SENIAU IR ŠIANDIEN Ankstų rytmetį, tekant saulei, prasideda Prisikėlimo pamaldos. ŠV. VELYKOS – viena pagrindinių krikščionių švenčių. Turtingi ir jų liaudiškieji papročiai. Gedimino kalno papėdėje archeologų surasti iš kaulo ir molio padaryti kiaušiniai rodo, kad Lietuvoje margučių marginimas buvo žinomas jau XIII a. Margučius pirmojoje lietuviškoje knygoje 1547 m. minėjo M. Mažvydas. Kiaušinius dažė dideli ir maži, pasiturintys ir vargšai. Dažė viena spalva, margino dėmėmis, išrašydavo vašku, skutinėjo. Meniškiausi – raštuoti margučiai. Raštus ant pašildyto kiaušinio išrašydavo vašku mediniu pagaliuku arba smeigtuko galvute. Iš pailgo lašo ar lapelio formos brūkšnelių sudaromos rūtų šakelės, saulutės, žvaigždutės, žalčiukai. Ypač dažna saulutė – raštai jungiami taškais ir vingeliais. Kiekvienas kaimas netgi turėjo savo geriausias margintojas. Išrašytus margučius nardindavo į dažus. Iki XX a. pradžios dažus virdavo iš svogūnų lukštų, beržo lapų, šieno pakratų, ąžuolo bei juodalksnio žievės. Išimtus iš dažų kiaušinius merkdavo į karštą vandenį arba dėdavo į krosnį, kad atitirptų vaškas. Daugelis tautų tikėjo kiaušinių, dar labiau – margučių, paslaptinga galia. Šeimininkė, pirmą kartą pavasarį išgindama iš tvarto gyvulius, padėdavo ant slenksčio kiaušinį, kad gyvulių ūkis būtų sėkmingas. Varydamas pirmąją vagą, artojas užardavo kiaušinį. Šv. Velykų rytą dar mūsų šimtmečio pradžioje specialiose pintinėse nešdavo į bažnyčią šventinti valgius ir margučius. Vos pasibaigus pamaldoms ir kunigui pašventinus valgius, visi skubėdavo namo. Pirmasis Velykų valgis – margutis. Kuris kaimynas pirmasis sėsdavo už stalo ir sumušdavo margutį, tas visą vasarą eidavo sodžiuje pirmutinis su darbais, o rudenį pirmas užbaigdavo.
PAVASARIŠKOS LINKSMYBĖS Linksmiausias Velykų žaidimas – margučių ridenimas. Dažniausiai jį žaidžia vaikai. Laimi tas, kuris surenka daugiausia margučių. Jei kieno paleistas kiaušinis kliudys kitą, tai galės jį pasiimti. Reikia pasiruošti lovelį, didesnę medžio žievę arba paprasčiausiai ridenti nuo kalniuko. Kaip sėkmingai pataikyti: lJei margutis nuriedėjo tiesiai, leisk kuo apvalesnį kiaušinį ir pataikysi; lJei kiaušinis nuriedėjo į šoną, ieškok smailiagalio margučio; lJei ridensi smailiuoju galu į kairę, margutis riedėdamas ir pasuks į kairę; lJei leisi smailiuoju galu į dešinę, margutis ir pasuks į dešinę. Laimės tas, kuris atsineš įvairių formų (smailesnių, bukesnių, apvalesnių, didesnių ir mažesnių) margučių ir žinos, kurį ir kaip reikia paridenti, kad pasigirstų pergalingasis „takšt”. Tas, kurio kiaušinis nuriedėdavo toliausiai, ne tik buvo laikomas nugalėtoju, bet ir laimingu žmogumi, kuriam viskas sekasi. Tačiau didžiausias laimėjimas – noras būti kartu, kurio neįveikia nei laikas, nei atstumai. Parengė Ligita Šoliūnienė
Visoje Lietuvoje seniau per Velykas eidavo lalauninkai, linkėdami valstiečiams laimės, o merginoms ištekėti. Jų žodžiai tegul būna palinkėjimai ir Jums Šventų Velykų proga: „Mes palinkėsim Jums daug gero: Kad karvės garsiai nebliautų, O šeimininkė daug gero pieno gautų; Kad vištos daug kiaušinių dėtų, Daug daug viščiukų priperėtų; O dukrelės už gerų vyrų ištekėtų, O jei jau ištekėjo, gražių anūkų palinkėsim! Ir šeimininkams – daug geros sveikatos!”
2013 Kovas
MAMA ir TĖTIS
09