3. JAUNIMO EMIGRACIJOS MASTAI DIDELI, O UŽTIKRINAMAS TIK LABAI MAŽOS DALIES ĮSITRAUKIMAS Į VYKDOMAS PRIEMONES. Nuo 2010 iki 2016 metų kasmet emigruoja nuo 2,58 iki 5,56 proc. visų šalies 14 – 29 metų amžiaus jaunuolių. Viso per šį laikotarpį emigravo 159,8 tūkst. jaunuolių. Pateikiamos tarpinstitucinių veiklos planų įgyvendinimo ataskaitos yra labai abstrakčios, nurodančios, kiek ir kokių projektų finansuota ar renginių suorganizuota, tačiau nepateikiama informacijos, kiek šios veiklos pasiekė užsienyje gyvenantį jauną žmogų. Pavyzdžiui programoje „Kurk Lietuvai“ nuo 2012 iki 2016 metų dalyvavo tik 108 jaunuoliai.
4. NETOLYGUS INSTITUCIJŲ ĮSITRAUKIMAS Į „GLOBALIOS LIETUVOS“ PROGRAMOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMĄ. Užsienio reikalų ministerija, kaip „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimą koordinuojanti institucija ir kitas valstybės institucijas sutelkianti tam, kad jos į savo specializuotą veiklos sferą įtrauktų su Lietuvos diaspora susijusius veiksmus, įgyvendina priemones, kurios pagal kompetenciją labiau tiktų kitoms įgyvendinančioms institucijoms. Pavyzdžiui priemonės, kurios vykdomos išskirtinai ekonomikos ar turizmo srityje galėtų būti vykdomos Ūkio ministerijos, kultūros srityje – Kultūros ministerijos, bendruomenių telkimo ir jaunimo politikos srityje – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, aukštojo mokslo srityje –Švietimo ir mokslo ministerijos. Panašu, kad Užsienio reikalų ministerijos iniciatyvos, kurios davė startą tam tikroms priemonėms palaipsniui galėtų būti perimtos tų institucijų, kurių kompetencijos srityje yra jų vykdymas.
5. VYKDOMOS PRIEMONĖS ORIENTUOTOS IŠSKIRTINAI Į „MOTYVUOTUS“ JAUNUS ŽMONES. „Globalios Lietuvos“ programoje numatytos 3 priemonės, skirtos užsienyje gyvenantiems jauniems lietuviams: perspektyviems visame pasaulyje studijuojantiems, įstojusiems studijuoti Lietuvoje ir gavusiems konkurso būdu stipendijas, užsienio lietuvių jaunimo organizacijų nariams. Orientuojamasi į „motyvuotus“ jaunuolius, kuomet didžioji dalis emigravusių jaunuolių prieš išvykdami nedirbo. O duomenų, kiek iš jų išvyko studijuoti, o kiek dirbti – nėra. Paradoksalu, kad tie, kurie prieš emigruodami buvo užimti (dirbo didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, gamyboje ir kitose aukštos kvalifikacijos nereikalaujančiose srityse) ir buvo motyvuoti įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje – nėra „Globalios Lietuvos“ programos jaunimui skirtų priemonių taikinyje. Lietuvai svarbus ir reikalingas kiekvienas, bet tik motyvuotas. Ar galėtumėme padėti lygybės ženklą tarp motyvuoto ir „elitinio“? Panašu, kad taip. Didžioji dalis „Globalios Lietuvos“ programos priemonių (apie 75 proc. kasmet) skirta užsienio lietuvių profesionalams: menininkams (aktoriams, muzikantams, rašytojams, kompozitoriams ir kt.); mokslininkams, tyrėjams, verslininkams, užsienio lietuvių žiniasklaidos atstovams, sėkmingiausioms tarptautinės karjeros asmenybėms, užsienyje vystantiems savo verslą, vadovaujantiems korporacijoms ar kuriantiems pasaulio lygmens inovacijas.
“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ
53