My World #3

Page 1

s a r C e v i

pirveli msoflio omi

bolSevizmi

dResaswauli saxelad `bitlzi~

90

rCevebi

78

qalaqi

musika

saqarTvelos demokratiuli respublika 1918 - 1921

politika

70

renesansi

58

civilizacia

ilia WavWavaZis maradiuli aqtualoba

50

kultura

gamoCenili qarTveli

34

22

ideologia

12

gamoCenili adamianebi

istoria

2

ra wavikiTxoT

1


istoria

pirveli msoflio omi „balkaneTSi Cadenili raime sisulele erT mSvenier dRes did evropul oms mogvitans“. oto fon bismarki, germaniis kancleri 1888

„avstriis xelisufleba serbeTis dasjas imdenad saraevoSi Cadenili danaSaulisTvis ar lamobda, ramdenadac sxva danaSaulisTvis — misi survilisaTvis, gamxdariyo Tavisufali erovnuli saxelmwifo“. e.j.p. teilori, britaneli istorikosi

„Tqven Sin manamde dabrundebiT, sanam foTolcvena daiwyeba!“ germaniis imperator vilhelm II-is mimarTvidan jarebisadmi 1914 wlis agvistoSi

2

aleqsandre rondeli omis mizezebi bevri Cveni TanamedrovisaTvis pirveli msoflio omi lamis uZvelesi istoriaa, dRevandelobasTan nak­ lebad dakavSirebuli da, amdenad, interess mokle­ buli. amgvarad bevri fiqrobs, magram ase msjeloba mcdaria, Tundac imitom, rom saqarTvelom swored pirveli msoflio omis Sedegad daaRwia Tavi ruseTis imperias, xolo msoflios dRevandeli politikuri ruka ki, pirveli msoflio omis Sedegebis safuZvelze Camoyalibda. ar unda dagvaviwydes, rom am omis erTerTi mTavari Sedegi iyo oTxi didi imperiis msxvreva (avstria-ungreTis, osmanTa, germaniis da ruseTis) da maT adgilas aTobiT axali damoukidebeli saxelmwi­ fos (maT Soris saqarTvelos) gaCena. yoveli didi omi an revolucia uzarmazar gav­ lenas axdens istoriul ganviTarebaze. omebi da revo­ luciebi, maTi damangreveli xasiaTis miuxedavad, is­ toriis mZlavri mamoZravebeli faqtorebia. am mxriv pirveli msoflio omi saukeTeso magaliTia. ratom vuwodebT am oms msoflio oms, aqamdec xom iyo bevri omi da maT Soris didic? am tragedias msoflio oms imitom uwodeben, rom masSi marTlac lamis mTelma msofliom miiRo monawileoba. marTalia, saomari moqmedebebi umTavresad evropaSi ganviTarda,


magram misi monawileebi TiTqmis yvela kontinents warmoadgendnen. britaneTisa da safrangeTis mxareze bevri sxva saxelmwifo iyo da omis miwuruls maT dasax­ mareblad, ufro sworad ki — gadasarCenad, omSi aSS Caeba da omis bedic gadawyvita. pirveli msoflio omi detalurad aris Seswavlili, omis wamomwyebad aRi­ arebuli arian avstria-ungreTi da germania. miuxedavad imisa, rom dReisaTvis is­ torikosebs xelT aqvT praqtikulad yvela dokumenti imisaTvis, rom omis dawye­ basTan dakavSirebiT saeWvo araferi darCes, sul ufro meti istorikosi ixreba imisken, rom am saSineli omis dawyebaSi yvela mTavari monawile daadanaSaulon: avstria-ungreTi, germania, ruseTi, safrangeTi, didi britaneTi. dRevandeli Tvalsawieridan kargad Cans, rom omi gardauvali aRmoCnda bevri erTmaneTTan dakavSirebuli movlenis Sedegad da ramdenime qveynis qmedebam (serbia, avstriaungreTi, ruseTi, germania) sabediswero Sedegi gamoiRo — moxda msoflio omi.

evropa pirvel msoflio omamde, 1914 w.

rogor daiwyo omi

eqspertebis azriT, omebi xSirad orive mxaris survilis Sedegia. pirve­ li msoflio omis SemTxvevaSi swored amgvari suraTi gvaqvs. balkaneTis naxe­ varkunZulze XX saukunis dasawyisSi serbiis samefom aqtiuri politika gaatara, brZoliT SemoierTa teritoriebi da avstria-ungreTs daupirispirda, romelsac, Tavis mxriv, serbiaze gabatoneba undoda. 1914 wlis 28 ivliss saraevoSi serbma nacionalistma gavrilo principma mokla avstria-ungreTis taxtis memkvidre, erchercogi franc ferdinandi. avstria-ungreTma am teroristuli aqtis gamo serbias ultimatumi wauyena. serbiis mfarveli mefis ruseTi iyo, romelic Ta­ vis slav umcros Zmas gamoeqomaga da mobilizacia gamoacxada, rac germaniam omis dawye­bad miiCnia da Tavad gadavida Setevaze safrangeTisa da ruseTis winaaRmdeg.

germanuli qveiTi jaris Seteva

3


istoria „erTi kargi generlis gamozrdas 15 aTasi mebrZolis msxverpli sWirdeba“. feldmarSali ferdinand foSi, safrangeTis mxedarTmTavari

„eWvgareSea, rom evropu­ li omis gardauvaloba gansazRvra germaniis swrafvam, gabatonebu­ liyo kontinentze“. e.j.p. teilori, britaneli istorikosi

„rogorc jariskaci, pirvel msoflio omSi cocxali gadavrCi, Cemi megobrebis umravlesobam ki es ver SeZlo“. lester pirsoni, kanadis premier-ministri

„... Cveni nawili erT xazad gaiWima da win wavediT. ramdenime iardic ar gvqonda gav­ lili, rodesac Cvenma xazma gaqroba daiwyo — germanuli tyviamfrqvevebi ise gviSendnen, TiTqos wvrTnas gadiodnen. yvelaferi 10 wuTSi damTavrda. es iyo sasaklao. Cveni meTaurebi, heigi da roulinsoni, Cvenze ar fiqrobdnen. eWvi mepareba, maTTvis adamianis sicocxle raimes niSnavdes“. britaneli rigiTi frenk besitebli, 1915

umanko kravi da ucodveli aravin iyo — ruseTs undoda balkaneTze gasuliyo da osmanTa kuTvnile­ baSi arsebuli dardanelisa da bosforis sruteebi xelT egdo, germanias — evropaSi gabatoneba da saku­ Tari koloniebis raodenobis gazrda, safrangeTs — elzasis da lotaringiis dabruneba, avstria-ungreTs ki — serbebis erovnul-gamaTavisuflebeli moZraobis moTokva. britaneTsa da safrangeTs xels ar aZlevda germaniis momZlavreba evropis kontinentze. ger­ maniam Zlieri samxedro-sazRvao Zalebic ki Seqmna da zRvebze britaneTis tradiciul batonobas daemuqra. mokled, omis yvela ZiriTad monawiles sakuTari in­ teresebi amoZravebda da amis gamo dRes samarTliani ar iqneboda omis wamowyebaSi mxolod avstria-ungreTisa da germaniis dadanaSauleba. germanias hqonda winaswari gegma (e.w. Slifenis gegma), romlis ganxorcielebasac swrafad Seudga. or frontze omi Zalian Znelia nebismieri qveynisTvis. germanias ki amjerad uwevda or frontze brZola — Slifenis gegmis Tanaxmad, mas jer dasavleTiT unda miexeda safrangeTisTvis, Semdeg ki aRmosavleTiT ru­ seTi unda daemarcxebina. magram moxda ise, rom belgiis teritoriaze SeWrilma germanelebma ver SeZles sak­ marisad swrafad win waweva, aRmosavleTiT ki ruseTma swrafi mobilizacia moaxdina da Setevaze gadavida. germanelebmac Seuties rusebs da sakmaod mniSvnelovan Sedegebs miaRwies. 1914 wlis seqtemberSi aRmosavleT prusiis qalaq tanenbergTan germanelebma ruseTis jarebis didi dajgufeba gaanadgures (300 aTasi mokluli rusi!), xolo ruseTis sardalma, generalma samsonovma Tavi moikla. samagierod, ufro samxreTiT rusebma SeZles avstria-ungreTis jarebis Seviwroeba, magram germanelebi daexmarnen sakuTar mokavSireebs* da rusebi ukuagdes. 1914 weli mebrZoli mxareebis SetevebiTa da kontr­SetevebiT warimarTa, sadac mxareebma Zalian didi danakargi ganicades. 1915 wels orive mxare e.w. sangrebis omze gadavida, Tumca drodadro mxareebi cdilobdnen didi Setevebis wamowyebas. 1915 wlis aprilmaisSi mdinare iprze mimdinare brZolebSi germanelebma pirvelad gamoiyenes qimiuri iaraRi (gazi). am gazs sa­ xe­lad ipriti daerqva. * aq da Semdgomac mokavSire ZalebSi igulisxmeba britaneTis, safrangeTis, ruseTis, Semdeg ki italiisa da aSS-is Zalebi.

frangebi Setavaze

4


„sangrebis omi“ I msoflio omis didi monakveTi (1915, 1916 da 1917 wlis dasawyisi) mowinaaRmdegeebma sangrebSi gaatares. frontis xazi TiTqmis ar icvleboda. xan erTi, xan meore mxare Setevaze gadadioda da, didi danakar­ gis miuxedavad, mxolod ramdenime kilometriT Tu axerxebdnen win wawevas. sangrebSi xSirad muxle­ bamde wyali idga, iyo saSineli pirobebi da, rac mTavaria, mowinaaRmdegis artileriisa da naRmmtyor­ cnebis yumbarebisgan sangrebSic Zalian didi msxver­ pli iyo. am periods sangrebis omi ewoda.

germaneli qveiTebi sangrebSi

1916 wels samxedro moqmedebebi daaxloebiT imave xasiaTisa iyo — orive mxare cdilobda sangrebidan amosvlas da mowinaaRmdegisTvis gadamwyveti darty­mis miyenebas. am wels ori didi brZola moxda: erTi, verdenTan, sadac brZolebSi germanelebma da maTma mowinaaRmdege frangebma, saerTo jamSi, TiTqmis 1 milio­ ni kaci dakarges, magram verc erTma mxarem gadamwyvet upiratesobas ver miaRwia, brZolas ki verdenis xorcsakepi Seerqva, da meore — mdinare somasTan. brZolebi amave 1916 wlis ivnis-noemberSi mimdinareobda, sadac danakargi aseve uzarmaza­ ri iyo. 1 ivliss Setevisas britanelebma erT dReSi 19 aTasi kaci dakarges, 41 aTasi meomari ki daiWra. sisxlismRvreli 4-Tviani brZolebis Sedegad (420 aTasi mokluli britaneli, 195 aTasi frangi da 650 aTasi germaneli) mokavSireebma mxolod 12-13 km-iT moaxerxes win waweva. 1917 wels brZolebi orive frontze, dasavleTzec da aRmosavleTzec, grZeldeboda da orive mxare sisxlisgan icleboda. 6 aprils omSi Caeba aSS, mag­ ram amis Sedegi karga xans ar igrZnoboda, radgan didZali jarisa da SeiaraRebis evropaSi gadmosrolasa da jarebis gawvrTnas didi dro dasWirda. cota xniT adre, 1917 wlis TebervalSi, ruseTSi revolucia moxda da ruseTis jari Tan­ daTanobiT brZolidan gamovida. dReisaTvis cnobilia, rom ruseTis omidan ga­ mosaTiSad germaniis specsamsaxurebma gamoiyenes emigraciaSi myofi bolSeviki vladimer ulianovi (lenini) da igi 47 TanamebrZolTan erTad dabeWdili vago­ niT germaniidan ruseTSi Seagzavnes. ruseTSi ukve iyo dawyebuli areuloba, ekonomikuri krizisi da amiT gamowveuli mosaxleobis didi ukmayofileba, ami­ tom lenini da misi gundi noyier niadagze aRmoCndnen da saboloo jamSi bolSe­ vikuri gadatrialeba moaxdines 1917 wlis oqtomberSi. ruseTi samoqalaqo omma moicva da mas germaniis winaaRmdeg omis gagrZeleba ukve aRar SeeZlo. saboloo jamSi, ukve bolSevikurma ruseTma germaniasTan samarcxvino brest-litovskis zavs moawera xeli, romlis mixedviTac germanelebs maT mier dapyrobili teri­ toria SerCaT. ruseTis omidan gaTiSva germanelTa didi gamarjveba iyo. brest-litovskis (dRevandeli bresti, belarusi) xelSekruleba. xeli moewera 1918 wlis 3 marts bolSe­ vikur ruseTsa da centralur Zalebs (germania, avstria-ungreTi, bulgareTi da TurqeTi) Soris da amiT dasrulda pirvel msoflio omSi ruseTis monawileoba. xelSekrulebis Tanaxmad, bolSevi­ kurma ruseTma uari Tqva baltiis saxelmwifoebze da aRiara ukrainis damoukidebloba.

brest-litovskis xelSekrulebis pirveli gverdi

5


istoria „... Cveni umaRlesi sard­ loba qvis xanis droindel taqtikas ver gascda. mTeli maTi azrovneba Tvidan Tvemde adami­ anTa didi masebis brZo­ laSi Cabmaa“. britaneli rigiTi lovet frezeri

„omi imdenad seriozuli ram aris, rom igi mTlianad samxedroebs ar unda miando“. JorJ klemanso (1841-1929) , safrangeTis premier-ministri

„mxolod moklulebma naxes omis dasasruli“. jon santaiana, amerikeli filosofosi

„es omi yvela omis dasasrulia“. h.uelsi, britaneli mwerali

„es ar aris mSvidoba, es mxolod 20 wliT dazavebaa“. safrangeTis feldmarSali ferdinand foSi 1919 wlis versalis xelSekrulebis wakiTxvis Semdeg

TiTqmis ori milioni germaneli jariskaci aR­ mosavleTis frontidan dasavleTiT gadaisroles, sa­ dac maTi daxmarebiT germanelebma gadamwyveti brZo­ la gaumarTes mokavSireebs. safrangeTi da britaneTi sisxlisgan icleboda. germanelebma ki ukanaskneli Zalebi moikribes da gadamwyvet Setevaze gadavid­ nen. SeZles kidevac win waweva. lamis parizsac miuax­ lovdnen, magram germanelebs Zala ar eyoT — frontze 1 mln. amerikeli jariskacis gamoCenam germania welSi gawyvita. 1918 wlis agvistoSi germanelebs Zala gamoeliaT da maT ukan daxeva daiwyes. Sin, germaniaSi, revolucia iwyeboda. oqtomberSi germaniam daiwyo molaparakeba mokavSireebTan da 1918 wlis 11 noembers dilis 11 saaTze (11.11.11!) omi dasrulda. germanelebis mcde­ loba, amerikelebis didi raodenobiT frontze ga­ moCenamde welSi gaetexaT frangebi da britanelebi, uSedego aRmoCnda da germania damarcxda.

aSS-is roli omis dasrulebaSi mokavSireTa sasargeblod uzarmazari, gadamwyveti Tu ara, roli Seasrula aSS-m. jer did britaneTs da safrangeTs exmareboda sabrZolo masalebiTa da sursaTiT, 1917 wlidan ki amerikelebi general jon perSingis meTaurobiT Tavadve Caebnen omSi da didZali cocxali Zala SeaSveles mokavSireebs, romlebic didi danakargebis gamo veRar axerxebdnen upiratesobis mopovebas. germania mTeli omis ganmav­ lobaSi wyalqveSa navebis farTo gamoyenebiT cdi­ lobda mokavSireebis zRvidan blokadas. germanelebi zogjer neitraluri qveynis gemebsac ki ar indobdnen da zRvaze maTma wyalqveSa navebma didi ziani miayenes mokavSireebs. aSS-is prezidenti vudro uilsoni xe­ davda, rom aSS unda daxmareboda mokavSireebs, radgan militaristuli germaniis gamarjveba evropis konti­ nentze miuRebeli iyo.

cebi jariska i l e n a t i buli br zarale a d T i z ga

6

ziciaze cebi po a k s i r a j frangi


aSS-is mosaxleobas ar undoda omSi monawileobis miReba, amerikele­ bi izolacionizmis politikis erT­ gulni iyvnen. uilsonma TandaTanobiT moaxerxa aSS-is kongresisa da mosaxle­ obis didi nawilis darwmuneba, rom aSS unda Cabmuliyo omSi mokavSireTa mxa­ res. amaSi mas Tavad germanelebi daex­ marnen: maT ramdenime didi gemi, maT pirveli msoflio omis dros saxeli Soris „luzitania“ da „hauzatoniki“ gaiTqves germanelma mfrinavebma. am CaZires, romlebzec asobiT amerikeli safosto baraTze warmodgenilia cno­ moqalaqe daiRupa. aSS-is propaganda bili germaneli pilotis, manfred fon germanelebs daundobel, qalebisa da rixthofenis suraTi, romelsac TviT- bavSvebis mkvlelebad warmoadgen­ mfrinavis Seferilobis gamo „wiTe­ da. ukanaskneli wveTi aRmoCnda ger­ li baroni“ Searqves. manelTa saidumlo depeSa meqsikis mTavrobisadmi, gagzavnili meqsikaSi germaniis elCisaTvis, romelSic germaniis sagareo saqmeTa ministri cimermani meqsikas sTxovda Seetia aSS-sTvis da saerTo gamarjvebis SemTxvevaSi hpirdeboda amerikelTa mier meqsikisgan adre mitacebuli texasis, niu-meqsikosa da arizonis meqsikisaTvis dabrunebas. roca es depeSa aSS-is gazeTebis pirvel gverdebze ga­ moCnda, kongresma vudro uilsons winaaRmdegoba ver gauwia da germanias omi ga­ moucxada. aSS-is omSi Cabma germaniisaTvis sabediswero aRmoCnda. izolacionizmi aSS

damoukideblobis pirveli dReebidanve atarebda izolacionizmis politikas. izolacionizmi niSnavs sxva qveynebs Soris arsebuli dapiris­ pirebebisa da konfliqtebisagan Tavis Sors daWeras. aSS-is pirvelma prezi­ dentma jorj vaSingtonma (1789-1799) Tavis cnobil gamosaTxovar sityvaSi (gamosvlaSi) amerikel politikosebs daubara, ar Careuliyvnen msoflios sxvadasxva adgilas, gansakuTrebiT evropaSi, arsebul Tu momaval qiSpobasa da konfliqtSi. man mouwoda aSS-s, ar SeboWiliyo raime valdebulebebiT, kavSirebiT sxva saxelmwifoebTan. Tu XIX saukuneSi aSS umTavresad izola­ cionizmis politikas atarebda, XX saukuneSi, roca aSS msoflios jer erTerTi, xolo mogvianebiT ki uZlieresi saxelmwifo gaxda, SeuZlebeli gaxda izolacionizmi.

britanuli laineri „luzitania“ CaZira germanuli wyalqveSa navidan (U -20) nasrolma torpedom 1915 wlis 7 maiss. daiRupa 1198 adamiani.

7


istoria versalis xelSekrulebam, romelsac 1919 wlis 28 ivniss moewera xeli, axali politikuri ruka mogvca, romelzec, marTalia cota xniT (sanam ruseTma es moiTmina!), saqarTvelo, somxeTi da azerbaijani damoukidebel saxelmwifoebad mogvevlinen.

omis Sedegebi pirveli msoflio omi dasrulda da gamarjvebulebi Seudgnen omis Semd­ gomi msoflios TavianT Wkuaze mowyobas. imisaTvis, rom omis Sedegebi sayovel­ Taod misaRebi da legitimuri yofiliyo, moiwvies parizis (anu versalis) kon­ ferencia, romelzec moxda omis Sedegebis ganxilva da axali realobis warmoCena. germania da avstria-ungreTi agresorebad gamocxaddnen da maT Zalian mZime xar­ ki daades. garda amisa, waarTves koloniebi da zogierTi teritoria. avstria-ung­ reTis imperia daiSala da mis nangrevebze aRmocenda avstria, ungreTi, Cexoslo­ vakia, iugoslavia. osmanTa imperia, romelic germaniis mxares iyo, aseve daiSala da mis nangrevebze warmoiSva TurqeTi, albaneTi, sxvadasxva arabuli saxelmwifo. ruseTma bevri mxare (fineTi, poloneTi, ukraina, samxreTi kavkasia da a.S.) dakarga. bolSevikebma dasavleTis qveynebis dumilis pirobebSi maleve daiwyes cecxliTa da maxviliT ruseTis mier dakarguli teritoriebis SemoerTeba da bevri maTgani 20-iani wlebis dasawyisisTvis daibrunes.

evropa pirveli msoflio omis Semdeg, 1919 w.

am omSi masobrivad pirvelad gamoiyenes tyviamfrqvevebi, agreTve didZali da sangrebi. pirvelad iqna gamoyenebuli qimiuri iaraRi (gazi), mavTulxlarTebi tankebi, cecxlmfrqvevebi, aviamzidebi, siRrmiTi bombebi; masobrivad gamoiyenes artileria da wyalqveSa navebi, aseve sabrZolo aviacia. gaCnda sabrZolo aviaciis specializaciac: gamanadgureblebi, bombdamSenebi, hidroplanebi, TviTmfrinavi mzveravebi. samxedro teqnikisa da teqnologiis progresma dRis wesrigSi daayena strategiisa da taqtikis Secvlis aucilebloba, bevrisaTvis naTeli gaxada, rom momaval omebSi tankebi da aviacia udides rols Seasrulebdnen. 8


pirveli msoflio omis Sedegebi sazarelia:

8,5 mln. samxedro — mokluli, 21 mln.— daWrili da dasaxiCrebuli.

908 aTasi samxedro piri daiRupa da 2 mln. kaci daiWra didi britaneTidan da misi koloniebidan.

1,3 mln. frangi samxedro daiRupa da 4,2 mln. kaci daiWra. ruseTis mxridan 1,7 mln. samxedro daiRupa da 4,9 mln. kaci daiWra. aSS-is mxridan — 126 aTasi mokluli da 234 aTasi daWrili. germaniam 1,7 mln. samxedro dakarga, xolo 4,2 mln. germaneli samxedro daiWra.

avstria-ungreTma 1,2 mln. kaci dakarga, 3,6 mln. kaci ki daiWra.

1915 wels „sangrebis omiT“ gamowveulma Cixma britanelebs pirveli tanki Seaqmnevina. tanks saxeli qarxnis muSebma uwodes, romlebmac misi forma wylis rkinis rezervuars (rasac inglisurad Tank Tank hqvia) miamsgavses. 9


istoria pirveli msoflio omi kacobriobisTvis da, pirvel yovlisa, evropel­ TaTvis Sokis momgvreli iyo. am omma imdeni sikvdili da ngreva moitana, rom bev­ ris azriT, kacobrioba ara mxolod msgavss, aramed saerTod oms aRar dauSveb­ da. omis mimarT zizRi gabatonda yvelgan da erTa ligis Seqmna 1919 wels swored msoflioSi sayovelTao mSvidobis damyarebas iTvaliswinebda. adamianebs ver warmoedginaT, rom am sisxlismRvreli omis Semdeg kvlavac SesaZlebeli iqneboda omis gaCaReba. swored pirveli msoflio omis Sem­ deg gacxovelda sayovelTao mSvidobis miRwevis gzebis Zieba da ganviTarda ise­ Ti dargi, rogoric aris saerTaSoriso urTierTobaTa Seswavla, romlis amoca­ nas swored mSvidobis saqmis win wawevaSi xedavdnen. sazogadoebis did nawils ar esmoda, rom omebi mxolod adamianTa survilze araa damokidebuli da rom maTi akrZalva SeuZlebeli iyo. xalxs egona, rom nebismieri sadavo sakiTxis mogvareba SesaZlebeli iyo molaparakebis magidasTan. bevrad ufro gviandelia imis gageba, rom saerTaSoriso urTierTobebs sakuTari kanonzomiereba aqvs, rom omebi rTu­ li istoriuli procesebis gamovlinebaa, xolo maTi akrZalva — utopia. dResac ki veravin ityvis, rom omebs kacobrioba sabolood moeria da sayovelTao mSvidoba damyarda. ar SeiZleba ar SevexoT pirveli msoflio omis gavlenas kulturaze. omi­ dan Sin dabrunebulebma Tan miitanes uimedoba, cinizmi, zizRi xelisuflebisa da saxelmwifos mimarT. es yvelaferi aisaxa omis Semdgom literaturasa da xelovne­ baSi. omis Temas mieZRvna bevri nawarmoebi xelovnebis yvela sferoSi. im Taobas, romelmac Tavad gaiara omi da mis Sesaxeb werda, amerikelma mweralma gertruda stainma dakarguli Taoba uwoda. swored am dakargul Taobas miekuTvnebian iseTi cnobili mwerlebi da poetebi, rogorebic arian: ernest heminguei, skot fiTcjer­ aldi, hart kreini, tomas sternz elioti, Servud andersoni, jon dos pasosi, edu­ ard estlin kamingzi, arCibald makliSi, riCard oldingtoni, jon golzuorTi, erix maria remarki, anri barbiusi da sxv. omis Semdgomma kulturam didi gavlena moaxdina kacobriobis azrovnebaze, magram pirveli msoflio omis Semdeg mxolod 20 weli iyo gasuli, rom, rogorc es frangma feldmarSalma ferdinand foSma iwinaswarmetyvela, daiwyo meore msoflio omi (1939-1945) — dRemde yvelaze sisxlismRvreli da damangreveli.

10


pirveli msoflio omidan gamovida faSizmi da e.w. komunizmi. es ideolo­giebi kapitalisturi wyobis da imdroindeli socialur-ekonomikuri urTierTobebis winaaRmdeg protesti iyo. sazogadoebaSi ukeTesi politikuri da ekonomikuri sistemis Seqmnis survili Zlieri iyo da am orma populisturma da radikalurma ideologiam bevris guli moigo. ar unda dagvaviwydes isic, rom aSS-is prezidenti vudro uilsoni ar iyo germaniis sastikad dasjis momxre da mokavSireebs arwmunebda, rom germaniasTan lmobieri mopyroba momavali mSvidobis sawindari iqneboda, magram mokavSireeb­ ma germaniis sabolood Caqolva moindomes. gansakuTrebiT cdilobda germaniis dasustebas safrangeTi. germanias uzarmazari xarki daakisres, SeiZleba iTqvas, gaZarcves da qveyana umZimes mdgomareobaSi aRmoCnda. mosaxleobis arsebobis pirobebi autaneli gaxda. gamefda SimSili da umuSevroba. germaniis mosaxleo­ baSi gabatonebulma sasowarkveTilebam, erovnuli damcirebis grZnobam da Su­ risZiebis survilma noyieri niadagi Seqmna faSisturi ideologiis gavrcelebi­ sTvis, adolf hitleris meTaurobiT faSistebis germaniis saTaveSi mosvlisa da axali didi omisTvis.

faSizmi faSizmi aris ideologia, romelSic mTavaria Zlieri saxelmwifo da Zlieri lideri (praqtikulad beladi!). faSisturi saxelmwifo faqtobrivad diqtaturaa, romelSic pirovnebis Tavisufleba ugulebelyofilia. faSistur saxelmwifoSi bevri akrZalvaa da yvela unda daemorCilos gaba­ tonebul faSistur partias da mis liders. faSisturi saxelmwifo ar erideba Zaladobas, agresias, oms. faSisturi ideologia bevr qveyanaSi arsebobda, magram faSisturi saxelmwifoebi Camoyalibda XX saukunis 20-30-ian wlebSi italiaSi, germaniaSi, espaneTSi, rumineTSi. rodesac faSisturma ger­ maniam evropis didi nawili daipyro, dapyrobil qveynebSic faSisturi re­ Jimebi daamyara.

11


gamoCenili adamianebi

80 wlis iohan volfgang goeTe, 1828. avtori: iosef karl stileri.

daviT kakabaZe

12


1808 wlis 2 oqtombers safrangeTis jaris mier okupirebul erfurtSi gaimarTa Sexvedra, romelsac dRes, albaT, „samitad“ moixseniebdnen. ufro maRali donis Sexvedris warmodgena marTlac Znelia: erTmaneTis pirispir idga ori geniosi, maSindeli evropis ori bumberazi, romlebic msoflio istorias qmnidnen — safrangeTis imperatori napoleoni da germaniis udidesi poeti goeTe. ai, ra miswera am audienciidan oriode Tvis Semdeg goeTem Tavis gamomcemels, iohan fridrix kotas: „siamovnebiT vaRiareb, rom cxovrebaSi araferi ganmicdia imaze amaRlebuli da sasixarulo, vidre safrangeTis imperatoris winaSe dgoma da Tan — amgvari saxiT. mainc ra igulisxma „amgvari saxiT“ dgomaSi me-60 weliwadSi gadamdgarma goeTem, romlis gasaubreba oci wliT umcros imperatorTan TiTqmis erT saaTs gagrZelda? ram aRafrTovana mravalnacadi da maSindeli sazomiT ukve xandazmuli mwerali? iqneb iman, rom napoleonma mas germanelTa upirvelesi poeti uwoda? an iqneb im legendad qceulma da imperatoris mier ukve damSvidobebis Semdeg nasrolma sityvebma: Voilà un homme! (rac daaxloebiT niSnavs: „kacic amas hqvia!“)? savaraudod — erTmac da meoremac. magram, vfiqrob, goeTeze yvelaze didi STabeWdileba iman moaxdina, rom audienciis dros napoleonma misi adreuli romanis „axalgazrda verTeris vnebanis“ safuZvliani codna gamoamJRavna. Tqveni „verTeri“ bare Svidjer meqneba wakiTxulio, uTqvams imperators poetisTvis da SeniSvnis saxiT daumatebia: Selaxuli pativmoyvareobis motivebi da siyvarulis aulagmavi vneba romanSi zogjer erTmaneTSia areulio. miuxedavad am msubuqi kritikisa, goeTe aSkarad nasiamovnebi darCenila da Tu poetis umcrosi megobris, „axalgazrda verTeris vnebani“, saqsonia-vaimaris samTavros kancleris, fridrix fon 1774 wlis gamocema miuleris Canawers davujerebT, napoleonisTvis upasuxia: aseTi sayveduri CemTvis aqamde aravis uTqvams, magram unda vaRiaro, rom is samarTlianiao. ramdens niSnavda goeTesTvis misi Semoqmedebisadmi napoleonis amgvari interesi, kargad Cans erTi saubridan, romelic poetsa da mis pirad mdivans, iohan peter ekermans Soris gaimarTa 1829 wlis 7 aprils, anu erfurtis Rirssaxsovari Sexvedridan 20 wlis Semdeg. saubari exeboda egvipteSi napoleonis laSqrobisadmi miZRvnil wigns, romelsac im dReebSi goeTe kiTxulobda da romelsac darTuli hqonda imperatoris mier samxedro kampaniaSi TanwaRebuli wignebis sia. am siaSi, iohan peter ekermani rogorc albaT ukve mixvdebodiT kidec, „axalgazrda (1792-1854) verTeris vnebanic“ iyo. romeli wigni hqonda napogermaneli poeti da mwerali. leons Tavis savele biblioTekaSi? Cemi „verTeri“! mas misi yvelaze cnobili wignia is Seswavlili hqonda, rogorc mosamarTles sisxlis „saubrebi goeTesTan“ samarTlis saqmeebio, uTqvams aSkarad kmayofil poets Tavisi mdivnisTvis. 13


gamoCenili adamianebi napoleonis pirovnebiT aRtaceba goeTes sicocxlis bolomde gahyva. amas, mis TanamedroveTa araerT mogonebasTan erTad, isic adasturebs, rom poeti mudam amayad atarebda sapatio legionis ordens, romelic 1808 wlis 14 oqtombers napoleonis brZanebiT gadaeca (amas ver vityviT imxanad aranakleb mniSvnelovan wminda anas pirveli xarisxis ordenze, romelic goeTes piradad gadasca ruseTis imperatorma aleqsandre pirvelma. am jildos igi iSviaTad Tu ikeTebda). magram axla isev „verTers“ davubrundeT. es xom swored is romania, romelmac axalgazrda mwerals mTel evropaSi gauTqva saxeli (Tumca germanulenovan samyaroSi goeTe, rogorc „qariSxlisa da Setevis“ literaturuli moZraobis uniWieresi warmomadgeneli, cota ufro adre gaicnes, roca 1774 wels jer berlinSi, Semdeg ki bevr sxva qalaqSic didi warmatebiT daidga misi drama „gec fon berlixingeni“). „verTerma“ goeTes ara marto saxeli gauTqva, aramed TanamedroveTa erTi nawilis risxvac daatexa Tavs da ai, ratom — „verTerSi“, epistolaruli Janris Sedevrad aRiarebul am romanSi, moTxrobilia axalgazr­da kacis uiRblo siyvarulis ambavi, romelic mTavari gmiris TviTmkvlelobiT mTavrdeba. „qariSxali da Seteva“ (Sturm und Drang) — ase uwodeben germanuli literaturis istoriis xanmokle periods (1765-1785), romlis mTavari moqmedi pirebi ZiriTadad axalgazrda, 20-30 wlis avtorebi iyvnen. isini aujanydnen sayovelTaod damkvidrebul normebsa da tradiciebs, uaryves ufrosi Taobis kolegebis avtoriteti, ganmanaTleblobis epoqisTvis damaxasiaTebeli gonis (ratio) kulti da upiratesoba mianiWes emocias (emotio), adamianis individualizmis gamovlinebaTa aRweras. am moZraobas „qariSxali da Seteva“ fridrix maqsimilian klingeris amave saxelwodebis komediis mixedviT daerqva.

da raki wigni gamosvlisTanave iqca imad, rasac dRes „bestselers“ vuwodebT da sul male araerT evropul enazec iTargmna, yovlad SeuZlebeli Seiqna realur cxovrebaze misi savalalo gavlenis SeCereba. evropis qveynebSi Zalze gaxSirda uimedod SeyvarebulTa TviTmkvlelobis SemTxvevebi. „1778 wels vaimarSi goeTe da vaimaris hercogi yinulze cigurebiT srialebdnen. uceb maTi yuradReba CoCqolma da maTken momavalma brbom miiqcia. gamoirkva, rom axalgazrda qals, vinme froilain fon lasbergs, mdinare ilmSi Tavi daexrCo. rodesac neSti napirze gamoutaniaT, qalis ubeSi goeTes „verTeri“ aRmouCeniaT. qaliSvili uimedod yofila Seyvarebuli“. am tragikuli epizodis aRweriT iwyebs „axalgazrda verTeris vnebanisadmi“ miZRvnil werils cnobili germanisti nodar kakabaZe.

14


sainteresoa, rom „verTers“ kiTxulobdnen ara marto aristokratebi da literaturis Tavgadakluli moyvarulebi, aramed dabali fenebis warmomadgenlebic, romelTac manamde wigni SesaZloa xelSic ar sWeriaT. gansakuTrebiT didi gavlena mouxdenia romans axalgazrdebze, maT qcevasa da Cacmulobaze. rogorc imdroindeli wyaroebidan vigebT, modaSi Semosula lurji, TiTbrisRilebiani fraki, yviTeli Jileti, yavisferi, yelgadmokecili Ceqmebi da mrgvali fetris qudi, anu is tanisamosi, goeTes romanis gmirs rom ecva. romeliRac gamWriax parfiumers ki gamouSvia, arc meti, arc naklebi, „verTeris sunamo“, romelic Turme udidesi popularobiT sargeblobda mSvenieri sqesis warmomadgenelTa Soris. Tamamad SeiZleba iTqvas, rom „TviTmkvlelobis epidemiis“ garda, „verTerma“ gamoiwvia „kiTxvis epidemiac“— daaxloebiT iseTi, Cvens droSi „hari po­ te­ris“ Tavgadasavlebis gamosvlas rom mohyva. isic unda iTqvas, rom maSindeli saeklesio moRvaweebi (kaTolikeebica da protestantebic) sakmaod agresiulad daupirispirdnen goeTes „verTeris“ gamosvlas, magaliTad, hamburgeli pastori da Teologi iohan melxior goece, „verTeris“ msgavsi wignebis winaaRmdeg brZolisken mouwodebda xelisuflebasa da policias; daniis mTavrobam akrZala „verTeri“,

verTeri

rogorc „mavne wigni“, romelic „religias dascinis, xolo codvilebs ganadidebs“; romani daayadaRa laifcigis magistratmac, xolo saqsoniis wignis komisiam wigniT movaWreebs aukrZala „axalgazrda verTeris vnebanis“ gavrceleba; milanis arqiepiskoposma, kardinalma juzepe pocobenelim, Tavis xelqveiTebs Seasyidvina da gaanadgurebina „verTeris“ italiuri Targmanis mTeli tiraJi... mravali wlis Semdeg avtobiografiul nawarmoebSi „poezia da sinamdvile“ „am patara wignis“ marTlac gansacvifrebeli popularoba Tavad goeTem imiT axsna, rom is „zedmiwevniT zustad moergo dros“. avtors uTuod gaaxarebda imis codna, rom „verTeris“ gamoqveynebidan 200 wlis Semdeg, kerZod ki, 1970-80-ian wlebSi, germa­ nul­enovan samyaroSi namdvil „bestselerad“ iqca ulrix plencdorfis romani „axalgazrda v.-is axali vnebani“, goeTes originalze dayrdnobiT Seqmnili nawarmoebi, romelSic moqmedeba germaniis demokratiul respublikaSia gadatanili da romlis gmirebi imdroindeli aRmosavleTgermaneli axalgazrdebis JargoniT metyveleben. ulrix plencdorfis romani „axalgazrda v.-is axali vnebani“

15


gamoCenili adamianebi Tumca namdvilad ar vici, ramdenad sasixarulo iqneboda goeTesTvis is garemoeba, rom fsiqologiasa da fsiqiatriaSi dRemde damkvidrebulia termini „verTeris efeqti“. am terminiT mecnierebi sxvisi mibaZviT Cadenil TviTmkvlelobas an TviTmkvle­ lobis cdas aRniSnaven... iohan volfgang goeTe, germaneli mwerali da moazrovne, daibada 1749 wlis 28 agvistos mainis frankfurtSi, SeZlebuli biurgeris ojaxSi. swavlobda samarTalmcodneobas laifcigisa da strasburgis universitetebSi. 1774 wels mTel evropaSi gaiTqva saxeli romaniT „axalgazrda verTeris vnebani“. 1775 wels sacxovreblad vaimarSi gadavida da erTi wlis Semdeg sasaxlis ministris postic miiRo. axalgazrda poetma TandaTan daZlia „qariSxlisa da Setevis“ moZraobis CarCoebi da fridrix SilerTan erTad „vaimaruli klasicizmis“ saxeliT cnobili periodis umniSvnelovanes warmomadgenlad iqca. swored saqsonia-vaimaris patara samTavros dedaqalaqSi gaatara mweralma Tavisi xangrZlivi cxovrebis udidesi nawili da iqve daasrula muSaoba Tavis umniSvnelovanes qmnilebaze — „faustze“, romelzedac SesvenebebiT TiTqmis naxevari saukune muSaobda. gardaicvala 1832 wlis 22 marts vaimarSi. goeTes saxli frankfurtSi

16

goeTes samuSao oTaxi frankfurtSi


„vikipediidan“ nasesxebi am mSrali informaciis miRma imaleba cxovreba da moRvaweoba kacisa, romelic gardacvalebidan TiTqmis ori aseuli wlis Semdegac rCeba „did olimpoelad“ da „vaimarel brZenad“, Tanabrad rom aRafrTovanebda da aRafrTovanebs Tanamedroveebsa Tu STamomavlobas. termin „vaimaruli klasicizmiT“ literaturis mcodneebi aRniSnaven daaxloebiT ocwlian monakveTs me-18 da me-19 saukuneebis mijnaze. germaniis literaturuli cxovrebis epicentri maSin vaimarsa da ienaSi iyo. swored am mezoblad mdebare qalaqebSi cxovrobdnen da moRvaweobdnen qristof martin vilandi, iohan gotfrid herderi, fridrix Sileri da iohan volfgang goeTe, romelTa Semoqmedeba ar miekuTvneboda im wlebSi gavrcelebul adreuli romantizmis mimdinareobas. im periodSi Seqmnili maTi nawarmoebebi da Teoriuli naSromebi romantizmis, klasicizmisa da ganmanaTleblobis ideebis erTgvar Serwymas warmoadgens. goeTes cxovrebaze uamravi ram viciT. amas, erTi mxriv, mwerlis uaRresad Sinaarsiansa da movlenebiT mdidar yoveldRiur yofas unda vumadlodeT, meore mxriv ki — am yofis werilobiTi aRweris lamis vnebad qceul moTxovnilebas. vaimareli brZenis cxovrebisa da Semoqmedebis Seswavlis msurvelTa gankargulebaSia rogorc misi mxatvruli nawarmoebebi da dRiurebi, ise mimowera maSindeli germanuli kulturis, mecnierebisa da politikis saukeTeso warmomadgenlebTan, rom aRaraferi vTqvaT TanamedroveTa mravalricxovan mogonebebsa Tu Canawereb­ ze. dRes Cven zustad viciT, rodis romel wigns kiTxulobda goeTe, rodis romeli mxatvris namuSevarTa xilviT tkbeboda. uamravi grafikuli Canaxatisa Tu ferwe­ ruli tilos wyalobiT CvenTvis isic cnobilia, rogor iyo mowyobili mwerlis samuSao kabineti an ra feris Spaleri amSvenebda misi sastumro oTaxis kedlebs. aseve mSvenivrad viciT, rogor uyurebda goeTe msoflioSi mimdinare politikursazogadoebriv procesebs, rogori iyo misi damokidebuleba teqnikuri progresisadmi da a.S. Sesabamisad, Cvens xelT arsebul zRva informaciaze dayrdnobiT SegviZlia vivaraudoT, rogori iqneboda misi msoflxedva dRes.

goeT

imarSi

Taxi va

Sao o es samu

goeTes saZinebeli oTaxi vaimarSi

17


gamoCenili adamianebi

iohan kristof fridrix fon Sileri (17591805) — germaneli poeti, filosofosi, dramaturgi, istorikosi da savele eqimi. Sileris pirvel nawarmoebebSi kargad Cans „qariSxlisa da Setevis“ Tavisuflebis paTosi da ukiduresi individualizmi. Sileri sicocxlis bolo wlebSi megobrobda goeTesTan da garkveulwilad swored am urTierTobis Sedegi iyo „vaimaruli klasicizmi“. fridrix Sileris kalams ekuTvnis mravali dramatuli, lirikuli da prozauli nawarmoebi, filosofiuri nawerebi, istoriuli Sromebi. misi cnobili piesebia: „ yaCaRebi“ (1781), romelmac dasabami misca axali tipis dramas, „fieskos SeTqmuleba genuaSi“ (1783), „veragoba da siyvaruli“, „don karlosi“, „maria stiu­arti“, „orleaneli qalwuli“, „vilhelm teli“ da sxva.

goeTes da Sileris qandakeba vaimarSi

sainteresoa, magaliTad, eqneboda Tu ara goeTes Tavisi angariSi feisbukis socialur qselSi? Tu gaviTvaliswinebT, ramdenad aqtiurad iyo Cabmuli mwerali Tavisi qveynisa da msoflios politikur cxovrebaSi, rogori gulisyuriT (da sistematurad!) kiTxulobda Tavis sayvarel frangul gazeTebs „Le Globe“-sa da „Le Temps“-s, albaT unda davaskvnaT, rom eqneboda. meore mxriv, Tu gavixsenebT, rogor uSlida mas xels muSaobaSi mozRvavebuli informaciis nakadi (amaze araerTxel dauCivlia pirad saubrebsa Tu werilebSi), unda vifiqroT, rom feisbuks goeTe mxolod zomierad moixmarda. aki miswera erT megobars 1830 wlis 23 marts, rac gazeTebs aRar vkiTxulob, sulierad ganvTavisufldio.

„faustis“ 1808 wlis gamocema

18

goeTes xelnaweri


sulieri simSvide ki xandazmul mwerals haeriviT sWirdeboda. mas xom bolomde unda mieyvana naxevari saukuniT adre dawyebuli saqme — daesrulebina Tavisi cxovrebis mTavari wigni — „fausti“. „fausts“ literaturis mkvlevrebi germanulenovani sityvakazmuli mwerlobis mwvervalad miiCneven. nawarmoebis siuJeti emyareba germaniis sxvadasxva mxareSi imxanad farTod gavrcelebul legendas vinme doqtor faustze, XV-XVI saukuneebSi moRvawe alqimikosze, astrologsa da winaswarmetyvelze. faustis Sesaxeb arsebuli xalxuri Tqmulebis safuZvelze XVII-XVIII saukuneebSi araerTi literaturuli nawarmoebi Seiqmna; Zalian popularuli iyo legendis motivebze agebuli Tojinuri warmodgenebic. goeTem, rogorc Tavad ixsenebs, jer kidev adreul siWabukeSi, strasburgSi swavlisas, daiwyo fiqri faustis legendis literaturul xorcSesxmaze. 1773-1775 wlebSi, ukve mSobliur frankfurtSi yofnisas, qaRaldze gadaitana momavali tragediis ramdenime epizodi, magram vaimarSi gadasulsa da gaministrebuls gauWirda muSaobis gagrZeleba. marTalia, drodadro axerxebda xelnaweris Sevsebas axal-axali scenebiT, magram sul ufro xSirad ipyrobda eWvi, rom verasodes SeZlebda nawarmoebis dasrulebas. am eWvis gaqarwylebaSi didi roli Seasrula goeTes Tanamokalmem, meore didma vaimarelma — fridrix Silerma, romelic ara marto amxnevebda da sawerad aqezebda megobars, aramed zogjer misgan daJinebiT moiTxovda kidec „faustze“ muSaobis gagrZelebas. Sedegmac ar daayovna: 1806 wels goeTem daasrula muSaoba „faustis“ pirvel nawilze, xolo ori wlis Semdeg kotas gamomcemlobam teqsti wignadac dastamba. miuxedavad imisa, rom wignis garekanze ewera sityvebi „pirveli nawili“ (rac nawarmoebis gagrZelebis bunebriv molodins badebda), meore nawilze muSaoba mwe­ralma mxolod ori aTeuli wlis Semdeg ganaaxla, isic Tavisi mdivnis, ekermanis daJinebiTa da xelSewyobiT. samagierod, teqstis Sevseba-daxvewa da damuSaveba mas amjerad TiTqmis sicocxlis bolomde aRar Seuwyvetia. gardacvalebamde rva TviT adre, 1831 wlis 22 ivliss, goeTem Tavis dRiurSi aseTi Canaweri gaakeTa: „movrCi mTavar saqmes“. Tumca „faustis“ meore nawilis wignad gamocema avtorma ar isurva, xelnaweri daluqa, saguldagulod Seinaxa da daibara — teqsti Cemi gardacvalebis Semdeg gamoqveyndeso. asec moxda: 1832 wlis miwuruls, goeTes sikvdilidan ramdenime TveSi, gamovida „faustis“ meore nawili, riTac dasrulda ambavi codnisa da WeSmaritebis maZiebeli swavlulisa, romelic miznisken mimaval gzaze TviT eSmakTan paqtis gaformebasac ar moerida.

„fausti da greTxeni baRSi“, avgust fon kredoingis ilustracia, 1874

19


gamoCenili adamianebi

goeTe kampanaSi, 1787. mxatvari: iohan hainrix vilhelm Tibaini (1751-1829), Stedeli, frankfurti, germania.

„fausti“ Rrmad filosofiuri nawarmoebia, Tumca, rogorc trage­ di­i s pirveli nawilis qarTul gamocemaSi aRniSnavs am SesaniSnavi Targmanis avtori daviT werediani, nawarmoebis srulfasovnad aRqmas araviTari winaswari filosofiuri momzadeba ar sWirdeba. goeTes „fausti“ imdenad Zneli aRsaqmeli ara, ramdenadac nela sakiTxavi wignia, — wers is, — Tu igi srulad gvinda SevigrZnoT, win ar unda migveCqarebodes, yuradReba im pasaJze unda davakavoT, romelsac mocemul momentSi vkiTxulobT. Cveni mondomeba aunazRaurebeli mxo­lod am SemTxvevaSi ar darCeba“.

20


qarTvelebs gvyavs rusTaveli, ingliselebs — Seqspiri, espanelebs — servantesi, italielebs — dante, rusebs — dostoevski, xolo germanelebs— goeTe — poeti, mwerali, dramaturgi, kritikosi, politikosi, mecnieri, filosofosi, eqsperimentatori, xelovnebaTmcodne, koleqcioneri... adamiani, romelic cxovrebis sxvadasxva periodSi, litera­ turuli da sazogado moRvaweobis paralelurad, safuZv­ lianad ikvlevda fizikis, qimiis, geologiis, medicinis, a­natomiis, astronomiis, mineralogiis, arqiteqturis sakiTxebs da romlis sabunebismetyvelo naSromebs ecnobodnen da angariSs uwevdnen Tavad am sferoebSi moRvawe gamoCenili mecnierebi. saqmianobis esoden farTo diapazoni, msoflio saxe­ lis mosaxveWad bare ramdenime aTeul kacs rom eyofoda, SeuZlebels xdis erT statiaSi daixatos goeTes met-naklebad sruli portreti. Cvenc, viTvaliswinebT ra am garemoebas, aq davasrulebT. Tu am werilis gacnobis Semdeg Tundac ramdenime axalgazrdas gauCndeba survili, moiZios da waikiTxos „axalgazr­ da verTeris vnebani“ da „fausti“, gaecnos didi lirikosis poezias, avtori mizans miRweulad CaTvlis.

goeTes baRi vaimarSi

21


ideologia

bolSevizmi aleqsandre kuxianiZe

ra aris bolSevizmi? bolSevizmi aris politikuri moZraoba da ideologia, romelic warmoiSva 1903 wels londonSi mimdinare ruseTis social-demokratiuli muSaTa partiis (rsdmp) „bolSevikur“ da „menSevikur“ nawilebad, anu fraqciebad, gayofis dros. rusulad „bolSe“ umravlesobas niSnavs, xolo „menSe“ — umciresobas. orive fraqciis mizani socializmis mSenebloba iyo, magram amaze maT mkveTrad gansxvavebuli xedva hqondaT. bolSevikebi (umravlesoba) miznad isaxavdnen kapitalisturi, burJuaziuli saxelmwifos mospobas, uars ambobdnen am saxelmwifos saparlamento arCevnebSi monawileobaze, Riad uaryofdnen demokratias, romelsac „burJuaziul demokratias“ uwodebdnen, mxars uWerdnen SeiaraRebuli gziT saxelmwifo Zalauflebis mitacebas, diqtaturis damyarebas, qonebis nacionalizacias (anu kerZo qonebis saxelmwifo qonebad gadaqcevas), sabWoTa komunisturi sazogadoebis aSenebas da iseTi erTpartiuli sistemis Seqmnas, sadac bolSevikuri partiis garda yvela sxva partia akrZaluli iqneboda. menSevikebi (umciresoba) ki, piriqiT, uars ambobdnen ukanono saxelmwifo gadatrialebaze, mxars uWerdnen saparlamento arCevnebsa da demokratias, uSvebdnen kerZo qonebisa da mravalpartiuli sistemis arsebobas.

22


bolSevikebis gegmebi SemuSavda 1903 wlidan 1917 wlamde da ganxorcielda 1917 wlis 17 oqtombers Zalauf­ lebis xelSi Cagdebis Semdeg. bolSevikebma amas didi oqtombris socialisturi revolucia uwodes, 1922 wels ki Seqmnes sabWoTa socialisturi respublikebis kavSiri (ssrk) romelmac ssrk-is umaRlesi sabWos gadawyvetilebiT, arseboba 1991 wlis 26 dekembers Sewyvita. bolSevizmis mTavari liderebi iyvnen vladimer ulianovi (lenini), lev trocki da ioseb juRaSvili (stalini). zogjer termini „bolSevizmi“ termin „sabWoTa komunizmis“ sinonimad gamoiyeneba. male, 1917 wels Zalauflebis xelSi Cagdebis Semdeg, bolSevikebma TavianT partias axali saxeli uwodes — „sruliad ruseTis komunisturi partia (bolSevikebis)“ — rkp(b), xolo mezobeli damoukidebeli saxelmwifoebis dapy­robisa da ssrk-is gamocxadebis Semdeg, 1936 wels, daarqves „sabWoTa kavSiris komunisturi partia“ (skkp).

lev trocki (1879-1940)

bolSevikuri ideologiis ZiriTadi debulebebi bolSevikuri ideologiis ZiriTadi debulebebi asaxulia vladimer leninis da misi partiuli TanamebrZolebis SromebSi, romlebic, Tavis mxriv, eyrdnoboda karl marqsisa da fridrix engelsis komunistur Sexedulebebs. bolSevizmi qadagebda msoflio revoluciisa da internacionalizmis ideebs, proletariatis msoflio batonobas glexobasTan erTad da sxva klasebis — kapitalistebis, memamuleebis, mdidari glexebis (kulakebis), inteligenciis maRali fenebis, armiis oficrebisa da policielebis — mospobas. bolSevizmis erT-erTi centraluri idea iyo antagonisturi, anu Seurigebeli klasobrivi brZola da aseT Sexedulebebs mravali milioni adamianis sicocxle Seewira da mravali ojaxi gaubedurda.

vladimer ulianovi (lenini) da ioseb juRaSvili (stalini)

23


ideologia ideologia - es aris samyaroze an socialur, ekonomikur da politikur procesebze ideebisa da SexedulebaTa sistema, romelic gamoixateba garkveuli Tvalsazrisis an msoflmxedvelobis saxiT.

internacionalizmi - komunisturi ideologiis principi, romelic emyareba proletariatis saerTaSoriso gaerTianebas kapitalizmis winaaRmdeg da komunizmis asaSeneblad brZolaSi; internacionalizmi aris nacionalizmis antipodi, romelic mxars uWers yvela xalxis Tanasworobis ideas.

„saxelmwifo da revolucia“

lenini aris bolSevikuri revoluciis, Zalauflebis xelSi Cagdebisa da totalitaruli sazogadoebis Seqmnis mTavari avtori. es ideebi asaxulia 1917 wels dabeWdil mis naSromSi „saxelm­wifo da revolucia“. revoluciur brZolaSi miznis misaRwevad misTvis yvela saSualeba iyo misaRebi: motyueba, sicrue, Zaladoba, Seubralebloba da sayovelTaod aRiarebuli zneob­ rivi principebis uaryofa. Tavis SromaSi „tero­ rizmi da komunizmi“ lev trocki miiCnevs, rom revolucia moiTxovs revoluciuri klasisagan miznis miRwevas yvela saSualebiT, SeiaraRebuli ajanyebiTa da terorizmiTac ki. trockis azriT, terori klavs erTeulebs, aSinebs aTaseulebs da warmoadgens ajanyebis pirdapir gagrZelebas.

lenini miiCnevda, rom revoluciis ganxorcielebis, burJuaziuli saxelmwifos mospobis da diqtaturis damyarebis mizniT, aucilebeli iyo kargad organizebuli, disciplinirebuli, SeiaraRebuli da erTi centridan marTuli partiis Seqmna, romelsac eqneboda SesaZlebloba, gaekontrolebina sazogadoebis cxovrebis yvela sfero da TiToeuli adamiani. amisaTvis bolSevizmi iyenebs saxelmwifos, samxedro Zalasa da policiur Zaladobas, romelsac lenini uwodebda „proletariatis diqtaturas.“ magram faqtobrivad proletari­atis diqtatura es iyo bolSevikuri partiis diqtatura mTel sazogadoebaze. TviT partiaSi es iyo mcire jgufis adamianebis diqtatura partiis danarCen wevrebze, xolo am mcire jgufis lideri iyo diqtatoris Zalauflebis mqone masebis beladi. 24


1924 wels, leninis sikvdilis Semdeg, aseTi beladi iyo stalini. proletariatis diqtaturis ganxorcielebam gamoiwvia viwro partiuli jgufis liderebis diqtatura mTel partiasa da sazogadoebaze. am diqtaturam ukiduresad araadamianuri formebi miiRo stalinizmis dros da imdenad myari aRmoCnda, rom 1953 wels stalinis sikvdilis Semdegac ki sakmaod didxans darCa da dResac ki iCens Tavs ruseTisa da saqarTvelos moqalaqeebis nawilis azrovnebaSi. proletariatis diqtaturis Sesaxeb leninuri Teoriis ZiriTadi ideebidan erT-erTi mTavari aris zewolisa da Zaladobis idea. imisaTvis, rom adamia­­neb­ma gaiTavison komunisturi qcevis wesebi, dasawyisSi aucilebelia proletariatis rkinis diqtatura, Zaladoba da iZuleba ara mxolod „eqspluatatorul“ klasTan mimarTebiT, aramed Tavad proletariatTan da glexobasTan damokidebulebaSic. bolSevikuri propagandis Tanaxmad, mxolod am procesis Sedegad Camoyalibdeba momaval sazogadoebaSi axali tipis pirovneba — humanuri komunisturi adamiani. praqtikulad ki, revoluciam da samoqalaqo omma ruseTis yofili imperiis teritoriaze 1920-ian wlebSi Camoayaliba bolSevikis axali, sastiki tipi, romelic midrekilia cxovrebis samxedro wesisaken da mTeli saxelmwifo mowyoba am wesiT surs. is usazRvrod erTgulia leninuri ideebis, mis dasacavad brZolaSi avlens ulmoblobas da iyenebs Zaladobis meTodebs. Tavi daqvemdebarebuli adamianebis uzenaesi mosamarTle hgonia. partiuli liderebis Zalisa da Zlierebis winaSe qedmodrekili yovelTvis mzad aris usityvod Seasrulos nebismieri partiuli davaleba, Zalian seriozuli danaSaulis CaTvliT. sinamdvileSi ki, proletariatis diqtaturis saxiT Camoyalibda axali privilegirebuli klasi — bolSevikuri da sabWoTa biurokratia, romelic ruseTis imperiaze ufro mkacr eqspluatacias uwevda sakuTar xalxs. sabWoTa kavSirSi maRal doneze ganviTarda gamoyenebiTi xelovnebis forma — plakati, romelic saukeTesod gadmoscemda imdroindeli propagandis suls.

el lisicki, 1920 weli

1930 weli

25


ideologia bolSevikebis danaSaulebani bolSevizmis danaSaulebrivi xasiaTis formireba daiwyo bolSevikebis mier 1917 wels Zalauflebis xelSi Cagdebamde didi xniT adre. politikuri partiebis Senaxva moiTxovs arcTu cota finansebs da bolSevikebis partiis dafinanseba ZiriTadad xdeboda arakanonieri wyaroebidan. am mizniT 1906 wels bolSevikebma Seqmnes saidumlo organizacia „bolSevikuri centri“ vladimer leninis, aleqsandr bogdanovis da leonid krasinis meTaurobiT. centris amocana iyo bolSevikuri partiis finansuri uzrunvelyofa, agreTve konspiraciuli da iatakqveSa muSaoba. lenini akontrolebda partiis yvela finansur saSualebas maSin, roca krasini dakavebuli iyo falsificirebuli dokumentebisa da pasportebis beWdviT. partiaSi finansuri saSualebebi Semodioda bolSevikuri SeiaraRebuli dajgufebebidan, romlebic ruseTis imperiis sxvadasxva regionSi yaCaRurad esxmodnen Tavs bankebs da inkasatorebs, aseve SantaJis gziT sZalavdnen Semowirulobebs, anu sCadiodnen sisxlis samarTlis danaSauls. bolSevikebi miiCnevdnen, rom es iyo eqspluatatoruli saxelmwifos finansuri saSualebebis „eqspropriacia“. am saqmeSi gansakuTrebiT aqtiurebi iyvnen kavkasiis bolSevikebi ioseb juRaSvilis (1878-1953) da simon ter-petrosianis, metsaxelad kamos, (18821922) meTaurobiT. rkp (b) politbiuros yofili mdivani boris baJanovi (19001982), romelic 1928 wels gaiqca parizSi, werda, rom finansebs socialisti revolucionerebi Soulobdnen kapitalistebis da bankebis SeiaraRebuli ZarcviT, rasac revoluciur Jargonze hqvia „eqsi“ (eqspropriacia) da amaSi stalini iRebda aqtiur monawileobas, izidavda ra kavkasiel banditebs bolSevikTa rigebSi. is kamo petrosians axasiaTebda, rogorc jalaTs da bandits, romelmac fuliT gaavso leninis salaro, stalini ki iyo organizatori am yaCa­ Robebisa. yvelaze ufro cnobili iyo 1907 wels kavkasiis mefisnacvlis xazinis gaZarcva TbilisSi, erevnis moedanze (dRevandeli Tavisuflebis moedani), romlis drosac daiRupa da daiWra ramdenime aTeuli adamiani. am Zarcvam bolSevikur partias moutana 250 aTas rublze meti, rac daaxloebiT dRevandeli 4 milion-naxevari laris tolia. es Zarcva organizebuli iyo uSualod bolSevikebis umaRlesi xelmZRvanelebis — leninis, stalinis, litvinovis, krasinis da bogdanovis — mier, xolo ganaxorciela kamom, romelmac fuli Semdeg gadasca lenins. stalinma, romelic eqvsjer iyo nasamarTlevi da xuTjer gaqceuli cixidan, organizeba gaukeTa banditebis mier baqos Zarcvas, sadac me-20 saukunis dasawyisSi ayvavda navTobis biznesi da trialebda msxvili Tanxebi. yvelaze didi sisxlis samarTlis saqme iyo gem „imperator nikoloz pirvelze“ Tavdasxma 1908 wels, ris Sedegadac bolSevikebma gaitaces milion orasi aTasi rubli. amgvar saqmianobas eweodnen ruseTis imperiis sxvadasxva regionSi bolSevikebis SeiaraRebuli dajgufebebi. „bolSevikuri centri“ aqtiurad iyo dakavebuli partiis saqmianobisTvis Semowirulobebis gamoZalviT. cdilobdnen

eqspropriacia — saxelmwifos mier sakuTrebis Zaladobrivi an iZulebiTi CamorTmeva an gasxviseba anazRaurebiT an mis gareSe. 26


1920 weli

1926 weli

daebeWdaT yalbi rusuli fuli, Tumca policiis mier 1909 da 1910 wlebSi iatak­ qveSa tipografiis darbevisa da damnaSave bolSevikuri jgufis dakavebis Semdeg, lenini da misi TanamebrZolebi iZulebuli gaxdnen moeZebnaT axali finansuri wyaroebi. es faqtebi asaxulia policiis im periodis cnobebSi. istori­kosi iuri felStinski Tavis wignSi — „msoflio revoluciis marcxi. brestis mSvi­ doba“ — aRwers leninis TanamSromlobas germanul specsamsaxurTan, romelmac 1914-1917 wlebSi ruseTis bolSevikebs gadasca 60 milioni marka revoluciis dafinansebis mizniT da ruseTis dasasusteblad. bolSevikuri reJimis danaSauli mdgomareobs imaSi, rom Zaladobrivi gziT miitaces ruseTis imperiis saxelmwifo xelisufleba; daamyares sastiki diqtatura qveyanaSi; daiwyes sakuTari da ucxoeli moqalaqeebis masobrivi xocva da represiebi; moaxdines sisxlis samarTlis saqmeebis falsificireba; ukanonod, araadamianur pirobebSi milionobiT adamiani moaTavses sakoncent­ racio banakebSi; dapatimrebulebs xvretdnen, awamebdnen da aiZulebdnen monur Sromas; arakanonieri deportireba gaukeTes uamrav adamians; miitaces mezobeli saxelmwifoebis teritoriebi; Caidines SekveTili mkvlelobebi da fexqveS gaTeles demokratiis principebi da adamianis uflebebi. amdenad, rsdrp-is bolSevikuri frTis liderebi, iyenebdnen ra TavianT politikur moRvaweobaSi terors, Zarcvas, rogorc partiis dafinansebis meTods, ukve saqmianobis dasawyisidanve iyvnen organizebuli politikuri damnaSaveni. bolSevizmis Zaladobis ideologia da kriminaluri warsuli naTels xdis, rogorma adamianebma moawyves revolucia, rogor Sendeboda komunisturi saxelmwifo da iqmneboda misi represiuli organoebi. represia — saxelmwifo organoebis mier politikuri niSniT adamianebis daTrgunva, daCagvra, devna an dasja. 27


ideologia bolSevikuri reJimis represiuli organoebi komunisturi totalitaruli reJimis WeSmariti arsis gageba SesaZlebelia mxolod bolSevikebis represiuli da damsjeli organoebis saqmianobis gacnobis Semdeg. am organoebma ki Camoyalibeba daiwyes uSualod 1917 wlis sa­ xelmwifo gadatrialebis win, ukve arsebuli bolSevikuri samxedro razmebis bazaze, romlebmac miiRes monawileoba am gadatrialebaSi. bolSevikuri ideologiis arsis analizisas, romlis centrSi aris „proletariatis diqtaturis“ SeiaraRebuli Zaladobis Teoria, aucilebelia im situaciis Seswavla, romelic Seiqmna ruseTis yofil imperiaSi pirveli msoflio omisa (1914-1918) da bolSevikuri samxedro gadatrialebis Semdeg. ing­liseli fantastikosi mwerali gerbert uelsi ase aRwers ruseTSi 1917 wlis revoluciis Semdeg Seqmnil viTarebas Tavis wignSi „ruseTi nislSi“: „ise­ Ti Soki, romelic miiRo ruseTma 1917 wlis dasasruls, jer kidev ar ganucdia arc erT Tanamedrove sazogadoebas. ...dRisiT, mzisiT, petrogradisa da moskovis quCebSi adamianebs aCerebdnen, Tavidan bolomde aSiSvlebdnen da Zarcvavdnen. moklulTa gvamebi dReebis ganmavlobaSi eyara ormoebSi, gamvlelebi ki am yvelafers gulgrilad uyurebdnen. SeiaraRebuli adamianebi, romlebic TavianT Tavs wiTelarmielebad asaRebdnen, Zarcvavdnen saxlebs, xocavdnen macxovreblebs. ...ruseTis civilizebulma sazogadoebam droebiT TiTqos arseboba Sewyvita. qveyanas Zaladobis da ukanonobis qariSxalma gadauara...“ anar­qia, krizisi da danaSaulis Zalian maRali xarisxi qmnis im garemos, saida­ nac warmoiqmneba yvelaze sisxliani diqtatura da maTi represiuli organoebi. ase iyo nacistur germaniaSi da ase iyo bolSevikur ruseTSi. bolSevikuri partia, rogorc represiuli organo bolSevikebis represiuli organoebi ise gadagvardnen, rom gadaiqcnen represiul manqanebad, sadac mkvleloba xdeboda mxolod mkvlelobisTvis. es organoebi STanTqavdnen sakuTar Svilebsac ki — xelmZRvanelebis umravlesoba daxvrites kontrrevoluciuri SeTqmulebis, Ralatis an jaSuSobis braldebiT an daiRupnen saidumlo viTarebaSi. mxolod totalitaruli reJimis pirobebSi xdebian xelmZRvanelebi erTdroulad am reJimis jalaTebic da msxverplic. rogorc nacistebi, ise bolSevikebi represiul organoebs iyenebdnen TavianTi politikis iaraRad partiuli ideologiis dogmebis realizebisaTvis da yvela mTavar gadawyvetilebas Tavad partiuli liderebi iRebdnen.

28


bolSevikuri partiis principebi emyareboda e.w. demokratiul centra­ lizms, romelic iTvaliswinebda mkacr organizebulobas, rkinisebur disciplinas, partiis qveda rgolebis zeda organoebisaTvis daqvemdebarebas da miRebuli gadawyvetilebebis Sesrulebis valdebulebas. bolSevikuri partia es iyo mafiozuri tipis organo SeiaraRebuli struqturebiT, liderebis nebisadmi monuri morCilebiT, konspiraciulobiTa da ZaladobiT. aseT principebze iyo dafuZnebuli skkp-is mTeli saqmianoba, romelic 1920-iani wlebis dasawyisidan mis daSlamde, 1991 wlamde, erTpartiulobis pirobebSi flobda monopolias politikur Zalauflebaze, masobrivi informaciis saSualebebze da faqtobrivad gadaiqca „partia-saxelmwifod“. swored bolSevikuri partiis miTiTebebs asrulebdnen yvelaze sisxliani represiuli organoebi — „Ce-ka“, „en-ka-vede“ da „ka-ge-be“. 2011 wels saqarTvelos parlamentma miiRo „Tavisuf­lebis qartia“, romlis mixedviTac, qveynis teritoriaze aikrZala komunisturi simboloebis gamoyeneba, aseve icvleba dasaxlebuli punqtebis saxelebi, romel­ Tac kavSiri aqvT komunistur da sabWoTa warsulTan.

1920 wlis sabWoTa plakati karl marqsis cnobili fraziT „aCrdili dadis evropaSi, aCrdili komunizmisa“.

bolSevikuri reJimis represiuli aRmasrulebeli organoebi 1917 wlis 12 oqtombers bolSevikuri partiis centralurma komitetma Zalauflebis SeiaraRebuli gziT xelSi Cagdebis organizebisTvis Seqmna petrogradis samxedro-revoluciuri komiteti (srk), romelic iyo arakonstituciuri samxedro-politikuri organo da Seiqmna kanonierad arCeuli droebiTi mTavrobis damxobis mizniT. srk-is SemadgenlobaSi Sedioda aseve muSaTa wiTeli gvardiis ck-­ is biuro, romelic iyo samxedro Zala Zalauflebis misataceblad. samoqalaqo da samxedro organizaciebSi dainiSnen srk-is komisrebi, romelTac hqondaT ufleba — daeWiraT da daexvritaT „kontrrevolucionerebi“, yovelgvari gansazRvris gareSe, vin SeiZleboda CaeTvalaT kontrrevolucionerad da vin — ara. 29


ideologia srk-is wevrebi Zarcvavdnen organizaciebsa da kerZo pirebs, xuravdnen Jurnal-gazeTebs, maT cenzuras uwesebdnen, atarebdnen Cxrekas, xvretdnen da apatimrebdnen adamianebs, axdendnen ruseTis imperiis sasamarTlo dawesebulebebis likvidacias da maTi arqivebis konfiskacias, anu praqtikulad maT hqondaT ufleba, sasamarTlos gareSe gasworebodnen politikur mowinaaRmdegeebs. Seasrula ra davaleba Zalauflebis xelSi Casagdebad, 1917 wlis 4 dekembers srk-m miiRo gadawyvetileba TviTdaSlis Sesaxeb, xolo sabWoTa kavSiris dasrulebamde misi memkvidreebi gaxdnen: sruliad ruseTis sagangebo komisia („Ceka“, 1917-1922), Sinagan saqmeTa saxalxo komisariati („enkavede“, 1917-1946), saxelmwifo uSiSroebis saministro (1946-1954) da saxelmwifo uSiSroebis komiteti (suki an „kagebe“, 1954-1991). samxedro-revoluciuri komitetis muSaobis dasawyisSive gamoCnda bolSevikebis sadamsjelo organoebis is Taviseburebebi, rac Semdgom praqtikulad yvela sabWoTa specsamsaxuris muSaobis safuZveli gaxda. es iyo daqvemdebareba bolSevikuri partiis centraluri komitetisadmi da ara — saxelmwifo organosadmi; partiis gadawyvetilebebiT xelmZRvaneloba; sagamoZiebo da sasamarTlo organoebis funqciebis Serwyma; samarTlebrivi normebis fexqveS gaTelva, anu ukanonobis mudmivi batonoba; politikuri cenzura da gansxvavebulad moazrovneebis devna; faruli agentura politikurad arasaimedo moqalaqeebis gamosavlenad; represirebuli moqalaqeebis materialuri qonebis konfiskacia; Zlieri SeiaraRebuli danayofebis arseboba masobrivi represiebisa da saxalxo gamosvlebis CasaxSobad, masobrivi mkvlelobebi da koncentraciul banakebSi monuri Sromis gamoyeneba. bolSevikuri sakoncentracio banakebi TavianT pirvel sakoncentracio banakebs bolSevikebi uwodebdnen „SromiT banakebs“. maTi Seqmna daiwyes 1919 wlis 15 aprilidan, roca sruliad ruseTis centralurma aRmasrulebelma komitetma gamosca dekreti „iZulebiTi SromiTi banakebis Sesaxeb“. es dekreti akanonebda represirebuli adamianebis moTavsebas specialur banakebSi, sadac isini iZulebuli iyvnen ufasod emuSavaT. gaqcevis mcdelobaze dawesebuli iyo mkacri sasjeli da iTvalis­ winebda daxvretasac ki. sruliad ruseTis aRmasrulebeli komitetis meore dekretSi „iZulebiTi SromiTi banakebis Sesaxeb“, romelic gamoica 1919 wlis 17 maiss, ukve detalurad iyo SemuSavebuli banakebis organizaciisa da marTvis sakiTxebi, xolo 1919 wlis 26 seqtembers gamovida „Sinagan saqmeTa saxalxo komisariatis dadgenileba yofili memamuleebis, kapitalistebis da im pirebis mimarT, romelTac ekavaT sapasuxismgeblo Tanamdebobebi mefis ruseTis burJuaziul wyobilebaSi, registraciis wesis Sesaxeb“. am sami dadgenilebiT bolSevikebma safuZveli Cauyares banakebis sabWoTa sistemas, sadac mosaxleobis pirvel kategorias fizikurad anadgurebdnen, xolo meore kategorias monur Sromas aiZulebdnen.

30


sabWoTa kavSiris rukaze aRniSnuli msxvili sakoncentracio banakebis qseli. am banakebSi milionobiT adamiani iyo datyvevebuli, sadac monur Sromas eweodnen da maTi umetesoba Sin ar dabrunebula.

banakebs ganagebda da organizebas uwevda sagangebo komisia (Ceka), mogvianebiT ki isini gadaeca „enkavedes“. pirveli nacisturi sakoncentracio banakebi mogvianebiT gaCndnen, xelisuflebaSi hitleris mosvlis Semdeg, 1930-ian wlebSi. nacistebs ukve hqondaT magaliTi, Tu visgan unda eswavlaT am sistemis Seqmna. 1945 wels, meore msoflio omis damTavrebis Semdeg, sabWoTa samxedro tyveebis absoluturi umravlesoba ganTavisuflebis nacvlad samSoblos Ralatis braldebiT sabWoTa sakoncentracio banakebSi aRmoCnda. pirveli sabWoTa banaki Seiqmna soloveckis kunZulze politikuri patimrebisaTvis, SemdgomSi ki warmoiqmna soloveckis banakebis gansakuTrebuli daniSnulebis sammarTvelo (УСЛОН). maleve daiwyo banakebis sistemis daarseba bolSevikebis kontrolirebad teritoriebze. dapatimrebulebs amuSavebdnen cimbirisa da kareliis tyeebSi xeebis Wrasa da gadazidvaze, aseve — maRaroebSi. araadamianuri pirobebis, SimSilisa da Zalagamomcleli Sromis Sedegad xalxis ZiriTadi nawili iRupeboda. sabWoTa sakoncentracio banakebis sistema aTeuli wlebis ganmavlobaSi arsebobda da arseboba Sewyvita mxolod sabWoTa kavSiris ngrevis Semdeg.

sikvdilis sabWoTa eSeloni miimarTeba cimbirisken, stalinur banakebSi. italiuri antibolSevikuri plakati: „arasodes!“ (1943 weli).

31


ideologia bolSevikebis danaSaulebaTa Sedegebi stalinizmis epoqis bolSevikuri represiebis zusti cifrebi da masStabebi ucnobia. adamianis uflebebis damcveli organizacia „memorialis“ monacemebiT, 4,5 milioni adamiani daxvrites da Casves gulagSi politikuri motivebiT, 6,5 milioni glexi iqna deportirebuli, xolo 6-dan 7 milionamde adamiani daiRupa SimSiliT. saerTo jamSi, bolSevikurma represiebma 11-12 milionidan 38-39 milionamde adamianis sicocxle Seiwira. masobrivi represiebi da daxvretebi Sewyda mxolod stalinis sikvdilis (1953 wlis 5 marts) Semdeg. 1956 wlis 25 Tebervals nikita xruSCovi skkp meoce yrilobaze gamovida moxsenebiT „pirovnebis kulti da misi Sedegebi“, sadac man pirvelad Riad gaakritika stalinis pirovnebis kulti. magram aman ver Secvala komunisturi partiis da suk-is represiuli sistemis arsi. swored im dRe­eb­ Si, 1956 wlis 9 marts, sabWoTa samxedroebma daxvrites TbilisSi studentebis demonstracia da ar endnen ra qarTul divizias, im periodSi gaauqmes kidec. stalinis sikvdiliT ar Secvlila bolSevikuri ideologia, sabWoTa kavSiris srul daSlamde ar gauqmebula bolSevikuri banakebis sistema, isev monuri Sroma uwevdaT patimrebs da isev ise iyo moqceuli sukis — politikuri policiis — mxedvelobis areSi yvelaferi. 1970-ian wlebSi ssrk-Si gaCnda disidenturi moZraobebi, romlebic aseve moeqcnen politikuri meTvalyureobis qveS. ssrk-is politikur disidentebs dasavleTSi uwodebdnen „sindisis patimrebs“ da ganixilavdnen, rogorc politpatimrebs. suk-is organoebi winandeburad apatimrebdnen disidentebs „kontrrevoluciuri da antisabWoTa agitaciisaTvis“, „cru mosazrebebis gavrcelebisaTvis“, mitingebis, demonstraciebis CatarebisaTvis da agzavnidnen sabWoTa banakebSi. aTavisuflebdnen samsaxurebidan, acxadebdnen fsiqikurad daavadebulebad da aTavsebdnen fsiqiatriul saavadmyofoebSi, arTmevdnen moqalaqeobas, udebdnen iaraRsa da narkotikebs sisxlis samarTlis saqmis aRZvris mizniT, rac ganapirobebda maTi Tavisuflebis aRkveTas. bolSevikuri represiebis srulad SeCereba SesaZlebeli gaxda 1991 wlis 25 dekembers ssrkis daSlis, skkp-is da saqarTvelos kompartiis, aseve represiuli aRmasrulebeli organoebis akrZalvis Semdeg.

32


da mainc, ratom vswavlobT dRes bolSevizms?

safrangeTis yofili prezidentis Sarl de golis (1890-1970) azriT, stalini ar Cabarda warsuls — igi momavalSi gadna. marTalia, samoci weli gavi­ da misi sikvdilis Semdeg da ori aTeuli weli saqarTvelos damoukideblobis aRdgenidan, magram sazogadoebrioba periodulad isev awydeba politikuri partiebis, xelisuflebisa da samarTaldamcavi organoebis iseT qmedebebs, rogorebicaa: ukanono dapatimreba da adamianebis TvalTvali politikuri motivebiT, wameba, iaraRisa da narkotikebis Cadeba, samsaxuridan gaTavisufleba. TviT xalxis nawilic ki jer ver ganTavisuflda bolSevikuri mentalitetisagan, rac gamoixateba mtruli da Seurigebeli damokidebulebiT politikuri oponentebis mimarT, politikuri procesebis mxolod Sav-TeTr ferebSi danax­ viT da sisxliani diqtatori stalinis TayvaniscemiT. swored im stalinis, romelmac 1921 wels saqarTveloSi Semoiyvana me-11 rusuli wiTeli armia, da­ ipy­ro Cveni samSoblo da daxvrita saqarTvelos mosaxleobis saukeTeso nawili, sxvebi ki monebad amuSava ruseTis SromiT banakebSi. yvelaferi es gvaxsenebs imas, Tu rogori sazogadoebidan gamovida Tanamedrove saqarTvelo da rogori mZime mentaluri memkvidreobisagan uwevs jer kidev ganTavisufleba.

33


gamoCenili qarTveli

ilia WavWavaZe

ilia WavWavaZis maradiuli aqtualoba levan gigineiSvili

ilia WavWavaZe erTi im adamianTagania, romelmac sakuTari sicocxle gaiazra, rogorc istoriuli misia da msaxureba, romelmac bedis ganmsazRvreli roli iTamaSa Tavisi sazogadoebis cxovrebaSi. gadauWarbeblad vityvi: rom ara ilia WavWavaZis TeTrad gaTenebuli Rameebi da dauRalavi moRvaweoba, dRes arc saqarTvelo iqneboda msoflio politikur rukaze da arc es statia daiwereboda qarTul enaze.

34


iliaze saubrisas unda gaviTvaliswinoT is istoriuli viTareba, romelSic saqarTvelo aRmoCnda aleqsandre pirvelma mecxramete saukuneSi, mas Semdeg, rac aleqsandre manifesti, romlis TanaxI-is (sruliad ruseTis imperatori 1801-1825 ww-Si) madac qarTl-kaxeTis manifestiT qarTl-kaxeTis samefo ruseTis imperiis samefo uqmdeboda, 1801 erT-erTi provincia gaxda. male igive bedi gaiziara wlis 12 seqtembers imereTis samefomac (imereTis samefo gauqmda 1810 gamosca, magram pirvewels.) politikuri damoukideblobis dakargva da, am- lad igi 1802 wlis 12 denad, Tvisebrivad gansxvavebul viTarebaSi aRmoCena aprils rusis jariT qarTvelebis winaSe qmnida aucileblobas, siRrmiseu- alyaSemorty­mul sionis lad gaeazrebinaT sakuTari istoria da eZiaT rogorc taZarSi Sekrebil Tavaddacemis mizezebi, ise gadarCenis gzebi. am axal gaaz- aznaurobis TandaswrebiT rebaSi gadamwyveti mniSvneloba hqonda progresu- gaasajaroes. li evropuli civilizaciis procesebTan sakuTari damokidebulebis gansazRvras, evropul samyarosTan sakuTari bedis dakavSirebas. am statiaSi me Sevecdebi warmovaCino ilias roli am urTulesi amocanis gadaWraSi: kerZod, rogor ecada ilia daekavSirebina Tavisi qveynis mravalsaukunovani kultura da tradicia dasavleTis axal, progresul nakadebTan da azrovnebiT modelebTan da amiT gadaerCina qarTvelebis, rogorc politikuri eris momavali. 1801 wlis aleqsandre I-is manifestiT damoukideblobis dakargva dakav­ Sirebuli iyo winaaRmdegobriv gancdebTan. saqarTvelom amiT, erTi mxriv, Tavi daaRwia aRmosavleTidan — iranidan da osmaleTidan — momaval safrTxes. marTlac, 1795 wlis krwanisis tragediis Semdeg qveyana welSi gatyda. ruseTma aCvena, rom sulac ar apirebda georgievskis traqtatis pirobis Sesrulebas da iranis Semotevis SemTxvevaSi aranair daxmarebas ar gauwevda forma­ lurad Tavisi proteqtoratis qveS myof qarTl-kaxeTis samefos. 1797 wels aRa-mahmad-xani Tbilisis xelmeore dalaSqvras apirebda, rasac mxolod misma uecarma sikvdilma SeuSala xeli. msgavsi sadamsjelo laSqroba, rasac SesaZloa saqarTvelos saboloo ganadgureba mohyo­loda, yovelTvis SeiZleba ganmeorebu­liyo.

georgievskis traqtati — 1783 wlis 24 ivliss (4 agvistos) cixesimagre georgievskSi (Crd. kavkasia) dadebuli „samegobro SeTanxmeba“ ruseTsa da gaerTianebuli qarTl-kaxeTis samefos Soris, romlis mixedviTac, es ukanaskneli ruseTis mfarvelobis qveS gadadioda. 35


gamoCenili qarTveli aseT dramatul viTarebaSi saqarTvelos ukanasknelma mefem, giorgim, miiRo saqarTvelos samefos gauqmebis da qveynis provinciis statusiT ruseTTan gaerTianebis gadawyvetileba, ris Sesaxebac werili gaugzavna ruseTis imperators, pavle II-s. mefem icoda, rom ruseTTan SeerTeba Zalian mtkivneuli iqneboda misi qveynisTvis, rom imperatori, rogorc amas giorgis daaxloebuli itali­ eli misioneri padre rutiliano eubneboda, Seiqneboda qarTveli xalxis­Tvis ara RviZli mama, aramed ucxo maminacvali: mamaSviluri mTavroba mefeTa gardaiqceva maminacvlisa saxed siyvarulsa ugvansao. Cemo, padre, — pasuxobda mefe — davsustdiT, gaqreba aq qristianoba urusodo (platon ioseliani. „cxovreba giorgi mecametisa“, red. akaki gawerelia, Tbilisi, „federacia“, 1932). meore mxriv, ruseTTan SeerTebam bolo mouRo saqarTveloSi samefo taxtis­Tvis sastik da samarcxvino Sidadinastiur dapirispirebas erekles memkvidreebs Soris: giorgi mefe Tavisi SvilebisTvisac zrunavda — darwmunebuli iyo, rom misi sikvdilis mere erekles taxtis sxva pretedentebi maT ar acocxlebdnen, samefos gauqmeba ki am danaSaulis mizezs mospobda. miuxedavad qarTveli monarqis erTpirovnuli nebisa samefos gauqmebisTvis, misi werili ar gvaZlevs uryev safuZvels vTqvaT, rom saqarTvelos samefo nebayoflobiT SeuerTda ruseTis imperias, radgan qarTveli Tavadaznaurobis umetesoba am gadawyvetilebas ar iziarebda. amdenad, es rTuli realoba iyo: arc calsaxad aneqsia, radgan qveynis absoluturma monarqma Tavad sTxova ruseTis imperators samefos gauqmeba, da arc nebayoflobiTi SeerTeba, radgan ruseTma yvelaferi iRona imisaTvis, rom saqarTvelo am ukiduresobamde misuliyo da Tanac mefis gadawyvetileba ar pasuxobda zogadad qarTvelebis ganwyobas. ase iyo Tu ise, gadarCena da mSvidoba did, politikuri damoukideblobis fasad iyo mopovebuli. am faqtTan dakavSirebiT qarTvelebis gancdebis sirTule da ambivalentoba Zalian kargad aris gadmocemuli nikoloz baraTaSvilis poeziaSi. erTi mxriv, baraTaSvili aqebs erekles prorusul politikas, rasac mohyva mSvidobis damyareba, evropuli tipis ganaT­ lebis miRebis saSualeba qarTvelebisTvis: „Jam-viTarebiT gardaxvewilT SenT

ruseTis jaris Semosvla TbilisSi, 1783, rubos naxati

36


SvilT mi-da-mo, SemoaqvT qveynad ganaTleba da xma saamo“ , meore mxriv ki, politikuri Tavisuflebis sruli dakargviT gamowveuli tkivili da uimedoba: „ras xels yris pativs nazi bulbuli, galiaSia datyvevebuli“; erTi mxriv — „axla ki droa, solomon, roma mSvidoba naxos saqarTveloma“, meore mxriv ki — „qarTvelebs arad miaCniT ubedureba, Tu aqvT Tvis WerT qveS Tavisufleba“. qarTvelebis ajanyebebi ruseTis mmarTvelobis winaaRmdeg mecxramete saukunis dasawyisSi uSedego aRmoCnda, 1832 wlis SeTqmulebac CaiSala. amis mere qarTvelebi TiTqos beds minebdnen, „Tavs zemoT Zala ar aris“ logikiT. gr. orbeliani, romelic akritikebda ilias Taobis, Tergdaleulebis, Tavisuflebis­ ken miswrafebas, werda: „sityva sityvaa, saqme ki sxvaa — oqros jaWvi sjobs Tavisuflebas“. „oqros jaWvis“ mdgomareoba sakmaod komfortulia: Sen arafris gadawyveta ar giwevs, Seni bedi sxvagan, peterburgSi, iwereba, orgzis mironcxebuli marTlmadidebeli imperatoris palatebSi; isRa dagrCenia miendo da maqsimum imas miaRwio, rom saqarTvelos Tavadaznaurobas saxeli „saqarTvelos“ SeunarCuno da amis miRwevasac ki brZola dasWirda. 1811 wels saqarTvelos eklesiasac waarTves Tavisufleba: sapatriarqo gaauqmes da eklesia ruseTis sinods daumorCiles. rusi namestnikebi, imperatoris administratorebi saqarTveloSi met-naklebi intensivobiT garusebis politikas eweodnen. qarTuli ena idevneboda skolebidan da eklesiidan. eklesiebSi TeTrad iRebeboda Zveli qarTuli freskebi. imaves ruseTis eklesiebSic akeTebdnen, radgan axali, barokos stiliT cvlidnen Zvel, bizantiur stils, magram qarTvelebisTvis amas sxva, tragikuli mniSvnelobac hqonda — ispoboda erovnuli kvali Tundac qarTuli ieris mqone wmindanebis saxiT. nadgurdeboda winaprebis danatovari, istoriuli xsovna; TiTqosda saqarTvelo arafers warmoadgenda ruseTis imperiis nawilad gaxdomamde. Tu qarTvelebs asimilaciisagan, garusebis inerciisgan gaTavisufleba undodaT, aucilebeli iyo sakuTari bedis kvlav dabruneba da sakuTar momavalze sruli pasuxismgeblobis aReba. amisTvis axali, Tavisufali pirovnebebis Camoyalibeba iyo saWiro. gamoCnda Tu ara axalgazrda ilia WavWavaZe sazogado asparezze, maSinve amaze, Tavisufali pirovnebis Camoyalibebis aucileblobaze, daiwyo cecxlovani publicisturi werilebis da mxatvruli nawarmoebebis wera. ilias erT-erTi pirveli publicisturi werili iyo „oriode sityva Tavad revaz Salvas Ze eris­ Tavis kozlovis „SeSlilis“ Targmanze“. mniSv­ne­ lo­vania, rom am werilis werisas iliam ar gamoiyena qarTuli anbanis eqvsi asoniSani, romlebic, misi azriT, aRar sWirdeboda qarTul enas. es erTgvari

ilia WavWavaZe, 1860, peterburgis universitetSi swavlis periodi

37


gamoCenili qarTveli demarSi iyo — ilias ar surda im tradiciebis Senaxva, romlebsac ar hqonda qmediToba awmyosa da momavlisaTvis, aramed piriqiT, ganviTarebis Semaferxebel erTgvar balastad da dabrkolebad gadaqceuliyo. werilSi iliam mZafrad gaakritika revaz erisTavi uxelovnod da tlanqad Sesrulebuli Targmnis gamo, magram es werili meti iyo, vidre mxolod litera­ turuli kritika. iliam Tavad saTargmni avtoris SerCevisTvis gakicxa mTargmneli: kozlovi xom baironis uxeiro mimbaZvelia mxolod da Tanac iseTi, romelic ver Cawvda baironis gmirebis suliskveTebaso. kerZod, ilias azriT, kozlovis gmirebi TavianTi cxovrebiseuli, egzistencialuri problebemis gadawyvetis­ Tvis miaSureben monastris kedlebs, sadac vinme ganbrZnobili „starecebisgan“ cdiloben miiRon mzamzareuli pasuxebi cxovrebiseul problemebze. sapirispirod baironis gmirebi „kazlovis berisaviT ar knavian da Civian, raTa nugeSi sces vinmem; isini iseTi agebulebisani arian, rom Tavis tanjvebis wvaSi, eWvis RrvnaSi, Tavis sulis wyurvilSi hxedaven ukvdavebis Rirss cxovrebasa; isini ar Seekedlebian monastris kedlebsa mosasveneblad, imaT sul moZraoba undaT, isini ar mirbian gulis gauTavebel wylulTa mosarCenad kacTan, aramed TavianTTave gulis siRrmeSi da sulis ukvdavebaSi eZeben sasowarkveTilebis wamalsa“. baironiseuli xasiaTi, ilias azriT, aris swored evropuli yaidis xasiaTi: xasiaTi adamianisa, romelic ar aris mindobili beds, aramed Tavad aris sakuTari bedis mWedeli, Tavisi Tavisufali ZalisxmeviT. Tu TiToeuli qarTveli ar Camoyalibda aseTad, anu Tu, misi moTxrobis erTi personaJis sityvisamebr, „Tavis Tavi Tavisadve ara eyudnes“, maSin zedmetia qveynis Tavisuflebaze da ganviTarebaze laparaki. ilia srulad iziarebs evropuli ganmanaTleblobis mTavar ideas, kantianur „sapere aude“-s („gabede azrovneba“), anu Senive mofiqrebuli gadawyvetilebebi miiRe, sakuTar bedze pasuxismgebloba aiRe. qarTveloba unda gamosuliyo bedis brma morCilebis paradigmidan. miniaturaSi „gube“ ilias protagonisti kicxavs axalgazrda qals, romelic mSoblebis nebas brma morCilebiT aris mijaWvuli: „gawyviteT eg morCilebis bawari; me mxolod iseTi morCilebisa mwams, saca goneba ufalia“. am sityvebisTvis ilias da mis Tanamzraxvelebs, Tergdaleulebis, anu „Svilebis“ Taobas, ufrosi Taobis warmomadgenlebi aTeizmsac ki abralebdnen: RmerTs sakuTari gonebiT cvliano: „Cveni goneba ars Cveni RmerTi“.

myinvarwveri

38


iliasTan mimarTebaSi es ciliswameba iyo, magram erTi ki marTalia: ilia axleburad iazrebda qristianobasac — misTvis qristianoba ar iyo wminda tradiciis brma morCileba, aramed dauokebeli Zieba da Zvelis da tradiciulis kritikuli analizis gziT axlisken, ukeTesisken gawvdoma. iliasTvis qristianoba iyo maradiuli WeSmaritebebis istoriul realobaSi damkvidrebis mudmivi amocana. aseTi amocanis gadaWras mxolod Tavisuflebis gamocdilebis mqone adamiani itvirTavda. samwuxarod, es gamocdileba da masTan dakavSirebuli pasuxismgebloba Zalian mcire iyo ruseTis imperias Cabarebul saqarTveloSi, rogorc TavadaznaurobaSi, ise glexobaSi. moTxroba „kacia adamianSi“ asaxuli viTareba, rogorc ilia ambobs, sazogado Wiri iyo da ara erTeuli SemTxveva. amitom iyo, rom moTxrobis gamosvlis Semdeg konservatorul Tavadaznaurul wreebSi ilias mokvlis ideac gaCnda, imdenad sakuTar Tavze miiRes luarsabis es ganzogadoebuli saxe. vin aris luarsabi? — adamiani, romelic ver grZnobs istoriis majiscemas, hgonia, rom yvelaferi samyaroSi ucvlel, misi azriT, RvTiur struqtureb­ zea dafuZnebuli, rom batonymoba mudmivad iqneba. qristianoba luarsabs esmis, rogorc ritualebis daxuruli sistema; is yvela wess asrulebs: locva ar aviwydeba arc Wamis dawyebis, arc Wamis dasrulebis Semdeg, marxvebs icavs da ise mxurvaled, rom arc imaTi RvTis winaSe dadanaSauleba aviwydeba, vinc maT arRvevs; rac mTavaria, luarsabi kmayofilia. mag­ram ilia aq TiTqos veRar iTmens da mwerlidan Tavisive moTxrobaSi publicistad iqceva, Ria agonSi, dapiris­pirebaSi Sedis luarsabTan da eubneba: kmayo­ fileba sikeTe ki ara momakvdinebeli codvaa; Tu „kacia-adamiani?“ qristiani xar, unda iyo usasrulobisken swrafvis 1869 wlis gamocema. mudmiv daZabulobaSi, anu mudmivad ukmayofilo ardRes am moTxrobis saTauri sxvanairad sebuliT da gamwvdomi momavlisken, „Tu kidev raime iwereba imedia axal TaobaSi, mxolod imitom, rom isini ukma­ yofiloebi arian“, — ambobs ilia. luarsabi degradirebuli avTandilia: rusTaveli xom avTandils aTqmevinebs „kaci var, adamiani!“ anu luarsabi ver xvdeba, rom aRar aris sakmarisi „kargi cxeni da Tof-iaraRi“ da axal istoriul viTarebas axali cxovrebis stilic, axali da epoqas misadagebuli codna-ganaTleba sWirdeba.

ilia WavWavaZe, aleqsandre roinaSvilis foto

39


gamoCenili qarTveli buzebis Tvla da CixirTma-bozbaSze kamaTi moTxrobaSi mxolod imas ki ar aCvenebs, rom col-qmars saqme ara aqvT da ar ician dro rogor gaiyvanon. es meorexarisxovania. pirvel rigSi, es kamaTebi aCvenebs luarsabis sasowarkveTil mcdelobas, rom ojaxSi ramenairad awios Tavisi Selaxuli da dadablebuli avtoriteti. marTlac: feodaluri jari aRar arsebobs, luarsabi meomrad Tavs ver gamoiCens da amiT ver aamaRlebs Tavis Tavs darejanze, wignis codniTac darejani jobnis, amitom sawyali luarsabi yvelanairi, Tundac TaRliTuri gziT, eZebs an igonebs raRac wertilebs, momentebs, raSic is ajobebs darejans. magaliTad, amtkicebs, rom flobs buzebis raodenobis winaswar maT dauTvlelad gamocnobis mistikur unars, romelic „qalis gonebisTvis miuwvdomelia“. TiTqos ra saerTo unda hqondes luarsabTan ilias poeturi nawarmoebebis mwvervalis —„gandegilis“ — mTavar gmirs, magram miuxedavad Tavisi asketizmisa, amaRlebulobisa da gafaqizebuli sulisa, gandegili erTi mniSvnelovani TvisebiT hgavs luarsabs: isic, garkveuli azriT, infantiluria, Tavis TavSi ki ar eZebs bednierebisa da ubedurebis saTaves, aramed gareT: Tavis siwmindes imowmebs garegnuli niSniT, saswauliT, aqaoda „Tu sxivma locvani daiWira, ese igi, yvelaferi kargad midis da me wminda da bednieri var, Tu ar daiWira, maSin cudad aris saqmeo“. anu ver bedavs, am garegnuli niSnis gareSe, bolomde vaJkacurad ifilia WavWavaZe qarTvel iqros Tavisi fiqri, Tavad gaiazros Tavisi arCevnis sazogado moRvaweebTan erTad sikeTe Tu boroteba. mxolod rodesac mwyem­s i qali usvams SekiTxvas, maS vinc qveynad varT, yvela warvwymdebiTo, gandegils uwevs Tvali gausworos sazarel realobas, rom Turme gaorebuli guliT cxovrobs: erTi mxriv, miaCnia, rom saero cxovreba aris mTlianad codvis sadguri, borotis sameufo, sadac marTali kaci „gzas ver auxvevs gansacdelsa mas eSmakisasa“, meore mxriv ki, qals pasuxobs, rom xsna yvelgan ariso. es ori azri ki erTmaneTTan ar Tavsdeba! anu Cans, rom gandegili gaeqca am Temaze Rrma, ase vTqvaT, faustur dafiqrebas, gaeqca da amiT egzistencialuri dilemis gadawyvetis aucileb­ lobisagan TavdasaRwevad martivi, Tumca amave dros macduri „pasuxi“ ipova. magram dilema dilemad darCa da Tundac Tavis Tavs ar utydeboda, bolomde arnafiqri fiqri Sinaganad RrRnida. ilia „gandegiliT“ gvaswavlis, rom arc saswauli ar aris gamosavali fiqris aucileblobisagan: Cven ganwiruli varT fiqrisTvis da aqedan gamomdinare — TavisuflebisTvis. ilia „gandegiliT“ saubrobs imperativze, rom adamiani gamovides infantiluri mdgomareobidan da Tavad iyos Semoqmedi, sruli pasuxismgebloba aiRos sakuTar erTaderT istoriul cxovrebaze.

40


gandegils uneblied wamoscda: „gza xsnisa aseTi mergo me, ubedursa“. daakvirdiT zmnas „mergo“, anu aqac — infantilizmi: ki ar „virge“, aramed „mergo“, TiTqos viRac sxva unda iyos Seni cxovrebis ganmsazRvreli. SeiZ­ leba Seedavo ilias, rom gandegili gulisxmobs RmerTisgan mergo es gzao, magram, vfiqrob, ilias azriT ar SeiZleba RmerTma „gargos“ fiqrisgan Tavis arideba, azrovnebis locviT Canacvleba. ilia TviTon Rrmad morwmune qristiani iyo da misTvis, gandegilisgan gansxvavebiT, azrovneba da locva, mecniereba da rwmena harmoniulad iyo erTmaneTTan dakavSirebuli. Tu locva azrovnebas anacvlebs, aseTi morwmuneoba fsevdomorwmuneobaa. arnafiqri problema aucileblad amoxeTqavs, Tundac iseTi froiduli wamocdenis saxiT, rogorc es gandegilis SemTxvevaSi moxda. ilias azriT, istoriuli procesi RvTiuri gangebis qveS mimdinareobs, amitom aucilebelia am procesis siRrmiseuli gaazreba da masTan sakuTari Tavis dakavSireba. am mxriv ilia Zalian axlos aris hegelis xedvebTan istoriaze. „yvelafris sikvdili SeiZleba, azrisa ki — Tavis dReSi ara, misi warmoSobis dro SeiZleba Seayovnon, srulad ganadgureba ki — Znelad“. aq ilia, cxadia, ar saubrobs nebismier azrze, aramed namdvil, keTil, hegelis terminebiT rom vTqvaT, racionalur azrze. ilias zemo citata imasac gulisxmobs, rom es azri istoriis dinamikur procesSi aRmocendeba. qristianobac iliasTvis istoriaSi samarTlianobis, qristianuli idealebis damkvidrebis konteqstSi ganixileba da ara am procesisgan mowyvetilad. Tu qristianuli idealebi mxolod idealebad darCeba da qmediTad ar SeiWreba istoriaSi, ar gardaqmnis mas, aseTi qristianoba iliasTvis myinvars daemsgavseba, diads, lamazs, magram civs da ukarebas. myinvari Tergad unda iqces, anu istoriaSi gacxaddes, usamarTlo socialur-politikuri realobebi Secvalos. imperiebis ngreva, Sromis gaTavisufleba, burJuaziuli eri-saxelmwifoebis warmoSoba ilias gangebismier procesebad esaxeboda. an gaiazreb da „mcnebis naTliT ze-aRzidul, amaRlebuli“, anu qristianuli absoluturi mcnebebis Suqze, SeuerTdebi am procesebs, an arada istoriis miRma darCebi da avTenturi, namdvili qristianobis miRmac, radgan qristianoba istoriis jvris matarebeli religiaa.

mdinare Tergi

41


gamoCenili qarTveli ilia xedavs, rom bevri ram socialur-politikur cxovrebaSi xels uSlis istoriis ganviTarebas. amasTan, yvelaze cudia, Tu es da­mabr­kolebeli Sexedulebebi Tu instituciebi maradiulobaze acxadeben pretenzias, aqaoda uCvenoba arafriT ar SeiZleba da vinc Cvens arsebobas kritikul ganxilvas dauqvemdebarebs, ukve Tavad am ganxilviT borotebis msaxuriao. erT-erTi aseTi institucia iyo absoluturi monarqiebi evropasa da ruseTSi. evropaSi avstria-ung­ reTis imperiis ngrevis Sedegad axali mcire eri-saxelmwifoebi iqmneboda. ilia xedavda, rom imperiebi ar aris maradiuli, qristianoba ki maradiulia, amitom qristianobis erTguleba aucileblad ar gulisxmobs imperiisadmi loialobas da imperatoris erTgulebas, rogorc amas imperiuli ideologebi saxavdnen. aseT viTarebaSi, roca monarqiuli politika amgvari borotmoqmedebebis wyaro xdeba, yvelaze Tavgadakluli qarTveli monarqistisTvisac Zalian Zneli unda yofiliyo qristianuli samoqalaqo valis monarqis msaxurebasTan gaigiveba. ilia miyveba evropuli libe­ ralizmis tradicias da monarqis erTgulebas anacvlebs patriotizmiT, mamulisadmi erTgulebiT. grigol orbelianisgan gansxvavebiT, ilias „liberaloba, patriotoba salanZRav sityvad ar gauxdia“. es evropul ganmanaTleblobaSi gaCenili tradicia uaryofs monarqi­ ebis maradiul statuss. iliasTvis avTenturi, anu namdvili qristianoba aRar aris aucileblad dakavSirebuli monarqiul ideologiasTan da eriskacis qristianoba ar gadis aucileblad monarqis msaxurebaze. ilia TiTqos winaswar xedavs, rom ruseTis imperia daingreva da misi mTeli ocneba da uSinaganesi survili, mTeli misi moRvaweoba mimarTulia imisken, rom rodesac es moxdeba, saqarTvelo am katastrofas daxv­ des momzadebuli, rom „dadges erad sxva erTa Soris“. axali saqarTvelo ki aRar iTvaliswinebs qarTuli monarqiis aRdgenas, aramed es iqneba liberalur-demokratiul da, amave dros, erovnul safuZvleb­ ze daSenebuli eri-saxelmwifo. erovnul safuZvelSi vgulisxmob rTul da mravalwaxnagovan, Zneladgansamart fenomens, romelic iTva­liswinebs saerTo istoriul warsuls, saerTo enas, teritorias, eTnotips da xasiaTs, aseve, saqarTvelos SemTxvevaSi, mravali saukunis win miRebul sarwmunoebas, romelic, ilias azriT, am xasiaTis Tu identobis erT-erTi ganmapirobebeli iyo (rac, rogorc male vnaxavT, ar niSnavs imas, rom ilia sxva sarwmunoebis qarTvelebs ramenairad nakleb qarTvelebad miiCnevda).

42


ilias xedva sakmaod hgavs mecxramete saukunis germanuli „romantikuli nacionalizmis“ warmomadgenlebis xedvebs, romelTa Tanaxmad, TiToeuli eri mxolod maSin asrulebs RvTiur daniSnulebas, roca aviTarebs Tavis enas, unikalur, sxvebisgan gansxavebul erovnul xasi­ aTs. rogorc werda fixte, „rodesac TiToeuli xalxi, Tavis nebaze miSvebuli, aviTarebs da ayalibebs sakuTar Tavs Tavisi ganumeorebeli ilia saxelmwifo sabWos Tvisebis mixedviT, da mxolod maSin, rodesac wevrebs Soris am eris TiToeuli individic sakuTar Tavs aviTarebs am saerTo Tvisebis da, amave dros, sakuTari unikaluri pirovnuli Tvisebis mixedviT, mxolod maSin gamovlindeba RvTaeba [adamianSi], rogorc Tavis namdvil sarkeSi“. iliac daeTanxmeboda am azrs, rom sakuTari erovnuli meobis, enis, istoriuli mexsierebis da a.S. uaryofiT pirovnebac ki ver Camoyalibdeboda srulyofilad. isic unda iTqvas, rom gansxvavebiT iseTi evropeli liberali politikuri filosofosebisa, rogorebic arian Tomas hobsi (1588 -1679, ingliseli filosofosi, Tanamedrove dasavluri politikuri filosofiis erT-erTi fuZemdebeli) da jon loki (1632-1704, ingliseli moazrovne, miCneulia liberalizmis, liberaluri politikuri moZRvrebis fuZemdeblad). ilias liberalur-erovnuli proeqti qristianuli Tavdadebis da msaxurebis ideiT aris ganmsWvaluli. hobsi da loki amodian adamianis uflebebidan — sicocxlis, siamovnebebis midevnebis, piradi bednierebisken swrafvis, cxadia, samoqalaqo kanonis farglebSi. iliasTan uflebebTan erTad aranaklebi aqcentia qristianul movaleobebze: „aq arvis, didsa Tu patarasa, qveynis tkiviliT ar stkiva guli, dahviwyebiaT, rom qveynad casa RmrTad moucia mxolod mamuli“. anu ilias liberalizmi qristianuli liberalizmia, romelic uflebebTan erTad iTvaliswinebs sazogadoebis msaxurebis, Tavdadebis imperativs; Tumca es Tavdadeba nebayoflobiTobis da Tavisuflebis konteqstSia da ara rame sakanonmdeb­lo daZalebisa Tu iZulebis. ilias qristianuli msaxurebac farTo, samoqalaqo konteqstSi esmis. amgvar msaxurebaSi yvelas Tanabrad SeuZlia miiRos monawileoba. samoqalaqo cxovreba iliasTvis „gmiris dabadebis“ moedania. masTan Semodis „bazaleTis tbis“ logika, anu oqros akvani, romelSic gmiri unda daibados, TiToeuli qarTvelis gulia, gmiris dabadeba ki qveynis mimarT Senive siyvarulis sidideze da Tavisufal Zalisxmevazea damokidebuli. metic, samoqalaqo gmiroba da samoqalaqo qristianoba iliasTvis fuZndeba „im patara RmerTze CvenSi, romelsac Cven sindiss vuwodebT“. amdenad, iliasTvis yvela, vinc keTilsindisierad, siyvaruliT emsaxureba Tavis ers, qristianul vals asrulebs. ai ras wers ilia musulman qarTvelebTan dakavSirebiT: „sarwmunoebis saqme sinidisis saqmea, ra Cveni saqmea, vin rogor sarwmunoebas aRiarebs, vin ra rjulis aris? ra rjulic hsurs, im rjulze iyos; mxolod kargi, patiosani kaci iyos, mSromeli da TavisTvis da qveynisaTvisac sasargeblo. TviTon Cvenis maRalis da uzenaesis moZRvris ieso qristes sityvaa, rom rjuli ar Seiqms kacs, ara­ med saqmeo“. dRevandeli dRisTvisac es sakmaod Tamami ganacxadia. 43


gamoCenili qarTveli aseTi zogaderovnuli solidarobisTvis ormxrivi dabrkoleba iyo gadasalaxi ­— vertikaluri da horizontaluri. vertikaluri iyo wodebrivi gansxvavebebi, roca qarTveli Tavadi an aznauri ar uyurebda qarTvel glexs Tanasworad da Tavadis an aznauris wodeba ufro mniSvnelovani iyo misTvis, vidre qarTveloba. horizontaluri dabrkoleba iyo kuTxobrivi daqucmacebuloba, roca kaxeli, qarTleli, guruli Tu meg­reli ufro Tavis kuTxur mikuTvnebulobas aqcevda yuradRebas, vidre qarTvelobas. ilia am orive tipis gaucxoebas SeebrZola erTiani qarTuli enis CamoyalibebiT, Jurnal-gazeTebis daarsebiT, romlebsac mTel saqarTveloSi kiTxulobdnen. SeiZleba pirdapir vTqvaT, rom axali qarTuli enis mTavari Semoqmedi aris ilia WavWavaZe. ilias reformamdeli ena anton kaTalikosis sami stilis Teorias efuZneboda, anu „maRali“, „saSualo“ da „mdabiuri“ stilebis enas, samsjelo sagnidan gamomdinare. „maRali“ stili mxolod Tavad-aznaurTa elituri fenisTvis iyo misawvdomi da xelovnuri, gaugebari rCeboda danarCeni qarTvelobisTvis. ili­ am es sistema Zirfesvianad moSala da erTiani, yvela wodebisTvis gasagebi Jurnalisturi enis standartis daweseba daiw­­­yo. perioduli gamocemebi „saqarTvelos moambe“ (romelic sityva „saqarTvelosTvis“ cenzuram akrZala), Semdeg ki — „iveria“, romelic 1886 wlidan yoveldRiuri gazeTis saxiT gamodioda, qmni­da socialur-politikuri interesis zogadqarTul sivrces, aerTianebda sxvadasxva wodebebisa da sxvadasxva kuTxis qarTvelebs erTi sazrunavis qveS. cenzurisagan Tavis dasacavad ilia sistematurad akeTebda saerTaSoriso mimoxilvebs da CexeTis Tu irlandiis maga­ liTebiT saqarTvelos satkivars da imeds axmovanebda. Zalian didi mniSvneloba hqonda aseve erovnuli Teatris daarsebas. ilia imdenad afasebda Teatris mniSvnelobas, rom Tava­ dac ki TamaSobda rolebs (mag., „mefe lirSi“ kentis roli iTamaSa). mas uamravi kritikuli werilic aqvs dawerili Teatrze. Teatri iyo sivrce, sadac xdeboda yvela wodebis qarTvelis socializacia, saerTo gancdebSi, sasaciloSi Tu satiralSi, monawileoba. „nuTu Cveni sazogadoeba imis wyurvils moklebulia, rom kviraSi erTxel Tu orjel mainc erTs sajaro adgilas Tavisi Tavi hnaxos, erTi-oriod saaTi marTals adamianur siamovnebas mieces da cxovrebis sayovelTao WuWys da valalebas cotas xnobiT mainc Tvali moaSoros“, — werda ilia Tavis erT-erT kritikul werilSi. es „sajaro adgili“, cxadia, yvela wodebisa da kuTxis qarTvelobas gulisxmobda. roca politikur sivrceSi erovnuli ocnebebis gamoxatvis sivrce daxSuli iyo, Teatri am ocnebebis gamoxatvis saSualebas iZleoda. 44


cxadia, imperiuli cenzura fxizlad adevnebda Tvals qarTul Teatrs. rodesac daviT erisTavis speqtakl „samSoblos“ dadgmaze 1882 wels istoriuli qarTuli droSebi gamoitanes, Jurnalma dawera, es qarTuli droSebi sjobs rame cirkSi Caabarono. iliam werilSi „katkovs pasuxad“ gabedulad amxila es reaqciuli Jurnali da misi redaqtori: „eg droSa, romelic win daxvedria TaTrobas da musulmanobas da qristes jvari Tamamad win waumZRvarebia, ZlevamosilobiT omidam gamoutania da daumkvidrebia, droSa, romelsac awindeli qarT­v eli imave vaJkacobiTa da TavgametebiT Tan gahyolia da rusebTan erTad sisxli uTxevia mamulisaTvis, dRes eg droSa sacirkod gagvixada erTma korespondentma da b-ma katkovma bani misca“. am winadadebaSi Cans, rom ilia iTvaliswinebs arsebul realobasac da ambobs, rom qarT­ velebi rusebTan erTad Rvridnen sisxls mamulisaTvis. „mamulSi“, cxadia, ruseTis imperia ar igulisxmeba. anu, ilias azriT, qarTveli meomrebi qarTul saqmes ruseTis imperiis samsaxuris konteqstSic akeTebdnen. iliac ar iyo radikali idealisti, rom ar gaeTvaliswinebina arsebuli realoba da, ase vTqvaT, SubliT Sexloda mters winaswar ganwirul brZolaSi, aramed ise werda, ise iqceoda, rogorc es optimaluri da saqarTvelosTvis sasargeblo iyo mocemul istoriul viTarebaSi. iyo SemTxveva, rodesac ruseTis imperiasTan radikaluri dapirispirebis momxreebma ilias aCvenes SeiaraRebuli ajanyebisken qarTvelebis wamqezebeli proklamaciebi. iliam mkacrad mouwoda gaenadgurebinaT es proklamaciebi. ilia iyo Tavisuflebisken xangrZlivi, TandaTanobiTi svlis momxre: jer avtonomiisTvis momzadeba, mere avtonomiis moTxovna da mxolod amis mere sruli politikuri Tavisufleba, rasac, misi azriT, SeiZleba saukune dasWirveboda. vis ar surs bavSvis dabadeba, magram didi ugunurebaa xuT TveSi gindodes igive. politikur Tavisuflebamde jer Tavad qarTvelebSi iyo saWiro erTianobis gancdis dakristaleba, rasac, rogorc zemoT vTqvi­T, kuTxuri da wodebrivi gaucxoeba uSlida xels.

45


gamoCenili qarTveli „oTaraanT qvrivSi“ ilia laparakobs wodebebs Soris Catexili xidis gamTelebis amocanaze, magram sinamdvileSi iseTi xidi, rogoris aSenebac ilias surs, wodebebs Soris arc yofila arasdros iliamde saqarTvelos istoriaSi. es aris axali qarTveli eris konstruirebis da saero cxovrebaSi monawi­ leobis sruliad axali, manamde ucnobi sivrcis Seqmnis mcdeloba. ilia xedavda ekonomikuri cxovrebis cvlilebas. bevri qarTveli didgvarovani Tu aradidgvarovani am cvlilebas moumzadebeli Sexvda: Tavad-aznaurebs xSirad ar hqondaT Sromis Cveuleba, ekonomikuri cxovrebis unar-Cvevebi da amitom batonymobis gauqmebis Semdeg glexebis gaTavisuf­ lebisTvis miRebul samTavrobo kompensacias male aniavebdnen, sabolood kotrdebodnen da uwevdaT mamulebis gayidva. amiT, cxadia, sargeblobda axali burJuaziuli klasi. ilia erT-erTi mesveuri iyo saTavadaznauro bankis Seqmnisa da bankis wesdebis dasamtkiceblad ilias erTi wliT peterburgSi mouwia darCena da uamravi biurokratiuli barieris gadalaxva. amave dros, sabanko saqmis Sesaswavlad erTi weli peterburgis bankebSic ki imuSava anazRaurebis gareSe, qarTvelebisve dafinansebiT. banki unda daxmareboda qarTvel Tavad-aznaurobas batonymobis gadavardnis Semdeg fexze dadgomaSi, imiT, rom gascemda grZelvadian, SeRavaTian sesxebs Tavad-aznaurebisTvis. exmareboda glexobasac: naymev glexebs aZlevda sesxad miwis gamosyidvis safasurs, riTac glexobas saSualeba uCndeboda ar mowyvetiliyo miwas. banki amave dros uamrav zogaderovnul iniciativas, magaliTad, „qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebel sazogadoebas“, afinansebda. ilia mouwodebda qarTvelebs Sromis axali kulturisken. ar unda viyoT Zveleburad udardelebi, unda TavauReblad viSromoT, ar vflangoT fuli, aramed viswavloT yairaTiani xarjva da dazogva, Torem rac iaraRiT mosulma ver gviqna, imas SromiT da codniT mosuli gvizamso. aseTi axali adamiani iliam daxata „oTaraanT qvrivSi“. oTaraanT qvrivi aris qali, romelic Tavisi Tavdauzogavi SromiT qmnis Tavis damoukidebel samyaros da am SromiTve akristalebs sakuTar TavSi Rirsebis SegrZnebas, iqamde, rom Tavad -aznaurebsac ar epueba da maTTanac Tamamad, Tanasworad uWiravs Tavi. oTaraanT qvriviT ilia gvanaxebs, Tu ra organuli kavSiri

ilia bankis TanamSromlebTan erTad

46


ilia meuRlesTan erTad

ilia

s sa

xli sagu aqvs erTmaneTTan sakuTari patiosani SromiT dovramo Si laTis Seqmnas da piradi Rirsebis gancdis Camoyalibebas. qvrivis msgavsivea misi Svili giorgic, romelic ver itans, roca „saqme da mosaqme erTmaneTs scildebian“. giorgisTvis SromaSi patiosneba religiuri movaleobis doneze dgas. sakuTari Rirsebis gamkveTrebuli gancda, samwuxarod, deda-Svilis tragediis mizezic xdeba. giorgi ver Tavsdeba glexis wodebis CarCoebSi — ar moswons glexis gogonebi da TavadiSvils, kesos, Seiyvarebs. tragediis formula ki aseTia: TavadiSvi­ lebi Tavs imdenad Sors aRiqvamen glexebisagan, rom verc ki warmoudgeniaT, rom SeiZleba romantikuli siyvaruli am ori wodebis warmomadgenlebs Soris, miuxedavad imisa, rom moTxrobaSi aris miniSneba, rom kesos uCndeba garkveuli romantikuli interesi giorgis mimarT, magram maSinaTve, ase vTqva­T, Cawixlavs mas Tavis TavSi (kerZod maSin, rodesac arCili Seaqebs giorgis araCveulebriv patiosnebas, keso ki amas ganzrax abuCad aigdebs). giorgi imdenad viTardeba pirovnulad, rom aRar miuwevs guli glexuri warmoSobis gogonebisken da ar uyvardeba isini; magram icis, rom „caSi varskvlavsac“, anu kesosac ver miwvdeba. radgan miwaze misi bednierebis struqtura obieqturad ar arsebobs, is iRupeba kidec da mxolod sikvdilis win utydeba kesos Tavis grZnobebSi. giorgis sikvdils ukvalod ar Cauvlia kesos da misi Zmis, arCilis, cxovrebaSi. da-Zma seriozulad dafiqrda maTsa da glexebs Soris gaCenil uzarmazar kulturul bzarze. arCili xvdeba, rom es bzari Tu ar gamTelda, sabolood TviT aristokratiuli wodebac gaixrwneba. daZma fiqrobs TanagrZnobis, cremlis, urTierTgagebis gziT viTarebis gamosworebaze. samwuxarod, wodebebs Soris xidis gadebis iliaseuli humanuri proeqti ar Sesrulda da es saqme komunistebma gaakeTes usastikesi meTodebiT — aTeul-aTasobiT Tavad-aznaurebis Tu e.w. kulaki-glexebis fizikuri ganadgurebiT. ilias cxovrebis bolos mouwia cxare dapirispireba marqsist social-demokratebTan. qarTveli marqsistebisTvis ilias humanuri proeqti axal qarTul identobaze, romelic Tavis TavSi solidarulad gaaerTianebda yvela wodebis qarTvels da saerTo istoriuli bedis winaSe daayenebda maT, iyo retrograduli da tyuili ideologia. marqsistebis azriT, SeuZlebeli iyo wodebebs Soris rame saerTo solidaruli sivrcis Seqmna. piriqiT, maTi azriT, istoriis logika iyo, rom klasebi erTmaneTs samkvdro-sasicocxlod dapirispirebodnen da es dapirispireba sabolood yvelaze progresuli klasis — proletariatis gamarjvebiT dagvirgvinebuliyo.

47


gamoCenili qarTveli

ilias gamosv

eneba sionidan

samgloviaro msvleloba

iliaSi marqsistebma yvelaze Zlieri da saSiSi politikuri oponenti dainaxes, radgan misi erovnuli idea pirdapir Zirs uTxrida klasTa brZolis maTeul Teori­ ebs. social-demokratebma gazeT „mogzauris“ furclebidan gaaCaRes paskviluri, cilismwamebluri kampania ilias saxelis gasaSaveblad. ilia Tavisi Cveuli mwvave ironiiTa da uryevi, faqtebze damyarebuli logikiT warmatebiT icavda Tavs am Tavdasxmebisagan, magram imasac xedavda, rom misi axali oponentebi ukan araferze daixevdnen. sikvdilamde mcire xniT adre erTgan werda: Tavis droze, radgan sxvadasxvanairad gvesmoda saqarTvelos sasikeTo saqme, me da niko nikolaZe ise wavekideT erTmaneTs, rom erTmaneTi duelSic ki gaviwvieTo (dueli saerTo megobris CareviT ar Sedga), magram eseni duelSi ar gamogiwveven — zurgSi gesvrian tyviaso. ilias mkvlelobis CemTvis yvelaze damajerebeli versia swored es aris, rom igi social-demokratebis radikaluri frTis warmomadgenlebma gaimetes TavianTi „diadi ideis“ saxeliT. noe Jordaniamac ki, am araradikalma social-demokratma, ilias sikvdilze aseTi ram Tqva: tyes Wrian da nafotebi cvivao. ilia peterburgSi, ruseTis dumaSi gamosasvlelad emzadeboda da dawerilic hqonda sityva-proeqti mTeli ruseTis imperiis masStabiT sikvdiliT dasjis gauqmebis Sesaxeb (evrosabWom mxolod gasuli saukunis oTxmocdaaTian wlebSi miiRo sikvdiliT dasjis gauqmeba, rogorc evrosabWos wevrobis piroba), magram Tavad ki gaxda mkvle­ lebis samizne. erTma Tanamedrove poetma miTxra, veridebi mZime leqsebis weras, radgan poetebi winaswarmetyvelur unars atareben da meSinia, rame ar amixdeso. axalgazrda ilia, iqneb, ar iyo aseTi Tadarigiani an, piriqiT, sworedac Segnebulad winaswarmetyvelebda, roca werda Tavis leqslocvaSi: „aramed

mwyurs me ganminaTldes ciT Cemi suli,

Sengan namcnebis siyvaruliT aRmenTos guli, rom mterTaTvisac, romelT Tunda guls laxvari mkran, gTxovde: Seunde, ar ician, RmerTo, ras iqman “.

48


saqarTveloSi komunisturi wyobis pirobebSi moxda ilias reabilitacia sabWoTa xelisuflebis mxridan: vinaidan stalinma dauSva e.w. titularuli erebi da ufleba misca garkveul erebs TavianTi erovnul-istoriuli da formalurad politikuri TviTmyofadobac SeenarCunebinaT, ilia maTTvis dasaSvebi da saWiroc gaxda, rogorc qarTuli erovnuli proeqtis avtori da aseve, socialur usamarTlobasTan mebrZoli mwerali. Tumca ilias doqtrinebis sxva aspeqtebi — qristianuli rwmena, kerZo ekonomikuri sivrcis aucilebloba da kerZo sakuTrebis mniSvneloba, adamianis piradi sindisis Tavisufleba da xelSeuxebloba — bolSevikebs, cxadia, ar sWirdebodaT. dRes ukeTesi saSualeba gvaqvs sisavsiT gavecnoT ilias memkvidreobas. misi nawarmoebebi da publicisturi werilebi politikidan dawyebuli, ekonomikiTa da soflis meurneobiT damTavrebuli, dResac ar kargaven aqtualobas da Zalian Tanamedroved gamoiyurebian. ilia gvaZlevs SesaniSnav magaliTs imisa, Tu rogor SeiZleba yvelaze Tanamedrove da mowinave civilizaciuri miRwevebis gaTaviseba ise, rom moxdes maTi harmoniuli dakavSireba tradiciul faseulobebTan, im faseulobebTan, romlebic Tavis TavSi maradiul da universalur niSans atareben. „arafer erovnuls ar aqvs mniSvneloba, Tu igi amave dros zogadkacobriul mniSvnelobasac ar ata­ rebs“, — werda ilia Tavis werilSi „vefxistyaosanze“. saqarTvelos marTlmadidebelma eklesiam 1987 saiubileo wels ilia wminda­ nad Seracxa da TiTqmis taZari ar aris saqarT­veloSi, sadac misi xatis win sanTlis danTeba ar SeiZlebodes. magram Tu marto sanTeli davunTeT, Zegli davud­ giT, tkbilad vaqeT-vadideT da ar gavecaniT mis memkvidreobas, ar vikiTxeT misi mxatv­r uli nawarmoebebi da mravalferovani publicistika, amgvari calmxrivi, yru pativiscema mxolod iliasTvis ase saZulveli farisevloba iqneba: „ras miqvian tkbili sityva! TvalTmaqcobaa, sxva araferi. tkbili sityva nugeSia, kacs guls mohfxans, gulis fxana raRa dardubalaa! fxana qecma icis, nu gaiqecianeb guls da fxanac saWiro ar iqmneba“, — mkacrad Segvagonebs ilia saukunis miRmidan.

ilia WavWavaZis saflavis Zegli „mwuxare saqarTvelo“, avtori: iakob nikolaZe, daidga 1913 wels.

49


kultura

renesansi giorgi xoStaria renesansi, anu aRorZineba, erT-erTi umniSvnelovanesi etapia dasavleT evropisa da mTlianad kacobriobis istoriaSi. saxelwodeba renesansi (franguli varianti italiuri Rinascimento-si, rac aRorZinebas niSnavs) Camoyalibda XVI saukunisTvis da igulisxmeboda antikuri warsulis aRorZineba „bneli“ Sua saukuneebis Semdgom. antikurma (berZnul-romaulma) kulturam, romlis kva­ lic arasodes waSlila dasavleT evropaSi (pirvel rigSi — italiaSi), marTlac iTamaSa mniSvnelovani roli jer kidev feodaluri evropis wiaRSi aRorZinebis Casaxvasa da ganviTarebaSi, magram isic cxadia, rom aseTi mniSvnelovani epoqis Camoyalibeba SeuZlebeli iqneboda mxolod antikuri kulturis mimarT interesiT.

50


swori iqneboda gagvego, Tu ram ganapiroba antikurisadmi yuradRebis aseTi gamZafreba misi gaqrobidan mravali saukunis Semdgom da es mizezebi TviT dasavleTevropuli sazogadoebis ganviTarebis TaviseburebebSi unda veZeboT. cnobilia, rom aRorZinebis pirveli niSnebi mWidrod aris dakavSirebuli dasavleT evropaSi qalaqis Camoyalibebasa da gaZlierebasTan. XII-XIII saukuneebisaTvis qalaqebi, jer kidev feodaluri epoqis wiaRSi, uaRresad mniSvnelovan rols asruleben (mag., rodesac inglisis mefe eduard IX-m uari uTxra erTerTi florenciuli oligarqiuli ojaxis warmomadgenels valis dabrunebaze, ris Sedegadac es ojaxi gakotrda, daiwyo finansuri krizisi, romelic mTel dasavleT evropas moedo). istoriis asparezze gamodis axali socialuri fenis warmomadgeneli — moqalaqe (germanulad — biurgeri, frangulad — burJua), romelic arsebiTad gansxvavdeba Tavisi mentalobiT feodalur urTierTobaSi Cabmuli adamianisgan, vinaidan igi Tavisufldeba feodaluri urTierTobebisgan, misi warmateba Tu warumatebloba ufro metad aris dakavSirebuli misi­ ve iniciativaze, mis nebelobasa Tu gonebaze. Sesabamisad, pirovnuli sawyisi, individualizmi, racionaluri azrovneba xdeba misi, moqalaqis, arsebiTi maxa­ siaTebeli. es ki iwvevs arsebiT cvlilebebs faseulobaTa sistemaSi. adamiani mTeli Tavisi fsiqofizikuri maxasiaTeblebiT da am adamianis garemo sul ufro metad ikaveben wamyvan adgils am sistemaSi. es iyo sakmaod rTuli da aracalsaxa procesi: xdeboda faseulobaTa mniSvnelovani gadafaseba (mag., ukve XIII s. II naxevrisTvis florencielebi auqmeben feodalur wodebebs. wamyvan adgils qalaq-saxelmwifos marTvaSi ikavebs ramdenime Zlieri ojaxi, ZiriTadad mevaxSeebi — Tanamedrove bankirebis winamorbedebi. es im drois­Tvis imdenad axali iyo, rom romis papi, rodesac CamoTvlida samyaros Semadgenel oTx elements — miwas, wyals, haersa da cecxls — iqve dasZenda: mexuTec — florencielebio). xelovneba avlens ra Tavis enaze zogadkulturul tendenciebs, amiT mniSvnelovnad uwyobs xels am tendenciebis damkvidrebas da gavrcobas.

miqelanjelo, pieta, 1498-1499, wm. petres taZari, vatikani

51


kultura

donatelo, gatamelata, 1453, piaca del santo, padua, italia

donatelo, daviTi, 1430-1432, barjelos erovnuli muzeumi, florencia, italia

52

epoqaluri cvlilebebi msoflaRqmaSi, kulturaSi (am cnebis farTo, kulturologiuri gagebiT) ar xdeba erTbaSad da erTnairad drosa da sivrceSi. Tavdapirvelad garRveva xdeba SedarebiT SemosazRv­ rul sivrceSi, Semdgom xdeba misi difuzia, gavrcoba mTlianad did regionSi (am SemTxvevaSi — dasavleT evropaSi), cxadia, sadac amis raime niadagi arsebobs. (am TvalsazrisiT sainteresoa warmodgena e.w. aRmosavlur renesansze. Tavdapirvelad es mosazreba wamoayena akad. Salva nucubiZem qarTul kulturasTan mimarTebiT. Semdgom es azri ganavrco akad. bartoldma mTlianad aRmosavleTze. S. nucubiZem gamoTqva debuleba imis Sesaxeb, rom yvelgan, sadac arsebobda Zveli samyaro (Zv. aRmosavluri Tu antikuri), garkveul etapze xdeba misken mitrialeba. es iwyeba CineTSi IX s., Semdeg — indoeTSi X s., iranSi — XI-XII ss. (iqve saqarTvelo), bizantiaSi — XIII-XIV ss. da bolos — italiasa Tu dasavleT evropaSi. yovelive zemoTqmuls aqvs Tavisi logika. Zalze sainteresoa renesansuli niSnebis gamovlena qarTul kulturaSi, magram amasTan ar SeiZleba ar aRiniSnos, rom evropaSi es procesi xdeboda bevrad ufro aqcentirebulad da mkafiod, vinaidan iq da mxolod iq iyo Tavisufali qalaqi da moqalaqe. Znelia iTqvas, ra iqneboda CvenTan, magram faqtia, rom CvenTan maTi Camoyalibeba ar moxda Tu ver moxda. renesansuli movlenis CasaxvisaTvis nayofier niadags dasavleT evropuli qveynebidan, pirvel rigSi, wamoadgenda italia da gansakuTrebiT misi centralu­ ri nawili — toskana florenciiT, papis olqi romiT, agreTve, centraluri italiis iseTi qalaqebi, rogoricaa piza, padua da sxv. uaRresad Tavisebur keras, gansxvavebul kulturaTa sinTeziT, warmoadgenda venecia. renesansuli movlenis Casaxvas xels uwyobda ramdenime faqtori: qalaqebis erT-erTi yvelaze adrindeli ganviTareba dasavleT evropaSi, Zlieri antikur-romauli tradiciebi, rac saTanado situaciaSi (qalaqebis ganviTarebis pirobebSi) aseve mniSvnelovan faqtorad iqca axali msoflxedvis CamoyalibebaSi da mWidro kontaqtebi bizantiasTan, romelic, Tavis mxriv, berZnul-antikur tradiciebs, suls mainc inar­ Cunebda. swored italiaSi yalibdeba iseTi specifikuri gardamavali etapi Sua saukuneebidan aRorZinebaze, rogoric aris protorenesansi — XIII s. 60-iani wlebidan XV saukunemde.


gavrcelebuli tradiciiT, istoriul Tu saxelovnebaTmcodneo mecnierebaSi protorenesansi iTvleba specifikur italiur movlenad, xolo Crdilo evropaSi es etapi ar gamoiyofa da iq Sua saukuneebis kulturidan Tu xelovnebidan pirdapir gadavdivarT XV s-Si, adrindel aRorZinebaze. aq, cxadia, Cndeba rigi kiTxvebisa: ratom iwyebs CrdiloeT evropa renesansul msoflaRqmaze gadasvlas saukunenaxevriani dagvianebiT. arada faqtia, rom XIII-XIV ss. CrdiloeT evropaSi e.w. guTuri stilis ayva­ vebis xanaa. menti) guTuri stili ganixileba, rogorc Sua , (frag 3 3 3 1 , a i, xareb talia saukuneebis msoflxedvis gamovlenis mwvermartin encia, i r o l simone f , a ufici vali an, yovel SemTxvevaSi, rogorc tipuri Sua galere saukuneebi, rac, SesaZloa, ufro sworic iqneboda. erTi mxriv, Sua saukuneebisTvis damaxasiaTebeli spiritualistur-iracionaluri (anu logikur-SemecnebiTad auxsneli) xedva gansakuTrebuli simZafriT vlindeba guTuri xuroTmoZRvrebis formebSi, qandakebebSi, vitraJebsa Tu am periodis miniaturebSi. kerZod, iseTi specifikuri xerxi, rogoricaa formaTa dematerializaciiT sulierebis eqspresia (specifikuri Suasaukuneebrivi vizualuri xelovnebisaTvis damaxasiaTebeli xerxi materiis wonis, formis gaqrobisa, ramac iribad unda gamoxatos suliereba — rac ar gamoisaxeba, is gamoixateba), maqsimaluradaa gamovlenili guTur plastikur-vizualur xelovnebaSi iseve, rogorc iracionaluri sawyisi — vertikaluri Tu horizontaluri dinamizmis xazgasmul proporciebSi. vimeoreb: yvela es niSani uaRresad specifikuria dasavleT evropis XIII-XIV saukuneebis xelovnebisaTvis, magram aseve ar iqneboda swori ar dagvenaxa sxva, am niSanTa sawinaaRmdego xasiaTis mqone niSnebi: 1) mkafio konstruqciuli racionalizmi da mZafri konkretika saxis individualur-saxasiaTo niSnebis gadmocemaSi da emociis mZafri gamoxatva imave saxe­ ebsa Tu skulpturul kompoziciebSi (magaliTad, mariamisa da elisabedis Sexvedra reimsis taZridan da uta da ekegarti naumburgidan). anu Tu aviRebT zogadad, aqac (iseve, rogorc italiaSi) vxedavT Sua saukuneebisa da axali (aRorZinebisTvis damaxasiaTebeli) niSnebis SeTavsebas ise, rom, Cemi azriT, ufro logikuri iqneboda guTuri periodi gangvexila, rogorc gardamavali periodi Sua saukuneebis msoflxedvidan renesansulze. joto, iudas ambori, 1304-1306, krovenis kapela, padua, italia

53


kultura

rafaeli, aTenis skola, 1510-1511, vatikani

amiT moxsnili iqneboda is Seusabamoba, roca italiaSi renesansul niSnebs vxedavT ukve XIII saukunidan, xolo CrdiloeT evropaSi — pirdapir XV saukunidan, gardamavali etapis gareSe. unda aRiniSnos, rom aRorZinebis wina xana da renesansi diferencirebulia drosa da sivrceSi. kerZod, Tu italia warmoadgens dasavleT evropis samxreT regions, sadac antikur-romauli tradicia ufro Zlieria, CrdiloeT evropaSi renesansis CamoyalibebaSi wamyvani adgili ukavia niderlandebs (axlandeli holandia, belgia da luqsemburgi) da germaniis rig olqebs (aqve vlindeba kidev erTi Tavisebureba, romlis axsnasac axla ar daviwyebT da, SeiZ­ leba iTqvas, rom damakmayofilebeli axsna arc gagvaCnia saTanado literaturaSi. mTel rig qveynebSi, sadac kapitalistur-burJuaziuli urTierTobebis Casaxva aSkaraa, mag., inglisSi, naTlad Cans CamorCena saxviTi xelovnebis donis ganviTarebis mxriv da Tan es procesi grZeldeba renesansis Semdgom etapzec, XVII saukunis CaTvliT). aRsaniSnavia, rom evolucia, rogorc saerTod axasiaTebT tipur evropul kulturebs (dawyebuli ukve saberZneTidan), droSi mkafiod aris gamo­ xatu­li Tavisi safexurebiT: I. protorenesansi: XIII s. 60-iani wlebidan XIV saukune. II. adrindeli renesansi: XV saukune, anu kvatroCento (oTxasiani wlebi — asea gavrcelebuli am periodis dasaxeleba). III. maRali renesansi: XVI saukunis pirveli sami aTeuli weli (ufro zustad, 1529 wlamde, anu romis dacemamde. IV. gviani renesansi, anu manierizmis xana — XVI saukunis 30-iani wlebidan (aseve arasworia manierizmis dapirispireba renesansTan, Cans maRali renesansis TandaTanobiTi, xSirad winaaRmdegobrivi, transformireba renesansidan barokoze, anu es aris tipuri gvianrenesansuli movlena). 54


yvela etaps axasiaTebs Tavisi specifikuri amocanebi, ama Tu im saxis gadawyvetebi. es procesi warmoSobs da Tavis mxriv am process qmnis mTeli pleada didi Tu genialuri Semoqmedebisa: protorenesansSi es aris joto; adrindel renesansSi — e.w. renesansis mamebi: bruneleski (xuroTmoZRvreba), donatelo (qandakeba), mazaCo (mxatvroba); maRali renesansi warmodgenilia iseTi gigantebiT, rogorebic arian leonardo, miqelanjelo da rafaeli — centralur italiaSi, xolo jorjone da adrindeli ticiani — veneciaSi; gviani renesansi —gviani miqelanjeloTi, gviani ticianiT, tintoretoTi da veronezeTi. mTeli am evoluciuri procesebis gamaerTianebel xazad gvevlineba devizi: realuri adamiani — realur samyaroSi, rac gulisxmobs realur moculobas Tu wonadobas, proporciebs, anu agebas, dinamika-moZraobas, mimarTebebs, faqturas, ganaTebas, tonalobasa Tu kolorits, fsiqologias, Sinagan samyaros da a.S. — anu aSkarad gamoxatuli saxviTi sawyisis matebas. TiToeuli etapi aris am romelime faseulobis gadatana mxatv­ rul enaze, anu evoluciuri procesi ar gamoixateba marto saxviTobis matebaSi. aq aris sxvadasxvagvari gadawyvetebi mxatvruli enis TvalsazrisiT, anu naxatis, modelirebis, kompoziciuri wyobis, mxatvruli mTlianobis, stilis mixedviT.

ticiani, avtoportreti, 1567, prados muzeumi, madridi, espaneTi

botiCeli, axalgazrda qalis portreti, 1480, berlinis suraTebis galerea, germania

tintoreto, saidumlo seroba, 1533-1566, wminda fransua-qsavies saxelobis eklesia, parizi, safrangeTi.

jorjone, axalgazrda kacis portreti, 1510, saxviTi xelovnebis muzeumi, budapeSti, ungreTi

55


kultura

hans holbaini, grafi sier de moretis portreti, 1534-1535, drezdenis suraTebis galerea, germania

lukas kranaxi, anas portreti, daax. 1502, oskar rainhartis muzeumi, vinterhursti, Sveicaria

albrext diureri, avtoportreti, 1500, Zveli pinakoTeka, miunxeni, germania

imave evoluciur procesebs vxedavT Crdilour renesansSi. iqac dgas realuri faseulobebis mxatvrul enaze gadmocemis amocana, magram CrdiloeTi da samxreTi TiTqos „inawileben“ amocanebs, TavianTi regionuli, erovnuli xedvis, mxatvruli msoflxedvis mixedviT. TiToeul regions Tavisi „esTetikuri“ upiratesobebi aqvs. Tu italia mTavar aqcents akeTebs sagnobriv formaze, mkafio ageba modelirebaze da, Sesabamisad, am sagnobriv formaze damyarebul kompoziciaze, sxvadasxva kompoziciur xer­xebze, wonasworobaze, ritmze, kontrapunqtirebaze (erTmaneTs dapi­ris­pirebuli elementebis meSveobiT wonasworobis miRweva) da Tavisebur idealur, mxatvrul saxeze, harmoniaze, CrdiloeTs mTavari aqcenti aqvs gamaxvilebuli mxatvrul-ferwerul xedvaze, emociurobaze, eqspresiaze. SemTxveviT ar aris, rom axali, uaRresad progresuli mxatvruli masala — zeTi — swored CrdiloeTSi Seqmnes da gamoiyenes Zmebma hubert da ian van eikebma. garda amisa, adrindeli renesansi niderlandebSi warmodgenilia SesaniSnavi mxatvrebiT — robert kampeni, hugo van der veideni, hugo van der gosi, dirk boutsi, hans memlingi. maT, yvelas, aerTianebs siyvaruli lamazi, Suqhaerovani garemos, koloritis, saxasiaTo detalis mimarT.

ian van eiki, gentis sakurTxeveli, (fragmenti)1432-1435, wm. bavos kaTedreli, genti, belgia

56


piter breigeli, monadireebi, 1565, xelovnebis istoriis muzeumi, vena, avstria

XVI saukuneSi niderlandebi warmodgenilia iseTi didi SemoqmediT, rogoricaa piter breigel ufrosi. germanuli mxatvroba gansakuTrebiT mniSv­ nelovania XVI saukuneSi da misi warmomadgenlebi arian didi mxatvrebi — dureri, holbaini, grunevaldi da kranaxi. danarCen qveynebSi aseTi masStabis figurebi ar arian, magram aRsaniSnavia XVI saukunis miwurulSi ukanaskneli didi manieristi domeniko teotokopulisi — el grekod wodebuli, warmoSobiT berZeni, skoliT venecieli, xolo Tavisi dasrulebuli individualuri stiliT espanuri mxatvrobis warmomadgeneli. Cveni warmodgena renesansze arasruli iqneboda, rom ar aRvniSnoT kidev erTi faqtori — mimdinareobs Crdilo da samxreT evropuli mxatvrobebis urTierTgacnoba da gamdidreba, gansakuTrebiT intensiurad — XVI saukuneSi. Crdiloelebi iTviseben italiur sagnobrivi formis grZnobas, proporciul sistemas, agebas, modelirebas, italielebi da, pirvel rigSi, venecia ki — zeTis ferweris SesaZleblobebs.

el greko, graf orgasis dasaflaveba, (fragmenti) 1586, santo tomes eklesia, toledo, espaneTi

57


civilizacia londoni

qalaqi qalaqi soso saluqvaZe ra aris qalaqi? ramdenadac gulubryvilod ar unda mogeCvenoT es kiTxva, masze erTmniSv­ nelovani da damajerebeli pasuxis gacema advili ar aris. yvelasTvis cxadia, rom qalaqi adamianTa dasaxlebis formaa, dedamiwaze dRemde arsebuli mkvidri dasaxlebis ori mTavari formidan erT-erTi da, Sesabamisad, is gansxvavdeba Ta­ visi antipodisgan — soflisgan. miuxedavad imisa, rom mosaxleobis ricxovnobis, maTi dasaqmebis struq­ turisa da sxva msgavsi parametrebis Sesaxeb ar arsebobs arc kriteriumTa uni­ versaluri sistema da arc raodenobrivi maxasiaTeblebi, romlis mixedviTac nebismier qveyanaSi moxdeboda dasaxlebisaTvis qalaqis statusis miniWeba, qa­ laqis aRqma CvenTvis mainc mkafio da udavoa. Cvens warmosaxvaSi qalaqi xalxmra­ vali dasaxlebaa, misi teritoria, soflisgan gansxvavebiT, ufro kompaqturia, radgan ar moicavs vrcel sasoflo-sameurneo miwebs; Sesabamisad, qalaqis mo­ saxleoba ar aris dasaqmebuli soflis meurneobaSi, moqalaqeebi mWidrod sax­ loben da mravalgvar saqmianobas ewevian. qalaqSi arsebuli Senoba-nagebobebi, gansakuTrebiT, specifikuri arqiteqturiT gamorCeuli da mravalsarTuliani 58


parizi

niu iorki

saxlebi, mniSvnelovnad gansxvavdeba sasoflo ganaSenianebisagan, qalaqis moednebi, gzebi da quCebi ki iseve, rogorc sxva infrastruqtura, ufro srul­ yofili da mravalferovania, vidre soflisa. unda iTqvas, rom qalaqi mxolod raodenobrivi maxasiaTeblebiTa da garegnuli niSniT araa gamorCeuli. piriqiT, qalaqi gansxvavebul fenomens misi Sinaarsoblivi datvirTvis gamo warmoadgens — is mravalricxovani da araerT­ gvarovani mosaxleobis Tanacxovrebis adgilia.

„codna da Zlirebaa qalaqSi, simSvide da wesierebaa sofelSi“, — jer kidev gasuli saukunis 20-ian wlebSi werda meison kuli, amerikeli mwerali da cnobili aforizmebis avtori, da es sityvebi dResac miesadageba am ori dasaxlebis arss.

59


civilizacia qalaqi dinamikuria, inovaciasa da Zalauflebaze orientirebuli. mis sakmaod SezRudul sivrceSi gansxvavebuli miswrafebebis, moTxovnilebebisa da socialur-kulturuli niSnisa da Rirebulebis matarebeli individebi cdiloben ganaxorcielon TavianTi miznebi da Tanamoqalaqeebsac dautovon survilebis realizaciis SesaZlebloba. sxva sityvebiT rom vTqvaT, qalaqi mravalTa Tanacxovrebis saerTo adgilia, sadac sazogadoebis wevrebi indi­ vidualuri da jgufuri/saerTo/sazogadoebrivi interesebis gatarebas mka­ fiod gansazRvruli wesebisa da principebis dacviTa da sxvadasxva interes­ Ta Soris jerovani balansis miRwevis — konsensusis — safuZvelze cdiloben (da zogjer axerxeben kidec). Sesabamisad, araerTi saukunis ganmavlobaSi qa­ laqi upirvelesad RirebulebaTa, azrovnebisa da qcevis wesebis gansxvave­ buli sistemis warmoSobisa da mkvidrobis adgilia, rac adamianTa cxovrebis specifikur, saqalaqo, anu urbanul (laTinuri Urbs, urbis qarTulad qalaqs, Urban[e] ki saqalaqos, qalaqurs niSnavs) wess ganapirobebs. niSandoblivia, rom msoflioSi mowinave e.w. dasavluri civilizacia, romlis Semadgenel nawiladac Cven, qarTvelebi, miviCnevT Tavs, swored ur­ banul msoflmxedvelobasa da principebze Camoyalibebulad iTvleba, gansx­ vavebiT aRmosavlurisagan, romelic upiratesad ruraluri, anu sasofloa. swored dasavlur civilizaciaSi ganxorcielebulma msoflmxedvelobrivma, sawarmoo-ekonomikurma da socialur-kulturulma cvlilebebma ganapiroba urbanuli Rirebulebebisa da cxovrebis wesis farTod gavrceleba da damkvid­ reba Cveni planetis umetes nawilSi. es procesi erTbaSad ar momxdara da amas sakmaod didi dro dasWirda.

varZia

60


urbanizacia 21-e saukunis globaluri mniSvnelobis RirsSesaniSnav movlenaTa So­ ris uTuod isicaa aRsaniSnavi, rom pirvelad kacobriobis xangrZliv istoriaSi msoflio mosaxleobis, romelic dReisaTvis 7 miliard kacs aRemateba, umeteso­ ba qalaqebSi aRmoCnda Tavmoyrili. darwmunebiT SeiZleba iTqvas, rom amieridan dedamiwa upiratesad „qalaqelTa“ planeta iqneba. soflad mcxovrebTa ricxob­ riv upiratesobas zRvari 2008 wels daedo, rac urbanizaciis, e.i. „gaqalaqebis“, anu qalaqebis zrda-ganviTarebis sayovelTao procesis Sedegia. urbanizaciis masStabebis Sesaxeb Tundac zedapiruli warmodgenis Se­saq­m­­­nelad imis aRniSvnac kmara, rom sul oriod aswleulis win, 1800 wlisaTvis, msoflio mosaxleobis mxolod 3 procenti cxovrobda saqalaqo dasaxlebebSi, erTi saukunis Semdeg, 1900 wlisTvis, es ricxvi ukve 13 procents aRemateboda, xolo 2000 wlisTvis ki 47 procents gadaaWarba. Sesabamisad, gasakviri ar unda iyos, rom qalaqebis zrdis aseT masStabebs „urbanizaciis bums“ an „urbanul rev­ olucias“, dedamiwaze Cveni arsebobis istoriul periods ki xSirad „urbanul eras” uwodeben. urbanizaciis daCqarebuli tempebiTa da didi masStabebiT ganviTareba ev­ ropasa da Semdgom mTel msoflioSi yovlismomcvel industrializaciasTan aris dakavSirebuli. industrializaciam, anu samrewvelo ganviTarebam, romelic me-18 saukunis miwuruls didi britaneTidan daiwyo, safuZveli daudo ekonomikis axal, sabazro sistemas, sadac qalaqebis roli da mniSvneloba ganuzomlad gaizarda Zvel, feodalur da ufro adreuli periodis sameurneo sistemebTan SedarebiT. msoflioSi upiratesad swored is qveynebi ganviTardnen, romlebmac ukve adreul etapebze moaxerxes industriul ganviTarebaSi CarTva da masTan dakavSirebuli, im droisaTvis inovaciuri warmoebisa da vaWrobis ganviTareba. industriuli ganviTarebis kvalad xdeboda qalaqebis zrda-ganviTarebac; swrafi urbanizacia, mosaxleobis Tanmdevi masobrivi migraciiT soflidan qalaqebSi, industriuli da ekonomikuri ganviTarebis mTavari maxasiaTebeli da mamoZravebeli gaxda. am pro­ cesma me-20 saukuneSi kidev ufro farTo masStabebi SeiZina da masSi sul ufro meti qveyana CaerTo. Sedegad, me-20 saukunis bolo meoTxedisaTvis e.w. maRal­ ganviTarebuli qveynebi, ekonomikis simZlavresTan erTad, urbanizaciis maRali doniTac gamoirCeodnen (urbanizaciis (an urbanizebulobis) done ganisazRvreba qalaqis mosaxleobis xvedriTi wiliT (procentSi) qveynis saerTo mosaxleobaSi) aseT qveynebSi qalaqebi qveynis mosaxleobis 75-80 procents uyridnen Tavs. urbanizaciis adreul etapebze qalaqis mosaxleobis zrdiT da saqalaqo ganviTarebis masStabebiT upiratesad ganviTarebuli qveynebi gamoirCeodnen; 1950 wlisaTvis msoflios saqalaqo mosaxleobis TiTqmis 2/3 ganviTarebuli sa­ myaros qalaqebSi cxovrobda. viTareba gasuli saukunis meore naxevarSi Seicva­ la, roca TandaTanobiT urbanizaciis tempma ganviTarebad qveynebSi mkveTrad da ganuxrelad imata ( urbanizaciis tempi ganisazRvreba saqalaqo mosaxleobis xvedriTi wilis yovelwliuri matebiT qveynis mTel mosaxleobaSi.) aziis, afri­ kis, laTinuri amerikisa da sxva ganviTarebadi regionebis swrafad mzardma mo­ saxleobam masobrivad daiwyo sasoflo dasaxlebebis datoveba da qalaqebSi, gan­ sakuTrebiT did qalaqebSi, gadanacvleba. Sedegad, 2010 wlisaTvis msoflioSi „qalaqelTa“ 2/3 ukve ganviTarebadi qveynebis qalaqebSi iyo Tavmoyrili. ganvi­ Tarebadi qveynebis daCqarebuli urbanizacia amJamadac grZeldeba. amis miuxeda­ vad, urbanizaciis done ganviTarebad qveynebSi kvlavac mniSvnelovnad CamorCeba ganviTarebul samyaros. 61


civilizacia otava

milani

urbanizaciis procesis aseTi maRali tempebi da masStabebi ganvi­ Tarebad qveynebSi uSualodaa ganpirobebuli im ekonomikuri, socialu­ ri da kulturuli moTxovnilebebiT, romlebic sul ufro metadaa damaxasiaTebeli Tanamedrove globalizebuli samyaros mosaxleobi­ saTvis. sofeli, Tavisi SedarebiT SezRuduli ekonomikuri SesaZleb­ lobebiT, rac ZiriTadad mxolod sasoflo-sameurneo warmoebasTan da ufro erTferovan e.w. „pirvelad“ saqmianobebTan (mag., metyeveoba, me­ Tevzeoba, nadiroba) aris dakavSirebuli, mxolod cotasTvis SeiZleba gaxdes sakmarisi Semosavlisa da keTildReobis wyaro. qalaqi ki Tavisi mravalmxrivi aqtivobis sferoebiT tradiciulad bevrisTvis xdeba dasaqmebisa da fulis Sovnis, ekonomikuri warmatebis, karieruli win­ svlis, sulieri moTxovnilebebisa da ambiciebis dakmayofilebis, gar­ Tobisa da drostarebis da, zogjer, kriminalur saqmianobasTan dakav­ Sirebuli gegmebis, survilebis, imedebisa da ocnebebis ganxorcielebis SesaZleblobis arena. Cveulebriv didi qalaqebis mimarT swrafva metad mZafria da, Sesabamisad, swored isini izrdebian yvelaze swrafi tempebiT. amerikeli geograf-urbanisti jein jekobsi Tavisi gaxmaurebuli wignis „didi amerikuli qalaqebis sikvdili da sicocxle“ miZRvnaSi werda: „naSroms vuZRvni qalaq niu-iorks, sadac me Camovedi bedis saZieblad da vipove kidec...“ es ar aris erTaderTi gamonaklisi SemTxveva. qalaqi namd­ vilad aZlevs warmatebisa da dawinaurebis SesaZleblobas adamianTa erT nawils — gonivrebs, Seupovrebs, iRblianebsa da bedis rCeulebs, Tumca, samwuxarod, mZafri konkurenciis pirobebSi bevris imedebsa da gegmebs ax­ dena ar uweria. msoflio literaturasa Tu kinematografiaSi mravladaa cnobili nawarmoebi, romlebic qalaqebis wiaRSi warmoSobili warmatebi­ sa Tu tragikuli marcxis Sesaxeb gviambobs da es ambebi aTwleulebis man­ Zilze gamxdara mravalTaTvis misabaZi Tu damafiqrebeli magaliTi. statistikuri monacemebi adasturebs, rom warumateblobis SiSi ver amcirebs mosaxleobisTvis qalaqebis mimzidvelobas da maTdami ltolvas. migranti mosaxleobis uzarmazari nakadebis mozRvavebisas Tavad qalaqe­ bic gamowvevis winaSe dgebian ramdenad SeZleben isini axal (sul cota xnis win sofelSi macxovrebel) mosaxleTa „gadaxarSvas“ „gadadnobas“ da gaqalaqelebas, saqalaqo kulturisa da wesebisaTvis maT ziarebas. 62


xSiria SemTxvevebi, roca ganviTarebadi qveynebis ekonomikurad Sedare­ biT susti da saTanado tradiciebis armqone qalaqebi amas ver axerxeben da imis nacvlad, rom qalaqSi Camosaxlebuli xalxi gaqalaqeldes, piriqiT, Ta­ vad qalaqi iZens droebiT soflis damaxasiaTebel Tvisebebs, axali migrante­ bi ki soflur qcevasa da ruralur (sasoflo) kulturas avrceleben qalaqis teritoriaze. aseTi fenomeni „fsevdourbanizaciis“ (anu „cru urbanizaciis“) saxeliTaa cnobili, rac imas niSnavs, rom qalaqis mosaxleoba raodenobrivad ki izrdeba, magram amas Tan ar axlavs saqalaqo cxovrebis wesisa da urbanuli kulturis gavrcelebisa da gaZlierebis procesi; es ki urbanizaciis mxolod formalur gamovlinebaze miuTiTebs. asea Tu ise, qalaqebi ganagrZoben mosaxleobis mozidvas da sabolood maT gaqalaqelebas — Tu pirveli Taobis migrantebisa vera, maTi momavali Tao­ bebisa mainc. vfiqrobT, rom am process Tvalsawier momavalSi bolo ar eqneba. urbanizaciis procesis Sesafaseblad ki unda iTqvas, rom, rogorc msoflio gamocdileba gviCvenebs, mxolod maRali urbanizaciis done ver iqneba eko­ nomikuri zrdisa da mosaxleobis keTildReobis garanti, magram praqtikulad arc erTi qveyana ar iZleva imis magaliTs, rom aseTi zrdisa da keTildReobis miRweva SeiZleba ganviTarebuli urbanizmis gareSe. urbanuli ierarqia da qalaqebis funqciebi calkeuli qalaqebi izolirebulad, sicarieleSi ar arseboben da ar vi­ Tardebian; isini mudmiv urTierTqmedebaSi, TanamSromlobasa da/an konkuren­ ciaSi arian Tavisive qveynis, regionisa da zogjer mTeli msoflios sxva qa­ laqebTan. qalaqebis aseTi urTierTobis procesSi, adamianTa sazogadoebis msgavsad, droTa ganmavlobaSi yalibdeba garkveuli ierarqia, rac calkeuli qalaqebis mniSvnelobidan gamomdinare ganarCevs mTavar, „dawinaurebul“, nak­ lebad mniSvnelovan Tu SedarebiT umniSvnelo dasaxlebebs. vizualurad saqa­ laqo ierarqia SeiZleba piramidis saxiT warmovidginoT, romlis wverSic sul ramdenime aseuli „elituri“, anu umaRles ierarqiul safexurze myofi qalaq­ ia, romelTa saxelebic yvelasTvis kargadaa cnobili, mis farTo fuZeSi moq­ ceuli dabal ierarqiul safexurze myofi aTeulobiT aTasi qalaqis saxeli ki mxolod maTma mcxovreblebma Tu ician.

amsterdami

vatikani

63


civilizacia yvelaze dawinaurebuli qalaqebi, rogorc wesi, saxelmwifoTa dedaqa­ laqebi da msoflio mniSvnelobis urbanuli centrebia, mosaxleobis raodeno­ biT TiTqmis yvela maTgani „milioneria“ (anu milioniani an meti mosaxleobis mqone), bevri ki —„multimilioneri“ (mag., tokio, mexiko, niu-iorki, parizi), romlebic Sesrulebuli funqciebis mravalferovnebiTa da mniSvnelobiT, aseve vrceli hinterlandiT (anu mizidulobisa da gavlenis arealiT) gamoirCe­ va. aseTi dawinaurebuli qalaqebi, TiTqmis uklebliv, mravalfunqciuri cent­ rebia, sadac ekonomikis dargebi mZlavrad da dabalansebulad arian warmodge­ nili, rac arTulebs romelime erTi wamyvani funqciis gamorCevas. ufro mcire zomisa da SedarebiT dabal ierarqiul safexurze myof qalaq­ Ta Soris ki xSiria erT an or mTavar saqmianobaze fokusirebuli da speciali­ zebuli dasaxlebebis gamoyofa, romlebic saqmianobis Sesabamis seqtorebSi dasaqmebuli mosaxleobis xvedriTi wilisa da warmoebuli produqciis mocu­ lobiT gamoirCeva. aseTi mono (funqciuri) qalaqebis magaliTs warmoadgenen industriuli pusani samxreT koreaSi da donecki — ukrainaSi, saporto roter­ dami — niderlandebSi da konstanca — rumineTSi, sauniversiteto kembriji — did britaneTSi da lundi — SvedeTSi, turistuli antalia — TurqeTSi da kankuni — meqsikaSi, administraciul-politikuri astana — yazaxeTSi da kanbera — avstraliaSi, religiuri meqa — saudis arabeTSi da vatikani — romSi. qalaqis mravalfunqciuroba an monofunqciuroba TavisTavad ar asaxavs mis warmate­ bulobasa da sasurvelobas sakuTari mosaxleobisa da vizitorebisaTvis; mTa­ varia, rom qalaqs mZlavri da konkurentunariani ekonomikuri baza hqondes, misi ganviTareba ki Zveli darg(eb)is modernizaciasa da inovaciuri axali dargebis danergvas uzrunvelyofdes. swored aseTi qalaqebi xdebian warmate­ buli da mimzidveli samuSaod da sacxovreblad sul ufro meti adamianisaTvis da swored isini axerxeben dawinaurebas urbanuli ierarqiis kibeze.

kembrijis universiteti

64


busani

kankuni

garkveul teritoriaze Tavmoyrili da urTierTdakavSirebuli sxvadasxva sididisa da funqciebis qalaqebi qmnian lokalur, nacionalur, regionul da globalur urbanul, anu saqalaqo, sistemebs da sasoflo dasaxlebebTan erTad maT gansaxlebis sistemebsac uwodeben. ganviTarebuli urbanizmis qveynebsa da regionebSi, magaliTad, evropaSi urbanuli ierarqiac dabalansebulad aris ganviTarebuli, rac niSnavs sxvadasxva zomis qalaqebs Soris sasurveli raodenobrivi proporciebis arsebobas da maT mier teritoriis Tanabarzomi­ erad dafarvas ise, rogorc es valter kristaleris centraluri adgilebis TeoriiTaa gaTvaliswinebuli , Tumca dedamiwis zedapiris udides nawilze ur­ banuli ierarqia damaxinjebulia saqalaqo sistemebis ganuviTareblobis gamo. magaliTad, Cveni regionis, samxreT kavkasiis, samive qveyanaSi — saqarTveloSi, somxeTsa da azerbaijanSi mxolod TiTo „milioniani“ qalaqia, sxva saqalaqo dasaxlebebi ki disproporciulad patarebia da araTanabrad nawildeba teri­ toriaze, rac urbanuli ierarqiis ganuviTareblobis niSania.

valter kristaleri (1893-1963) germaneli geografi, centraluri adgilebis Teoriis Semqmneli.

Sidasaqalaqo mowyoba qveynad ori erTnairi qalaqi ar arsebobs, magram arsebobs saerTo principebi da kanonzomierebebi, romlebsac emyareba qalaqebis Sida mowyoba. Cveulebriv, qalaqis Sida sivrce metad araerTgvarovania — is gansxvavebuli saqalaqo ubnebisa da teritoriebisagan Sedgeba, romlebsac sxvadasxva daniSnuleba aqvT da mosaxleobis sxvadasxva socialur-kulturuli jgufebis sacxovrebel da samoqmedo areals warmoadgenen. 65


civilizacia

Crac des Chevaliers , XI saukunis cixe-simagre siriaSi

romis forumi

qalaqebis Sida mowyobis principebi da mis safuZvelze Seqmnili nimuSebi, modelebi, specifikuri iyo jer kidev adreuli periodis, antikuri da Sua sau­ kuneebis qalaqebisaTvis, rodesac Tavdacvis saWiroebebi uciloblad ganapi­ robebda qalaqis garSemo damcavi kedlis — galavnisa da sxva fortifikaciebis (mag., Txrilebi, cixe-simagreebis, koSkebis da a.S.) aRmarTvas. qalaqSi, kerZod mis centr­Si, aucileblad arsebobda sakulto kompleqsi (taZari, meCeTi, sinago­ ga da/an sxv.), qalaqis mmarTvelis sasaxle da /an saqalaqo administraciis Seno­ ba, mis uSualo siaxloveSi ki — mTavari savaWro areali bazrisa da moqalaqeTa TavSeyrisa da informaciis gacvlisaTvis mowyobili moednis saxiT. moqalaqeTa sacxovrebeli ubnebis ganlagebac Cveulebriv mkafio wesebs eqvemdebareboda da qalaqis teritoriaze mosaxleobis sazogadoebrivi statusisa da simdidris mixedviT nawildeboda. miuxedavad imisa, rom preindustriul periodSi sxva­ dasxva regionisa (mag., dasavleT evropis, axlo aRmosavleTis, centraluri amerikis) da civilizaciis (mag., qristianuli, islamuri, iudauri, Cinuri) qa­ laqebis teritoriebis gegmareba (mag., quCaTa viwro da qaosuri qseli aRmosav­ lur qalaqebSi da ufro regularuli dagegmareba evropul (da Cinur) qalaqebSi) misi arqiteqturul-esTetikuri da vizualuri Taviseburebebi sakmaod gansx­ vavdeboda erTmaneTisagan, Sida saqalaqo mowyobis saerTo niSnebic TvalsaCino da udavoa. kapitalizmisa da sabazro ekonomikis damkvidrebam da gavrcelebam ev­ ropasa da mTel msoflioSi, rasac saqalaqo mosaxleobis swrafi zrdac axlda, axali moTxovnebi wauyena qalaqis Sida sivrceebs da Sesabamisi cvlilebebi Sei­ tana Sidasaqalaqo struqturaSi. magaliTad, rudimentad iqca Sua saukuneebis saqalaqo galavnebi da fortifikaciebi (Tanamedrove samxedro teqnologiebi­ saTvis amgvari TavdacviTi nagebobebi didi veraferi Semakavebelia), Tanamed­ rove satransporto da komunikaciis saSualebaTa (avtomobilebis, saqalaqo da saqalaqTaSoriso rkinigzis transportis) gamoCenam quCebis, gzebisa da moed­ nebis axleburi qselebis Seqmna gamoiwvia, centraluri bazari da garSemo mde­ bare sacxovrebeli saxlebi sacalo vaWrobis obieqtebma da bankebma Caanacvles, Seiqmna gamwvanebuli sazogadoebrivi sivrceebi da, rac mTavaria, vrceli teri­ toriebi daikaves (gansakuTrebiT industriul periodSi) samrewvelo-sawarmoo sivrceebma. teritoriulad mniSvnelovnad gafarToebuli qalaqebis mzardi mo­ saxleobis didma nawilma mravalsarTulian Senobebsa da mikroraionebSi daiwyo cxovreba. globalizaciis procesma, gansakuTrebiT meoce saukunis meore naxevri­ dan, evropasa da amerikaSi Sidasaqalaqo struqturis axali nimuSebi Seqmna, ro­ melic nel-nela msoflios sxva regionis qalaqebSic vrceldeba. yofili sabWo­ Ta kavSirisa da socialisturi banakis qalaqebic ki aseTi struqturebis yaidaze axdenen sakuTari teritoriebis transformacias. 66


dRes TiTqmis Seucdomlad SeiZleba vivaraudoT, rom nebismieri didi qa­ laqis centrSi savaWro, saofise da sabanko SenobebiTa da farTebiT daxunZluli centraluri saqmiani raioni dagvxvdeba, metwilad mravalsarTuliani da arqi­ teqturulad daxvewili-gamorCeuli SenobebiT, farTo moednebiTa da quCebiT, periferiebSi ki jerac moqmedi an ukve gaCerebuli vrceli samrewvelo obieqtebi iqneba ganlagebuli. centralur nawilebSi uxvad iqneba warmodgenili kulturu­ li, administraciuli da gasarTobi obieqtebi da Zveli qalaqis fragmentebic, Tuki qalaqs xangrZlivi istoria aqvs. sxvadasxva xarisxisa da komfortis sacxovrebeli arealebi da ubnebi iqneba gafantuli qalaqis teritoriaze da maTi mkvidri mosaxleoba ki Tavisi socialuri statusisa da Semosavlis donis mixedviT iqneba ganawilebuli am ubnebis mixedviT. CamoTvlili funqciebi (da zogierTi sxva funqcia) Tanamedrove qalaqebis teritoriebze funqciur zonebadaa ganlagebuli da maTi Tanawyoba garkveul, sabazro principebze dafuZnebul, kanonzomierebebs emyareba, raSic gadamwyve­ tia miwis sabazro Rirebuleba da teritoriis gegmarebis xasiaTi. es ori faqtori, efeqtiani Tanaarsebobis pirobebSi, qalaqis teritoriis keTilgonivrul da mo­ qalaqeTaTvis sasurvel ganviTarebas uzrunvelyofs. swored amitom zogierTma warmatebulma da keTilmowyobilma Zvelma da axalma qalaqma, magaliTad, parizma da braziliam, samudamod ukvdavyo maTi damgegmareblebis — baron osmanisa da os­ kar nimeieris — saxelebi. Tanamedrove qalaqis problemebi da gamowvevebi samwuxarod, qalaqebis didi umravlesoba, gansakuTrebiT ganviTarebad da postkomunistur qveynebSi, ver daikvexnis kargi dagegmarebiTa da xelsayreli Sidasaqalaqo mowyobiT. dRevandel qalaqebSi, romelTa cxovelmoqmedeba erT­ gvarad cocxali orgnizmis, Tundac adamianis, sasicocxlo cikls SeiZleba Sevad­ aroT, sadac qalaqis marTvis organoebi tvinis funqcias asruleben, saqalaqo cent­ri misi gulia, gzebisa (satransporto) da komunikaciebis qseli — sisxl­ ZarRvebi, gamwvaneba — filtvebi da a.S., xSirad aRiniSneba — „qronikuli daavadebe­ bi“, rac saqalaqo sivrcisa da masSi mimdinare procesebis arasaTanado funqcioni­ rebiT aris gamowveuli. sruliad cxadia, rom Tanamedrove qalaqebis yvelaze mtkivneuli prob­ lemebi da gamowvevebi mosaxleobis zrdisa da maTi keTildReobis sakiTxebs ukav­ Sirdeba. jer kidev uiliam Seqspiri Tavis dramaSi „koriolan(us)i“ samarTlianad aRniSnavda: „ra aris qalaqi, Tu ara xalxi?“ Tumca bevri qalaqis mesveurTa da mo­ qalaqeTa garkveuli jgufebisaTvis, samwuxarod, qalaqi dRemde Tanamedrove fo­ ladisa da minis brWyviala Senobebis, farTo moednebis, komerciuli brendebis, feSenebeluri ofisebisa da RobeSemortymuli elituri sacxovreblis (kondo­ miniumebis) Tavmoyris adgili ufroa, vidre mosaxleobis absoluturi umeteso­ bis komfortuli da usafrTxo cxovrebisa da saqmianobis adgili.

rio-de-Janeiro

67


civilizacia amitomac qalaqebis umravlesobaSi TvalSisacemia kontrastebi mdidrul ubnebsa da gaWirvebul raionebs Soris, romlebSic xSirad ZiriTad komunalur momsaxure­ bas (wyali, kanalizacia, gazi da a.S.) moklebuli, ukanono da araformaluri dabalxa­ risxiani sacxovrebeli fondia warmodgenili. aseT, jurRmulebis msgavsi ganaSe­ nianebis mqone, sakmaod vrcel adgilebs braziliaSi „favelas“ uwodeben, TurqeTSi — „gejeqondus“, frangulenovan samyaroSi — „bidonvils“, inglisurenovanSi ki — „SenTi Tauns“. maTi arseboba did problemebs uqmnis araerT qalaqs.

bidonvili

favela

SenTi Tauni

aRniSnuli problemebidan bevri urbanizaciis swraf tempebsa da masTan da­ kavSirebul Warbmosaxleobas ukavSirdeba, rac Sedegad saqalaqo resursebis, maT Soris binebis`sacxovreblisa da saqalaqo servisebis naklebobiT, umuSevro­ biT, siRaribiTa da mZime kriminaluri foniT gamoixateba. eTnikuri, religiuri da mosaxleobis sxva umciresobebi usaxlkaro da aralegalur mcxovreblebTan, umuSevrebTan, moxucebTan, xeibrebTan, devnilebTan da ltolvilebTan, mravalSvi­ lian ojaxebTan da zogierT sxva mowyvlad socialur jgufTan erTad bevri qalaqi­ saTvis mniSvnelovan gamowvevas warmoadgens. Tanamedrove mzardi qalaqebis umniSvnelovanes problemebs Soris gansa­ kuTrebiT mwvavea saqalaqo garemosa da ekologiis (gansakuTrebiT haerisa da wylis dabinZurebis, narCenebis`nagvis menejmentisa da sazogadoebrivi gamwvanebuli sivr­ ceebis), satransporto (sacobebis, parkirebisa da samgzavro drois danaxarjebis) da qalaqis marTvis Temebi. es ukanaskneli gansakuTrebiT mniSvnelovania, radgan swored marTvis sakiTxebSi qalaqis mesveurTa ganswavluloba da moqalaqeTa sim­ wife da efeqtiani qmedebebi gansazRvravs qalaqis keTildReobasa da mis warmate­ bul momavals. adamianis faqtoris`adamianuri kapitalis udides mniSvnelobas iro­ niulad, magram samarTlianad, usvams xazs britaneli anTropologi desmond morisi, roca ambobs, rom „qalaqi betonis junglebi ki ara, adamianTa zooparkia“. qalaqebis identoba da momavali qalaqebi erTmaneTTan mZafri konkurenciis pirobebSi cdiloben Rirseuli adgili daimkvidron globalur, urbanul ierarqiaSi. am TvalsazrisiT, ukve saxel­ ganTqmuli da dawinaurebuli qalaqebi, gamoCenil adamianTa msgavsad, aTwleulebis da zogjer saukuneebis ganmavlobaSi Seqmnili sakuTari identobis SenarCunebasa da gaRrmavebaze zrunaven. isini ufrTxildebian da aZliereben im aspeqtebs, ris gamoc cnobili arian msoflio an regionuli masStabiT; aseT gamorCeulobasa da idento­ bas ki cnobili adamianebi aRiareben da aRweren TavianT nawarmoebebSi. magaliTad, iseTi msoflio`globaluri qalaqi, rogoric parizia, bevrisaTvis asocirebulia didi amerikeli mwerlis, ernest hemingueis nawarmoebTan — „dResaswauli, romelic mudam SenTanaa“. 68


avstrieli mwerali karl krausi xazs usvamda venis gamorCeul tradiciebs xelovnebaSi da werda: „venis quCebi kulturiTaa mokirwluli, sxva qalaqebisa ki — asfaltiT“. britanuli postmodernis warmomadgeneli novelisti anjela karteri ki cnobil qalaqebs sruliad adamianur Tvisebebs aniWebs: „qalaqebs aqvT sqesi: londoni mamakacia, parizi — qali, xolo niu-iorki — „gawonaswore­ buli transseqsuali“. isic unda iTqvas, rom qalaqebis umravlesobas ar aqvs amgvari sayovel­ Tao cnobadoba da sakuTari identobis damkvidrebas ganviTarebisa da marke­ tin­gis sxvadasxva xerxiT cdiloben. dRes farTodaa gavrcelebuli qalaqebSi gamorCeuli Senoba-nagebobebisa da maTi kompleqsebis, yvelaze maRali, araor­ dinaruli, arqiteqturulad gamorCeuli Tu teqnologiurad inovaciuri obi­ eqtebis mSenebloba, kulturul-gasarTobi da sportuli megaRonisZiebebis Catareba, qalaqis saxelis brendireba da Sesabamisi motos`devizis Seqmna da gavrceleba. ramdenime welia Tbilisic Cabmulia saerTaSoriso urbanul are­ naze Tavisi adgilis (xelaxla) damkvidrebis ferxulSi da misi devizi —„qalaqi, romelsac uyvarxar“ — sul ufro cnobadi xdeba mravalricxovan turistTa da mog­ zaurTa Soris. amave dros unda aRiniSnos, rom mxolod brendireba, elituri axalmSeneb­ loba, Tanamedrove arqiteqturis calkeuli nimuSebis Seqmna da vizitorTa da moqalaqeTa SeZlebuli fenebisaTvis Tvalsaseiro nimuSebis momravleba ver uzrunvelyofs im amocanebis gadawyvetas, rac moqalaqeTa Rirseul cxovrebas, keTildReobasa da qalaqis mdgrad ganviTarebas ganapirobebs. marTalia, xSi­rad qalaqebis momavals teqnologiurad daxvewili, ZviradRirebuli futuristuli proeqtebis saxiT warmogvidgenen, msoflioSi farTod ikidebs fexs mowi­nave qalaqebisa da urbanuli eqspertebis ufro realisturi da humanisturi mid­ gomebic. kerZod, qalaqebis warmatebis sawindrad miiCneven yvela moqala­qisa da stumrisaTvis Tanabarad usafrTxo da komfortuli garemos, Rirseuli sacxovr­ isisa da dasaqmebis xelmisawvdomobis uzrunvelyofas. am konteqstSi viTardeba „inkluziuri qalaqis“ Seqmnis koncefcia da inergeba praqtika, roca yvela mo­ qalaqes aqvs SesaZlebloba isargeblos yvela saqalaqo resursiT, miiRos monaw­ ileoba qalaqis dagegmarebasa da ganviTarebis proeqtebSi, aseve mniSvnelovani gadawyvetilebebis miRebaSi. wina planze gadmodis „mwvane qalaqisa“ da „gonieri qalaqis“ koncefciebi, rac energoresursebis dazogvaze, gamwvanebuli da bune­ brivad, ekologiurad jansaRi garemos Seqmnaze, mosaxleobis kvalifikaciisa da profesionalizmis amaRlebaze, maT SemoqmedebiTobisa da inovaciurobis xelSewyobaze aris orientirebuli. savaraudoa, rom swored es socialu­rad da ekologiurad jansaRi, moqalaqeebis kompetenturobasa da aqtivobaze damyareb­ uli midgomebi, teqnologiur siaxleebTan, axlebur arqiteqturul-gegmarebiT gadawyvetebTan da ekonomikur warmatebebTan erTad, ganapirobeben qalaqebis ukeTes momavals. gvjera, rom Cveni Tbilisic aseT qalaqTa rigSi aRmoCndeba da Rirseul adgils daikavebs globalur urbanul ierarqiaSi. Tbilisi

69


politika Zveli Tbilisi

saqarTvelos demokratiuli respublika, 1918-1921 stiven jonsi saqarTvelos demokratiuli respublika msoflio asparezze maSin gamoCn­ da, rodesac sisxlismRvreli pirveli msoflio omis Suaxanebi idga, ruseT­Si samoqalaqo omi mZvinvarebda, Sin ki — revolucia. 1917 wlis oqtombris bol­ Sevikuri revoluciis Semdeg saqarTvelos politikurma liderebma, somex da azerbaijanel revolucionerebTan erTad, gadawyvites SeeqmnaT amierkavkasi­ uli saxelmwifo. amierkavkasiis federaciuli respublikis saxeliT cnobilma saxelm­wifom, romelsac hqonda Tavisi parlamenti, anu seimi, mxolod 109 dRe iarseba, radgan erTmaneTTan SeuTavsebeli aRmoCnda yvelaze didi sami kavkasi­ uri eTnikuri jgufis — somxebis, azerbaijanlebisa da qarTvelebis — interesebi. 1918 wlis 26 maiss, seimis daSlidan or saaTSi, qarTveli liderebi Sexvdnen saqarTvelos erovnul sabWos. sabWos SemadgenlobaSi Sediodnen qarTveli eris sxva­dasxva warmomadgeneli: politikuri partiebis liderebi, adgilobrivi xe­ lisuflebis warmomadgenlebi, muSebi da glexebi adgilobrivi sabWoebidan, tre­ dunionistebi, religiuri winamZRolebi, armiis oficrebi, bankirebi da mewarmeebi.

saqarTvelos erovnuli sabWos wevrebi, saqarTvelos damoukideblobis ga­ mocxadebis Semdeg, Tbilisi.

70


noe Jordaniam, saqarTveloSi yvelaze popularuli partiis, saqarTvelos social-demokratiuli mu­ SaTa partiis, liderma gamoacxada, rom damoukide­ bloba saqarTvelos „istoriis qariSxlisagan TavSesa­ fars” miscemda. saqarTvelos damoukideblobas mxars uWer­da germaniis mTavroba, romelmac saqarT­veloSi dainaxa Tavis aRmosavleTis politikis strategi­ uli mokavSire. germaniam saqarTvelos damoukide­ bloba1918 wlis 28 maiss aRiara.

noe ramiSvili (1881-1930)

tredunionistebi — profesiuli kavSirebis warmomadgenlebi. profesiuli kavSirebi, zoga­ dad, aris mSromelTa gaerTianebebi, romlebic miznad isaxaven mSromelTa dacvas, maTi xel­ fasebis gazrdas, dasaqmebas, ukeTes samuSao pirobebs. damoukideblobis moTxovna iyo qarTveli social-demokratebis politikuri evoluciis gamovlineba. isini 1917 wlamde ruseTis social-de­ mokratiuli muSaTa partiis menSevikur frTas war­ moadgendnen, magram mixvdnen rom ruseTTan kavSiri ukve SeuZlebeli iyo da rom TavianT erovnul fa­ seulobebs mxolod suverenuli saxelmwifos farg­ lebSi daicavdnen. damoukideblobis deklaracia, romelsac xeli 1918 wlis 26 maiss moewera, srul da Tanabar politikur uflebebs aniWebda saqarTvelos yvela moqalaqes, ganurCevlad maTi erovnebisa Tu religiisa. qarTuli partiebis koaliciam Camoayali­ ba droebiTi mTavroba, romelsac xelmZRvanelobda social-demokrati noe ramiSvili (igi erT TveSi, 1918 wlis ivnisSi, Secvala mTavrobis meTaurma noe Jordaniam).

noe Jordania (1868-1953)

saqarTevlos damoukideblobis aqti saqarTvelos damfuZnebeli kreba

71


politika 1919 wlis TebervalSi Catarebul saqarTvelos damfuZnebeli krebis ar­ CevnebSi social-demokratebma didi upiratesobiT (80-ze meti procentiT) gai­ marj­ves da mTavrobis axali kabinetic, noe Jordanias xelmZRvanelobiT, ZiriTa­ dad social-demokratebis SemadgenlobiT Camoyalibda. qarTveli liderebi maleve aRmoCndnen sasicocxlo problemebis winaSe: maT mravalferovani eTnikuri jgufebisagan unda SeeqmnaT axali saxelmwifo da CamoeyalibebinaT axali politikuri sazogadoeba. qveyanas gareT mtru­ lad ganwyobili mezoblebi hyavda, xolo SigniT — separatistebi. saqarTvelos mimarT teritoriuli pretenziebi hqonda mezobel somxeTs, aseve safrTxes war­ moadgenda rogorc rus moxaliseTa antibolSevikuri armia general denikinis meTaurobiT, ise bolSevikuri wiTeli armia — orives survili iyo bolo moRe­ boda saqarTvelos damoukideblobas; saqarTvelos SigniT ki wyals amRvrevdnen bolSevikebi, mxars uWerdnen ra mTavrobis mowinaaRmdege Sida separatistebs, kerZod, ganawyenebul osebs (samxreT oseTidan) da afxazebs. im dros ekonomikac savalalo mdgomareobaSi iyo: saxelmwifos ar moepoveboda aranairi saarsebo resursi, ar iyo arc warmoeba da arc samuSao. saqarTvelo sawvaviTa da sakvebiT (xorbliT) azerbaijansa da ruseTze iyo damokidebuli, misi soflis meurneoba CamorCenili iyo, xolo ruseTis tradiciuli bazari samoqalaqo omis gamo da­ ketili iyo qarTuli produqtebisaTvis — Tambaqosa da CaisaTvis. garemomcveli omebis gamo ltolvili xalxi — osmaluri TurqeTidan somxebi da CrdiloeTSi gabatonebul anarqias gamoqceuli rusebi — saqarTvelos moawyda. miuxedavad dapirebebisa, Zalian mcire iyo dasavleTis daxmareba (gansxvavebiT amJamind­ elisgan). pirvel msoflio omSi damarcxebuli germanelebis magivrad 1918 wlis dekemberSi saqarTveloSi britanuli armiis nawilebi Camovidnen. maT baqodan navTobis transportireba da transkavkasiuri rkinigzis funqcionireba unda uzrunveleyoT, Tumca britanelebma baTumSi darCenili TavianTi SenaerTebi 1920 wlis ivlisSi ukan gaiwvies. isic unda iTqvas, rom saqarTvelosTvis brita­ nelebis yofnas didad arc usafrTxoeba moutania da arc daxmareba. amrigad, warmoqmnilma qaosma, mTavrobis gamoucdelobam da daSvebulma Secdomebma mravalmxriv daazarala qveynis usafrTxoeba da Sedegad demokra­ tiuli saxelmwifo, romelmac mxolod sam wels iarseba, sabWoTa ruseTma 1921 wlis TebervalSi Zalis gamoyenebiT daimorCila. saqarTvelos de iure aRiarebis aRsaniSnavad gamarTuli aRlumi

72


1918 wlis mart-oqtomberSi saqarTvelos teri­ toriaze imyofebodnen germanuli samxedro nawilebi general kresen fon kresenStainis meTaurobiT. germanelebi saqarTveloSi saqarTvelos mTavrobis TxovniT yirimidan qarTul navsadgurebSi — foTsa da oCamCireSi Semovid­ nen. germaniis samxedroebi daexmarnen qarTve­ lebs afxazi bolSevikebis winaaRmdeg brZolaSi. gaerTianebuli qarTul-germanuli garnizonebi ganlagda saqarTvelos sxvadasxva dasaxlebul punqtSi. germanelebma daiwyes saqarTvelos daxmareba SeiaraRebuli Zalebis SeqmnaSi. 1918 wlis oqtomberSi pirvel msoflio omSi damar­ cxebulma germanelebma datoves saqarTvelo.

germanuli jari TbilisSi

1918-1921 wlebSi saqarTvelos mTavrobis xelmZRvaneli socialistebi iyvnen social-demokratebi. maT uari Tqves „socialisturi“ revoluciebis tradiciebze, rac me-20 saukunis CineTs, kubas, vietnamsa Tu afrikis kontinents axasiaTebda. saqarTvelos demokratiuli respublika iyo sruliad sapirispiro marqsizmis bolSevikebisaTvis damaxasiaTebeli avtoritaruli xedvisa. qar­ Tuli social-demokratia iyo mkveTrad proevropuli da evropel socialis­ tebs bolSevizmis mankierebisgan gansxvavebul gzas sTavazobda. socialis­ turi meore internacionalis liderebma — emil vandervendem, jeimz ramzi makdonaldma da karl kauckim 1920 wlis seqtemberSi imogzaures saqarTveloSi, raTa sakuTari TvaliT enaxaT Tavisufali arCevnebis gziT mosuli msoflioSi pirveli social-demokratiuli saxelmwifo. maTze didi STabeWdileba moaxdi­ na saqarTvelos saxelmwifo wyobis inovaciurma da improvizaciulma bunebam — Sereulma ekonomikam, mravalpartiulma sistemam, Tavisufalma presam da aqti­ urma samoqalaqo sazogadoebam. axali respublika warmoadgenda evropuli liberalizmis, parlamenta­ rizmis, nacionalizmisa da socializmis saqarTvelosaTvis damaxasiaTebel Teoriul nazavs. saqarTvelos social-demokratebi iyvnen pirvelebi evropaSi, vinc realurad xorci Seasxa social-demokratiis liberalur da yvelasaTvis Tana­ bar variants, imas, rac evropaSi 1960-1970-ian wlebSi gaCnda. maT Camoaya­ libes mravalpartiuli saparlamento sistema, demokratiuli adgilob­rivi TviTmmarTveloba, gamoxatvis Ta­ visufleba (aseve erTmaneTisagan gamijnuli eklesia da saxelmwifo) da ekonomikuri da politikuri plu­ ralizmi.

socialisturi meore internacionalis liderebi saqarTveloSi, 1920

73


politika social-demokratebs miaCndaT, rom WeSmarit demokratiaze gadasvla niSnavda parlamentisa da xalxis Zalauflebis erTobliobas, xolo ekonomikis sferoSi mxars uWerdnen mravalferovnebas — miwis kerZo sakuTrebis, mcire bi­ znesisa da kerZo vaWrobis kombinacias, sadac moxdeboda strategiuli ekonomi­ kuri interesebis nebayof­lobiTi socializacia da nacionalizacia. samwuxarod, miznebsa da miswrafebebs xSirad realoba asamarebs da saqarT­ velos SemTxvevaSic ase moxda: warmoebisa da vaWrobis katastrofulma vardnam, gare blokadam da samoqalaqo omma xel-fexi Seukra mTavrobas, rom sakuTari mo­ qalaqeebis ekonomikuri da politikuri usafrTxoeba daecva. 1920 wlis bolos saqarTvelo bevri problemis winaSe aRmoCnda: hiperinflacia, TiTqmis gaufa­ surebuli erovnuli valuta, rodesac samTavrobo xarjebis dasafarad saxelm­ wifom angariSmiucemlad daiwyo bonebis beWdva, masobrivi umuSevroba, araorga­ nizebuli sajaro samsaxuri, romelic ver axerxebda Semosavlebis (sagadasaxado da sabaJo) akrefas, raTa daxmareboda saxelmwifo institutebis funqcionire­ bas. mTavrobam gadasaxadebis akrefis mizniT Seqmna sagadasaxado milicia (ro­ melic waagavda prezident saakaSvilis finansur policias) da gaatara mTeli rigi admi­nist­raciuli reformebisa, rom rogorme moexerxebina dovlaTis momx­ mareblamde mitana. magaliTad, Seiqmna momaragebis saministro, ekonomikuri sabWo, romelic uzrunvelyofda fasebisa da transportis marTvas da, rac gan­ sakuTrebiT mniSvnelovani iyo, gaatara miwis reforma, romlis Sedegadac miwa kerZo sakuTrebaSi gadaeca glexobas. mosaxleobis umravlesoba iZulebuli iyo emuSava Crdilovani ekonomikisTvis, xolo xelfasebi da Semosavali ver eweoda inflacias. biujetis xarjebi ver audioda usafrTxoebis saWiroebebs, saxelm­ wifo Semosavlebi ki saxelmwifo xarjebis meoTxedze mets ver faravda. Seiara­ Rebuli Zalebi iyo ususuri da qveyanas misi Senaxva Zviri ujdeboda. qveynis Tav­ dacva moxaliseTa elitarul erovnul gvardias da regularul jars hqondaT ganawilebuli, amitom SeiaraRebuli Zalebi warmoadgenda ormag sistemas, sadac mudmivad iyo qiSpoba resursebis mosapoveblad da romelsac aklda marTvis er­ Tiani struqtura. rac Seexeboda sagareo vaWrobas, saqarTvelos ar Seswevda una­ri importisTvis valutiT gadaexada, magram xeli mihyo nedleuliT, anu mar­ ganeciTa da qvanaxSiriT gadaxdas.

nacionalizacia — warmoebis saSualebebis, bankebisa da ekonomikis dargebis kerZo sakuTrebidan saxelmwifo sakuTrebaSi gadasvla.

socializacia — damaxasiaTebeli normebis, wes-Cveulebebisa da warmodgenebis ama Tu im sazogadoebisTvis gadacema da gavrceleba.

74


saqarTvelos erovnuli bankis sabWos wevrebi, 1920.

1917 wlis oqtombris bolSevikuri gadatrialebis Sedegad saqarTvelosa da ami­ erkavkasiaSi fulis niSnebis deficits ukiduresi finansuri krizisi mohyva. vi­ Tarebis gamosasworeblad amierkavkasiis axalma samxareo mTavrobam, komisari­ atma, romlis SemadgenlobaSic Sediodnen qarTveli, somexi da azerbaijaneli politikuri moRvaweebi, sakuTari fulis niSnebis gamoSvebis gadawyvetileba miiRo. fulis am niSnebs amierkavkasiis bonebs uwodebdnen. 1918 wlis 26 maisis Semdeg damoukidebeli saqarTvelos xelisuflebam mzadeba daiwyo erovnuli valu­tis Sesaqmnelad — 1918 wlis ivnisSi dafuZnda „qarTuli fulis fondi“, romelsac momavali erovnuli valutis kursis simyare unda uzrunveleyo. fon­ dis Sevsebis wyaro mosaxleobis Semowirulobebi iyo. 1918 wlis ivlisSi qar­ Tuli fulis niSnebis proeqtis SesarCevi konkursi gamocxadda, specialurma komisiam gamarjvebulad mxatvar ioseb Sarlemanis eskizebi cno da saqarTvelos damfuZnebeli krebis 1919 wlis 11 ivlisis N101 dekretiT mimoqcevaSi gamovida ioseb Sarlemanis eskizebis mixedviT dabeWdili qarTuli bonebi. 1920 da 1921 wlebSi gamoSvebuli bonebis mxatvrebi iyvnen dimitri SevardnaZe da henrik hrinevski. qarTuli bonebi maRalmxatvrul donezea gaformebuli. aversze (wina mxares) warwerebi qarTulenovania, xolo reversze (ukana mxares) moTavsebulia mokle rusuli da frangulenovani warwerebi. qarTul bonebze saqarTvelos mTavrobis Tavmjdomaris noe Jordaniasa da finansTa ministris konstantine kandelakis xelmowerebia. saqarTvelos demokratiuli respublikis mTavrobam bonebis emisia (gamoSveba) sul xuTjer ganaxorciela. emisiaTa saerTo moculo­ bam 18 mlrd 400 mln maneTi Seadgina.

75


politika

saqarTvelos samferi droSa 1918-1921, 1990-2004

mTavrobam krizisis periodSi mimarTa qmedebebs, rasac dRevandeli gad­ mosaxedidan demokratiuls ver vuwodebdiT: daixura opoziciuri beWdviTi presa, erovnuli umciresobebis amboxebebi afxazeTsa da samxreT oseTSi uxeSad CaaxSes, ramac kidev ufro daamZima isedac krizisSi Sesuli usafrTxoeba. Caax­ Ses gaficvebic da moxda kerZo sakuTrebis arakanonierad dataceba (rogorc Semdgomac moxda saqarTveloSi 1991-2012 wlebSi, sami sxvadasxva mTavrobis xe­ lisuflebis pirobebSi). rCeba STabeWdileba, rom respublikas hqonda arasrulfasovani demokra­ tia, magram ar unda dagvaviwydes, rom saqarTvelo mudmivad iyo saomar mdgo­ mareobaSi. saqarTvelos saxelmwifo, rogorc saxelmwifoebi mTel msoflioSi SeiaraRebuli konfliqtebis periodSi, iZulebuli iyo Careuliyo samoqalaqo cxovrebaSi, emarTa ekonomika da Tavi moeyara resursebisTvis. mTavroba kvlavac ganagrZobda Sereuli ekonomikis kurssa da cdilobda moezida dasavluri kompaniebi, ucxouri investiciebi CaedoT saqarTveloSi. Tuki misaRebia demokratiis robert daliseuli ganmarteba, rom es aris monawi­ leobisa da sajaro ganxilvebis ufleba (sadac Sedis Tavisufali arCevnebi, gamoxatvis Tavisufleba, gaerTianebis Tavisufleba), maSin saqarTvelos res­ publika esadageboda demokratiis am gansazRvrebas. saqarTvelos erT-erTi mniSvnelovani problema 1918-1921 wlebSi iyo mezoblebTan mSvidobiani urTierTobebis damyareba da dasavleTis mTavro­ bebis darwmuneba, rom eRiarebinaT saqarTvelos damoukidebloba. ZiriTa­ dad arsebobda oTxi prioriteti: axlad Camoyalibebuli erTa ligis wevroba; dasavleTis mTavrobebisgan de iure aRiarebis mopoveba, ruseTTan da TurqeT­ Tan mSvidoba da somxeTTan da azerbaijanTan sazRvris dacvis xelSekruleba. saqarT­velos mTavrobam sxvadasxva mizezis gamo ver SeZlo Seesrulebina dasa­ xu­li amocanebi: nawilobriv sakuTari miswrafebebis, nawilobriv arakeTilgan­ wyobili mezoblebis, nawilobriv saqarTvelos bed-iRblis mimarT evropelebis gulgrilobisa da nawilobriv sabWoTa ruseTis imperiuli miznebis gamo. 1920 wlis dekemberSi evropis saxelmwifoebma saqarTvelos uari uTxres erTa ligis wevrobaze; saqarTvelom de iure aRiareba miiRo 1921 wlis 27 ianvars mokavSire­ Ta umaRlesi sabWosagan, magram ukve Zalian gviani iyo — es veRar Secvlida saqa­ rTvelosTan dakavSirebiT sabWoTa mTavrobis gegmebs, rac gamovlinda kidec or kviraSi. teritoriuli konfliqtebi mezoblebTan ver mogvarda, xolo somxeT­ Tan es 1918 wlis dekemberSi omSi gadaizarda. 76


miuxedavad gabeduli mcdelobisa, rom sabWoTa ruseTTan mSvidoba daem­ yarebina, aRiarebis ormxrivi xelSekrulebis (moskovis xelSekruleba 1920 wlis 7 maisi) gaformebiT, saqarTvelos mTavroba uZluri aRmoCnda sabWoTa am­ biciebis winaSe — Zalis gamoyenebiT gaevrcelebina imperiuli revolucia. 1921 wlis 11 Tebervals sabWoTa me-11 armia SemoiWra saqarTveloSi. miuxedavad med­ gari winaaRmdegobisa, saqarTvelo damarcxda ruseTisa da TurqeTis upira­ tesi Zalebis winaSe, romelic (TurqeTi) aseve amoqmedda teritoriebis, gansa­ kuTrebiT, baTumis portis dabrunebis imediT. saqarTvelos demokratiuli respublika — es iyo mcdeloba, Rarib da nak­ lebganviTarebul qveyanaSi Seqmniliyo axali tipis social-demokratiuli sa­­xelm­wifo. miuxedavad garSemo mimdinare omebiT gamowveuli ekonomikuri qaosisa da saqarTvelos xelisufalTa gamoucdelobisa, qveyanas hqonda mniSv­ nelovani miRwevebi. im droisaTvis saqarTvelo iyo erTaderTi, vinc demokra­ tiuli sistema Camoayaliba iq, sadac es yvelaze naklebad iyo mosalodneli. samwuxarod, resursebis uqonlobis, mravaleTnikuri mosaxleobiT gamowveu­ li Sina problemebis, agresiuli sabWoTa saxelmwifos momZlavrebisa da evro­ pis gulgrilobis pirobebSi SeuZlebeli aRmoCnda misi arsebobis SenarCuneba. saqarT­velo cdilobda daemtkicebina, rom demokratia im dros mxolod mdidari qveynebis xvedri ki ar iyo, aramed sistema, romelic SeiZleboda yvelas daenerga, miuxedavad garSemo arsebuli arakeTilmosurne viTarebisa da ekonomikuri mdgo­ mareobisa. samwuxarod, sabWoTa ruseTi ar aRmoCnda am eqsperimentis gagrZelebis mosurne.

bolSevikuri wiTeli armiis Semosvla TbilisSi, 1921 wlis Tebervali

77


musika

dResaswauli saxelad `bitlzi~ biZina mayaSvili

es Tanamedrove inglisuri anekdoti maSin gamaxsenda, roca ufroskla­ selebisTvis am werilis dawera SemomTavazes. anekdotis mixedviT, erTi tine­ ijeri eubneba meores: icodi, rom makkartni adre sxva jgufSi ukravdao?! erT-erTi mizezi imisa, ris gamoc makkartnis yofili jgufi anekdotis samizne gaxda, is aris, rom ukve 43 weli gavida, rac am jgufma Sewyvita arseboba. misi erTi wevri 33 wlis win gamoasalmes sicocxles, meore ki 12 wlis win gardaicvala.

78


amis miuxedavad, msoflios musikaluri istoriis yvelaze gavleniani oTxeu­ li „bitlzi“ dResac axerxebs Tavis irgvliv sazogadoebrivi yuradRebis iseT koncentracias, rogoric popularobis pikze yofnisas hqonda. daSlis Semdeg, mgoni, weli ar CaugdiaT, rom samyarosTvis ramiT mainc ar SeexsenebinaT Tavi. xolo yovel 5-6 weliwadSi erTxel ki saarqivo, samuSao Canawerebis, ucnobi fo­ tosuraTebis, biografiuli wignebis da sxva saxis memkvidreobis gamocema-gamo­ qveynebiT msoflios gadasaxadis gadamxdelebis finansebs seriozul gamocdas uwyoben xolme. albaT xSirad gagigiaT, roca vinmes unatria, netav ama da am epoqaSi mecxovrao an cota adre (an gvian) davbadebuliyavio. am mxriv, vfiqrob, dasaCivli araferi maqvs. ZiriTadad imitom, rom Cemi bavSvoba, sabednierod, „bitlzis“ epo­qas daemTxva. es ki imas niSnavda, rom gindoda Tu ara, „bitlzi“ aucileblad SemoiWreboda Sens cnobierebaSi. imaze laparaki, Tu ra gavlena moaxdina am jgufma meoce saukunis meore naxevris popularuli musikis da, saerTod, cnobierebis ganviTarebaze, Sors wagviyvans. danamdvilebiT mxolod amis Tqma SemiZlia: rom ara „bitlzi“, samyaro dRes iseTi ar iqneboda, rogoric aris. axla namdvilad ver vityvi, pirvelad rodis gavige am jgufis arsebobis Sesaxeb an ra simRera movismine. maxsovs mxolod masTan dakavSirebuli uazro epi­ zodebi. komunistebis xanaSi arsebobda yovelkvireuli gazeTi „Неделя“ — imdroin­ deli sabWoTa presis albaT yvelaze progresuli movlena. erTxel, jer kidev maSin, roca rusulad kiTxva wesierad arc SemeZlo, im gazeTSi ucnauri biWebis fotom mi­ ipyro Cemi yuradReba. gazeTis bolo gverdze ucxouri mozaika Tu raRac msgavsi zedapiruli informacia rom ibeWdeboda, iq iyo. patara foto da sam-oTx xaziani minaweri. Tavs vaiZule da wavikiTxe: daaxloebiT is gavige, rom es oTxi biWi liver­ pulelebi iyvnen da raRac kavSiri hqondaT xoWoebTan da musikasTan. gansakuTrebiT ucnaurma varcxnilobam miipyro Cemi yuradReba. male aseTi fotoebi ufro momravlda Cem irgvliv. kargad maxsovs, rogor yiddnen ucxouri Jurnalebidan gadaRebul „bitlzis“ Sav-TeTr fotoebs 10 kapi­ kad skolebTan modaraje Ziebi. aseTi uxarisxo araferi genaxoT, magram Tavisi saqme gaakeTes: es oTxi saxe mkafiod CaibeWda mTeli Taobis mexsierebaSi. CaibeWda Zalian didxans — dRemde.

79


musika

maTi feradi gamosaxulebis naxva im periodSi mxolod diskebze Tu SeiZle­ boda. am diskebis naxva ki CvenTan Zalian Wirda. Tu ar vcdebi, pirvelad maTi fe­ radi foto frangi komunistebis Jurnal „iumaniteSi“ vnaxe. maSin kapitalisturi qveynebis komunisturi gamocemebi „soiuzpeCatis“ jixurebSi iyideboda. es nomeri erTma biWma gvaCvena. Tan gviTxra, sadac viyide, iq meti aRar hqondaTo. oriode adgi­las gveguleboda da gaviqeciT sayidlad, magram yvelgan gayiduli dagvxvda. erT kioskSi moxucma gamyidvelma kacma gvkiTxa, dRes yvela ram gadagriaTo: „Zlivs vasaReb xolme, dRes ki modian biWebi da sul magas yiduloben. sul furcel-fur­ cel davaTvaliere, vifiqre, pornografia iqneba-meTqi, magram Senc ar momikvde, ve­ raferi gavige“. vfiqrob, „bitlziT“, albaT, yvelaze metad mainc ufrosi Taobis „avto­ ritetebis“ gamo davinteresdi. erTxel skolis megobarma zomaze odnav metad mouSva Tma. ver vityvi, rom uxdeboda, magram originaluri namdvilad iyo. axla es modaSia, yvelaze magari ansambli rom aris, „bitlzi“, misi wevrebi ase atarebe­ no. „bitlzs“ maSin, faqtobrivad, mxolod fotoebiT vicnobdi da isic ar vicodi, rom aucileblad unda momwoneboda. mis ufros Zmas saxlSi uSvelebeli e. w. „babi­ nebiani“ magnitofoni hqonda, romelzec „bitlzis“ Canawerebs akeTebda. erTx­ elac, gakveTilebis Semdeg, masTan SeviareT. albaT es iyo Cemi pirveli „oficial­ uri“ Sexved­ra am ansamblTan. ar vici, kargia Tu cudi, magram es ar iyo is Se­xvedra, romelzec trafaretulad ityvian xolme: „da im wuTidan Cemi cxovreba radikalu­ rad Seicvala an maSin mivxvdi, rom aqamde tyuilad micxovria“ da sxva klasikuri si­ suleleebi... msgavsi araferi yofila. Zmam magnitofoni CagvirTo, Tan fotoebs

80


gvaCvenebda. ubralo Sav-TeTri fotoebi iyo, magram maSin maT ufro didi STabeW­ dileba moaxdines, vidre musikam. is fotoebi dResac maxsovs. maSin warmodgena ar mqonda, magram mogvianebiT mivxvdi, rom 1967-1968 wlebSi iyo gadaRebuli. es iyo diskebis „serJant peperis“, Magical Mystery Tour-is da indoeTiT gatacebis periodi (am periodebs qveviT SevexebiT). am fotoebze asaxuli samyaro radikalurad gansxvavdeboda Cveni realobisgan. manamde nanax fotoebze, anu maTze, romlebsac skolebis win yiddnen, „bitlzis“ wevrebi ubralod pozirebdnen. es iyo kostiumebSi gamowyobili biWebis salonuri fotoebi. megobris Zmis fotoebze ki absoluturad sxva samyaro aRmova­ Cine: marto Sgt. Pepper’s-is yda rad Rirda — popartis fantasmagoriuli Sedevri! e.w. „mejiqalis“ fotoebs sul sxva garemoSi gadavyavdiT: britanuli absurdi, avRanuri qurTukebi, roiali mdeloze da sxva araordinaruli situaciebi. aseve Tavisi xibli hqonda indoeTSi, mahariSisTan meditaciaze gadaRebul fotoebs: iogebiviT fex­ morTxmuli, TeTr indur samosSi gamowyobili, yvavilebiT morTuli, grZelTmiani axalgazrda kacebi megobar qalebTan erTad. raRacebi televizorTan dakavSirebiTac maxsovs. centralur televizias hqonda gadacema „obieqtivSia amerika“, romlis musikaluri qudi inglisuri jgu­ fis —„bitlzis“ simRera Can’t Buy Me Love iyo. Sgt.

Pep

s-i per ’

s yd

a

ste l My a c i Mag

our ry T

81


musika saqarTvelos televiziasac hqonda erTi gadacema, romelic CemT­ vis isev „bitlzTan“ aris dakavSirebuli. Cveulebrivi, Steruli saxe­li erqva „musika Tqveni TxovniT“. vuyurebdi xolme, radgan sul imedi mqon­ da, rom odesme iseT rames moiTxovdnen, rac mec damainteresebda. hoda, erTxelac gamoacxades, amis da amis TxovniT gTavazobT „bitlzis“ This Boy-so. cxadia, es sasiamovno siurprizi iyo, magram sixaruli sanaxev­ro gamodga. saqme is aris, rom cocxali gamosaxulebis nacvlad simReras fonad edo „bitlzis“ foto. kidev uamravi ramis gaxseneba SeiZleba am jgufTan dakavSirebiT, magram umjobesia, yvelafers ufro mwyobrad mivyveT. CemTvis am liverpuluri oTxeulis popularobis erTgvari sazo­ mi maqvs SemuSavebuli. am ociode wlis win „bitlzis“ sulisCamdgmelze, jon lenonze, patara werili gamovaqveyne. werili ise iyo dawerili, rom misi mTavari gmiris saxeli ar mixsenebia. amis miuxedavad, aravis gasCe­ nia kiTxva, Tu vis Sesaxeb iyo statia. ori wlis win msubuqad adaptire­bu­ li igive statia, amjerad sul sxva TaobisTvis gankuTvnili, davde Cems blogze. Sedegi absoluturad igive miviRe — axalgazrda TaobisTvisac yvelaferi iseve iyo gasagebi, rogorc ufrosebisTvis. am magaliTiT mxolod imis Tqma minda, rom „bitlzis“ fenomenis Sesaxeb dRes yvelas­ Tvis TiTqmis yvelaferia cnobili. da Tu vinmes am mimarTulebiT rame kiTxva gauCndeba, Tamamad SeuZlia mimarTos Tanamedrove sainformacio teqnologiebs: Tundac marto vikipedia dagRliT uzarmazari moculo­ bis informaciiT, xolo gugli The Beatles-is akrefidan wamis mexuTedSi SemogTavazebT am TemasTan dakavSirebul 211 milion misamarTs inter­ netSi! axla gaixseneT, ra cotaa wamis mexuTedi da ra bevria 211 milioni da ufro gagiadvildebaT imis warmodgena, Tu ras niSnavs samyarosTvis es jgufi. amdeni ki imitom vilaparake, rom Znelia mkiTxvels raRac iseTi uTxra „bitlzis“ Sesaxeb, rasac TviTon ver gaigebs. amis gamo zeviT im­ denad ara „bitlzze“, ramdenadac masTan dakavSirebul Cems emociebze vlaparakobdi. magram am jgufis istoriaSi aris ramdenime TariRi, ada­ miani, SemTxveva da faqti, romlebsac gverds ver avuvliT.

82


maS ase, jon lenoni, pol makkartni, jorj harisoni da ringo stari -„bitlzi“. da SeiZleba es jgufi ar arsebuliyo, rom ara 1957 wlis 6 iv­ lisi. am dRes lenonma da makkartnim erTmaneTi gaicnes. makkartni mivida lenonis jgufis The Quarrymen-is koncertze liverpulis vultonis ubanSi. koncertis Semdeg polma gaaoca joni gitaraze dakvris ostatu­ ri teqnikiT, imdroindeli rok-en-rolis varskvlavis litl riCardis mReris maneris mibaZviT da uaxlesi amerikuli simRerebis teqstebis codniT. joni dilemis winaSe dadga: mieRo Tu ara poli jgufSi? polis saxiT jgufi SeiZenda Zlier musikoss, magram is imavdroulad jons liderobaSi Seecileboda. sabednierod, jonma swori gadawyvetileba miiRo da erT kviraSi pol makkartni jgufis wevri gaxda. jons rom aseTi gadawyvetileba ar mieRo, ar Sedgeboda msofli­ oSi yvela drois yvelaze warmatebuli kompozitoruli dueti. maT erToblivad Seqmnil simRerebSi polis melodiur optimizms kargad abalansebda jonis poeturi sarkazmi. maTi TanamSromloba 1970 wlamde gagrZelda da am xnis ganmavlobaSi moicva popularuli musikis sruli speqtri. maT advilad daZlies rok-en-rolis da ritm-en-bluzis adreu­ li gavlenebi da popularuli musikis sazRvrebi saocrad gaafarToves. maTi musika iseve swrafad icvleboda, rogorc Tmis varcxniloba. zemoT xsenebuli ori mimarTulebis garda, TavianT SemoqmedebaSi iyenebdnen sruliad gansxvavebul Janrebs: miuzik holis stils, holivudis kino­ musikas, indur musikas, mZime roks, regeis. sanam harisoni induizmiT da misticizmiT iyo gatacebuli, makkartni usmenda avangardist minima­ list kompozitorebs — karl hainc Stokhauzens da jon keijs. cxadia, es yvelaferi aisaxa maT musikaze. maTma simRerebma udidesi gavlena moax­ dines ara marto Tanamedrove, aramed momdevno Taobis musikosebzec da miuxedavad imisa, rom isini revolucionerebi iyvnen, maTi gzavnili uaR­ resad martivi iyo: erTadaerTi, rac gWirdebaT, siyvarulia.

pol makkartni

jon lenoni

ringo stari

jorj harisoni

83


musika 1958 wels polma jons jorj harisoni gaacno. miuxedavad imisa, rom maTze axalgazra iyo, oriveze ukeT flobda gitaras. is Zalian didi xnis ganmavlobaSi iyo moqceuli Tavisi ufrosi megobrebis CrdilSi, romlebic sakuTar simRerebze iyvnen koncentrirebuli da jorjisTvis diskze mxolod erT simReras imetebdnen. sabolood, roca „bitlzma“ arseboba Sewyvita, jorjs imdeni masala daugrovda, rom imave wels sami diskisgan Semdgari, metad warmatebuli albomi All Thing Must Pass gamouSva. mas „bitlzis“ periodSic hqonda ramdenime Sedevri. maT Soris aris Zalian popularuli simRera While My Guitar Gently Weeps, romelSic imis gamo, rom jgufis wevrebma ver moicales misTvis, harisonma gitaris partia Tavis megobar erik klaptons Caawe­ rina. gansakuTrebiT aRsaniSnavia misi Something, romelic msoflioSi erT-erT yvelaze did sasiyvarulo simRerad aris miCneuli. momavali legendaruli kvartetis sam wevrs kidev ori axal­ gazrda daemata da jgufis araoficialuri menejeris, alan viliam­ sis meSveobiT biWebma 1960 wlis 17 agvistos hamburgis klub „indraSi“ pirveli sazRvargareTuli koncerti gamarTes. hamburgi „bitlzis­ Tvis“ meore samSoblod iqca. isini iq kidev ramdenjerme Cavidnen da swored iq, Ramis klubebis uxeS, vulgarul garemoSi, mravalsaaTiani gamosvlebis Sedegad CamouyalibdaT rok-en-rolis Sesrulebis sakuTari, ganumeorebeli stili. swored iq, iqauri megobris rCeviT, Seicvales varcxniloba, romelic ase cnobadi da popularuli gaxda mTel msoflioSi. dabo­los, swored iq dauaxlovdnen Tavi­ anT momaval dramers — ringo stars. ringo maSin sxva liverpuluri jgufis wevri iyo, romelic aseve hamburgSi gamodioda. is xSirad eswreboda „bitlzis“ koncertebs da ramdenjerme daukra kidec maTTan. Tumca, is „bitlzis“ wevri mxolod ori wlis Semdeg, 1962 wlis 18 agvistos, gaxda. albomi All Thing Must Pass

bitlzi hamburgSi, klubi „indra“

84


1960 weli ki kidev imiT iyo aRsaniSnavi, rom le­ nonma jgufs daarqva saxeli, romliTac is msofli­ om gaicno — „bitlzi“. lenoni bavSvobidan gatace­ buli iyo luis kerolis „alisaTi“, rac aisaxa kidec jgufis saxelSi. man erTi aso Secvala xoWoebis inglisur dasaxelebaSi da miiRo sityva, romelic iseve gamoiTqmoda da Tan musikalur mimarTule­ baze — bit­ze mianiSnebda. luis keroliT gataceba ki yvelaze ukeT lenonma mogvianebiT Tavis mSvenier simReraSi - I Am The Walrus-Si-gamoxata. „bitlzis“ cxovrebaSi Zalian mniSvnelovani dRe iyo 1961 wlis 28 oqtomberi. am dRes axalgazr­ da, saxelad kurt raimond jonsi, Sevida firfitebis maRaziaSi, romelic ekuTvnoda „bitlzis“ momaval menejers braian epstains da moikiTxa simRera My Bonnie, romelic jgufma hamburgSi Cawera. am dRes epstainma pirvelad gaigo „bitlzis“ Sesaxeb da Za­ lian gaocda, roca Seityo, rom isini misi maRaziidan ramdenime kvartlis daSorebiT ukravdnen xolme klub „kavernSi“. 13 dekembers epstaini oficialurad gaxda jgufis menejeri. sainteresoa, rom Soubiznesis is­ toriaSi yvelaze mniSvnelovan kontraqts kanonieri Zala ar hqonda — masze mxolod jgufis wevrebis xel­ moweraa. epstains daaviwyda amis gakeTeba. arsebobs aseTi sitvaTSeTanxmeba — „mexuTe bitli“. bevrs aqvs pretenzia am „Tanamdebobaze“, magram realurad „mexuTe bitloba“ mxolod or adamians — braian ep­ stains da jgufis musikalur prodiusers, jorj martins, Tu ekuTvniT. epstainma „bitlzs“ gaakeTebina sademonstra­ cio Canawerebi, romlebic sxvadasxva xmisCamwer kompaniebs daugzavna. interesi mxolod „parlafon­ ma“ gamoTqva. studiis prodiuseris, jorj martinis xelSewyobiT „bitlzma“ gaaforma kontraqti „par­ lafonTan“. martins erTaderTi moTxovna hqonda — mas ar moewona drameri pit besti da misi Secvla moiTxova. ai, swored maSin miiRes jgufSi ringo. Tu epstaini studiis gareT zrunavda biWebze, martini imaves studiaSi axerxebda. is yvelafers akeTebda, rom lenonis da makkartnis rogorc musi­ kalurad, ise teqnikurad gadareuli, novatoruli ideebi realobad eqciaT. musikosebTan erTad misi damsaxurebac aris, rom jgufis yoveli axali diski winaze ukeTesi iyo. msgavsi ram musikis istorias ar axsovs.

a zi“ d „bitl aini n epst braia

klubi „

kaverni

85


musika

sadebiuto diski Please, Please Me

ukanaskneli diski Abbey Road

dawyebuli 1963 wlis 22 marts gamosuli sadebiuto diskiT Please, Please Me da damTavrebuliT ukanaskneliT — Abbey Road, saxezea arnaxuli SemoqmedebiTi progresi. pirveli diskis pirvelive simRera I Saw Her Standing There iwyeba ise, rogorc koncertze iwyeben xolme simRerebs — daTvliT. aseve bolo diskis saxu­ maro simReraa dedoflis Sesaxeb — Her Majesty: swored gaerTianebuli samefos himni — „RmerTi hfaravdes dedofals“ — iyo xolme bolo nomeri sxvadasxva kon­ certis dros. amiT „bitlzma“ TiTqos ganucxada samyaros, rom maTi daSliT dam­ Tavrda 60-iani wlebis udidesi koncerti, romelic 13 studiur alboms moicavda. „bitlzis“ yoveli diski damoukidebel werils imsaxurebs, risi fufunebac Cven ar gagvaCnia, amitom Tqvens yuradRebas mivapyrobT saerTo azriT yvelaze mniSvnelovan alboms rokis istoriaSi. es gaxlavT 1967 wlis 1 ivniss gamosuli Sgt. Pepper’s Lonely Hearts Club Band, anu „serJanti“ — rogorc mas SemoklebiT moixsenieben moyvarulebi. miuxedavad imisa, rom xSirad akritikeben miuzik-holisa (gasarTobi Jan­ ris musikis) da fsiqodeliis (msubuqi narkotikebiT STagonebuli roki) rTuli nazavis gamo, msmenelisTvis es albomi dRemde rCeba „bitlzis“ yvelaze sayvarel diskad, simRerebis da iseTi originaluri ideebis mZlavr amofrqvevad, romleb­ sac axlac ki iyeneben mTel msoflioSi. am albomis Semdeg roki sabolood aRi­ ares xelovnebad.

albomi iqca musikaluri srulyofilebis sinonimad. „serJantamde“ dis­ kebi warmoadgendnen ubralod simRerebis krebulebs. „serJanti“ gaxda pirveli konceptualuri albomi rokis istoriaSi, romelic Sekruli iyo erTi, saerTo Temis irgvliv.

86


calke Temaa ydis gaformeba. is iseve originaluria, rogorc diskis musi­ kaluri mxare. is Seqmnilia cnobili mxatvris, piter bleikis mier „bitlzis“ wevrebis ideebis mixedviT da seriozuli gavlena iqonia popartis ganviTareba­ ze. es iyo pirveli yda, romlis ukana mxares daitanes simRerebis teqstebi. yvelaferTan erTad diskze erTi 8-wamiani Canaweria, romlis mosmena ada­ mianebs ar SeuZliaT, radgan is ubralod ar esmiT. samagierod, is mSvenivrad es­ miT ZaRlebs. saqme is aris, rom diskze Cawerilia bgera 15 aTasi kilohercis six­ SiriT, romelsac adamianis yuri ver aRiqvams. garda amisa, jgufis wevrebma gadawyvites gamoeyenebinaT diskis sivrce ukanasknel simRerasa da sainformacio etikets Soris. iq Cawerilia 2 wamis xan­ grZlivobis uazro fraza, romelsac dausruleblad gaigonebT, Tu nemss ar mo­ acilebT firfitis zedapirs. „bitlzma“ ara marto musikaze moaxdina gavlena. erTi uzarmazari wigni maqvs, cnobaria, 2000 wlamde raime met-naklebad mniSvnelovani filmi Tu gadauRiaT, yvela iq aris Setanili. filmebi anbanurad aris dalagebuli da TiToeulze mo­ cemulia mcire informacia: gamoSvebis weli, avtorebi, msaxiobebi, jildoebi da mokle Sinaarsi. Tanac, es filmebi Sefasebulia erTob originaluri, 4-varskvla­ viani sistemiT. 4 varskvlavi niSnavs yovelmxriv gamorCeul films, romelic kin­ ematografiisTvis saetapo mniSvnelobas iZens, sadac reJisura, scenari, opera­ toris namuSevari, aqtioruli xelovneba umaRles donezea ayvanili. cnobarSi Setanili 23 aTasi filmidan 4 varskvlaviT mxolod 250 aris aRniSnuli. da am 250 filmidan erT-erTia A Hard Day’s Night — pirveli mxatvruli filmi „bitlzis“ Sesaxeb, romelSic mTavar rolebs jgufis wevrebi asruleben.

87


musika riT daimsaxura 1964 wels gadaRebulma Sav-TeTrma filmma aseTi maRali Sefaseba? Tavi davaneboT simRerebs, romelic msoflioSi yvelaze popularul­ ma oTxeulma Seqmna da Seasrula. aqedan gamomdinare, filmis Tanmxlebi musika, katalogis eniT rom vTqvaT, umaRles donezea. rogor aris saqme danarCen kompo­ nentebSi? reJisor riCard lesters mxolod es filmi rom gadaeRo, mainc Sevi­ doda kinos istoriaSi. aq Semotanil mraval stilistur siaxles dRemde iyeneben videoklipebSi, kerZod — cocxali Sesrulebis erTdroulad ramdenime kuTxidan gadaRebas. lesteri, faqtobrivad, Tanamedrove klipebis „gamomgonebelia“. sce­ nari, erTi SexedviT, primitiulia: „bitlzis“ cxovrebis Cveulebrivi dRe, gad­ mocemuli inglisuri iumoriT. magram Tu gaviTvaliswinebT „bitlzis“ wevrebis cxovrebis intensiur ritms da inglisuri iumoris gavlenas samyaroze (Tumca, rogorc amboben, is ingliselebis garda aravis esmis), albaT gasagebi gaxdeba, rom saqme araordinarul scenarTan gvaqvs. jgufis wevrebi scenazec, preskonferenciebzec da yoveldRiurobaSic yovelTvis gamoirCeodnen artistizmiT. es artistizmi bunebrivad aisaxa ekran­ zec; miT umetes, rom isini filmSi sakuTar, araordinarul pirovnebebs asax­ iereben. gansakuTrebiT aRsaniSnavia ringo. filmis erT monakveTSi is sakmaod xangrZliv „solos“ asrulebs. swored am epizodma miipyro kritikosebis yurad­ Reba. ringos sityvebiT, am monakveTis gadaRebisas Tavis tkivili awuxebda da na­ klebad fiqrobda rolze. asea Tu ise, ringos jgufis wevrebidan yvelaze meti samsaxiobo niWi aRmoaCnda, rac araerTxel daadastura momavalSi. samwuxarod, saerTaSoriso dResaswauli saxelad „bitlzi“ 1970 wels, pi­ radi uTanxmoebis gamo, jgufis daSliT dasrulda. dRes oTxeulidan ori cocx­ ali aRar aris: lenoni gadareulma fanma mokla, harisoni ki ukurnebelma senma imsxverpla. ringo zomieri warmatebiT uSvebs Canawerebs, iReben filmebSi da saerTod, Rirseuli siberis yvela dadebiT Sedegs imkis.

88


rac Seexeba makkartnis, is kidev ufro kargad aris — mas uamravi oficialuri da araoficialuri tituli aqvs miniWebuli. pirvel rigSi is seri gaxda, Tumca es maRali tituli araferia, mis sxva damsaxurebebTan SedarebiT — Tanamed­rove musikis yvelaze didi kompozitori; adamiani, romelmac dasaxa axalgazrduli kulturis ganviTarebis gzebi da revolucia moaxdina Taobis azrovnebaSi; misi novatoruli ideebiT dResac bevri xelovani sazrdoobs; aris yvelaze mdidari musikosi msoflioSi; „bitlzTan“ erTad Cawerili zewarmatebuli albomebis garda, damoukideblad da Tavis jguf Wings-Tan erTad gamoSvebuli aqvs 30-ze meti albomi; misi simRera Yesterday msoflioSi yvelaze xSirad Sesrulebula. dRes makkartni marto warsulis didebiT ar cxovrobs. is ganagrZobs aqtiur SemoqmedebiT da sakoncerto moRvaweobas; hyavs 5 Svili da kidev erTi ambavi: ramdenime wlis win erTma eleqtronulma gamomcemlobam Caatara gamokiTxva, Tu vin iqneboda yvelaze Sesaferisi prezidenti evropis kontinentisTvis. 12 nomi­ nantidan, romelTa Sorisac iyvnen msoflioSi erT-erTi yvelaze popularuli miliarderi riCard brensoni da britaneTis yofili premieri toni bleri, 21 procentiT damajereblad gaimarjva polma. miuxedavad imisa, rom amdeni vilaparake, mTavari mainc ar miTqvams: Tu marTla gainteresebT, ra aris „bitlzi“, daanebeT Tavi maT Sesaxeb dawerili statiebis kiTxvas da mousmineT maT simRerebs. isini yvelaze kargad mogiyvebian am jgufis Sesaxeb. dabolos, Cvens Txrobas ringo staris sityvebiT davamTavreb. erTxel ringom Tqva: minda, rom Cvens Sesaxeb skolis saxelmZRvaneloebSi dawerono. brZenma ringom, romelsac survili sakmaod swrafad auxda, kargad icoda, rom skolis saxelmZRvaneloSi moxvedra mxolod rCeulTa Soris rCeulebis xvedria.

89


rCevebi

wignebi

„Cemi samyaros“ winamdebare nomerSi gadavwyviteT TqvenTvis gagvecno Cveni qveynis warmatebuli ama Tu im profesiis adamianebis damokidebuleba kiTxvasTan: romelia maTi sayvareli wigni, ras urCeven mozard Taobas wasakiTxad, romelma nawarmoebma imoqmeda maTze an romeli daamaxsovrdaT gansakuTrebiT. am mizniT avirCieT ramdenime adamiani da vTxoveT, rom daesaxelebinaT, sul cota, aTi wigni. es adamianebi seriozulad, didi gulisxmierebiT moekidnen am saqmes, zogma mxolod ramdenime sayvareli wigni dagvisaxela, zogma —10, zogma ki — 10-ze meti da Tan komentarebic daurTo, gagvimJRavna sakuTari damokidebuleba ama Tu im wignTan da bavSvobisdroindeli STabeWdilebebic gagviziara. qvemoT gTavazobT am CamonaTvals da am adamianebis mokle biografiul monacemebs. „Cemi samyaros“ saredaqcio kolegia

90


daviT usufaSvili — politikosi, saqarTvelos parlamentis Tavmjdomare daibada 1968 wlis 5 marts. daamTavra siRnaRis raionis sofel maRaros saSualo skola (1975-1985), ivane javaxiSvilis saxe­ lobis Tbilisis saxelmwifo universitetis iuridiuli fakulteti (1985-1992) da diukis universitetis sajaro politikis instituti (aSS) (1997-1999). saqarTvelos respublikuri partiis wevri da Tavmjdomare (2005-2013); muSaobda USAID-is kanonis uzenaesobis programaSi (1999-2005), iyo saqarTvelos prezidentis antikorufciuli samuSao jgufis aRmasrulebeli mdivani (20002001), xelmZRvanelobda saqarTvelos axalgazrda iuristTa asociacias (1994-1997), iyo saqarTvelos prezidentis iuridiuli mrCeveli da misi warmomadgeneli parlamentSi (1992-1994), saqarTvelos centraluri saarCevno komisiis wevri da iuridiuli konsultanti (1990-1994), eweoda pedagogiur saqmianobas Tbilisis saxelmwifo universitetSi (1992-1996) da axalgazrda iuristTa asociaciaSi (1999-2011). hyavs meuRle da ori Svili.

upirveles yovlisa, minda vTqva Zalian banaluri azri: kiTxva kargia da rac mets waikiTxavs adamiani, miT ukeTesi. ar daujeroT aravis, vinc gimtkicebT, rom bevri wignis wakiTxva Tundac raimeTi aris cudi, rom raRa dros wignia, roca arsebobs interneti, sadac yvelafris naxva SeiZleba da a.S. rogoradac ar unda ganviTardes teqnologiebi, rac ar unda moigonos kacobriobam, wignTan erTi erTze urTierTobas, daweril teqstsa da adamians Soris am Cveul da imavdroulad araCveulebriv kontaqts, xelnaweri iqneba es, stamburad dabeWdili Tu eleqtronuli, veraferi Secvlis da araferi Seedreba. wignebis gareSe Cveni warmodgena garemomcvel samyaroze Zalian mwiri da uferuli iqneboda da yoveli wakiTxuli wigni iseTive gamocdilebaa Cveni gonebisa da sulisTvis, rogorc cxovrebisuli praqtika. axla, rac Seexeba CamonaTvals… amqveynad imdeni kargi wignia dawerili, rom Zalian miWirs ramdenime maTganis gamoyofa, amitomac gadavwyvite, CamovTvalo is wignebi, romelebic, Cemi azriT, aucileblad wasakiTxia yvela mozardisTvis da ara marto saqarTveloSi. aqedan gamomdinare, CamonaTvalSi sagangebod ar Sevitane qar­Tuli literaturis nimuSebi, radgan vfiqrob, rom qarTul literaturas Cveni qveynis yvela moqalaqe gansakuTrebiT kargad unda icnobdes. es calke Temaa da aq calke CamonaTvalia gasakeTebeli. aseve calke Temaa poezia da leqsebi. amitom aq mxolod msoflio prozis im nimuSebs CamovTvli, romlis wakiTxvac yvelasTvis saWirod mimaCnia.

91


rCevebi maS ase: biblia — es aris ara mxolod wminda wigni morwmuneTaTvis, aramed, Tu SeiZleba ase iTqvas, wignTa wigni, romelsac TavisTavadi mxatv­ruli, samecniero da kulturuli Rirebulebac aqvs da garda amisa, Zalian gvWirdeba rogorc bevri sxva wignis, ise zogadad msoflio kulturis gasaazreblad. Zveli berZnuli miTebi — aseve aucilebeli safuZveli msoflio kulturis bevri nimuSis gasagebad. yvelafers rom davaneboT Tavi, albaT, yvelasTvis saintereso unda iyos, saidan modis iseTi sityvebi, rogoricaa evropa, muza, giganti? anda iseTi gamoTqmebi, rogoricaa aqilevsis qusli, sqila da qaribda, prokrustes sareceli? an vin moigona olimpiada da ras niSnavs oqros sawmisi? amas yvelafers gavigebT swored Zveli saberZneTis miTologiidan. aTas erTi Rame — arabuli eposi, zRaprebis, legendebis, istoriis, miTologiis, filosofiisa da saxaliso Tavgadasavlebis saocari nazavi. qarTuli xalxuri poezia — dasawyisSi ki vTqvi qarTuli litera­turis da poeziis nimuSebs CamonaTvalSi ar Sevitan-meTqi, mag­ram am erTxel unda davarRvio piroba, radgan garda imisa, rom Cvens xalxur poeziaSi araerTi poeturi Sedevria, es aris iseTive safuZveli da erTgvari gasaRebic mTlianad qarTuli litera­ turisa da kulturisa, rogorc zemoT naxsenebi wignebi msoflio literaturisTvis. plutarqes „paraleluri biografiebi“ — wigni antikuri epoqis gamoCenil moRvaweTa cxovrebisa da saqmianobis Sesaxeb. aleqsandre diumas „sami muSketeri“ — sakmarisia iTqvas, rom es aris yvelaze popularuli wigni msoflioSi bibliis Semdeg. arc erTi sxva wigni ar gamocemula amdenjer da arc erT sxva wignze araa amdeni filmi gadaRebuli, rogorc pirdapiri ekranizaciis, ise sxvadasxva variaciebis saxiT. robert luis stivensonis „ganZTa kunZuli“ da „Savi isari“ — ori nawarmoebia, magram erT wignad maqvs wakiTxuli Tavis droze da aseve vurCevdi sxvebsac. daniel defos „robinzon kruzos cxovreba da araCveulebrivi Tavgadasavali“— uberebeli klasika yvela drosa da epoqisTvis.

92


mark tvenis „tom soieris Tavgadasavali“ da „heklberi finis Tavgadasavali“— aseve ori nawarmoebia, oRond meore Tan damoukidebeli nawarmoebia, Tan —pirvelis gagrZeleba. orive Sedevria erTadac da cal-calkec. Jiul vernis „kapitan grantis Svilebi“, „oTxmoci aTasi kilometri wyalqveS“, „saidumlo kunZuli“ — samecniero fantastikis fuZemdeblis da klasikosis klasikuri trilogia. astrid lindgrenis „kale blumkvistis Tavgadasavali“ — didi Svedi mwerlis saymawvilo deteqtivi, vgulisxmob, rom misi „pepi grZeli winda“, „karlsoni“ da sxva klasikuri sabavSvo nawarmoebebi ukve wakiTxuli gaqvT. artur konan doilis „Serlok holmsis Tavgadasavali“ — gaicaniT yvela drois nomer pirveli deteqtivi. antuan de sent-egziuperis „patara ufliswuli“ — zRapari da arc zRapari, fantastika da arc fantastika. migel de servantesis „don-kixoti“ — msoflio literaturis erT-erTi gamorCeuli Sedevri, mozardebisaTvis SeiZleba cota adrec iyos, magram arc mainc da mainc. piradad me am periodSi wavikiTxe da didi STabeWdilebac moaxdina. aseve: jerom selinjeris „TamaSi Wvavis yanaSi“ ernest hemingueis „moxuci da zRva“ oldos haqslis „mSvenieri axali samyaro“ alber kamius „Savi Wiri“ erix maria remarkis „sami megobari“ joan roulingis hari poteris cikli

93


rCevebi eka beriZe — Jurnalisti daibada 1969 wlis 18 aprils TbilisSi. daamTavra iv. javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo universiteti, filologiis fakulteti, klasikuri filologiis specialobiT. 1992 wels muSaoba daiwyo telekompania „iberviziaSi“, jer — teqstebis redaqtorad, Semdeg — Jurnalistad da sainformacio gadacemis wamyvanad. Semdeg muSaobda satelevizio studia „Tibisi ti-viSi“, mTavar redaqtorad, iyo analitikuri gadacema „mTavari Temis“ avtori da wamyvani; aseve mihyavda studia „audienciis“ ToqSou — yoveldRiuri gadacema „profili“. 1999-2002 wlebSi „rusTavi-2-ze“ miyavda gadacema „Ramis kurieri“, jer —martos, Semdeg ki — giorgi sanaiasTan erTad. mogvianebiT pirvel saxelmwifo arxze uZRveboda did ToqSous „ras fiqrobs xalxi“. Semdeg iyo telekompania „mze“, Semdeg — socialuri proeqti sazogadoebriv mauwyebelze saxelwodebiT „mediatori“. 2004 wlidan 2010 wlamde, rogorc Jurnalists, hqonda profesionaluri pauza da am periodSi swavlobda i-es-emis, amJamindeli „Tavisufali universitetis“, biznesis magistraturaSi. 2010 wels kvlav daubrunda ekrans jer telekompania „maestroSi“, Semdeg, 2012 wels, gadai­ nacvla „mecxre arxze“, sadac muSaobda telekompaniis daxurvis dRemde. amJamad aris Tbilisis wylis kompaniis „jorjian uoTer end paueris“ generaluri direqtoris mrCeveli piarisa da marketingis sakiTxebSi. 1994 wels miRebuli aqvs „mana“, rogorc sainformacio gadacemis saukeTeso wamyvans, xolo 1995 wels telefestival „manaze“ misi gadacema „mTavari Tema“ gaxda wlis saukeTeso analitikuri gadacema. hyavs meuRle da ori Svili.

rogorc bavSvebis udidesi nawilisTvis, CemTvisac pirveli wignebi zRaprebia. es iyo sxvadasxva qveynis, Zmebi grimebisa Tu hans qristian andersenis zRaprebi, romlebsac ZiriTadad babuebi mikiTxavdnen. magram pirveli wigni, romelmac marTla seriozuli STabeWdileba moaxdina Cemze da yvelaze sayvarel nawarmoebad rCeba dRemde, aris astrid lindgrenis „pepi grZeli winda“. es iyo pirveli wigni, romelic me TviTon wavikiTxe da am wigniT viZinebdi da viRviZebdi. pepis damsaxurebaa is, rom saerTod kiTxva Seviyvare. zogadad vfiqrob, rom astrid lindgrenis yvela nawarmoebi unda waikiTxos bavSvma da aseT SemTxvevaSi is ar SeiZleba cudi adamiani gaizardos. naklebad ician es avtori Tanamedrove bavSvebma, magram ar SemiZlia ar gavixseno giorgi quCiSvili da misi leqsebi. quCiSvils aqvs leqsebi quCis mawanwala bavSvebze. es iyo leqsebi, romlebmac CemSi pirvelad aRZra TanagrZnoba da Zalian didi gancda sxva adamianebis bedis gamo. es STabeWdileba axlac maxsovs da amitomac verasodes Cavuvli gulgrilad im mawanwala bavSvebs, 94


romlebic dResac mravlad arian Cvens quCebSi. swored siymawvilea is periodi, roca adamianma unda iswavlos TanagrZnoba sxva adamianebis mimarT. Semdegi STabeWdileba maxsovs wignidan „kozeta“. es iyo calke, sabavSvo nawarmoebad gamocemuli nawyveti viqtor hiugos „gankicxulnidan“. bavSvobaSi swored am mcire nawyvetma da mozrdilobaSi ukve Tavad romanma Cemze Zalian imoqmeda. axlac naTlad maxsovs is pasaJi, rodesac nawarmoebis mTavari gmiri, Jan valJani, patara gogonas usrulebs did ocnebas da Cuqnis araCveulebriv Tojinas, romelzec bavSvs manamde mxolod ocneba SeeZlo. ukve Tavad romanSi maxsovs mogzauroba parizis „kloakaSi“, gmiri gavroSi da, rac mTavaria, is adamianuri faseulobebi, romlebsac veziare, rodesac am romans vkiTxulobdi. ar viqnebi originaluri Tu vityvi, rom Cems sayvarel wignebSi gamorCeuli adgili aqvs „tom soieris Tavgadasavals“ da mis gagrZelebas „heklberi finis Tavgadasavals“. rodesac mark tvenis am araCveulebriv romanebs vkiTxulobdi, me TviTon viyavi onavari tomas soieri, es me vawvalebdi deida polis, me vikargebodi gamoqvebulSi, viparebodi dausaxlebel kunZulze, vRebavdi mesers… ver warmomidgenia bavSvoba „tom soieris“ gareSe. aleqsandre diuma da „sami muSketeri“, Tavisi gagrZelebebiT „oci wlis Semdeg“, „aTi wlis Semdeg“, „vikont de braJeloni“ — albaT swored hiugos da diumas damsaxurebaa is, rom safrangeTia Cemi sayvareli qveyana, sadac siamovnebiT vicxovrebdi, miuxedavad imisa, rom saerTod ar vici franguli ena. eliseis mindvrebi, lui mecamete, madam bonasie, miledi — saocari Tavgadasavlebi, romlebic Tavs gadamxda, rodesac am nawarmoebebs vkiTxulobdi. diumam maswavla is, Tu rogor unda iyo uSiSari, gonieri, rogor gSvelis iumori rTul situaciebSi, rogor unda giyvardes... qarTveli mwerali, romelic gansakuTrebiT miyvars da vfiqrob, rom aris gamorCeuli prozaikosi, mixeil javaxiSvilia da misi aseve gansakuTrebuli „jayos xiznebi“ — Zalian Zlieri, Zalian Tamami nawarmoebi — saocrad mkveTri xasiaTebiT, cxovrebiseuli simZimiT da prozaulobiT, romelic amavdroulad gamoxatavs imJamindel politikur sinamdvilesa da aseve mudmiv zogadsakacob­ rio problemebs. aq aris Zaladobac, adamianis uflebebic da maTi daucvelobac, Zlierisa da sustis, keTilisa da borotis maradiuli brZolac. aseve mwerlis siTamame da Seulamazebeli simarTle. ucnauria, ramdenadac miyvars „jayos xiznebi“ da mixeil javaxi­ Svilis sxva romanebi Tu mcire moTxrobebi, imdenad ar miyvars „arsena marabdeli“ — javaxiSvilis erTaderTi romani, romelic maSin saswavlo programaSi Sedioda da Zalian uxalisod vswavlobdi.

95


rCevebi „biblia“ — „Zveli aRTqma“, „axali aRTqma“ — ar vici, ramdenad SeiZleba es wignebi aq, am nusxaSi, Seviyvano, magram maT marTlac maswavles samyaros Secnoba, maxsovs „Zvel aRTqmas“ jer kidev bavSvobaSi mikiTxavda biZaCemi da Tan mixsnida Sinaarss, romelic iyo rTuli, magram Zalian saintereso — „da uwoda ufalman RmerTman adams da hrqua mas: adam, sada xar?“… aseve, axali aRTqma, „saxareba“, gansakuTrebiT miyvars ioanes saxareba ­­ „dasabamidan iyo sityva, da sityva iyo RmerTTan da RmerTi iyo sityva“. swored imis gamo, rom gansakuTrebulad mainteresebda Cavwvdomodi „saxarebis“ Sinaarss, avirCie studentobisas erT-erT sakursod „qristes cxovreba“ da sadiplomo Temad maqsime aRmsareblis „epistole Talases mimarT“, romelze dayrdnobiTac vcdilobdi antikuri, bizantiuri da qristianuli terminologia Semedare­ bina erTmaneTisTvis da am gziT gamego Rrmad ioanes saxarebiseuli „sityvis“, anu antikur-bizantiuri „logosis“ Sinaarsi, Tumca amaze saubari Zalian miyvars da, albaT, ukve Sors wagviyvana. fiodor dostoevski, romlis romanebSi ar SemiZlia gamo­ varCio mxolod erTi — „Zmebi karamazovebi“, „danaSauli da sasjeli“, „idioti“ Tu „damcirebulni da Seuracxyofilni“ — es aris nawarmoebebi nebismieri asakisTvis, romlebic ramdenjerac ar unda waikiTxo, sul sxvadasxva aRqma SeiZleba gqondes. dostoevskim maCvena adamianis sulis, fsiqikis is siRrmeebi, romlis arsebobas mis gareSe verc ki warmovidgendi. lev tolstois „omi da mSvidoba“ — epoqis aRwera omisa da mSvidobis fonze. nawarmoebi, romlis kiTxvac aris dausrulebeli siamovneba nebismieri adamianisaTvis. oRond, Cemi azriT, is unda waikiTxo dedanSi, sxvanairad albaT bevri ram ikargeba. es romani gaZlevs ganaTlebas, rogorc kargi saxelmZRvanelo, Zalian bevri mimarTulebiT. „vefxistyaosani“ — SoTa rusTavelis am erTaderT da marTla genialur poemas merve klasSi sruliad aramarTebulad gvaswavlidnen. mxolod zedapiruli istoria aRviqvi maSin da arc Temebis wera msiamovnebda. samagierod, studentobisas, swored maSin, rodesac win Zveli qarTuli literaturis gamocda mqonda, momiwia kidev erTxel „SevWidebodi“ SoTa rusTavels. gamocdis wina Rames mivxvdi, rom sruliad genialur nawarmoebTan mqonda saqme da nacvlad imisa, memecadina, sakuTari siamovnebisTvis daviwye Tavidan gadakiTxva. ar SeiZleba gqondes „vefxistyaosani“ da ar iyo Tanamedrove msoflios yvelaze civilizebuli nawilis sruluflebiani wevri. ar SeiZleba Cven gvqondes kiTxvebi evropelobasTan, dasavlur orientaciasTan, liberalur faseulobeb­ Tan dakavSirebiT. es Temebi meTormete saukuneSia gadawyvetili.

96


goga pipinaSvili — msaxiobi daibada 1958 wlis 28 agvistos. daamTavra kinosa da Teatris saxelmwifo instituti, lili ioselianis klasi. 1998 wlidan muSaobs mixeil TumaniSvilis kinomsaxiobTa TeatrSi. monawi­ leoba aqvs miRebuli qarTveli da ucxoeli reJisorebis 100-ze met speqtaklsa da kinoSi, aseve 70-ze met saerTaSoriso Teatralur festivalSi evropis, CrdiloeT da samxreT amerikis kontinentebze, avstraliaSi. miniWebuli aqvs mravali saxelmwifo jildo da premia, maT Soris ipolite xviCias jildo komediis JanrSi gansakuTrebuli miRwevebisTvis (2011) da wlis saukeTeso rolis SesrulebisTvis gogi margvelaSvilis speqtakliSi „jer daixocnen, mere iqorwines“ (1995) osefas rolis SesrulebisTvis. g. pipinaSvili aris kote marjaniSvilis saxelmwifo premiis laureati (2012). 1996 wels did qarTvel reJisorTan, mixeil TumaniSvilTan erTad daaarsa xelovnebis saymawvilo centri „art-holi“, mozardebisTvis xelovnebis sxvadasxva dargis Sesaswavlad da maTi SemoqmedebiTi potencialis warmosaCenad. 2000 wels xelovnebis saymawvilo centris bazaze daa­ fuZna invalid da diabetian mozardTa reabilitaciis fondi „art-holi+“, romelSic 2000 wlidan 7000-ze meti janmrTeli da SezRuduli SesaZleblobebis mqone mozardi aRizarda. wlebis ganmavlobaSi Catarebuli aqvs 100-ze meti RonisZieba, proeqti Tu Teatraluri warmodgena. aqedan aRsaniSnavia mozardebis problemebze orientirebuli saymawvilo gazeTi „Seni megobari“, yovelkvireuli saymawvilo radiogadacema sazogadoebriv arxze, Teatra­ luri warmodgenebi „heladosi“, „zafxulis Ramis sizmari“, „aiwona-daiwona“ da sxva.

xelovnebis tradiciuli dargebisgan (mxatvroba, musika, qandakeba...) gansxvavebiT, literatura, rogorc sityvis xelovneba, srulyofilad aRwevs aucilebel da sasargeblo sinTezs, radgan mas SeuZlia erTdroulad daafiqros da aaRelvos mkiTxveli. momavali Taobis sulieri sazrdo wignierebaa. albaT yvelas axsovs bavSvobaSi wakiTxuli iseTi nawarmoebebi, romlisgan miRebuli STabeWdilebac dRemde mohyveba. imisaTvis, rom mozardebs jansaRi, swori faseulobebi CamouyalibdeT, asakisaTvis Sesaferis nawarmoebebs unda kiTxulobdnen. Znelia gamoarCio, magram es avtorebi mozardebisaTvis aucileblad mimaCnia:

97


rCevebi hans qristian andersenis, Sarl peros, Zmebi grimebis, ast­ rid lindgrenisa da, rasakvirvelia, qarTuli xalxuri zRaprebi. gavrcelebuli azris sawinaaRmdegod, zRapari ara mxolod popularuli da saxaliso sakiTxavia, aramed igi istoriuli daniS­nulebis matarebelia. igi srulad gamoxatavs xalxis mxatv­ ruli azrovnebis Taviseburebebs, idealebsa da miswrafebebs, mogviTxrobs adamianur urTierTobebze da, erTi mxriv, asaxavs da, meore mxriv ki, qmnis im idealebs, rac Semdeg sazogadoebis ganuyo­ feli nawili xdeba. sikeTis, adamianobisa da sruliad „siyvarulis deklaraciadaa“ Seracxuli mfrinavi, mwerali da moralisti filosofosi antuan de sent-egziuperi, romelic ambobda, rom „siyvaruli ar niSnavs erTmaneTis yurebas, siyvaruli es aris yureba erTi mimarTulebiT“. Tu gizidavT mokle formati, xelSi amerikeli novelistis o. henris wigni aiReT. misi TiTqosda iumoristuli nawarmoebi amavdroulad saocari adamianuri sikeTiTa da didsulovnebiTaa gajerebuli. Tanac avtori yovel­ Tvis gagaocebT ambis moulodneli da efeqturi finaliT. erTad CamovTvli did qarTvel avtorebs: mixeil javaxiSvili, revaz inaniSvili da nodar dumbaZe. vaJa fSavelas sityvebiT rom vTqvaT, Cveni saamayo mwerlebi, miuxedavad maTi gansxvavebisa, isini arian, „...visi sicilic namdvilia, bunebrivi, marTali sicilia, da visi tirilic, cremli, namdvili cremlia da ara raRac wyal-wyala siTxe...“ Stefan cvaigs xSirad qalebis gulis fsiqologad moixsenieben, Tumca igi ara mxolod qalebis, aramed kacebis fsiqologic iyo. albaT dagainteresebT im avtoris faseulobebis gaziareba, romlis wignebs germaneli nacistebi koconze wvavdnen. somerset moems uamravi saintereso nawarmoebi aqvs, Tumca CemTvis gansakuTrebulia „Teatri“. Tu gainteresebT ra aris Teatri, waikiTxeT. Tu cota mxatvrobac gainteresebT, arc romani „mTvare da eqvspeniani“ gamotovoT, igi xom didi frangi mxatvris­­­­­— pol gogenis — cxovrebaze mogiTxrobT. XIX saukunis inglisuri literatura da ori genialuri, Tumca erTmaneTisgan gansxvavebuli mwerali Carlz dikensi da oskar uaildi. dikensi pirveli iyo, vinc yvela Tavisi romani „hefi endiT“, anu bednieri dasasruliT daagvirgvina. mSvenierebis kultisa da simbolizmis motrfialeebs ki moewonebaT oskar uaildi, romlisTvis cxovreba mxolod imisTvisaa, rom xelovnebaSi aisaxos da mxolod ise, rogorc mas mxatvari xedavs.

98


Tuki Tavgadasavlebi gizidavT, Jiul vernze ukeTess ver naxavT. mxolod mas SeuZlia gadagisroloT fantastikur samyaroSi samwerlo enis sisadaviTa da ubraloebiT. sainteresoa, rom mwe­ rali Tavad ar mogzaurobda da yvela samecniero faqti Sesabamisi wignebidan aqvs aRebuli. ernest heminguei werda, rom mTeli Tanamedrove amerikuli literatura mark tvenis erTi wignidan gamovida, romelsac hqvia „heklberi finis Tavgadasavali“. Znelia ar daeTanxmo amas, roca did humanistsa da demokratiis mqadagebelze saubrob. rus mwerlebsac vaxseneb: Teodor dostoevski da lev tolstoi. ratom? eg ukve Tqven Tavad gadawyviteT.

mamuka gorgoZe — moragbe, saqarTvelos erovnuli nakrebisa da frangul klub „monpelies“ moTamaSe daibada 1984 wlis 14 ivliss q. TbilisSi, sportuli debiuti hqonda saqarTvelos nakrebis SemadgenlobaSi 2003 wels, 18 wlis asakSi. nakrebSi sul naTamaSebi aqvs 56 matCi. 2005 wlidan TamaSobs safrangeTis „top-14“-Si „monpelies“ SemadgenlobaSi. hyavs meuRle da ori Svili.

Tavisi sayvareli wignebi dagvisaxela aseve cnobilma qarTvelma moragbem, saqarTvelos erovnuli nakrebisa da frangul klub „monpelies“ moTamaSem mamuka gorgoZem — Wabua amirejibis „daTa TuTaSxia“ da nodar dumbaZis „TeTri bairaRebi“.

99


rCevebi

giorgi lobJaniZe — aRmosavleTmcodne, poeti, mTargmneli daibada 1974 wels sof. nabaxtevSi. daamTavra iv. javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo universitetis aRmosavleTmcodneobis fakulteti semitologiis specialobiT. aspirantura gaiara iranSi, Teiranis universitetSi, religiebisa da mistikis specialobiT. 1996 wlidan muSaobs iv. javaxiSvilis sax. saxelmwifo universitetSi, amJamad — asocirebuli profesoris Tanamdebobaze. gamocemuli aqvs 4 poeturi krebuli. Targmnili aqvs mravali nawarmoebi arabuli da sparsuli enebidan. 2006 wels gamoica misi umniSvnelovanesi naSromi — „yuranis“ qarTuli Targmani arabulidan, SesavliTa da komentare­ biT, ramac 2008 wels iranis islamuri respublikis samTavrobo jildo da umaRlesi premia „wlis wigni“ daimsaxura nominaciaSi saukeTeso ucxouri naSromi islamologiaSi. amave Targmans 2008 wels mieniWa premia „saba“ saukeTeso Targmanis nominaciaSi. „saba“ aqvs miRebuli aseve g. lobJaniZis Targmans saadi Sirazelis „golesTanisa“ (2010). hyavs meuRle da ori Svili.

ToTxmeti wlis asakSi Cemze, albaT, yvelaze metad imoqmeda jerom selinjeris romanma „TamaSi Wvavis yanaSi“. am teqstis vaxtang WeliZis Targmani wavikiTxe da maSin Zalian momewona. mogvianebiT, 2000-ianebSi, „diogenem“ gia WumbruZis Targmanic gamosca, romelic sxvagvarad aris dasaTaurebuli da hqvia „kldis pirze, Wvavis yanaSi“. esec wavikiTxe. winasagan principulad gansxvavebuli namuSvaria. me, piradad, isev vaxtang WeliZis Targmani mirCevnia, albaT imis gamo, rom pirveli didi emocia swored aqedan miviRe. amave asakSi daviwye servantesis „don kixotis“ kiTxva. diax, me swored ase gavicani es gmiri. axla espanuri spelingis mixedviT gaaswores da zogjer don kixotes eZaxian. me isev Zveli mirCevnia, rogorc Zvelmodurs, da rac mTavaria, mirCevnia am wignis niko avaliSviliseuli Targmani, Tumca, rogorc viciT, bolo xans baCana bregvaZemac Targmna. ver getyviT, rom „don kixoti“ maincdamainc am asakis wignia. an srulad gavige Tu ara me TviTon maSin, roca pirvelad gavecani. is ufro bibliis rangis teqstia, romelsac adamiani SeZ­ lebisdagvarad xSirad unda kiTxulobdes da iq yovelTvis axal raRacas aRmoaCens. antuan de sent-egziuperis „patara ufliswuli“ giorgi maWutaZis TargmaniT Seviyvare. axla uamravi Targmani gvaqvs: giorgi ekizaSvilis, baCana bregvaZis Tu nino monazonis. ekizaSvilis Targmans „patara princi“ ewodeba. es aris saocrad Rrma da sikeTiT savse wigni, romelic, me mgoni, yvela adamians unda hqondes wakiTxuli. 100


„aTas erTi Rame“ — aRmosavluri zRaprebis krebuli, romelic salite­ raturo arabulzea gadamuSavebuli da qarTulad sruli versiaa gamocemuli, rva wignad, nana furcelaZisa da Tina margvelaSvilis mier brwyinvaled Targmnili. bavSvobaSi, maxsovs, am wigns mimalavdnen da aman kidev ufro gamimZafra misadmi interesi. marTalia, zogi novela marTlac metismetad frivoluria, magram mTlianobaSi, Tu ginda, kargad SeigrZno aRmosavleTi da saerTod, misi jadosnuri xibli, es wigni aucileblad unda gqondes wakiT­ xuli. oRond qarTvel mkiTxvels swored zemoxsenebul Targmans vurCev, Torem bolo xans erTi yovlad uvargisi Targmanic gamoica, romelmac SeiZ­ leba ise daabnios mkiTxveli, rom personaJebis saxelebic ki arasworad miawodos. qarTuli xalxuri poezia, vaxtang kotetiSvilis mier gamocemuli 1936 wels. sxvaTa Soris, me sul axlaxan gadavawydi bukinistebSi. ase rom, Sovna jer kidev SeiZleba. Tu ara da — sajaro biblioTekaSi devs. saocrebaa es gamocema. sulxan-saba orbelianis „sibrZne sicruisa“ — araCveulebrivi wignia. Zveli qarTulis miuxedavad, mgoni, teqsti gasagebi unda iyos swored am asakis mkiTxvelisTvisac. es didi cxovrebiseuli igavebia. gabriel garsia markesis „martoobis asi weli“, espanuridan Targmnili elza axvledianis mier. me swored 14 wlisam wavikiTxe da imdenad movixib­ le, rom mTeli pasaJebi zepirad damamaxsovrda. magaliTad, wignis dasawyisi: „gaivlis wlebi da daxvretis molodinSi kedelTan mdgari aureliano buendia im Soreul saRamos gaixsenebs, mamam yinulis sanaxavad rom waiyvana pirvelad. makondo maSin erTi patara sofeli iyo...“ aRar vici, axla rom gadavikiTxo, igive STabeWdileba meqneba Tu ara, magram maSin am teqstma mTlianad momicva da bevr rameze amixila Tvali. jon stainbekis „zamTari Cveni mRelvarebisa“, brwyinvaled Targmnili vaxtang WeliZis mier. „mariota“ — Tamaz Cxenkelis Targmnili da Sedgenili msoflio poeziis saukeTeso nimuSebi. erT-erTi saocari wigni, rac Cems sicocxleSi wamikiTxavs. maSinac da axlac siamovnebiT da netarebiT vkiTxulob. somerset moemis „mTvare da eqvspeniani“, inglisuridan Targmnili anduyafar WeiSvilis mier. saocrad dinamiuri da cocxali romani xelovanisa da cxovrebis urTierTmtrobis Sesaxeb. naira gelaSvilis „serso“ — araCveulebrivi moTxroba siyvarulze da erTgulebaze. adamianis mizansa da mizanTan misasvlel gzebze. profesiuli TvalsazrisiT erT-erTi yvelaze zustad dawerili teqsti. 101


rCevebi niko samadaSvilis leqsebi, Tamaz Cxenkelisa da rostom CxeiZis mier Sedgenili da redaqtirebuli. guram doCanaSvilis „samoseli pirveli“ — meoce saukunis didi qarTuli romani.

Wabua amirejibis „daTa TuTaSxia“.

revaz inaniSvilis moTxrobebis sruli krebuli „alersi SiSianobis dros“. alber kamius „ucxo“ — franguli egzistencializmis saukeTeso nimuSi, kargi qarTuli TargmaniT.

Zveli Suamdinaruli poezia, zurab kiknaZis Targmani.

homerosis „odisea“, zurab kiknaZisa da Tamaz Cxenkelis Targmani.

msoflio literaturis biblioTekis seriiT 1970 wels gamocemuli „iranuli poezia“, vaxuSti kotetiSvilis winasityvaobiTa da SeniSvnebiT.

102

da ra Tqma unda, biblia — wignTa wigni.


vaxtang kapanaZe — general-maiori, saqarTvelos gaerTianebuli Stabis ufrosi, sainJinro akademiis akademikosi, Rirsebis ordenisa da
vaxtang gorgaslis me-3 xarisxis ordenis kavaleri daibada 1960 wlis 17 agvistos TbilisSi. damTavrebuli aqvs iv. javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo universitetis geografia-geologiis fakulteti, okeanologiis specialobiT. garkveuli periodi muSaobda saqarTvelos geografiis institutis kastrologiaspeleologiis laboratoriaSi, Tumca 1990 wlidan gadainacvla samxedro sfero­Si. sxvadasxva samxedro saswavlebelSi miRebuli aqvs umaRlesi samxed­ro ganaTleba da am droidan moyolebuli muSaobda sxvadasxva maRal Tanamdebobaze: iyo saqarTvelos Tavdacvis ministris moadgile (1990-1991), avRaneTis veteranTa batalionis Stabis ufrosi (1991-1992); specialuri dazvervis batalionis meTauri (1992); saqarTvelos generaluri Stabis sajariso dazvervis sammarTvelos ganyofilebis ufrosi (1993-1995);
dazvervis mTavari sammarTvelos sajariso dazvervis sammarTvelos ufrosi (1995-1999); 
saqarTvelos SeiaraRebuli Zalebis me-11 motomsroleli brigadis meTauri (1999-2001);
saqarTvelos generaluri Stabis J-2 dazvervis departamentis ufrosi (2001-2002); saqarTvelos generaluri Stabis saxmeleTo Zalebis (swrafi reagirebis Zalebis) Stabis ufrosi (2003-2004); saqarTvelos genera­ luri Stabis ufrosi
(2005-2006); saqarTvelos prezidentis samxedro mrCeveli (2004-2005); afxazeTis mTavrobis analitikuri departamentis ufrosi (2006);
afxazeTis mTavrobis ministris moadgile (2006);
saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros sagangebo davalebaTa elCi (2007);
sruluflebiani da sagangebo despani poloneTis respublikaSi (2007-2008); saqarTvelos sagareo dazvervis specialuri samsaxuris ufrosis moadgile (2008-2012); saqarTvelos gaerTianebuli Stabis ufrosis pirveli moadgile (2012-2013). hyavs meuRle da ori Svili.

1. radiard kiplingi, „maugli“ 2. robert luis stivensoni, „ganZis kunZuli“ 3. aleqsandr diuma, „sami muSketeri“ 4. konstantine gamsaxurdia, „daviT aRmaSenebeli“ 5. antuan de sent-egziuperi, „patara ufliswuli“ 6. erix maria remarki, „sami megobari“ 7. guram doCanaSvili, „samoseli pirveli“ 8. oskar uaildi, „dorian greis portreti“ 9. ernest heminguei, „vis uxmobs zari“ 10. plutarqe, „paraleluri biografiebi“ 103


rCevebi rezo kiknaZe — musikosi — kompozitori da Semsrulebeli, v. sarajiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo konservatoriis reqtori daibada 1960 wlis 29 seqtembers TbilisSi. dawyebiTi musikaluri ganaTleba miiRo me-9 musikalur skolaSi, fortepianos specialobiT (1974). 1982 wels daamTavra Tbilisis saxelmwifo universitetis filologiis fakulteti, klasikuri filologiis specialobiT. paralelurad ukravda saqsofonze konservatoriis jaz-kvintetSi, saqarTvelos televiziis big-bendSi, monawi­leobda Tbilisis, talinis, vilniusis jaz-festivalebSi. kompoziciis Seswavla jer kerZod (1981-1990), mixeil SuRliaSvilTan daiwyo, Semdeg swavlobda (1986-1990) Tbilisis saxelmwifo konservatoriaSi kompoziciis fakultetze, jer­ — oTar TaqTaqiSvilis, mere ki — nodar mamisaSvilis klasSi. am xanebSi dainteresda qarTuli tradiciuli musikiT, daarsebis droidan iyo anCisxatis mgalobelTa gundis wevri. 1991 wels marika lafauris miwveviT da liana isakaZis fondis stipendiiT gaemgzavra germaniaSi, sadac liu­bekis umaRles musikalur saswavlebelSi fridhelm doelTan swavlobda kompozicias. paralelurad, 1993 wlidan dirk raiTTan swavlobda eleqtroakustikur musikas da asistentad muSaobda eleqtronul studiaSi. 1992-1994 wlebSi iyo ansambl „Nuova Sonanza“-s wevri; TanamSromlobda iaponur-germanul Tanamedrove baletis TeatrTan „Tatoeba – Theatre Danse Grotesque“. 2000 wlidan TanamSromlobs Tanamedrove sabaleto dasTan „Tanz Ort Nord“. 2002 wlidan muSaobs Tavisufali improvizaciis ansamblTan „Resolution Group“. 2011 wlidan rezo kiknaZe aris v. sarajiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo konservatoriis reqtori. igi aseve aris Tbilisis ilias saxelmwifo universitetis asistent-profesori, atarebs leqciebsa da master­ klasebs elqtroakustikur musikaSi. kompoziciaSi miRebuli aqvs „mari-luiz-imbuSis fondisa“ (1993) da „braunSvaigis axali akademiis“ (1997) prizebi. 1. mark tveni, „tom soieris Tavgadasavali“ 2. homerosi, „iliada“ 3. homerosi, „odisea“ 4. Jiul verni, „80000 kilometri wyalqveS“ 5. uolter skoti, „aivenho“ 6. robert luis stivensoni, „ganZTa kunZuli“ 7. aleqsandre diuma, „sami muSketeri“ 8. arTur konan doili, „Serlok holmsis ambebi“ 9. herman melvili, „mobi diki“ 10. Servud andersoni, moTxrobebi krebulidan „uainsburg ohaio“ 104

11. gabriel garsia markesi, „martoobis asi weliwadi“


mamuka xazaraZe — biznesmeni

saqarTvelos teqnikuri universitetisa da harvardis biznesskolis kursdamTavrebuli. 1992 wels partniorebTan erTad daafuZna „Tibisi banki“ — dReisaTvis erT-erTi wamyvani banki saqarTveloSi, romlis sameTvalyureo sabWos Tavmjdomarec Tavadaa. 1995 wels daafuZnda „saqarTvelos minisa da mineraluri wylebis kompania“ (amJamad IDS Borjomi Beverages Co.N.V.). 2004 wlidan m. xazaraZe aseve aris msxvili develo­ peruli kompaniis — „saqarTvelos rekonstruqciisa da ganviTarebis kompania“ (GRDC) — damfuZnebeli da prezidenti, kerZo saSualo skolis „amerikuli akademia TbilisSi“ TanadamfuZnebeli da sameTvalyureo sabWos Tavmjdomare da „lisis tbis ganviTarebis“ kompaniis damfuZnebeli da sameTvalyureo sabWos Tavmjdomare. hyavs meuRle da oTxi Svili.

1. nodar dumbaZe, „TeTri bairaRebi“ 2. Wabua amirejibi, „daTa TuTaSxia“ 3. guram doCanaSvili, „samoseli pirveli“ 4. konstantine gamsaxurdia, „didostatis marjvena“ 5. jorj orueli, „1984“ 6. lev tolstoi, „ana karenina“ 7. erix maria remarki, „sami megobari“ 8. mark tveni, „tom soieris Tavgadasavali“ 9. gabriel garsia markesi, „martoobis 100 weli“ 10. viqtor hiugo, „parizis RvTismSoblis taZari“

105


Sveulad 1. ideaTa da qmedebaTa sistema, romelic dafuZnebulia rwmenaze, rom arseboben zebunebrivi Zalebi, romlebic moqmedeben samyaroze da adamianis cxovrebaze. 2. faSisturi germaniis lideri, romelic evropaSi sakuTari batonobis damyarebas gegmavda. 3. italiuri sityva, romelic gamoiyeneba saxviT xelovnebaSi adamianis sxeulis im mdgomareobis aRsaniSnavad, rodesac sxeulis yvela elementis erTmaneTTan dapirispirebiT saboloo jamSi miiRweva wonasworoba. 4. avtokratiuli politikuri reJimi, romlis drosac xelisuflebas marTavs adamiani, romlis Zalaufleba ar aris SezRuduli konstituciiT an raime kanonmdeblobiT. 6. qalaqi safrangeTSi, sadac gardaicvala leonardo da vinCi. 8. berZnuli warmomavlobis sityva, romelic saxalxo mmarTvelobas niSnavs. 11. egviptis ukanaskneli dedofali, romelmac sicocxle TviTmkvlelobiT daasrula, raTa romis pirveli imperatoris oqtaviane avgustuss tyved ar Cavardnoda.

106


16. yuranis calkeuli Tavi. 17. yvelaze axalgazrda msoflio religia, romelsac abraamistuli tradiciis religiebs miakuTvneben. 19. igivea rac macne, maxarobeli, ambis momtani, cnobebis momwodebeli, mauwyebeli. 20. erTiani globaluri ekonomikuri sistema, ekonomikuri mecnierebis nawili, romelic swavlobs msoflio ekonomikas, misi Semadgeneli nawilebis urTierTqmedebas. 21. amerikis me-40 prezidenti 1981-1989 wlebSi. 22. axlandeli soxumis adreuli saxeli, romelic Zv. w. I saukuneSi romaelebma qalaqis dapyrobis Semdeg uwodes. 26. 72 wlis mxedarTmTavari, romelic saTaveSi edga fineTis jarebs „zamTris omis“ dros (1939-1940). 28. laTinuri warmoSobis sityva, romelic aRniSnavs qaRaldis fulis fiqsirebul oqros (vercxlis) Semcvelobas. 30. cocxali organizmebiTa da maTi sabinadro garemoTi warmoqmnili bunebrivi kompleqsi. 35. saxelmwifo centralur evropaSi. 36. leonardo da vinCis mier Sesrulebuli portreti, romelic Seqmnilia daaxloebiT 1503 wels. igi msoflioSi erT-erTi yvelaze cnobili naxatia da gamofenilia luvrSi (parizi, safrangeTi). 39. ritmulad mowesrigebuli muxlebi, romlebadac dayofilia yuranis TiToeuli Tavi, anu „sura“.

Tarazulad 1. franguli sityva, romelic niSnavs xelmeored dabadebas, aRorZinebas (igulisxmeba antikuri, berZnul-romauli samyaros aRorZineba) 5. antidemokratiuli politikuri wyoba, reJimi, romlis drosac saxelmwifo srulad aris gabatonebuli sazogadoebasa da pirovnebaze. 7. ioseb juRaSvili — komunisturi partiis, sabWoTa saxelmwifos, saerTaSoriso komunisturi da muSaTa moZraobis erT-erTi xelmZRvaneli. 9. dedamiwis haeris garsi. 10. mmarTvelobis sistema, romelic uzrunvelyofs xalxis absolutur morCilebas. 12. italieli mxatvari (1267-1337). 13. muslimTa saRvTo wigni. 14. es sityva italiurad niSnavs 400-s da am terminiT moixsenieba adreuli renesansis mxatvruli stilebi. 15. religiuri moZRvreba uflis mier movlenil kacobriobis mxsnelze — mesiaze. 18. sistema, romelSic sayovelTao ekvivalentis funqcia mxolod erT metals — oqros an vercxls hqonda. 23. 1939-1940 wlebis omi sabWoTa kavSirsa da fineTs Soris, romelic „zamTris omis“ saxelwodebiTaa cnobili. 24. leonardo da vinCis pirveli damoukidebeli namuSevari (70-iani wlebis pirveli naxevari). 25. franguli warmoSobis sityva, romelic niSnavs „gamoSvebas“. 27. homerosis poema (Zv. w me-8 saukune). 28. sazogadoebis da saxelmwifos marTvis xelovneba, sazogadoebrivi ideebis erToblioba da misgan gamomdinare mizanmimarTuli saqmianoba, romelic dakavSirebulia saxelmwifoebs, xalxebs, erebs, socialur jgufebs Soris sasicocxlod mniSvnelovani urTierTobebis CamoyalibebasTan. 29. liTonis fulis niSani, romelsac aqvs gamomSvebi saxelmwifos mier dadgenili forma, Sesabamisi damRa (simbolo) da gansazRvruli wona (nominali). 31. sardali, romelmac gza gaukvlia romaelebs saqarTveloSi Semosasvlelad (Zv.w 65 weli). 32. legendaruli berZeni poeti (Zv. w me-8 saukune). „iliadas“ da „odiseas“ avtori. 33. kirkesa da odisevsis Svili. mas Zveli italiis erT-erTi umniSvnelovanesi qalaqis — tuskulumis daarseba miewereba. 34. italieli mxatvari, XVI-XVII saukune. 37. Sexeduleba, Tvalsazrisi, romliTac ganixilaven sagnebs, movlenebs da sxv. 38. saSualeba, romliTac adamianebi maTTvis sasurvel saqonels da momsaxurebas iZenen. 40. fulis keTebis xelovneba. 41. qalaqi ruseTSi (dRevandeli sankt-peterburgi).

wina nomris pasuxebi: Sveulad: 1. makiaveli; 2. saxelmwifo; 3. biblia; 4. napoleoni; 5. iberia; 6. toponimika; 7. manjuria; 8. nihilizmi; 9. medea; 10. emansipacia; 11. berZnuli; 12. minosi; 13. aTeisti; 14. versali; 15. Cargali; 16. mucali; 17. aieti. Tarazulad: 1. qarizma; 2. franklini; 3. palestina; 4. Zalaufleba; 5. fuli; 6. ainStaini; 7. korsika; 8. iasoni; 9. razikaSvili; 10. seneka; 11. ironia; 12. foTi; 13. abisinia; 14. universi; 15. metafora; 16. musolini; 17. elba; 18. norlandi; 19. klauzevici.

107


108


Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.