64
Mokytojų ugdymas 2008
Buvo apklausta beveik tiek pat I–IV kursų užsienio kalbas studijuojančių studentų. Tarp jų didžiąją daugumą (67,0) sudarė anglų, ketvirtadalis vokiečių ir mažuma (8,0) prancūzų kalbas studijuojantys būsimieji užsienio kalbų mokytojai. Pagal amžių tiriamųjų pasiskirstymas buvo beveik tolygus (38,0 – 19 ir 20 m. ir 40,0 – 21 ir 22 m.), tačiau vyriausios (23 m. ir daugiau) amžiaus grupės respondentų apklausta beveik perpus mažiau nei jaunesniųjų jų kolegų. Visų tiriamųjų imtį sudarė didžioji dauguma (92,0) merginų ir mažuma (8,0) vaikinų.
There was about the same number of I –IV year students of foreign languages participating in the research. The majority of them were students of English (67,0), a quarter - students of German and minority – students of French (8,0). Respondents’ distribution by age was more or less equal (38,0 – 19 and 20 years; 40,0- 21 and 22 years.), with senior students (23 and over) making up only a half of junior age groups of the respondents. There was a majority of women and a minority of men taking part in the research.
Būsimųjų užsienio kalbų mokytojų moralinių sprendimų lygmens ypatumai Siekiant nustatyti tiriamojo moralinį sprendimą, atliekama trijų faktorių analizė: 1) stadijos faktoriaus (stage factor), t. y. tiriamųjų moralinių sprendimų vertinimas pagal L. Kohlberg’o moralinio samprotavimo lygmenis; 2) argumentų už ir prieš faktoriaus (pro- con factor) – asmens išankstinės nuomonės, kurią tiriamasis susidaro prieš skaitydamas ir analizuodamas argumentus už ir prieš, įvertinimas. Kaip pažymima mokslinėje literatūroje (Lind, Hartmann, Wakenhut, 1985), moralinio sprendimo priėmimą gali motyvuoti ne tik moraliniai principai, bet ir kiti motyvai. Be to, tiriamąjį gali veikti tarp respondentų pasireiškianti tendencija – noras sutikti su testo teiginiais, taip pat ir asmeninė tiriamojo nuomonė apie šią moralinę dilemą. Būtent prieštaringų argumentų sugretinimas leidžia nustatyti, kurie motyvai lemia asmens moralinį sprendimą; 3) dilemos faktoriaus (abian factor), arba specifinio dilemos konteksto, kurį tiriamasis turi įvertinti pagal moralės principus bei normas. Pastarasis faktorius atskleidžia, kaip asmuo diferencijuoja ir integruoja moralės principus, kuriais grindžiamas moralinės dilemos sprendimas. Šių trijų faktorių koreliacinė analizė leidžia įvertinti moralinį asmens sprendimą, atskleisti realias asmens dispozicijas, kurių pagrindu jis priimamas. Pagal būsimųjų užsienio kalbų mokytojų tyrimo duomenis apskaičiuojamas moralinių sprendimų kompetencijos C indeksas1, kuris rodo, ar asmens sprendimas pasirinkti vieną ar kitą už ar prieš argumentą yra pagrįstas moralės principais, t.y. ar moralinės žinios tampa asmens internalizuotomis žiniomis (Lind, 2006). Kaip teigia testo autorius, moralinių
The Peculiarities of future foreign language teachers’ moral judgments To assess the level of moral judgment competence the factorial of three factors analysis is carried out: 1) stage factor, i.e. the assessment of moral judgments according to L. Kohlberg’s levels of moral reasoning; 2) pro-con factor, i.e. differentiation of moral concerns from a person’s concern for supporting his or her intuitive opinion, thus the test incorporates arguments based on both conforming and contrary opinions. It has been pointed out in scientific literature (Lind, Hartmann, Wakenhut, 1985), that in the process of judgment making there can be other motivating factors apart from moral principles that should be taken into consideration. These might be acquiescence (general tendency to agree with whatever arguments are given) and opinion conformity (whether the argument for one’s own standpoint speaks for a solution to the dilemma), which are most important orientations that have to be considered in addition to moral motives; 3) dilemma factor, specific dilemma context, which a respondent has to evaluate according to moral principles and norms. This factor allows to investigate how moral judgments are differentiated and integrated. The factorial analysis of these three factors allows to evaluate person’s judgment, revealing real personal dispositions, on the basis of which it is made. According to the research data, moral judgment competence C index is calculated, which shows whether person’s judgment to choose one or an other pro or con argument is based on moral principles, i.e. reflects a person’s ability to judge arguments according to their moral quality and shows if moral knowledge becomes internalized (Lind, 2006). As the author of the test suggests, moral judgment competence C index1 ranges from 0 to 100. It indicates the percentage
Tarptautinių žodžių žodyne: sutartinis ženklas klasifikacijos skyriams žymėti, santykinis dydis, rodiklis.
1
1
In the Dictionary of International Words: conventional sign to mark the chapters, relative value, index.