Naujoji mobilumo koalicija - Vilniaus Geležinkelio stoties kūrybinių dirbtuvių ataskaita

NAUJOJI MOBILUMO KOALICIJA TRANSFORMACIJOS STRATEGIJA INTEGRUOTAM MOBILUMO CENTRUI

VILNIAUS GELEŽINKELIO STOTIES KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ ATASKAITA

ĮŽANGA AB „Lietuvos geležinkeliai“, bendradarbiaudami su Lietuvos architektų sąjunga bei Vilniaus miesto savivaldybe, įgyvendina “Vilnius Connect” projektą, kurio siekis – geležinkelio teritorijos pertvarka iš industrinės - pramoninės į daugiafunkcį susisiekimo, verslo, paslaugų, kultūros, laisvalaikio ir poilsio centrą.

Pakitę AB ”Lietuvos geležinkeliai” infrastruktūros poreikiai, keliami aukšti keleivių aptarnavimo standartai, “Rail Baltica” projekto įgyvendinimas ir vidinė bendrovės reorganizacija sudarė prielaidas efektyviau panaudoti turimą nekilnojamąjį turtą ir ieškoti perspektyvių jo vystymo galimybių. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė rengia detalųjį planą teritorijos tarp Panerių, Geležinkelio, Stoties ir Seinų gatvių, Naujamiesčio seniūnijoje, kur jau atliko esamos būklės analizę. Kūrybinės dirbtuvės yra antrojo detaliojo plano rengimo etapo įgyvendinimo pradžia.

Urbanistinių - architektūrinių dirbtuvių formatas pasirinktas sąmoningai, kaip demokratiškas, gilesnis kūrybinių idėjų paieškos kelias (alternatyva urbanistinių idėjų konkursui).

Kūrybinių dirbtuvių metu pristatytos idėjos bei rekomendacijos bus integruotos į būsimus detaliojo plano sprendinius. Patvirtinus detalųjį planą, pagal poreikį, bus skelbiami architektūriniai konkursai.

Ši ataskaita yra mmap. urbanistų komandos darbo rezultatas. Komanda yra sukaupusi didelę kompleksinių teritorijų transformavimo patirtį Lietuvoje ir užsienyje, taip pat remiasi kūrybinių dirbtuvių organizatorių pateikta medžiaga bei duomenimis, ekspertų įžvalgomis ir patarimais.

Kūrybiniame procese dalyvavo penki mentoriai, platus NT specialistų būrys, bendruomenės atstovai ir kitos suinteresuotos šalys, kurios teikė grįžtamąjį ryšį refleksinių sesijų metu ir vertino kūrybinių dirbtuvių rezultatus.

Darbas buvo vykdomas nuosekliai ir kryptingai, pradedant nuo plataus konteksto supratimo ir teritorijos reikšmės miesto kontekste identifikavimo. Vyko diskusijos apie projekto įtaką aplinkinėms teritorijoms jos sėkmės arba nesėkmės atveju. Aiškus vystymo implikacijų suvokimas leidžia formuoti aiškų vertybinį stuburą ir bendrus miesto tikslus. Šie tikslai vėliau detalizuojami ir virsta strategijomis, erdvių organizavimo pasiūlymais, planavimo ir vystymo principais bei rekomendacijomis.

TURINYS 1. Kam ta koalicija?

6

2. Ko galime tikėtis iš šio projekto?

8

3. Teritorijos strategija

10

4. Naujasis mobilumo centras (HUB)

14

5. Rekomendacijos

24

NAUJOJI MOBILUMO KOALICIJA - TRANSFORMACIJOS STRATEGIJA INTEGRUOTAM MOBILUMO CENTRUI

1. KAM TA KOALICIJA?

Vilniaus Geležinkelio stoties transformacijos vizijos negali apsiriboti vien tik erdviniaistūriniais sprendimais ar pavienių objektų ir erdvių įveiklinimo idėjomis, nes šio projekto iššūkiai yra žymiai kompleksiškesni ir jis gali spręsti žymiai platesnį miesto urbanistinių, socialinių ir ekonominių problemų spektrą, tad būtų neišmintinga nepasinaudoti šia unikalia galimybe.

didesnė konkurencija leistų užtikrinti geresnę vystomų projektų kokybę miestui ir vietos bendruomenėms.

Vietos gyventojai geriausiai suvokia savo gyvenamosios aplinkos problemas, gali aiškiai išsakyti savo poreikius ir norus, kurių nepaisymas, kuria įtampą ir apsunkina projekto įgyvendinimą. Vietos aktyvistų, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių atstovų įsitraukimas į tokio masto vystymo procesą leidžia geriau atskleisti vietos charakterį, stiprina pačią bendruomenę ir didina gyventojų socialinį mobilumą.

Užstatymo tankumas, intensyvumas ar aukštingumas neapibrėžia vystymo procesų kokybės, todėl tampa dažna visuomenės nepasitenkinimo priežastimi. Tarptautinė stočių atnaujinimo praktika rodo, kad visų suinteresuotų šalių įtraukimas į procesą yra būtina projekto sėmės ir kokybės sąlyga.

Pastarieji aspektai yra miesto savivaldos kasdienybė, kuri šiame projekte ir formuluoja socialinį užsakymą, nes projektai be stipraus, ilgalaikio skirtingų politinių jėgų susitelkimo ir palaikymo stringa dažniau.

Transporto ir miesto mobilumo sistemos problemų neįmanoma spręsti lokaliame mastelyje ar vertinant tik vieną iš modalumo dalių. Todėl prie bendro stalo turėtų sėsti visos už miesto judumą atsakingos šalys, kurių bendro darbo rezultatas - integruotas mobilumo sprendinys - patrauklus, ekonomiškas ir patogus miesto gyventojams ir svečiams.

Geležinkelio stoties transformacijos projektas turi atspindėti visų susijusių šalių interesus ir skirtingų politinių jėgų programas.

Suvienydami visas interesuotas šalis, Lietuvos geležinkeliai galės pasiūlyti teritoriją kuri patraukli vystytojams, yra patogi keleiviams bei priimtina artimiausiems teritorijos gyventojams.

Svarbu, kad visos suinteresuotos šalys gautų akivaizdžios ir apčiuopiamos naudos, tik tada galima kalbėti apie tikrą, stabilią ir stiprią mobilumo koaliciją.

Lietuvos geležinkeliai yra viena didžiausių šalies bendrovių, tačiau nepaisant turimų resursų ir projekto finansavimo šaltinių, platesnis NT vystymo partnerių įsitraukimas leistų tiksliau įvertinti vystomo komplekso funkcinę sandarą, apimtį ir su tuo susijusias rizikas, o 6

VILNIAUS GELEŽINKELIO STOTIES KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ REZULTATŲ ATASKAITA - KOMANDA MMAP

Lietuvos geležinkeliai

Tarpmiestinių autobusų stoties operatoriai ir turto savininkai

NT vystytojai

Vietos nevyriausybinės organizacijos ir aktyvistai

#VILNIUSCONNECT

SĮ "Susisiekimo paslaugos"

Vietos bendruomenių atstovai

Turto savininkai

Vilniaus miesto savivaldybė ir seniūnijos

1 pav. Projekto proceso dalyvių ir interesų grupių schema Svarbu, kad kiekvienas proceso dalyvis matytų akivaizdžią dalyvavimo naudą ir žinotų savo vietą procese. Projekto įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo skirtingų interesų grupių tarpusavio bendradarbiavimo. Trūkstant bent vieno iš dalyvių prie derybų stalo - maksimalios projekto vertės sukurti nepavyks.

7

NAUJOJI MOBILUMO KOALICIJA - TRANSFORMACIJOS STRATEGIJA INTEGRUOTAM MOBILUMO CENTRUI

2. KO GALIME TIKĖTIS IŠ ŠIO PROJEKTO?

Rail baltica jungtis ir visos su tuo susijusios investicijos užtikrins geresnį miesto junglumą, o stoties teritorija dar labiau stiprins miesto vartų funkciją - pirmąjį įspūdį apie miestą į jį atvykstantiems žmonėms. Nepaisant visų grėsmių ir projekto rizikų - funkcinė ir inžinerinė programa bus įgyvendinta, tačiau, tenka pripažinti, kad jos įgyvendinimo fizinė išraiška neturi lemiamos įtakos nė vienai iš išvardintų miesto dalių.

Teritorija yra šalia jau susiformavusių miesto dalių: Senamiesčio, Naujamiesčio ir Naujininkų rajonų. Kiekvienas iš šių rajonų turi savitą charakterį, gyventojus bei jų erdvių naudotojus.

Svarbu klausti kokią įtaką #vilniusconnect projektas turės esamiems socialiniams, kultūriniams, ekonominiams ir kitiems vietos bendruomenių ryšiams? Akivaizdu, kad: Vilniaus centrinė dalis - Senamiestis, dėl savo unikalumo ir ten esančių funkcijų ir paslaugų koncentracijos sėkmingai vystysis ir gerės. Vargu ar projekto nesėkmė galėtų turėti lemiamos įtakos Senamiesčio ateičiai.

Kita vertus, lemiamas kokybinis teigiamas arba neigiamas pokytis gresia tik Naujininkų rajonui. Naujininkų rajonas gali tapti arba nauja patrauklia miesto teritorija, kuri trauktų gyventojus ir lankytojus savo socialinėmis funkcijomis, su žalia aplinka bei kultūros paveldo vertybėmis, arba atskirtu ir izoliuotu stoties užnugariu. Tenka prieiti prie išvados, kad šis projektas gali arba atverti Naujininkų transformacijos potencialą, arba ji užrakinti.

Naujamiestis kultūros ir gyvenimo kokybės požiūriu vystosi itin greitai. Geležinkelio teritorijos projekto sėkmė leistų Naujamiestyje esančioms funkcijoms ir paslaugoms plėstis link geležinkelio teritorijos, o esama paslaugų ir funkcijų infrastruktūra galėtų pritraukti naujų lankytojų. Nepaisant to, geležinkelio stoties pokyčiai neturės lemiamos įtakos įsibėgėjusiems rajono pokyčiams.

Vilniaus oro uostas ir toliau skraidins keleivius, tačiau kokybiškesnė stotis kelionę į Vilniaus senamiestį galėtų padaryti dar patogesne.

Teritorija yra gerai matoma atvykstant S. Dariaus ir S. Girėno gatve - miesto transporto koridoriumi, kuris vargu ar artimiausiu metu taps ramaus eismo gatve. Tikėtina, kad ši ašis ir liks transporto arterija, o pokyčiai aplink geležinkelio stotį taps tik neblogu orientyru.

8

Sėkmės atveju projektas gali veikti kaip dinamiška ir gyva jungtis tarp Senamiesčio, Naujamiesčio ir Naujininkų rajonų. Šios miesto dalys būtų apjungtos geležinkelio teritorijos ir naujų projektų, o tai užtikrintų nuoseklų gyvenimo ir paslaugų kokybės gerėjimą.

Nesėkmės atveju - vystoma teritorija dar stipriau atribotų Naujininkus nuo Senamiesčio, o suprastėjęs pasiekiamumas ir integracija atitolintų pozityvius pokyčius ir Geležinkelio stoties teritorijoje.

VILNIAUS GELEŽINKELIO STOTIES KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ REZULTATŲ ATASKAITA - KOMANDA MMAP

NAUJAMIESTIS STOTIS NAUJININKAI

A3 S. DARIAUS IR S. GIRĖNO G. ORO UOSTAS

2 pav. Struktūrinė miesto rajonų schema Schema iliustruoja projekto poziciciją miesto struktūroje. Pagrindinė išvada - projektas turės teigiamos įtakos visam miestui, tačiau Naujininkams jis itin svarbus, nes gali arba smarkiai pabloginti, arba smarkiai pagerinti esamą situaciją.

9

NAUJOJI MOBILUMO KOALICIJA - TRANSFORMACIJOS STRATEGIJA INTEGRUOTAM MOBILUMO CENTRUI

3. TERITORIJOS STRATEGIJA

Šiuo metu Naujininkų rajonas yra atskirtas geležinkelio bėgių nuo besivystančio Naujamiesčio bei jau klestinčio Senamiesčio. Ši teritorija turi potencialo tapti kokybiško gyvenimo vieta, kuri išsiskirtų savo želdynais ir gyvybingomis gatvėmis. Ši transformacija galėtų prasidėti nuo Pelesos g. rekonstrukcijos į gyvenamą linijinį centrą, veidrodžio principu stoties pusėje vystant naują programą, savo rodikliai panašią į esamus pastatus.

Nustatant teritorijos vystymo "taisykles" vystytojai gali būti skatinami tvarkyti visuomenines erdves, atkurti nutrūkusius istorinius ryšius. Pėsčiųjų ir dviračių jungtis tarp Algirdo ir Dzūkų gatvių suformuotų naują patekimą į Naujininkus. Panerių ir Sodų gatvių rekonstrukcijos paverstų šias gatves patraukliomis jungtimis bei paskatintų reikalingų funkcijų gyventojams ir lankytojams kūrimą.

Teritorijos rytuose, Sniego gatvėje esantys pataisos namai ir vakarinėje dalyje, Dzūkų gatvėje esantis įvairių funkcijų kompleksas bei buvęs "Taksi" parkas ateityje transformuosis.

Projektai papildys esančias funkcijas bei sukurs trūkstamas. Ateityje tai gali tapti traukos objektais, kurie įveiklintų Pelesos gatvę.

Esamas siauras ir nesaugus pėsčiųjų tiltas negali užtikrinti tinkamo susisiekimo tarp Senamiesčio ir Naujininkų. Naujos siūlomos jungtys tarp transporto mazgo ir gyvenamojo rajono užtikrintų transporto pasiekiamumą, taip pat suformuotų naujus dviračių ir pėsčiųjų ryšius.

Didžioji dalis Naujininkų yra apstatyta laisvai stovinčiais daugiabučiais. Gausų mažų sklypų ir erdvių, kurios sunkia įsisavinamos, tačiau puikiai tinkami vietos gyventojų bendruomenės iniciatyvoms ir projektams - urbanistinei akupunktūrai, kurie leistų ne tik suformuoti geresnę gyvenamąją aplinką, bet ir stiprintų bendruomenę.

Nutrūkusių istorinių jungčių atkūrimas yra logiškas tik tose vietose, kur tai yra įmanoma (geležinkelio bėgių atėjimas 1862 m. lėmė didžiulius reljefo pokyčius, todėl dali jungčių yra nepataisomai nunykę). Svarbiau šiuos ryšius įprasminti ir panaudoti kitų Senamiesčio erdvių aktyvavimui.

Transformavus teritorijoje esančius didžiuosius sklypus bei vietos iniciatyvomis aktyvavus esančias tuščias erdves - jungtys tarp šių centrų taip pat galėtų pradėti keistis ir tapti žaliomis gyvomis jungtimis.

10

Stotis - stipri jungtis tarp dviejų Vilniaus rajonų, tačiau būtina suprasti, kad tai kas galioja Senamiesčio pusėje, nebūtinai tinka Naujininkų pusėje. Visos vietos transformacijos strategijos privalo remtis bendra vertybine sistema ir atitikti bendrus teritorijos vystymo tikslus bei siekius.

VILNIAUS GELEŽINKELIO STOTIES KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ REZULTATŲ ATASKAITA - KOMANDA MMAP

Š V. op en

irdo

ne

dų

g.

rių

Se

g.

A lg

g.

g.

o

Pa

So

in

ių

g.

Geležinkelio g.

žio g.

Gu

dų

g.

P a n evė

Zanav ykų g.

Pelesos g.

3 pav. Teritorijos strategijos schema

11

Sniego g.

NAUJOJI MOBILUMO KOALICIJA - TRANSFORMACIJOS STRATEGIJA INTEGRUOTAM MOBILUMO CENTRUI

4 pav. Dirbtuvių akimirka

5 pav. Dirbtuvių akimirka

12

VILNIAUS GELEŽINKELIO STOTIES KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ REZULTATŲ ATASKAITA - KOMANDA MMAP

6 pav. Dirbtuvių rezultatų pristatymas

7 pav. Diskusiją apie dirbtuvių rezultatus

13

NAUJOJI MOBILUMO KOALICIJA - TRANSFORMACIJOS STRATEGIJA INTEGRUOTAM MOBILUMO CENTRUI

4. NAUJASIS MOBILUMO CENTRAS (HUB) Mobilumo centras, sujungdamas naująsias geležinkelio ir autobusų stotis, taptų pagrindiniu traukos tašku visiems keliautojams. Tai vienas objektas, kuris sutelkia visas keleiviams reikalingas funkcijas - keliones, jų aptarnavimą, komercines paslaugas, laukimo erdves bei visuomenines funkcijas.

Esamas geležinkelio stoties pastatas, galėtų tapti nauju visuomeniniu traukos objektu. Jį rekonstravus čia galėtų įsikurti menų, paslaugų ir edukacijos centras, kuris sukurtų šiuo metu teritorijoje trūkstamas visuomenines funkcijas.

Teritorijoje būtų įkurtą daug darbo vietų, paslaugų ir biurų, kurie trauktų žmones, skatintų čia įsikurti papildomas funkcijas, užtikrintų aplinkos gyvybingumą, kurtų kokybišką ir dinamišką darbo ir poilsio aplinką.

Pelesos gatvės transformacijos tikslas - ją humanizuoti ir paversti gyva ir gyvenama nuraminto eismo žalia alėja, kuri kartu su naujomis funkcijomis galėtų tapti lokaliu centru.

Pozityvūs pokyčiai Pelesos gatvėje galėtų tapti Naujininkų rajono atsinaujimo pradžia.

Transformuojant esamą žiedą priešais stotį ir sutelkiant visuomeninį transportą vienoje vietoje šis mazgas taptu aiškesniu ir geriau suprantamu atvykimo-išvykimo tašku. Miesto visuomeninio transporto koncentracija leistų likusią erdvę apželdinti arba sukurti naujų patraukių viešųjų erdvių ir susibūrimo vietų. Visuomeninio transporto koncentracija taip pat leistų pradėti diskusiją apie šiandieninį viešojo transporto tinklą ir jo planavimo ydas.

Atsisakius esamo judraus eismo Stoties gatvėje ir rekonstravus tuščias erdves teritorijoje galėtų įsikurti Stoties parkas, kuris pasiūlytų kokybiškas poilsio ir rekreacijos erdves miestiečiams bei lankytojams.

Sukuriama nauja, patogi ir saugi jungtis virš bėgių su atskirtais dviračių ir pėsčiųjų takais leistų miestiečiams nevaržomai ir saugiai judėti tarp šiaurinės ir pietinės bėgių dalies.

Naujas viešbutis ne tik trauktų miesto svečius, tačiau galėtų būti išnaudojamas kaip moderni konferencijų bei susitikimų organizavimo vieta tarpmiestiniams ar net tarptautiniams renginiams.

Vakarėje dalyje vystomas pastatas-orientyras ne tik trauktų lankytojus į teritoriją, bet ir galėtų pasiūlyti išskirtinę apžvalgą į visą geležinkelio teritoriją čia įrengiant valdymo ir kontrolės bokštą.

Kiekvienas esamas ir būsimas projektas turėtų būti vertinamas per viešųjų erdvių gyvybingumo ir jų aktyvavimo prizmę, jų indėlį į vietos darbo, gyvenimo ir laisvalaikio kokybę.

Skirtingai nuo esamos geležinkelio infrastruktūros, siūlomos dengtos platformos leistų sumažinti triukšmo ir oro taršą, apsaugotų keliautojus nuo kritulių. Platformos stogą siūloma padengti permatomais saulės kolektoriais, kurie galėtų aprūpinti dalį stoties žalia atsinaujančia energija.

14

VILNIAUS GELEŽINKELIO STOTIES KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ REZULTATŲ ATASKAITA - KOMANDA MMAP

Š V. op en

irdo

g.

g.

o

Pa

So

ne

g.

rių

A lg

dų

g.

Se 7

in

16

8

ių

g.

17 9

4

5

6

14

10

15

18 19

7 Peronai (LT) 11

2 Peronai (Ne Šengeno BE, RU)

20

5 Peronai (Rail baltica)

12

Sniego g.

Pelesos g.

žio g.

13

Gu

dų

g.

P a n evė

2

Geležinkelio g.

3

Zanav ykų g.

1

8 pav. Teritorijos funkcinio išdėstymo planas 1. Naujas biurų pastatas, 2. Pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas, 3. Biurai geležinkelio valdymo bokštas, 4. Biurai, 5. Aikštė, 6.

Daugiafunkcis pastatas 7. Funkcijos virš įvažiavimo į stotį 8. Autobusų stotis 9. Įėjimas į mobilumo centrą (hub'ą) 10.

Geležinkelio laukiamasis, 11. Dengtos platformos, 12. Bendruomeninė pusė, 13. Rekonstruojama Pelesos g., 14. Esamas pastatas 15. Galerija ir kultūros centras, 16. Miesto autobusų terminalas, 17. Parkas, 18. Viešbutis, 19. Smulkaus mastelio funkcijos, 20. Naujos funkcijos parko aktyvavimui

15

NAUJOJI MOBILUMO KOALICIJA - TRANSFORMACIJOS STRATEGIJA INTEGRUOTAM MOBILUMO CENTRUI 9 pav. Stoties planas naujame įėjimo lygyje, 1a.

10 pav. Dėl esamo natūralaus ir suformuotų žemės lygių skirtumų teritorijoje galima formuoti pagrindinį judėjimą viename aukšte. Toks vystymo principas leistų suformuoti pagrindines judėjimo kryptis bei taptų patraukliu pasažu, pripildytu komercinėmis ir paslaugų funkcijomis.

Š V. op en

irdo

ne

dų

g.

rių

Se

g.

A lg

g.

g.

o

Pa

So

in

ių

g.

Geležinkelio g.

Sniego g.

žio g.

Gu

dų

g.

P a n evė

Zanav ykų g.

Pelesos g.

Pelesos g.

11 pav. Siūlomas Pelesos g. profilis

16

VILNIAUS GELEŽINKELIO STOTIES KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ REZULTATŲ ATASKAITA - KOMANDA MMAP 12 pav. Stoties planas įėjimo lygyje iš Pelesos g., 2a.

Siūlomo transporto mazgo prieigos veiktų kaip apželdintos ir kokybiškos viešosios erdvės. Papildomos funkcijos (automobilių parkavimas, muitinės infrastruktūra ir kt.) įsikurtų aukščiau geležinkelio bėgių, bet vis vien žemiau Pelesos gatvės lygio.

Š V. op en

irdo

ne

dų

g.

rių

Se

g.

A lg

g.

g.

o

Pa

So

in

ių

g.

Geležinkelio g.

Sniego g.

žio g.

Gu

dų

g.

P a n evė

Zanav ykų g.

Pelesos g.

Geležinkelio g.

13 pav. Siūlomas Geležinkelio g. profilis

17

NAUJOJI MOBILUMO KOALICIJA - TRANSFORMACIJOS STRATEGIJA INTEGRUOTAM MOBILUMO CENTRUI 14 pav. Teritorijos vystomų plotų schema Bendras teritorijos vystymo potencialas yra 120.000 m2 , jei procese dalyvauja visi partneriai. Vystomas plotas mažėtų, jei iš mobilumo koalicijos pasitrauktų partneriai.

Š V. op en

irdo

g.

g.

o

Pa

dų

g.

rių

A lg

ne

So

g.

Se

in

ių

g.

20k m2 Geležinkelio g.

15k m2

20k m2

20k m2

25k m2

6k m2

10k m2

15k m2

3k m2 10k m2

Sniego g.

Gu

dų

g.

P a n evė

žio g.

Pelesos g.

Zanav ykų g.

2k m2

Bendras teritorijos vystymo potencialas siekia apie 120.000 kvadratinių metrų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad projekto koalicijoje nedalyvaujant bent vienam iš partnerių - vystomas plotas bus mažesnis, o projektas sudėtingiau įgyvendinamas nes: 1. Koalicijoje nedalyvaujant tarpmiestinių autobusų stočiai, bus būtinas sudėtingesnis tarpmiestinio transporto sprendinys.

2. Tikėtina, kad vystomo ploto kiekis turės likti, tačiau siekiant pasiekti rodiklius reikės

18

didinti tankumą ir intensyvumą bei mažinti viešųjų erdvių kiekį.

3. Tikėtina, kad Naujininkų pusėje bus būtina didinti vystomą plotą, o tai didins įtampą tarp bendruomenės ir projekto vystytojų.

4. Bendruomenės pasipriešinimas arba įtampos mažina politinį palaikymą ir didina projekto įgyvendinimo terminus ir rizikas.

Stipri veikianti kaolicija leidžia didinti vystomo projekto ir viešųjų erdvių transformacijos apimtis.

VILNIAUS GELEŽINKELIO STOTIES KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ REZULTATŲ ATASKAITA - KOMANDA MMAP 15 pav. Teritorijos aukštingumo schema Siūlomas teritorijos užstatymo aukštingumas ir intensyvumas didinamas kryptingai nuo mažo aukštingumo - ("XS" ir "S") iš Senamiesčio ir Naujininkų pusės iki vidutinio aukštingumo ("M") - ties naujai siūlomu transporto mazgu iki didesnio aukštingumo ("L" ir "XL") - į teritorijos vakarinę dalį.

Š V. op en

irdo

g.

g.

o

Pa

g.

rių

A lg

ne g.

6a

dų

Se 2a

6a

So

6a

"XL"

6a

4a

4a

"M"

"L"

2a

4a

"S"

4a 3a

3a

4a 3a

"XS" 4a

2a

Sniego g.

Pelesos g.

Gu

dų

g.

P a n evė

žio g.

"S" Zanav ykų g.

g.

Geležinkelio g.

6a

6a

ių

4a

"M"

4a

in

Pastatų aukščiai derinami prie gretimybių ir susiklosčiusio morfotipo palaipsniui didinant mastelį ir aukštingumą tolstant nuo istorinės miesto dalies rytuose į teritorijos vakarus.

apžvelgiami atvykstant į teritoriją Algirdo bei Dariaus ir Girėno gatvėmis, tačiau būtų mažiau matomi nuo istorinės miesto dalies.

Projekto sėkmė nepriklauso nuo tūrinės kompozicijos architektūrinių dominančių, - žymiai svarbiau pastatų ryšys su gatve, funkcijos pirmuosiuose pastatų aukštuose, subalansuota ir įvairi funkcinė programa, viešųjų erdvių gyvybingumą ir integraciją užtikrinantys plano sprendiniai.

Teritorijos rytinę dalį, esančią arčiau Vilniaus Senamiesčio dalies ir apžvelgiamą nuo istorinių gatvių - Sodų, V. Šopeno, Seinių bei Geležinkelio, siūloma vystyti mažesnio aukštingumo ir mastelio.

Vakarinėje dalyje siūlomi didesnio aukštingumo stambesni pastatai, kurie galėtų būti 19

NAUJOJI MOBILUMO KOALICIJA - TRANSFORMACIJOS STRATEGIJA INTEGRUOTAM MOBILUMO CENTRUI 16 pav. Pjūvio fragmentas

#BENDRUOMENĖS_PUSĖ

Įėjimas iš Naujininkų pusės

Bendradarbystės erdvės ir bendruomeninės funkcijos

Permatomi saulės kolektoriai

Lenga stogo konstrukcija

Pelesos g.

Erdvė po stogu

Liftai

Dviračių tiltas po stogu

Ramus gyvenamos gatvės profilis

Peronai

Šviesa patenka į požeminę alėją

Išnaudojamas aukščių skirtumas ne Šengeno šalių kelionėms, muitinei ir DUTY-FREE zonai.

Įėjimas iš Naujininkų pusės

Dengti peronai

Pelesos g.

Požeminis patekimas į peronus

17 pav. Skersinis pjūvis tarp Pelesos ir geležinkelio gatvių

20

VILNIAUS GELEŽINKELIO STOTIES KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ REZULTATŲ ATASKAITA - KOMANDA MMAP 18 pav. Pjūvio fragmentas

#SENAMIESČIO_PUSĖ

Kavinės ir restoranai su vaizdu į parką

Bendradarbystės ir susitikimų erdvės erdvės

Susitikimų erdvės

Geležinkelio g.

Stogo terasa

Autobusai

Komercinės funkcijos

Patekimas į Geležinkelio g. arba į peronus

Tarpmiestinių autobusų laukiamasis

Įėjimas iš senamiesčio pusės

Stoties laukiamasis

Parkas Geležinkelio g.

21

NAUJOJI MOBILUMO KOALICIJA - TRANSFORMACIJOS STRATEGIJA INTEGRUOTAM MOBILUMO CENTRUI

Balansas per viešosios infrastruktūros ko-finansavimą

Istorinių jungčių atkūrimas

Didesnis vystomų projektų intensyvumas teritorijose, kur tai įmanoma, galėtų eiti koja kojon su viešos infrastruktūros finansavimu. Pvz. nauju pėsčiųjų ir dviratininkų tiltu per geležinkelį.

Svarbu įvertinti galimybes atkruti sunykusias istorines jungtis.

Konkrečiai šiame pasiūlyme siūloma Panerių g. gale įrengti laiptus į naujai planuojamą Stoties laukimo salę - "Miesto svetainę"

Balansas per paveldo (NE)saugojimą Svarbu sudaryti prielaidas esamų pastatų išsaugojimui (nepriklausomai jie yra KPD registruose ar ne) per didesnius vystymo rodiklius tiems, kurie pasirenka saugoti esamus pastatus ir rodiklių mažinimą tiems, kurie pasirenka šiuos statinius griauti.

Balansas per "tinkamo" mastelio parinkimą (veidrodis) Veidrodžio strategija leidžia išvengti konfliktų. Teritorijoje atkartojamas jau susiklostęs morfotipas, tačiau galimas skirtingas tokio perimetro funkcinis programavimas. Tai leidžia tikėtis teigiamų pokyčių ir "kopijuojamoje" pusėje.

Vietos bendruomenių iniciatyvos Vietos bendruomenių iniciatyvos yra sveikintinas dalykas, todėl savivaldybė turėtų jas aktyviai remti. Stipri bendruomenė yra gerai organizuota bendruomenė, kuri rūpinasi savo aplinka ir taip mažina jos priežiūros kaštus.

Urbanistinė akupunktūra Mažais taikliais ir tiksliais projektais galima išspręsti daug didelių problemų. Tokie projektai buria bendruomenę, o stiprūs socialiniai ryšiai traukia naujus gyventojus.

Gyvos gatvės Gatvės yra pagrindinės ir daugiausiai vietos užimančios miestų viešosios erdvės. Gatvių gyvybingumas tiesiogiai priklauso nuo jų plano ir profilio sprendinių. Selektyvi gatvių transformacija leidžia gerinti verslo galimybes.

Naujos pėsčiųjų ir dviratininkų jungtys Geras pasiekiamumas leidžia pritraukti naujų gyventojų, didina turto kainas, sprendžia saugumo ir atskirties problemas. Geras pasiekiamumas dviračiu ir pėsčiomis mažina automobilių poreikį.

22

Miesto svetainė Visada atviros ir kviečiančios pusiau-viešos erdvės yra geras būdas gerinti miesto įvaizdį. Siūlomas stoties laukiamasis turėtų tapti aktyvia ir gyva zona keliaujantiems ar laukiantiems žmonėms,

VILNIAUS GELEŽINKELIO STOTIES KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ REZULTATŲ ATASKAITA - KOMANDA MMAP

Projektų stambinimas naujų koalicijų kūrimui

Parkas kaip kompensacija

Vienas iš būdų pritraukti partnerių į projektą - įtraukti jų valdomą turtą projektą sustambinti. Naujų vystymo koalicijų sukūrimas, kai visi dalyviai gauna naudos, yra Lietuvoje per retai taikomas metodas.

Tikėtina, kad infrastruktūros sustambinimas gali turėti neigiamos įtakos vietos gyventojams, todėl siūloma kurti naujas žalias kokybiškas erdves kaip kompensaciją už galimai neigiamus pokyčius.

Mobilumo sprendimas miesto masteliu Miesto mobilumas neturėtų būti sprendžiamas lokaliu masteliu, todėl svarbu, kad šios koalicijos dalyviai nebijotų laužyti arba keisti nusistovėjusių transporto dogmų. Būtina nepamiršti, kad kažkada greitiesiems autobusams buvo irgi prieštarauta.

Aiški ašis Planuojamas įėjimas į stotį remiasi Sodų gatvės ašimi. Stotis tampa natūraliu ir gerai matomu orientyru atvykstantiems iš Senamiesčio pusės.

Naujas parkas Naujas parkas miestiečių ir miesto svečių susitikimams, ir vaikų žaidimams leidžia didinti Senamiesčio žaliųjų erdvių pasiūlą.

Jautrus požiūris į senamiestį Naujas užstatymas privalo atsižvelgti į susiklosčiusį užstatymą. Jautriose vietose reikėtų vengti architektūrinių provokacijų, kurios galėtų didinti projekto įgyvendinimo rizikas.

Viešųjų erdvių aktyvavimas tvarkymas Naujai kuriamas perimetras palei gatvę su nauja programa gali aktyvuoti esamas viešąsias erdves.

Naujos papildomos funkcijos

Paveldo įveiklinimas suteikiant naują prasmę Esamas stoties pastatas galėtų tapti galerija ar muziejumi, renginių vieta ir susibūrimų vieta, vieta inovatyviems verslams ar veikloms.

23

Rytinėje Stoties teritorijos dalyje gali būti vystomos papildomos funkcijos reikalingos tiek vietos bendruomenei, tiek miestiečiams ar miesto svečiams. Čia galėtų įsikurti viešbutis su konferencijų centru, kūrybinės dirbtuvės, papildomos komercinės funkcijos ar smulkus vietinis verslas.

NAUJOJI MOBILUMO KOALICIJA - TRANSFORMACIJOS STRATEGIJA INTEGRUOTAM MOBILUMO CENTRUI

5. REKOMENDACIJOS

Sėkmingam vystymui reikia partnerių koalicijos

proceso, reikia įtraukti bendruomenes, išgirsti jų nuogąstavimus ir atsižvelgti į pasiūlymus.

Nagrinėjama teritorija išsiskiria tuo, kad jos vystymas paliečia skirtingas interesų grupes.

Teritorija ir jos paslaugomis kasdien naudojasi tūkstančiai miestiečių, čia susipina vystytojų ir gyventojų bendruomenių poreikiai bei lūkesčiai.

Vilniaus miesto savivaldybė rūpinasi socialine ir inžinerine infrastruktūra, želdynais taip pat teikia susisiekimo paslaugas. Siekiant, kad projektas būtų vystomas sėkmingai svarbu įtraukti visas interesuotas šalis ir laikyti jas partneriais vystymo procese.

Reikia gerbti teritorijos mastelį ir morfologiją

Susisiekimas turi būti sprendžiamas viso miesto atžvilgiu Automobiliai, visuomeninis transportas ir automobilių dalinimosi aikštelės bei kitos susisiekimo paslaugos (produktų atvežimas, taksi, dviračių eismas ir kt.) turi būti sprendžiama taip, kad užtikrintų saugų ir patogų susisiekimą viso miesto atžvilgiu, o ne tik teritorijos ribose. Įsiklausyti, ko reikia gyventojų bendruomenėmis Senamiesčio, Naujamiesčio ir Naujininkų gyventojų bendruomenėms vystomas projektas gali nulemti gyvenimo kokybę ir aplinką kuri juos supa kasdien. Norint sklandaus vystymo

24

Vystoma teritorija paliečia skirtingas miesto struktūros dalis: Senamiestį, Naujamiestį, Naujininkus. Visos šios teritorijos jau turi susiformavusį identitetą, savo skirtumus, privalumus ir trūkumus. Neapdairus teritorijos vystymas gali ne tik sustabdyti atitinkamų teritorijų plėtrą, bet ir pažeisti jau esamą struktūrą. Vystant teritoriją turi būti atsižvelgiama į istorinius teritorijų ryšius, teritorijoje vyraujančius kvartalų dydžius, jų mastelį ir gatvių siluetus. Naujai vystoma teritorija, jos urbanistinė struktūra ir architektūrinė išraiška turi neužgožti mieste vyraujančių principų, bet juos papildyti.

Visi (bendruomenė, vystytojai ir partneriai) turi likti patenkinti Teritorijos vystymo tikslas - užtikrinti, kad projektas darniai įsilietų į miesto struktūrą, tačiau taip pat išpildytų visų partnerių lūkesčius.

Lietuvos geležinkeliai siekia, kad atsiradusi nauja infrastruktūra veiktų sklandžiai, būtų patogi ir pritrauktų daugiau vartotojų. Gyventojų bendruomenėms svarbu, kad projektas keltų jų gyvenimo kokybę, kurtų patrauklią ir kokybišką aplinką. Teritorijos vystytojai nori, kad čia kuriamos funkcijos ir paslaugos būtų

VILNIAUS GELEŽINKELIO STOTIES KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ REZULTATŲ ATASKAITA - KOMANDA MMAP

kokybiškos, pelningos ir leistų nesudėtingai sukurti papildomą teritorijos potencialą.

Miestiečiams ir miesto svečiams svarbu, kad teritorija būtų saugi ir patogi, joje būtų lengva orientuotis, rasti visas reikalingas paslaugas ir funkcijas. Miesto savivalda siekia, kad nagrinėjama ir aplinkinės teritorijos galėtų tvariai vystytis, būtų patrauklios naujakuriams.

Skatinti vystymą, kai yra panaudojama, rekonstruojama, atkuriama

remiamos ir skatinamos. Šie procesai ne tik leis gyventojams sukurti jaukias ir norimas viešąsias erdves, tai gali paskatinti bendruomeniškumą, įveiklinti jau esamas erdves bei suteikti joms prasmę. Šie procesai suartina bendruomenes, kuria saugesnę ir patrauklesnę aplinką.

Peržiūrėti ir įvertinti atliktus sprendimus pasiūlymus Atitinkami teritorijos vystomo pasiūlymai, kūrybinės dirbtuvės, vietos bendruomenių iniciatyvos ir rekomendacijos turi būti įvertintos.

Siūlomi sprendiniai gali ne tik pasiūlyti sprendimus į rūpimus klausimus, bet ir leidžia pasitikrinti vystymo procesą bei nuspėti jo pabaigos rezultatus.

Siekiant, kad vystymo procesas atneštų teigiamų rezultatų visoms interesuotoms šalims turi būti kuriamos vystymo taisyklės principai. Šie principai turi skatinti vystytojus kurti papildomą naudą visai teritorijai, jos gyventojams bei naudotojams. Esami pastatai, kiek įmanoma, turėtų būti panaudojami juos rekonstruojant. Kultūrinis paveldas turi būti išsaugomas, įprasminamas, čia sukuriant galimybių įvairioms veikloms. Teritorijoje buvę, bet dingę istoriniai susisiekimo ryšiai turėtų būti atkurti, kur tai yra prasminga, o esami išsaugomi ir stiprinami.

Skirti laiko Kiekvienas sprendimas gali kurti arba griauti, diskusija ir refleksija leidžia sumažinti neigiamą vystymo proceso įtaką.

Tai tik proceso pradžia Teritorijos vystymo procesas tik prasidėjo, todėl svarbu išsiaiškinti pagrindinius tikslus ir jų vykdymo priemones, nusistatyti norimus rezultatus, įvertinti jau atliktą įdirbį ir kryptingai laikantis plano vykdyti teritorijos transformaciją.

Lietuvos geležinkeliai turi daug turto - šis projektas - tai tik vienas iš daugybės panašių transformacijos projektų visoje Lietuvoje.

Skatinti bendruomenės vystymo ir įveiklinimo procesus Vietos bendruomenės taip pat turi būti įtrauktos į vystymo procesą. Bendruomenių mikrovystymas, noras įveiklinti atitinkamas erdves ar kuriamos naujos iniciatyvos turėtų būti

25

Pavadinimas: Naujoji mobilumo koalicija. Transformacijos strategija integruotam mobilumo centrui. Vilniaus geležinkelio stoties kūrybinių dirbtuvių ataskaita Autoriai: Martynas Marozas Viktorija Marozienė Augustas Makrickas Magdalena Beliavska Užsakovas: Lietuvos Geležinkeliai ir Lietuvos architektų sąjunga Paslaugos teikėjas: MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ T. Ševčenkos g. 16A, LT-03111, Vilnius martynas@mmap.lt +370 610 40748

mmap. yra Vilniuje įsikūrusi teritorijų ir urbanistinio planavimo įmonė, kuri specializuojasi ties sudėtingais urbanistikos ir planavimo projektais, kuriems būtini netradiciniai vystymo modeliai. Mūsų projektai pasižymi giliu vietos

problematikos ir veikiančių jėgų supratimu, integruotu tarpdisciplininiu požiūriu ir inovatyviais sprendimais.