Page 1

Per vasarą žengiame

kartu!

2013 Birželis-Liepa Nr. 4 (14)

SĖKMINGOS VASAROS PASLAPTYS!


Redakcijos žodis VASARA!!! Jos laukiame taip ilgai, kad tuos trumpučius mėnesius praleisti veltui būtų tiesiog nepadoru! Kad vasariškų nuotaikų netrikdytų jokie nemalonumai ir nei viena diena nenueitų šuniui ant uodegos, būtina viską kruopščiai suplanuoti. Ką veiksime? Kuo rengsimės? Kur ilsėsimės? Kuo puošimės? Ką valgysime? Žurnalas „Mama ir Tėtis“ Jums atskleidžia sėkmingos vasaros paslaptis! Išsirinkite tai, kas tinkamiausia geriems santykiams, puikiai išvaizdai ir savijautai, prasmingam laisvalaikiui. Miške ragaukite žemuoges, ieškokite gražuolio baravyko, žavėkitės bundančiu rytu, kuris skęsta šarmingame rūke, mėgaukitės kerinčiu saulėtekiu, pajuskite kvepiantį vakarą, lapų tylą, žiedo prisilietimą, žolės aromatą... Tegul ši vasara būna išskirtinė!

Turinys n 2013 Birželis PSICHOLOGIJA Būti tėčiu 06 SVEIKATA Nelemtasis mėšlungis Kodėl vaikams nerekomenduojama gerti energinių gėrimų? Probiotikai. Kas tai? Nenumokite ranka į stiprų galvos skausmą Vasara – pats metas judėti

24 32 34 36 42

SANTYKIAI Ar visos marčios karčios, o anytos – velnio pramanytos? 08 4 pagrindiniai gerų santykių šeimoje komponentai 10 MŪSŲ RŪPESČIAI Vasarą nepamirškite pasirūpinti savo oda Mūsų rankoms priežiūra reikalinga ir vasarą Depiliacija namuose. Pliusai ir minusai Mokome piešti, dainuoti. O plaukti? Sustabdyta svarbi akimirka – ypatinguose rėmeliuose Koks fotoaparatas tinkamiausias Jūsų šeimai? Katėms pavojingi produktai Gyvenimas be dietų Kelionės vaistinėlė Miklūs piršteliai – graži kalba

12 13 14 18 20 21 23 30 40 44

LAISVALAIKIS Konkursai Šeimos išvyka į gamtą Mezgame moherio skarą Joninės – gražiausia vasaros šventė Kryžiažodis

04 16 37 38 50

ĮDOMŲ Receptai 46 Spalvinimas 25 Gamtos dovano 47 ANIMAL PLANET Sibiro katės 22 Šunys. Vipetai 48

„MAMA ir TĖTIS“ žurnalas visai šeimai ISSN 2029-8226

Per vasarą žengiame

kartu!

Leidžia OUREDUS, UAB Redakcijos adresas: Savanorių pr. 197, Vilnius, LT-02300 Tel./faks. 8-(5)-253-1275, Mob. 8-6055-6444 el.paštas: info@mamairtetis.lt redakcija@mamairtetis.lt Direktorius / Vyr. Redaktorius 2013 Birželis-Liepa Nr. 4 (14) Laurynas Pilka SĖKMINGOS VASAROS PASLAPTYS! laurynas@mamairtetis.lt Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Ligita Šoliūnienė ligita@mamairtetis.lt Reklamos skyrius reklama@mamairtetis.lt Numerį rengė Jurgita Plenkovskienė, Ligita Šoliūnienė, Miglė Ivanauskaitė, Vaidas Nenorta, Daiva Barišauskaitė Maketas Vitolis Vala Viršelyje: Daiva, Arnas ir Laurynas, Vytauto Budrevičiaus nuotrauka. Žurnale panaudotos nuotraukos iš asmeninių, Animal Planet archyvų, Shutterstock, Wikipedia archyvų, VB Photography studija, www.v-b.lt Tiražas 25 000 Primename, kad gydytojų patarimai žurnale neatstoja konsultacijos gydymo įstaigoje. Už reklamų turinį ir klaidas redakcija neatsako. Rankraščiai ir nuotraukos negrąžinami. Autorių teisės saugomos. Perspausdinti straipsnį galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą. Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Sodų g. 83, Skaidiškės, 13274 Vilniaus rajonas

Mus rasite

http://facebook.com/MamairTetis http://www.mamairtetis.lt


NAUJAS FOTOKONKURSAS. Keliaujame kartu su Mama ir Tėčiu

VB STUDIJA

www.vbstudija.lt

Žurnalas „Mama ir Tėtis“ – mamos rankinėje, tėčio automobilyje, šeimos atostogų lagamine! Atskleidžiame Jums sėkmingos vasaros paslaptis ir tikimės, kad šią vasarą tapsime neišskiriamais bendražygiais. Keliaukite, pramogaukite, ilsėkitės drauge su žurnalu „Mama ir tėtis“ ir laimėkite ŠEIMOS FOTOSESIJĄ, kurią dovanoja VB STUDIJA! Jums tereikia vasariškame fotokadre užfiksuoti drauge su žurnalu praleistą akimirką ir atsiųsti mums el. paštu konkursas@mamairtetis.lt. Nuotraukų lauksime iki 2013.08.31d. Laimėtojus paskelbsime žurnale, internetinėje svetainėje ir mūsų FB profilyje.


BŪTI TĖČIU Birželio mėnuo nejučia ir netikėtai sutrimituoja: „Vasara!“. Negali būti! Juk dar visai neseniai pavasaris prasidėjo. Kaip sugauti tą laiką, tą akimirką, kai viskas taip lekia?.. Prabėgs dar viena šeimai brangi šventė – Tėvo diena, o ar spėsime ją apmąstyti, ar spėsime širdimi pajausti, ką mums reiškia tėtis. Aš esu anūkė, esu dukra, esu žmona, esu mama. Tad savo gyvenimu prie „buvimo tėvu“ temos, rodos, esu nemaža prisilietusi. A, gi dar ir psichologė! Neretas pamanytų, jog turėčiau apie buvimą tėčiu žinoti ir suprasti net daugiau nei patys tėčiai. Nepaisant visko, apie tai kalbėdama, jaučiuosi kukli - tėvu niekada nebuvau ir nebūsiu, tačiau tiek, kiek leidžia mano supratimas ir pajautimas, pabandysiu šia tema pakalbėti. SAUGUMO SKYDAS Mes, suaugusieji, visi kažkada buvome vaikai, o širdyje vaikais norime ir turime išlikti visą gyvenimą. Taigi tikriausiai niekas nepaprieštarautų, jog turėti tėtį – tai lyg turėti saugumo skydą, kuriuo gali apsiginti nuo pasaulio keliamos grėsmės. Mes visi turime tėtį. Vieniems tėtis yra tas, kuris kartu su mama sukūrė mūsų gyvybę, kitiems tėtis – žmogus, kuris užaugino, kitiems tėtis yra asmuo, vedantis per gyvenimą lyg mokytojas, padedantis suprasti ir įveikti įvairius gyvenimo iššūkius, dar kitiems tėtis yra ta Aukščiausioji galia, kurią vadiname Dievu. Tėtis yra Tas, kuris stovi virš mūsų ir mus globoja. Kai kuriose psichologinėse asmenybės teorijose „tėčiu“ netgi vadinama ta mūsų asmenybės dalis, kuri atsakinga už moralės laikymąsi, gyvenimo tikslų kūrimą, sprendimų priėmimą ir valios veiksmuose pasireiškimą. Šiandien pakalbėkime apie mūsų „žemiškuosius tėčius“, tuos, kurie mus augino ir tuos, kurie augina mūsų vaikus. Pasvarstykime, kaip ir kada tampama tėčiu, ką reiškia būti tėčiu, kokia tai atsakomybė ir ko reikia, kad tėtis būtų laimingas tėtis.

06 MAMA ir TĖTIS

2013 Birželis

TAPSMAS TĖVU: DŽIAUGSMAS IR ATSAKOMYBĖ Vienas iš didžiausių vyro asmenybės virsmų gyvenime yra tapsmas tėvu, kai asmuo savus poreikius susiaurina iki minimumo, o gyvenimą dėl kitų ima plėsti tiek, kiek plati yra jo širdis. Dažniausiai tėvą sveikiname tada, kai gimsta vaikutis, tačiau atidžiau panagrinėjus tapsmo tėvu psichologinius niuansus, pastebėtume, jog buvimo tėvu atsakomybės džiaugsmas ir našta prasideda kur kas anksčiau nei gimsta jo atžala. Ar žinojote, jog jau vos pradėtai gyvybei daro įtaką tėčio buvimas kartu? Tyrimais įrodyta: jei moteris nėštumo metu nesijaučia mylima, rizika pagimdyti nesveiką vaikelį padidėja daugiau nei tris kartus. Vaikas su tėvu yra susijęs per mamą, tačiau egzistuoja ir tiesioginis jų ryšys. JAV medikai savo eksperimentuose pastebėjo, jog nėštumo metu kinta ne tik moters, bet ir vyro, vaiko biologinio tėčio, hormonų balansas. Pastebėta, kad sumažėja vyriško hormono testosterono kiekis. Tai reiškia, kad vyras tampa moteriškesnis – labiau globojantis ir pasiaukojantis. Taip pačios

gamtos užkoduota, nes tėvas nėštumo metu visų pirma turi atlikti apsauginį vaidmenį – jis saugo motiną, o ši, pati jausdamasi saugi, suteikia saugumo jausmą vaikeliui. Jei nutinka taip, jog pradėtoji gyvybė netenka tėvo arba jei tėvas yra nerūpestingas ir gyvybei globoti skirtą energiją nukreipia kur nors kitur, tokiu atveju tiek besilaukianti moteris, tiek vaikutis patiria intuityvų, pasąmoninį nerimą ir nesaugumą, kuris vėliau pamažu perauga ir į aiškiai išreikštas psichologines problemas. Taigi nėštumas vyrui ir vyras nėštumui daro kur kas didesnę įtaką, nei galime įsivaizduoti ar dažniausiai manome. Tėvo vaidmuo nėštumo metu yra toks svarbus, jog kai kurie specialistai vartoja sąvoką „besilaukianti pora“. Senųjų kultūrų šeimose, pvz., Kinijoje, tėčio pareiga būdavo dar nėštumo metu vaikeliui pasakoti apie šeimą, į kurią šis ateis. Beje, įdomu pastebėti, jog mamytes pilvelyje pradėjus bręsti vaikeliui, jo tėčiui dažnai pradeda sektis darbe, padidėja kūrybiškumas, padaugėja energijos. Taigi ne tik tėtis turi poveikį vaikučiui, bet ir šis apdovanoja tėtį. Žvelgiant dar giliau, netgi drįsčiau teigti, jog vyras, kaip tėtis, psichologiškai pradeda


bręsti nuo to momento, kai ryžtasi gyvenime būti tėvu, kai pabunda noras susilaukti palikuonių ir juos auginti. Su šiuo pasiryžimu jis įsisąmonina, jog turi daryti viską, ką gali, kad būtų geras tėvas. Kas telpa į tą „viską, ką gali“? Viskas, kas susiję su tuo, jog vyras būtų fiziškai, psichologiškai ir dvasiškai švarus ir pajėgus, tiek pradėti, tiek auginti vaikutį. Tai nelengva, tenka daug ko atsisakyti, daug keisti ir keistis, mokytis... Bet į žmogų žvelgiant kaip į tobulėti pašauktą būtybę, matome, kad pasirinkimas būti tėvu to žmogiškojo tobulėjimo suteiks kur kas daugiau, nei bet kokie žygdarbiai siekiant karjeros. Šioje vietoje tiktų prisiminti posakį, jog vyras tikru vyru tampa tada, kai tampa tėvu. Tėvystė gali atskleisti geriausias vyriškas savybes. Bet nepamirškime, jog tam reikia meilės, pagarbos, palaikymo ir pritarimo. Mylimi ir gerbiami tėčiai tampa mūrais, už kurių gali glaustis šeima, jausdamasi saugi ir laiminga. TĖČIO LŪKESČIŲ IR LŪKESČIŲ TĖČIUI IŠSIPILDYMAS Vyras pasiryžta tapti tėvu, nori užauginti vaikus, ginti šeimą ir ja rūpintis. Jis svajoja, kaip visa tai darys ir visu pajėgumu kimbasi į naują gyvenimą. Kas jo laukia? Ar būti tėvu yra lengva? Lengva nėra. Ar tai yra sunkiau, nei būti mama? Tai yra nesulyginama, nes buvimas tėvu ir buvimas mama nulemia vi-

sai kitokias pareigas šeimoje. Tačiau, jei kiekvienas atlieka tai, kam yra pašauktas pagal savo prigimtį, yra lengviau nei tuomet, kai moteriai tenka prisiimti tėvo pareigas, o vyrui – motinos. Niekas nepaprieštaraus, jog moterų ir vyrų fiziologija yra kitokia ir smegenys veikia kitaip. Išmintingoji gamta ne veltui taip sutvėrė žmones. Tad jei mes atliekame tai, kam gamta davė gebėjimų, o kam gebėjimų nedavė paliekame antrajai pusei, kuri tuos gebėjimus iš motulės Gamtos gavo, viskas turėtų sektis gerai. Taigi vyras, kaip tėvas, šeimoje jaučiasi gerai, kai jam paliekamos vyriškos/tėviškos pareigos, kai iš jo nereikalaujama atlikti moteriškų/motiniškų pareigų. Aš nekalbu apie tuos atvejus, kai šeimoje vieno iš tėvų nėra ir tik mamai ar tik tėčiui tenka daryti viską – tokiu atveju žmogui yra tikrai labai nelengva. Tėvui tenka gana sunki atsakomybė – būti autoritetu, nes tik tokiu atveju vaikai leidžiasi auklėjami, gyvena pagarboje ir meilėje su savo tėvais. Gyvenime mes susiduriame su daugeliu autoritetų, bet pirmasis, kurio nesirenkame, o priimame intuityviai, yra tėtis. Išlikti autoritetu visą gyvenimą nėra taip paprasta, nes net ir tėčiai, kurie vaikystėje mums atrodo nepalaužiami galiūnai ir kuriems niekas nebaisu, yra žmonės su savo privalumais ir trūkumais, su silpnybėmis, su „vyriškąja“

logika, kuri kartais šeimos moteriškajai pusei atrodo grubi, nesubtili, tiesmuka... Yra savybių, kurias turi vyrai, tokių priešingų moteriškosioms, jog vyrai kartais ima atrodyti netgi visai netinką šeimos gyvenimui. Bet tai klaidingas matymas. Iš tiesų tik dėl šių savybių vyrai gali sukurti šeimai tą saugumo skydą, apie kurį jau kalbėjome, žinoma, jei tik tos savybės yra panaudojamos tinkamai. Tam, kad vaikai gerbtų tėvą, jį visų pirma turi gerbti tų vaikų mama. Įdomu pastebėti, jog vaikų pagarba mamai taip pat priklauso nuo to, kiek mama gerbia tėvą, nors, žinoma, tai nėra taisyklė, nes gyvenime būna visko, tačiau šįkart kalbame ne apie grubius kraštutinumus. BRANGINKIME TĖTĮ Vyras yra laimingas šeimoje, kai jaučia, jog būdamas tėvu padaro viską, ką gali, ir yra už tai vertinamas, gerbiamas, skatinamas. Galbūt tėčiai nėra tokie švelnūs, tokie supratingi, kaip mamos, bet jie tokie ir neturi būti, tai ne jų pareigų sąraše. Būtent tėčiams lemta eiti į išorinį pasaulį ir gabenti grobį į namus, o tam reikia „storesnės odos“. Taigi gerbkime tėčius už tai, ką jie daro, mylėkime, nors kažko ir nepadaro, nereikalaukime, ko jie negali, ir leiskime jiems daryti tai, kas jiems skirta. Prisiminkime, kad ir tėtis kartais nori pabūti vaikas. Psichologė Karolina Tarnauskienė

2013 Birželis

MAMA ir TĖTIS

07


AR VISOS MARČIOS KARČIOS, O ANYTOS – VELNIO PRAMANYTOS? Situaciją, kai dvi moterys myli vieną ir tą patį vyrą, neabejodami pavadinsime meilės trikampiu. Juokais, o gal visai rimtai, paklausime: ar galima taip pavadinti santykius, kai tos dvi moterys – mama ir žmona, o jų mylimasis princas vienai yra sūnus, kitai – sutuoktinis? Juk tarp šių dviejų moterų neretai užverda tokios aistros, kad prieš jas nublanksta ir karščiausio meilės trikampio, tikrąja šios plačiai vartojamos frazės reikšme, peripetijos. Dėl ko pyksta marčios ir kas neramina anytas?

Pagrindinis klausimas, dėl kurio dažniausiai nesutaria marčios ir anytos – vaikų priežiūra ir auklėjimas. Vyresnė, daugiau patyrusi, puikų sūnų (gal ir ne vieną) užauginusi, daugiau nei dvidešimtmetį mamos pareigas einanti – nenuostabu, kad anyta jaučiasi geriau žinanti, kaip teisingai prižiūrėti naujagimį, auklėti mokyklinuką, ką galima ir ko negalima leisti paaugliui. Jaunoms mamoms iš tiesų prireikia vertingo patarimo, o patyrusio žmogaus parama – visada į naudą. Tačiau reikia pastebėti, kad net ir nuoširdus noras padėti, nuolat perlenkiant lazdą, gali smarkai apkarsti, o į visažinės vaidmenį įsijautusi ir kiekviename žingsnyje pastabas žarstanti pagalbininkė pradėti varginti labiau nei įkyri migrena. Visi nesutarimai dar labiau paūmėja, jei marti ir

08 MAMA ir TĖTIS

2013 Birželis

anyta dėl tam tikrų priežasčių, dažniausiai, žinoma, finansinių, yra priverstos gyventi vienuose namuose. Dvi šeimininkės vienoje virtuvėje. Ar įsivaizduojate ką nors labiau pragariško? Natūralu, kad savo namuose anyta jaučiasi šeimininkė – čia jos valdos ir jos taisyklės, todėl atvykėlei marčiai dažnai nėra lengva atsikratyti svečio statuso. Ginčai dėl vaikų – dar visai pakenčiamas dalykas. Suprantama, kad abiems moterims - ir mamai, ir močiutei - bene vienodai rūpi jų vaikų ir anūkų sveikata, ugdymas. Situacija tampa daug sudėtingesnė, kai rūpestingoji anyta ima kištis į dalykus, kurie iš tiesų turėtų būti tik asmeninis dviejų žmonių, jų šeimos, reikalas. „Kiekvieną kartą, kai nuvažiuojame pas vyro tėvus, jo mama ima klausinėti apie mūsų atlyginimus ir skaičiuoti įsigytus pirkinius. Jau įprastu tapusio pokalbio baigtis visada vienoda – konstatuojama, kad esame pinigų švaistytojai, leidžiantys juos nevertingiems niekalams“, - pasakoja dviejų vaikų mama Asta. „Į svečius atvykusi anyta nesidrovi iššniukštinėti kiekvieną namų kampą ir pareikšti nuomonę apie viską, kas, jos nuomone, mūsų namuose yra negerai. O nepatinka jai kone viskas. Pradedant prasta virtuvės užuolaidų spalva, baigiant, jos manymu, nekokybišku mano ir vyro plaukų šampūnu“, - piktinasi Raimonda. Iš kur kyla toks beatodairiškas noras dalyvauti sūnaus šeimos gyvenime? Galbūt tai nuoširdus motiniškas rūpestis ir noras padėti? O gal skausmingas mamos išgyvenimas

dėl sūnaus gyvenime atsiradusios kitos labai brangios moters – ji jaučiasi nebereikalinga savo vaikui, baiminasi visiškai prarasti jo meilę ir dėmesį? Vieno atsakymo pateikti tikriausiai neįmanoma – kiekvienas atvejis vis kitoks, skirtingos situacijos, skirtingos asmenybės.

kaip turėtų elgtis vyras?

Išklausius ne vieną istoriją apie marčių ir anytų nesutarimus, susidaro įspūdis, kad marčias labiausiai neramina, žeidžia ne vyro mamos kišimasis į jaunos šeimos gyvenimą, vaikų auklėjimą, įkyrūs patarinėjimai ir pastabos, o tai, kad vyras daugeliu atvejų lieka abejingas dviejų jam svarbių moterų konfliktui, ir jei jis prabyla – atrodo, kad labiau linksta į motinos pusę. Galima išgirsti ir apie atvejus, kai nuolat reiškiamas atviras palaikymas mamai, žmona netgi pabarama, nepriklausomai nuo situacijos, neišklausant, neatsižvelgiant į jos argumentus. Žinoma, pasitaiko ir priešingų variantų. Kaip tokiose situacijose išlaviruoti vyrui? Ar jis turėtų dėti pastangų, kad žmona ir mama kiek įmanoma geriau sutartų, ar iš tiesų geriau laikytis nuošalyje, stengiantis neaštrinti padėties? Psichologės Editos Kuogienės teigimu, jeigu vyras bara žmoną, vadinasi, kovoja su situacija taip, kaip moka, jei lieka abejingas ir nusišalinęs – naudojasi vengimo, bėgimo nuo situacijos taktika. Ir vienu, ir kiti atveju – turi savų priežasčių. Pirmu atveju gal yra įpratęs mamos klausyti ir jam tiesiog per baisu jos netekti susipykus. O galbūt žmona iš tiesų yra labai gynybiška ir su anyta kovoja puolimu ar skundais? Kiek žmonių, tiek gali būti skirtingų variantų. Jei vyras nesikiša, gal nenori susipykti, kurią nors prarasti. Kita vertus, greičiausiai pyksta, kad yra pastatytas į tokią nepavydėtiną situaciją, kai turi rinktis iš dviejų jam


brangiausių moterų. Visais atvejais – kai bara, auklėja žmoną ar mamą, kai nesikiša – ir vyrui, ir šeimai, pasak psichologės, nėra labai gerai. „Čia labiausiai tiktų bešališko tarpininko vaidmuo. Versle tokie žmonės vadinami moderatoriais, derybininkais, politikoje – diplomatais“, - teigia E. Kuogienė. Šie žmonės naudojasi konfliktų valdymo technikomis, kurių pagrindiniai žingsniai gali būti tokie: 1) sprendžiant konfliktinę situaciją, kalbama po vieną; 2) išklausius vieną pusę, tarpininkas arba oponentas pakartoja, ką išgirdo (tas pats pakartojama su neišklausyta puse); 3) tarpininkas padeda suformuluoti pagrindines problemas, aptariami jų sprendimo variantai, tinkami abiems pusėms. „Šis būdas spręsti šeimyninius konfliktus atrodo paprastas, bet taikyti jį sudėtinga, nes visi nori kalbėti, bet niekas nenori klausyti, o kai žmogus jaučiasi neišgirstas, jis pradeda kalbėti garsiau, daugiau, pikčiau. Tokiu atveju vyras gali bent jau pasistengti „išversti”, pakartoti vienos pusės žodžius kitai ir atvirkščiai, pasiteiraudamas, ar išgirdo. Čia labai svarbu teisybės jausmas: abi pusės turėtų jaustis vienodai jo atkartotos. Kol vyras kartos žodžius, bus trumpa pauzė, ir jausmai gal šiek tiek aprims, o nuo to, kad mane išgirdo ir suprato, net nelabai svarbu, kad tai tik sūnus ar vyras, o ne marti ar anyta, gali būti jau šiek tiek lengviau“, - pataria psichologė.

ar verta stengtis tapti geriausiomis draugėmis?

„Kas ji tokia, kad turėčiau klausyti jos patarimų ir nuolaidžiauti?“, - klausia maištingoji martelė, vos pajutusi bandymą kištis į asmeninį jos ir vyro šeimos gyvenimą. Nuolankesnė nutyli, ramiai susitaiko su įkyriais pamokymais, likusias nuoskaudas išmintingai suslapstydama niekam neregimuose sielos kampuose. Nors įtampa ir konfliktai iš tiesų neretai kyla dėl anytos elgesio, teigti, kad visos anytos – pretenzingos raganos, iš tikrųjų nebūtų teisinga. Jei anyta – velnio pramanyta, tai marti – nebūtinai saldi. „Šiais laikais nuolankumas, paklusnumas nėra patrauklios savybės jaunimui. Jie nuo mažumės mokomi varžytis, laimėti, kovoti, ginti savo interesus. Tai atsispindi ne tik moksluose ar darant karjerą. Tai tampa asmenybės charakterio bruožais, kurie pasireiškia visur. Šeimos santykiuose taip pat, - sako psichologė E. Kuogienė. - Džiugina tai, kad tas pats jaunimas jaučia, jog kažkas čia ne taip, domisi psichologija ir atranda, kad „laimėtojas” ant pjedestalo stovi vienas. Ten apima vienišumo jausmas, norisi artumo, bendrumo. Tuomet atranda galimybę ne konkuruoti, kovoti, o bendradarbiauti“. Ieškoti bendradarbiavimo galimybių motyvuoja ir siekiamybė džiaugtis darniais santykiais, šeimos ramybe ir harmonija. Marčiai ir anytai nesutariant, nelaimingas jaučiasi ir vyras, dėl jų nesutarimų, retų pasimatymų, viena kitos vengimo nukenčia anūkai. „Bet kokie santykiai yra dviejų žmonių kūrybos rezultatas. Vienas santykio nesukursi, bet galima padaryti tai, kas nuo tavęs priklauso, pakoreguoti bent jau savo indėlį į santykį. Jeigu nesiseka sutarti, rečiau bendrauti irgi yra geras sprendimas, tačiau vienareikšmiškai geriau yra padaryti viską, kas nuo jūsų priklauso”, - teigia E. Kuogienė. Kad ir kokį sunkų kelią tektų įveikti, visada verta bandyti surasti raktą į viena kitos širdį – ieškoti bendrų pomėgių, inicijuoti bendrą veiklą, galbūt net užsiimti mėgstamais dalykais tik dviese, o susipykus nebesivelti į ginčus ir atlaidžiai pasakyti: „Gal geriau nueikime į teatrą? Grožio saloną? Ar kavos į tą jaukią kavinukę, kurią taip mėgsta mūsų abiejų mylimas vyras?”. Parengė Miglė Ivanauskaitė

IŠLEISTA

STASIO BIZIULEVIČIAUS

KNYGA „LIAUDIES MEDICINA AUKŠTADVARIO KRAŠTE 1935–1939 METAIS“. Noras įamžinti gimtąjį Aukštadvario kraštą ir gilus domėjimasis liaudies medicina paskatino profesorių, gydytoją parazitologą, medicinos istoriką Stasį Biziulevičių imtis sudėtingo darbo – pakalbinti liaudies mediciną išmanančius, ją praktiškai naudojančius žmones ir taip surinkti unikalią medžiagą apie įvairių ligų gydymą, vaistažoles ir užkalbėjimus. Knyga skirta plačiam skaitytojų ratui. Dažnas galbūt pirmą kartą sužinos daugybę iki šiol negirdėtų senovinių receptų, kuriuos galima pritaikyti ir šiandien, apie vaistažolių gydomąsias savybes ir jų rinkimą atsižvelgiant į saulės padėtį danguje ir mėnulio fazes. Knygoje pateikiama tarpukariu kalbintų medžiagos pateikėjų kalba mažai taisyta, joje daug tada naudotų tarmybių, svetimybių. Ši knyga – tai unikalus ne tik liaudies medicinos ir išminties, paprotinės teisės, bet ir dzūkų – pietų aukštaičių – tarmės liudijimas.

2013 Birželis

MAMA ir TĖTIS

09


Laisvalaikis

KETURI PAGRINDINIAI GERŲ TARPUSAVIO SANTYKIŲ ŠEIMOJE KOMPONENTAI

1. ABIPUSĖ PAGARBA.

Tėvai dažnai skundžiasi, kad vaikai jų negerbia. Atrodo, kad tėvai nesupranta, jog tai reikia užsitarnauti, rodant pagarbą kitiems. Požymiai, liudijantys apie nepagarbius tėvų santykius su vaiku: - Bamba, graužia, moralizuoja; - Šaukia, bara; - Kalba su vaiku iš aukšto, pakeltu tonu; - Padaro už vaiką tai, ką jis turėtų daryti; - Pripažįsta dvigubą moralę, skirtingus reikalavimus suaugusiems ir vaikams; - Nemandagiai moko vaiką mandagumo. Mes privalome rodyti pagarbą vaikams, jei norime šeimoje puoselėti abipusę pagarbą. Geras būdas – pradėti mažinti savo kalboje negatyvių pastebėjimų, žodžių. Kalbėtis su vaiku, kai vyrauja draugiška atmosfera.

2. MALONUS LAISVALAIKIO LEIDIMAS.

Šiuolaikinis gyvenimas labai įtemptas, užimtas, todėl galima nėjučia praleisti šią teigiamų šeimos santykių kūrimui būtiną detalę. Iš tikrųjų tai neužima tiek daug laiko, kaip mes galvojame. Leidžiant laiką kartu, svarbiausia kokybė, o ne kiekybė. Draugiškai praleista valandėlė yra žymiai reikšmingesnė ir vertesnė už keletą konflikto valandų. Kasdien nors trumpai pabūkime kartu

10 MAMA ir TĖTIS

2013 Birželis

su kiekvienu iš savo vaikų, darydami tai, kas abiems teikia malonumą. Malonumas bus sugadintas, jei vienas ar kitas asmuo bus verčiamas ką nors daryti. Jei šeimoje yra abu tėvai, dažnai tėtis su mama pasiskirsto laiką, kada su kuriuo vaiku pabus kartu, kaitaliodami dienas. Daugeliui patinka vakarai, kai ruošiamasi eiti miegoti. Labai svarbu, kad tėvai ir vaikai kartu planuotų laisvalaikį. Tada kiekvienas vaikas žinos, kad jam skirtas specialus laikas. Jei kitas vaikas nori įsiterpti, jūs visada turite pasakyti: „Tai mano ir Jono bendras laikas. O mes kartu pabūsime tada, kada esame susitarę“.

3. PADRĄSINIMAS.

Mes turime pasitikėti savo vaiku, jeigu norime, kad ir jis savimi pasitikėtų. Kad vaikas jaustųsi galintis, kompetentingas, jį dažnai reikia padrąsinti. Bendradarbiavimas priklauso nuo to, kaip pats vaikas jaučiasi ir ką mano apie mus. Išsiaiškinus klaidingus vaiko tikslus, būtina pozityviai padrąsinti. Padrąsinimas pabrėžia vaiko poelgių naudingumą, teigiamas asmenybės puses.

4. MEILĖS.

Kaip dažnai mes pasakome ar parodome vaikams, kad juos mylime? Kad jaustųsi saugūs, vaikai privalo mylėti bent vieną

jam svarbų asmenį ir turi būti jo mylimas. Sakykime savo vaikams, kad juos mylime, ypač tada, kai jie to visai nesitiki, nelaukia. Rodykime savo meilę neverbaliniu būdu. Nepaprastai svarbu apkabinimas, pabučiavimas, paglostymas. Turime suprasti, kad meilė išreiškiama per daugelį dalykų – abipusę pagarbą, vaiko atsakomybės jausmą, savarankiškumo ugdymą.

SVEIKOS ŠEIMOS POŽYMIAI: n Šeimoje vyrauja sąžiningas ir nuoširdus bendradarbiavimas; n Laisvė ribota: numatyti limitai, tam tikros ribos; n Vyrauja abipusė tėvų ir vaikų pagarba; n Tėvai ir vaikai padeda vieni kitiems; n Bendrai rūpinamasi šeimos gerove; n Tėvai ir vaikai klauso(si) vieni kitų ir pataria vieni kitiems; n Šeimos nariai ne tik klauso vienas kito, bet ir girdi, ką kitas sako; n Daugumą problemų sprendžia visa šeima; n Akcentuojama „mes“, o ne „aš“. Parengė Panevėžio PPT psichologė Galina Ziminskienė


Pigmentinių dėmių, apgamų ant kūno turi beveik kiekvienas. Tai natūralu, kadangi jie atsiranda organizmui augant ir bręstant. Tačiau apgamai, pigmentinės dėmės gali tapti pavojingo odos susirgimo ženklu, taigi profilaktika artėjant vasarai, kuomet saulės voniomis neretai mėgaujamasi nesaikingai, yra būtina. Didžiausią riziką melanomos išsivystymui turi ilgalaikis saulės poveikis odai. Susirgti melanoma labiau rizikuoja tie žmonės, kurių oda lengvai ir greitai nudega saulėje. Tas ypač būdinga turintiems labai šviesią, strazdanotą odą, šviesius ar rudus (raudonus) plaukus ir mėlynas akis. Pernelyg ilgas laikas, praleistas saulėje vaikystėje ar paauglystėje, padidina riziką ateityje susirgti melanoma. Melanoma gali susirgti ir tie, kurie didesnę laiko dalį praleidžia gyvendami ir dirbdami patalpose, bent 1 ar 2 kartus per metus atostogauja intensyviai degindamiesi saulėje, taip pat tie, kurių odą sportuojant lauke nuolat veikia saulė. Apsaugoti savo odą nuo pavojingo saulės poveikio ir sumažinti melanomos išsivystymo tikimybę galime, jei saulėtu metų dėvėsime tinkamą aprangą, galvos apdangalus, naudosime apsauginius kremus ar losjonus. Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja dermatovenerologė Audronė Majerienė teigia: ,,Reguliarus apgamų, pigmentinių dėmių tikrinimas būtinas ankstyvai melonomos diagnozei, kadangi ankstyvoje stadijoje galima išgydyti 95-97 % pacientų. Nors kiek pavėlavus, gali grėsti liūdnos pasekmės, kadangi melonoma yra viena agresyviausių vėžio formų: vėžio ląstelės skverbiasi gilyn į sveikus audinius ir gali pasklisti po visą kūną. Artėjant vasaros sezonui, svarbi odos apsauga nuo saulės – apsauginiai kremai“. Melanoma prasideda melanocituose – ląstelėse, gaminančiose melaniną, pigmentą, kuris suteikia odai natūralią spalvą. Veikiant saulės spinduliams, melanocitai gamina daugiau melanino ir oda tamsėja. Melanocitų sankaupos sudaro apgamus. Paprastai žmonės turi nuo 10 iki 40 apgamų, kurie gali būti įvairių atspalvių, plokšti ar iškilę. Vieni būna įgimti, kiti atsiranda vėliau. Apgamai laikui bėgant beveik nesikeičia, kartais, žmogui senstant, išblunka. Melanoma atsiranda, jei melanocitai supiktybėja. Laura Čapauskytė

www.Linderi.lt yra TIK originalios kosmetikos elektroninė parduotuvė. Pas mus galite rasti prekių nuo plaukų iki viso kūno priežiūros. Patenkintas klientas ir malonus bendradarbiavimas yra mūsų verslo sėkmės paslaptis. Tad šią vasarą norime Jums pristatyti originalius saugaus įdegio priežiūros rinkinius

12 MAMA ir TĖTIS

2013 Birželis

VASARĄ NEPAMIRŠKITE PASIRŪPINTI SAVO ODA STEBINT APGAMUS REIKIA ATKREIPTI DĖMESĮ Į: Asimetriją – jei apgamas netaisyklingos formos; Kraštus – jei kraštai nelygūs, dantyti, pigmentacija pasklidusi į aplinkinę odą; Spalvą – jei nevienoda, kelių skirtingų atspalvių; Skersmenį – jei kinta apgamo dydis (dažniausiai didėja). Melanomos paprastai būna didesnės nei 5 mm.


Žiema baigėsi, pirštinės spintoje, maitinamieji kremai – lentynose. Sveika, saulute! Betgi mūsų rankos ir toliau nepailstamai dirba: skalbia, valo langus, prausia, skuta bulves, ravi darželius ir glosto vaikučius. Kad atėjus žiemai paglostymai išliktų švelnūs, o sulaukus 40-ties nereikėtų slėpti raukšlėtų, papilkėjusių ir išsausėjusių rankų, nepamirškime savo darbštuolių ir vasarą. Kaip šiltuoju metų sezonu tinkamai prižiūrėti rankas ir išlaikyti puikų manikiūrą, pataria didžiausio vyrų ir moterų nagų dizaino salonų tinklo Baltijos šalyse Nailbar vadovė ingrida Jočienė. kuo ypatinga nagų priežiūra vasaros sezonu? Maitinamąjį kremą gali pakeistį drėkinamasis rankų ir kūno losjonas. Nederėtų numesti į šalį apynagio odelių aliejuko ar kremuko – jie padeda išlaikyti natūralią ar suteiktą nagų drėgmę, apsaugo nuo infekcijų smulkių pažeidimų atveju. Nagus būtina padengti laku, nors ir bespalviu, kad apsaugotume juos nuo vandens kalkių, UV spindulių (dėl kurių nagai gali gelsti, išsausėti), nuo dulkių, išmetamų dujų ir pan. Ir, mielosios, nepamirškime puikaus mokslo išradimo – guminių pirštinių. Jos tikrai padeda! aktyviai poilsiaujant, daug laiko leidžiant gamtoje, išlaikyti nepriekaištingą manikiūrą – ganėtinai sunki užduotis. ką patartumėte norinčioms ir tokiomis sąlygomis džiaugtis gražiais nagais? koks lakavimo būdas tinkamiausias? Aktyviai poilsiaujant gamtoje niekas mūsų neatleidžia nuo mamos ir šeimininkės pareigų. Tik tų pareigų vykdymas dar šiek tiek pasunkėja. Nepamirškime rankų kremo, to puikaus išradimo – guminių pirštinių, ir aliejuko odelėms. Po visko, kai šeimyna ir draugai eina ilsėtis, pasirūpinkite savo rankomis. Paruošti jas iškylai galima iš anksto. Dabar labai populiarus gelinis lakavimas – puikus sprendimas. Spalva išlieka ryški ir blizga iki dviejų savaičių. Be to, toks lakavimas sutvirtina ir papildomai apsaugo nagus. Jei nagai ploni ir silpnesni, prieš lakavimą galima juos padengti numirkomu sutvirtinamuoju geliu (Brisa Lite).

Mūsų rankoms priežiūra reikalinga ir vasarą Į ką atkreipti dėmesį, norint surasti iš tiesų patikimą manikiūro specialistą? Atėjusios pas manikiūro meistrą, atkreipkime dėmesį į tvarką – ar naudojamos vienkartinės staltiesėlės, ar dezinfekuojami įrankiai, ar dezinfekuojamos (bent jau plaunamos) rankos po kiekvieno kliento. Tai – dėl Jūsų saugumo. Stebėkite, kokia kosmetika yra naudojama. Ar lakai daugmaž vienos firmos, ar tvarkingi ir švarūs buteliukai, ar naudojamas lako pagrindas ir apsauga, kurie, beje, taip pat turėtų būti vieno gamintojo. Tai – dėl kokybės. Parengė “Mama ir Tėtis”

kokios šios vasaros tendencijos? kokią spalvą, ilgį, formą, dekoravimą rinktis? kas „ant bangos“? Šią vasarą ypač madinga ryški persikinė, koralo dangaus mėlynumo, baklažano violetinė. Niekada nesuklysite, pasirinkusios klasikinę raudoną ir prancūzišką manikiūrą. Daug įvairiausių spalvų blizgučių, metaliniai nagai, chameleono persiliejančios spalvos – viskas šią vasarą leidžiama. Moterys vis dažniau ir drąsiau nulipa nuo aukštakulnių, taigi ir nagų ilgis sutrumpėjo. Nebemadingi labai ilgi, smailūs ir aštrūs nagai - formos sušvelnėjo. Negalima griežtai teigti, kad madinga kvadratinė, migdolinė ar ovalo forma. Reikėtų atsižvelgti į tai, kokie yra natūralūs nagai. Jei plokštelė trumpa ir plati, jokiu būdu netiks nusmailintas ilgas galiukas, jei nagas trapecijos formos, reikėtų rinktis kvadrovalo galiuką. Žiūrėkite, kas tinka, ir tik tada derinkitės prie to, kas madinga.

2013 Birželis

MAMA ir TĖTIS

13


DepiliaCija namuose.

pliusai ir minusai Nuo kūno šalinti nepageidaujamus plaukelius bandyta jau senų senovėje. Teigiama, kad įvairiomis priemonėmis prieš juos kovojo ir Kleopatra bei Nefertitė. Kokios šiais laikais populiariausios depiliavimo namuose priemonės? Kokie jų pliusai ir minusai? Kuri iš jų geriausia? Spręsti Jums. 1. SKUTIMAS TAIP Ilgą laiką moterys plaukelius šalindavo skutimosi peiliukais. Net ir atsiradus kitokių depiliacijos priemonių, šis įrankis ištikimai tarnauja daugeliui dailiosios lyties atstovių. Jei mokate tobulai juo naudotis, tada ši priemonė padės sutaupyti laiko ir pinigų, kuriuos paliktumėte grožio salone. NE Po skutimosi labai greitai vėl prasikals maži spygliukai – jie pradės badytis jau po kelių dienų. Tad darbuotis ištikimuoju įrankiu gali tekti kasdien. Beje, ataugę plaukeliai bus vis storesni, nes kiekvienąkart plaukus nukerpant, jie tvirtėja bei daugėja jų kiekis. Naudojant šį depiliacijos būdą, plaukeliai dažnai įauga, o tai ne tik neestetiškai atrodo, bet gali tapti ir infekcijos priežastimi. 2. DEPILIACINIAI KREMAI IR PUTOS TAIP Šios neskausmingos procedūros metu cheminių priemonių pagalba pašali-

nami nepageidaujami plaukeliai. Tereikia kremu ar putomis ištepti odą ir po kelių ar keliolikos minučių juos nuvalyti mentele. Šis depiliacijos būdas patrauklus tuo, jog ne taip greitai, kaip kad nuskutus, atauga plaukeliai. Taip pat po tokios depiliacijos neaptiksime įaugusių plaukelių, kurie vargina naudojant kitas priemones. NE Depiliaciniai kremai ar putos paveikia tik plonus, silpnus plaukelius, o pašalintieji ataugs jau po keleto dienų ar savaitės. Šiose priemonėse esančios cheminės medžiagos sausina odą, neigiamai veikia jos sudėtį bei gali sukelti alergines reakcijas. Ir kuo mažiau šiuose kremuose ar putose odą ir sveikatą žalojančių cheminių medžiagų, tuo didesnė priemonės kaina. O tai jau – kirtis per piniginę. 3. EPILIATORIUS TAIP Nusprendusios pasirinkti šį depiliacijos būdą džiaugsis nedidele elektrinio prietaiso kaina bei keletą savaičių galės gėrėtis švelnia savo oda. O ataugusieji plaukeliai bus žymiai silpnesni nei prieš tai išrautieji. NE Deja, tai itin skausmingas depiliacijos būdas, nes plaukas raunamas kartu su svogūnėliu. Sunkiai ištveriama būna kojų depiliacija, tad apie jautresnes kūno vietas – bikinį ar pažastis – nėra ką bekalbėti. Po skutimosi epiliatoriumi plaukeliai dažnai įauga, kai naujasis neprasiskverbia pro odos epidermio viršuti-

nį sluoksnį ir išlinkęs pradeda augti po oda. 4. VAŠKAS TAIP Tai – viena pačių seniausių ir veiksmingiausių nepageidaujamų plaukelių šalinimo procedūrų. Karštą ar šaltą vašką dėl teigiamų savybių renkasi dauguma moterų. Pagrindinis depiliacijos juo pliusas – ilgai neataugantys plaukeliai. Kartu su svogūnėliu pašalinti plaukai „į dienos šviesą“ išlenda po 2-3 savaičių ir būna daug plonesni ir silpnesni. NE Depiliaciją vašku taip pat sunku ištverti – tuo momentu, kai plešiama sustingusi juostelė, iš skausmo norisi sukąsti dantis. Gali pasitaikyti ir alerginių reakcijų (įspėjimas alergiškiems bičių produktams). Depiliuojant vašku, būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Jei juostelė plėšiama pagal plaukų augimo kryptį, vėliau plaukeliai gali įaugti. Nerekomenduojama šių procedūrų atlikti namuose, nes per karštu vašku nusideginsite odą, o per vėsiu nepašalinsite visų plaukelių. 5. DEPILIACIJA CUKRUMI TAIP Cukraus pasta pašalinti plaukeliai atauga per 2-4 savaites, depiliacija galima nuo bet kurios kūno vietos ir įveikiami net kitoms priemonėms nepasiduodantys nepageidaujamieji. Depiliuojant šiuo saldėsiu, mažiau skauda, negresia įaugusių plaukelių problemos, galite nesibaiminti ir dėl alerginių reakcijų. Cukraus pasta ant odos tepama šalta, todėl išvengsite nudegimų, kurie dažnai pasitaiko naudojant karštą vašką. Cukrus pasižymi antibakterinėmis savybėmis, o tai pasitarnaus net mažiausių žaizdelių gijimui.


NE Cukraus pastos paruošimas namų sąlygomis užims nemažai laiko ir pareikalaus sugebėjimų. Žinoma, galima įsigyti jau galutinai paruošto produkto, tačiau tai kainuos gerokai daugiau. Nors galime guostis, kad depiliacija cukrumi mažiau skausminga nei vašku, tačiau iš esmės tai nėra didelis malonumas – skausmo tikrai teks patirti, kol oda taps švelni ir glotni.

Mama ir Tėtis Skaitytojo anketa: 1. Vardas, pavardė, amžius:

Parengė Ligita Šoliūnienė

2. Kiek turite vaikų, kokio jie amžiaus: KONSULTUOJA KAUNO „NAUJOSIOS KLINIKOS“ KOSMETOLOGĖ ILONA NAVAKIENĖ Depiliacija, odos priežiūra po procedūros puoselėja šiuolaikinę žmogaus kūno estetiką bei gerą savijautą. Procedūrų ir priemonių, padedančių atsikratyti nepageidaujamų plaukelių norimose kūno vietose, yra tiek daug, kad tinkamai pasirinkti tikrai nelengva. Depiliacija vašku, cukraus pasta ar jos derinys su enzimų terapija, lazeris, seniai įprastas skutimasis ar plaukelius šalinantys kremai bei putos. Apie depiliacijai skirtas priemones, privalumus ir trūkumus daug prikalbėta, tačiau mažai žinoma apie mėgėjiškos, namų sąlygomis atliekamos depiliacijos pavojus. Tokio nenorimų plaukelių šalinimo teigiamas bruožas – pigumas, tačiau trūkumų – pakankamai. Būtina gerai išmanyti sanitarinius ir higienos reikalavimus. Šiandien depiliaciją atlieka kas kaip išmano: draugė draugei saulės atokaitoje balkone, sodo terasoje, nekreipiant net menkiausio dėmesio į higienos sąlygas. Moterys, internete prisiskaičiusios mėgėjiškų receptų, virtuvėje pačios verda cukrų ir per karštą tepa ant kojų, nudegindamos jų odą. Nepagalvojama, kad netinkama kryptimi plešiant vaško juosteles, pažeidžiama oda ir kapiliarai, gali susidaryti mėlynės. Šio mėgėjiško „žaidimo“ metu galimas kontaktas su krauju, kuomet pažeidžiamas odos vientisumas ir tamprumo sąskaita padidėja rizika užsikrėsti krauju plintančiomis ligomis: hepatitu, AIDS ir kt. Atliekant pažastų ar bikinio depiliaciją, labai dažnai pažeidžiama oda ir kai kuriose vietose pasirodo kraujo, o tai – pats tiesiausias kelias užsikrėsti, nes ant odos tūno begalė mikrobų. Atliekant bikinio depiliacijos procedūrą, turime sąlytį su kūno skysčiais ir ligomis, plintančiomis lytinių organų srityje (karpos, papilomos, herpes virusas). Labai atsakingai noriu įspėti, kad esant bėrimams bikinio depiliacija neatliekama. Ar dažnai susimąstome apie šiuos pavojus, prieš darydamos depiliaciją namų sąlygomis bei ieškodamos patikimiausio specialisto? Vakarėliuose „Tarp mūsų, mergaičių“ dar labai dažnai juokaujama, kieno koks bikinis – „prancūziškas“, „braziliškas“, tačiau apie tai, ar saugiai visa tai buvo atlikta, kalbama mažai.

3. Adresas, telefonas, el. paštas:

4. Labiausiai patikę šio numerio straipsniai:

5. Kokius straipsnius norėtumėte matyti kituose numeriuose:

6. Norėčiau pasidalinti savo istorija su skaitytojais:

Anketas siųskite el. paštu.: redakcija@mamairtetis.lt arba „Mama ir Tėtis“ Savanorių pr. 197, Vilnius. Kiekvieną mėnesį burtu keliu išrinksime skaitytoją kuris laimės redakcijos prizą.

2013 Gegužė

MAMA ir TĖTIS

15


ŠEIMOS IŠVYKA Į GAMTĄ Vasarą išvyką kur nors toliau nuo miesto šurmulio planuoja tikriausiai kiekviena šeima. Iš tų, kurie nusprendžia atostogas praleisti Lietuvoje, vieni skuba į savus kaimus ir sodybas, kiti naudojasi kaimo turizmo paslaugomis. Vienaip ar kitaip, visi nori poilsio, saulės ir ramybės. Tik kaip viską tinkamai suplanuoti? Atostogas planuoja visa šeima. Na, vaikai gal tiesiog pasisako, kur norėtų jas praleisti, o visus organizacinius reikalus jau tvarko didžiosios šeimos galvos. Jei atostogų vieta jau aiški, tai, kiek man žinoma, dažniausiai pasitaikantis scenarijus atrodo taip: mama atsakinga už visos šeimynos mantos pakavimą, o tėtis atsakingas už tai, kad dailiajai lyčiai nereikėtų tampyti viso to gėrio į mašiną. Tik klausimas, kaip viską suplanuoti taip, kad būtų išvengta visokių nemalonių siurprizų, kurie nutinka, ką nors pamiršus, neapgalvojus ar paskubėjus? Žinoma, net ir kažkur vykstant vos kelioms dienoms, atsakingosios moterys sukrauna penkis lagaminus, su ta mintimi: jei lis, jei bus šalta, jei susiteps, nusibos, bus karšta, nepatogu ir panašiai. Tad sakydama, kad reikia viską planuoti atsakingai, noriu pabrėžti, kad vyriškas racionalumas čia tikrai nepakenks. Kaip žinia, statistinis lietuviškas (nekamuojamas pedantizmo) vyras su vasariniais šortais ir marškiniais gali sėkmingai gyventi apie 3-4 paras, oro temperatūrai svyruojant tarp 18 ir 35 laipsnių Celsijaus. Tad savo lagaminą (neretai vos ne ryšulėlį) gali be didelio vargo

16 MAMA ir TĖTIS

2013 Birželis

susikrauti pats. O ir apskritai apsikrauti krūvomis daiktų atostogų metu yra tik nereikalingas vargas ir galvos sukimas. Pusė lagaminų dažniausiai taip ir lieka neatidaryti ir sėkmingai sulaukia važiavimo atgal į namus, nes gamtoje atsipalaiduoja net ir didžiausi atsakinguoliai ir pedantai. Važiuojame be rūpesčių Norint apsieiti be viso daiktų karavano, tereikia į viską pažvelgti kiek paprasčiau ir mintyse sudėlioti atostogų veiklų planą. Naudingų patarimų niekada nebus per daug, todėl dalinamės geromis žiniomis – apie panašius rūpesčius pagalvojo UAB „Kautra“, keliaujantiems visais tarpmiestiniais maršrutais siūlanti nemokamai nuvežti dviratį. Kelionės metu galima pasigrožėti kraštovaizdžiu, naudotis nemokamu WiFi ryšiu ir nepavargti nuo vairavimo. Ypač patogu keliauti į Nidą (vežama ir į Palangą, Šventąją), kadangi nereikia stovėti eilėse į keltą ar mokėti ekologinio mokesčio. Beje, internetinio puslapio www.autobusubilietai.lt skiltyje „Laisvalaikio pasiūlymai“ galima pasisemti idėjų, kaip turiningai praleisti laisvalaikį. Šiuo metu siūloma keletas įvairaus ilgio dviračių maršrutų su nuo-

rodomis į lankytinas vietas. Šeimos, kurių nariai norėtų pailsėti ir nuo vairavimo, gali net sutaupyti: 1 ar 2 suaugusieji bei vaikai iki 18 metų, įsigiję „Šeimos bilietą“, važiuos net iki 40% pigiau. Pernai pasiūlytu „Šeimos bilietu“ jau spėjo pasinaudoti nemaža dalis Lietuvos šeimų. „Kautra“ keleiviams siūlo iš viso 173 maršrutus Lietuvoje bei į užsienį – belieka nuspręsti kuris kraštas tuo metu vilioja. Gyviai, saulė ir vanduo Žinant tai, kad vasarą saule džiaugiasi ne tik žmonės, bet ir įvairiausi gyviai, reikia apgalvoti ne tik tai, kiek reikės kamuolių žaidimams, rankšluosčių maudynėms, bet ir tai, kaip ginsitės nuo uodų ir erkių įkandimų. Suaugusiam žmogui uodo įkandimas yra smulkmena, tačiau vaikams, ar jautresnės odos turėtojams, tai yra atostogų košmaro pradžia. Šiuos zirzalus labiausiai vilioja šiltas ir drėgnas oras, o didžiausi jų antplūdžiai labiausiai vargina saulei tekant ir leidžiantis. Mėgstantiems pliuškentis vandenyje sparvos įkandimas yra žinomas iki skausmo, tikra šio žodžio prasme. Sparvas traukia visa, kas blizga, ir itin gundo šlapias


kūnas. Tuo tarpu bitės ar širšės įkandimo tikimybė didesnė, jei jūs darote kažką ne taip. Tai yra: jei bitę ar širšę suerzinate, naikinate jų lizdą ir panašiai. Prie šių priskiriamos ir vapsvos bei kamanės. Tiesa, kamanes, širšes ir vapsvas pritraukia ir alkoholio kvapas, be priežiūros palikti atsukti saldžių, gaivių ir svaigiųjų gėrimų buteliai. Radusios tokį neuždarytą lobį, širšės gali įskristi į butelio vidų. Tokiu atveju bus baisiausia, jei jūs vabzdžio nepastebėsite ir mėginsite atsigerti – įgėlimas garantuotas. Įgėlus kuriam nors iš minėtųjų vabzdžių, reikia ištraukti geluonį ir uždėti šaltą kompresą. Po atokvėpio saulėkaitoje, ne vienas iš mūsų šoka į vandens telkinį atsigaivinti ir atgauti jėgų. Kūnas nuo saulės įšilęs, o jūs, paniręs į vandenį, organizmui sukeliate stresą dėl itin didelio oro ir vandens temperatūrų skirtumo. Vandens temperatūra ir nuovargis gali sukelti mėšlungį ir linksmas pasipliuškenimas gali baigtis visai nesmagiai. Norint to išvengti, derėtų nelipti į vandenį išgėrus ir nedemonstruoti kiškio drąsos. O didžiausias dėmesys turi būti skiriamas vandens pramogas mėgstantiems vaikams. Mažieji išdykėliai dar neturi tokio stipraus baimės jausmo, kaip suaugusieji, tad jie be didesnių dvejonių gali išbandyti pasiplaukiojimą gilėliau. Tėveliai turėtų vaikus aprūpinti reikalingomis plaukiojimui apsaugomis. Tai visiems žinomos pripučiamos liemenės, liaudiškai vadinami „petukai“, pripučiami ratai ir t.t. Šios apsaugos neužtikrins visiško saugumo 100 procentų, privalu nuolatos vaikus stebėti, o geriausia maudytis kartu. Beje, pamėlusios lūpos reiškia, kad maudynių yra gerokai per daug, tad nelaukite, kol mažylis pakeis spalvą ir peršals. Viskas nuo A iki Z Norėdami Jūsų atostogų ruošą palengvinti, nusprendėme sudaryti būtiniausių daiktų sąrašėlį. Jums beliks tik juo pasinaudoti. 1. Kremas su apsauga nuo saulės; 2. Purškikliai ar kremai nuo vabzdžių įkandimų; 3. Kokybiški akiniai nuo saulės; 4. Galvos apdangalai; 5. Rūbai (komplektukai šiltam ir vėsiam orui); 6. Neperšlampanti avalynė drėgnam orui; 7. Vaistai (malšinantys skrandžio, galvos ir kitus skausmus bei alergijas, antiseptiniai tepaliukai, pleistrai); 8. Vienkartinės nosinaitės, drėgnos servetėlės ir tualetinis popierius; 9. Rankšluosčiai; 10. Plaukimo reikmenys; 11. Maudymosi kostiumai; 12. Raketės, kamuolys, skraidanti lėkštė; 13. Lengvas, ilgiau negendantis maistas; 14. Gera nuotaika. Ir svarbiausia – nepalikite šeimynos! Parengė Ringailė Stulpinaitė

2013 Birželis

MAMA ir TĖTIS

17


Santykiai

Mokome piešti, dainuoti.

O plaukti? „Abu su žmona netekome žado, kai vieną šeštadienį, tingiai tysodami saulutėje prie tvenkinio, iš mūsų keturmečio, griežtai prigrasinto nesiartinti prie vandens ir iki tol klusniai vykdžiusio šį paliepimą, išgirdome žodžius „Aš noriu plaukti!“ ir, nespėjus net mirktelti – garsų pliumptelėjimą į vandenį. Laimei, tvenkinyje tuo metu plaukiojo giminaitis, kurio dėka mūsų drąsuolis greitai vėl atsidūrė ant kranto“, - patirtimi dalijasi laišką redakcijai atsiuntęs tėtis. Istorija iš tiesų pamokanti ir verčianti susimąstyti, kaip liūdnai gali baigtis linksmas šeimos nuotykis gamtoje, kaimo sodyboje, vos minutei paleidus mažąjį smalsuolį iš akių. Nemokančiam vandenyje elgtis mažyliui net ir visai negilus, iš pažiūros –

juokingas, vandens telkinys kelia didžiulį pavojų. Tėvelių neatidumas gali kainuoti ne tik sunkų vaiko sveikatos sutrikdymą, bet ir gyvybę. Pamąstymai apie galimus pavojus nejučia diktuoja mintį – kaip puiku būtų, jei mūsų mažylis mokėtų plaukti. „Vaikai mokomi piešti, lipdyti iš molio, šokti, dainuoti, vaidinti. Nesusimąstoma, kaip greitai visos įgytos žinios ir atrasti talentai gali netekti prasmės“, - sako istorija pasidalinęs skaitytojas. Į klausimą, kaip išmokyti mažylį plaukti, daugelis net nepagalvodami atsakytų: „Uždėkite jam pripučiamą ratą, liemenę ar rankoves ir paleiskite į vandenį“. Štai ir viskas! Taip vaikas pažins vandenį, pamažu prie jo pripras ir išmoks plaukioti be pa-

galbinių priemonių. Tokiai lengvabūdiškai nuomonei neabejotinai paprieštarautų geriau nei penkis savo rankos pirštus, kuriuose barška rūpestingai puoselėjamo darželio raktų ryšulėlis (beje – irgi puikiai panaudojamas plaukimo pamokose), mokymo plaukti metodiką, smulkiausius elgsenos vandenyje niuansus, viską apie mažas ir didesnes pradedančiųjų pažintį su vandeniu patirtis išmananti Vilniaus lopšelio-darželio „Delfinukas“ direktorė Irena Jasnauskienė. Buvusi profesionali sportininkė, plaukimo trenerė, ilgametė Karoliniškėse įsikūrusio lopšelio-darželio vadovė, iš darželio grupės patalpų savo iniciatyva ugdymo įstaigoje įrengusi baseiną, teigia, kad pripučiamu ratu „aprengtas“ vaikas ne tik


neišmoks teisingai elgtis vandenyje, bet ir nebus jame saugus – vandens žaislai, pasak I. Jasnauskienės, nebūtinai yra kokybiški, visada yra pavojus, kad jie išleis orą ar dėl kitokių priežasčių neatliks apsauginės funkcijos. Praversti pripučiamas ratas visgi gali – jį puikiai panaudosite kaip pagalbinę priemonę, mokantis plaukti arba tobulinant plaukimo įgūdžius, žaidimo forma pritaikydami įvairiems pratimams vandenyje atlikti. Žaidimas – būtent per jį mažyliai pažįsta pasaulį ir išmoksta daugybės naudingų dalykų. Plaukimas – ne išimtis. Pažinti vandens pasaulį, išmokti jame elgtis, jo nebijoti vaikams padeda žaidimai. Plaukimo ir nardymo paslapčių vaikus mokantys specialistai žino įvairiausių būdų, kaip pakankamai nelengvą procesą paversti mažiesiems patrauklia ir įdomia pramoga. Čia prireikia ne tik puikių žinių ir profesionalaus išmanymo, bet ir geros fantazijos. I. Jasnauskienės teigimu, tėveliams, kurie nori patys mokyti savo vaikučius plaukimo meno, būtų labai pravartu bent sykį apsilankyti profesionalių mokytojų pamokėlėse ir žvilgtelėti, kaip tai daro specialistai. Jei nėra tokios galimybės, informacijos galima surasti literatūros šaltiniuose. „Delfinuko“ vadovė pabrėžia, kad prieš pradėdami pamokas natūraliuose vandens telkiniuose, tėveliai būtinai turi pirmiausia patys išbandyti viską, ko ketina mokyti vaikus: patikrinti dugną, gylį, temperatūrą ir pan. Taigi nuo ko pradėti norintiems, kad jų mažylis vandenyje jaustųsi lygiai taip pat smagiai, kaip mažas delfinukas? Dalinamės „Delfinuko“ specialistų gudrybėmis. n Visai nesvarbu, ar mokytis plaukimo gudrybių ketinama pradėti baseinėlyje, ar natūraliame vandens telkinyje, pirmiausia reikia užmegzti draugystę su vandeniu. Su-

sipažįstame su vandens savybėmis ir judėjimo dugnu būdais. Pradedame po truputėlį – sušlampame rankytes, kojytes, veiduką. Nugalėję baimę sušlapti, jau galime bandyti ropoti, šliaužti dugnu – vaidinti vėžliuką, gyvačiuką. Vyresnio amžiaus vaikučiai gali pabraidyti, pabėgioti, pašokinėti, laikydami rankas įvairiose padėtyse ir padėdami sau šuoliuoti grybšniukais. Susipažinti su vandens savybėmis (tankiu, pasipriešinimu) padės įvairūs žaidimai. Pavyzdžiui, vandens gaudymas rankomis, „skalbinių skalavimas“, aštuoniukų piešimas rankomis po vandeniu, vandens „futbolas“, kai po vandeniu panirusiomis kojomis spiriama į įsivaizduojamą kamuolį. n Kai išmokstame drąsiai ropinėti ir šokinėti vandenyje, galime nerti giliau. Tikrąja šių žodžių prasme! Nosytę prie vandens pradedame pratinti ją aptaškydami – vandeniui tykštant ant veiduko, įprantame labai trumpam sulaikyti kvėpavimą. Mokomės jį sulaikyti ilgiau. Įkvepiame, palaikome, iškvepiame. Sulaikę kvėpavimą leidžiame veiduką į vandenį. Kai panerti veiduką jau visai nebebaisu, bandome vandenyje pritūpti, o pritūpę – atsimerkti. Čia vėlgi žaidžiame – skaičiuojame dugno akmenukus, traukiame ant dugno gulintį „lobį“. (Būtent šiame etape „Delfinuko“ direktorei praverčia jos raktų ryšulėlis – panirusių ir po vandeniu atsimerkusių vaikučių paprašoma pasakyti, ką ji laiko rankose). n Nors esame jau tikri šaunuoliai, gebantys matyti po vandeniu, išmokome dar tikrai ne viską. Tad drąsiai žengiame toliau ir mokomės plūduriuoti ir išsilaikyti ant vandens gulėdami. Baseine labai praverčia bortelis, už kurio laikantis visai nebaisu ištiesti kojas ir atsigulti. Kai tokio pagalbininko nėra, pasilaikyti kuo puikiausiai galima ir už mamytės ar tėvelio rankų. Iš pradžių įsitvėrę, o vėliau jau ir be niekieno pagalbos gulime ant krūtinės, ant nugaros.

n Įkvėpti ir sulaikyti kvėpavimą po vandeniu jau mokame, bet to negana. Reikia mokėti ir iškvėpti. Rodome, kaip prausiamės, apsipildami veiduką, ir iškvepiame orą į tykštantį vandenį. Pučiame į vandenį, kaip į karštą arbatą. Pabandome iškvėpti panirę po vandeniu. Kai tai padaryti jau puikiai pavyksta, bandome iškvėpti judėdami dugnu. Laikydami galvytę negiliai panertą, iškvepiame į vandenį ir pasukame ją taip, kad pavyktų įkvėpti oro. n Esame jau pakankamai gerai susipažinę su vandens savybėmis, mokame panerti, plūduriuoti ant vandens, sulaikyti kvėpavimą ir iškvėpti į vandenį. Pats laikas pabandyti slinkti vandeniu. Tai lengviausia padaryti, kai yra į ką atsispirti. Plaukiame krūtine ir nugara, atsispirdami nuo dugno, baseino bortelio ar tvirtai vandenyje stovinčio tėvelio. Mokomės slinkti vandeniu, į pagalbą pasitelkdami kojyčių judesius.

„Delfinuko“ vadovės I. Jasnauskienės nuomone, fizinis lavinimas vaikams būtinas nuo pačių mažiausių dienų. Vaikai, įpratę ir pamėgę judėti, sportuoti dar lopšelyje, jaus poreikį tai daryti ir vyresniame amžiuje – vadinasi, bus ir sveikesni, ir laimingesni. Plaukimas ypatingai svarbi fizinio lavinimo sritis. Plaukti besimokantys vaikai įgyja naudingų tvarkos, higienos įpročių, mokosi drausmės. Ugdoma vaiko valia, savarankiškumas, noras siekti užsibrėžto tikslo. Tobulėja judėjimo aparatas, fiziniai gebėjimai (jėga, lankstumas, greitumas, vikrumas, ištvermė, koordinacija). Mokymasis plaukti teigiamai veikia visų organizmo sistemų veiklos vystymąsi, ypatingai – širdies, kraujagyslių, kvėpavimo. Vandens ir oro procedūros grūdina vaiką, jis tampa atsparesnis peršalimo ligoms. Parengė Miglė Ivanauskaitė


Sustabdyta svarbi akimirka ypatinguose rėmeliuose Atrodo, baigėte remontą, sustatėte baldus, pakabinote šviestuvus ir vis dėl to kažko namuose trūksta. Tos galutinės, pagrindinės kibirkštėlės, galinčios paversti interjerą ryškiu ir pabaigtu. Šiuo atveju puikiausiai tiktų meniškos fotografijos. Sustabdyta gyvenimo akimirka, jei ji verta nuotraukos, privalo puikuotis pačiuose ypatingiausiuose rėmeliuose. Iš jų žvelgiančios mylimo žmogaus akys, nostalgiškai miela vaikystės šventė ar sielai artimas tolimosios šalies peizažas gali kasdien būti šalia jūsų. Metaliniuose, veidrodiniuose, mediniuose nuotraukų rėmeliuose telpa ištisa šeimos istorija. O kartu tai – interjero detalės, kuriančios tik jūsų namams būdingą savitą charakterį. Į puošnius ir grakščius rėmelius mėgstama dėti tas fotografijas, kurios džiugina akis, įkvepia džiugių minčių ir atsiminimų. Rėmeliuose puikuojasi ne tik fotografijos, bet ir piešti ar siuvinėti paveikslėliai, aplikacijos bei kompozicijos iš džiovintų gėlių, originalūs vaikų piešiniai. Nedideles nuotraukas patogiausia žiūrėti 1 m atstumu, o išdėstyti jas geriausia truputį žemiau akių lygio. Didesnes fotografijas kabinkite taip, kad į jas žiūrėtumėte iš kelių metrų atstumo. Būtent jos gali pasitarnauti norint sumažinti kambario dydį. Kabinant nuotraukas su rėmeliais ant sienų, galite rinktis įvairiausius

variantus: vertikaliomis ar horizontaliomis eilėmis, komponuojant jas ratu ir pan. Fotografijų spalvinė gama turi atitikti supančio interjero atspalvius. Pavyzdžiui, klasikinio stiliaus patalpoje su medienos spalvų sienomis puikiai žiūrėsis fotografijos švelniai rausvais ar kavos atspalvio tonais. Tokiu būdu sustiprės jaukumo, ramybės, namų šilumos jausmas. Šiuolaikiškai madingame interjere, pasižyminčiame švelniu šaltumu, ryškiai raudonos ar geltonos fotografijos taps traukos bei dėmesio objektu, o tuo pačiu sustiprins veržimosi į priekį, spartaus gyvenimo ritmo, praeities veržimosi į dabartį idėjas. Fotografijų tema nė kiek ne mažiau svarbi nei spalva.Vaizdas jose turi atitikti esminę interjero temą, papildyti ir netgi ją praturtinti. Sakykime, jei patalpoje dominuoja rytietiški motyvai, ten visiškai nederės šiuolaikinės autostrados ar Manheteno vaizdas, tačiau žavingai atrodys dykumos ar kalnų nuotraukos. Valgomajame ar virtuvėje tinka natiurmortai, o svetainėje – peizažai. Tinkamai parinktos ir pritaikytos nuotraukos įpūs į namus gaivos ir originalumo, išryškins į namų kūrimą sudėtas idėjas bei jausmus. Nepalikite dulkėti prisiminimų ir suteikite jiems antrą gyvenimą! Parengė „Mama ir Tėtis“

Savex galerija – jaukiems ir stilingiems namams Rėmeliai - Rėminimo paslaugos – Interjero detalės Vilniuje mus rasite: PC Akropolis, 2 aukšte PC Domus galerija PC Vilniaus CUP, 4 aukšte Kituose miestuose mus rasite: Elektrėnuose: Rungos g. 10 Utenoje: Basanavičiaus g. 52 Šiauliuose: PC Akropolis Aido g. 8 ir Vilniaus g. 251 Kaune: Laisvės al. 37/ A. Mickevičiaus g. 34 Panevėžyje: Ukmergės g. 7 (2a.) Kaišiadoryse: „PASAŽAS“ Gedimino g. 116

www. savexgalerija.lt

20 MAMA ir TĖTIS

2013 Birželis


kelionės, gražiausi gamtos peizažai, smagiausi nuotykiai su šeima, draugais – vasarą patiriame daugybę nepaprastų akimirkų, kurias tiesiog būtina įamžinti. Šiais laikais tai padaryti be galo paprasta. Tereikia turėti fotoaparatą. Jų parduotuvėse šiandien tikra gausybė – nuo pačių paprasčiausių, kiekvienai rankai paklūstančių kompaktinių iki šiokio tokio išmanymo ir įgūdžių reikalaujančių veidrodinių fotoaparatų. kaip nepasiklysti itin plačios pasiūlos labirintuose ir išsirinkti Jums ir Jūsų šeimai labiausiai tinkantį, pataria FOTOaparaTaS.lT specialistai. kokį fotoaparatą rekomenduojate rinktis pradedantiesiems fotografams? Geriausias pasirinkimas nepatyrusiems fotografams – kompaktiniai skaitmeniniai fotoaparatai. Tokius aparatus itin paprasta naudoti – naudojimo gudrybes greitai perpranta ir vyresnio amžiaus vaikai. Kompaktiniai aparatai pasižymi neprilygstamu patogumu. Jie nedidukai, lengvi, patvarūs – telpa į kišenę ir puikiausiai randa vietos kelionės lagamine ar kuprinėje. Šiuolaikiniai skaitmeniniai kompaktiniai aparatai pasižymi itin nesudėtingu valdymu ir funkcijų įvairove. Pavyzdžiui, Canon „PowerShot SX280 HS“ gali priartinti net 20 kartų, GPS leidžia pažymėti vietą, kurioje buvo padaryta nuotrauka, o Wi-Fi ryšys – nusiųsti nuotrauką spausdinimui. Nors labiausiai tokie aparatai mėgstami pradedančiųjų, dėl kompaktiškumo ir galimybės greitai, patogiai ir bet kuriuo metu užfiksuoti įsimintiną kadrą jų neatsisako ir labiau patyrę fotografai. kuo ypatingi skaitmeniniai fotoaparatai su keičiamais objektyvais? Naujos kartos skaitmeniniai fotoaparatai keičiamais objektyvais leidžia priartėti prie veidrodiniais aparatais darytų nuotraukų kokybės ir tuo pat metu yra pakankamai kompaktiški. Keičiamų objektyvų fotoaparatai, tokie kaip neseniai atnaujintas ir greitesnis Canon EOS-M, leidžia mėgautis daugybe įvairiausių automatinių funkcijų ir džiaugtis itin ryškiomis ir spalvingomis nuotraukomis. Tokius fotoaparatus renkasi su pirmaisiais fotografavimo džiaugsmais jau susipažinę pirkėjai, trokštantys geresnės kokybės bei įdomesnio, kūrybiškesnio rezultato. kokio tipo fotoaparatą patariate įsigyti norintiems pačios geriausios nuotraukų kokybės? Norintys geriausios kokybės ir vertės nuotraukų renkasi veidrodinius fotoaparatus. Šio tipo aparatai skirti vertinantiems fotografijos procesą, juo besimėgaujantiems, siekiantiems ne tik įamžinti momentą ar objektą, bet ir aukščiausio lygio rezultato – kokybiškos, vertingos, kūrybiškos nuotraukos. Modernių skaitmeninių veidrodinių fotoaparatų funkcijų įvairovė, valdymo galimybės, patobulintos įrangos savybės suteikia galimybę sukurti įspūdingas, paveikias, dėmesį prikaustančias nuotraukas. Ieškantiems kokybės ir kompaktiškumo Canon siūlo mažiausią veidrodinį fotoaparatą pasaulyje – Canon EOS 100D, o norintiems pakilti iki profesionalų lygio siūlome atkreipti dėmesį į viso kadro Canon EOS 6D, suteikiantį galimybę valdyti kiekvieną fotografijos detalę.

KOKS FOTOAPARATAS TINKAMIAUSIAS JŪSŲ ŠEIMAI? CANON EOS 6D

CANON EOS - M

CANON EOS 100D

CANON PowerShot SX280HS

FOTOAPARATAS.LT komanda kviečia užsukti į fotoprekių parduotuvę Taikos pr. 17, Klaipėdoje arba apsilankyti svetainėje www.fotoaparatas. lt, kur Jūsų laukia ne tik platus fotoaparatų, objektyvų ir kitų priedų pasirinkimas, bet ir profesionalų konsultacijos bei dovanos perkantiems „Canon“ fotoaparatus. Taip pat siūlome galimybę išsinuomoti patinkantį veidrodinį fotoaparatą arba reikalingą objektyvą. Daugiau informacijos tel. 8-673-86643 2013 Birželis

MAMA ir TĖTIS

21


SIBIRO

Katės.

Veislyno „Marphonia“ nuotr.

ISTORIJA

Pirmą kartą Sibiro kates 1871 metais savo knygoje „Mūsų katės ir viskas apie jas“ paminėjo pirmosios kačių parodos Anglijoje organizatorius Harrison Weir. Sibiro katės, kaip nurodo autorius, dalyvavusios parodoje ir buvusios vienos iš trijų ilgaplaukių veislių atstovių. Šios veislės katės kildinamos iš Sibiro, tačiau nėra tiksliai žinoma, kaip ir kada tiksliai ten atsirado – manoma, kad į šiuos atšiaurius kraštus jos galėjo atkeliauti su rusų emigrantais. Sudėtingose regiono klimato sąlygose vystėsi jų fizinės ypatybės – tvirtas kūnas, tankus, drėgmei ir šalčiui atsparus kailis. Sibiro katės gerai žinomos Rytų Europoje ir Azijoje žemyne, populiarios didžiuosiuose Rusijos miestuose. Vakarų Europą ir Jungtines Amerikos Valstijas pirmosios veislės atstovės pasiekė tik 1990 metais.

Bendrai

Didelės, tvirtos katės, visiškai subręstančios per penkerius metus. Pasižymi dideliu judrumu ir šoklumu.

Kūnas

Didelis, raumeningas, vidutinio ilgio, nugara šiek tiek išlenkta.

Galva

Vidutinio dydžio, plati, švelnaus, apvalaus kontūro.

Ausys

Vidutinio dydžio, platesnės ties pagrindu, šiek tiek palinkusios į priekį.

Akys

Didelės, beveik apvalios, šiek tiek įkypos. Spalva nepriklauso nuo kailio spalvos.

IŠVAIZDA

Sibiro katė – viena didžiausių naminių kačių. Kaip ir dera katei, kuri išgyveno atšiaurų Sibiro klimatą, ji turi ilgo ir tankaus plauko, geromis izoliacinėmis savybėmis pasižyminčius, vandeniui atsparius „kailinius“. Nuo šalčio saugo tankus poplaukis, prieš šaltąjį metų sezoną tampantis dar tankesnis. Prie įspūdingų kailinių puikiai dera ir vešli uodega, grožiu drąsiai galinti konkuruoti su pūstauodegės lapės. Tvirta, didžiulė, bet tuo pat metu – grakšti ir elegantiška. Visa savo povyza Sibiro katė spinduliuoja laukinę dvasią. Ji drąsi, išdidi, tvirtai žengianti medžiotoja, labiau primenanti laisvą miško gyventoją, nei naminę lepūnėlę. Šios veislės kačių kailio spalva ir raštai gali būti labai įvairūs. Populiarios yra kolorpointinės* Sibiro katės, vadinamos Nevos maskaradinėmis (pažymėtina, kad ne visos felinologinės sistemos priskiria jas prie Sibiro kačių – kai kurios Nevos maskaradines laiko atskira veisle). * kolorpointinėmis vadinamos katės, kurių kailis šviesus ant kūno ir tamsesnis galūnėse ar tam tikrose kūno vietose – ant kojų, uodegos, ausų, snukučio srityje. Toks koloritas būdingas Siamo katėms.

Uodega Kailis Spalva

Vidutinio ilgio, labai vešli, puošni. Plaukas įvairaus ilgio. Ilgesnis ant uodegos, „apykaklės“, „kelnių“. Padengtas apsauginiu sluoksniu, atsparus vandeniui. Įvairios spalvos ir jų deriniai.

Gyvenimo trukmė 12-15 metų.

Diskvalifikacija

Netinkamas svoris, tiesus profilis, siauras „lapės“ snukis, migdolo formos akys, per ilgos kojos.

Žiūrėkite naujausias „Cats 101“ laidas

tik per

24 22 22 MAMA MAMAirirTĖTIS TĖTIS

2013 2013Birželis Kovas

Animal Planet


Veislyno „Marphonia“ nuotr.

aktyvumas Žaismingumas reikalauja dėmesio Prieraišumas vokalumas Paklusnumas Sumanumas Savarankiškumas Sveikata Poreikis poruotis Sutarimas su vaikais Sutarimas su kitais gyvūnais

nnnnnn nnnnnnnn nnnnn nnnnnnn nnn nnnnn nnnnnnnn nnnnnn nnnnnnnn nnn nnnnnnn nnnnnnn

TEMPERAMENTAS

Sibiro katės – meilios ir prieraišios augintinės. Jos yra puikios medžiotojos ir pasižymi dideliu sumanumu – savo „labai svarbius reikalus“, kurių visada atsiranda šmirinėjant po namus, susitvarko pačios, visada randa būdą, kaip gauti tai, ko nori, pasiekti tai, kas labai rūpi. Kiekviena šios veislės katė – asmenybė. Labai žaisminga, judri, smalsi, nuovoki. Sibiro katės turi ypatingą ir labai neįprastą savybę – jos tiesiog žavisi vandeniu. Dažnai į vandenį, pavyzdžiui, į savo gėrimui skirtą indelį, įmeta kokį žaisliuką, mėgsta pasisukioti vonioje ir kitose „vandeningose“ vietose. Dar viena šios veislės katėms būdinga savybė – nepaprastas šoklumas. Sibiro katės gali vienu šuoliu pasiekti paskutinį lentynos „aukštą“.

Parengta bendradarbiaujant su Animal planet ir veislynu „Marphonia”

Veterinarijos gydytoja-farmakologė

Agnė Laurinaitienė Veterinarijos vaistinė „Atlaveta“ Juozapavičiaus pr. 82a, Kaunas

katėms pavojingi produktai Katės – mėsėdžiai gyvūnai, kurių dantys ir žarnynas labiau pritaikyti maitintis mėsa. Taigi ne visi maisto produktai, kurie skanūs ir naudingi mums, tinka ir mūsų augintinėms, o kai kurie jų gali sukelti ir labai rimtų sveikatos negalavimų. Apsaugokite savo augintinius nuo kenksmingų ir pavojingų maisto produktų, laikydami juos saugioje ir nepasiekiamoje vietoje. Jei kada šėrėte savo katę vienu iš pavojingų produktų ir ji neapsinuodijo, tai dar nereiškia, kad tas produktas nepakenkė. Kai kurie pavojingi produktai linkę kauptis organizme. Jei jūsų augintinis apsinuodijo ir elgiasi neįprastai, nedelsiant kreipkitės į veterinarą. Apsinuodijimą rodantys požymiai: silpnumas, koordinacijos praradimas, mieguistumas, putojimas iš nasrų. Šokoladas ir kakava turi katėms nuodingos medžiagos teobromino. Paragavus šių produktų, dažniau plaka širdis, pasireiškia aritmija, jis veikia kaip diuretikas. Nedidelis šokolado kiekis katėms sukelia

padidintą aktyvumą, neurologinį sindromą (nesiorientavimas aplinkoje ir t.t.) bei troškulį. Po kelių valandų gali prasidėti vėmimas ar viduriavimas. Didelis teobromino kiekis gali per 24 valandas sukelti širdies smūgį. kavos tirščiai, kavos pupelės ar arbata turi stipraus smegenų ir fizinio aktyvumo stimuliatoriaus – kofeino. Jis visuomet sukelia hiperaktyvumą, o didelės dozės sukelia širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos ligas. Svogūnai turi disulfido, kuris ardo kačių eritrocitus, sukeldamas hemolizinę anemiją. Pirmieji požymiai pasireiškia praėjus keletui dienų po suvalgyto svogūno: vėmimas, viduriavimas, apetito praradimas ir letargo būsena. Česnakas turi panašios nuodingos medžiagos, tik mažesnį kiekį. pomidorai turi kartaus ir nuodingo alkaloido, vadinamojo glycoalkaloid solanine, sukeliančio stiprius skrandžio ir žarnyno skausmus. Katėms nuodingi pomidorų lapai bei stiebai. Bulvių sudėtyje yra nuodingo alkaloido. Didžiausias nuodas – žalios bulvės ir jų lupenos. Kačių žarnynas nesuskaido krakmolo. Obuolių sėklose yra iki 0,6 % vandenilio cianido rūgšties, trukdančio kraujui tiekti rūgštį į audinius ir sukelia dusulį. Daugelis riešutų rūšių yra pavojingos katėms dėl juose esančio didelio fosforo kiekio. Ypatingai nuodingi yra graikiniai riešutai. 2013 Birželis

MAMA ir TĖTIS

23


Nelemtasis mėšlungis Vasara – tas nuostabus metas, kuomet nebegali tverti triukšmingame ir dulkėtame mieste, per metus įgrisusioje darbo vietoje. Vis dažniau pagauni save mintyse besigėrintį kerinčiu saulėlydžiu pajūryje, vaikštinėjantį pamiškėje ar besigardžiuojantį žemuogėmis laukymėje. Taip ir pralekia darbo diena, bedėliojant atostogų planus tarsi daiktus į lagaminą... Na ką gi – štai ir išsvajotas paplūdimio smėlis, beribė jūra ir dangus, valsą šokančios pušys. Ech, atostogos!!! Rodos, gyvenimas įgauna skonį. Taip norisi nerti į gaivias jūros bangas, kurios nuplautų nuovargį, atgaivintų kūną ir sielą. Kokia palaima! Bet... Stop, stop stop! Ar kada nors brisdami į jūrą pagalvojate, kad šitos svajos gali būti paskutinės jūsų gyvenime? Ar niekad neteko pajusti nepavydėtino mėšlungio sukelto raumenų skausmo, kuris atima jėgas ne tik plaukti, bet ir bristi vandeniu? Deja, mėšlungis itin dažnai ištinka žmones vėsiame vandenyje ir atima bet kokią galimybę pasiekti krantą. Nė vienas negalime būti tikras, jog šaltame vandenyje (tokiu laikomas net vėsesnis nei 22 laipsniai šilumos) ar staigiai pasikeitus temperatūroms mūsų neužklups ši nepavydėtinai skausminga būsena. Mat sušalę raumenys ima dažniau susitraukinėti, sukeldami mėšlungį. O juk dažnai į jūrą brendame stipriai įkaitę saulėje – ši temperatūrų kaita taip pat sutraukia raumenis. Per visus darbo metus streso nualintas kūnas reikalauja nemažos mikroelementų dozės. Juk būtent jų stoka gali sukelti mėšlungį, staiga sukaustantį raumenis. Koks mėšlas taip staiga atima jėgas?.. „Mėšlungis – tai tam tikros grupės raumenų spazmas arba stipriai padidėjęs jautrumas. Dažniausiai žmones vargina nevalingi kojų ir padų (pirštų) raumenų spazmai. Dauguma jų po vieno mėšlungio priepuolio dar kelias dienas skundžiasi tos vietos skausmu. Tai signalas, jog būtina pasirūpinti savo raumenimis. O juk jie – ir širdyje. Ar tinkamai juos prižiūrite?“, - klausia Kauno „Naujosios klinikos“ gydytoja Birutė

24 MAMA ir TĖTIS

2013 Birželis

Dargienė. Priežasčių, kodėl kankina mėšlungis, gali būti įvairių. Šie nusiskundimai dažniausiai vargina nėščiąsias, maitinančias krūtimi, daug sportuojančius, vyresnio amžiaus žmones, paauglius. Tuos, kurie su prakaitu bei šlapimu netenka didesnio mikroelementų kiekio, dažnai ištinka mėšlungis. Manoma, kad stresas, fizinis krūvis, vienos raumenų grupės nuovargis (pvz., dirbančius kompiuteriu užklumpa plaštakų mėšlungis), dažnas aukštakulnių ar nepatogios avalynės (pvz., basučių be užkulnio) avėjimas taip pat išprovokuoja šiuos nemalonius spazmus. Jei mėšlungis itin vargina kasdien bei naktį ir nepavyksta jo nuraminti, būtina konsultuotis su gydytoju – galbūt tai rimtesnės ligos požymis. O kviesti greitąją medicinos pagalbą reikėtų tuomet, jei mėšlungis užklupo vaiką ar kartu su mėšlungiu pakyla temperatūra bei skauda galvą. Ar vertinga tai, kas mūsų lėkštėje? „Jei jus itin dažnai aplanko šie netikėti raumenų spazmai, vertėtų atidžiau rinktis maistą, vartoti daugiau skysčių (negazuoto mineralinio vandens, sulčių). Teigiama, jog gelbėja kasdien suvalgomi trys bananai, saujelė migdolų ir prieš miegą išgerta stiklinė pieno su medumi. Paprasta, jokių chemijų, tad išbandykite ir įvertinsite“, - pataria gydytoja B. Dargienė. Rekomenduojama, jog kasdieninį meniu turėtų sudaryti daug magnio, kalio, kalcio, angliavandenių turintys produktai bei gėrimai. Geriausias magnio šaltinis yra grūdų produktai – duona, kruopos, sėlenos, žirniai, pupelės. Magnio daugiausia augaliniuose produktuose, ypač žaliuose, nes jis yra chlorofilo sudedamoji dalis. Jo daug petražolėse, krapuose, špinatuose, rūgštynėse, taip pat juodojoje arbatoje, džiovintuose grybuose, kakavoje, krabuose, krevetėse, jūros kopūstuose, moliūguose, migdoluose ir netgi geriamajame vandenyje. Kalciu pasisotinsite vartodami riešutus, špinatus, džiovintus vaisius bei pieno produktus: kietąjį sūrį, varškę. Suau-

gęs žmogus per parą turi suvartoti apie 350 mg magnio ir apie 1000-1500 mg kalcio. Greitoji pagalba užklupus mėšlungiui „Staigiam mėšlungiui nuraminti galite sukramtyti kelias raumenis atpalaiduojančio magnio tabletes, skausmą taip pat malšina šilto vandens procedūros, - rekomenduoja medikė. - Jei mėšlungis ištinka pavojingoje aplinkoje – maudantis, vairuojant – svarbu neišsigąsti, nedaryti staigių judesių, o pasistengti kuo daugiau ištempti pažeistą raumenų grupę, juos pamasažuoti“. Gelbėja ir paprasti pratimai: jei sutraukė kojų pirštus, juos stipriau pamasažuokite, palaikykite užlenkę į viršų, atpalaiduokite, vėl tai pakartokite, kol skausmas apmažės. Blauzdos mėšlungis greičiau praeis, jei tvirtai į žemę atrėmę pėdą į ją pabelsite kumščiu bei pamasažuosite skaudamą blauzdos vietą. Parengė Ligita Šoliūnienė Dar keli patarimai: • Jei mėšlungis traukia rankos raumenis, būtina atsigulti ant nugaros, iškelti ranką, suspausti plaštaką į kumštį, vėl ištiesti (jeigu maudotės, ranką taip pat reikia iškelti virš vandens). • Jeigu mėšlungis traukia abiejų rankų raumenis, geriausia atsigulti ant nugaros, iškelti abi rankas ir sudėjus plaštakas spausti vieną į kitą. • Jei mėšlungis traukia šlaunies arba blauzdos raumenis, reikia atsigulti ant nugaros, kelį pritraukti prie pilvo, paimti koją už pėdos ir stipriai patraukti į save. • Jeigu mėšlungis traukia abi kojas, patartina abu kelius lenkti prie krūtinės ir vėl išsitiesti.


w w w. z v ai g zd e l e. l t

G i e d r ė Vė ž y t ė

I. SUJUNGĘS TAŠKUS SUŽINOSI, KAS ČIA NUPIEŠTA.

P

L

U

K

· E

K

B

T

O

J

A

N

K

S

J

N

I

U

U

U

K

A

O

S

A

T

L

A

R

B

U

Z

S

J Ū

M

G

A

I

A

ˇ S

L

L

R

A

M

U

N

P · E

N

A

R

C

I

Z

A

S

G

N

U

I

O

N

R

I

G

U

A

T · E

T · E

ˇ Z

A A

A

L

Y

V

O

S

S

I

P

A

S

N

A

P

S

L

E

V

A

N

D

A

K

M

K

A

R

D

E

L

I

A

I

· E

II. SURASK GĖLIU¸ PAVADINIMUS IR JUOS NUSPALVINK!

PAKALNUTĖ, ROŽĖ, NARCIZAS, BIJŪNAI, RAMUNĖ, TULPĖ, NAŠLAITĖS, KARDELIAI, JAZMINAI, ALYVOS, AGUONA, JURGINAS, LEVANDA, PLUKĖ.


III. SURASK 20 PASISLĖPUSIŲ ŽUVYČIŲ!

IV. KOKIĄ SUKNELĘ APSIVILKS MERGAI TĖ?

V. SURASK DU VIENODAIS RAŠTAIS PUOŠTUS PUODELIUS IR JUOS NUSPALVINK!


Psichologija

2013 Birナセelis

MAMA ir Tト傍IS

29


GYVENIMAS BE DIETŲ

ar Daug Dienų, stengiantis ĮveiKti netinKamos Dietos paseKmes? Kaip išvengti valgymo sutrikimų (nervinės anoreksijos, bulimijos, persivalgymo) ir gyventi mėgaujantis kokybišku maistu, saikinga ir sveika mityba? valgymo sutrikimai yra klastingos ligos, neretai išsivystančios kaip dietų pasekmė. norint įveikti varginančias pasekmes, svarbus supratimas, pagarba sveikstantiems, pagalba norintiems sveikti. šį kartą norime atkreipti dėmesį į netinkamų dietų žalą, patyčias ir diskriminavimą dėl pernelyg didelės kūno masės. „GERK GĖRIMĄ, KAD TROŠKIMAS UŽGESTŲ, VALGYK, KAD DŪŠia KŪNO NEPAMESTŲ“ Patarlės žodžiai neginčytini, bet... Bent pusė žmonių, kurie laikosi dietų, jas nutraukę, persivalgo. Ir tai lemia ne „atsipalaidavimas“ ar valios trūkumas, o fiziologiniai ypatumai. Po „dienos be dietų“ gyvensime, kaip įpratę, t.y. – daug dienų su dietomis. Dalis mūsų, ypač jaunų, ieškosime specialistų pagalbos, turėsime įveikti emocinį valgymą (valgymas nejaučiant alkio ir sotumo, kai valgoma labai nusiminus ir neturint su kuo pasidalyti džiaugsmu; „Dienos be dietų“ pradžia – 1992-ieji, kai vienas Jungtinės Karalystės leidinys paskelbė žinią apie „negalėjusios įveikti savo storumo“ dvylikametės mergaitės savižudybę). Graikų kalbos žodis diata reiškia gyvenimo kelias arba gyvenimo būdas. Dieta taip pat apibūdinama kaip sveiko ar sergančio žmogaus mitybos režimas. Kai kurie iš mūsų dietą suprantame pernelyg siaurai: kaip maisto ribojimą ar jo stoką, kaip programą, kurios reikia, kad atitiktume „standartus“, išvengtume užuominų, jog „reikėtų sublogti“. Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos tyrimas parodė, kad pastarąjį dešimtmetį vyravo nutukimo mažėjimo tendencija. Vis dėlto antsvorio turinčių žmonių nemažėja, nutukusių lietuvių daug: 11,3 proc. vyrų ir 15,2 proc. moterų. Lietuvos, kaip ir daugelio kitų Europos šalių, gyventojų mityba palanki lėtinėms ligoms išsivystyti. Mitybą būti-

30 MAMA ir TĖTIS

2013 Birželis

na keisti ar bent stipriai koreguoti, mokant visuomenę bei skatinant ugdyti sveikos ir tinkamos mitybos įpročius. 80 proc. moterų nors kartą gyvenime išbandė kokią nors dietą. Apie 85 proc. žmonių, laikęsi griežtos dietos ir ją nutraukę, nusivilia, nes jų kūno masė netrukus pasidaro kokia buvusi ar net didesnė – kūnas, patyręs kalorijų stoką, kiekvieną jų ima saugoti. Dėl griežtos dietos sulėtėja medžiagų apykaita, gali padaugėti alkio hormono grelino ir sumažėti vadinamųjų sotumo hormonų. Šie pakitimai išlieka netgi praėjus metams po dietos. Specialistai pataria: dieta, arba gyvensenos ir mitybos būdas, turi tarnauti jūsų sveikatai ir gerai savijautai.

TINKAMA DIETA IR SAIKAS Lietuvos funkcinės ir senėjimo prevencijos medicinos draugijos prezidentas, gydytojas neurologas, psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas žodį dieta sieja su apibūdinimu tinkama: „Dieta – tam tikras maitinimosi būdas ir maisto produktų pasirinkimas, o ne kalorijų ar maisto produktų ribojimas. Tinkama dieta suteikia geresnę savijautą, nes gerina sveikatą ir teikia energijos. Tinkama dieta turi atitikti šiuos kriterijus: a) aprūpinti organizmą visomis reikalingomis medžiagomis: baltymais, riebalais, angliavandeniais, vitaminais ir mineralais;

b) užtikrinti optimalią medžiagų apykaitą ir organizmo funkcionavimą; c) užtikrinti gerą savijautą; d) neprovokuoti sveikatos sutrikimų, medžiagų apykaitos ligų. Atsakydamas į klausimą, kodėl tik mažiau nei 15 proc. dietos besilaikančiųjų geba išsaugoti optimalią kūno masę, dr. J. Neverauskas nurodė dažnai daromą klaidą: iš pradžių norintysis numesti svorio laikosi per daug griežtų dietų, o paskui grįžta prie savo ydingų maitinimosi įpročių. Linkusiam tukti žmogui tinkamo mitybos būdo (dietos) reikia laikytis visą gyvenimą, jeigu norima, kad kūno masė būtų normali. Laikantis dietos reikia susikaupimo ir išminties. Labai stipriai kalorijas ribojančios dietos, pernelyg griežtos dietos (pvz., baltyminė dieta, kai griežtai ribojami angliavandeniai) gali daryti didelį negatyvų poveikį organizmui – nuo medžiagų apykaitos sutrikimo, pasireiškiančio nutraukus dietą, iki onkologinių ligų rizikos padidėjimo. „Be to, laikantis griežto mitybos ribojimo, – akcentuoja gydytojas, – tampa dirglesnė nervų sistema. Dirglumas dar padidėja ir beviltiškumo jausmas sustiprėja, kai, nutraukus dietą, rezultatai tampa priešingi, nei tikėtasi. Taigi dieta bendrąja prasme yra sveika mityba bei išmintingų žmonių, norinčių išsaugoti savo sveikatą ir darbingumą, užsiėmimas. Reikia ir valgymo kultūros, tinkamo maisto


pasirinkimo, valgymo tempo. Neskubėjimas valgant turi lemiamos reikšmės sotumo jausmui atsirasti; per greitai valgant, jis nepatiriamas ir suvalgoma per daug. Pabandykime suvalgyti kąsnelį duonos, kramtydami ją bent 30 kartų, ir galbūt pirmą kartą pajausime tikrąjį duonos skonį. Valgant lėtai ir sąmoningai, mėgaujantis patiekalo vaizdu, kvapais ir skoniu, suvalgoma mažiau, o maisto medžiagos pasisavinamos geriau. Dažnai svarbiau ne tai, ką valgome, o kaip valgome. Ar ramūs? Ar tinkamai pasirinkę maistą? Galbūt valgome ir kartu akimis „ryjame“ laikraštį ar reklaminį pranešimą, aptarinėjame problemas ar net baramės? Ramybės būsena leidžia lengviau priimti tinkamus sprendimus. Atsakydami sau į klausimą „ko norėčiau valgyti?“, turime pataikyti į dešimtuką: žinoti, kas atitinka mūsų, o ne kitų žmonių skonį ir poreikius. Vertingiausi produktai – natūraliai auginti.

KAD GERAI JAUSČIAUSI Kodėl suvalgome daugiau, nei reikia? Medicinos centro „Neuromeda” gydytojos psichiatrės, psichoterapeutės Zitos Alseikienės nuomone, valgymas be saiko gali būti susijęs su pretenzingais planais ir perdėtais reikalavimais sau. Po žiemos norisi kuo greičiau išsivaduoti iš antsvorio, kuris yra padidėjusio apetito žiemą ir noro valgyti saldumynus, ilgesnio paros miego poreikio pasekmė. Bet pavasaris nėra įpareigojimas viską ir iškart keisti! Prieš imantis pretenzingų planų, siekiant skubių permainų ar žūt būt jau dabar turėti tai, kas nauja, pasak gydytojos Z.Alseikienės, turime savęs paklausti: „Ar dabar? Ar šiuo metu galiu imtis naujų planų ir darbų?” Ir turiu numatyti, kaip elgsiuos, jeigu naujas projektas nepavyktų, jeigu nepakaktų jėgų jį baigti. Nes be tokios savisaugos naujas planas gali tapti tik nauja savigrauža, pretekstu paguosti save porcija ledų ar pyrago. Visuomet žinokite, nuo ko jums bus geriau, ką šiandien galite padaryti, kad jums būtų gerai. Depresinę žiemos nuotaiką galima paversti optimistišku požiūriu į gyvenimą, suvalgant šiek tiek šokolado, medaus ar riešutų. Tačiau, jeigu yra rizikos priaugti nereikalingų kilogramų ir dėl to krimstis, tenka pasakyti sau „ne!” ir išeiti pasivaikščioti, atlikti kvėpavimo pratimus ar užsiimti hobiu. Blogą savijautą dažnai sukeliame savo blogomis mintimis. Todėl mokykimės pozityvaus mąstymo, kalbėkime apie gerus dalykus, nesusitapatindami su neigiamomis mintimis ar vaizdiniais. Blogai jausimės, jeigu nesirūpinsime savo artimaisiais. Suvokimas, kad pagalba artimiems žmonėms ir mūsų asmeninė laimė yra susieti dalykai, labai svarbus. Bendraukime su draugais ir kolegomis, nepamiršdami, kad artimieji mums – patys svarbiausi.

kaD MiTYBa TeikTŲ SVeikaTOS, SVeikaTOS MOkYMO ir liGŲ preVeNCiJOS CeNTrO SpeCialiSTai rekOMeNDUOJa: 1. Valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą; 2. Keletą kartų per dieną valgyti grūdinių produktų ar bulvių; 3. Kelis kartus per dieną valgyti įvairių, šviežių vietinių daržovių ir vaisių (bent 400 g per dieną); 4. Išlaikyti normalų kūno svorį (kūno masės indeksas 20–25); 5. Mažinti riebalų vartojimą; gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais, turinčiais nesočiųjų riebalų rūgščių; 6. Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa; 7. Vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį); 8. Rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus. Rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius gėrimus, saldumynus; 9. Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais ir duona, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5 g). Vartoti joduotos druskos; 10. Riboti alkoholio vartojimą; 11. Valgyti reguliariai; 12. Gerti pakankamai skysčių, ypač vandens; 14. Kasdien aktyviai judėti, mankštintis; Labai svarbu, kad būtų laikomasi ne vienos ar kelių taisyklių, o visų. MaŽiaU CUkraUS Daug cukraus yra kepiniuose ir gaiviuose gėrimuose, pvz., 300 ml saldaus gėrimo gali būti 40 g cukraus, iš kurio susidarys 160 kcal energijos. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad iš cukraus būtų gaunama ne daugiau kaip 10 proc. paros maisto davinio energijos. aTSkirieMS DieNOS ValGYMaMS rekOMeNDUOJaMa eNerGiNĖS VerTĖS DaliS (prOC.): Jei valgoma 4 kartus: pusryčiai turi sudaryti 25 proc., pietūs – 35 proc., pavakariai arba priešpiečiai – 15 proc. ir 25 proc. tenka vakarienei. Valgant 3 kartus: pusryčiai 30 proc., pietūs 40–45 proc., vakarienė – 25–30 proc. Gerti pakankamai skysčių. prOFilakTikOS VerTĖ Lėtinių ligų profilaktikai labai svarbios fizinio aktyvumo ir tinkamos mitybos mokymo bei ugdymo programos. Investuoti į gyventojų sveikatos ugdymą ir mokymą yra daug naudingiau nei gydyti susirgusiuosius dėl netinkamos gyvensenos. Švedų mokslininkai (Lindholm ir Rosen, 1991) paskaičiavo, kad, investavus 1 mln. kronų (470 tūkst. litų) į širdies persodinimo operaciją, galima ,,laimėti” 5 gyvenimo metus, o investavus šią sumą į pacientų sveikatos mokymą – 74 metus. Vienas sveikatinimo veikloje dalyvaujantis asmuo per metus sutaupo valstybei 945 litus (Lietuvos matematikos ir informatikos instituto duomenys, 1998). prakTiŠki paTariMai n Nevalgyti supykus, nuliūdus, nes blogos emocijos gali trikdyti maisto įsisavinimą. n Svarbu, kokios nuotaikos žmogus gamina maistą, nes emocijos „įsirašo“ maiste. Ramaus ir susikaupusio žmogaus pagamintas maistas gali būti skanesnis ir sotesnis. n Nedera valgyti, kai nenorima – tuomet maistas gali būti blogiau virškinamas. n Kai akys maisto nori daugiau nei reikėtų kūnui, galima įsidėti pusę norimos porcijos. Pakartoti tik tokiu atveju, jeigu suvalgius nedidelę porciją, labai norisi, jeigu nepasisotinta. n Valgyti ne stovint, o patogiai sėdint. n Maistą riekia gerai sukramtyti, idealu vieną kąsnį kramtyti apie 30 kartų. Nuryti neskubant, pajaučiant bei analizuojant maisto skonį, temperatūrą ir kt. savybes. Maistą kramtant ilgiau, pasisotinama greičiau. n Prieš ir po valgio nusiplauti rankas, po valgio praskalauti burną. n Nevalgyti likus iki miego mažiau nei 2-3 val. n Pusryčiams labiausiai tinka vaisiai, šviežios, tik ką išspaustos sultys, grūdų produktai ir pan. Valgyti ne mažiau kaip tris kartus per dieną, pietauti apie 12–13 val., vakarieniauti – apie 18 val. Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Danguolė andrijauskaitė 2013 Birželis

MAMA ir TĖTIS

31


Kodėl vaikams nerekomenduojama gerti energinių gėrimų? Vanduo, o ne energiniai gėrimai turėtų būti vartojami troškuliui numalšinti. populiarėjantis energinių gėrimų vartojimas – jaunimo mada ar būdas greitai gauti daugiau energijos? literatūroje randama vis daugiau duomenų apie neigiamą šių gėrimų poveikį. Ypač didelės rizikos grupė yra vaikai ir jaunimas. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjos pavaduotoja evelina Venckevič pabrėžia, kad neatsakingas energinių gėrimų vartojimas dėl jų sudėtyje esančių medžiagų gali sukelti neigiamų pasekmių vaikų ir paauglių sveikatai. Daugiausia energinių gėrimų vartoja paaugliai Energinius gėrimus dažniausiai vartoja paaugliai arba jauni žmonės. Maždaug 65 % energinių gėrimų vartotojų yra 13 – 35 metų amžiaus, iš jų – 65 % vyrai. Tai mokiniai, studentai, energinius gėrimus dažnai vartojantys egzaminų

metu, bei jauni, intensyviai dirbantys, miestų gyventojai, tarp kurių vartojimas ypač išauga savaitgalio vakarais, įvairių vakarėlių metu, kur geriami energinio gėrimo ir alkoholio kokteiliai. Energinius gėrimus labai dažnai vartoja ir vaikai. Lietuvoje Higienos instituto atliktame tyrime buvo nustatyta, kad daugiau nei pusė apklaustų mokinių (51 %) niekada nevartojo energinių gėrimų, kasdien juos vartojo 3 % mokinių. Išanalizavus energinių gėrimų vartojimo pasiskirstymą pagal lytį, nustatyta, kad sta-

tistiškai reikšmingai daugiau merginų (58,9 %) nei vaikinų (44,2 %) niekada nevartojo energinių gėrimų. Išanalizavus energinių gėrimų vartojimo pasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą, nustatyta, kad statistiškai reikšmingai daugiau mieste gyvenančių mokinių (54,1 %) nei kaime (48,2 %) niekada nevartojo energinių gėrimų. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) apklausos duomenys parodė, kad didžiausia energinius gėrimus vartojanti visuomenės grupė – paaugliai (68 % visų respondentų). Nustatyta, kad 12 % paauglių šiuos gėrimus geria nuolat, vidutiniškai po 7 litrus per mėnesį. Beveik 18 % apklaustų vaikų (3-10 metų) buvo vartoję energinius gėrimus, tarp jų – 16 % juos geria nuolat, vidutiniškai suvartodami apie litrą per savaitę (beveik 4 litrus per mėnesį).


Kofeino poveikis vaikų sveikatai Dėl poveikio centrinei nervų sistemai kofeinas yra bene reikšmingiausia energinių gėrimų sudedamoji dalis. Kaip teigia E. Venckevič, kofeinas nėra ta maistinė medžiaga, kuri rekomenduojama vaikų ir paauglių kasdienei mitybai. Kofeinas – stimuliuojamąjį poveikį turinti medžiaga. Daugelis mokslinių tyrimų, susijusių su kofeino poveikio sveikatai vertinimu, yra skirti suaugusiems žmonėms, tačiau mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad atsižvelgiant į vaikų greitą nervų sistemos augimą ir vystymąsi, kofeino poveikis vaikams gali pasireikšti kitaip negu suaugusiems. Dauguma duomenų apie kofeino poveikį vaikams kilę iš praėjusio šimtmečio, kai produktų su kofeinu pasaulio rinkoje buvo žymiai mažiau. Kofeinas vaikams gali sukelti nuotaikų kaitą, dirglumą, nerimą, o vartojant dideliais kiekiais (5 mg/kg kūno masės per 24 valandas) didina kraujospūdį. Pasaulyje yra registruoti keli atvejai (vaikų iki 2 metų amžiaus), kai dėl kavos gėrimų vartojimo buvo nustatytos rimtos pasekmės vaikų sveikatai. Pagrindinis skirtumas tarp vaikų ir suaugusiųjų yra kofeino klirensas, t. y. laikas, per kurį kofeinas yra pašalinamas iš organizmo. Iki maždaug vienerių metų amžiaus klirensas yra labai lėtas, o nuo maždaug 12 metų amžiaus – šiek tiek greitesnis negu suaugusiems. Būtina pažymėti, kad klirenso greitis skirtingiems asmenims (tiek vaikams, tiek suaugusiems) yra skirtingas. Taigi kofeino vartojimo plitimas vaikų ir paauglių amžiaus grupėje kelia susirūpinimą dėl daugelio priežasčių: n nors tyrimų duomenys rodo, kad kofeinas yra pakankamai saugus suaugusiems, neturėtų būti manoma, kad vaikai yra „maži suaugę“;

n vaikai ir paaugliai, kurių fiziologinės savybės skiriasi nuo suaugusių, yra jautresni kofeinui; n kofeinas neigiamai veikia kalcio išteklius organizme, o tai gali būti labai nepalanku kaulų vystymosi metu. Padidėjęs kofeino vartojimas gali trukdyti pasiekti optimalų vaikų kaulų tankį; n kofeino vartojimas sutrikdo miego ciklą. Literatūroje pabrėžiama, kad vaikų ir paauglių, kurie kreipiasi į gydytojus dėl miego sutrikimų, reikėtų pasiteirauti ar jie nevartoja gėrimų su kofeinu; n su kofeinu siejamas didesnis saldžių gėrimų ir maisto produktų vartojimas, tai gali būti per didelio gaunamos energijos kiekio ir didesnės antsvorio ir nutukimo rizikos priežastis vyresniame amžiuje; n vaikai ir paaugliai gali būti labai pažeidžiami dėl visų nurodytų poveikių, nes jų organizmas vis dar yra vystymosi stadijoje. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad būtina kontroliuoti vaikų kofeino vartojimą. Kanadoje parengtose rekomendacijose nurodoma, kad vaikų iki 12 metų per dieną suvartojamas kofeino kiekis neturi viršyti 2,5 mg/kilogramui kūno masės (tai maždaug atitiktų 85 mg 10-12 metų vaikams). Skardinėje energinio gėrimo – daugiau nei 100 mg kofeino Lietuvoje energiniai gėrimai parduotuvių lentynose dažnai yra sudedami šalia kitų gaiviųjų gėrimų ir tai turi įtakos, kad vartotojai juos rinktųsi kaip įprastus gaiviuosius gėrimus. Tačiau energinių gėrimų sudėtis skiriasi nuo įprastų gaiviųjų gėrimų, nes turi tonizuojamųjų medžiagų. Energinių gėrimų išvaizda ir reklama yra patraukli ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, jaunimui, o tai skatina vis didėjantį energinių gėrimų vartojimą.

Mokslinės literatūros duomenimis vaikai ir paaugliai kofeino neturėtų suvartoti daugiau negu 100 mg per dieną. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atlikto energinių gėrimų rizikos vertinimo metu nustatyta, kad Lietuvoje 70 % energinių gėrimų sudėtyje kofeino turi 32 mg/100 ml. Energiniai gėrimai dažniausiai parduodami skardinėse, kurių standartinė talpa yra nuo 150 ml iki 330 ml. Vaikas, išgėręs 330 ml energinio gėrimo, vidutiniškai suvartotų 105,6 mg kofeino, o išgėrus 1 litrą energinio gėrimo (parduodamos ir tokios talpos pakuotės) kofeino kiekis 3 kartus viršytų rekomenduojamą neviršyti kofeino kiekį. Pernelyg didelis energinių gėrimų vartojimas, anot specialistės E. Venckevič, gali būti siejamas su kitais didelės rizikos veiksniais: rūkymu, alkoholio vartojimu, neteisėtu narkotikų vartojimu, rizikingu seksualiniu elgesiu. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai rekomenduoja: n Vaikai ir paaugliai energinius gėrimus turėtų vartoti labai atsakingai, nes juose esančios tonizuojančios medžiagos gali kelti pavojų jų sveikatai; n Vertėtų gerti vandenį, o ne energinius ar kitus saldžius gėrimus; n Kad vaikas nesijaustų pavargęs ar apsnūdęs, reikia pasirūpinti jo mityba ir poilsiu; n Jeigu vaikas mokykloje jaučiasi pavargęs, geriau turėtų rinktis sveikatai palankesnius, daug energijos turinčius užkandžius, pavyzdžiui riešutus ar džiovintus vaisius. Fizinis aktyvumas padės atsipalaiduoti ir sumažinti stresą; n Perkant energinius gėrimus, reikėtų rinktis mažesnę pakuotę, taip bus suvartota mažiau kofeino ir kitų tonizuojančių medžiagų.


PROBIOTIKAI.

KAS TAI? Šiandien rinkoje atsirado daug maisto produktų, kurių sudėtyje yra probiotikų, o vos prieš porą dešimtmečių terminas „probiotikai“ buvo žinomas tik ekspertams. probiotinių bakterijų praturtinti yra ne tik pieno produktai, jų yra ir vaistų bei maisto papildų sudėtyje. ką reiškia pavadinimas „probiotikai“ ir kokia jų įtaka mūsų sveikatai, aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Evelina Venckevič.

Žmogaus organizme yra labai daug bakterijų rūšių, kurios yra būtinos tinkamam virškinimo trakto darbui. Mikroorganizmų skaičius įvairiose kūno vietose yra skirtingas. Jų galima rasti ne tik burnoje, plonojoje, storojoje žarnoje, bet ir skrandyje. Dėl rūgštinės skrandžio terpės jame aptinkama tiktai keletas bakterijų rūšių (dažniausiai rūgštį toleruojančių laktobacilų). Dėl didesnio sąlyčio su maisto medžiagomis ir lėtesnio turinio slinkimo storojoje žarnoje yra milijoną kartų daugiau mikroorganizmų nei skrandyje. Žmogaus virškinimo trakte yra daugiau nei 200 įvairių rūšių bakterijų. Suaugusio žmogaus žarnyne yra daugiau nei 1 kg bakterijų ir toks pats kiekis pašalinamas su išmatomis per metus. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, vartojant antibiotikus ar esant stresui, gali sutrikti pusiausvyra tarp naudingų bakterijų, pavyzdžiui, Lactobacillus ir Bifidobacterium, ir bakterijų, kurios gali būti žalingos sveikatai. Organizmas tampa mažiau atsparus maisto infekcijoms, kurias sukelia tokios bakterijos kaip Salmonella, E. coli ar Listeria. Ilgalaikis bakterijų

34 MAMA ir TĖTIS

2013 Birželis

disbalansas žarnyne gali prisidėti prie gaubtinės žarnos vėžio ir opinio kolito atsiradimo. Probiotikai – kas tai? 2002 m. Pasaulio sveikatos organizacija kartu su Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija yra paskelbę oficialų probiotikų apibrėžimą: „Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, naudingi vartotojo sveikatai“. Idealus probiotikas turi būti: atsparus rūgštims ir tulžiai, sugebėti prisitvirtinti prie žmogaus žarnyno gleivinės, būti saugus. Dažniausiai naudojami probiotikai – įvairios Lactobacillus ir Bifidobacterium rūšys, tačiau gali būti naudojamos Saccharomyces cerevisiae mielės bei kai kurios E. coli ir Bacillus rūšys. Probiotikų reikšmė organizmui Virškinimo trakto bakterijos būtinos virškinimo fiziologijoje. Disbiozė (žarnyno mikrofloros sudėties ir savybių pasikeitimas) atsiranda, kai sutrinka

virškinamojo trakto bakterinės mikrofloros pusiausvyra. Disbiozė gali skatinti lėtinių kvėpavimo takų, autoimuninių, onkologinių, uždegimo ligų vystymąsi; gali būti nepaaiškinamo nuovargio ir psichiatrinių simptomų priežastis. Disbiozę skatina dažnas antibiotikų ir vaistų vartojimas, žarnyno infekcijos. Virškinimo trakto mikroflorą gali veikti badavimas, mitybos pokyčiai, gyvensenos įpročiai, sutrikusi hormonų pusiausvyra; įtakos gali turėti ir genetinis polinkis. Nepaisant dažno iš mūsų įsitikinimo, kad probiotinių bakterijų vartojimas visada yra naudingas mūsų sveikatai, moksliniai tyrimai rodo, kad šis poveikis siejamas tik su tam tikromis bakterijų padermėmis ir negali būti taikomas apibendrintai visoms probiotinėms bakterijoms. Todėl pastaraisiais metais mokslinių tyrimų metu didžiausiais dėmesys buvo skiriamas kiekvienos probiotikų padermės gebėjimams apsaugoti ar gydyti tam tikras ligas. Kaip probiotinės bakterijos gali tu-


rėti teigiamą poveikį? Yra keletas mechanizmų. Kai kurios bakterijos gali pasigaminti medžiagas, naikinančias mikroorganizmus (antimikrobines medžiagas), kitos – dėl maistinių medžiagų arba dėl jungimosi vietos žarnyno sienelėse (su žarnyno sienelių receptoriais) konkuruoja su patogeninėmis bakterijomis, dar kitos bakterijos galimai skatina imuninės sistemos veiklą. Probiotikai pieno produktuose Lietuvos rinkoje yra nemažai pieno produktų, kurių etiketėse nurodoma, kad produktai yra praturtinti įvairių probiotinių bakterijų. Vieni tokių produktų – jogurtai. Jogurto gamybai tradiciškai naudojamas termofilinių pienarūgščių kokų (Streptoccocus thermophilus) ir bulgarų lazdelių (Lactobacillus delbrueckii ssp. bulgaricus) raugas. Šio raugo bakterijos išlaiko pastovų santykį ir yra simbiotiškos. Etikečių ženklinime jos yra nurodomos kaip „gyvos jogurtų bakterijos“, „jogurtinių bakterijų raugas“, „jogurtinės bakterijos“ ir pan. Pastaraisiais metais be tradicinių rūšių jogurto

gaminami ir jogurtai su probiotinėmis kultūromis. Kaip probiotinis priedas parenkama mikroorganizmų kultūra turi atstovauti normaliai mikroflorai, būti gyva ir aktyvi maiste prieš vartojimą, tokia išlikti praeidama virškinamąja trakto dalimi, gebėti daugintis žarnyne ir teigiamai jį veikti. Pieno pramonėje šiuo metu dažniausiai naudojami šie mikroorganizmai: Lactobacillus acidophilus, Bifidobacterium, Lactobacillus. plantarum, Lactobacillus casei subsp. casei, Lactobacillus rhamnosus. Kol kas nėra patvirtintų teiginių apie maisto produktų su probiotikais naudą sveikatai Pastaruosius du dešimtmečius susidomėjimas probiotikais labai išaugo. Atsirado daugiau negu 6000 mokslinių publikacijų probiotikų tema, 60 % iš jų – nuo 2008 m. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamente Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą yra nurodoma,

kad „teiginys apie sveikatingumą – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo sudėtinių dalių ir sveikatos. Teiginiai apie maisto produktų sveikatingumą draudžiami, jeigu jie pagal reglamento reikalavimus nėra leisti vartoti Europos Komisijos ir nėra įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašą. Europos maisto saugos tarnyba (angl. EFSA) 2008 m. pradėjo nagrinėti ir vertinti šalių narių pateiktus teiginius apie sveikatingumą. Iki šiol nei vienas iš 164 pateiktų teiginių apie probiotikų naudą sveikatai nebuvo patvirtintas. EFSA publikuojamose mokslinėse nuomonėse dėl teiginių apie sveikatingumą atmetimo (susijusiose su probiotikais) nurodo tokias priežastis: mikroorganizmai ar mikroorganizmų įvairūs deriniai pateiktuose prašymuose dėl sveikatingumo teiginių patvirtinimo nėra pakankamai išsamiai apibrėžti (apibūdinti), netinkami parinkta populiacijos grupė, kuriems galėtų būti skirtas sveikatingumo teiginys.

Visi mūsų probiotikai suaugusiems Pro Target® kapsulėse, apsaugančiose gerąsias žarnyno bakterijas nuo skrandžio rūgšties

Lactobact® Baby, Junior, Premium ir 60plus - probiotikai kiekvienam šeimos nariui, sukurti pagal kiekvienos amžiaus grupės žarnyno poreikius

Lactobact® Metabolic – probiotikai ir obuolių pektino kapsulės vienoje pakuotėje

Lactobact® Duo-aktivit – probiotikai ir multivitaminai vienoje pakuotėje

Lactobact® Reise – gerosios žarnyno bakterijos kelionėms

Lactobact® Rapid – gerosios žarnyno balterijos kartu su B grupės vitaminais

Gerųjų bakterijų milteliai vaikams - Baby ir Junior – Intelicaps® mikrokapsulėse, saugančiose bakterijas nuo skrandžio rūgšties

sana U A B

Šie ir dar daug kitų produktų 2013 Birželis MAMA ir TĖTIS 35 www.vokiskimaistopapildai.lt


Nenumokite ranka į stiprų galvos skausmą

Ore plazdenant žiedlapiams, į dangiškuosius sodus iškeliavo jaunas žmogus. Vos devynioliktąjį pavasarį turėjęs pasitikti Eimantas po ligoninėje praleistų keturių mėnesių pralaimėjo kovą su liga. Iki tol aktyviam, sveikata nesiskundusiam Mokinių parlamento nariui, gimnazijos sielai ir renginių organizatoriui, intensyviai krepšinį žaidusiam jaunuoliui galvoje trūko aneurizma. Po operacijų, ilgo laikotarpio komos būklėje, įvairiausių komplikacijų medikams nepavyko išsaugoti visų mylimo vaikino gyvybės. Užgeso artimųjų viltis, liūdesys užvaldė draugų širdis… Taigi kas toji aneurizma, iš mūsų atimanti mylimus ir brangius žmones ar pažeidžianti iki sunkių neįgalumo atvejų? – klausiame Kauno ,,Naujosios klinikos” gydytojos Laimos Mickevičienės. Galvos smegenų aneurizma – tai nenormalus kraujagyslės dalies išsiplėtimas. Susilpnėjus ar susisluoksniavus kraujagyslės sienelei, ji išsipūčia lyg maišelis ar balionas. Pavojingiausia, kad ta vieta bet kada gali plyšti ir kraujas užlieti smegenis. Tokiais atvejais daugiau nei pusė žmonių miršta,

išgyvenusieji patiria begalę komplikacijų, sukeliančių itin sunkias pasekmes. Tolesnė būklė priklauso nuo to, ar greitai bus atlikta operacija. Smegenų kraujagyslių aneurizmos dažniausiai nustatomos vyresnio amžiaus žmonėms. Kokios šios ligos atsiradimo priežastys? Galvos aneurizma gali būti paveldėta arba įgyta. Jei liga įgimta, tuomet aneurizmą gali turėti 2-3 giminaičiai, didesnė ir jos plyšimo tikimybė. Aneurizmos taip pat gali būti sukeltos infekcijų, traumų ar ligų, kurios silpnina kraujagyslės sienelę. Manoma, kad tam didelę įtaką turi intensyvus rūkymas bei alkoholio vartojimas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas ar aterosklerozė. Kokie galvos smegenų aneurizmos išskirtiniai simptomai, dėl kurių reikėtų suskubti kreiptis į gydytoją? Juk galvos skausmas – dažnas kasdienos palydovas ir dėl jo tikrai neskubame pas medikus… Neplyšusią aneurizmą turi apie 5 proc. žmonių. Ji ilgą laiką gali nerodyti jokių ženklų. Iki tol, kol pratrūksta… Blogiausia, kad neįmanoma numatyti ar aneurizma plyš, ar ne. Kuo didesnė aneurizma, tuo dažnesnė jos

trūkimo tikimybė. Susirūpinti vertėtų, jei dažnai jaučiamas galvos skausmas, plintantis už akių, skundžiatės matymo, kalbos ar atminties sutrikimais, padidėjusiu nuovargiu. Kad aneurizma plyšo, galime įtarti iš neįprastai staigaus, stipraus, sunkiai ištveriamo galvos skausmo. Aneurizmos plyšimui taip pat būdingas pykinimas, vėmimas, kaklo skausmai, jutimų susilpnėjimas, dvejinimasis akyse bei sąmonės netekimas. Kartais iki plyšimo (prieš keletą dienų ar savaičių) dėl nedidelio pakraujavimo iš aneurizmos juntami įspėjamieji stipresni skausmai ar sprando raumenų įsitempimas. Kaip žmogui, kuriam nustatyta galvos aneurizma, gyvenant pilnavertį gyvenimą, apsisaugoti nuo blogiausių pasekmių? Jei gydytojas nustatė šią ligą, ją kuo puikiausiai galima suvaldyti chirurginiu būdu. Jei operacija nerekomenduojama, būtina stebėti ar aneurizma nedidėja. Ir, žinoma, vengti rūkymo bei alkoholio, sunkaus fizinio darbo, kontroliuoti kraujospūdį, aterosklerzoę ir cholesterolį. Ligita Šoliūnienė

NAUJA PASLAUGA JUMS IR JŪSŲ ŠEIMAI CENTRO POLIKLINIKOJE Burnos higienistės Lina Antanovičiūtė ir Vilma Šimkienė konsultuoja vaikus ir suaugusiuosius bei atlieka profesionalią burnos higieną.

Kodėl reikalinga ši procedūra? Valydami dantis šepetėliu ne visuomet gerai išvalome ant dantų susikaupusį apnašą, ilgainiui minkštas apnašas mineralizuojasi ir susidaro konkrementai (dantų akmenys), kurie sukelia tokias problemas kaip:  Dantenų uždegimas (gingivitas, periodontitas);  Periodonto raiščio irimas;  Patologinių periodonto kišenių formavimasis;  Alveolės kaulo rezorbcija;  Ėduonis;  Prastas burnos kvapas;  Dantenų recesija;  Dantų paslankumas ir netekimas. Norint išvengti šių problemų ar pristabdyti jų plitimą, reikia reguliariai atlikti profesionalios burnos higienos procedūrą, kurios metu bus pašalintas minkštas ir kietas apnašas (konkrementai), nupoliruoti visi dantų bei plombų paviršiai ir apmokyta individualios burnos higienos. Konsultacijai atvykti rekomenduojama, kai skauda ar kraujuoja dantenos valant dantis arba valgant, atsirado blogas burnos kvapas, dantys pasidarė jautrūs, kai pacientas nori išmokti efektyvesnės individualios burnos higienos ir kt.

Pirmą kartą pas burnos higienistus rekomenduojama apsilankyti sulaukus 5–6 metų. Siuntimo burnos higienisto konsultacijai nereikia.

36 MAMA ir TĖTIS

Jūsų laukiame VšĮ Centro poliklinikoje, Pylimo g. 3, 313 kabinete. Registracija tel. (8 5) 25 14 058

2013 Birželis


Mūsų rūpesčiai

2013 Birželis

MAMA ir TĖTIS

37


Draugiškiausi jūsų šeimai!

38 MAMA ir TĖTIS

2013 Birželis


T

ikėta, kad birželio 23 dieną – Joninių išvakarėse, surinktos žolės turi ne tik gydomąją, bet ir magišką galią. Ypatinga reikšmė skirta jonažolei – manyta, kad ji gali išgydyti net 99 ligas. Vidurnaktį visi išeidavo ieškoti paparčio žiedo – laimės ir aiškiaregystės simbolio. Buvo tikima, kad jį radęs žmogus įgyja antgamtinių jėgų, tampa protingas, laimingas, sužino visas paslaptis, kitų žmonių mintis, supranta gyvulių kalbą, sužino, kur paslėpti turtai. Mergaitės burdavosi skaičiuodamos žiedus puokštėje, ramunės žiedlapius, iš sapnų, mesdamos vainikus per galvą, stebėdamos vandenyje plukdomų vainikų judėjimą. Stebėdavo du plaukiančius vainikus su žvakutėmis upėje ar ežere: jei vainikai išsiskyrė – teks išsiskirti su savo mylimuoju, jei susiglaudė – ištekėti. Vainiką taip pat mesdavo per galvas į beržą, gluosnį ar obelį – kiek kartų mesdavo, po tiek metų tikėjosi ištekėti. Devynių žolių puokštelę po saulėlydžio tylėdamos moterys užmesdavo ant namo stogo, kad tuos namus aplenktų gaisrai, ligos, raganos ir kitokios nelaimės. Merginos Joninių rytą atsikeldavo anksti, nusiprausdavo rasa ir vėl guldavo miegoti, tikėdamos susapnuoti būsimą vyrą – vaikiną, duodantį joms rankšluostį nusišluostyti veidui. Vyrai ir mergaitės susikibdavo rankomis ir šokdavo per baigiančio degti laužo žarijas. Jeigu jiems pavykdavo lengvai peršokti, akys nuo dūmų neašarodavo, padai ar drabužiai neapsvildavo, tai reikšdavo, kad viskas tais metais gerai seksis: laukia meilė, laimė, turtas. Jeigu nuo dūmų akys ašarodavo, teks tais metais daug vargo pakelti (verkti). Jeigu per laužą šokanti pora nepaleisdavo rankų, tai jie tais metais sukurs šeimą – visą gyvenimą tvirtai vienas kito laikysis. Joninių išvakarėse arba jų ankstų rytą, prieš saulės patekėjimą, ligoniai eidavo į upes ar ežerus maudytis, taip tikėdavosi pasveikti, apsisaugoti nuo ligų, sustiprinti sveikatą. Ypač Joninių rytą stebėta rasa – kuo ji didesnė, tuo geresnio derliaus tikėtasi. Manyta, kad prieš patekant saulei, rasa turi nepaprastų gydomųjų galių. Nusiprausus Kupolinių ryto rasa, veidas pasidarydavęs skaistesnis. Parengė „Mama ir Tėtis“

2013 Birželis

MAMA ir TĖTIS

39


KELIONĖS VAISTINĖLĖ Vasara – atostogų ir kelionių metas, todėl planuojame išvykas į sodybą kaime su šeima arba į gamtą su draugais, išsiruošiame į turistinius žygius ar kelionę į užsienį. Ruošdamiesi keliauti visuomet tikimės nepakartojamų įspūdžių, puikiai pailsėti ir negalvojame apie kelionėje tykančius sunkumus. Deja, dažnai neįprastose vietose ir pavojų sveikatai daugiau. Todėl kraunantis kelioninius krepšius, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai pataria pasitikrinti, ar gerai sukomplektuota Jūsų kelionės vaistinėlė. Visuomenės sveikatos specialistai sako, kad visada pravartu turėti vaistų nuo skausmo, pykinimo, viduriavimo, vidurių užkietėjimo. Taip pat būtina prisiminti, kokių turite sveikatos problemų – vaistinėlėje privalo atsidurti Jums būtini vaistai (nuo astmos, diabeto, kraujospūdžio ir pan.). Apskaičiuokite, kiek jų reikės kelionės trukmei ir pasiimkite kiek daugiau atsargai. Dar įsimeskite tepalo nuo raumenų skausmo, vaistų nuo peršalimo, pleistrų nuo nuospaudų ir vaistinėlė beveik parengta. Žinoma, vaistinėlės sudėtis priklauso ir nuo to, kur susiruošėte atostogauti. Ilsintis miestuose pakanka nedidelės vaistinėlės, o išsiruošus į gamtą, kalnus ar kitas sunkiai pasiekiamas, mažai apgyvendintas vietoves, komplektuojant vaistinėlę būtina atsižvelgti į galimus sveikatos sutrikimus, net pasikonsultuoti su gydytoju dėl būtiniausių vaistų.

40 MAMA ir TĖTIS

2013 Birželis

kas gali nutikti kelionėje ir kaip tam pasiruošti? n Skausmas. Skausmas per atostogas visiškai nepageidaujamas, todėl vaistinėlėje rekomenduojama turėti vaistų nuo skausmo. Jeigu keliausite į atokesnes vietoves, Jūsų laukia didelis krūvis, tad turėkite stipriau skausmą malšinančių vaistų. Galvos skausmo padeda išvengti karštas dušas ir ramus miegas, ant galvos uždėtas šaltas kompresas, sprando ir pečių masažas. Jei kelionėje suskausta ne tik galvą, bet ir nugarą, reikėtų dažniau keisti kūno padėtį, vengti staigių judesių. n Gerklės skausmas. Turėkite čiulpiamųjų tablečių su eukaliptu, mentoliu ar vitaminu C, kurie numalšins gerklės peršulį, atgaivins burnos kvapą. n Sumušimai ir patempimai. Kelionėje nei vienas nėra apsaugotas nuo sužalojimų, todėl pravartu su savimi turėti skausmą malšinančių ir patempimus gydančių

tepalų ar šaldomųjų aerozolių. Skausmui malšinti galima naudoti šaltus kompresus ar ledą, ypač jei sumuštą vietą skauda. Taip pat nepamirškite į kelioninį krepšį įsidėti elastinio binto ir gydomųjų pleistrų, kurie pagelbės pritrynus nuospaudas, pūsles ar stipriau susižeidus. n Virškinamojo trakto sutrikimai. Norint išvengti virškinimo sutrikimų, keliaujant reikia valgyti reguliariai ir kokybišką maistą. Tačiau ne visada pavyksta išvengti viduriavimo, vidurių pūtimo, pilvo maudimo ar skrandžio deginimo. Turėkite su savimi vaistų nuo viduriavimo, virškinimo fermentų, rėmens. Pasiimkite ir paprasčiausių angliukų – lengvų negalavimų atveju jie padės. n Alergija. Preparatų nuo alergijos turėtų būti visų keliautojų vaistinėlėse, ne tik alergiškų. Net jei niekada nesate patyrę alergijos simptomų, nesate nuo jų apsaugotas. Jūsų organizmas gali audringai


sureaguoti į egzotišką maistą, augalus ar vabzdžių įkandimus. Alergiški žmonės su savimi visą laiką privalo turėti adrenalino ir alergenui patekus į organizmą nedelsiant jo susišvirkšti. Nuo to, ar vaistinėlėje yra šių vaistų, gali priklausyti žmogaus gyvybė. n Stresas. Širdies veiklos sutrikimai. Kelionėje pravartu su savimi turėti silpno poveikio raminamųjų tablečių ir širdies lašelių. Tai padės kilus emociniam persitempimui, dideliam fiziniam nuovargiui ar nervinei įtampai. n Pykinimas. Neretai pykinimo priežastis – silpnas vestibiuliarinis aparatas. Jeigu važiuojant automobiliu, plaukiant laivu ar skrendant lėktuvu Jus pykina, patartina prieš kelionę išgerti vaistų nuo pykinimo. Jeigu vaistų neturite, galima čiulpti citrinos skiltelę, mėtinį ledinuką ar ledo gabalėlį. n Vabzdžiai. Keliaujant gamtoje dažnai nepasiseka išvengti vabzdžių įkandimų. Repelentų (kraujasiurbius atbaidančių medžiagų) skleidžiamas kvapas paralyžiuoja vabzdžių kraujasiurbių uoslės receptorius ar tiesiog juos atbaido. Jų gali būti įvairių – aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai. Veikia vidutiniškai 4–6 val. Jeigu apsisaugoti nuo vabzdžių nepavyko ir Jums įkando, niežtinčią, skaudančią ar patinusią vietą patartina tepti spiritiniais tirpalais, antihistamininiais tepalais, kurie slopina vabzdžių nuodų sukeltas reakcijas. n Saulė. Šiltuoju metų laikotarpiu atostogaujant paplūdimyje, kopiant į kalnus ar lankant įžymias vietas reikėtų nepamiršti odą ištepti kremu nuo saulės. Tačiau net jis kartais neapsaugo nuo nudegimų. Nestipriai nudegus galima naudoti purškiamą šaltalankių aliejų, tepti medetkų tepalu. Nudegusias vietas, kad sumažėtų skausmas, kas 2–3 val. teks vėsinti šaltais kompresais (šaltame vandenyje suvilgytais vatos tamponais ar medžiagos skiautėmis, rankšluosčiu) ar tiesiog nusimaudyti drungname 26–28 °C vandenyje. Nusiprausę odos nešluostykite, leiskite nudžiūti – garuodamas vanduo vėsina įkaitusią odą. Kad ji neišsausėtų, nudegusios vietos tepamos drėkinamuoju kremu. Vaistinėse parduodami specialūs šaldomieji purškikliai, niežulį slopinantys geliai. n Nuolat vartojami vaistai. Jeigu turite sveikatos sutrikimų ir nuolat vartojate medikamentus, nepamirškite jų vykdami į kelionę. Jeigu vykstate į užsienio šalį, su savimi turėkite ne tik vaistų, bet ir recepto kopijas ar gydytojo raštą. n Skiepai. Jeigu vykstate į egzotinę šalį, pasidomėkite, nuo kokių ligų reikėtų skiepytis, ir pasiskiepykite. n Sveikatos draudimas. Vykdami į užsienį pasirūpinkite sveikatos draudimu. Nelaimės atveju tai apsaugos nuo didelių

finansinių nuostolių, jeigu teks kreiptis pagalbos į tos šalies medikus. Vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) teisės aktais, vienoje ES ar Europos Ekonominės Erdvės (EEE) šalyje narėje apdrausti valstybiniu sveikatos draudimu asmenys, laikinai nuvykę į bet kurią kitą ES ar EEE šalį narę, turi teisę gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, o šių paslaugų išlaidas kompensuos valstybinis sveikatos draudimas. Ši tvarka galioja ir Šveicarijos Konfederacijoje. Tam, kad galėtumėte pasinaudoti tokia teise laikinai vykdami turizmo arba kitais tikslais į ES ar EEE šalis nares bei Šveicariją, turite būti draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir turėti tai patvirtinantį dokumentą – Europos sveikatos draudimo kortelę arba sertifikatą, laikinai pakeičiantį Europos sveikatos

draudimo kortelę. Europos sveikatos draudimo kortelę išduoda teritorinės ligonių kasos arba jų atstovai savivaldybėse. Kortelė išduodama ir keičiama tik apdraustojo prašymu. Kreipdamiesi į gydymo įstaigą dėl būtinosios medicinos pagalbos, įstaigos registratūroje ar ligoninės priimamajame pateikite savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei kortelę ar ją laikinai pakeičiantį sertifikatą. Pasiruoškite kelionei ir sugrįžkite saugiai bei sveiki! Parengė SMLPC Sveikatos mokyklos Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė

2013 Birželis

MAMA ir TĖTIS

41


VASARA –

PATS METAS JUDĖTI Netaisyklinga laikysena – tai nuo vertikalios kūno ašies nuleista ar atlošta galva, atkišti ar asimetriški pečiai, išpūstas pilvas, pernelyg didelis juosmens išlenkimas, atsikišęs dubuo, palinkusi nugara ar įdubusi krūtinės ląsta. Atskirai prie netaisyklingos laikysenos atvejų galima priskirti ir pėdos skliauto nusileidimą, kurį lemia plokščiapėdystė bei nusilpę kojų raumenys. Sustiprėjus stuburo raiščiams, linkiai vis labiau fiksuojasi. Jie formuojasi iki 7-12 metų, tačiau, jei yra nukrypimų nuo normos, ydingą laikyseną galima pamatyti ir pradėti koreguoti anksčiau. Svarbu, kad apie taisyklingą laikyseną bei pėdų skliauto formavimąsi žinotų vaikų tėvai ir auklėtojai, kurie galėtų anksčiau pastebėti stuburo ir pėdų skliauto deformacijas. Skiriamos trys ydingos stuburo laikysenos formos:

apvali nugara. Būdingas stuburo krūtininės dalies fiziologinio išlinkimo (kifozės) padidėjimas. Esant šiai ydingai laikysenai, galva palinkusi į priekį, pečiai, krūtinės ląsta nuleisti, pilvo raumenys sutrumpėję, o nugaros – persitempę, mentys atsikišusios.

apvaliai įgaubta nugara. Susiformuoja padidėjus fiziologinei stuburo krūtinės dalies kifozei, kartu ir juosmens bei kaklo lordozėms. Būdingas pečių palinkimas į priekį, persitempę pilvo raumenys bei dubens pasvirimas į priekį.

plokščia nugara. Formuojasi sumažėjus fiziologiniams stuburo išlinkimams. Sumažėja stuburo elastingumas, jo stangrumas bei lankstumas. Nusilpsta nugaros raumenys, mentys atsikišusios, suplokštėja krūtinės ląsta.

Dažniausia ydingos laikysenos priežastis yra silpnas raumenynas bei įvairūs faktoriai, pavyzdžiui, nepakankamas judėjimas, pervargimas sėdint persikreipus ir pan. Ydinga laikysena – ne tik išoriškai pastebima. Tai neigiamai veikia ir vidaus organus: jie spaudžiami, sutrinka jų funkcija, gali atsirasti skausmai, spazmai, vidaus organų disfunkcija, o tai lemia ir emocinės būsenos pakitimus: prastėja nuotaika, gali atsirasti apatija, nesinori aktyviai judėti.

42 MAMA ir TĖTIS

2013 Birželis


PAVYZDINĖ KINEZITERAPIJOS KOREKCINĖ PROGRAMA Prieš mankštą rekomenduojama atlikti lengvus kvėpavimo ir tempimo pratimus. Darželinukų korekcinė mankšta turėtų trukti ne mažiau 30 min. Optimalus mankštos dažnumas – 3 kartai per savaitę.

GULINT ANT NUGAROS 1 pratimas.

„Valtelė“. Vaikas rankytėmis apkabina keliukus ir siūbuoja.

2 pratimas.

Dubens kėlimas. keliukai sulenkti, reikia kelti dubenį į viršų 10 kartų.

3 pratimas.

„Žirklės“. Gulint ant nugaros, tiesios kojos atitraukiamos ir pritraukiamos.

GULINT ANT PILVO 1 pratimas.

„Varlytė“. Vaikas lenkia koją į šoną per kelio ir klubo sąnarius.

2 pratimas.

„ruoniukas“. reikia ištiesti rankas per alkūnės sąnarius, dubenį prispausti prie grindų ir temptis į viršų. kartoti 10 kartų.

3 pratimas.

rankas kelti į viršų.

Parengė vaikų sporto mankštos būrelio „Mažasis sportininkas“ bei Vilniaus spec. l/d „Žolynėlis“ kineziterapeutės Teresė Kerulienė ir Indrė Urbonaitė 2013 Birželis

MAMA ir TĖTIS

43


MiKlŪS PirŠTeliai - graŽi KalBa

Pirštai – tai išorinės smegenys

I.Kantas

Senų senovėje, kada dar nebuvo darželių, mūsų protėviai neturėjo auklių, todėl, dirbdami įvairius darbus, nešdavosi kartu ir savo mažylius. Kol šerdavo gyvulius, ravėdavo daržus, vaikučiams duodavo įvairių žaidimų, kad šie turėtų kuo užsiimti. Žaidimai buvo patys primityviausi. Mažyliai sėdėdavo ir rankiodavo įvairius grūdelius, akmenėlius, juos vartydavo rankytėse, dėliodavo iš vienos vietos į kitą. Greičiausiai ne veltui. Matyt, mūsų senoliai jau žinojo, kad darbas rankytėmis lavina mažylio pirštukus, jo kalbą. Ikimokyklinis vaiko amžius yra judesių atsiradimo ir spartaus vystymosi periodas. Pirštų ir visos plaštakos judesiai atsiranda tam tikrame amžiuje ir lavėja ta pačia seka (nuo paprastų prie vis sudėtingesnių). Vaiko smulkiosios motorikos raida priklauso nuo: n individualaus vaiko augimo; n organizmo funkcinių centrinės nervų sistemos vystymosi ypatumų; n paveldėtų savybių: n aplinkos sąlygų, kuriose auga ir yra ugdomas vaikas. Seniai nustatyta, jog pirštų miklumas ir sklandi vaiko kalba yra tiesiogiai susiję. Kairiojoje kaktos skiltyje yra Broca sritis. Ji „atsakinga“ už kalbą ir yra tiesiogiai susijusi su smulkiąja (rankų ir kalbos padargų) motorika. Kuo aktyviau juda pirštai, tuo daugiau impulsų gauna Broca sritis. Taigi tuo daugiau stimulų pradėti kalbėti. Paprastai tariant, smegenys piršteliams leidžia judėti. Rankų smulkiosios motorikos išlavėjimas tiesiogiai atspindi artikuliacinio aparato (burnos judesių) išsivystymo lygį. Kuo labiau išvystyta smulkioji motorika, tuo geriau vaikas artikuliuoja garsus, t. y aiškiau kalba. Nepakankamai išlavinti smulkieji raumenys gali būti viena iš kalbos trūkumų priežasčių. Taip pat tai yra kliūtis sėkmingai rašyti, skaityti, atlikti įvairius rankų darbelius. Vaikų smulkiosios motorikos lavinimas yra viena iš sudedamųjų logopedinio darbo dalių. Ikimokyklinio amžiaus vaikų, judesių lavėjimo tempai labai skiriasi. Mano logopedinė darbo patirtis rodo, kad nuolatinis pirštų judesių lavinimas kartu stimuliuojant kalbą, ne tik pagreitina taisyklingą vaikų

44 MAMA ir TĖTIS

2013 Birželis

garsų tarimą, bet kartu pagerėja vaikučio dėmesys, klausa, atmintis, regėjimas. Kartais tenka pastebėti, kad pašnekovas, nerandantis tinkamo žodžio savo minčiai išreikšti, dažnai tai bando parodyti įvairiai gestikuliuodamas. Ir atvirkščiai. Tėveliai galėtų atkreipti dėmesį į savo vaikučius, kada jų mažosios atžalos atlieka susikaupimo reikalaujantį darbą (pvz. dėlioja dėliones, kerpa, piešia, klijuoja, rašo), tuomet vaikai, norėdami sau ,,padėti”, nevalingai iškiša liežuvio galiuką.

jimu. Šis ,,paramos” mechanizmas palaipsniui veda kūdikį į kalbėjimą. Čia tėveliai galėtų prisiminti senovinius savo močiučių pirštų žaidimus, kurie visais laikais patiko mažyliams (,,Viru, viru košę” ar ,,Gydu gydu katutes”).

Tai ĮdOMu

Mokslininkai nustatė, jog per dieną pirštų masažui skiriamos vos penkios minutės turi akivaizdų poveikį. Jau senų senovėje kinų specialistai tvirtino, kad rankų ir pirštų žaidimai teigiamai veikia visą žmogaus kūną ir protą, aktyvina žmogaus smegenų veiklą. Rytų medikai nustatė, kad pirštų mankšta skatina kalbos vystymąsi. Masažuojant nykštį pagerėja galvos smegenų funkcijos, nes nykštys yra atsakingas už kalbos centrą. 1873 m. vokietis Fridrichas Frebelis siūlė į vaikų ugdymo procesą įtraukti tradicinius žaidimus, akcentuojančius tikslių pirštų judesių svarbą. Kinijoje paplitęs delnų masažas su akmeniniais ir metaliniais kamuoliukais. Pastovios pratybos su kamuoliukais gerina atmintį, protinius vaiko gebėjimus, mažina emocinę įtmpą, gerina širdies ir virškinimo organų sistemų darbą, lavina pusiausvyrą, jėgą ir rankų vikrumą, gerina nuotaiką. Japonijoje plačiai naudojami graikiški riešutai, šešiakampiai pieštukai. Japonai, įvertindami išlavėjusios rankų motorikos įtaką vaiko raidai, siūlo mankštinti jau net 2 – 3 mėnesių kūdikių pirštelius. Šių galiukuose yra nerviniai centrai, tad masažuojant labai svarbu juos sujudinti. Pirmuosius gyvenimo mėnesius tėveliai kūdikio daug ko neišmokys. Tad gali iš eilės ištiesti ir sulenkti kiekvieną kūdikio pirštuką arba pamasažuoti rankytę, delnuką. Bus linksmiau masažuoti, jei sakysite įvairius eilėraštukus, pajuokavimus, be to kūdikis išgirs daug skirtingų garsų, o tai padės jam susipažinti su paprasčiausių žodžių garsais, jų skambė-

Mūsų Lina virė košę (virti košę sukant ratus pirštuku ant delno), Vaikai valgė atsilošę Davė tam, davė tam, (lenkti nykštį, smaližių) Davė tam, davė tam, (užlenkti didįjį, bevardį) O tik nedavė šitam ( likus mažajam piršteliui, suimti jį kitos rankos pirštais) Jis labiausiai išdykavo ( ir palengva palinguoti). Ir sudaužė lėkštę savo. Viską daryti atitinkamai pagal žodžius.

PirŠTuKŲ MaNKŠTa – SMagi PraMOga Įvairūs rankų pirštukų žaidimai - ne tik vienas iš būdų prakalbinti vaiką, bet kartu ir smagi pramoga jam. Tik suaugusiam iš pradžių reikėtų įdėti truputi pastangų sudominant vaiką. Pirmiausia atliekami nesudėtingi pratimai, lavinantys pirštų, plaštakos, riešo judesius, po to siūlau sudėtingesnius. Pratimėliai atliekami neskubant, kartojant juos po keletą kartų. n Supažindinkite vaiką su pirštukais; kartu nustatykite, kuris ilgiausias, storiausias, mažiausias; pasakykite jų pavadinimus (nykštys, smilius, didysis, bevardis, mažylis). n Žaidimas „Pirštukai sveikinasi“ – pasisveikina nykštys su nykščiu, smilius su smiliumi, didysis su didžiuoju ir t.t. Po to


kiekvienas pirštas sveikinasi iš eilės su visais pirštais. Įvairūs pratimai nebus vaikams nuobodūs, jei jie bus lydimi eilėraštuku, dainele, pasakėle, pajuokavimu, kuriami pirštų teatro vaidinimai. Bus smagu, jeigu kartu su vaikais kursite savo ketureilius. Tekstą imituojantys judesiai ne tik mankština vaikų smulkiąją motoriką, bet ir lavina atmintį, kalbą, sukuria džiugų ir įvairiaspalvį emocinį foną. Svarbiausia - nepamiršti, kad visus pratimus vaikai turėtų atlikti lengvai, be įtampos. Vaikui šie užsiėmimai turėtų teikti tik džiaugsmą ir pasitenkinimą. Pirštukai miega Šitas nykštukas nori miegelio, Smilius atsigulė jau į lovelę. Pačiam didžiausiam akytės merkias, Mūsų bevardis jau miega, knarkia. Ššš.... Tu, mažyli, būk tylus, Nes gali pažadinti broliukus. (pagal tekstą judinti kiekvieną pirštuką. Kiti būna užlenkti. Kada baigiame deklamuoti eilėraštį, visus pirštukus užlenkiame ir stipriai sugniaužiame į kumštį). Vyresniems vaikams galima pasiūlyti sudėtingesnių eilėraštukų:

Su garsiukais „Z“ ir „Ž“tikrai susidraugausiu

Atlikdami pratimus su pirštukais vaikai žymiai greičiau išmoksta skirti panašius garsus. Pavyzdžiui, smaližiumi sukame ratelius, imituodami linksmai skrendančią bitutę tariant garsą „z-z-z“, ar vabalą, sukantį soduose ratus tariant garsą „ž –ž – ž“ (suspausti kumštį. Po to smaližių ir mažąjį pirštelį išskėsti į šalis (ūsai). Judinti tuos ūsus aukštyn, žemyn).

Tėveliai!

Mokantis tarti garsus, kad vaikams būtų smagiau, taip pat atliekame įvairius pratimėlius pirštukų pagalba. Tėveliai, pasikonsultavę su logopedu, šį darbą gali pratęsti namuose. Atliekant pratimą vaikui bus žymiai įdomiau mokytis tarti kurį nors garsą imituojant:

pykstantį šunį (r-r-r)

Žaiskite su vaikais stalo žaidimus su smulkiomis detalėmis, konstruokite iš įvairių medžiagų, verkite karolius (pirmiausia stambesnius, paskui smulkesnius), pieškite piešinius, spalvinkite knygeles, aplikuokite, lipdykite kartu su savo mažosiomis atžalomis iš plastilino, molio. Ši veikla lavina ne tik vaikų smulkiąją motoriką, bet ir kūrybinius gebėjimus, saviraišką, plečia vaizduotę. Apsišarvuokite kantrybe ir palaukite, kol vaikas savarankiškai susivarstys batus, užsisegs sagutes, užsitrauks užtrauktuką. Kuo anksčiau vaikas įgys šiuos savarankiškumo įgūdžius, tuo greičiau lavės rankų pirštų judesiai, greičiau jūsų vaikutis pradės aiškiai, taisyklingai kalbėti. Parengė logopedė Asta Miškinienė

Ir pražydo pinavija. Ji puiki kaip ir lelija. (delnus truputį suapvalinti ir apatines jų dalis priglausti vieną prie kito. Gausime „pumpurėlį“) banguojančią jūrą (š-š-š)

Pumpurėliai išsiskleis, gėlės aromatą skleis. (rankas palengva atitraukti vieną nuo kitos ir truputį išlenkti. Gausis didelis, išsiskleidęs „žiedas“)

skambantį varpelį (d-d-d)

šliaužiančią sraigę (s-s-s) Kad gėlė ilgiau žydėtų, laistyti šaknis reikėtų. (suglausti tiesius pirštukus)

2013 Birželis

MAMA ir TĖTIS

45


Bulvių salotos su česnakų žiedkočiais ir šparaginiais žirniais 1,5 kg šviežių bulvių; 125 g česnakų žiedkočių; 180 g šparaginių žirnių; ½ puodelio majonezo; ¼ puodelio alyvuogių aliejaus; 2 a.š tarkuotos citrinos žievelės; 2 v.š. citrinos sulčių; 2 v.š. ryžių acto; 2-3 nedidelės svogūnų galvutės; Juodųjų pipirų, druskos; Saujelė petražolių. Nuskustas bulves sudėti į puodą, užpilti tiek vandens, kad būtų virš bulvių dar per du pirštus. Įberti druskos, sudėti česnakų žiedkočius (žiedų pumpurus nupjaustyti). Užvirti ir virti ant vidutinės ugnies apie 5 minutes, kol žiedkočiai pradės minkštėti. Juos ištraukti ir supjaustyti 1-1,5 cm gabalėliais. Kai bulvės beveik suminkštės, suberti šparaginius žirnius, pavirti 1-2 minutes, nukošti. Žirnių ankštis perlieti šaltu vandeniu ir supjaustyti įstrižai pusiau. Viską atvėsinti, o kol vėsta, išmaišyti majonezą, actą, aliejų, citrinos sultis, citrinos žievelę, pusę šaukštelio druskos ir maltus pipirus. Į indą sudėti bulves, česnakų žiedkočius, žirnių ankšteles, plonais griežinėliais supjaustytus svogūnus, smulkintas petražoles. Užpilti paruoštu užpilu ir viską išmaišyti.

Tešloje įkepti cukinijų žiedai 100 g miltų; 2 v.š. alyvuogių aliejaus; 5 v.š. sauso balto vyno; 1 kiaušinis; 70-90 ml šilto vandens; 12-15 cukinijų žiedų; Druskos ir juodųjų pipirų; Aliejaus kepimui. Į miltus įleisti kiaušinio trynį, supilti vyną, aliejų, dalį vandens ir išmaišyti, kol neliks gumuliukų. Supilti likusį vandenį, pagardinti druska, pipirais ir uždengus palikti tešlą valandai brinkti. Kol brinksta, žiedus nuplauti, išimti kuokeles. Baltymą išplakti iki standžių putų, atsargiai įmaišyti į tešlą. Dėti nusausintus žiedus į tešlą, apvolioti iš abiejų pusių ir kepti įkaitintame aliejuje. Patiekti dar karštus, pabarstytus druska.

46 MAMA ir TĖTIS

2013 Birželis

Parengė Skirmantė Mockevičienė


GAMTOS DOVANOS SalOTOS

Priskaičiuojama per 100 rūšių salotų, kurios skiriasi forma, skoniu, spalva. Jos nekaloringos, lengvai virškinamos, puikus vitaminų bei mineralų šaltinis: vitaminai A, C, folio rūgšties, kalio, magnio, jodo, geležies, organinių rūgščių. Jas tinka valgyti nusilpus, sergantiems kraujotakos ligomis, cukriniu diabetu bei nėščiosioms. Salotos reguliuoja medžiagų apykaitą, virškinimą, kraujodaros procesus, stiprina kraujagyslių sieneles, laisvina vidurius. Porcija salotų kasdien padeda palaikyti gerą žarnyno veiklą. Tinka valgyti norintiems atsikratyti papildomo svorio. Šios daržovės skatina motinos pieno gamybą. O lapuose esančios karčiosios dalelės veikia raminančiai.

ŽieDiNiai kOpŪSTai

Žiedinius kopūstus senovėje labai mėgo anglai. Iki šių dienų šiame krašte populiarus posakis, kad „iš visų gėlių gražiausi yra kopūstų žiedai“. Prūsų žemės kronikoje XIV a. rašoma, kad prūsai, pamatę kryžiuočius, valgančius kopūstus, stebėjosi, kad jie kaip arkliai ėda žolę. Pagal maisto medžiagų kiekį ir jų įsisavinimą žiediniai kopūstai yra vertingiausia daržovė iš visų kopūstų, puikiai tinkanti dietinei mitybai. Tai mažai ląstelienos turinti, lengvai virškinama daržovė. Šiuose kopūstuose gausu baltymų, riebalų, beazotinių ekstrakcinių medžiagų, taip pat cukraus, vitaminų C, B1, B2, karotino. Iš mineralinių medžiagų vyrauja kalis, kalcis, magnis, fosforas, geležis. Žiediniuose kopūstuose esantis mineralinių medžiagų derinys stiprina širdies darbą, aktyvina nervų sistemos veiklą, todėl šią daržovę galima valgyti žmonėms, sergantiems širdies ir inkstų ligomis. Žiediniai kopūstai – vienas iš geriausių retai daržovėse aptinkamos veikliosios medžiagos cholino (43,9 mg cholino šimte gramų) šaltinių. Cholinas gerina atminį stabdo plaukų slinkimą, reguliuoja riebiųjų rūgščių metabolizmą, saugo kepenis nuo riebalų sankaupų, kraujagysles nuo aterosklerozės.

kVapNUSiS ČiOBreliS

Nė vienas augalas kvapu negali prilygti paprastai, tačiau labai vertingai Lietuvos vaistažolei – čiobreliui. Kaip tik šiuo metu išskirtiniu kvapu jis jau vilioja bites ir šios žolelės mėgėjus. Tačiau norintys pajausti visas jos vertingas savybes, turi būti itin įžvalgūs ir nesumaišyti čiobrelio su panašiu augalu. Biologiškai aktyvios čiobrelio medžiagos skatina bronchų liaukų sekreciją, skystina skreplius ir lengvina atsikosėjimą sergant bronchitu, laringitu, tracheitu ar plaučių uždegimu ir kt. kvėpavimo ligomis, gydo uždegimą, opas, pūlinius, atpalaiduoja spazmus. Čiobrelis tinka skrandžio ir žarnyno ligoms gydyti, ypač sumažėjus skrandžio sulčių sekrecijai, vykstant rūgimo ir puvimo procesams žarnyne. Nuo šios vaistažolės preparatų išnyksta pilvo skausmai, pagerėja virškinimas. Čiobrelio kompresai ar aromatinės vonios sumažina radikulito ir sąnarių skausmus. Nuo nemigos padeda puodelis čiobrelių arbatos (1 arbatinį šaukštelį žolės užplikyti verdančiu vandeniu, palaikyti 8min., pagardinti medumi). Prieš miegą prausti veidą čiobrelių antpilu (puse litro verdančio vandens užplikyti 2 valgomuosius šaukštus čiobrelių, 15min. palaikyti neuždengus, nukošti). Nuolat šąlančius pirštus dažnai mirkyti čiobrelių nuovire – jis skatina kraujotaką. Čiobrelių antpilas veiksmingai naikina pleiskanas. 4 arbatinius šaukštelius vaistažolių užpilti puse litro vandens, užvirinti, 10 min. palaikyti, kad pritrauktų ir nukošti. Sudrėkinti švariai išplautus ir nusausintus plaukus, lengvai pamasažuoti ir neskalavus palikti, kad išdžiūtų.

Parengė „Mama ir Tėtis“

2013 Birželis

MAMA ir TĖTIS

47


Šunys.

VIPETAI

Vipetai, dar vadinami anglų kurtais, kildinami iš anglijos. Mažesnieji kurtų giminaičiai laikyti valstiečių ir darbininkų klasės, neišgalėjusios auginti dižiųjų kurtų – greihaundų, šunimis. Jų šeimininkai pramogaudavo rengdami vipetų lenktynes, triušių gaudymo varžybas. Šunų lenktynės atstodavo aukštesniųjų klasių atstovų mėgstamas žirgų lenktynes, todėl šios veislės šunys imti vadinti vargšų lenktyniniais žirgais. Tokie „žirgai“, pasiekiantys 45-55 km/h greitį, lenktynių žiūrovams leisdavo mėgautis tikrai puikiu reginiu. 1891 metais oficialiai pripažinta vipetų veislė populiarėjo gana lėtai, tačiau grakštumo, elegancijos ir nepaprasto draugiškumo bei atsidavimo derinys palaipsniui užkariavo daugelio šunų mylėtojų širdis. Dabar vipetai yra populiariausia kurtų veislė.

BENDRA CHARAKTERISTIKA Vipetai – gracingo silueto, grakštūs šunys. Dėl lieso sudėjimo, ilgų lieknų kojų ir nedidelio svorio šios veislės šunys yra nepralenkiamai greiti ir manevringi bėgikai. Vipetų kailis trumpas, standus ir prigludęs. Kailio spalva gali būti įvairi – nuo juodai baltos iki grietinėlės gelsvos. Šios veislės šunys yra ramūs ir protingi, nelinkę loti. Jiems reikalinga reguliari mankšta. Jei gauna pakankamai fizinio krūvio lauke, namuose būna ramūs ir paklusnūs, mėgsta patinginiauti ir patogiai pasnausti ant sofos. Ši taisyklė negalioja jauniems vipetukams, kurie mėgsta ne juokais pasiautėti. Pastebėta, kad vipetai psichiškai yra labai jautrūs, todėl niekada nesielkite su jais grubiai. Nekelkite tono, per griežtai nebarkite dėl iškrėstos išdaigos, nuolat skirkite dėmesio ir švelnumo. Šie šunys idealiai tiks ieškantiems ištikimo ir atsidavusio draugo. Jie geri kompanionai, puikiai sutaria su vaikais.

Energingumas Krūvio poreikis Žaismingumas Prieraišumas Elgesys su kitais šunimis Elgesys su kitais gyvūnais Elgesys su nepažįstamaisiais Dresavimas Sarginis šuo Gebėjimas saugoti Priežiūra Atsparumas šalčiui Atsparumas karščiui

DIDELIS DIDELIS, BET TRUMPALAIKIS DIDELIS JAUNAME AMŽIUJE LABAI PRIERAIŠUS LABAI DRAUGIŠKAS (YRA IŠIMČIŲ) LABAI DRAUGIŠKAS (YRA IŠIMČIŲ) DRAUGIŠKAS GANA NESUDĖTINGAS PRASTAS (YRA IŠIMČIŲ) GANA PRASTAS NESUDĖTINGA ŽEMAS VIDUTINIŠKAS

Žiūrėkite naujausias „Dogs 101“ laidas

tik per

48 MAMA ir TĖTIS

2013 Kovas

Animal Planet


PRIEŽIŪRA IR SVEIKATA Puikiai vipetų veislės šunų išvaizdai palaikyti pakanka minimalios priežiūros. Jų kailis labai trumpas, tiesus – pakanka retkarčiais pašukuoti. Beveik neturi daugelio šunų plaukui būdingo kvapo. Vipetai gana sunkiai toleruoja žemą temperatūrą, todėl galvojantiems šunį laikyti lauke ši veislė yra visiškai netinkama. Žaisti, bėgioti vipetai gali ir sniege, tačiau neaktyviuoju laiku turėtų būti saugomi nuo šalčio. Šuns šeimininkams reikėtų pasirūpinti, kad jų augintinis turėtų šiltą ir minkštą guolį pakankamai šiltoje patalpoje. Vipetai pasižymi puikia sveikata. Tinkamai prižiūrimi – subalansuotai maitinami, mankštinami, profilaktiškai tikrinami veterinaro – išgyvena 12-15 metų ir ilgiau. Pasitaiko klausos ir regos problemų, sužeidimų. Įsidėmėtina, kad vipetai labai jautrūs anestezijai. Parengta bendradarbiaujant su Animal Planet ir veislynu „Absoliuti idilė“

Nuotraukose – veislyno „Absoliuti idilė“ augintiniai

2013 Kovas

MAMA ir TĖTIS

49


Laisvalaikis

Kryžiažodis

Praeito kryžiažodžio, 2013 Gegužė Nr.3(13) atsakymas pažymėtuose langeliuose: Raktas Vertikaliai: Nuosavas. Kirpykla. Laringitas. Margarinas. Eks. Mama. Sau. Ralai. Gandas. Jaunikis. Diskoteka. Akas. Elada. Ps. Kagor. Baik. Ask. Aviatorė. Antikvaras. Agit. Delsia. Askaridė. Horizontaliai: Auk. Pirmagimis. Amas. Kad. Apyrankė. Ne. Do. Atl. Akla. Ateivis. Lar. Sel. Iki. Karis. Kakava. Ina. Adata. Nauj. Agora. GS. Oras. Prėsk. Saturnas. Aik. Ar. Veselka. Argi. Kaisti. Id. Sausis. Katė.

Po kvietimą į „Raganiukės“ teatrą laimėjo skaitytojai, atsiuntę teisingą atsakymą iš telefono numerio: 8xxx61495 ir Tadas B. (tadde...@yahoo.com), Kristina K. (kkariton...@gmail.com). Dėl prizų atsiėmimo prašome susisiekti su redakcija iki 07.31d. Teisingus atsakymus iki 2013-07-31 siųskite el. paštu kryziazodis@mamairtetis.lt arba SMS žinute tel.: 8 605 56444.

50 MAMA ir TĖTIS

2013 Birželis


Žurnalas Mama ir Tėtis birželis-liepa  

Nemokamas žurnalas visai šeimai

Advertisement
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you