MOKSLINË MINTIS
tûrine ir funkcine kultûros reiðkiniø analize. Pamatinis sisteminës metodologijos principas kultûros reiðkiná tyrinëti toje konkreèioje kultûrinëje aplinkoje, kurioje jis gyvuoja, funkcionuoja ir patiria istorinius pokyèius. Kadangi bet kuris sudëtingas kultûros reiðkinys gyvuoja kaip tam tikrø kultûros elementø, formø, bruoþø struktûriniø santykiø visuma, todël, pasirinkæs sisteminës metodologijos principus, tyrëjas pirmiausia turi susieti daugybæ tyrinëjamo kultûros reiðkinio elementø ir bruoþø á visumà ir ið eilës gvildenti já kaip sudëtingà, konkreèiais principais pagrástà funkcionalià ir hierarchinæ struktûrà. Siekiant nuosekliai ágyvendinti sisteminës analizës principus, pirmiausia bûtina suvokti tyrinëjamà reiðkiná kaip platesnës metasistemos dalá, t. y. aiðkiai já apibrëþti atsiþvelgiant á supanèiø reiðkiniø ir faktø sistemà. Ðis átraukimas á universalesnës metasistemos kontekstà yra atraminis sisteminës metodologijos taðkas. Tik suvokus tyrinëjamo kultûros reiðkinio kontekstà, ryðius su supanèia aplinka galima pradëti já nagrinëti stambiu planu. Ðiame lygmenyje pirmiausia tikslinga iðskirti universalius, arba vyraujanèius, struktûrinius elementus ar bruoþus, iðsiaiðkinti koordinacinius jø santykius, hierarchinius lygmenis, ryðius su kitais hierarchiðkai jiems pavaldþiais
elementais ir bruoþais bei nuosekliai pereiti nuo bendresniø elementø paþinimo prie detalesniø, arba atvirkðèiai. Kitaip negu metodologija, kuri grindþia strategines mokslinio tyrinëjimo kryptis, metodika yra daugiau kultûrologo mokslinio darbo technologija, konkreèiø priemoniø visuma, padedanti tikslingai ágyvendinti uþsibrëþtus tikslus. Ji neatsiejama nuo gvildenamø klausimø esmës paþinimo, darbo archyvuose, bibliotekose, kritinio kultûros faktø, reiðkiniø, simboliø, ðaltiniø tyrinëjimo, artimø mokslø teikiamos pagalbinës medþiagos pasitelkimo, darbo plano sukûrimo, konkreèiø tyrinëjimo metodø pasirinkimo ir pan. Visi iðvardyti komponentai yra svarbûs kultûrologo darbo elementai, kadangi tiesiogiai susijæ su gvildenamu objektu, o svarbiausia su bendrosios metodologijos principais. Nuo to, kiek sugebama praktiðkai taikyti metodikà, tiesiogiai priklauso kultûrologo darbo sëkmë, t. y. rezultatai. Bet kurios mokslinio paþinimo srities, vadinasi, ir kultûrologijos, metodologija ir ið jos iðplaukianti metodika turi bûti aiðkios, prieinamos, sàlygotos ið vidaus, rezultatyvios, leidþianèios gauti numatytus ir papildomus rezultatus, nenumatytus darbo pradþioje. Jos turi bûti patikimos, t.y. leidþianèios gauti reikiamus rezultatus visuomet, kai jomis kryptingai naudojamasi.
KULTÛROLOGIJOS METODAI Su metodologijos ir metodikos sàvokomis tiesiogiai susijæs metodas: 1) tikslo siekimo, veikimo bûdas, veiklos tvar-
ka sàmoningai siekiant kokio nors tikslo; 2) reiðkiniø tyrimo bûdas; 3) kalbëjimo ir veikimo bûdas, grindþiamas konLOGOS 33
2003 BALANDIS BIRÞELIS
111