinkos sąlygų kaip mamutas. Dar viena įdomi ir ganėtinai nauja sritis, kuriai skiriama vis daugiau dėmesio, – sintetinė biologija. Jos tikslas yra sukurti tokius organizmus ar biologines sistemas, kurios neegzistuoja gamtoje arba negali natūraliai atsirasti. Pavyzdžiui, Craigo Venterio vadovaujama mokslininkų grupė iš JAV pakeičia kiaulių genetinį kodą taip, kad jose užauginti plaučiai galėtų būti transplantuojami žmogui (ksenotransplantacija). Deja, atlikdami tokius tyrimus mokslininkai atsiduria ant itin siauros biologinės etikos ribos: tampa sunku atsakyti, ar žmogus turi teisę kurti dirbtinę gyvybę, prikelti išnykusias gyvūnų rūšis, keisti savo vaikų DNR ir lemti paveldimus genetinius pakitimus, ar nebus pažeidžiamas asmens orumas ir identitetas, ar nebus sumažinta genetinė įvairovė ir ar netaps tai komercinės medicinos bei eugenikos įrankiu. Darbas genų inžinerijos srityje reikalauja ne tik mokslinių žinių, bet ir kūrybinio mąstymo. Buvo iškeltas klausimas, ar kolbas, mėgintuvėlius, Petri lėkšteles, mikroskopus ir kitą laboratorinę įrangą įmanoma suderinti su menu? Australai Oronas Cattsas ir Ionat Zurr įrodė, kad tokia šiuolaikinio meno ir mokslo simbiozė įmanoma. Šių biomeno pradininkų projektas „Tissue Culture and Art“ sulaukė itin didelio dėmesio. Vieni įspūdingiausių jų darbų – „Victimless Leather“ (liet. „Oda be aukų“) – nykščio dydžio „švarkas“, išaugintas iš pelės audinio stikliniame rutulyje; „Pig Wings“ (liet. „Kiaulės sparnai“) – trys sparnų poros, išaugintos iš kiaulės audinio; arba „Semi-Living Steak“ (liet. „Pusiau gyvas kepsnys“) – išaugintas iš avies bei varlės embrioninių kamieninių ląstelių ir patiektas kaip vakarienė „L’Art Bi-

otech“ parodoje Prancūzijoje. Šie frankenšteiniški kūriniai sukelia vidinę sumaištį ir susiaurina skiriamąją ribą tarp „gyvas“ ir „miręs“. Jais taip pat siunčiama žinutė stebėtojui apie visuomenei aktualius klausimus, pavyzdžiui, dėl komercinės biotechnologijos ir galimos eugenikos grėsmės. Dar vienas biomeno pradininkas – Eduardo Kacas – tikslingai išprovokavo didelę socialinę diskusiją 2000 metais pristatydamas Albą – genetiškai modifikuotą žaliai švytintį triušį. Bendradarbiaujant su prancūzų genetiku Louis Marie Houdebine’u į šio gyvūno genomą buvo įterptas medūzos (Aequorea victoria) genas, koduojantis GFP – žaliai fluorescuojantį baltymą (angl. „green fluorescent protein“). E. Kacas tuo siekė ne tik supažindinti visuomenę su nauja prieštaringa meno forma, bet ir paskatinti apsvarstyti egzistencinius klausimus. Kartu jis sukėlė kai kurių mokslininkų ir gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimą – kūrinį jie paskelbė biologiškai neetišku. 2009 metais menininkas atliko ne mažiau radikalų projektą – sukūrė eduniją (angl. „Edunia“), žmogaus ir petunijos hibridą, dar vadinamą augalūnu (angl. „plantimal“). Žmogaus baltymą koduojanti DNR buvo išskirta iš paties Kaco kraujo ląstelių ir įterpta į augalo genomą. Geno raiška vyksta tik raudonose rožinių žiedlapių gyslose, kurios vizualiai primena žmogaus venas, – taip menininkas siekė atskleisti artumą tarp skirtingų gyvybės formų. Gyvybės mokslas tampa vis didesniu kūrybinio įkvėpimo šaltiniu, tačiau tokiai kūrybai dažnai reikia specialių sąlygų ir laboratorinės įrangos, kuri itin brangi ir kartais sunkiai gaunama. Dėl šių priežasčių menininkai dažnai patys buriasi į grupes ir rengia jungtines „garažo dirbtuves“ arba ieško bendradarbiaujančių laboratorijų. Didėjantis tokių kūrybinių erdvių poreikis paskatino kurtis biomeno bendruomenes ir centrus. Pirmoji tokio tipo meno laboratorija – „SymbioticA“, vadovaujama O. Cattso, – įkurta Australijoje. Čia itin daug dėmesio skiriama praktiniams užsiėmimams, skatinamas kultūrinių idėjų pažinimas ir jų derinimas su mokslo žiniomis, kūrėjai paruošiami kritikai ir informuojami apie galimas kultūrines ar etines problemas, susijusias su manipuliavimu gyvybės formomis.

GAMTA

Alba – genetiškai modifikuotas žaliai švytintis triušis. Menininkas Eduardo Kacas, bendradarbiaudamas su prancūzų genetiku Louis Marie Houdebine’u, į šio gyvūno genomą įterpė medūzos geną. Nuotraukos iš www.ekac.org

„Victimless Leather“ (liet. „Oda be aukų“) – nykščio dydžio „švarkas“, išaugintas iš pelės audinio stikliniame rutulyje. Autoriai: Oronas Cattsas ir Ionat Zurr. Nuotraukos iš www.drewwylie.net

Žmogus visuomet jautė nenumaldomą norą pažinti, suprasti gamtą ir ją valdyti Artumą tarp gyvybės formų atskleidžiantis menininko Eduardo Kaco projektas „Edunia“: žmogaus baltymą koduojanti DNR buvo išskirta iš paties Kaco kraujo ląstelių ir įterpta į augalo genomą. Geno raiška vyksta tik raudonose rožinių žiedlapių gyslose, kurios vizualiai primena žmogaus venas. Nuotraukos iš www.ekac.org

sidomėjimas meno ir gamtos mokslų sinteze vis auga. Šios srities pionieriai – 2010-aisiais įsikūrusi viešoji įstaiga „Mokslas ir menas“, kurios tikslas – inicijuoti bei organizuoti tarpdisciplininius projektus ir pristatyti mokslą įdomiais, neįprastais būdais.

„The Semi-Living Worry Dolls“ (liet. „Pusiau gyvos bėdų lėlės“) yra skulptūrėlės, sukurtos dirbtinėje gimdoje (bioreaktoriuje) – išaugintos iš McCoy ląstelių ant suyrančių polimerų ir susiūtos chirurginiais siūlais. Tai lyg moderni legendinių Gvatemalos bėdų lėlių versija, – lėlytes vaikai pasiimdavo nakčiai į lovą, kad šios išspręstų jų bėdas. Nuotrauka iš www.biofaction.com

Biotechnologijos vystosi vis didesniu pagreičiu, todėl itin svarbu ugdyti mokslininkų atsakomybę ir pagarbą gyviems tyrimų objektams. Kartu turi vykti ir socialinė evoliucija – būtina informuoti žmones, skatinti jų sąmoningumą bei atvirą diskusiją. Kaip kartą pasakė Isaacas Asimovas, „liūdniausias dabartinio gyvenimo aspektas yra tai, kad mokslas įgyja žinių greičiau, nei visuomenė įgauna išminties“. Būtent čia biomenas gali atlikti ypatingą misiją – ne vien šokiruoti žiūrovą, bet ir skleisti neiškraipytas žinias apie biotechnologijos galimybes bei pasiekimus žiūrovui patrauklia, lengviau suvokiama forma, skatinti gilintis į esamas problemas.

Europoje ypatinga vieta tenka Suomijai – 2008 metais Kilpisjärvi miestelyje buvo įkurta Suomijos biomeno bendruomenė (angl. „The Finnish Bioart Society“). Ši organizacija remia meno bei gamtos mokslų projektus ir prisideda prie jų kūrimo, suteikia laboratorinę įrangą, skatina diskusijas apie biomokslą, biotechnologiją ir bioetiką.

„SCOOL“ – švietimo JUDITA MALININAITĖ

Lietuva yra stipriai pažengusi biotechnologijos srityje, jos gyvybės mokslų sektorius buvo pripažintas vienu stipriausių, lyginant, pavyzdžiui, su Centrinės ir Rytų Europos šalimis, o produktų eksportas siekia 80 proc. Taip pat dėl aukšto intelektinio potencialo ir darbuotojų kvalifikacijos lygio, palankių verslo sąlygų ir Europos Sąjungos finansavimo šalis tampa vis patrauklesnė užsienio investuotojams. Čia skiriama ypač daug dėmesio būsimiems ir jauniesiems mokslininkams. Didelės sėkmės sulaukė Vilniaus universiteto ir „Thermo Fisher Scientific“ vykdomas projektas „Mobilioji bioklasė“. Tai pirmoji šalyje mobili laboratorija, kuri supažindina moksleivius su naujausiais gyvybės mokslų laimėjimais ir suteikia galimybę atlikti praktinius eksperimentus. Ypatingą svarbą turi „Saulėtekio“ slėnyje baigiamas įrengti Jungtinis gyvybės mokslų centras. Jis ne tik suteiks puikias darbo sąlygas mokslininkams ir studentams, bet taip pat sukurs ypatingas, nestandartines erdves, skatinančias bendrauti, – o tai puiki terpė naujoms tyrimų ir verslo idėjoms. Biomenas Lietuvoje tik užgimsta, bet žmonių su-

TERMINAI tema

Genų inžinerija – vieno arba keleto genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą. Beta karotenas – vitamino A pirmtakas. Iš jo kepenyse organizmas gamina vitaminą A. Dengė karštinė – ūmi virusinė uodų pernešama liga, kurią sukelia dengė virusas. Tai pavojinga tropikuose plintanti liga. Somatinės ląstelės – nelytinės ląstelės (lytinės yra kiaušialąstės ir spermatozoidai).

Vilniuje į Menų spaustuvę spalio 15 dieną susirinks 300 Lietuvos mokytojų, dar daugiau jų aktualių kalbų klausysis internetu. Visus juos suvienys tas pats tikslas ir noras – tobulėti, kūrybiškai pažvelgti į mokymą, susipažinti su naujovėmis, pasisemti idėjų. Suomių kompanija SCOOL, savo projektais padedanti švietimo sistemai, drąsiai žengia į pasaulį. SCOOL yra start up’as, kurį sukūrė vieni sėkmingiausiai dirbančių Suomijos TV prodiuserių Saku Tuominenas bei Juha Tynkkynenas ir Suomijos internetinės bankininkystės tėvu laikomas Pekka Viljakainenas. 2015 metais start up’as sulaukė 1 mln. dolerių investicijų iš lyderiaujančios žiniasklaidos grupės Šiaurės šalyse „Sanoma“. Kasmet jis suburia vis didesnį skaičių mokytojų, kurie prisijungia prie jų darbą lengvinančios sistemos. SCOOL programa „Campus“ organizuoja išskirtinius nemokamus seminarus mokytojams, kuriuose jiems pateikiama naujausia informacija, rodomas dėmesys jų darbui ir skatinamas bendradarbiavimas. Apie projektą, seminarus ir švietimo sistemą pasikalbėjome su išskirtinių „Campus“ seminarų vykdomuoju prodiuseriu Lasse Leponiemi.

Justina Rutkauskaitė, baigusi molekulinės biologijos ir genetikos studijas Vilniaus universitete, tęsia mokslus ir vykdo tyrimus Vilniaus universiteto Biotechnologijos institute, Lino Mažučio mikroskysčių laboratorijoje. Bendradarbiaudama su Ciuriche esančiu Šveicarijos federaliniu technologijos institutu („ETH Zurich“) ji kuria lašeliais paremtą mikrotėkmės sistemą, skirtą pavienių monokloninius antikūnus sekretuojančių ląstelių paieškai.

Beta talasemija – genetinė kraujo liga, kuriai būdinga sutrikusi hemoglobino gamyba. Ksenotransplantacija – gyvų ląstelių, audinių ar organų perkėlimas iš vienos rūšies organizmo į kitos. Eugenika – (pseudo)mokslinė teorija, teigianti, kad genetikos principais galima gerinti žmogaus paveldimas savybes.

Ar galima SCOOL pavadinti mokytis skirta žaidimų platforma? O gal socialiniu žaidimu? Socialinio tinklo kūrimu?

Suomijoje ir Lenkijoje seminarai buvo labai sėkmingi. 2015 metais organizuojami seminarai Atlantoje, Stokholme, Amsterdame bei Vilniuje. Kaip sekasi pas mus, ar jaučiamas susidomėjimas? Kaip atsirinkote pranešėjus? „Campus Vilnius“ visiškai užpildytas, bet mokytojai galės žiūrėti tiesioginę transliaciją per mūsų svetainę. Norėjome sukurti programą, kuri būtų įdomi, jaudinanti ir akademinė tuo pačiu metu. Išgirsime kalbas apie ateities darbą, muzikinę karjerą, džiaugsmą ir psichinę sveikatą, socialinę žiniasklaidą, propagandą ir seksualumą.

nauji žaidėjai sistemoje

Mūsų misija yra padėti mokytojams bei mokykloms pasikeisti. Pasaulis keičiasi labai greitai, ir tikrai sunku visur suspėti. Visa tai kelia spaudimą mokytojams bei mokykloms, o tai atlaikyti taip pat nelengva. SCOOL nori suteikti mokytojams naujovišką švietimo medžiagą ir palengvinti jiems darbą. Mes tikime, kad ateinančiais metais švietime pamatysime didžiulį pokytį. Tai įvyks trimis lygiais. Pirma, mokymas pasikeis filosofiniu lygiu. Anksčiau mokytis reiškė kalti, o dabar visa galima informacija yra aplink mus. Mokytojui teks svarbus vaidmuo – išmokyti jaunus žmones suprasti ir įsisavinti šią informaciją pagal poreikius. Gana dažnai šių įgūdžių visuma vadinama XXI amžiaus įgūdžiais. Projekte SCOOL mes kalbame labiau apie mąstymą, įgūdžių supaprastinimą ir nuleidimą ant žemės. Mūsų paslauga „Triplet“ skirta būtent tam. Antra, skaitmeninimas bei technologijos labai greitai ateina ir į švietimą. Per pastaruosius metus mokyklos visame pasaulyje investavo milijonus į įrenginius: planšetes, išmaniąsias lentas (angl. „smart bo-

ards“) ir t. t. Technologijos mums suteikia galimybę įgyti naujos mokymosi patirties, kaip atvirkštinė klasė (angl. „flipped classroom“) ir mišrus mokymasis (angl. „blended education“). „Dreamdo Schools“ yra labai geras viso to pavyzdys. Trečia, švietimas tampa globalesnis nei bet kada. Bet kas ir bet kur, turėdamas interneto ryšį, gali nemokamai prieiti prie neaprėpiamo skaičiaus mokslo šaltinių. Mokiniai ir

Mes tikime, kad ateinančiais metais švietime pamatysime didžiulį pokytį

studentai turi daugiau galimybių susirasti geros kokybės šviečiamosios medžiagos. Mūsų „Campus“ seminarai tą patį suteikia mokytojams – kaip pažangi mokymo koncepcija. Papasakokite apie „Campus“ seminarus ir „Dreamdo Schools“ programas. Kaip tai veikia? Beje, anks-

tesniuose interviu esate minėję, kad pavasarį paskelbsite dar dvi programas. „Campus“ seminarai padeda mokytojams suprasti pokyčius už mokyklos ribų. Yra paskaitų apie 3D spausdinimą, robotus dronus, biohackingą, politinius ir finansinius klausimus, seksualumą, popkultūrą, smegenų mokslą ir t. t. „Campus“ susideda iš trijų dalykų: seminarai aplink pasaulį, paskaitų vaizdo įrašai mokytojams ir internetinis žurnalas „Campus Change Report“. „Dreamdo Schools“ yra priemonė mokytojams, leidžianti dokumentuoti projektus, kuriuos mokiniai atlieka klasėse. Taip mokymosi procesas tampa truputį paprastesnis ir linksmesnis. Projektus, nesvarbu – didelius ar mažus, galima lengvai įkelti į sistemą ir pasidalyti jais su mokiniais, kitomis klasėmis bei tėvais. Pavyzdžiui, tai puiki priemonė įamžinti, kaip klasė kūrė dramos spektaklį ar kur nors keliavo. Nauja mūsų paslauga „Triplet“ pradėta teikti rugsėjo 14 dieną Suomijoje. „Triplet“ šio vakaro žinias transformuoja į mokslinę medžiagą rytojui. Kiekvieną rytą visi Suomijos mokytojai gali naudoti šviežių naujienų srautą kaip sudedamąją mokymo dalį. Tai mokymą padaro svarbesnį ir padeda moksleiviams labiau suprasti pasaulį. Ketvirtas projektas... Paklauskite apie tai lapkritį.

Apskritai Lietuvos švietimo sistema duoda gerų rezultatų su mažais ištekliais. Jaunimas, baigęs mokslo įstaigas, įsidarbina kitose šalyse. O tai gali būti problema ir didelis pliusas tuo pačiu metu. Pagrindinis klausimas – ar šie ryškūs protai grįžta, ar jie kurs verslą Lietuvoje arba iš Lietuvos? Mokiniams mokslą paverčiate žaidimu, mokytojams padedate įgyvendinti savo idėjas, pritraukiate investuotojų, ir viskas vyksta internetu. Ar tikite, kad ateityje start up’as SCOOL gali pakeisti mokyklas? Pats pokytis visada yra toks lėtas ir atrodo, kad niekas nevyksta. Bet vėliau pamatome rezultatus. Pavyzdžiui, pirmąjį „Campus“ seminarą suorganizavome prieš 5 metus, tai buvo puikus renginys vietiniams Helsinkio mokytojams. Tada mes net negalvojome, kad po kelerių metų tai taps tarptautiniu reiškiniu. Sėkmės, kuria džiaugiamės dabar, nepasiekėme per naktį. Nors SCOOL yra tikrai nauja kompanija, su švietimo sistema dirbame jau dešimtmetį. Įsipareigojome padėti mokytojams šiame nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Mūsų darbas mokytojams patinka, jie jaučiasi vertinami.

tema

Ne ir taip. Mes nekuriame žaidimų ar su žaidimu susijusių produktų, nesiekiame sukurti socialinio tinklo ar ko nors panašaus. Mokytojų tinklas dėl mūsų paslaugų susikūrė pats ir labiau atsitiktinai.

Prieš siūlydami savo idėją kitoms šalims, tikriausiai ištiriate jų švietimo sistemą. Kokią situaciją matote Lietuvoje? Daugelyje šalių mokymas kaip profesija turėtų būti labiau vertinamas, juk mokytojai yra žmonės, kurie formuoja mūsų vaikų pasaulio suvokimą.

Spalio 15 dieną seminaras „Campus Vilnius“ vyks Menų spaustuvėje. campusseminar.com/vilnius

„Supernova“. Pokyčių

REKLAMOS PROJEKTAS

Inovacijos gimsta per žaidimą – kūrybos procesą. Ar žaisdami galime sukurti The Next Big Thing? Spalio 15 dieną Kaune vyks festivalis ateities inovacijų tema „Supernova“, save vadinantis pirmuoju tarptautiniu kūrybinių inovacijų festivaliu Lietuvoje. Sėkmingai debiutavęs Brešos mieste (Italija) vos prieš metus, festivalis keliasi į Turiną bei Kauną. Festivalio organizavimo imasi kūrybinių jungčių kūrėjai – bendradarbiavimo erdvė (angl. „coworking space“) „Talent Garden Kaunas“ su vienu iš įkūrėjų Artūru Bulota priešakyje, kuris, žvelgiant iš šono, sėkmingai kuria jungtis tarp savo skirtingų veiklų ir profesinių interesų. „Festivalio ėmėmės norėdami auginti idėją, kurią pradėjome su „Talent Garden Kaunas“: burti kūrybinių industrijų bendruomenę, kuri stiprėtų dalydamasi savo patirtimi. Festivalis – visų pirma noras išeiti iš už savo sienų“, – N WIND pasakoja Artūras. Kodėl italų „Supernova“? Organizatoriai save vadina ne festivalių ekspertais, tačiau

– išrankiais žiūrovais ir dalyviais. Todėl, patikėję pirmosios „Supernovos“ sėkme, įsigijo festivalio franšizę, perimdami gerąją patirtį bei standartus ir turėdami ambiciją nustebinti kokybe. Šiais metais pagrindinis renginys vyks tik vieną dieną (spalio 15-ąją), pranešimus skaitys šeši pranešėjai, prieš renginį vyks šešerios kūrybinės dirbtuvės. „Tai lyg eksperimentas – kiek žmonių pritrauksime, kaip miesto kūrybinė bendruomenė reaguos į šią iniciatyvą“, – teigia Artūras ir pabrėLuca Mascaro – dizaineris ir strategijų kūrėjas.

RUn VĖT GĖ 10 07–11

KAS? Tarptautinis šokio festivalis AURA 25 KUR? Pagrindinėse Kauno teatro salėse ir neįprastose senamiesčio erdvėse KADA? Spalio 7–11 d. KODĖL? Festivalio žiūrovų lauks penki šokio vakarai, kurių metu įvairiose Kauno scenose ir neįprastose senamiesčio erdvėse (svečių namuose, muziejuose bei apleistuose statiniuose) bus parodyta daugiau kaip keturiolika spektaklių, o savo pasirodymais džiugins trupės iš Italijos, Pietų Korėjos, Izraelio. www.dancefestival.lt

09 04–10 18

KAS? Baltijos trienalė KUR? Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje KADA? Rugsėjo 4–spalio 18 d. KODĖL? Didžiausias ŠMC organizuojamas tarptautinis renginys šiemet skiriamas Baltijos regionui, jūrai bei kultūrai. Jis kvies diskutuoti, ar tai, kas šiandien yra meno kūrinys, rytoj jau gali būti kas nors kita? Tarpdisciplininiame renginyje dalyvaus menininkai iš įvairių pasaulio šalių, parodą lydės pokalbiai, pristatymai, paskaitos ir koncertai. www.cac.lt

10 01

KAS? Ateities konferencija „ISM Futurity“ KUR? ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, Vilniuje KADA? Spalio 1 d. KODĖL? Per artimiausią dešimtmetį bus sukurta daugiau visuomenę ir kasdienį gyvenimą keičiančių išradimų, nei buvo sugalvota per visą XX amžių. Drąsiausi pasaulio futuristai, Lietuvos mokslo ir verslo lyderiai nusikels į ateities gyvenimą ir dalysis suvokimo ribas peržengiančiomis vizijomis apie tai, kaip mūsų diena atrodys po dešimties metų. www.futurity.lt

jėga visada čia pat tros variklis: festivalis akcentuoja ryšių kūrimą ir naujų perspektyvų suteikimą visiems. Luca Mascaro – dizaineris, strategijų kūrėjas bei verslininkas – festivalyje kalbės apie patyriminį dizainą (angl. „experience design“) ir jo evoliuciją, arba apie tai, kad „išlieka stipriausi ir geriausiai prisitaikę“. Lucos įkvėpimo šaltiniai – sci-fi, architektūra, žmogiškosios patirtys ir japonų kultūra, o jo įkurta strateginio dizaino bendrovė „Sketchin“ būtent ir siekia prekių ženklams padėti kurti lūkesčius pranokstančias patirtis. (Sakoma, Steve’as Jobsas prieš keletą metų, kalbėdamas su konsultantu, yra pasakęs: „Aš nenoriu naujo dizaino. Noriu Bobo Dylano dainos.“) „Sketchin“ jau dirbo su tokiomis įmonėmis kaip „Google“, „Ebay“, „Yahoo“, „Moleskine“ ir kt.

žia, kad jų tikslas ateityje – tapti viso miesto renginiu. Konferencijos dieną bus galima sutikti Lorenzo Maternini – patį festivalio įkūrėją. Lorenzo būtų galima pavadinti verslo humanistu, jo akimis, inovacijos ir jų plėtra yra reikšminga tik jei viso to centre – žmogus. Lorenzo akcentuoja žinių plėtrą ir patyriminį suvokimą – kai kiekvienas žmogus gali sutapatinti naujovę su tuo, kas jam svarbu. Ši motyvacija yra ir festivalio „Supernova“ plė-

Visą festivalio programą rasite kaunas.festivalsupernova.it.

Lorenzo Maternini – festivalio įkūrėjas ir inovacijų humanistas.

09 24–10 04

KAS? Teatro festivalis „Sirenos“ KUR? Lietuvos nacionaliniame dramos teatre ir Menų spaustuvėje, Vilniuje KADA? Rugsėjo 24–spalio 4 d. KODĖL? Į teatrą šiuo metų laiku eina ir tie, kurie lankosi jame kartą metuose, ir išlavinto skonio scenos menų gurmanai. Festivalis supažindina Lietuvos žiūrovus su pasaulio teatro grandais bei naujovėmis, pristato išskirtinius užsienio svečius. Greta jų – Lietuvos scenos vitrina, susitikimai su menininkais ir jaunųjų teatro kritikų konferencija. www.sirenos.lt

09 18–12 31

09 09–10 18

KAS? Talino architektūros bienalė KUR? Įvairiose Talino miesto erdvėse KADA? Rugsėjo 9–spalio 18 d. KODĖL? Estai visuomet nori būti priekyje ir Talinui, rodos, pasiseks. Į vieną didžiausių architektūros renginių Baltijos regione susirinksiantys architektai, dizaineriai bei mokslininkai pristatys savo idėjas, Taliną paversiančias gyvu ateities miesto pavyzdžiu. Savo akimis galėsime išvysti, kad ne žmonės juda mieste, o miestas juda aplink juos. www.tab.ee/en

KAS? Kauno bienalė KUR? Įvairiose Kauno miesto erdvėse KADA? Rugsėjo 18–gruodžio 31 d. KODĖL? Pusketvirto mėnesio truksiančiame renginyje bus akcentuojamas vizualiojo meno ir garso bei muzikos bendradarbiavimas. Veiklų geografija neapsiriboja parodų erdvėmis – lankytojai kviečiami šiuolaikinę meno kalbą atrasti naujose, netradicinėse, erdvėse. Šiais metais bienalės programa varijuos nuo tarptautinių iki europinių projektų. www.bienale.lt/2015

VITRINA: ŽAIDIMAI „SENZ6“ SKĖČIAI PRIEŠ VĖJĄ

Olandiškieji „Senz6“ skėčiai, prieš žaidimus su vėjais pademonstravę ištvermę vėjų turbinoje ir išlaikantys formą net iki 100 km/val. stiprumo vėtrai siaučiant. Už išradimą bei dizainą pelnę „Red Dot“, „iF“, IDEA ir kitus dizaino apdovanojimus. Ieškoti krautuvėje „Vėjas gluosniuose“, Užupio g. 15 / 3, Vilnius. Kaina – 65 Eur.

MADINGOS MANIFESTACIJOS

Reklamos projektas

Skandinavijos šalys pirmauja tolerancijos ir lygių galimybių užtikrinimo srityje. Ši tema užkabino „Acne Studios“ kūrėjus – jų kolekcijos įvaizdžiu tapo moteriškus drabužius vilkintis ir aukštakulnius dėvintis vienuolikmetis (beje, mados namų kūrybos vadovo sūnus). Vyrams „Acne Studios“ pasiūlė teminius lengvai provokuojančius džemperius. Ieškoti www.acnestudios.com. Kaina – nuo 190 Eur.

„NAKED BRUCE“

Turėkite drąsos baseiną grybščioti ar žingsniuoti atkreipdami dėmesį į prigludusį grafikos kūrinį. Maudymosi kostiumėlis „Tomas Markevicius × Naked Bruce“, kaina – 69 Eur. Tamprės CELESTE, kaina – 69 Eur. Ieškoti www.nakedbruce.com.

GARBANOTIEJI „WEEKEND BARBER“

Jaukūs, ėriuko kailį tik primenantys – viršų dengia kailio imitacija – loaferiai iš portugalų „Weekend Barber“. Užkliudę kitą – uždainuokite „Beeeee“. Ieškoti krautuvėje „Vėjas gluosniuose“, Užupio g. 15 / 3, Vilnius. Kaina – 190 Eur.

Žaisti iš naujo Agnė Tuskevičiūtė Kūryba yra žaidimas. Taisyklės, rodos, nesudėtingos – sugalvoti tai, ko dar nebuvo, arba padaryti geriau, nei buvo. Ypatingų fizinių savybių taip pat nereikalaujama – tik mokėti gyventi beprotišku tempu ir pasivyti įkvėpimą. Tie, kurie tik mėgėjiškai kūrybingi, su žavesiu galime žiūrėti į žaidžiančius aukščiausiojoje lygoje. Jei dar nepasirinkote, už ką sirgti, – Gediminas Šiaulys, studijos „PetPunk“ kūrybos vadovas. Seniai perpratęs laukines reklamos kūrybos taisykles, treniruoja jaunesnius ir imasi legionieriaus duonos. Kūrybiniai žaidimai gerai žinomą dizainerį atvedė į teatrą. Animacijos spektaklio „Tėčio pasaka“ vienas idėjos autorių ir tėčių kartu su kolega sugebėjo ne tik

Gediminas Šiaulys. Visvaldo Morkevičiaus nuotr.

kilstelėti šeimai skirtų renginių Lietuvoje kokybės kartelę, bet ir būti įvertintas garbingu (auksiniu) šalies teatro apdovanojimu. Kaip ir spektaklio, taip ir muzikinės animuotos knygos „Abėčėlė“ kūryba gimė iš žaidimo ne su kuo kitu, o su savo dukrele. Na, o naujausias darbas – žaislai vienai žinomai telekomunikacijų bendrovei – išlaisvino kūrėjo fantaziją ir, tikiu, sukels didesnę psichozę nei pimpačkiukai.

Iš spektaklio „Tėčio pasaka“. Dariaus Petrulaičio nuotr.

Ant kurio šono miegi? Ritinėjuosi visą naktį. Kurį lygį esi perėjęs supermario žaidime? Anei vieno. Kokia spalva pieši mišką? Turkio. Kaip baigiasi pasakos? Kaip ir realiame gyvenime. Eini tiesiai ar aplinkui? Zigzagu. Einu tiesiu taikymu ir laikausi to, bet pakeliui pasivaikštau į kairę ir į dešinę. Nuo 8.00 iki 17.00 val. – kada ateina įkvėpimas? Nuo 8.00. Atsibundi ir KABŪM! – nebegali gulėti, pašoki ir varai. Ar žvelgi baimei į akis? Taip. Svajoti išmokstama ar įgimta? Įgimta visiems, bet ne visi išmoksta. Už ką sau užkabintum medalį? Už „pašoki ir varai“. Kokiu šriftu rašyti meilės laišką?

Tokiu, kuriuo rašant pirštai stipriai spaudžia plunksnakotį, raidės pinasi ir šokinėja neištverdamos emocinių bangų. Filmas, kurį žiūrėjai ne vieną kartą? Aleksejaus Germano „Mano draugas Ivanas Lapšinas“. Kiekvieną kartą šiurpas per odą eina, o gerklėje užstringa gumulas. Ar dažnai spaudi escape? Nedažnai, bet pasitaiko. Tobuliausia forma? Gerbiamas skaitytojau, neskubėk, bent truputį nurimk, atsipalaiduok, užsimerk ir įsivaizduok bet kokią formą… Na, o tai buvo tobula. Ar viską pradėtum iš naujo? Priklausomai nuo aplinkybių. Jei kaip naujas žmogeliukas – ne, bet jei su visa turima patirtimi – be abejo. Tuomet pašokęs 8.00 val. varyčiau tiesiai, be jokių zigzagų!

Vėjo malūnai

DIZAINAS IŠ VĖJO

„Anchovy“ ir N WIND į dizaino kolaboraciją kviečia vėjus: programa www.fromwind.com spalvomis paverčia vėjų krypčių bei greičių duomenis miestuose, gaunamus realiuoju laiku iš Šiaurės Europos šalių meteorologijos stočių. Spalvingi spaudiniai ant didelio formato šilko skarų užkalba tikruosius vėjus. Ieškoti V2 CONCEPT STORE, Dominikonų g. 5, Vilnius. 110 × 110 cm šilko skaros kaina – 175 Eur.

Tad šįkart – ne apie žaislus, tačiau apie žaidimus ir kūrybą – „Vėjo malūnuose“ su G. Šiauliu.

www.petpunkpic.com

Videolaidų baseinas

„The Deep Splash“ Salomėja Marcinkevičiūtė, iš „The Deep Splash“ video laidų.

Monika Lipšic

„The Deep Splash“ – komunikacijos scenarijus su purslais. Tai užkoduota kelio ženklą primenančiame projekto logotipe (į vandenį šokantis žmogus) ir pavadinime, kuriame slypi aliuzija į britų popmenininko Davido Hockney 1967-aisiais nutapytą paveikslą „A Bigger Splash“. Žydrame Kalifornijos baseine modernaus minimalistinio pastato fone šuolio į vandenį sukelti purslai, sustingę geometriniame peizaže, tapo pagrindiniu paveikslo įvykiu, pasakojimu, metafora bei pretekstu atsirasti daugybei su menininku ir jo rato asmenybėmis susijusių istorijų. Tapytojo ryšį su Kalifornija tikriausiai būtų galima paaiškinti kitokio pa-

Tarp šių pasakojimų – tiek rimtesni žurnalistiniai portretai, tiek lyg sūkurys įtraukiantys laisvi, atviri improvizuoti pokalbiai. Kiekvienas pašnekovas savaip pakreipia vaizdo įrašuose besirutuliojančių įvykių tėkmę. Robertas Narkus montuojamas tiesiogiai per „Skype’ą“ sėdintis ant kėdės, o Jonas Mekas atsako į „provokuojančius“ klausimus (J. Mekui nėra blogų klausimų, – anot prodiuserės Justės Kostikovaitės, su juo niekada nepasijausi nepatogiai). Šiandien „The Deep Splash“ jau yra pristatyti kompozitorė Lina Lapelytė, menininkas patafizikas R. Narkus, menininkai Milda Lembertaitė, Paul Paper, Indrė Šerpytytė, Eglė

Pirmas įspūdis

„The Deep Splash“ yra atvirai ir eksperimentiškai modeliuojamas projektas, oficialiai apibūdinamas kaip sklaidos platforma užsienyje gyvenantiems lietuvių menininkams pristatyti.

ninkų studijose, kuriose vyksta pokalbiai, interviu, pristatomi nauji darbai. „The Deep Splash“ – tai pasakojimas apie bandymus paveikti didesnę auditoriją, pakeisti aplinką, atsitraukti nuo savęs ar išsilaisvinti dideliame mieste, kitame kontekste, nepamirštant ir savo šaknų.

Robertas Narkus, iš „The Deep Splash“ videolaidų.

saulio, kitokių miestų, kitokios aplinkos pažinimo troškuliu. Būtent lankymasis, o vėliau – gyvenimas šioje valstijoje darė įtaką menininko stiliui ir jo istorijai.

Taip iš dalies apčiuopiant įvairius meno ir asmenybių kontekstus pinamas šis videolaidų apie menininkus projektas. Internete publikuojami neilgi siužetai iš susitikimų meni-

Kiekvienas pašnekovas savaip pakreipia vaizdo įrašuose besirutuliojančių įvykių tėkmę

Salomėja Marcinkevičiūtė, iš „The Deep Splash“ video laidų.

Jauncėms, teoretikas Tomas Čiučelis, kuratorė Vita Zaman. „The Deep Splash“ kuria J. Kostikovaitė, Johnstonas Sheardas ir jiems talkinantys Justinas Vilutis bei Robertas Muravskis. „The Deep Splash“ iniciatorė – Londone gyvenanti kuratorė J. Kostikovaitė. Moteris dirba su tarptautiniais šiuolaikinio meno projektais, yra kuravusi projektus Marakešo bienalėje, Lisabonos architektūros bienalėje, atlikusi praktiką Gvangdžu (Pietų Korėja), dirbusi su Zabludowicz kolekcija Londone. Šiuo metu ji – Nidos doktorantų mokyklos kuratorė. Justė kalba daug ir greitai, šokinėdama nuo vienos temos prie kitos. „Taigi splash, splash...“ – lingvistika čia kiša koją. Komunikacijos purslai? „Taip, lietuviškumas yra šio projekto stiprybė ir silpnybė, – sako Justė. – Viena vertus, labai susiaurinamas aktualių idėjų kontekstas, kita vertus, atsiranda galimybė didinti

istorinę vertę pristatant kūrėjus, kurie kuria ne Lietuvoje.“ Dabar dauguma pristatomų žmonių – iš Londono, ten ilgą laiką gyveno kompozitorė L. Lapelytė, ten gyvena menininkė I. Šerpytytė, kurianti monumentus iš asmeninės ir KGB praeities. Šios menininkės fotografijos ir objektai tyrinėja represijų ir karo pasekmes. Vieni žymiausių I. Šerpytytės darbų – serija fotografijų ir pastatų Lietuvos miesteliuose, kuriuose sovietmečiu buvo kankinami žmonės, modeliai. Rankomis lietuvių meistrų išdrožti namukai menininkei pelnė pripažinimą Jungtinėje Karalystėje. Anksčiau ar vėliau, kaip

sako pati Indrė, kūryboje pradeda atsispindėti asmeninė praeitis, kilmės istorijos. „Tačiau geografiją dažnai diktuoja edukacinė sistema – Jungtinėje Karalystėje bei Olandijoje studijuoja ir studijavo daug lietuvių menininkų ir dizainerių, tačiau nedaug jų ten pasilieka, nes tai palyginti brangios šalys. Bet, pavyzdžiui, Berlyne, kur nuomos kainos mažesnės ir nėra daug anglų kalba dėstomų meno specialybių, menininkai gyvena ir dirba; galima paminėti Juliją Goyd, Vytautą Jurevičių, Ingą Likšaitę, kuratorius Viktoriją Šiaulytę, Mindaugą Gapševičių ir kitus.“ Į plačiąją auditoriją orientuotas projektas vis dėlto finansuojamas viešųjų paramos fondų. Tad kokios šio projekto perspektyvos? „The Deep Splash“ kūrėjai sako, kad tai susiję su Europos Sąjungos ir kitų valstybių meno finansavimo politika, kuri yra nukreipta į autentišku-

mo reprezentaciją, paveldo išsaugojimą, šalies kultūros propagavimą, kultūros ir kalbos plėtrą. Visgi finansavimo politika ir prioritetai dažnai atsilieka nuo meno akceleracijos ir kasdienio gyvenimo, kuriame žmonės keliauja ir gyvenamąją vietą keičia dažniau, nei įsigyja naują kompiuterį. „The Deep Splash“ būtų naudinga plėstis ne tik viešosios finansavimo sistemos sąskaita. Tačiau tokiu atveju kyla iššūkis – išlaikyti sveiką santykį su komercija. Kokie žmonės įkrenta į „The Deep Splash“ baseiną? Kas svarbiau: pokalbio turinys ar šiuolaikinių menininkų reprezentacija patrauklia, visiems suprantama forma? „Viena iš inspiracijų buvo „niekada nemiegančio kuratoriaus“ Hanso Ulricho Obristo interviu knygos – tai vienas iš tūkstančio jo projektų, interviu su menininkais, kuratoriais ir filosofais, kurie atskleidžia minčių ping-pongą tarp pokalbio dalyvių. Iš pradžių „The Deep Splash“ užduotis buvo

GERAI Pokalbis su pristatyti plataus spektro kūrėjus – ne tik menininkus, bet ir dizainerius, architektus, tačiau susidūrėme su fenomenu, kai kalbėdami apie savo komercinius projektus daugelis dizainerių juos stigmatizuoja, jiems nėra įdomu apžaisti situacijos, ir galiausiai toks pasakojimas tampa reklama. Tačiau, tarkime, tokie architektai kaip Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas, kurie veikia diskursyviai, rengia tyrimus, parodas, šiuo metu ruošiasi Baltijos (jungtinio Lietuvos, Latvijos ir Estijos) paviljono pristatymui Venecijos architektūros bienalėje, – tai daugiabriauniai teoretikai, kuratoriai. Pokalbis su jais gali būti gilesnis ir įdomesnis konceptualiai“, – sako Justė, savo mintis tarsi užtvirtindama akimis ir gestais.

ku ir skaitove Salomėja Marcinkevičiūte (Atėnai). Neretai šiuolaikinių meno projektų auditorija yra tie patys kūrėjai iš gretimo kultūrinio lauko. Šis auditorijos pokytis charakterizuoja šiuolaikinę kultūrą, tačiau „The Deep Splash“ taria, jog vis tiek norėtų, kad jų mamos kada nors pamatytų šias videolaidas per Lietuvos televiziją. www.thedeepsplash.com

Pirmas įspūdis

Ateityje projekto kūrėjai planuoja interviu su fotografe J. Goyd, gyvenančia bei kuriančia Berlyne, menininke Ulijona Odišarija, kuri gyvena ir kuria Londone bei studijuoja „Slade School of Art“, taip pat su Žilvinu Kempinu, gyvenančiu Niujorke ir planuojančiu savo pirmąją solo parodą Didžiojoje Britanijoje – Birmingamo IKON galerijoje, Amsterdame gyvenančia kuratore ir menininke Gerda Paliušyte, Berlyne gyvenančia kuratore Viktorija Šiaulyte, Osle įsikūrusiu Ignu Krunglevičiumi. Šiuo metu ruošiamos laidos su kuratoriumi Valentinu Klimašaus-

Tai pasakojimas apie bandymus paveikti didesnę auditoriją, pakeisti aplinką, išsilaisvinti kitame kontekste, nepamirštant ir savo šaknų

Jonas Mekas, iš „The Deep Splash“ videolaidų.

Emilie Toomela Vieno geriausių kinematografijos istorijoje triukų publikai apgauti autorius yra puikiai žinomas danų režisierius ir socialinių skandalų entuziastas Larsas von Trieras. Naujausias jo filmas „Nimfomanė“ – tai epiška dviejų dalių sekso istorija, galinti pasigirti tokia žaisminga populiarinimo kampanija, kad rinkodaros strategija veikiausiai sulaukė daugiau dėmesio nei pats kino kūrinys. Orgazmo emocijomis papuošti žymių aktorių veidai atsidūrė ant didžiulių plakatų, ir vėliau tai pasirodė esą tik žaidimas su kino teatrų lankytojais: „Miela auditorija, ar trokštate ekrane išvysti nesimuliuojamus meilės aktus?“ Kalbant trumpai, L. von Triero filmas vietoje to pasiūlė Biblijos istorijas, žvejybos patarimus ir filosofines diskusijas, viską sujungdamas kostiuminės dramos elementais ir aštuonioliktojo amžiaus novelių stiliumi. Šiais laikais kino rinkodara iš tikrųjų tampa žaidimu. Šalia „Nimfomanės“ paminėtinas ir „Ex Machina“, pasakojantis žavingos ir žmogiškos robotės Avos (akt. Alicia Vikander) istoriją, – filmo reklaminė kampanija prasidėjo Avos paskyros sukūrimu pa-

SUŽAISTA, SERE

Šį pavasarį Maria Einstein Biilmann ir Philipas Einsteinas Lipski festivalio „Kino pavasaris“ kvietimu viešėjo kino industrijos konferencijoje „Meeting Point – Vilnius“. Audriaus Solomino nuotr.

žinčių tinkle „Tinder“. Išgalvota herojė kalbėdavosi su žmonėmis, susidomėjusiais jos nuotrauka, – tai sulaukė daug dėmesio internete. Deja, liko ir nemažai nusivylusių viengungių. „Nimfomanės“ rinkodaros procesas buvo dar įmantresnis triuko atžvilgiu – planas sukonstruotas taip tinkamai bei kruopščiai, kad daugelis žmonių net nesuabejojo, jog būtent pats L. von Trieras privertė aktorius simuliuoti savo „orgazmo veidus“ šiai aštriai fotosesijai. O visgi rinkodaros strategiją šiam filmui kūrė išdykęs Einsteinų duetas „The Einstein Couple“ iš Danijos – Maria Einstein Biilmann ir Philipas Einsteinas Lipski. Atėjo laikas pakamantinėti M. Biilmann apie slaptąjį istorijos pasakojimo ir kino rinkodaros receptą. Dirbote su gana įvairiais filmais. Ar režisieriai nori kontroliuoti rinkodaros kampanijos kūrimo procesus ir strategijas? Na, jei filmų kūrėjai kreipiasi į mus, jie dažniausiai supranta, kad esame ekspertai, ir pasitiki mūsų sprendimais aktualioje srityje. Tačiau kampanijos kūrimas visada reikalauja artimo bendradarbiavimo su režisieriumi, prodiuseriu ir leidėju – tai juk jų kūdikis, ar ne? Ir mes tikrai neketiname aprengti to kūdikio rūbais, kurie nepatiktų jo tėvams. Neskaičiuojant „Nimfomanės“, esate dirbę ir su nemažai kitų daniškų filmų, tačiau ar bendradarbiavimas su L. von Trieru turėjo didelės įtakos jūsų karjerai? Sunku pasakyti. „Nimfomanės“ pro-

Šiais laikais kino rinkodara iš tikrųjų tampa žaidimu jektas tikrai nukreipė nemažai akių į mūsų kompaniją ir prekės ženklą – mus dažnai kviečia į įvairius kino renginius papasakoti apie to filmo rinkodarą ir bendrai apie savo darbo specifiką. Tačiau vis dar laukiame to skambučio iš tarptautinio kino prodiuserio... (Juokiasi.) Kalbant rimtai, aš manau, jog daugiau ar mažiau asmeniški socialiniai ryšiai yra tavo karjeros pagrindas. Mūsų patirtis rodo, kad kiekvienąkart, kai į mus kreipiasi naujas klientas, jis tai daro skatinamas rekomendacijų. Danija – maža šalis, todėl privatūs ir verslo kontaktai yra susimaišę. Bet, kaip ir minėjau, būtent asmeninės rekomendacijos užtikrina tau naujus projektus. Kaip sekėsi su „Nimfomanės“ aktoriais? Ar jiems, kaip ir publikai, „orgazmo veidų“ plakatai atrodė pakankamai laužantys tabu? Taip, reikėjo įtikinėti beveik visus filmo aktorius. Juk pagalvokite – jie pratę vaidinti veiksmą, judėti; aktoriai nėra fotomodeliai, todėl atsidūrę prieš nejudantį fotoaparatą ne visi jaučiasi jaukiai. Jūsų įgyvendinta „Nimfomanės“

Praėjusiame interviu minėjote, kad jūsų darbe ypač svarbu viską daryti tinkamu laiku. Kaip konkrečiai tai padeda kurti sėkmingas strategijas? Apie filmo rinkodarą reikia pradėti galvoti nuo pat to momento, kai tampa aišku, jog filmas tikrai bus. Mes manome, kad kino kūrinio rinkodara turi būti tokia pat svarbi, kaip ir jo scenarijus. Galite sukurti įstabų filmą, bet jei niekas jo nepamatys – viskas bus perniek. Tad mąstyti apie rinkodarą reikėtų jau pradinėje projekto stadijoje – tai, beje, palengvins ir techninius bei organizacinius procesus. Pavyzdžiui, atsiranda galimybė pasirūpinti paveikia fotosesija filmavimo metu, kol visi aktoriai vienoje vietoje ir jie atrodo taip, kaip ir atrodys šiame, o ne jau kitame savo filme. Mums tikrai nebūtų pavykę sukurti „Nimfomanės“ kampanijos filmavimui jau pasibaigus. Vienas pagrindinių rinkodaros elementų šiandien turbūt yra galimybė publikai susieti save su filmu. Nemažai tyrimų patvirtino, jog herojiškos veikėjų charakteristikos padeda žiūrovams susitapatinti su jais. Kita vertus, „Nimfomanės“ atveju tai nebuvo labai svarbu. Ko, jūsų manymu, reikia, kad filmas taptų mėgstamas ir žmonės su juo susitapatintų? Na, visa tai galioja ir rinkodaros kampanijoms – jei nori ką nors parduoti, žiūrovai turi save sieti su tuo. Vienas iš metodų, kurį visada naudojame, yra susitapatinimo elemento išgryninimas ir bandymas tą elementą perteikti filmo plakate. Plakatas – itin svarbi detalė, privalanti komunikuoti su publika. Bet kuris asmuo, kuris kada nors buvo seksualiai susijaudinęs, gali puikiai suprasti „Nimfomanės“ plakatus, kurie tapo rinkodaros strategijos ašimi. Teigti, jog tradicinė sklaida ir socialiniai tinklai – du visiškai atskiri dalykai, mano nuomone, yra klaidinga, ir „Nimfomanės“ atvejis idealiai

tai patvirtina. Plakatas buvo sukurtas tradicinei žiniasklaidos priemonei – spaudai, tačiau jis išplito po internetą, kadangi buvo vertas išplisti. Internetą reikėtų suvokti tiesiog kaip naują sklaidos kanalą, siūlantį kitokias galimybes, nei siūlo įprastos platformos. Tačiau norint, kad žinia apie jūsų kūrinį plistų, jis turi būti vertas dalijimosi. Su Philipu esate ne vien kūrybinis rinkodaros tandemas, tačiau ir pora asmeniniame gyvenime. Kaip jūsų bendradarbiavimas atrodo iš šalies – turite pakankamai laisvalaikio, ar išvis kada nors nustojate dirbti? Na, kartu esame jau septyniolika metų ir beveik visą šį laiką dirbome tą patį darbą. Dešimt metų buvome kūrybiniai vadovai įvairiose reklamos agentūrose, o pastaruosius penkerius metus darbuojamės savo įmonėje – „The Einstein Couple“. Tačiau ir dirbdami kūrybinėse agentūrose visada aptardavome profesinius reikalus namie – tikiu, jog susituokę dantų gydytojai ar architektai daro tą patį. Abu gerai išmanome savo darbą, todėl nusprendėme pasinaudoti proga kartu užsiimti verslu. Tačiau turime atskirus kabinetus, ir tai – nuostabus dalykas! Taigi, galų gale, kaip papasakoti gerą rinkodaros istoriją? Ar yra patarimas, kurį būtumėte norėjusi išgirsti, kai tik pradėjote dirbti šiame sektoriuje? Mūsų patirtis reklamos srityje veikiausiai mus išmokė pasakoti istorijas. Juk sunku „iškrapštyti“ gerą pasakojimą iš dantų pastos ar skalbiklio, tačiau jei norite sukelti žmonėms asociacijų, teks to išmokti. Kinematografijoje, žinoma, tai padaryti žymiai lengviau. Filmas – puiki dirva darbui, ir auditorija smalsiai laukia, ką jūs jai pasakysite. Rinkodara yra lygiai tokia pati verslo dalis, kaip ir kitos, tad neverta ką nors sukūrus pačiam rūpintis to produkto reklama. Abejoju, ar „Nike“ bateliai būtų tokie populiarūs, jei bendrovė būtų leidusi inžinieriams kurti rinkodaros strategijas. Jei nori parduoti produktą, turi būti šiek tiek nuo jo nutolęs, žvelgti iš šono, kad aiškiau matytum jo savybes. O jei buvai susijęs su kiekviena mažyte produkto gamybos detale, to padaryti tikrai nepavyks.

ASMENYBĖS LOŽĖ

Maria Biilmann

rinkodaros kampanija sulaukė pagyrų iš gerbiamų žurnalistų bene visame pasaulyje. Kodėl galiausiai filmas neuždirbo daugiau pinigų? Na, tokį kūrinį sudėtinga parduoti. Vien jau ilga jo trukmė yra kliūtis. Nuo pat pradžių niekas nesitikėjo, jog bilietų pardavimas bus milžiniškas. Leidėjas Danijoje liko patenkintas uždarbiu šalyje, bet nemanau, kad kitų rinkų pardavimai labai džiugino.

facebook.com/theeinsteincouple

„GREEN GARAGE“ – AMBICINGASIS KŪRĖJŲ KULTŪROS ŠAUKLYS „Green Garage“ stengsis būti kuo atviresni smalsuoliams.

TADAS SVILAINIS Makers movement yra maždaug prieš dešimtmetį JAV prasidėjęs judėjimas, vienijantis nepriklausomus kūrėjus, išradėjus, menininkus, dizainerius. Laikui bėgant tai peraugo į labiau nišines, specifines subkultūras, tokias kaip hackerių judėjimas, DIY baldai ir žaislai, 3D objektų spausdinimas ir t. t. Nepaisant skirtumų ir specializacijų tarp gamintojų grupių, juos sieja ta pati ideologija: atviras, visiems prieinamas mokymasis, keitimasis idėjomis bei atradimais, rankų darbo propagavimas, maištavimas prieš masinę gamybą ir besaikį vartojimą.

technologijų, įrangos ir jų prieinamumo bei kainų. Pavyzdžiui, Helsinkyje įsikūrusi „Aalto Fablab“ kiekvieną savaitę organizuoja atvirų durų dienas – tiesiog reikia ateiti su savo koncepcija ir viskas bus pagaminta nemokamai. Kitose fabrication laboratorijose imamas individualus valan-

ERDVĖ

Niekam nereikalingi puponautai ir inovatyvūs kojų protezai yra iš to paties plastiko ir gali būti išspausdinti tuo pačiu 3D spausdintuvu dinis, dieninis, mėnesinis ar simbolinis mokestis. Verta paminėti, kad užsienio kūrėjų dirbtuvės dažnai finansuojamos valstybės kaip paskata vystytis šalies ekonomikai.

Makerių kultūra iš JAV netruko atkeliauti ir į Europą. Iš pradžių gamintojų judėjimo fanatikai burdavosi tėvų namų rūsiuose, garažuose, kurdavo savo miegamuosiuose, tačiau judėjimui populiarėjant ir sulaukiant vis daugiau visuomenės bei investuotojų dėmesio susikūrė bendruomenių klubai, technika aprūpintos specifinės erdvės, studijos – kūrėjų dirbtuvės. Šiuo metu Baltijos ir Skandinavijos regionuose veikia daugiau nei 15 profesionalių kūrėjų dirbtuvių ir begalė idėjinių ar draugų, entuziastų suburtų pogrindžio tipo kolektyvų. Pagrindiniai skirtumai tarp kūrėjų dirbtuvių išryškėja tada, kai kalba pakrypsta link jose esančių

Tado Svilainio nuotr.

Alisa Matsanyuk: „Jaučiau, jog ši sritis po kelerių metų bus „next big thing“.“ „Green Garage“ nuotr.

„Green Garage“ – neseniai Vilniuje duris atvėrusios profesionalios kūrėjų dirbtuvės. Jų įkūrėja ir flagmanė Alisa Matsanyuk N WIND žurnalui pasakojo: „Visi yra laukiami mūsų dirbtuvėse, nepaisant amžiaus, turimų įgūdžių ar žinių. Užsuk, pakalbėkim ir nuspręsim, ką daryti. Mes galime tau pasiūlyti kursus, sudėlioti programą ir po vienerių ar dvejų metų pats sugebėsi kurti prototipus. Kitas pavyzdys – tarkim, mes savo dirbtuvėse turime robotikos inžinierių ar kitų specifinių kūrėjų ir supažindinsime jus, kad galėtumėte bendradarbiauti. Tiesiog, net jeigu ir neieškai ko nors specifinio, užeik, apsižvalgyk, galbūt tai padės suprasti, ko nori. „Green Garage“ pagrindinė idėja – suburti bendruomenę, o ne būti vieta, kurioje gaminami daiktai. Norime, kad žmonės į „Green

AKTUALUMO ATEITIS VICTORIA DIAZ, mados prekių ženklų ir produktų identiteto konsultantė

Garage“ žiūrėtų kaip į sporto klubą. Mes stengsimės būti kuo atviresni smalsuoliams, net turim specialiai tam apmokytą administratorę!“

Laisvalaikio kultūra kone visiškai susisaistė su linksmybėmis, šėlsmu, aukšto dažnio garsais ar dinamišku vizualumu, tačiau gyvenimo stiliaus ekspertai visgi kalba apie ryškėjančią naują pramogavimo kryptį. Neurologų bei psichologų atliekami šiandienos suaugusiųjų „žaidimo kambarių“ tendencijų tyrimai plinta po didžiuosius miestus. Įsivaizduokite smėlio dėžę suaugusiesiems, kurioje vadinamasis lėtesnio žaidimo metodas skatina atsipalaiduoti ir išgryninti savo mąstymą. Idėjos formatas ir tikslai – gana inovatyvūs, todėl šis reiškinys gali drąsiai tapti svaria urbanistinės kultūros dalimi. Žaismingos mobiliosios programėlės išliks populiarios, tačiau stebinanti kruopščiai sukonstruotų panašių produktų išvaizda rinkoje pasieks įvairias amžiaus grupes, nes realistiški elementai visuomet nuostabiai išlaiko pusiausvyrą tarp technologijų ir pertraukėlių nuo jų.

„Green Garage“ šiuo metu yra vienintelė tokio tipo vieta Baltijos šalyse. Alisa šias kūrybines dirbtuves įsteigė savomis lėšomis. Į projektą jau investuota 300 tūkst. eurų, tačiau jis vis dar yra ekperimentavimo ir rizikos etape. „Kai palikau „Game Insight“ ir mobiliųjų žaidimų industriją, pasakiau sau, kad nieko neveiksiu pusę metų, atsitrauksiu, išgryninsiu savo mintis ir negalvosiu, ką darysiu paskui, leisiu sau įsimylėti visiškai man nežinomą veiklą. Viskas prasidėjo natūraliai, supratau judanti kažko link, kad man „tai“ labai patinka, ir jaučiau, jog ši sritis po kelerių metų bus next big thing, – norėjau tapti jos dalimi. Vadinkit tai intuicija, bet aš taip pat jaučiausi prieš „Game Insight“ ir apskritai vystantis tuometei mobiliųjų žaidimų industrijai. Galbūt tai nuskambės kaip klišė, bet tiesiog reikia pradėti daryti. Pradžioje esi apimtas nuolatinės euforijos, tačiau vėliau – nori nenori – susidursi su sunkumais. Kelias nelengvas, bet tai yra gyvenimo dalis, ir iššūkiai motyvuoja. Aš šiuo metu nežinau, ar šis projektas bus sėkmingas, bet jau dabar esu laiminga, nesvarbu, kaip viskas susiklostys. Ir tai mane įkvepia. Neturėjau analitinio plano, kas ir kaip bus, – dabar jis yra, bet net šiuo metu mes mokomės iš savo klaidų, eksperimentuojam, adaptuojamės, tampam profesionalesni. Jeigu viskas eisis kaip planuota, plėsimės į kaimynines Baltijos šalis.“

Ir anksčiau novatoriškai į biblioteką žvelgusi dizaino studija „Nendo“ neseniai Tokijuje pristatė projektą „Beauty Library“ (liet. „Grožio biblioteka“). Konceptuali parduotuvė skirta nuodugniai ir ramiai susipažinti su produktu prieš jį perkant. Tikiu, kad vis daugiau bibliotekos tipo erdvių bus atrastos iš naujo, o prekių ženklai ir toliau tirs kambarius bei panaudos juos klientams sudominti.

Bet kuriuo atveju derėtų prisiminti, kad niekam nereikalingi puponautai ir inovatyvūs kojų protezai, suteikiantys žmonėms antrą galimybę vaikščioti, yra iš to paties plastiko ir gali būti išspausdinti tuo pačiu 3D spausdintuvu.

Prabangūs „Dominic Wilcox“ 24 karatų aukso akmenys – tobulai primenantys tuos, kurie paleisti lyg varlytės šokinėja vandens paviršiumi, – buvo sukurti lėtesniam žaidimui skatinti. Kita akmenų pusė atkuria mūsų meilę spaudai ir darbo kambario (bibliotekos) atmosferai.

www.greengarage.me

KOMENTARAS

Ne paslaptis, kad „Green Garage“ yra pelno siekianti įmonė, kaip ir dauguma ambicingų, drąsių, inovatyvių startuolių. Pagrindinis jos tikslas – investuoti į vizionierius. Ateityje planuojama paleisti akceleratoriaus platformą perspektyviems kūrėjams, padėti jiems gauti finansavimą ir suteikti reikiamą įrangą, nepamirštant ir smalsuolių bei pradedančiųjų. Jau ruošiami Unity vaizdo žaidimų variklio, robotikos, 3D modeliavimo kursai. „Rusak & Inglesby“ firmos įrankių rinkinį „Time to Yourself“ (liet. „Laikas sau“) sudaro gan primityvūs daiktai: pieštukas, laikrodis, kompasas... Jie padeda susigrąžinti nebenaudojamas mūsų kūno galias – krypties pojūtį, vidinį laikrodį, nuotykių troškulį ir pirminius instinktus. www.brandingtomorrow.com

SOO JOO PARK #MODERNVAGABOND STOCKHOLM A/W 15