Vynas Vynas – natūralus gėrimas, gaminamas fermentuojant uogas ir vaisių sultis. Fermentacija – tai procesas, kurio metu vynuogėse esantis cukrus virsta alkoholiu, o sultys – nuostabiu gėrimu. Skirtingai nuo kitų alkoholinių gėrimų, vynas išsaugo uogų ar vaisių maistines medžiagas – angliavandenius, organines rūgštis, vitaminus. Klasikiniai vynai gaminami tik iš vynuogių ir jų sulčių. Pagal spalvą išskiriamos trys vynų rūšys: baltieji, rožiniai ir raudonieji. Pagal gamybos būdą vynai klasifikuojami: • Natūralūs (9 – 13 %); • Spirituoti (16 – 18 %). Vynai gaminami dedant į juos alkoholio (dažniausiai brendžio), dar nepasibaigus fermentacijai arba iš karto po fermentacijos. Portugalija garsėja spirituotais saldžiaisiais vynais: Potveinais ir Maderomis. Dėl saldaus skonio priskiriami desertiniams vynams; • Desertiniai (10 – 16 %). Saldžių vynų gamybai naudojamos vynuogių rūšys, kuriose palyginti mažai vandens ir daug cukraus: - vanduo iš uogų pašalinimas jas sušaldžius; - Passito gamybos stilius – vynuogės vytinamos ant vynmedžių, po to dar 3–4 savaites papildomai vytinamos gerai vėdinamoje patalpoje; - Amarone (gamybos būdas) – itališkas vytintų vynuogių vynas. Šiam raudonajam vynui būdinga sodri granatų spalva, vaisių kvapas, ilgai išliekantis malonus poskonis. • Aromatizuoti (12 – 20 %) – tai spirituoti, kiečių, kraujažolių, mėtų, cinamono, kardamono ar šeivamedžių ekstraktais aromatizuoti vynai (Vermutai). • Putojantys – tai papildomai fermentuoti vynuogių vynai, gaminami klasikiniu būdu, rauginant buteliuose arba rauginimo talpyklose. Jei vynuogių vynai yra dirbtinai prisodrinti anglies dioksido, jie vadinami gazuotais vyno gėrimais. Desertams gaminti ir gardinti tinka tik aukštos kokybės, brandūs, aromatingi, dažniausiai desertiniai vynai. Vaisių desertams jie suteikia saldumo ir šviežumo, o kremams – išskirtinumo. Portveinas, Sherry ir Marsala yra tipiški desertiniai vynai. Jie būna saldesni nei kiti vynai. Jie tinka ne tik kaip gėrimai prie desertų, bet suteikia vaisiams šviežumo ir saldumo. Vin Santo vynu tinka gardinti Sabajone kremą, o aromatingasis Sauternes – tinka su kriaušėmis. Aromatingi baltieji vynai: Muskateller ar Riesling tinka gaivinantiems šerbetams gaminti, o iš pusiau saldaus vyno paruošti užpilai dera prie natūralių vaisių.
142.
TAI ĮDOMU !
• Marsala – garsus desertinis vynas, gaminamas Sicilijoje, naudojamas kiaušininiam kremui gaminti, suteikia šiam kremui pikantiškumo. Pagal spalvą Marsala skirstoma į auksinę (oro) ir gintarinę (ambra), o pagal saldumą – saldžią (dolce), pusiau sausą (semisecco) ir sausą (secco); pagal išlaikymą – į daugelį įvairių kategorijų: fino yra vienus metrus išlaikytas medinėse statinėse, superiore – 2 metų, o superiore riserva – mažiausiai 4 metų senumo vynas. Ilgiau brandinti vynai priklauso aukščiausiai klasei: Vergine Stravecchio – mažiausiai 10 metų.
Balzamico actas Garsusis Aceto balsamico nepriskiriamas prie alkoholinių gėrimų. Tai actas, išlaikytas ilgiau nei 25 metus ir vartojamas panašiai kaip vertingas senas vynas. Į neįprastus desertus pilamas jaunesnis – 3-12 metų išlaikymo Aceto balsamico. Jis gaminamas iš pakaitinto jauno Trebbiano vynuogių vyno Aceto balsamico rajone, esančiame aplink Modeną. Spalvą, aromatą ir švelniai aštrų skonį actas įgauna ilgus metus brandintas ąžuolo, kartais kaštono, vyšnios, uosio, šilkmedžio ar net kadagio statinėse.
2.3.5. PRIESKONIAI Prieskoniai nuo seniausių laikų užėmė svarbią vietą žmogaus gyvenime. Jau akmens amžiuje žmonės skanindavo maistą įvairiomis žolelėmis ir augalų šaknimis. Visuotinio prieskonių vartojimo istorija prasidėjo Artimuosiuose Rytuose. 2800 m. pr. Kr. Senovės Egipto papirusuose minimi tokie prieskoniai, kaip mėta, mairūnas ir cinamonas. Prieskoniai – tai medžiagos, skirtos pagerinti patiekalų ar gėrimų skonį bei suteikti jiems aromato.
143.