Page 1

“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

1


“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ JAUNIMO MIGRACIJOS PROCESAMS REGULIUOTI  SKIRTŲ PRIEMONIŲ VEIKSMINGUMO VERTINIMAS

Laura Bačinskienė

Erasmus+ projektas ,,Baltic y outh research(ers) up-graded: long term impact on youth field” (Lietuva-Latvija-Lenkija)

“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

3


TURINYS introduction/Įvadas06 Santrauka10 JAUNIMO MIGRACIJOS PROBLEMATIKA16

Lietuvos gyventojų migracija17 Lietuvos gyventojų migracijos situacija palyginus su kitomis šalimis17 Jaunimo migracijos situacija Lietuvoje18 Lietuvos jaunimo migracijos situacija palyginus su kitomis ES šalimis20

NACIONALINĖS PROGRAMOS PASIRINKIMO ATVEJO ANALIZEI PAGRINDIMAS22 Analizuojamo dokumento pasirinkimas22 „Globalios Lietuvos“ programa24

„GLOBALIOS LIETUVOS“ PROGRAMOS VEIKSMINGUMO VERTINIMAs26 Institucijos, kurios dalyvauja planavimo, įgyvendinimo ir vertinimo procesuose27 Vykdyti viešieji svarstymai30 Įgyvendinančių institucijų atsakomybės ir pajėgumai30 Finansiniai resursai32 Vykdomų veiklų pobūdis ir apimtis36 Tikslinės grupės41 Užsienio lietuvių jaunimui skiriamos priemonės ir veiklos41 Planuoti rezultatai44 Pasiekti rezultatai46 Papildomi duomenys, leidžiantys vertinti „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimo sėkmę47

IŠVADOS52


“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

5


INTRODUCTION Analysis funded by the EU Programme Erasmus+ in the fields of education, training, youth and sport for the period

2014–2020.

Author Laura Bačinskienė Institute for Policy Research and Analysis

This paper is part of a project “Baltic youth research (ers) up – graded: long term impact on youth field”. Project focusses on openness and cross - sectoral cooperation between politicians, practitioners and researchers, dealing with issues of youth migration. Youth migration is an issue for many areas of national policy: economic, labor affairs, education, social, geographical balance, foreign affairs and others. This analysis “Evaluation of effectiveness of measures aimed at regulating youth migration processes: case study of the “Global Lithuania” program” is implemented to have evidence based findings and recommendations for the policy makers and practitioners in the field of youth migration issues. Analysis is based on tools, which allow to evaluate efficiency of implemented programs/ measures/ taken actions in three Baltic countries (Latvia, Lithuania and Poland – represented countries of project partners), directed to external emigration, internal migration and remigration of youth. Tool based on different methodological approaches. Information obtained by the different methodological approaches confronted, compared and summarized.


“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

7


ĮVADAS Šis dokumentas parengtas įgyvendinant projektą „Baltic youth research (ers) up – graded: long term impact on youth field”. Projektas skirtas skatinti politikų, praktikų ir mokslininkų atvirumą ir tarpsektorinį bendradarbiavimą, sprendžiant jaunimo migracijos klausimus. Jaunimo migracija įtakoja daugelį nacionalinės politikos sričių: ekonomiką, darbo rinką, švietimą, socialinę, geografinį balansą, užsienio politiką ir kitas. Analizė „Jaunimo migracijos procesams reguliuoti skirtų priemonių veiksmingumo vertinimas: „Globalios Lietuvos“ programos atvejo analizė“ parengta siekiant gauti duomenimis grįstas išvadas bei rekomendacijas politikams ir praktikams, dirbantiems jaunimo migracijos reguliavimo srityje. Analizė parengta remiantis įrankiu, skirtu įvertinti trijose Baltijos šalyse (Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje – projekto partnerių atstovaujamų šalių) vykdytų programų/ priemonių/ veiksmų, skirtų jaunų žmonių išorinei, vidinei migracijai bei reemigracijai, veiksmingumą. Įrankis pagrįstas skirtingais metodais, kuriais remiantis gauti duomenys yra palyginami, sugretinami ir apibendrinami.

Analizės vykdymas finansuotas ES programos

Erasmus+ 2014–2020 metų laikotarpio lėšomis.

AutorIUS Laura Bačinskienė Politikos tyrimų ir analizės institutas

“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

9


SANTRAUKA Norinti įvertinti jaunimo migracijos procesams reguliuoti skirtų priemonių veiksmingumą, atvejo analizei atlikti pasirinkta „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011 – 2019 metais programa (toliau – „Globalios Lietuvos“ programa), kurioje numatytos tikslinės priemonės užsienio lietuvių jaunimui.

159,8 tūkst. 14 – 29 metų amžiaus Lietuvos Respublikos jaunųjų piliečių emigravo 2010 – 2016 metais. Kasmet nuo 2,58 iki 5,56 proc. visų šalies 14 – 29 metų amžiaus jaunuolių.

20000 18520 18000 16000

15131

14000 11724

12000

11310

10000

9312 8233

8000 6000

8435

7684

7634

8320

6742 7145

5455

6562

5895

4140 4000

3174

2749

2588

3031

3314

2000 0 2010

2011

2012

14-19

2013

20-24

2014

25–29

14 – 29 metų amžiaus emigravusiųjų skaičius 2010 – 2016 metais. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

2015

2016


„Globalios Lietuvos“ idėjos įgyvendinimo sėkme įvardinama tautos ir valstybės pastangos bei partnerystė. Nėra siekiama emigravusiųjų piliečių susigrąžinti į Lietuvą. Prioritetiniu siekiu įvardinama, kad išvykusieji: »»neprarastų ir stiprintų tarpusavio bei politinius, ekonominius, mokslo, kultūros ryšius su Lietuva, »»garsintų jos vardą, puoselėtų lietuvybę, »»savo žiniomis, patirtimi ir darbais prisidėtų prie valstybės stiprinimo ir pažangos. Norint įvertinti jaunimo migracijos procesams reguliuoti skirtų priemonių veiksmingumą, „Globalios Lietuvos“ programa analizuota remiantis trimis pagrindinėmis veiksmingumo dimensijomis: indėlis, procesas ir rezultatai.

EMIGRUOJANTIS JAUNAS ŽMOGUS:

»»20 – 29 metų amžiaus; »»daugiau vyrai; »»prieš išvykstant nedirbo metus ir ilgiau;

»»niekada negyvenę (-usios) santuokoje;

»»norintys studijuoti užsienyje.

Institucijos, kurios dalyvauja planavimo, įgyvendinimo ir vertinimo procesuose. Užsienio reikalų ministerija, kaip „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimą koordinuojanti institucija ir kitas valstybės institucijas sutelkianti tam, kad jos į savo specializuotą veiklos sferą įtrauktų su Lietuvos diaspora susijusius veiksmus, įgyvendina ir tokias priemones, kurios pagal kompetenciją labiau tiktų kitoms įgyvendinančioms institucijoms. Panašu, kad Užsienio reikalų ministerijos iniciatyvos, kurios davė startą žemiau nurodytoms priemonėms palaipsniui galėtų būti perimtos tų institucijų, kurių kompetencijos srityje jų vykdymas turėtų būti: Lietuvių studentų mentorystės projektas „LT Big Brother“

UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA

Jaunųjų profesionalų programa „Kurk Lietuvai“ Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas Atvykstamo turizmo į Lietuvą populiarinimas

ŪKIO MINISTERIJA

Lietuvos ekonominius interesus pristatančių renginių ir iniciatyvų organizavimas Menininkų kūrybinės dirbtuvės „Migruojantys paukščiai“ Tarptautinis muzikos festivalis „Sugrįžimai“ Kino filmų programa „Lietuviai svetur“ Kultūros ir meno darbuotojų užsienyje veiklos organizavimas, jų kvalifikacijos kėlimas

KULTŪROS MINISTERIJA

Užsienio lietuvių organizacijų aprūpinimas tautine atributika ir medžiaga apie Lietuvą Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo globa, apsauga ir įamžinimas Užsienio lietuvių socialinių tinklų plėtojimas, informavimas Užsienio lietuvius vienijančių, tarp jų – jaunimo, organizacijų ir jų veiklos stiprinimas

SOCIALINĖS APSAUGOS  IR DARBO MINISTERIJA

Rytų kraštų lietuvių jaunimui skirtų seminarų ir kitokio pobūdžio renginių organizavimas Užsienio aukštosiose mokyklose studijuojantiems lietuviams galimybių atlikti praktikas Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir ministerijose sudarymas

ŠVIETIMO IR MOKSLO  MINISTERIJA

“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

11


SANTRAUKA

Tarpinstituciniuose veiklos planuose „Globalios Lietuvos“ programos priemonėms įgyvendinti viso nuo 2012 iki 2016 metų planuota skirti 17 110 481,65 eurų. Vertinant pateiktas „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimo ataskaitas 2012 – 2016 metais viso skirta 15 264 832,07 eurų. 2012 – 2016 metais „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimui skiriamų asignavimų didžiąją dalį, net 64,14 proc. sudarė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, 19,12 proc. – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, 10,63 proc. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos indėlis:

% 0.13

0.13

19.12

1.81 0.43 1.73

10.3 64.14 1.84

ŠMM

SADM

URM

KM

ŪM

KKSD

LRT

LVAT

LSD

2012 – 2016 metais skiriamų asignavimų pasiskirstymas procentais pagal institucijas

Didžioji dalis „Globalios Lietuvos“ programą įgyvendinančių institucijų savo įsipareigojimus realizuoja skirdamos finansavimą projektams (dominuojanti priemonių realizavimo forma), perka paslaugas, įgyvendina suplanuotas priemones. Veiklos vykdomos įvairiais formatais: renginiai (seminarai, susitikimai, vaikų vasaros stovyklos, dirbtuvės, edukaciniai – kultūriniai renginiai, forumai ir pan.), mokymai, stažuotės, konsultacijos, informavimas, leidiniai, dotacinės lėšos lietuvių visuomeninėms organizacijoms, parama užsienio lietuvių žiniasklaidai, aprūpinimas


užsienio lietuvių organizacijų tautine atributika, su darbo santykiais susijusių išlaidų padengimas kultūros ir meno darbuotojams, metodinė pagalba ir kvalifikacijos tobulinimas mokytojams, premijos, tyrimai, leidiniai, konsultacijos internetu, televizijos transliacijos ir laidos. Siekiant nustatyti, kurios veiklos yra dominuojančios, buvo vertinamos tarpinstitucinių veiklos planų įgyvendinimo ataskaitos ir vykdomos priemonės pagal jų turinį buvo grupuojamos į veiklų sritis: bendradarbiavimas, jaunimas, lituanistinis švietimas, kultūros paveldas, reintegravimas, informavimas, tyrimai. Daugiausia lėšų skiriama lituanistiniam švietimui (59,1 proc.) ir informavimui (22,61 proc.), mažiausiai dėmesio skiriama reintegracijos paslaugų teikimui (0,27 proc.), sąlyginai mažai lėšų, tik 2,78 proc. skiriama bendradarbiavimui, jaunimui – 13,73 proc.:

% 0.31

2.78

13.73

22.62

0.27 1.19

59.1

Bendradarviavimas Kultūros paveldas Tyrimai

Jaunimas Reintegracijos paslaugos

Lituanistinis švietimas Informavimas

2013 – 2016 metais skiriamo finansavimo pasiskirstymas procentais pagal veiklų sritis

“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

13


SANTRAUKA

Lietuvai svarbus ir reikalingas kiekvienas, bet tik motyvuotas. Ar galėtumėme padėti lygybės ženklą tarp motyvuoto ir „elitinio“? Panašu, kad taip. Didžioji dalis „Globalios Lietuvos“ programos priemonių (apie 75 proc. kasmet) skirta užsienio lietuvių profesionalams: menininkams (aktoriams, muzikantams, rašytojams, kompozitoriams ir kt.); mokslininkams, tyrėjams, verslininkams, užsienio lietuvių žiniasklaidos atstovams, sėkmingiausioms tarptautinės karjeros asmenybėms, užsienyje vystantiems savo verslą, vadovaujantiems korporacijoms ar kuriantiems pasaulio lygmens inovacijas. „Globalios Lietuvos“ programoje numatytos 3 priemonės, skirtos užsienyje gyvenantiems jauniems lietuviams: perspektyviems visame pasaulyje studijuojantiems, įstojusiems studijuoti Lietuvoje ir gavusiems konkurso būdu stipendijas, užsienio lietuvių jaunimo organizacijų nariams. Priemonė „Remti užsienio lietuvių, tarp jų ir jaunimo organizacijų veiklą, skirtą lietuvybei, bendruomeniškumui, Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių bendradarbiavimui puoselėti“ prisideda prie pirmojo „Globalios Lietuvos“ programos tikslo – siekti, kad užsienio lietuviai globalizacijos sąlygomis išlaikytų lietuvių tautinį tapatumą, rūpintis asmenų, priklausančių lietuvių tautinei mažumai užsienyje, teisių apsauga. Šio tikslo vertinimo kriterijus – didėjanti užsienio lietuvių, manančių, kad sudarytos geresnės sąlygos išlaikyti lietuvybę užsienyje, dalis (procentais): 2012 metais – 10 procentų, 2019 metais – ne mažiau kaip 60 procentų. Priemonės „Skatinti užsienyje studijuojantį Lietuvos ir su Lietuva save siejantį jaunimą atlikti praktiką (stažuotis) Lietuvoje ir jį remti, dalyvauti gerosios profesinės patirties apsikeitimo projektuose“ ir „Skatinti užsienio lietuvius studijuoti Lietuvoje“ suplanuotos prie trečiojo „Globalios Lietuvos“ programos tikslo - stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Lietuva ir taip skatinti juos grįžti į tėvynę, protų nutekėjimo procesą paversti protų apykaitos procesu. Šio tikslo vertinimo kriterijus – pagerėjęs užsienio lietuvių informuotumas grįžimo į Lietuvą, reintegracijos ir dalyvavimo Lietuvos gyvenime klausimais: dabartinė reikšmė (2010 metais) – nepakankamas; siektina reikšmė (2019 metais) – pakankamas.


TIKSLAI

VERTINIMO KRITERIJAI

2012 M.

2013 M.

2014 M.

2015 M.

2016 M.

Pirmasis tikslas

Užsienio lietuviai, manantys, kad sudarytos geros sąlygos išlaikyti lietuvybę užsienyje.

21 proc.

22 proc.

28 proc.

60 proc.

N.d.*

Trečiasis tikslas

Užsienio lietuvių informuotumas grįžimo į Lietuvą, reintegracijos ir dalyvavimo Lietuvos gyvenime klausimais.

16 proc. pakankamas

27 proc. pakankamas

25 proc. pakankamas

25 proc. manančių, kad informuotumas pagerėjo

27 proc. pakankama

Užsienio reikalų ministerijos kasmet vykdomų užsienio lietuvių apklausų apie jų būklę ir poreikius duomenys. * N. d. – nėra duomenų.

Remiantis Užsienio reikalų ministerijos kasmet vykdomų užsienio lietuvių apklausos apie jų būklę ir poreikius duomenimis:

»»Didžioji dalis apklaustųjų mano, kad kliūčių dalyvauti Lietuvos viešajame gyvenime nėra: 2012 metais

68 proc., 2013 ir 2014 metais 72 proc., 2015 metais 80 proc., 2016 metais 68 proc. Manančių, kad negyvendami Lietuvoje gali dalyvauti įvairių sričių Lietuvos gyvenime, 2016 metais buvo daugiau kaip du kartus daugiau (78 proc.) nei 2013 metais (35 proc.).

»»Motyvaciją įsitraukti į Lietuvos gyvenimą ir išlaikyti lietuvybę labiausiai paskatintų dvigubos

pilietybės suteikimas užsienyje gyvenantiems lietuviams. 2013 metais tokią nuomonę išsakė 7 proc. respondentų, 2014 metais – 10,1 proc., 2015 metais – 14,4 proc. Išskyrus 2016 metus, kuomet toks motyvatorius net neminimas.

»»Pagrindiniai veiksniai (sąlygos), kurie paskatintų grįžti į Lietuvą yra ekonominio pobūdžio: darbo

užmokestis, šalies ekonomikos augimas, pragyvenimo lygis. Tačiau tarp pagrindinių motyvatorių minimas ir pasikeitęs psichologinis klimatas šalyje, padidėjusi tolerancija, pagarba žmogui.

»»Finansuojant užsienio lietuvių bendruomenių veiklas pasiekiami tie užsienio lietuviai, kurie negrįš į

Lietuvą. Bendruomenių ar organizacijų, vienijančių užsienio lietuvius, veiklose dažniau dalyvauja užsienio lietuviai, turintys aukštąjį išsilavinimą, vyresni nei 50 metų, neturintys Lietuvos pilietybės, ilgesnį laiką gyvenantys užsienyje (10 m. ir daugiau), gyvenantys ne Europos Sąjungos.

“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

15


JAUNIMO MIGRACIJOS PROBLEMATIKA


LIETUVOS GYVENTOJŲ MIGRACIJA Nuo 1990 iki 2016 metų gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 845 tūkst. – tai sudaro apie 23 proc. gyventojų. Dėl natūralios žmonių kaitos (gimimo/mirimo) gyventojų skaičius sumažėjo 166 tūkst., o dėl emigracijos – net 679 tūkst. Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atveju dideli emigracijos ir neproporcingai maži imigracijos mastai kelia šaliai nemažai iššūkių: kinta šalies demografinė struktūra (visuomenė sensta), ima trūkti darbo jėgos, nuteka protai1. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2009–2012 metais iš Lietuvos emigravo 220,4 tūkst. gyventojų, o 2012–2016 metais iš Lietuvos į užsienio valstybes emigravo 2 kartus daugiau Lietuvos Respublikos piliečių (520,1 tūkst.), arba net 3 kartus daugiau nei 2003–2007 metais (170 tūkst.). Dauguma jų išvyko į kitas ES valstybes nares.

LIETUVOS GYVENTOJŲ MIGRACIJOS SITUACIJA PALYGINUS SU KITOMIS ŠALIMIS Istoriškai intensyvi tarptautinė migracija buvo būdinga besivystančioms valstybėms, kuriose ir gimstamumas didelis. Lietuvai, kaip ir kai kurioms kitoms naujoms ES valstybėms narėms (Lenkijai, Latvijai), šis dėsnis negalioja. Nuo 1994 metų Lietuvoje daugiau gyventojų miršta, negu gimsta, ir dėl to mažėja gyventojų, bet kartu sparčiai gausėja senyvų žmonių. Kaimyninėse valstybėse vyksta panašūs demografiniai ir migraciniai procesai. Eurostato duomenimis, 2005 metais tik penkiose ES valstybėse narėse migracijos saldo 1000-iui gyventojų buvo neigiamas: Lietuvoje (-2,6), Nyderlanduose (-1,2), Latvijoje (-0,5), Estijoje (-0,3) ir Lenkijoje (-0,3). Lietuvos neigiama neto tarptautinė migracija 1 000-čiui gyventojų – išlieka viena didžiausių ES: 2010 metais – 25,2; 2011 metais – 12,6; 2012 metais -7,1; 2013 metais – 5,7; 2014 metais – 4,2; 2015 metais – 7,7; 2016 metais – 10,5. Palyginimui, 2014 metais didžiausia neigiama neto tarptautinė migracija 1 000 - čiui gyventojų buvo Kipre (–17,6), Graikijoje (–6,4), Latvijoje (–4,3) ir Lietuvoje (–4,2). 2015 metais didžiausia neigiama neto tarptautinė migracija 1000 – čiui gyventojų buvo Lietuvoje (-7,7), Latvijoje (-5,4), Kroatijoje (-4,3), Graikijoje (-3,3), o Lenkijoje (-0,3). Lietuva priskiriama valstybėms, kuriose šiuo metu vyrauja emigracijos srautai. Užsienio valstybėse jau gyvena daugiau nei 0,6 mln. Lietuvos Respublikos piliečių.

1

http://123.emn.lt/#chart-14-desc

“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

17


JAUNIMO MIGRACIJOS PROBLEMATIKA

JAUNIMO MIGRACIJOS SITUACIJA LIETUVOJE Didžiausia šalies jaunuolių emigracija buvo 2005 ir 2010 metais (atitinkamai 29,8 tūkst. ir 39,1 tūkst.). Jaunimo, kaip ir visų kitų šalies gyventojų, emigracijos srauto padidėjimui 2005–2006 m. įtaką padarė įsigaliojęs laisvas gyventojų judėjimas, 2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Tikėtina, kad netolygiam emigrantų skaičiaus augimui 2010–2011 m. įtakos turėjo Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta prievolė nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tai paskatino deklaruoti savo išvykimą ir tuos emigrantus, kurie buvo emigravę jau ankstesniais metais. Dėl emigracijos Lietuva daugiausia praranda darbingo amžiaus gyventojų. 2005 metais oficialiai emigravę 20–29 metų gyventojai sudarė 37 procentus, 30–59 metų – 39 procentus; vaikai iki 14 metų sudarė 14 procentų, o 60 metų ir vyresni gyventojai – tik 3 procentus oficialiai išvykusiųjų. Be to, 2005 metais 84,4 procento emigravusiųjų buvo nedirbantys asmenys. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2010 – 2016 metais emigravo 159,8 tūkst. 14 – 29 metų amžiaus Lietuvos Respublikos jaunųjų piliečių. Išlieka tokia pati tendencija kaip ir 2005 metais, kuomet didžioji dalis emigravusiųjų yra 20 – 29 metų amžiaus. Tačiau norisi atkreipti dėmesį ir į kitą svarbų faktą, kad kasmet Lietuva neteko nuo 2,58 iki 5,56 procentų visų šalies 14 – 29 metų amžiaus jaunuolių. Daugiausia – 5,56 procentų 2010 metais, lyginant su 2016 metais – beveik 2 kartus daugiau (3,6 procentų).

% 20000

18520

18000 16000

15131

14000 11724

12000

11310

10000

9312 8435

8000

7684

8233

7634 6742

7145

6000 5455

6562

4140

4000

3174

2749

2588

8320

5895

3031

3314

2000 0 2010

2011

2012

2013

2014

14-19

20-24

25–29

2015

2016

1 pav. 14 – 29 metų amžiaus emigravusiųjų skaičius 2010 – 2016 metais. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.


2014 metais iš Lietuvos emigravo 15,9 tūkst. jaunų (14–29 metų amžiaus) šalies gyventojų, jie sudarė 43,4 proc. visų emigrantų. 2014 metais, palyginti su 2005 metais, jaunų emigrantų skaičius sumažėjo 13,9 tūkst., arba 1,9 karto. 2011 – 2014 metais buvo stebimas jaunimo emigracijos mažėjimas: jaunimo emigracijos srautas sumažėjo nuo 27,2 tūkst. emigravusiųjų 2011 metais iki 15,9 tūkst. 2014 metais. Tačiau 2015 – 2016 metais jaunimo migracijos srautai vėl pradėjo didėti – nuo 19,3 tūkst. iki 20,9 tūkst. Į kitas valstybes dažniausiai emigruoja nesusituokę 18–29 metų amžiaus asmenys, pastaraisiais metais jų dalis nežymiai padidėjo nuo 83,9 proc. 2013 m. iki 84,8 proc. 2014 m. Emigruojama ir išvykstama pas anksčiau emigravusius šeimos narius ar sudarius santuoką su užsieniečiu. 2014 metais vedusių ar ištekėjusių 18–29 metų amžiaus emigravusių asmenų dalis buvo 13 proc., o 2013 metais – 13,7 proc. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metais daugiau negu pusė visų 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių vyrų (59,2 proc.) ir moterų (53,9 proc.) niekada negyveno santuokoje (2015 metais – atitinkamai 63,1 ir 53,3 proc.). 2016 metais kas trečias (-a) 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravęs (-usi) vyras ar moteris – vedęs / ištekėjusi, 2015 metais – atitinkamai kas ketvirtas ir kas trečia. 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravę išsituokę ir našliai vyrai 2016 metais sudarė 10,2 proc. visų emigravusių vyrų, o šio amžiaus emigravusios išsituokusios ir našlės moterys – 16,3 proc. (2015 metais – atitinkamai 9,2 ir 17,3 proc.). 2014 metais, panašiai kaip ir 2013 metais, didžioji dalis (79,2 proc.) emigravusių 16–29 metų amžiaus asmenų nedirbo. Daugiausia (84,5 proc.) nedirbusių asmenų prieš išvykdami buvo 29 metų amžiaus. 2015 m. darbingo amžiaus emigravusių vyrų ir moterų (atitinkamai 81 ir 84,7 proc.) prieš išvykdami iš šalies nedirbo vienus metus ir ilgiau. Daugiau negu pusė darbingo amžiaus emigravusių vyrų (55,9 proc.) ir moterų (57,7 proc.), kurie prieš išvykdami nedirbo, buvo 20–34 metų amžiaus: 20 – 24 metų amžiaus – 29,7 proc.; 25 – 29 metų amžiaus – 22,4 proc.; 30 – 34 metų amžiaus – 11,3 proc. Tie, kurie prieš emigruodami buvo užimti, daugiausiai dirbo šiose veiklos srityse: didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas; apdirbamoji gamyba; transportas ir saugojimas; statyba; apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla; administracinė ir aptarnavimo veikla (Lietuvos gyventojų tarptautinė migracija, 2015 metai). 2014 metais 8,2 tūkst., arba 87,2 proc., 14–29 metų amžiaus imigrantų sudarė grįžę (reemigravę) Lietuvos Respublikos piliečiai. Jų dalis bendrame grįžusiųjų (reemigravusių) Lietuvos Respublikos piliečių skaičiuje kasmet (nuo 2012 metų) mažėja, 2005 metais jų buvo 43,8 proc., o 2014 metais – 42,2 proc. 2015 metais ketvirtadalį (23,6 proc.) visų grįžusių (reemigravusių) Lietuvos Respublikos piliečių sudarė 25–29 metų amžiaus gyventojai, 17,4 proc. – 30–34 metų amžiaus ir 13,8 proc. – 20–24 metų amžiaus, 2014 metais – atitinkamai 24,6 proc., 16,7 ir 15,4 proc. Padidėjo 0–14 metų amžiaus vaikų dalis bendrame grįžusių (reemigravusių) Lietuvos Respublikos piliečių skaičiuje – nuo 10,7 proc. 2014 metais iki 11,3 proc. 2015 metais.

“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

19


JAUNIMO MIGRACIJOS PROBLEMATIKA

2016 metais iš Jungtinės Karalystės grįžo 44,6 proc. visų grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių, Norvegijos – 9,5 proc., Airijos – 8,6 proc., Ukrainos – 8,3 proc., Vokietijos – 5,9 proc. 2015 metais kas antras grįžęs Lietuvos Respublikos pilietis atvyko iš Jungtinės Karalystės, 11 proc. – iš Airijos, 10,7 proc. – iš Norvegijos. Per pastaruosius dvejus metus kas ketvirtas grįžęs Lietuvos Respublikos pilietis buvo 25–29 metų amžiaus, kas šeštas – 30–34, kas septintas – 20–24 metų amžiaus. Didėja ir skaičius universitetų studentų, kurie per mokslo metus gilino žinias užsienyje – nuo 2,4 tūkst. 2011 – 2012 mokslo metais iki 3,3 tūkst. 2014 – 2015 mokslo metais. Viso nuo 2011 iki 2016 metų žinias užsienyje gilino 14,2 tūkst. studentų.

LIETUVOS JAUNIMO MIGRACIJOS SITUACIJA PALYGINUS SU KITOMIS ES ŠALIMIS 2013 m. beveik pusėje ES valstybių narių jaunimo (15–29 metų amžiaus) neto tarptautinė migracija 1000 - čiui to paties amžiaus gyventojų buvo neigiama. Didžiausia neigiama jaunimo neto tarptautinė migracija buvo Kipre (-22,2), Airijoje (-21,2) ir Latvijoje (-17,0). Liuksemburgas, Malta ir Austrija pasižymi didesniais imigravusių jaunų asmenų srautais, palyginti su emigravusio jaunimo skaičiumi (atitinkamai – 39,2, 17,5 ir 16,4).

»»20 – 29 metų amžiaus; »»Prieš išvykstant nedirbo Apibendrinus Apibendrinus metus ir ilgiau; pateiktus duomenis, pateiktus duomenis, Niekada negyvenę (-usios) » » emigruojančio jaunoemigruojančio santuokoje; jauno »»Norintys studijuoti žmogaus žmogaus užsienyje; portretas »»Daugiau vyrai. portretas

»»25 – 29 metų amžiaus; Apibendrinus Apibendrinus »»Grįžta iš Airijos, Didžiosios pateiktus duomenis, pateiktus duomenis, Britanijos, Vokietijos, Ispanijos, JAV, Kanados, Remigruojančio

Remigruojančio

portretas

portretas

jauno žmogaus jauno žmogaus

Norvegijos;

»»Niekada negyvenę (-usios) santuokoje; »»Daugiau moterys.


“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

21


NACIONALINĖS

PROGRAMOS PASIRINKIMO

ATVEJO ANALIZEI

PAGRINDIMAS

Lietuvoje dėmesys su emigracija susijusiems klausimams spręsti išaugo apie 2005 – 2006 metus. Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m. liepos 19 d. priėmė rezoliuciją „Dėl nuoseklios valstybės politikos emigracijos procesams valdyti“ ir paragino Lietuvos Respublikos Vyriausybę pateikti Lietuvos Respublikos Seimui valstybės politikos koncepciją dėl emigracijos procesų valdymo. 2007 metais patvirtinta Ekonominės migracijos reguliavimo strategija buvo pirmas dokumentas, aiškiai nustatantis Lietuvos ekonominės migracijos politikos tikslus, uždavinius bei veiklos priemones. Strategijoje įtvirtintas siekis reguliuoti ekonominės migracijos srautus (emigracijos, imigracijos, grįžtamosios imigracijos), numatyti emigravusių Lietuvos gyventojų susigrąžinimo priemones. Nacionaliniu lygiu kuriamos programos, priemonės, vykdomi veiksmai, nukreipti į Lietuvos piliečių migracijos procesus.

ANALIZUOJAMO DOKUMENTO PASIRINKIMAS Siekiant atvejo analizei pasirinkti vieną nacionalinio lygmens programą arba priemonę, arba veiksmą buvo išnagrinėtos visos programos, priemonės bei veiksmai, kuriais svariausiai prisidedama prie jaunimo migracijos (emigracijos, reemigracijos, vidinės migracijos) klausimų sprendimo. Renkant duomenis apie nacionalinio lygmens programas, priemones bei veiksmus buvo analizuojama: 1. Tikslai bei uždaviniai, kiek jie yra orientuoti į jaunų žmonių migracijos klausimus; 2. Jaunimo migracijos forma (-os), į kurią (-ias) orientuota programa, priemonė ar veiksmas; 3. Veiksmas (-ai), skirti jaunimo migracijos klausimams spręsti; 4. Programos, priemonės ar veiksmo įgyvendinimo laikas bei trukmė; 5. Programos, priemonės ar veiksmo vykdytojai; 6. Programos, priemonės ar veiksmo įgyvendinimui skiriamos lėšos; 7. Planuojamas poveikis jaunimo migracijai; 8. Kita svarbi informacija.

Išanalizavus visas nacionalines programas, priemones bei veiksmus, atranka atvejo analizei vykdyta remiantis trijų Baltijos šalių jaunimo tyrėjų parengtu įrankiu. Pagal šiame įrankyje nustatytus kriterijus vertintos šios nacionalinio lygmens programos, kurios turėjo atitikti visus nustatytus kriterijus.


PROGRAMA

KRITERIJUS

Orientacija į veiksnius, labiausiai įtakojančius jaunimo migraciją Prisidedama prie nacionalinių strateginių tikslų įgyvendinimo ir nustatytų rezultatų pasiekimo Viena iš tikslinių grupių yra jaunimas Orientacija bent į vieną jaunimo migracijos formų (išorinę ar vidinę migraciją, grįžtamąją migraciją)

„Globalios Lietuvos“ – Nacionalinė jaunimo užsienio lietuvių Nacionalinė jaunimo įsitraukimo į valstybės verslumo ugdymo ir politikos 2011 – 2019 skatinimo 2008 – 2012 gyvenimą – kūrimo metų plėtros programa metų programa 2011 – 2019 metais programa Socialiniai Ekonominiai

Socialiniai Ekonominiai

Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos Vyriausybės veiklos programa strategija

Užimtumo didinimo 2014 – 2020 metų programa

Ekonominiai

Ekonominiai

Nenurodyta

Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“

Užsienio lietuvių 14 – 29 metų jaunimas 14 – 29 metų jaunimas 14 – 29 metų jaunimas

15 – 24 metų jaunimas

Emigracija, grįžtamoji migracija

Išorinė ir vidinė migracija

Emigracija

Emigracija, grįžtamoji migracija

Diaspora

Lietuvos jaunimas

Lietuvos jaunimas

Lietuvos jaunimas

Atitinka

Atitinka

Atitinka

Atitinka

Įgyvendinama ne trumpiau kaip 3 metus nuo 2010 iki 2016 metų, ir vykdoma šiuo metu.

Nuo 2012 metų iki dabar; 5 metai.

Nuo 2011 metų iki dabar; 6 metai.

Nuo 2008 iki 2012 metų; 3 metai; nebėra vykdoma.

Nuo 2014 metų iki dabar; 3 metai.

Finansuojama iš daugiau nei vieno finansavimo šaltinio (nacionalinių, Europos struktūrinių fondų, privačių ir kt.)

Atitinka

Atitinka

Atitinka

Atitinka

Nėra numatyta nei vieno uždavinio ar veiksmo, kuris tikslingai būtų skiriamas jaunimo emigracijos problemos sprendimui. Atliktoje aplinkos analizėje nurodoma, kad tinkamų verslumo sąlygų nebuvimas netiesiogiai daro įtaką jaunimo migracijai.

Nėra numatyta nei vieno uždavinio ar veiksmo, kuris tikslingai būtų skiriamas jaunimo emigracijos problemos sprendimui. Įžanginiame žodyje pagrįsti poreikį reguliuoti emigracijos procesų poveikį darbo rinkai. Užimtumo didinimo veiksmai pagrindžiami kaip prevenciniai Lietuvos piliečių emigracijai. Pagrindžiant pirmąjį programos tikslą nurodoma, kad sukūrus naujų darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams, būtų galima tikėtis teigiamo poveikio kvalifikuotos darbo jėgos emigraciniams procesams.

Planuojama ir įgyvendinama nacionaliniu (taip pat diasporos) lygiu Daugiau nei vienas vykdytojas

Kiti objektyvūs kriterijai:

Pagrindžiant pirmąjį Jaunimo migracijos programos tikslą klausimams spręsti nurodoma, kad numatytas 1.3. „Globalios Lietuvos“ uždavinys: „Skatinti sampratos jaunimą pritaikyti savo realizavimas reiškia ne įgytus gebėjimus tik kitokio nei iki šiol Lietuvoje, taip spręsti požiūrio į emigraciją, migracijos problemas“. bet ir kokybiškai naujų, Tačiau šio uždavinio grįstų partneryste ir įgyvendinimui skirtų pagarba, tautos ir veiksmų vykdymui valstybės santykių neskirta lėšų. formavimą. Visa programa skirta šiai sampratai realizuoti. Išskirtinai užsienio lietuvių jaunimui šioje programoje yra skiriamos 3 priemonės.

1 lentelė. Nacionalinio lygmens programų vertinimas pagal atrankos atvejo analizei kriterijus. * Parengta autorės.

“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

23


NACIONALINĖS PROGRAMOS PASIRINKIMO ATVEJO ANALIZEI PAGRINDIMAS

Įvertinus atliktos analizės rezultatus atvejo analizei atlikti pasirinkta „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011 – 2019 metais programa, kuri turi tikslines priemones užsienio lietuvių jaunimui ir joms įgyvendinti numatytos lėšos.

„GLOBALIOS LIETUVOS“ PROGRAMA Įgyvendinant penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos 214 nuostatą, kurioje įtvirtinta, kad esame viena tauta, jungianti tiek Lietuvoje, tiek diasporoje gyvenančius lietuvius, parengta „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011 – 2019 metų programa. Ši programa patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 389 „Dėl „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011 – 2019 metų programos patvirtinimo“ (toliau – „Globalios Lietuvos“ programa). Konkrečios priemonės, joms įgyvendinti reikalingi asignavimai, įgyvendinančiosios institucijos ir siekiami rezultatai numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintuose tarpinstituciniuose veiklos planuose. „Globalios Lietuvos“ programoje pabrėžiama, kad dėl pasaulyje vykstančių intensyvių migracijos ir globalizacijos procesų didelė Lietuvos tautos dalis gyvena ne geografinėje Lietuvos teritorijoje, dėl ko būtina pakeisti valstybės santykį su Lietuvos tautos dalimi užsienyje, ryšių su diaspora politiką grindžiant „Globalios Lietuvos“ idėja. Ši idėja grįsta suvokimu, kad „esame viena Lietuvos tauta, jungiama bendros lietuviškosios tapatybės ir istorinės atminties ir, nepriklausomai kur gyventume, puoselėjame lietuvybę, išlaikome politinius, ekonominius, pilietinius ir kultūrinius ryšius su Lietuva ir įsitraukiame į valstybės ir jos gerovės kūrimo procesą“1. „Globalios Lietuvos“ programos idėjos įgyvendinimo sėkme įvardinama tautos ir valstybės pastangos bei partnerystė. Nėra siekiama susigrąžinti į Lietuvą emigravusiųjų piliečių. Prioritetiniu siekiu įvardinama, kad išvykusieji neprarastų ir stiprintų tarpusavio bei politinius, ekonominius, mokslo, kultūros ryšius su Lietuva, garsintų jos vardą, puoselėtų lietuvybę, savo žiniomis, patirtimi ir darbais prisidėtų prie valstybės stiprinimo ir pažangos. „Globalios Lietuvos“ programoje išlaikomas tam tikras tęstinumas. Šioje programoje ir jos įgyvendinimo priemonių plane perimta nemažai dar 2008 metais priimtos Ilgalaikės valstybės santykių su išeivija strategijos nuostatų. O kartu bandoma naujai pažvelgti į išvykusiųjų ir grįžusiųjų santykį: pasirinkta nepabrėžti tokių sąvokų kaip išeivis ir emigrantas; bandoma nepaisyti anksčiau buvusio įprasto atskyrimo tarp iki 1990 metų ir vėliau iš Lietuvos išvykusių migrantų; bandoma nebepabrėžti skirtumų tarp užsienyje ir Lietuvoje gyvenančių asmenų.

1

„Globalios Lietuvos“ programa.


“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

25


„GLOBALIOS LIETUVOS“

PROGRAMOS VEIKSMINGUMO

VERTINIMAS

Norint įvertinti jaunimo migracijos procesams reguliuoti skirtų priemonių veiksmingumą, „Globalios Lietuvos“ programa analizuojama remiantis trimis pagrindinėmis veiksmingumo dimensijomis: indėlis, procesas ir rezultatai. Analizuojamas indėlio ir rezultato santykis vykstant tam tikram procesui, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai.

INDĖLIS

PROCESAS

REZULTATAI

Institucijos, kurios dalyvauja planavimo, įgyvendinimo ir vertinimo procesuose.

Vykdomų veiklų pobūdis ir apimtis.

Planuoti ir pasiekti rezultatai.

Vykdyti viešieji svarstymai.

Tikslinės grupės.

Pasiekti rezultatai.

Pagrindiniai motyvai, nulėmę „Globalios Lietuvos“ programos priemonių pasirinkimą.

Užsienio lietuvių jaunimui skiriamos priemonės ir veiklos.

Papildomi duomenys, leidžiantys vertinti „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimo sėkmę.

Įgyvendinančių institucijų atsakomybės ir pajėgumai. Finansiniai resursai.

2 lentelė. „Globalios Lietuvos“ programos veiksmingumo vertinimo dimensijos ir kriterijai.


INDĖLIS INSTITUCIJOS, KURIOS DALYVAUJA PLANAVIMO, ĮGYVENDINIMO IR VERTINIMO PROCESUOSE Nuo 2006 metų rugpjūčio Lietuvai savo darbo rinką atvėrus Airijai, Graikijai, Islandijai, Ispanijai, Italijai, Jungtinei Karalystei, Portugalijai, Suomijai ir Švedijai, Lietuvos piliečiai galėjo laisvai įsidarbinti jau 21 Europos ekonominės erdvės valstybėje iš 30 (27 ES valstybės narės, Norvegija, Islandija, Lichtenšteinas). Atsižvelgiant į didesnes lietuvaičių mobilumo galimybes, keturioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programoje įtvirtintas įsipareigojimas – rūpintis Lietuvos Respublikos piliečių, pasinaudojusių laisvo asmenų judėjimo teise, geresniu socialinių ir kultūrinių poreikių tenkinimu užsienio valstybėse, parengti ir įgyvendinti priemones, skatinančias ekonominius migrantus grįžti į tėvynę. Įgyvendinant šį įsipareigojimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 416 „Dėl ekonominės migracijos reguliavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ patvirtinta ekonominės migracijos reguliavimo strategija (toliau – Ekonominės migracijos reguliavimo strategija). Šioje strategijoje buvo įvardintos institucijos bei jų kompetencija, susijusi su migracijos politikos įgyvendinimu. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 335 „Dėl Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos sudarymo“ sudaryta Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija. Nustatyta, kad Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija teiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl: valstybės santykių su užsienio lietuviais strateginių veiklos krypčių ir jų įgyvendinimo; valstybės institucijų veiksmų koordinavimo, stiprinant ryšius su užsienio lietuviais, įtraukiant juos į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą; teisės aktų projektų, susijusių su užsienio lietuvių reikalais, parengimo ar parengtų teisės aktų projektų tikslingumo. Tokius siūlymus Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija teikė dėl „Globalios Lietuvos“ programos, kurioje nurodyta, kad sudarytoji komisija vykdys ir šios programos įgyvendinimo priežiūrą. Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija sudaryta iš aukščiausio rango valstybės atstovų. Komisijos pirmininkas yra Ministras Pirmininkas, o jo pavaduotojai - Užsienio reikalų ministras, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas. Komisijos sudėtyje finansų, kultūros, socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir mokslo, teisingumo bei vidaus reikalų ministrai. Ministrų gretas papildo Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius, Užsienio reikalų ministerijos departamento direktorius, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas Lietuvoje, 6 Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai. Nors Ekonominės migracijos reguliavimo strategija galiojo rengiant „Globalios Lietuvos“ programą, o vienas iš šios strategijos uždavinių - palaikyti glaudžius ryšius su užsienyje gyvenančiais Lietuvos ekonominiais migrantais ir bendradarbiauti su veikiančiomis lietuvių organizacijomis – glaudžiai siejosi su „Globalios Lietuvos“ programos idėja, visgi įgyvendinančios institucijos skiriasi.

“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

27


„GLOBALIOS LIETUVOS“ PROGRAMOS VEIKSMINGUMO VERTINIMAS

MIGRACIJOS POLITIKĄ ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS (EKONOMINĖS MIGRACIJOS REGULIAVIMO STRATEGIJA)

„GLOBALIOS LIETUVOS“ PROGRAMĄ ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS

Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisija

-

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir įstaigos prie ministerijos (Lietuvos darbo birža, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Užsienio reikalų ministerija

Užsienio reikalų ministerija

Vidaus reikalų ministerija ir įstaigos prie ministerijos

Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Švietimo ir mokslo ministerija ir įstaigos prie ministerijos

Švietimo ir mokslo ministerija

Kultūros ministerija

Kultūros ministerija

Finansų ministerija

Finansų ministerija

-

Susisiekimo ministerija

-

Teisingumo ministerija

Ūkio ministerija

Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos

-

Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Sveikatos apsaugos ministerija

Sveikatos apsaugos ministerija

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Lietuvos statistikos departamentas

Pasaulio lietuvių bendruomenė

-

Tarptautinė migracijos organizacija

-

Pilietinės visuomenės institutas

-

Lietuvių išeivijos institutas

-

Užsienio lietuvių mokslo forumas

-

-

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

-

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

-

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija

-

Lietuvos savivaldybės kitos valstybės institucijos ir įstaigos 3 lentelė. Migracijos politiką ir „Globalios Lietuvos“ programą įgyvendinančios institucijos.


Įgyvendinant „Globalios Lietuvos“ programą eliminuojama Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisija, kuri atsakinga už Lietuvoje ir JAV gyvenančių lietuvių bendravimo puoselėjimą, dalyvavimą formuojant valstybės politiką, skirtą užsienio lietuviams. Šios komisijos narių nėra ir Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos sudėtyje. „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinime nedalyvauja ir nariais Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijoje nėra keletas nevyriausybinių organizacijų:

»»Tarptautine migracijos organizacija, kuri Ekonominės migracijos reguliavimo strategijoje nurodoma kaip

atsakinga už visuomenės supratimo apie migracijos keliamas problemas ir teikiamas galimybes didinimą, ekonominės ir socialinės valstybių plėtros per migraciją skatinimą, pagalbos sudėtingoje padėtyje atsidūrusiems migrantams teikimą.

»»Pilietinės visuomenės institutas, atsakingas už pilietinių iniciatyvų skatinimą, viešosios politikos analizavimą ir pilietinės visuomenės idėjos viešajame gyvenime gynimą.

»»Lietuvių išeivijos institutas, atsakingas už užsienio lietuvių bendruomenių pasaulyje atsiradimo, išeivijos kultūrinės, politinės ir visuomeninės veiklos problemų tyrimą, išeivijos istorijos ir palikimo studijų programų rengimą, knygų ir periodinių leidinių leidybą.

»»Užsienio lietuvių mokslo forumas, atsakingas už procesų Lietuvos akademinėje ir technologijų verslo aplinkoje stebėjimą ir analizę, iš Lietuvos išvykusių mokslininkų, aukštųjų technologijų specialistų informavimą.

Pasaulio lietuvių bendruomenė nebėra numatyta tarp „Globalios Lietuvos“ programą įgyvendinančių institucijų, tačiau ji turi net šešis narius iš dvylikos Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijoje. Tačiau „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinančių institucijų gretos pasipildė: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, Lietuvos savivaldybės, kitos valstybės institucijos ir įstaigos. Viešuose pranešimuose skelbta, kad programą parengė Užsienio reikalų ministerijos vadovaujama tarpinstitucinė darbo grupė, sudaryta iš įvairių Lietuvos institucijų, įstaigų ir organizacijų bei Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovų. Tačiau įsakymo dėl tokios darbo grupės sudarymo nebuvo. Darytina išvada, kad programą rengė neformali darbo grupė, kurios sudėties nėra galimybės identifikuoti. Tikėtina, kad rengiant „Globalios Lietuvos“ programą dalyvavo tų institucijų atstovai, kurie nurodyti šios programos vykdytojais.

“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

29


„GLOBALIOS LIETUVOS“ PROGRAMOS VEIKSMINGUMO VERTINIMAS

VYKDYTI VIEŠIEJI SVARSTYMAI „Globalios Lietuvos“ programos projektas 2010 m. liepos mėnesį buvo paskelbtas viešai svarstyti. Vykdant viešąsias konsultacijas, Užsienio reikalų ministerija pateikė viešą pranešimą, kad Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys lietuviai, įvairios nevyriausybinės organizacijos ir Pasaulio lietuvių bendruomenė pateikė apie 200 pastabų ir pasiūlymų. Projektas taip pat buvo aptartas Lietuvos ir užsienio lietuvių žiniasklaidoje. Buvo pateikta pastabų, kad „Globalios Lietuvos“ kūrimo procese nėra pakankamai apibrėžtas užsienio lietuvių indėlis, keliami uždaviniai atspindi tik vienpusį Lietuvos valstybės įsipareigojimą. Pažymėtina, kad nors užsienio lietuvių organizacijos dėl savo visuomeninio statuso negali būti įpareigotos vykdyti projekte numatytų uždavinių, tačiau yra kviečiamos aktyviai bendradarbiauti įgyvendinant ambicingą ,,Globalios Lietuvos“ idėją. Vadovaujantis Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos 2010 m. spalio 22 d. posėdžio protokolu Nr. 9 – 175, vienas iš klausimų buvo viešo svarstymo metu pateiktų pastabų ir pasiūlymų kuriamai „Globalios Lietuvos“ programai aptarimas ir apibendrinimas. Svarstant pateiktas pastabas, nuomonės išsiskyrė. Užsienio reikalų viceministrė A. Skaisgirytė Liauškienė akcentavo, kad pagrindiniai siūlymai, tokie kaip pilietybės klausimas, migracijos procesų reguliavimas, nėra šio dokumento objektas. 17 užsienio lietuvių bendruomenių pastabas pristačiusi Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė Jūratė Caspersen pažymėjo, kad svarbu numatyti priemones migracijos procesams valdyti, dvigubos pilietybės įteisinimas. „Globalios Lietuvos“ programa patvirtinta 2011 m. pradžioje, nepatvirtinus tarpinstitucinio veiklos plano šiai programai įgyvendinti. Todėl pati programa imta kritikuoti dėl nekonkretumo. 2011 m. rugpjūčio mėnesį vykusio Pasaulio lietuvių bendruomenės bei Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimo dalyviai pasigedo tikros partnerystės su Lietuvos institucijomis ir tinkamo užsienio lietuvių patirties panaudojimo. Dokumentas taip pat kritikuotas dėl neišspręsto pilietybės klausimo.

ĮGYVENDINANČIŲ INSTITUCIJŲ ATSAKOMYBĖS IR PAJĖGUMAI Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentas dalyvauja formuojant, koordinuojant ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką ryšių su užsienio lietuviais srityje ir koordinuoja „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimą. Pagal kompetenciją ministerija įgyvendina priemones, skirtas sustiprinti užsienio lietuvius vienijančias, plėsti naują diasporos politikos kryptį – darbą su užsienio lietuvių profesionalais ir jų įtraukimą į atstovavimą Lietuvos interesams pasaulyje, užtikrinti užsienio lietuvių projektinės veiklos rėmimą, sutelkti valstybės institucijas bendrų su užsienio lietuviais tikslų pasiekimui. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslo taryba: užtikrina formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų užsienyje išlaikymą, organizuoja jų aprūpinimą įvairiomis mokymo priemonėmis, teikia metodinę pagalbą, vykdo lituanistinių mokyklų mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, stiprina Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių mokslininkų ryšius, skatina užsienio lietuvių studijas Lietuvoje, sprendžia iš užsienio grįžusių šeimų vaikų reintegravimo į Lietuvos švietimo sistemą tobulinimo klausimus.


Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia užsienio lietuviams aktualią informaciją socialinės apsaugos, gyvenimo ir darbo Lietuvoje klausimais, užtikrina psichologinių konsultacijų teikimą emigravusiems ir ketinantiems grįžti ar grįžusiems tautiečiams. Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remia užsienio lietuvių jaunimo organizacijų veiklą ir jų mokymus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija teikia aktualią informaciją sveikatos apsaugos klausimais, vykdo įvairių sričių sveikatos sistemos specialistų konsultacijas, praktinius mokymus. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija kartu su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ koordinuoja jaunųjų profesionalų programą „Kurk Lietuvai“, skleidžia informaciją apie verslo bendradarbiavimo galimybes, organizuoja Lietuvos pristatymo užsienyje renginius, kartu su VšĮ „Globalios Lietuvos Lyderiai“ plėtoja verslo profesionalų kontaktų tinklo veiklą, vykdo stažuočių programą „Talentai Lietuvai“. Valstybinis turizmo departamentas leidžia informacinę medžiagą apie Lietuvą, rengia straipsnius žurnalui „Pasaulio lietuvis“. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija skiria paramą projektams, skirtiems: užsienyje esančių Lietuvai reikšmingų kultūros vertybių priežiūrai, paieškai ar susigrąžinimui, įtraukiant Lietuvos diasporos atstovus; „Globalios Lietuvos“ idėjos sklaidai, bendrų Lietuvos ir užsienyje gyvenančių lietuvių kultūros iniciatyvoms įgyvendinti. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija išlaiko užsienio lietuviams skirto televizijos kanalo transliavimo per palydovus tinklą ir užsienio valstybių kabelinių televizijų tinklus, internetu transliuoja Lietuvos radijo ir televizijos programas, rengia specialias televizijos laidas apie Lietuvą užsienio lietuviams ir Lietuvai apie užsienio lietuvių organizacijas. Lietuvos vyriausiojo archyvo tarnyba koordinuoja užsienio lietuvių archyvų tvarkymą ir jų integravimą į informacinę erdvę, kaupia lietuvių išeivijos archyvų Lietuvoje ir užsienyje duomenų bazę. Kūno kultūros ir sporto departamentas skiria finansavimą užsienio lietuvių organizacijų kūno kultūros ir sporto projektams. Vyriausioji rinkimų komisija ir informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos atsakingi už balsavimo internetu sistemos sukūrimą ir įdiegimą, užsienio lietuviams skirtos(-ų) atskiros(-ų) rinkimų apygardos(-ų) sukūrimą. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad Užsienio reikalų ministerija, kaip „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimą koordinuojanti institucija ir kitas valstybės institucijas sutelkianti tam, kad jos į savo specializuotą veiklos sferą įtrauktų su Lietuvos diaspora susijusius veiksmus, įgyvendina priemones, kurios pagal kompetenciją labiau tiktų kitoms įgyvendinančioms institucijoms (žiūrėti 2 pav.). Pavyzdžiui priemonės, kurios vykdomos išskirtinai ekonomikos ar turizmo srityje galėtų būti vykdomos Ūkio ministerijos, kultūros srityje – Kultūros ministerijos, bendruomenių telkimo ir jaunimo politikos srityje – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, aukštojo mokslo srityje – Švietimo ir mokslo ministerijos. Panašu, kad Užsienio reikalų ministerijos iniciatyvos, kurios davė startą žemiau nurodytoms priemonėms palaipsniui galėtų būti perimtos tų institucijų, kurių kompetencijos srityje galėtų būti jų vykdymas.

“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

31


„GLOBALIOS LIETUVOS“ PROGRAMOS VEIKSMINGUMO VERTINIMAS

Lietuvių studentų mentorystės projektas „LT Big Brother“

UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA

Jaunųjų profesionalų programa „Kurk Lietuvai“ Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas Atvykstamo turizmo į Lietuvą populiarinimas

ŪKIO MINISTERIJA

Lietuvos ekonominius interesus pristatančių renginių ir iniciatyvų organizavimas Menininkų kūrybinės dirbtuvės „Migruojantys paukščiai“ Tarptautinis muzikos festivalis „Sugrįžimai“ Kino filmų programa „Lietuviai svetur“ Kultūros ir meno darbuotojų užsienyje veiklos organizavimas, jų kvalifikacijos kėlimas

KULTŪROS MINISTERIJA

Užsienio lietuvių organizacijų aprūpinimas tautine atributika ir medžiaga apie Lietuvą Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo globa, apsauga ir įamžinimas Užsienio lietuvių socialinių tinklų plėtojimas, informavimas Užsienio lietuvius vienijančių, tarp jų – jaunimo, organizacijų ir jų veiklos stiprinimas

SOCIALINĖS APSAUGOS  IR DARBO MINISTERIJA

Rytų kraštų lietuvių jaunimui skirtų seminarų ir kitokio pobūdžio renginių organizavimas Užsienio aukštosiose mokyklose studijuojantiems lietuviams galimybių atlikti praktikas Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir ministerijose sudarymas

ŠVIETIMO IR MOKSLO  MINISTERIJA

2 pav. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos vykdomos priemonės, kurios pagal kompetenciją tiktų vykdyti kitoms „Globalios Lietuvos“ programą įgyvendinančioms institucijoms. Sudaryta autoriaus.

FINANSINIAI RESURSAI „Globalios Lietuvos“ programa pradėta įgyvendinti 2012 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinus tarpinstitucinį veiklos planą ir sukūrus institucinę sąrangą, leidusią į veiklą įtraukti „arčiausiai“ užsienio lietuvių esančias Lietuvos diplomatines atstovybes. Tarpinstituciniai veiklos planai, atsižvelgiant į Finansų ministerijos institucijoms pateikiamus maksimalius asignavimus kasmet derinami su dalyvaujančiomis institucijomis, tikslinami ir teikiamas tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Kadangi „Globalios Lietuvos“ programai įgyvendinti nėra skiriamas atskiras finansavimas, įgyvendinančios institucijos kasmet tvirtindamos metinius biudžetus, dalį asignavimų numato „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimui.


Tarpinstituciniuose veiklos planuose „Globalios Lietuvos“ programos priemonėms įgyvendinti viso nuo 2012 iki 2016 metų planuota skirti 17 110 481,65 eurų. Vertinant pateiktas „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimo ataskaitas 2012 – 2016 metais viso skirta 15 264 832,07 eurų. Įvertinus nuo 2012 iki 2016 metų patvirtintus tarpinstitucinius veiklos planus ir pateiktas ataskaitas, „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimui skirta 1 845 649,59 eurais mažiau nei planuota (žr. 3 pav.). 2012 – 2016 metais „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimui skiriamų asignavimų (žiūrėti į 4 pav.) didžiąją dalį, net 64,14 proc. sudaro Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, 19,12 proc. – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, 10,63 proc. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos.

4000000.00

3477757.18

3500000.00 3000000.00

3716695

3676755.1

3470200

3357700

3089232

2881574.37

3357300

2828400

2519700

2500000.00

Planuota (Eur)

2000000.00

Skirta (Eur) 1500000.00 1000000.00 500000.00 0.00 2013 m.

2012 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

3 pav. 2012 – 2016 metais planuotos ir skirtos lėšos „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimui. Sudaryta autoriaus.

% 0.13

0.13

19.12

1.81 0.43 1.73

10.3 64.14 1.84

ŠMM

SADM

URM

KM

ŪM

KKSD

LRT

LVAT

LSD

4 pav. 2012 – 2016 metais „Globalios Lietuvos“ programai skiriami įgyvendinančių institucijų asignavimai procentais. Sudaryta autoriaus.

“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

33


„GLOBALIOS LIETUVOS“ PROGRAMOS VEIKSMINGUMO VERTINIMAS

Žvelgiant į 5 pav. akivaizdu, kad kai kurios „Globalios Lietuvos“ programą įgyvendinančios institucijos įsitraukė epizodiškai: Kūno kultūros ir sporto departamentas tik 2013 metais, Lietuvos statistikos departamentas tik 2014 metais. Nacionalinės radijo ir televizijos indėlis yra kasmet augantis, nuo 521 300 eurų (2012 metais) iki 956 400 eurų (2016 metais). Kasmet didesnius asignavimus „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimui skyrė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (nuo 16 900 eurų (2012 metais) iki 103 900 eurų (2016 metais)) bei Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (nuo 8 600 eurų (2012 metais) iki 13 600 eurų (2016 metais)).

3000000

2500000

2000000

1500000

1000000

500000

0

2012 m.

2013 m.

ŠMM

1482900

LRT

521300

URM KKSD

2014 m.

2015 m.

2016 m.

1994613

1848934

2400800

1898100

550278

522300.7

572900

956400

434800

310936.1

297005.3

329400

324800

0

144810

0

0

0

KM

16900

19404.54

71999.54

91100

103900

ŪM

8600

11787.53

14162.42

14400

13600

LSD

0

0

13351.48

0

0

LVAT

1900

2316.96

4633.92

5800

6000

5 pav. 2012 – 2016 m. „Globalios Lietuvos“ programą įgyvendinančių institucijų skiriami asignavimai. Sudaryta autoriaus.


“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

35


„GLOBALIOS LIETUVOS“ PROGRAMOS VEIKSMINGUMO VERTINIMAS

PROCESAS VYKDOMŲ VEIKLŲ POBŪDIS IR APIMTIS Didžioji dalis įgyvendinančių „Globalios Lietuvos“ programą institucijų savo įsipareigojimus realizuoja skirdamos finansavimą projektams (dominuojanti priemonių realizavimo forma), perka paslaugas, įgyvendina suplanuotas priemones. Veiklos vykdomos įvairiais formatais: renginiai (seminarai, susitikimai, vaikų vasaros stovyklos, dirbtuvės, edukaciniai – kultūriniai renginiai, forumai ir pan.), mokymai, stažuotės, konsultacijos, informavimas, leidiniai, dotacinės lėšos lietuvių visuomeninėms organizacijoms, parama užsienio lietuvių žiniasklaidai, aprūpinimas užsienio lietuvių organizacijų tautine atributika, su darbo santykiais susijusių išlaidų padengimas kultūros ir meno darbuotojams, metodinė pagalba ir kvalifikacijos tobulinimas mokytojams, premijos, tyrimai, leidiniai, konsultacijos internetu, televizijos transliacijos ir laidos. Siekiant nustatyti, kurios veiklos yra dominuojančios, buvo vertinamos tarpinstitucinių veiklos planų įgyvendinimo ataskaitos ir vykdomos priemonės pagal jų turinį buvo grupuojamos į veiklų sritis: bendradarbiavimas, jaunimas, lituanistinis švietimas, kultūros paveldas, reintegravimas, informavimas, tyrimai. Išskiriamų veiklos sričių pagrindimas pateikiamas 4 lentelėje.

4 lentelė. „Globalios Lietuvos“ programos veiklų sritys.

Veiklų suskirstymas pagal „Globalios Lietuvos“ URM Užsienio Veiklų sritys programos tikslai lietuvių departamentą 1. Tikslas: siekti, kad URM remiamos Bendradarbiavimas Užsienyje gyvenančių užsienio lietuviai užsienio lietuvių lietuvių globalizacijos organizacijų (toliau bendradarbiavimui, sąlygomis išlaikytų – ULO) veiklos, globalios idėjos lietuvių tautinį informacinė sklaida. tapatumą, rūpintis medžiaga ir Informavimas Informaciniai paketai užsienio lietuvių asmenų, atributika žiniasklaidai. priklausančių lietuvių SADM remiamos Jaunimas Parama užsienio tautinei mažumai užsienio lietuvių lietuvių jaunimo užsienyje, teisių jaunimo organizacijoms, jų apsauga iniciatyvos, stiprinimas. projektai Apmokamas Lituanistinis švietimas Parama lituanistinio kultūros specialistų švietimo veiklai darbas užsienio (darbo užmokestis, lietuvių komandiruotės,


užsienyje, teisių apsauga

2. Tikslas: skatinti užsienio lietuvius įsitraukti į Lietuvos politinį, ekonominį, mokslo, kultūros ir sporto gyvenimą

užsienio lietuvių jaunimo iniciatyvos, projektai Apmokamas Lituanistinis švietimas kultūros specialistų darbas užsienio lietuvių organizacijose

lietuvių jaunimo organizacijoms, jų stiprinimas.

Parama lituanistinio švietimo veiklai (darbo užmokestis, komandiruotės, metodinės priemonės ir kt.). Dėmesys užsienio Lituanistinis švietimas Kvalifikacijos lietuvių tobulinimas užsienio organizacijų lietuvių lituanistinio kompetencijų švietimo ir kultūros stiprinimui įstaigų darbuotojams, mokytojams. Formaliojo ir Lituanistinis švietimas Parama lituanistinio neformaliojo švietimo veiklai, ugdymo įstaigų užsienio lituanistinių veikla užsienyje mokyklų aprūpinimas įvairia mokymosi medžiaga. URM remiami Bendradarbiavimas Pasaulio lietuvių projektai, ekonomikos forumas. iniciatyvos, renginiai ekonomikos srityje KM ir URM Kultūros paveldas Užsienio lietuvių remiama veikla, dalyvavimas susijusi su Lietuvos įgyvendinant Lietuvai kultūros paveldo reikšmingo kultūros užsienyje paveldo užsienyje išsaugojimu paiešką, sklaidą, priežiūrą ir sugrąžinimą. LVAT remiama Informavimas Užsienio lietuvių veikla, susijusi su archyvų tvarkymas, užsienio lietuvių informavimas apie archyvų tvarkymu juos. ir išsaugojimu URM remiamos Informavimas Informacijos užsienyje iniciatyvos, skirtos sklaida apie užsienio lietuvių investicinę aplinką įsitraukimui į įvairių Lietuvoje, galimybę sričių LT viešąjį užsienio lietuviams gyvenimą dalyvauti inicijuojant ar įgyvendinant inovacijų, investicijų ir eksporto skatinimo projektus. Mokslininkų ryšių Bendradarbiavimas Ryšiai ir bendri stiprinimas renginiai tarp Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių

“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

37


užsienio lietuvių įsitraukimui į įvairių sričių LT viešąjį gyvenimą

„GLOBALIOS LIETUVOS“ PROGRAMOS VEIKSMINGUMO VERTINIMAS

Mokslininkų ryšių Bendradarbiavimas stiprinimas

Globalios Lietuvos Bendradarbiavimas idėjos kultūros srityje sklaida

3. Tikslas: stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Lietuva – skatinti juos grįžti į tėvynę, protų nutekėjimo procesą paversti protų apykaitos procesu

URM vykdomi Tyrimai tyrimai, apklausos apie užsienio lietuvių poreikius URM, SADM ir Informavimas SAM informacijos sklaidos priemonės SADM remiamos Reintegravimas psichologinės konsultacijos grįžtantiesiems

Bendros Bendradarbiavimas iniciatyvos, projektai su Lietuvos savivaldybėmis URM remiamos Jaunimas jaunimo stažuotės, praktika Lietuvoje

ŠMM remiamos Jaunimas užsienio lietuvių studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose 4. Tikslas: naudojantis LRT tyrimas apie Tyrimai moderniųjų užsienio lietuviams technologijų ir skirto TV kanalo informacinės sklaidos žiūrimumą ir galimybėmis, sukurti kokybę

investicinę aplinką Lietuvoje, galimybę užsienio lietuviams dalyvauti inicijuojant ar įgyvendinant inovacijų, investicijų ir eksporto skatinimo projektus. Ryšiai ir bendri renginiai tarp Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių mokslininkų. Bendros Lietuvos ir užsienio lietuvių kūrėjų kultūros iniciatyvos bei projektai. Užsienio lietuvių būklės tyrimai.

Užsienio lietuviams svarbios informacijos teikimas. Psichologinės konsultacijos ir kitos su reintegracija susijusios paslaugos emigracijos paliestiems asmenims ir jų šeimos nariams. Pasaulio lietuvių vienybės dienos minėjimo iniciatyvos ir projektai. Parama užsienyje studijuojančio Lietuvos jaunimo praktikai (stažuotėms) Lietuvos valstybės institucijose ir įstaigose. Parama užsienio lietuvių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose. Televizijos kanalo žiūrimumo ir atitikties užsienio lietuvių poreikiams tyrimų atlikimas.


savivaldybėmis URM remiamos Jaunimas jaunimo stažuotės, praktika Lietuvoje

ŠMM remiamos Jaunimas užsienio lietuvių studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose 4. Tikslas: naudojantis LRT tyrimas apie Tyrimai moderniųjų užsienio lietuviams technologijų ir skirto TV kanalo informacinės sklaidos žiūrimumą ir galimybėmis, sukurti kokybę lietuvius Lietuvoje ir užsienyje jungiančią komunikacijos erdvę, Transliacijos per Informavimas atitinkančią palydovinį kanalą ir informacinius, kabelinę TV socialinius, kultūrinius ir kitus jų Internetu Informavimas poreikius transliuojamų programų kokybės perdavimo gerinimas Specialios laidos Informavimas diasporai apie Lietuvą ir Lietuvai apie diasporą 5. Tikslas: skatinti URM projektai, Informavimas Lietuvos diasporą skirti užsienio įsitraukti į lietuviams įtraukti į informacijos apie informacijos apie Lietuvą sklaidą LT sklaidą pasaulyje ŪM ir URM Informavimas leidiniai, kita informacija apie LT Informacijos apie Informavimas LT diasporos veiklą sklaida Lietuvoje

Parama užsienyje studijuojančio Lietuvos jaunimo praktikai (stažuotėms) Lietuvos valstybės institucijose ir įstaigose. Parama užsienio lietuvių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose. Televizijos kanalo žiūrimumo ir atitikties užsienio lietuvių poreikiams tyrimų atlikimas. Užsienio lietuvių apklausos apie jų poreikius atlikimas. Televizijos kanalo „LTV World“ išlaikymas ir plėtra. Internetu transliuojamų programų kokybės užtikrinimas. Specialios televizijos ir radijo laidos.

Informavimas apie Lietuvos interesus ir Lietuvoje vykstančius procesus. Informacinė medžiaga apie Lietuvos kultūrą užsienio kalbomis. Informacijos apie Lietuvos diasporos veiklą Lietuvos žiniasklaidoje ir visuomenėje sklaida.

“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

39


„GLOBALIOS LIETUVOS“ PROGRAMOS VEIKSMINGUMO VERTINIMAS

Kurios iš nurodytų veiklos sričių yra dominuojančios leidžia įvertinti priemonių vykdymui skirti asignavimai (6 pav.). Remiamasi pateikiamomis 2013 – 2016 metų „Globalios Lietuvos“ programos tarpinstitucinių veiklos planų įgyvendinimo ataskaitomis1 (neįtraukti 2012 metų duomenys, kadangi nėra viešai prieinamos tų metų tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos), daugiausia lėšų skiriama lituanistiniam švietimui (59,1 proc.) ir informavimui (22,61 proc.). Mažiausiai dėmesio skiriama reintegracijos paslaugų teikimui (0,27 proc.). Sąlyginai mažai lėšų, tik 2,78 proc. skiriama bendradarbiavimui.

% 0.31

2.78

13.73

22.62

0.27 1.19

59.1

Bendradarviavimas

Jaunimas

Lituanistinis švietimas

Reintegracijos paslaugos

Informavimas

Tyrimai

Kultūros paveldas

6 pav. 2013 – 2016 metais skiriami asignavimas „Globalios Lietuvos“ programos priemonėms įgyvendinti pagal veiklos sritis.


TIKSLINĖS GRUPĖS Lietuvai svarbus ir reikalingas kiekvienas, bet tik motyvuotas. „Globalios Lietuvos“ programos idėja grįsta suvokimu, kad esame viena Lietuvos tauta ir kiekvienas motyvuotas lietuvis ar su Lietuva save siejantis asmuo yra svarbus ir reikalingas Lietuvai, nesvarbu, kur jis dirbtų ir gyventų, kiekvienas savo žiniomis, idėjomis ir patirtimi gali prisidėti prie valstybės ir visuomenės pažangos. Ar galėtumėme padėti lygybės ženklą tarp motyvuoto ir „elitinio“? Panašu, kad taip. Didžioji dalis „Globalios Lietuvos“ programos priemonių (apie 75 proc. kasmet) skirta užsienio lietuvių profesionalams: menininkams (aktoriams, muzikantams, rašytojams, kompozitoriams ir kt.); mokslininkams, tyrėjams, verslininkams, užsienio lietuvių žiniasklaidos atstovams, sėkmingiausioms tarptautinės karjeros asmenybėms, užsienyje vystantiems savo verslą, vadovaujantiems korporacijoms ar kuriantiems pasaulio lygmens inovacijas. Pateikiami argumentai, kodėl stiprinami ryšiai su užsienio lietuvių profesionalais. Nurodoma, kad asmenys, turintys laimėjimų profesinėje srityje, pripažinti ir įtakingi savo buvo šalyje gali labai konkrečiais projektais prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo, investicijų pritraukimo, profesinės mentorystės projektų, konsultavimo, Lietuvos konkurencingumo didinimo. Palyginti mažomis apimtimis, bet visgi teikiamos ir reintegracijos paslaugos tiems emigrantams, kurie susidūrė su įvairiomis socialinėmis ar psichologinėmis problemomis. Tai yra vienintelė priemonė, kuri išskirtinai adresuota ne „elitiniams“ lietuvaičiams. 2013 metais psichologinių konsultacijų suteikta 130 iš Lietuvos emigravusių asmenų, 2014 – 2016 metais – 150 asmenų. Tačiau tarpinstitucinių veiklos planų įgyvendinimo ataskaitose pateikiami apvalūs bei nekintantys skaičiai leidžia suabejoti dėl pateikiamų duomenų tikslumo.

UŽSIENIO LIETUVIŲ JAUNIMUI SKIRIAMOS PRIEMONĖS IR VEIKLOS O kaip gi dėl jaunimo? Vertinant tarpinstitucinių veiklos planų įgyvendinimo ataskaitas1, darytina prielaida, kad jis taip pat yra išskirtinai motyvuotas. „Globalios Lietuvos“ programoje numatytos 3 priemonės (5 lentelė), skirtos užsienyje gyvenantiems jauniems lietuviams: perspektyviems visame pasaulyje studijuojantiems, įstojusiems studijuoti Lietuvoje ir gavusiems konkurso būdu stipendijas, užsienio lietuvių jaunimo organizacijų nariams (kurių gretose didžioji dalis taip pat yra užsienyje studijuojantieji). 5 lentelėje pateikiamos ne tik „Globalios Lietuvos“ programos priemonės, skirtos jaunimui, bet ir jų rezultatais. Siekta nustatyti, kokia apimtimi jos pasiekė jaunimą gyvenantį užsienyje. Tačiau pateikiamos tarpinstitucinių veiklos planų įgyvendinimo ataskaitos yra labai abstrakčios, nurodančios, kiek ir kokių projektų finansuota ar renginių suorganizuota, tačiau nepateikiama informacijos, kiek šios veiklos pasiekė užsienyje gyvenantį jauną žmogų. Tokiu būdų įvertinti, kokį poveikį jaunam žmogui turėjo vykdytos veiklos, nėra įmanoma.

1

https://www.urm.lt/default/lt/globali-lietuva/globalios-lietuvos-programa/globalioslietuvos-programos-igyvendinimas “GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

41


„GLOBALIOS LIETUVOS“ PROGRAMOS VEIKSMINGUMO VERTINIMAS „GLOBALIOS LIETUVOS“ PROGRAMOS PRIEMONĖS

JAUNIMO PASIEKIAMUMAS (SKAIČIUS) VEIKLOS

Remti užsienio lietuvių, tarp jų ir jaunimo organizacijų veiklą, skirtą lietuvybei, bendruomeniškumui, Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių bendradarbiavimui puoselėti

Skatinti užsienyje studijuojantį Lietuvos ir su Lietuva save siejantį jaunimą atlikti praktiką (stažuotis) Lietuvoje ir jį remti, dalyvauti gerosios profesinės patirties apsikeitimo projektuose

Skatinti užsienio lietuvius studijuoti Lietuvoje

Užsienio lietuvių jaunimo organizacijų projektai

2012 M.

2013 M.

2014 M.

2015 M.

2016 M.

N. d.*

N. d.

2 projektai.

5 projektai.

2 projektai.

4 užsienio lietuvių jaunimo organizacijų šalių konsultacijos; 3 regioniniai renginiai.

7 šalių užsienio lietuvių jaunimo organizacijų konsultacijos, leidinys.

Mokymai ir konsultacijos užsienio lietuvių jaunimo organizacijoms

N. d.

N. d.

7 šalių užsienio lietuvių jaunimo organizacijų konsultacijos; 3 regioniniai renginiai.

„LT Big Btother“

185 mentoriai.

N. d.

200 mentorių. 194 mentoriai. 211 mentorių.

„Kurk Lietuvai“

20 asmenys

20 asmenys

33 asmenys

11 asmenys

24 asmenys

N. d.

N. d.

N. d.

N. d.

N. d.

N. d.

N. d.

N. d.

Stipendija ir vienkartinė socialinė išmoka Edukacinė – kultūrinė programa adaptacijai ir integracijai

120

N. d.

5 lentelė. „Globalios Lietuvos“ programos priemonės skirtos jaunimui. * N. d. - nėra duomenų.

5 lentelėje nenurodomos tos priemonės, kurios skirtos visiems užsienyje gyvenantiems lietuviams arba tos priemonės, kuriose jaunimo tikslinė grupė yra tik viena iš daugelio. Tačiau jaunimas dalyvavo ir kitose „Globalios Lietuvos“ programos priemonių veiklose:

»»2013 metais: organizuota Rusijos Šiaurės ir Sibiro užsienio lietuvių vaikų ir jaunimo vasaros stovykla

Lietuvoje; Danijoje studijuojančiam Lietuvos jaunimui buvo pristatytos įsidarbinimo po mokslų galimybės Lietuvoje; suorganizuotas koncertas Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kongreso dalyviams; tautinių mažumų organizacijų jaunimo atstovai buvo vieni iš dalyvių seminare apie lietuvių kilmės menininkus; organizuotas užsienio lietuviškų mokyklų abiturientų dalyvavimas parodoje „Mokslas. Studijos 2013“.

»»2014 metais: užsienio lietuvių studentų klubo atstovai su Užsienio reikalų ministerijos ministru diskutavo kaip užsienio lietuviai gali prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo; kalėdinės dovanos įteiktos lietuviškų mokyklų iš Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos ir Kaliningrado srities mokiniams; organizuotas susitikimas su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos atstovais; skirtas finansavimas Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimui; organizuota Pietų Amerikos lietuvių jaunimo mokymo ir kultūrinė programa, susitikimai su užsienio lietuvių jaunimo organizacijų atstovais; skirtas dalinis finansavimas mokymų lietuvių jaunimo sąjungų atstovams organizuoti; teikta organizacinė ir finansinė parama renginiui „Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas „PLJS 2014“.


»»2015 metais: 2 savaičių trukmės Rusijos Šiaurės ir Sibiro užsienio lietuvių vaikų ir jaunimo vasaros

stovykla Alantoje (50 vaikų ir jaunimo); Rytų kraštų lietuvių jaunimo 3 dienų seminaras; paremtas Pasaulio lietuvių jaunimo organizacijos projektas „25x25: Nepriklausomybės karta“; Kultūros ministerijos organizuotame seminare „Globali Lietuva“ dalyvavo ir jaunimo organizacijų atstovai.

»»2016 metais: sudaryta galimybė 12 jaunuolių iš Rytų kraštų dalyvauti trečiajame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime; skirta parama trečiojo Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo organizavimui.

Žvelgiant į pateiktas veiklas akivaizdu, kad Pasaulio lietuvių jaunimo organizacija nuo 2014 metų tapo vienu iš aktyviausių „Globalios Lietuvos“ programos priemonių, skirtų užsienio lietuvių jaunimui, vykdytojų.

“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

43


„GLOBALIOS LIETUVOS“ PROGRAMOS VEIKSMINGUMO VERTINIMAS

REZULTATAI PLANUOTI REZULTATAI Vertinami ne visi „Globalios Lietuvos“ programos planuoti ir pasiekti rezultatai, o tik tie, prie kurių pasiekimo prisideda užsienio lietuvių jaunimui skirtos priemonės. Priemonė „Remti užsienio lietuvių, tarp jų ir jaunimo organizacijų veiklą, skirtą lietuvybei, bendruomeniškumui, Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių bendradarbiavimui puoselėti“ prisideda prie pirmojo „Globalios Lietuvos“ programos tikslo – siekti, kad užsienio lietuviai globalizacijos sąlygomis išlaikytų lietuvių tautinį tapatumą, rūpintis asmenų, priklausančių lietuvių tautinei mažumai užsienyje, teisių apsauga. Šio tikslo vertinimo kriterijus – didėjanti užsienio lietuvių, manančių, kad sudarytos geresnės sąlygos išlaikyti lietuvybę užsienyje, dalis (procentais): 2012 metais – 10 procentų, 2019 metais – ne mažiau kaip 60 procentų. Tačiau jau 2012 metais Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliktos užsienio lietuvių apklausos apie jų poreikius duomenimis1, net 32 proc. lietuvių teigė, kad sąlygos išlaikyti lietuvybę užsienyje yra geros. Į klausimą, kaip sąlygos užsienio lietuviams išlaikyti lietuvybę užsienyje pakito per pastaruosius 2 metus, penktadalis apklaustųjų (21 proc.) manė, kad sąlygos pagerėjo. Taigi akivaizdu, kad pirmojo tikslo vertinimo kriterijaus pradinė reikšmė neatitiko realybės - vietoj nurodyto 10 proc. užsienio lietuvių, manančių, kad sudarytos geresnės sąlygos išlaikyti lietuvybę užsienyje, turėjo būti nurodyta bent 20 proc. Priemonės „Skatinti užsienyje studijuojantį Lietuvos ir su Lietuva save siejantį jaunimą atlikti praktiką (stažuotis) Lietuvoje ir jį remti, dalyvauti gerosios profesinės patirties apsikeitimo projektuose“ ir „Skatinti užsienio lietuvius studijuoti Lietuvoje“ suplanuotos prie trečiojo „Globalios Lietuvos“ programos tikslo - stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Lietuva ir taip skatinti juos grįžti į tėvynę, protų nutekėjimo procesą paversti protų apykaitos procesu. Šio tikslo vertinimo kriterijus – pagerėjęs užsienio lietuvių informuotumas grįžimo į Lietuvą, reintegracijos ir dalyvavimo Lietuvos gyvenime klausimais: dabartinė reikšmė (2010 metais) – nepakankamas; siektina reikšmė (2019 metais) – pakankamas. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodyta vertinimo kriterijaus reikšmė yra neapibrėžta, kadangi nėra aišku, kas yra laikoma nepakankamu ar pakankamu informuotumu, kas bus laikoma situacijos pagerėjimu.

1

https://www.urm.lt/default/lt/globali-lietuva/globalios-lietuvos-programa/tyrimai


“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

45


„GLOBALIOS LIETUVOS“ PROGRAMOS VEIKSMINGUMO VERTINIMAS

PASIEKTI REZULTATAI Vertinant pirmojo „Globalios Lietuvos“ programos tikslo pasiekimą pagal nustatytą vertinimo kriterijų, remiamasi Užsienio reikalų ministerijos kasmet vykdomų užsienio lietuvių apklausos apie jų būklę ir poreikius duomenimis1. Šių tyrimų duomenimis (žiūrėti 6 lentelę), manančių, kad sudarytos geresnės sąlygos išlaikyti lietuvybę užsienyje, 2012 – 2014 metais nuosekliai didėjo – atitinkamai 21 proc., 22 proc. ir 28 proc. Ženklus nuomonių šuolis pastebimas 2015 metais, kuomet pasisakančiųjų, kad sudarytos geresnės sąlygos išlaikyti lietuvybę užsienyje pasiekė net 60 proc. Žvelgiant į 2016 metais atliktą užsienio lietuvių apklausą, tokių duomenų nepateikiama, nors šie duomenys turėtų būti renkami, kad vykdyti „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimo rezultatų stebėseną. Trečiojo „Globalios Lietuvos“ programos tikslo pasiekimo vertinimas yra sudėtingas, kadangi nustatytas vertinimo kriterijus yra itin subjektyvaus pobūdžio – siekiama įvertinti užsienio lietuvių informuotumo lygį grįžimo į Lietuvą ir reintegracijos klausimais (pakankamas ar ne). 2012 metais atliktos užsienio lietuvių apklausos duomenimis trečdalis (34 proc.) respondentų teigė esantys daugiau ar mažiau informuoti grįžimo į Lietuvą, reintegracijos į Lietuvos gyvenimą, klausimais: 16 proc. užsienio lietuvių teigė, kad jų informuotumas yra pakankamas, o 18 proc. užsienio lietuvių teigė, kad iš dalies randa jiems svarbią informaciją. 14 proc. respondentų manę, jog nėra pakankamai informuoti šiais klausimais, 27 proc. apklaustų užsienyje gyvenančių lietuvių ši informacija nėra aktuali. 27 proc. 2013 metais vykdytoje apklausoje dalyvavusių užsienio lietuvių nurodė, kad jie daugiau ar mažiau yra informuoti grįžimo į Lietuvą klausimais, tačiau didžioji dauguma nurodė, kad tokia informacija jiems nėra aktuali arba negali atsakyti į šį klausimą. Panaši situacija stebima ir remiantis 2014 metais vykdytos užsienio lietuvių apklausos duomenimis. Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų nurodė, kad yra informuoti grįžimo į Lietuvą ir reintegracijos klausimais. Šiek tiek didesnė respondentų dalis (28 proc.) nurodė, jog informuotumas yra nepakankamas; didžiausia apklaustųjų dalis (48 proc.) teigė, kad jiems tokia informacija šiuo metu nėra aktuali. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šios informacijos trūkumą pažymėjo daugiau jaunimo (37 proc.), nepriklausančių bendruomenei /organizacijai, vienijančiai užsienio lietuvius (29 proc.). 2015 metais vykdytos apklausos metu, užsienio lietuvių buvo klausiama ne apie tai, ar jie gauna pakankamai informacijos grįžimo į Lietuvą klausimais, o pateikti vertinimą, ar jų situacija dėl informuotumo pagerėjo. Daugiau kaip pusė (51 proc.) respondentų negalėjo atsakyti, ar pastaruoju metu informuotumas grįžimo į Lietuvą klausimais pagerėjo ar ne. Likusių apklaustųjų nuomonė šiuo klausimu išsiskyrė: pagerėjo /labiau pagerėjo 25 proc.; pablogėjo / labiau pablogėjo 23 proc. 2016 metais atliktos užsienio lietuvių apklausos duomenimis 27 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems informacijos grįžimo ir reintegracijos į Lietuvą klausimais pakanka, tuo tarpu 40% respondentų teigė jaučiantys tokios informacijos trūkumą (trečdalis nurodė tuo nesidomintys arba neturėjo aiškios nuomonės). Informacijos apie grįžimo galimybes prieinamumą net 46 proc. respondentų įvertino aukščiausiais balais. Tačiau informacijos trūkumą, kaip viena pagrindinių kliūčių dalyvauti Lietuvos viešajame gyvenime nurodo net 64 proc. apklausos respondentų. Didžioji dalis nurodžiusių, jog informacijos nepakanka /iš dalies nepakanka užsienio lietuvių minėjo, kad pasigenda informacijos apie socialinę integraciją grįžus/ psichologinius grįžimo aspektus (67 proc.), informacijos apie socialines garantijas sugrįžus gyventi į Lietuvą (61 proc.), informacijos apie darbo rinką (54 proc.), bei informacijos apie užsieniečių imigraciją į Lietuvą (47 proc.).

1

https://www.urm.lt/default/lt/globali-lietuva/globalios-lietuvos-programa/tyrimai


TIKSLAI

VERTINIMO KRITERIJAI

2012 M.

2013 M.

2014 M.

2015 M.

2016 M.

Siekti, kad užsienio lietuviai globalizacijos sąlygomis išlaikytų lietuvių tautinį tapatumą, rūpintis asmenų, priklausančių lietuvių tautinei mažumai užsienyje, teisių apsauga.

Didėjanti užsienio lietuvių, manančių, kad sudarytos geresnės sąlygos išlaikyti lietuvybę užsienyje, dalis.

21 proc.

22 proc.

28 proc.

60 proc.

N. d.*

Stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Lietuva ir taip skatinti juos grįžti į tėvynę, protų nutekėjimo procesą paversti protų apykaitos procesu.

Pagerėjęs užsienio lietuvių informuotumas grįžimo į Lietuvą, reintegracijos ir dalyvavimo Lietuvos gyvenime klausimais.

16 proc. pakankamas

27 proc. pakankamas

25 proc. pakankamas

25 proc. manančių, kad informuotumas pagerėjo

27 proc. pakankama

6 lentelė. Tikslų pasiekimo rezultatai pagal nustatytus vertinimo kriterijus. * N. d. - nėra duomenų.

PAPILDOMI DUOMENYS, LEIDŽIANTYS VERTINTI „GLOBALIOS LIETUVOS“ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO SĖKMĘ Remiantis Užsienio reikalų ministerijos kasmet vykdomų užsienio lietuvių apklausos apie jų būklę ir poreikius duomenimis, didžioji dalis apklaustųjų mano, kad kliūčių dalyvauti Lietuvos viešajame gyvenime nėra: 2012 metais 68 proc., 2013 ir 2014 metais 72 proc., 2015 metais 80 proc., 2016 metais 68 proc. Nuo 2012 iki 2015 metų situacija gerėjo ir manančių, kad kliūčių dalyvauti Lietuvos viešajame gyvenime gretos tik augo, tačiau situacija 2016 metais tolygi 2012 metų. Kas lėmė, kad vertinimas grįžo į pradinę situaciją, lyg „Globalios Lietuvos“ programos priemonių ir nebuvo vykdyta, nėra galimybės atsakyti. 2012 metais vykdytos apklausos respondentai, manantys, kad tokių kliūčių yra, 56 proc. teigia, jog viena pagrindinių bendradarbiavimo kliūčių yra vyriausybės politika. Teisinį reguliavimą kaip kliūtį nurodė 41 proc., informacijos trūkumą – 39 proc., visuomenės nuostatas ir požiūrį į užsienio lietuvius – 38 proc., bendradarbiavimo galimybių trūkumą 28 proc. respondentų. Panašūs duomenys gauti ir 2013 metais vykdytos apklausos metu. Tie, kurie tokias kliūtis matė, dažniau minėjo vyriausybės politiką ir visuomenės nuostatas užsienio lietuvių atžvilgiu kaip pagrindines kliūtis dalyvauti Lietuvos viešajame gyvenime. Jų nuomone, galimybių dalyvauti Lietuvos gyvenime labiausiai trūksta politikos – 33 proc., švietimo ir mokslo – 33 proc., bei socialinėje – 28 proc. srityse. Mažiau respondentų pasirinko verslo (21 proc.) ir kultūros /meno sritis (20 proc.). Tuo tarpu, daugiau nei trečdalis (35 proc.) respondentų mano, kad galimybių visose srityse yra pakankamai.

“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

47


„GLOBALIOS LIETUVOS“ PROGRAMOS VEIKSMINGUMO VERTINIMAS

Vertinant 2015 metais vykdytos apklausos rezultatus, įvardinamos ne išorinės kliūtys (anksčiau dominavusios: vyriausybės politika, teisinis reguliavimas ar visuomenės nuostatos), bet labiau vidinės: laiko trūkumas (36%), riboti finansiniai ištekliai (35%), bendraminčių trūkumas (22%), ir reikiamų įgūdžių stoka (13%). Visgi didžiausia kliūtimi įvardinamas informacijos trūkumas (56%). Manančių, kad negyvendami Lietuvoje gali dalyvauti įvairių sričių Lietuvos gyvenime, 2016 metais buvo daugiau kaip du kartus daugiau (78 proc.) nei 2013 metais (35 proc.). Pagrindinės įvardintos kliūtys dalyvavimui Lietuvos viešajame gyvenime, panašiai kaip ir 2015 metais išlieka praktiškai identiškos – tai informacijos trūkumas (64%), laiko trūkumas (43%), riboti finansiniai ištekliai (36%), bendraminčių trūkumas (25%), ir reikiamų įgūdžių stoka (16%). Motyvacija įsitraukti į Lietuvos gyvenimą ir išlaikyti lietuvybę labiausiai paskatintų dvigubos pilietybės suteikimas užsienyje gyvenantiems lietuviams. 2013 metais tokią nuomonę išsakė 7 proc. respondentų, 2014 metais – 10,1 proc., 2015 metais – 14,4 proc. Išskyrus 2016 metus, kuomet toks motyvatorius net neminimas. Dažniausiai minimi šie motyvai įsitraukti į Lietuvos gyvenimą ir išlaikyti lietuvybę: situacijos Lietuvoje pagerėjimas (gyvenimo kokybė, teisingumas, skaidrumas), kultūrinio ir mokslinio bendradarbiavimo plėtotė (2013 metais); didesnis Lietuvos politikų /elito domėjimasis emigracijos problema (2014 metais), daugiau informacijos apie Lietuvą / lietuviškos žiniasklaidos, pozityvesnis vyriausybės požiūris į Lietuvos piliečius, mokslo ir švietimo projektai /vaikų ugdymas, galimybė prisidėti konkrečia veikla asmeniškai, teigiami socialiniai pokyčiai Lietuvoje (2014 metais); aktyvesnė užsienio lietuvių bendruomenių veikla, bendravimas tarp užsienio lietuvių, Lietuvos kultūrą pristatantys renginiai, tradicijų puoselėjimas /perdavimas (2014, 2015 metais); asmeninės vertybės, šeima, vaikai (2013, 2014, 2015 metais); stabili ekonominė situacija /geros gyvenimo sąlygos Lietuvoje /darbo vietos /socialinės garantijos, daugiau vienijančių projektų (Lietuva - emigracijos šalis), kultūros lygio kėlimas (tradicijos, kalba, istorija) (2015 metais); daugiau/ prieinamesnė informacija, viešinimas, darbuotojų, atsakingų už ryšius su užsienio lietuviais, profesionalumas /suinteresuotumas /problemų sprendimas (2016); lietuvių požiūrio į emigrantus pasikeitimas /didesnė tolerancija (2015, 2016). Visgi šiuos motyvatorius mini labai maža dalis apklaustųjų. Didžioji dalis negalėjo įvardinti, kas juos paskatintų labiau įsitraukti į Lietuvos gyvenimą ir išlaikyti Lietuvybę. Pagrindiniai veiksniai (sąlygos), kurie paskatintų grįžti į Lietuvą yra ekonominio pobūdžio: darbo užmokestis, šalies ekonomikos augimas, pragyvenimo lygis. Tačiau tarp pagrindinių motyvatorių minimas ir pasikeitęs psichologinis klimatas šalyje, padidėjusi tolerancija, pagarba žmogui. Šis veiksnys minimas kaip vienas iš svarbiausių apibendrinus 2013 – 2016 metais vykdytų užsienio lietuvių apklausų rezultatus (7 lentelė). 2015 metų apklausos rezultatai skiriasi nuo 2013 ar 2014 metų. Tam įtakos greičiausiai turėjo tai, kad respondentams buvo pateiktas atviras klausimas, be pateiktų atsakymo variantų.


Eiliškumas

2013 metais

2014 metais

1.

Pasikeitęs psichologinis klimatas šalyje, padidėjusi tolerancija, pagarba žmogui (38% proc.).

Šalies ekonominis augimas (36 proc.).

2.

Pasikeitęs psichologinis Šalies gerovės Ekonominė padėtis klimatas šalyje, padidėjusi /ekonominis /gerovė Lietuvoje (30 tolerancija, pagarba augimas (33 proc.). proc.). žmogui (34 proc.).

3.

4.

5.

Darbo užmokestis Lietuvoje toks pat /didesnis nei gyvenamojoje užsienio valstybėje (27 proc.). Asmeninės pastangos, kad galima pasiekti savo tikslus ir įgyvendinti planus (21 proc.).

2015 metais

Darbo galimybės /geras atlyginimas /karjera (70 proc.).

2016 metais

Pragyvenimo lygio ir pajamų dydžio santykis Lietuvoje (86 proc.).

Valdžios požiūris į piliečius, teisingumas (84 proc.).

Darbo užmokestis Lietuvoje būtų didesnis nei gyvenamoje užsienio valstybėje (24 proc).

Asmeninė situacija /tėvai /šeima (27 proc.).

Darbdavių požiūrio į žmogų pokyčiai (22 proc.).

Psichologinio klimato Požiūrio į žmogų kaita pokyčiai, tolerancija (74 /pagarbą žmogui proc.). /tolerancija (18 proc.).

Asmeninės pastangos, Darbdavių požiūrio kad galima pasiekti savo į žmogų pokyčiai tikslus ir įgyvendinti (17 proc.). planus (13 proc.).

Socialinės garantijos sugrįžus (76 proc.).

Švietimo sistemos būklė /mokymosi sąlygos vaikams (17 proc.).

7 lentelė. Pagrindiniai veiksniai (sąlygos) skatinantys grįžti į Lietuvą.

Finansuojant užsienio lietuvių bendruomenių veiklas pasiekiami tie užsienio lietuviai, kurie negrįš į Lietuvą. Apžvelgiant 2012 – 2016 metais vykdytų užsienio lietuvių poreikių apklausų rezultatus darytina prielaida, kad atstumas nuo Lietuvos ir ilgas gyvenimo tarpsnis praleistas svetur sąlygoja užsienyje gyvenančių lietuvių norą ir poreikį burtis į bendruomenes. Remiantis 2012 metų vykdytos užsienio lietuvių poreikių ir būklės apklausos duomenimis, bendruomenėms dažniau priklauso respondentai gimę ne Lietuvoje, gyvenantys ne Europos Sąjungos šalyse bei gyvenantys užsienyje ilgą laiką (daugiau nei 10 m.), taip pat užsienio lietuviai, naudojęsi parama lietuvybei išlaikyti. Panaši tendencija išlieka ir 2013 bei 2014 metais. Bendruomenių ar organizacijų, vienijančių užsienio lietuvius, veiklose dažniau dalyvauja užsienio lietuviai, turintys aukštąjį išsilavinimą, vyresni nei 50 metų, neturintys Lietuvos pilietybės, ilgesnį laiką gyvenantys užsienyje (10 m. ir daugiau), gyvenantys ne Europos Sąjungos bei kaimyninėse šalyse. Svarbu atkreipti dėmesį, kad 2013 metais, net du trečdaliai (63 proc.) apklaustų užsienio lietuvių nepritarė valstybės paramos užsienio lietuviams skirstymui tik per vieną skėtinę organizaciją.

“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

49


„GLOBALIOS LIETUVOS“ PROGRAMOS VEIKSMINGUMO VERTINIMAS

2015 metais vykdytos užsienio lietuvių apklausos duomenimis, nustatyta, kad bendruomenių ar organizacijų, vienijančių užsienio lietuvius, veiklose dažniau dalyvauja užsienio lietuviai vyrai nei moterys, 40-49 metų ir ypač 60 metų ir vyresni respondentai, turintys mokslinį laipsnį, įstaigų/įmonių vadovai bei verslininkai, neturintys Lietuvos pilietybės, gimusieji ne Lietuvoje, užsienyje gyvenantys daugiau kaip 10 metų, taip pat gyvenantys ne Europos Sąjungos šalyse, JAV, Rusijos užsienio lietuviai. Kas menkai dalyvauja bendruomenių ar organizacijų veikloje identifikuota remiantis 2016 metais vykdytos apklausos duomenimis. Pasyvesni pasirodė jaunesni užsienio lietuviai, žemesnio išsimokslinimo, darbininkai, pragyvenę užsienyje trumpesnį laiką (iki 5 metų), taip pat gyvenantys Jungtinėje Karalystėje. Bendruomenių ar organizacijų, vienijančių užsienio lietuvius, veiklose dažniau dalyvauja vyresni užsienio lietuviai (51 m. ir vyresnių grupėje – 73 proc.), turintys mokslinį laipsnį (60 proc.), įstaigų/įmonių vadovai (63 proc.), neturintys Lietuvos pilietybės (65 proc.), gimusieji ne Lietuvoje (65 proc.), užsienyje gyvenantys daugiau kaip 10 metų (51 proc.), taip pat gyvenantys ne Europos Sąjungos šalyse (48 proc.), JAV (70 proc.).


“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

51


IŠVADOS 1. KELIAMI NEPAMATUOTI, NEAMBICINGI TIKSLAI. Siekiama, kad daugėtų užsienio lietuvių, manančių, kad sudarytos geresnės sąlygos išlaikyti lietuvybę užsienyje: 2012 metais – 10 procentų, 2019 metais – ne mažiau kaip 60 procentų. Tačiau jau 2012 metais Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliktos užsienio lietuvių apklausos apie jų poreikius duomenimis, net 32 proc. lietuvių teigė, kad sąlygos išlaikyti lietuvybę užsienyje yra geros. Norima pasiekti pakankamo užsienio lietuvių informuotumo grįžimo į Lietuvą, reintegracijos ir dalyvavimo Lietuvos gyvenime klausimais. Tačiau nurodyta vertinimo kriterijaus reikšmė yra neapibrėžta, kadangi nėra aišku, kas yra laikoma nepakankamu ar pakankamu informuotumu, kas bus laikoma situacijos pagerėjimu.

2. “SUNEŠTINIS” BIUDŽETAS ATSILIEKA NUO AUGANČIOS MIGRACIJOS IŠŠŪKIŲ. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2009–2012 metais iš Lietuvos emigravo 220,4 tūkst. gyventojų, o 2012–2016 metais iš Lietuvos į užsienio valstybes emigravo 2 kartus daugiau Lietuvos Respublikos piliečių (520,1 tūkst.), arba net 3 kartus daugiau nei 2003–2007 metais (170 tūkst.). Tarpinstituciniuose veiklos planuose „Globalios Lietuvos“ programos priemonėms įgyvendinti viso nuo 2012 iki 2016 metų planuota skirti 17 110 481,65 eurų. Vertinant „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimo ataskaitas 2012 – 2016 metais viso skirta 15 264 832,07 eurų. Įvertinus nuo 2012 iki 2016 metų patvirtintus tarpinstitucinius veiklos planus ir pateiktas ataskaitas, „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimui skirta 1 845 649,59 eurais mažiau nei planuota. Didžioji dalis „Globalios Lietuvos“ programą įgyvendinančių institucijų savo įsipareigojimus realizuoja skirdamos finansavimą projektams (dominuojanti priemonių realizavimo forma), perka paslaugas, įgyvendina suplanuotas priemones.


3. JAUNIMO EMIGRACIJOS MASTAI DIDELI, O UŽTIKRINAMAS TIK LABAI MAŽOS DALIES ĮSITRAUKIMAS Į VYKDOMAS PRIEMONES. Nuo 2010 iki 2016 metų kasmet emigruoja nuo 2,58 iki 5,56 proc. visų šalies 14 – 29 metų amžiaus jaunuolių. Viso per šį laikotarpį emigravo 159,8 tūkst. jaunuolių. Pateikiamos tarpinstitucinių veiklos planų įgyvendinimo ataskaitos yra labai abstrakčios, nurodančios, kiek ir kokių projektų finansuota ar renginių suorganizuota, tačiau nepateikiama informacijos, kiek šios veiklos pasiekė užsienyje gyvenantį jauną žmogų. Pavyzdžiui programoje „Kurk Lietuvai“ nuo 2012 iki 2016 metų dalyvavo tik 108 jaunuoliai.

4. NETOLYGUS INSTITUCIJŲ ĮSITRAUKIMAS Į „GLOBALIOS LIETUVOS“ PROGRAMOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMĄ. Užsienio reikalų ministerija, kaip „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimą koordinuojanti institucija ir kitas valstybės institucijas sutelkianti tam, kad jos į savo specializuotą veiklos sferą įtrauktų su Lietuvos diaspora susijusius veiksmus, įgyvendina priemones, kurios pagal kompetenciją labiau tiktų kitoms įgyvendinančioms institucijoms. Pavyzdžiui priemonės, kurios vykdomos išskirtinai ekonomikos ar turizmo srityje galėtų būti vykdomos Ūkio ministerijos, kultūros srityje – Kultūros ministerijos, bendruomenių telkimo ir jaunimo politikos srityje – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, aukštojo mokslo srityje –Švietimo ir mokslo ministerijos. Panašu, kad Užsienio reikalų ministerijos iniciatyvos, kurios davė startą tam tikroms priemonėms palaipsniui galėtų būti perimtos tų institucijų, kurių kompetencijos srityje yra jų vykdymas.

5. VYKDOMOS PRIEMONĖS ORIENTUOTOS IŠSKIRTINAI Į „MOTYVUOTUS“ JAUNUS ŽMONES. „Globalios Lietuvos“ programoje numatytos 3 priemonės, skirtos užsienyje gyvenantiems jauniems lietuviams: perspektyviems visame pasaulyje studijuojantiems, įstojusiems studijuoti Lietuvoje ir gavusiems konkurso būdu stipendijas, užsienio lietuvių jaunimo organizacijų nariams. Orientuojamasi į „motyvuotus“ jaunuolius, kuomet didžioji dalis emigravusių jaunuolių prieš išvykdami nedirbo. O duomenų, kiek iš jų išvyko studijuoti, o kiek dirbti – nėra. Paradoksalu, kad tie, kurie prieš emigruodami buvo užimti (dirbo didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, gamyboje ir kitose aukštos kvalifikacijos nereikalaujančiose srityse) ir buvo motyvuoti įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje – nėra „Globalios Lietuvos“ programos jaunimui skirtų priemonių taikinyje. Lietuvai svarbus ir reikalingas kiekvienas, bet tik motyvuotas. Ar galėtumėme padėti lygybės ženklą tarp motyvuoto ir „elitinio“? Panašu, kad taip. Didžioji dalis „Globalios Lietuvos“ programos priemonių (apie 75 proc. kasmet) skirta užsienio lietuvių profesionalams: menininkams (aktoriams, muzikantams, rašytojams, kompozitoriams ir kt.); mokslininkams, tyrėjams, verslininkams, užsienio lietuvių žiniasklaidos atstovams, sėkmingiausioms tarptautinės karjeros asmenybėms, užsienyje vystantiems savo verslą, vadovaujantiems korporacijoms ar kuriantiems pasaulio lygmens inovacijas.

“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

53


6. KASMET VYKDOMOS UŽSIENIO LIETUVIŲ APKLAUSOS APIE JŲ BŪKLĘ IR POREIKĮ „SIGNALIZUOJA“ BŪTINYBĘ PERŽIŪRĖTI VYKDOMAS VEIKLAS, TAČIAU JOS VIS TIEK YRA TĘSIAMOS. Dominuojančios „Globalios Lietuvos“ programos veiklos skirtos bendradarbiavimui, jaunimui, lituanistiniam švietimui, kultūros paveldui, reintegravimui, informavimui, tyrimams. Daugiausia lėšų skiriama lituanistiniam švietimui (59,1 proc.) ir informavimui (22,61 proc.), mažiausiai dėmesio skiriama reintegracijos paslaugų teikimui (0,27 proc.), sąlyginai mažai lėšų, tik 2,78 proc. skiriama bendradarbiavimui, jaunimui – 13,73 proc. Tačiau šios veiklos menkai orientuotos į situaciją, kuri atsispindi Užsienio reikalų ministerijos kasmet vykdomose užsienio lietuvių apklausose apie jų būklę ir poreikius, kaip pavyzdžiui:

»»didžioji dalis apklaustųjų mano, kad kliūčių dalyvauti Lietuvos viešajame gyvenime nėra: 2012 metais 68 proc., 2013 ir 2014 metais 72 proc., 2015 metais 80 proc., 2016 metais 68 proc.;

»»motyvaciją įsitraukti į Lietuvos gyvenimą ir išlaikyti lietuvybę labiausiai paskatintų dvigubos pilietybės

suteikimas užsienyje gyvenantiems lietuviams. 2013 metais tokią nuomonę išsakė 7 proc. respondentų, 2014 metais – 10,1 proc., 2015 metais – 14,4 proc.;

»»pagrindiniai veiksniai (sąlygos), kurie paskatintų grįžti į Lietuvą yra ekonominio pobūdžio: darbo

užmokestis, šalies ekonomikos augimas, pragyvenimo lygis. Tačiau tarp pagrindinių motyvatorių minimas ir pasikeitęs psichologinis klimatas šalyje, padidėjusi tolerancija, pagarba žmogui.

7. FINANSUOJANT UŽSIENIO LIETUVIŲ BENDRUOMENIŲ VEIKLAS PASIEKIAMI TIE UŽSIENIO LIETUVIAI, KURIE NEGRĮŠ Į LIETUVĄ. Užsienio reikalų ministerija, kaip „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimą koordinuojanti institucija ir kitas valstybės institucijas sutelkianti tam, kad jos į savo specializuotą veiklos sferą įtrauktų su Lietuvos diaspora susijusius veiksmus, įgyvendina priemones, kurios pagal kompetenciją labiau tiktų kitoms įgyvendinančioms institucijoms. Pavyzdžiui priemonės, kurios vykdomos išskirtinai ekonomikos ar turizmo srityje galėtų būti vykdomos Ūkio ministerijos, kultūros srityje – Kultūros ministerijos, bendruomenių telkimo ir jaunimo politikos srityje – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, aukštojo mokslo srityje –Švietimo ir mokslo ministerijos. Panašu, kad Užsienio reikalų ministerijos iniciatyvos, kurios davė startą tam tikroms priemonėms palaipsniui galėtų būti perimtos tų institucijų, kurių kompetencijos srityje yra jų vykdymas.

5. VYKDOMOS PRIEMONĖS ORIENTUOTOS IŠSKIRTINAI Į „MOTYVUOTUS“ JAUNUS ŽMONES. Bendruomenių ar organizacijų, vienijančių užsienio lietuvius, veiklose dažniau dalyvauja užsienio lietuviai, turintys aukštąjį išsilavinimą, vyresni nei 50 metų, neturintys Lietuvos pilietybės, ilgesnį laiką gyvenantys užsienyje (10 m. ir daugiau), gyvenantys ne Europos Sąjungos.

“GLOBALIOS LIETUVOS” PROGRAMOS ATVEJO ANALIZĖ

55

#YouthMigration: Globalios Lietuvos programos analiz?  

Jaunimo migracijos procesams reguliuoti skirt? priemoni? veiksmingumo vertinimas. Ši analiz? yra projekto 2016-2-LT02-KA205-004814 Baltic y...

#YouthMigration: Globalios Lietuvos programos analiz?  

Jaunimo migracijos procesams reguliuoti skirt? priemoni? veiksmingumo vertinimas. Ši analiz? yra projekto 2016-2-LT02-KA205-004814 Baltic y...

Advertisement