Sraigės Sraigiena maistinga, nors ir liesa. Joje yra daug baltymų mažai riebalų. Šioje mėsoje nemažai vitaminų, ypač B grupės, baltymuose yra daug amino rūgščių, gausu biologiškai aktyvių medžiagų (cinko, vario, kobalto, magnio), kurios įeina į fermentų sudėtį. • Dygiaodžiai Jūros ežiai Daugumos jūrų ežių skersmuo siekia 6–12 cm, tačiau yra ir 30 cm dydžio, taip pat jie kartais vadinami jūros kiaušiniais. Ypač vertinami ikrai, kuriuose yra baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų. Ikrai yra skanūs ir pasižymi gydomosiomis savybėmis. Kukumarijos Būdamos ramios būklės savo forma primena agurką, dėl to kartais vadinamos jūros agurkais.Jų kūnas cilindro formos, tamsiai rudos ar violetinės spalvos. Kūną sudaro apvalkalas iš kelių raumeninio, jungiamojo ir dengiamojo audinių sluoksnių. Kukumarijos kūne vidutiniškai yra 85–90 % drėgmės, apie 8 % baltymų, 3 % mineralinių medžiagų, apie 1 % angliavandenių, 0,5 % riebalų, daug makro ir mikro elementų, daug biologiškai vertingų gliukozidų. Gaminama užšaldyta, virta, džiovinta, virta sūdyta ir džiovinta bei konservuota kukumarijų produkcija. Užšaldytos laikomos –18–20 °C temperatūroje. • VANDENS AUGALAI Jūros kopūstai Jūros kopūstai, arba laminarija – rudieji jūros dumbliai. Jie džiovinami saulėje, vytinami, sūdomi arba valgomi švieži. 10 g jūros kopūstų vitamino D turi tiek, kiek 9kg
148.
abrikosų, Ca – kiek viena stiklinė pieno, Fe – kiek 1 kg špinatų. Jūros kopūstai puikiai gali pakeisti druską. Jų miltelius galima dėti į bet kokį maistą. Agaragarai Natūralus, beskonis, bekvapis augalinis želatinos pakaitalas išskirtas iš kelių rūšių jūrinių raudonųjų dumblių. Turi daug jodo, kalcio, geležies bei kitų mikroelementų. Agaras gaminamas ilgai verdant jūros dumblius, vėliau filtruojant gautą nuovirą, toliau išdžiovinant užšaldymo metodu. Tokiu būdu paruoštas, tiekiamas lazdelių, šiaudelių, granulių ar miltelių pavidalu. Jūros dumbliai nori Nori yra vadinami popieriaus plonumo jūros dumbliai – gerai išdžiovinti. Jų spalva – neįprastai žaliai juoda. Tokie jūros dumbliai pasižymi saldžiu įvairiapusiu skoniu, yra prisotinti baltymų ir vitaminų.
SAVIKONTROLĖS KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
1. Kokių maistinių medžiagų yra žuvyse? 2. Kaip skirstomos žuvys pagal riebalų kiekį? 3. Kaip skirstomos žuvys pagal gyvenimo vietą? 4. Išvardinkite, kokias žinote gėlavandenes žuvis? 5. Kokios žinote žuvis, priskiriamas jūrinėms? 6. Kokias žinote migruojančias žuvis? 7. Pasinaudoję literatūra išvardinkite žuvis, kurių rūšys gali būti priskiriamos jūrinėms, gėlavandenėms ir migruojančioms. 8. Kokios terminės būklės yra gaunamos žuvys? Kokie jų organoleptiniai požymiai ir reikalavimai kokybei? 9. Kokius žinote žuvų konservavimo būdus ir gaunamus produktus? 10. Kaip skirstomos nežuvinės jūros gėrybės? 11. Išvardinkite vėžiagyvius, juos trumpai charakterizuokite? 12. Charakterizuokite moliuskus pagal porūšius. 13. Kuo nežuviniai jūros produktai (gėrybės) skiriasi savo maistine verte nuo žuvų?
149.