Žurnalas Mama ir Tėtis 2012 Gruodis

þurnalas visai ðeimai NEPARDUODAMAS

2013 METŲ

ŠEIMYNINIS HOROSKOPAS

KALĖDŲ DVASIA.

AR GALIME JĄ RASTI SAVYJE?

AR ŽINAI KUR PILDOSI

SVAJONĖS

PRIE TAVĘS NUOLAT BUDI ANGELAS.

AR JAUTI?

KONKURSAI SPALVINIMAS KRYŽIAŽODIS

KAIP TINKAMAI PAGIRTI VAIKĄ?

2012 gruodis nr. 7 (10)

þurnalas visai ðeimai NEPARDUODAMAS

2013 METŲ

ŠEIMYNINIS HOROSKOPAS

KALĖDŲ DVASIA.

AR GALIME JĄ RASTI SAVYJE?

AR ŽINAI KUR PILDOSI

SVAJONĖS

PRIE TAVĘS NUOLAT BUDI ANGELAS.

AR JAUTI?

KONKURSAI SPALVINIMAS KRYŽIAŽODIS

KAIP TINKAMAI PAGIRTI VAIKĄ?

2012 Gruodis Nr. 7 (10)

„MAMA ir TėTiS“ žurnalas visai šeimai iSSn 2029-8226 Leidžia OUREDUS, UAB Redakcijos adresas: Savanorių pr. 197, Vilnius, LT-02300 Tel./faks.: 8-(5)-253-1275, 8-6055-6444 el.paštas: info@mamairtetis.lt redakcija@mamairtetis.lt Direktorius / Vyr. Redaktorius Laurynas Pilka laurynas@mamairtetis.lt Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Ligita Šoliūnienė ligita@mamairtetis.lt Reklamos skyrius reklama@mamairtetis.lt Numerį rengė Jurgita Plenkovskienė, Justė Šovinytė, Ligita Šoliūnienė, Miglė Ivanauskaitė Maketas Vitolis Vala Viršelyje: Žurnale panaudotos nuotraukos iš asmeninių, Animal Planet archyvų, Shutterstock, VB Photography studija, www.v-b.lt Tiražas 25 000 Primename, kad gydytojų patarimai žurnale neatstoja konsultacijos gydymo įstaigoje. Už reklamų turinį ir klaidas redakcija neatsako. Rankraščiai ir nuotraukos negrąžinami.

Autorių teisės saugomos. Perspausdinti straipsnį galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Sodų g. 83, Skaidiškės, 13274 Vilniaus rajonas

Mus rasite http://facebook.com/MamairTetis http://www.mamairtetis.lt

T

arsi smėlis tarp pirštų byra paskutinės metų sekundės... Esame įpratę apmąstyti, įvertinti tai, kas per metus vyko, ko pasiekėme, o kas, taip ir neįgyvendinta, lieka kitiems. Kaip ir pernai, užpernai dėliojam pliusiukus ir vėl kuriam naujus sąrašus. Ir sau griežtai įsakom: „Na jau dabar, nuo pat pirmos naujų metų dienos, būtinai to imsiuos...“. Lyg tai būtų viso gyvenimo esmė... O juk svarbiausias – dabartinis laikas, šiandiena, būtent ši akimirka. Kaip ją praleisim, kokie žmonės bus šalia, kokius jausmus išgyvensim ilgam liks širdyje, o ne nubėgtų kilometrų ar nesuvalgytų pyragaičių skaičius.

S

utikite, juk daug smagiau sudarinėti kalėdinių dovanų sąrašus. Tačiau ar kada nors į jį įtraukėt buvimo kartu dovaną? Ar kada susimąstėt, kad gyvenimo rudens sulaukę tėvai trokšta ne tik telefonu pasipasakoti kokio dydžio sąskaitas už šildymą sulaukė?.. Jie nekantrauja kartu išgerti vasarą rinktų čiobrelių arbatos, pasigirti naujais mezginių raštais, paskanauti tėčio skiepytos obels vaisių... Ir tiesiog pabūti kartu... Nors kartą niekur neskubant. Nė kiek ne mažiau dėmesio laukia ir mūsų mažieji. Nes juk retai užtenka jėgų ir laiko nors pasaką jiems prieš miegą paskaityt... Paglostyt... Apkabint... Išklausyt... Ką jau bekalbėt apie mylimuosius, draugus ir drauges... Taigi, padovanokime jiems savo dėmesį, šilumą, artumą ir nuoširdžiausius jausmus. Nors trumpam pabūkime jų angelais - sargais žemėje.

T

egu tos kartu praleistos akimirkos būna didžiausias džiaugsmas Jūsų mylimiems žmonėms! Ir ne tik per šventes...

Turinys 2012 Gruodis Psichologija Kalėdų dvasia. Ar galime ją rasti savyje?

Kaip tinkamai pagirti vaiką?

Sveikata Šaltis kanda į nosytę Vaiko raida – tėvų ir gydytojų rūpestis Rinkis geriausią. Natūralaus maitinimo privalumai Jei žodžiai nedvelkia gaiva Padėti gali kiekvienas

Santykiai

Dovanokime patirtį Prie tavęs nuolat budi angelas. Ar jauti?

Nuobodulys – nelaukiamas svečias Kalėdų šventėje Apie meilę, motinystę, gimties paslaptis ir kūrybos prasmę

Mūsų rūpesčiai

Ar vaikams skirti žaislai yra saugūs?

Ar egzistuoja jūsų svajonių sulčiaspaudė?

Kalėdinės dekoracijos

Laisvalaikis Aromatų galia. Leiskite jiems užvaldyti jūsų namus!

Pamokėlė „Pakabinama kalėdų eglutė“ Karnavalinių rūbelių foto konkursas Blynų karalystė Ar žinai kur pildosi svajonės?

Coco Chanel: kodėl ji niekada neišeis iš mados Kryžiažodis Konkursai

Įdomu

2013 metų šeimyninis horoskopas Receptai Spalvinimas Konkursas

Animal planet

Katės. Bengalijos katės Šunys. Samojedai

06 38 12 14 20 40 41 08 10 30 48 16 19 42 18 29 32 33 34 36 50 05 46 24 25 26

22 44

Psichologija

Kalėdų dvasia.

Ar galime ją rasti savyje? ar tikite tuo, jog pasaulyje gyvuoja kalėdų dvasia? aš tikiu. nors ji nematoma, rankomis negaliu paliesti jos šilumos ir akimis pamatyti visų stebuklų, aš vistiek jaučiu jos egzistavimą. Ją pastebime tik tuomet, kai pradedame gyventi akimirkomis, vedančiomis per trapų žiemos sniegą link paslaptingosios nakties stebuklų išsipildymo. Šiuo laikotarpiu mes pasikeičiame. Būname nebe vieni: šalia mūsų atsiranda kažkas nepaprasto, mumyse gyvybę atranda kalėdų dvasia, kuri apgaubia rūpestingumo, džiaugsmo ir šilumos skraiste. kiekvieno širdis siekia gėrio, džiaugsmo ir tyrumo. kalėdinės nuotaikos dėka mūsų sielos pakyla aukščiau ribų, kurias esame nusistatę kasdienybėje. gera atsiplėšti nuo žemės ir nors trumpam virsti angelu, gebančiu geriau pažinti laimę. vaikai žino, kas yra tikras tikėjimas Gyvenimo pradžia - vaikystė. Kiekvienas ją turėjome, ja džiaugėmės ir nė akimirkai nedrįsome abejoti, jog tai, kas atrodo tikra, gali būti išgalvota. Vaikai savyje turi nuoširdų tikėjimą, kuris tiesia tvirtą kelią kalėdinės nuotaikos egzistavimui ateityje.

Mes viso gyvenimo kelionę pradedame nuo akimirkų, kurios atrodo paprastos, tačiau turi itin svarbią reikšmę. Jei tikime stebuklais vaikystėje, tikėsime ir ateityje, pasikeis tik pačio stebuklo suvokimas.

Artėjant Kalėdoms sunkiausia užduotis vaikams - laukti. Kiekviena diena būna ilga ir nuobodi, visi seni žaislai nebereikalingi ir neįdomūs, galiausiai imama abejoti, ar Kalėdų senelis iš vis pasibels į namų duris. Mažylį nuramina jo šeima ir jis supranta, kad laukimas turi pabaigą, išauš nuostabusis rytas. Jis įsivaizduoja rogutėmis atvykstantį Kalėdų senelį ir naujus žaislus, su kuriais, atrodo, drauge praleis visą savo gyvenimą. Tą džiaugsmą, kurį vaikas patiria, pamatęs dovanas, jas išpakuodamas ir pirmą kartą jomis žaisdamas, sunku apibūdinti. Jis tiesiog nuostabus ir tyras, jis nepakeičiamas. Mažieji yra nusipelnę tikėti ir laukti stebuklų, privalome stengtis, kad jų pasaulio suvokimas kuo ilgiau išliktų vaikiškas.

Stebuklai virsta tradicijomis Visos paslaptys anksčiau ar vėliau vistiek išaiškėja, tačiau noras tikėti stebuklais širdyje išlieka amžinai. Paaugliai įsilieja į kalėdinės nuotaikos gyvenimo ritmą kaip ir visi kiti aplinkiniai žmonės. Sakoma, kad paauglystė - sudėtingasis žmogaus gyvenimo laikotarpis, šie žodžiai verčia kitaip žiūrėti į jaunuolius bei baimintis jų nuomo-

06 MAMA ir TĖTIS

2012 Gruodis

nės. Tačiau tai tokie patys žmonės, kuriais buvote jūs, buvo, yra, o gal dar tik bus jūsų vaikai. Jų viduje apsigyvenusi Kalėdų dvasia yra savotiška ir įdomi. Tik jie pastebi, jog mandarinai yra vienas iš svarbiausių Kalėdų akcentų, o dovanų planavimas ir dekoravimas jiems tampa sudėtinga misija. Kad ir kaip bebūtų, jie džiaugiasi kiekviena Kalėdų detale ir su nuoširdžia nostalgija mena savo vaikystę, kurioje Šv. Kalėdos buvo didžiausias stebuklas. Dabar šis stebuklas sužemiškėjo, tačiau, kaip ir anksčiau, išliko nepaprastai jaukus ir šiltas.

Paaugliai nemėgsta prekybos centruose pardavinėjamų kalėdinių dekoracijų, kurios pasirodo mėnesiu anksčiau ir patvirtina savo dirbtinumą. Viskas yra per daug sumaterealizuota, o tai niekina ir menkina tikrąją Šv. Kalėdų dvasią. Juk ją kiekvienas išgyvena asmeniškai. Kalėdos pasibeldžia į žmogaus širdį, o žmogus maloniai atveria save.

Dauguma šio amžiaus žmonių labiau mėgsta dovanas dovanoti, o ne gauti, tačiau, kad ir kaip bebūtų, net pati menkiausia gauta smulkmena kiekvieną žmogų verčia šypsotis ir džiaugtis gyvenimu. Taigi, Šv.

Kalėdos tampa šilumos, jaukumo ir tyrumo laikotarpiu – šventa tradicija, kuri niekada nepraranda savo tikrosios dvasios.

kalėdų džiaugsmas- šeima Laikui bėgant gyvenime daug kas pasikeičia, tačiau tikrosios vertybės išlieka amžinai. Šeima - tai didžiausias turtas, kurį privalome vertinti. Kodėl tik per Kalėdas mes tampame tokie artimi? Mus užlieja gėrio ir jaukumo banga, iš kurios nenorime išnerti. Šitą nuostabią būseną pirmiausia pastebi šeimos nariai, tik jie pirmieji pajaučia mūsų geros nuotaikos šilumą.

Eglutės bei namų puošimas, valgių gaminimas, Šv. Kūčių vakaro planavimas, dovanų pirkimas ir noras suteikti kuo daugiau džiaugsmo savo vaikams – tai suaugusio žmogaus rūpesčiai, kurie virsta malonumais, juos suteikia Kalėdos. Galbūt atrodo, kad tai labiausiai nuo Kalėdų stebuklų atitolęs žmogaus gyvenimo laikotarpis, tačiau anaiptol taip nėra. Visi kada nors suauga, tačiau vaikai, kuriais buvome vaikystėje, amžinai išlieka mumyse. Amžinas džiaugsmas, kuris užplūsta mus, pamačius pirmąjį sniegą, tikėjimas, kuris neleidžia nuleisti rankų ir jaukumas. Visa tai yra stebuklai, kurie persiduoda iš kartos į kartą.

Tikėkime stebuklais ir būsime laimingi Kalėdos – šventas laikotarpis, kuris savo šviesa nutvieskia kiekvieno iš mūsų gyvenimą, prasklaidydamas niūrias mintis. Nesvarbu, kokio jūs esate amžiaus, kokia jūsų didžiausia svajonė ir kiek kartų nedrįsote savęs atiduoti stebuklams į rankas, Kalėdų dvasia to neklausia, ji tiesiog keliauja pas visus ir teikia galimybę gyventi kitaip, tikėti tuo, kas atrodo neįmanoma.

Kai gatvės bus nuklotos švytinčiu baltumu, medžių šakos links nuo puraus sniego, o vaikai jau bus grįžę į šiltus namus po linksmybių kieme, išeikite iš namų ir atsiduokite žiemos vėsai, kuri jus mielai priims. Aš tikiu, kad jūs išgirsite Kalėdų senelio juoką, nykštukų pakuojamų dovanų šnaresį ir pakinkytų elnių pėdų trypčiojimą. Jūs pažinsite savyje tą pačią Šv. Kalėdų dvasią, su kuria vaikystė buvo stebuklinga. Tai supratę jūs būsite laimingi!

Parengė Brigita Fedorčak

2012 Gruodis

MAMA ir Tﾄ傍IS

07

Santykiai

DOVANOKIME PATIRTĮ Kvepia Šv. Kalėdomis Labai mėgstu prieššventinį kalėdinį laikotarpį... Lauke tarsi ima kvepėti artėjančiomis Šv. Kalėdomis, parduotuvėse kada beužeisi groja smagusis „Džingl bels, džingl bels“, o žmonių širdys tarsi „suminkštėja“. Tikriausiai todėl, kad galvose ima suktis mintys ne tik apie nesibaigiančius rūpesčius, bet ir apie tai, kuo pradžiunginsime mus gyvenimo kelionėje lydinčius žmones. Galvoti apie dovanas malonu, bet, kita vertus, ne retai į kasdieninius darbus įsisukusiam žmogui šmėsteli mintis: „Et, šalia visų nesuskaičiuojamų rūpesčių - dar vienas galvos skausmas“. Taigi - ir malonumas, ir rūpestėlis.

Tai vis dėlto ką dovanosime?

Kiekvienais metais vis naujas galvosūkis... Gerai, jeigu turime palengvinimų - yra užuominų ko kam reikėtų.

Pavyzdžiui, į rankas pakliūna vyro Kalėdų seneliui parašytas laiškas, iš kurio

08 MAMA ir TĖTIS

2012 Gruodis

paaiškėja, ką jis norėtų rasti po eglute.

Bet ką daryti, jeigu tą laišką jis į paštą nunešė pats? Gerai, jeigu dukrelė atitinka „Barbių amžių“ - galima šias Kalėdas jai padaryti nuostabiausias tuo, kad ji gaus išsvajotąją lėlę. Tada viskas paprasta... Sugalvoti ką dovanoti kitiems kur kas sunkiau. „Kam apskritai reikia tų dovanų, - galų gale išvarginti paieškų burbtelim ir dar pridedam nepasitenkinimą. - Kad prekiautojai labiau pralobtų?..“ Sutikit – ne vienas yra išgyvenęs panašias mintis.

Dovanoti malonu Ne kartą teko ir man taip įsiusti ant to, rodos, „primesto“ įpročio BŪTINAI VISUS APDOVANOTI. Įsiūtis tampa tuo stipresnis, kuo labiau pasijunti kažkieno sukurtų normų auka. Bet turiu silpnybę - kuri, ačiū Dievui (tikrąja to žodžio prasme), įrašyta mūsų prigimtyje - dovanoti man patinka ir yra smagu, kad šiame bėgančiame, kuliaversčiais besiverčiančiame pasaulyje yra laikas,

kuris reguliariai primena, jog METAS DOVANOTI. Kur kas maloniau galvoti apie tai, kaip sukurti džiaugsmo akimirkas kitam, nei apie neišbrendamas skolas, vis nesustiprėjančią sveikatą ar nesibaigiantį blogį pasaulyje. Galvoti apie dovanojimą smagu, ką jau bekalbėt apie vaikiškas, smalsumu žibančias akutes, laukiančias švenčių...

Noriu dovanoti, bet nenoriu būti normų įkaitas Ar įmanoma išspręsti šitą dilemą?

Dovanoti malonu, bet jaustis visuomenės primestų normų įkaitu - ne. Iš tiesų erzelį sukelia ne tiek tai, jog tos normos yra „privalau dovanoti“, bet tai, kad jos pateikiamos jau ir su taisyklių sąrašu.

Pavyzdžiui, tam tikram asmeniui dovanos suma turi būti ne mažesnė nei 100 Lt, o štai kitam - ne mažiau 50 Lt, bendradarbiams iš artimiausio kabineto būtų gerai po 20 Lt, o iš viršutinio aukšto, kito skyriaus - užteks saldainių dėžės bendrai visiems. „Normos palengvina

apsisprendimą kiek išleisti“ - kyla mintis. Juk nenorime „pasišiukšlinti“! Tačiau nepalengvina piniginės - vartotojiškos visuomenės normos kaulija kraustyti piniginę iki dugno (nesvarbu, kad visą sausį nebus iš ko maisto nusipirkti, o „ant kelionės mikriuku“ reikės skolintis iš kaimyno).

Sprendimas Prisiminkime vaikystę. Kokie atminimai yra gajūs lyg upės srovė? Ar tie, kai gavome naują daiktą? Hm... Tokių nėra ypatingai daug. Gajausi galbūt tie, kai patyriau stiprią emociją, supratusi, kad „tėveliai atsižvelgė į mano norus“. Bet! Galvojant apie Kalėdas aš prisimenu ne tai, ką rasdavau dovanų, o tai, kaip į kambarį, kuriame stovėdavo eglutė, eidavome visa šeima - mano broliai, mama ir tėtis. Kaip BŪDAVOME VISI KARTU. Kartu! Kartu kažką veikdavome. KARTU! Būdavo gera, labai gera, nes nei mama, nei tėtis niekur neskubėdavo (o kaip skubėsi? Juk per šventes neisi darbų dirbti!). Buvimo kartu dovana... O ar tik vaikams reikia buvimo kartu patirties? Abejoju... Visi širdyje tebesinešiojame „vidinį vaiką“, kuris nori ne daiktų, o laiko, skirto jam.

Tik tas vaikas labai giliai „nukištas“, kad jo balsas skambėtų tyliau nei mašinoje grojantis radijas...

Buvimo kartu dovana Tad aš skelbiu naujo dovanų sezono atidarymą, kuris šįsyk bus kitoks - dovanokime patirtį, BUVIMO KARTU patirtį. Vietoje 200 Lt kainuojančios vazos anytai įteikime atviruką su kvietimu pasėdėti kavinėje ir kartu išgerti kavos.

Juk susitiksime visai ne su tikslu pasigardžiuoti šiuo gėrimu, o padėkoti už gerąsias akimirkas, galbūt atsiprašyti už piktas mintis - juk Kalėdos ne tik dovanų, bet ir atleidimo metas, o atsiprašyti dažnai reiškia ir pačiam atleisti. Vietoje 100 Lt kainuojančio vyno butelio draugei įteikime atviruką su pakvietimu pasivaikščioti. Tą laiką praleiskime atsimenant visas akimirkas, kai draugė mus išklausė, kai palaikė, kai paskatino - padėkokime už draugystę! Vietoje saldainių dėžės mamai (kuri ir taip jau pagausėjusiais kilogramais nesiskundžia) pasisiūlykime ją aplankyti. Tik šįkart ne pusvalandžiui, o pusdieniui, kad spėtume prisiminti jos rūpestį vaikystėje, palaikymą paauglystėje ir stiprybę, kai turėjome palikti namus. Padėkokime. Galų gale, gerai, tinka ir ta saldainių dėžė, jei suvalgysime ją kartu (nebent skaičiuojamos kalorijos yra svarbesnis dalykas už šokoladu pasaldintas akimirkas dalijantis prisiminimais). Tad pirmyn!

Parengė Karolina Tarnauskienė

Ruduo žiema 2012

tinės, š ir p , s ė r u p e k STERNTALER: os prekės t il š s o it k ir i a šalik nimui. vaikams ir jau

Laukiame jūsų apsilankant: Vilniuje: PC „AKROPOLIS“, parduotuvė „Sterntaler“, Rygos alėja 165 Kaune: PC „AKROPOLIS“, parduotuvė „Sterntaler“, III a., Karmelitų al. 41 Klaipėdoje: PC „AKROPOLIS“, parduotuvė „Sterntaler“, Rusų al. 195 www.sterntaler.lt 2012 Gruodis MAMA ir TĖTIS 09

Santykiai

PRIE TAVĘS NUOLAT BUDI ANGELAS.

AR JAUTI?

SAUGUMAS, TIKĖJIMAS IR RAMYBĖ – DIDŽIAUSI TURTAI, KURIE ŽMOGAUS GYVENIME EGZISTUOJA PASLAPTINGŲ BŪTYBIŲ DĖKA. ŽINOMA, ŠIANDIENIAME TECHNOLOGIJŲ PASAULYJE SUNKU TIKĖTI Į ANGLĄ SARGĄ, JO GALIĄ IR ŠVELNIAS RANKAS, GALINČIAS MUMS PADĖTI NET TUOMET, KAI PATYS PRARANDAME VILTĮ, TAČIAU NIEKADA NĖRA VĖLU KEISTIS. NEBŪTINA SAVO GYVENIME DARYTI AKIVAIZDŽIŲ PERMAINŲ, TIESIOG IŠMOKIME Į ŠIRDIS ĮSILEISTI ANGELĄ, MĖGINKIME IŠGIRSTI ŽODŽIUS, KURIUOS JIS ŠNIBŽDA Į AUSĮ, NORĖDAMAS MUS APSAUGOTI, O SVARBIAUSIA - NEBIJOKIME TIKĖTI. TIK TAI, KAS SVARBIAUSIA, NEMATOMA AKIMIS. MeS viSi eSaMe TaRnai, vYkdanTYS dievO valiĄ Angelai yra labai panašūs į žmones, tik mes bijome ir nesuvokiame šio panašumo, nes esame įpratę ieškoti skirtumų ir rodyti tik privalumus. Dievas angelus sukūrė kaip dvasines būtybes, neturinčias žmogiško kūno, dėl to mes jų nematome, tačiau jaučiame. Juk ne vienas esame pastebėję, kad tik kažkokio atsitiktinumo dėka vos per plauką išvengėme žūties ar didelės nelaimės. Netgi vaikystėje girdėjome daugybę istorijų apie angelus ir jų gerus darbus viso pasaulio labui, žavėjomės plačiais baltais jų sparnais ir norėjome bent akies krašteliu pamatyti šią nuostabią būtybę. Nuo to laiko angelai mumyse yra išlikę kaip stebuklingos, gebančios saugoti, padėti ir teikti ramybę būtybės.

Sudėtingiausia angelams leisti gyventi, tai yra - tikėti tuo, jog jie iš tiesų egzistuoja. Tačiau daugybę įrodymų galime sutikti Evangelijos puslapiuose. Angelai dalyvavo stebuklingame Jėzaus Kristaus atėjime, Mergelei Marijai pranešdami apie Dievo sūnų, po to piemenims paskelbdami džiugią žinią apie Atpirkėjo gimimą. Angelai skelbė mūsų Viešpaties Prisikėlimą amžinajam gyvenimui ir palydėjo Jį žengiant į Dangų. Angelai, kaip ir mes, yra Dievo tarnai, vykdantys jo valią. Taigi šios būtybės, kaip

10 MAMA ir TĖTIS

2012 Gruodis

ir pasaulio susikūrimas, yra didelė paslaptis, tačiau šį kartą - asmeninė. Mes privalome apmąstyti visą savo gyvenimą, pasinerti į nuostabiausius prisiminimus ir ieškoti tai, ko dar neatradome. Tik tokiu atveju pasieksime ypatingąją būseną, kurioje angelas sargas bus šviesiausias žibintas visuose gyvenimo keliuose.

drauge. Jis - ištikimas bendrakeleivis. Tačiau jei nutiko nelaimė, negalvokite, kad angelas nenorėjo padėti, tiesiog taip turėjo būti. Kai kurie dalykai gyvenime yra neišvengiami ir juos privalome įveikti patys.

JiS - aMŽinaS BendRakeleiviS

Žinojimas, kad pasaulyje egzistuoja ramybę ir saugumą puoselėjantys angelai, žmonėms suteikia pasitikėjimo savimi.

Mes įgauname daugiau jėgų, norą gyventi ir džiaugtis viskuo, kas yra aplink. Kuo daugiau stebuklų bus mūsų viduje, tuo giliau įminsime savo gyvenimo žingsnius, kuriais galės sekti kiti. Niekada nereikia pamiršti, kad angelais galime būti ir mes patys. Džiuginkime kitų širdis. Nors trumpam pamirškime savo rūpesčius, savo gyvenimą ir savo svajones, pagalvokime apie kitus, apie tuos, kuriems mūsų reikia. Mes esame sutverti ne tam, kad žvelgtume vieni į kitus kaip į svetimybes, o tam, kad išmoktume vienas kitą pažinti. Padėdami kitiems parodysime savo tikrąjį veidą, savo sielos gerumą ir tvirtą tikėjimą stebuklais. Jų yra visur, jie yra mumyse. Pastebėkime juos ir jais dalinkimės.

Tik svarbiausia - nepamirškime už juos padėkoti.

Mes mokomės iš įvairiausių pasakojimų, todėl pažvelkime į žmogaus ir angelo bendrystę gyvenime. koks svarbus kiekvienam iš mūsų yra angelas sargas galbūt padės suprasti šis pasakojimas: „Kai Dievas sutiko žmogui parodyti jo gyvenimo kelią, šis pamatė, kad visada ir visur jį lydėjo angelas sargas. Įmintos viena šalia kitos pėdos rodė, kad jie visuomet ėjo kartu. Tačiau žmogus pastebėjo, kad sunkiausiomis jo gyvenimo akimirkomis žemėje teliko įmintos tik vienos pėdos. ,, Na va, taip ir maniau, Viešpatie, kai man buvo sunkiausia, aš likdavau vienas!‘‘, - priekaištavo žmogus. O Dievas ramiai jam atsakė: ,,Tu klysti. Ten ne tavo pėdos, o angelo. Kai tau buvo sunku, jis nešė tave ant rankų.‘‘ Taigi, viskas, ką angelai mums suteikia, yra be galo svarbu ir vertinga. Mes gyvenime niekada neliekame vieni, šalia mūsų yra angelas sargas, kuris keliauja

STeBUklai SUTeikia PaSiTikĖJiMO SaviMi

Parengė Brigita Fedorčak

Kai mylime...

…kai mylime, visus norime priglausti – pasimetusį vaiką, nuliūdusį draugą ir dainą, skambėjusią vakar… …kai mylime, visiems galime atleisti skriaudas, klaidas ir nuodėmes… …galime rodyti Šviesą ir eiti kartu su tais, kurie nori ir gali Mylėti – Namus ir Pavasario laukiantį Medį, Svajonę ir Mintį ne savo galvoj… …kai Mylime, mokame kitiems padėti mylėti, liūdėti, tikėtis, džiaugtis ir laukti… …ir tik dėl to, kad mums duota jausti, išgyventi ir išreikšti. *

Tai mes

kiekvieną valandą, minutę ir akimirką esam žmonės, išsiilgę kasdienės duonos iš artimojo rankų, su meile dovanoto žvilgsnio ir nuoširdaus bei šilto žodžio.

* …žydėk many gražiausia lelija visais Metų laikais, o ypač per Kalėdas. …kai angelai tuo džiaugias danguje, lai baigias Žemės bėdos. …mylėkim Dievą savyje, kuris kiekvieną dieną žvelgia į mus kasdieniame rūbe Gamtos ir mažo vaiko…

…kiekvieną valandą, minutę ir akimirką mes galime tai padaryti: …išdrįskime ištiesti ranką ir jautrų, švelnų žodį tarti.

…mylėkim žmogų, kuriame dalelė Dievo verkia gal būt todėl, kad Šiluma jo niekad neaplanko. …žvakutės Šviesą savyje uždekim ir dalinkim. …ką turi Vienas, - visuose sušildykim, branginkim.

…kiekvieną valandą, minutę ir akimirką patirkime: Stebuklų būna. Štai ir dabar vidinėje palaimos saloje Kai kas sulaukė laimės.

Adventus arba Adventas kai kam gal būt kultūrinė ar religinė tradicija, kai kam - tėvų ar senelių įdiegtos pamokos, o kai kam gal būt - susimąstymų apie tai, kas svarbiausia Dabar ir Čia laikotarpis. Mokomės laukti.

Mokomės atsisakyti įgeidžių, kaprizų, savininkiškumo ir kitų negražumų. ...pasitinkame Gimimą - Savęs tokio, kuriuo didžiuojamės.

Visa tai vyksta Meilėje.

Aldona Koirienė

2012 Gruodis

MAMA ir TĖTIS

11

Sveikata

ŠALTIS KANDA Į NOSYTĘ Mūsų lietuviškoji žiema retai tikraisiais žiemiškais malonumais palepina. Juk kaip maži vaikai laukiam kada žemė pabals nuo sniego, ledas taps tinkamas „pravėdint“ pačiūžas, o milžiniškos pusnys viliote vilios į jas „niurktelti“.

Dažniausiai tenkinamės žvarbiais vėjais, batus permerkiančia pliurzyne, bet ne tikruoju žiemišku speigu. Tačiau sušalti galima net ir tuomet, kai lauke pučia vėjai ir drėgna.

Suprantama, kad šalta tada, kai esame netinkamai apsirengę, tačiau šaltis, anot medikų, dažniau skverbiasi prie tų, kurie alkani, nusilpę, pavargę. O tuomet ir susergame dažniau ne virusų prigriebti, o paprasto šaltuko. Dažniausiai nušąla atviros kūno vietos: veidas, rankos, ausys.

Nors avime batus, tačiau dėl per ankštos ar šlapios avalynės dažnai sušąla ir kojos. Žiemą reikia pasirūpint ir mažais, ir jau užaugusiais vaikais Norint išvengti nesibaigiančių ligų svarbu grūdintis nuo pat mažens. Tad vengti šaltesnio oro nereikėtų – tinkamai aprengus, atviras odos vietas patepus kremu lauke vaikams pramogauti būtina. Juk būtent žiema, jos teikiami malonumai vaikams sukelia daugiausia džiaugsmo.

Tačiau šiuolaikinės mamos savo atžalas su šiuo metų laiku supažindina pro... langą, taip atimdamos iš mažųjų daug džiugių emocijų.

Labiausiai turėtumėm saugoti jautrią ir švelnią vaikų odelę – ji gali skaudžiai nukentėti net nuo žvarbesnio vėjo, drėgno ir šaltesnio oro. Prieš einant į lauką veidą, rankas rekomenduojama patepti riebiu, specialiai nuo šalčio ir žvarbaus vėjo saugančiu kremu. Tačiau tai daryti reikėtų prieš valandą ar pusvalandį, kad jo veikliosios medžiagos spėtų įsigerti į odą, o ne užšaltų ant veido išėjus į neigiamą temperatūrą. Būtent dėl neįsigėrusios kremo oda vėliau gali pleiskanoti. Nepamirškite lūpų – mažieji mėgsta jas laižyti, o nuo to lūpos skeldėja, dar labiau džiūva ir trukinėja iki žaizdelių.

12 MAMA ir TĖTIS

2012 Gruodis

Daugiausia rūpesčių kelia patys mažiausieji, kurie lauke nejuda ir todėl jiems būna šalčiau. Ilgesni pasivaikščiojimai su vaiku iki 1 metų amžiaus rekomenduojami tada, jei lauke ne žemesnė nei – 10 temperatūra. Vaikučiui reikėtų uždėti dvejas – plonesnę medvilninę ir storesnę – prie galvytės prigludusias kepures. Rengiant jį geriau vengti sintetinių drabužių, kurie nesuteikia šilumos, su jais dažniau prakaituojama ir dėl to sušąlama. Vyresnieji, intensyviai judantys ridenant sniego rutulius ar tempiant roges, nemėgsta būti daug prirengti, nes tai riboja judesius. Taigi, mieli suaugusieji, tikrai mažiau ginčų bus, jei aprengsite didžiuosius sniego karų dalyvius šiltais, tačiau laisvesniais rūbais. Pakankamai vietos turėtų būti ir vaiko batuose – suspaustos, o jei dar ir sudrėkusios, kojytės nejaučia kada joms šalta. Ant veidelio užrištas šalikas – irgi ne mėgiamiausias vaikų aksesuaras. Ir ne be reikalo – pro sudrėkusį šaliką kvėpuoti vaikui nėra sveika. Nuo jo kankinasi ir oda - parausta, ima pleiskanoti.

Besivaikydami mados ar nenorėdami pasirodyti „mažais mamytės vaikučiais“

dažnai šąla paaugliai ir jaunimas. Jie nemėgta kepurių, todėl nukenčia ne tik ausys, bet ir smegenys, šąlančias rankas nuolat slepia kišenėse, nes pirštinės pamestos, plonos kelnės tik dengia, tačiau nešildo kojų. Atskira tema yra merginos, kurios, nežiūrint į metų laikus ar oro sąlygas, dėvi trumpus sijonus, plonas pėdkelnes ir taip nušąla kelių odą, ji tampa šiurkšti. Dėvint paskutinį mados klyksmą atitinkančią trumpą, klubų nedengiančią striukę galima ne tik susirgti chroniškais uždegimais, tačiau ir visam gyvenimui likti nevaisingai.

Ypatingos apsaugos reikalauja veidas ir rankos Kaip sakoma: „Nebūna blogo oro, o tik prasta apranga“. Taigi, tinkamai apsirengę galim, kaip teigė animacijos herojus, nors ir į šiaurę dumti. Bet kaip apsaugoti veidą? Jo odai, lūpoms, rankoms žiemą tenka atlaikyti didžiausius išbandymus ne tik lauke, bet ir patalpose. Net vieną kartą nušalus odą jautri temperatūros svyravimams ji gali likti visam gyvenimui. Gerokai „pakąsta“ šalčio nosis ilgą laiką aplinkiniams gali „pasakoti“ apie ne

itin teigiamą jūsų gyvenimo būdą.

Nors termometras nerodo didelio šaltuko, tačiau mūsų odai pavojinga ne vien minusinė temperatūra. Jai šiuo metu laiku reikia išskirtinės priežiūros. Odai tenka iškęsti ir šaltį lauke, ir sausą bei šiltą orą patalpose. Būtent šis temperatūrų skirtumas ją išvargina: tampa sausa, jautri, šerpetoja. Einant į lauką veidą tepkite riebesniu, geros kokybės maitinamuoju kremu, nepamirškite jais kasdien palepinti ir kūno. Makiažo valikliuose ir prausikliuose turi būti kuo mažiau alkoholio, kuris dar labiau dirgina ir sausina odą.

Greit nušąla ir rankų oda, kuri ilgam laikui lieka paraudusi. Užtenka vieno vienintelio karto be pirštinių ir vėliau ilgai nuo aplinkinių akių teks slėpti rankas.

Blogiausia, jog pats žmogus kai šalta nepastebi pakitimų, tačiau tada oda pabąla ir tampa nejautri. Kad kuo mažiau pakenktų šaltis, būtina tas vietas švelniai trinti suaktyvinant kraujotaką (tačiau ne šiurkščia pirštine ar sniegu). Jei pavyktų greitai rasti šiltą patalpą, patariama rankas palaikyti šilto vandens vonelėje.

Parengė Ligita Šoliūnienė

2012 Gruodis

MAMA ir TĖTIS

13

Sveikata

Vaiko raida –

tėvų ir gydytojų rūpestis Vieni iš pagrindinių vaiko sveikatos rodiklių, į kuriuos privalu tėvams atkreipti dėmesį ir reaguoti – vaiko vystymasis, psichomotorinė raida, ūgio, svorio pokyčiai, paauglystėje – elgesys, lytinio brendimo požymiai.

Endokrinologiniai vaikų susirgimai “Iš ilgametės patirties galiu pasakyti, kad tėvai savo vaikų sveikata rūpinasi ir sveikatos problemų neatidėlioja. Per mano praktiką yra pasitaikę tik pavienių atvejų, kai buvo uždelsta atvesti vaiką medikų apžiūrai, nors jis turėjo sveikatos problemų”, – dalijasi patyrimu VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Vaikų ligų skyriaus vyresnioji ordinatorė Aldona Tamulevičienė.

Medikės kolegė, vaikų endokrinologė Natalija Smetanina, atkreipia tėvelių dėmesį į, atrodo, paprastus dalykus. „Į vaikų endokrinologą konsultacijos tėvai turėtų kreiptis jeigu kūdikis prastai auga, daug ar dažnai atpila, prastai auga vaiko svoris, pasitaiko, kad būna vangus ar silpnas, arba yra itin ramaus būdo ir vėluoja jo psichomotorinė raida“, – vardija gydytoja N. Smetanina.

Atkreipti dėmesį tėvams vertėtų, jeigu vaikui laiku neprasideda arba per anksti prasideda lytinis brendimas, jei brendimas netolygus, mergaitėms – nereguliarus mė-

nesinių ciklas. Vaikų endokrinologo konsultacija taip pat rekomenduojama, jeigu vaiką kankina troškulys, dažnas ir gausus šlapinimasis, jei kraujyje randamas padidėjęs gliukozės kiekis, jei šlapime aptinkama gliukozės, jeigu greitai krinta svoris, kurį lydi karščio pylimas ir prakaitavimas, jei padidėjęs kraujospūdis, būna kraujospūdžio pakilimo priepuolių; jei slenka plaukai, depigmentuojasi oda (formuojasi baltmė).

Nutukimas – didelė blogybė Dažniausiai, anot vaikų endokrinologės, pasitaikantys vaikų endokrinologiniai susirgimai – augimo sutrikimai, nutukimas, cukrinis diabetas, skydliaukės disfunkcija, brendimo sutrikimai. Tėvai turėtų sunerimti pastebėję, kad jų vaikas yra labai žemo arba labai aukšto pagal savo amžių ūgio, jei turi antsvorio.

“Būtina atkreipti dėmesį į nutukusius vaikus, kurių vis daugiau, – akcentuoja N.Smetanina. – Jeigu vaiko tėvai yra nutukę, neretai ir jų vaiko nutukimas laikomas

normaliu, tačiau tai nėra norma – klaidinga taip manyti. Didelė rizika, kad nutukusiam vaikui vėliau kils nutukimo komplikacijų, tokių kaip atsparumas insulinui, 2 tipo cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, dislipidemija, kardiovaskulinės sistemos ligos, kepenų steatozė ar policistinių kiaušidžių sindromas. Todėl vaiką, turintį antsvorio, būtina kuo anksčiau atvesti pasikonsultuoti pas vaikų endokrinologą, stengtis nepriaugti daugiau svorio, koreguoti metabolinius ir hormonų pokyčius.”

Kuo anksčiau diagnozuojama liga ir pradedama gydyti vaiką, tuo mažiau išsibalansuoja jo sveikata. Deja, lėtinių autoimuninių ar genetinių ligų išvengti neįmanoma. Galima sumažinti tik su nutukimu susijusią riziką, todėl reikia kuo anksčiau pradėti vaiko svorio korekciją. „Svarbu nuo mažens perteikti vaikui sveikos mitybos principus, skatinti šviežių daržovių ir vaisių vartojimą, rinktis skaidulų praturtintą maistą, mažinti gyvulinių riebalų kiekį maiste, riboti greitų angliavandenių, ypač saldžiųjų gėrimų ir saldumynų vartojimą, kuo rečiau valgyti greitojo tipo maistą”, – pataria N.Smetanina.

Endokrinologė rekomenduoja, pakeitus mitybą, skatinti vaiko fizinį aktyvumą, dalyvavimą aktyvioje veikloje. Vaikui svarbu, kad tėvai jį palaikytų, todėl geriausia mokyti jį savo pačių pavyzdžiu. Taigi nutukimo ir jo nulemtų ligų profilaktika – visos šeimos sveikas gyvenimo būdas.

Mergaičių lytinis brendimas Dainavos poliklinikos mergaičių ginekologė Jūratė Monika Kiesylytė apibrėžia lytinio brendimo laikotarpį kaip vieną iš svarbiausių mergaitės vystymosi etapų. Įtakos jam turi paveldėtų, įgimtų ir asmeninio vystymosi faktorių visuma.

Lytiniam brendimui būdingi mergaitės organizmo pakitimai prasideda daug anksčiau nei išoriniai brendimo požymiai.

Pirmiausia aktyvėja galvos smegenų dalies – pagumburio branduolių ir pasmegeninės liaukos veikla. Tai yra svarbiausių endokrininių funkcijų reguliavimo centrai, jie regu-

14 MAMA ir TĖTIS

2012 Gruodis

liuoja augimą, skydliaukės, antinksčių ir lytinių liaukų veiklą.

Taigi pirmasis mergaitės brendimo požymis yra augimo tempų pagreitėjimas (augimo šuolis). Kartu atitinkamai turi didėti kūno masė, aktyvėti skydliaukės veikla (kartais – nedaug).

Dažniausiai brendimas prasideda krūtų didėjimu. Iš pradžių gali augti tik viena krūtis, vėliau abi didėja tolygiai.

Krūtų didėjimas turėtų prasidėti ne jaunesnėms nei 8, bet ir ne vyresnėms nei 13 metų mergaitėms. Nuo krūtų vystymosi pradžios iki menstruacijų pradžios dažniausiai praeina 2,5–3 metai.

Konsultuotis dėl galimo lytinio vystymosi sutrikimo, anot gydytojos, būtina, jeigu: • fizinis vystymasis neatitinka amžiaus: per mažas ar per didelis ūgis, svoris; • pastebėjote (ar įtariate), kad išoriniai lyties organai vystosi netaisyklingai; • jeigu nors vienas lytinio brendimo požymis atsirado jaunesnei nei 8 metų mergaitei; • jeigu 13 metų mergaitei nesivysto (nedidėja) krūtys: • jeigu per 3 metus nuo krūtų didėjimo pradžios neatsirado mėnesinės; • jeigu nėra mėnesinių 15 metų mergaitei, nors ir didėja krūtys; • prasidėjęs lytinis brendimas neprogresuoja ar buvę brendimo požymiai išnyko.

Augimo nereikia bijoti Brendimo laikotarpiu tolygiai turi didėti ūgis ir svoris (kūno masė), formuotis mergaitiškam tipui būdingas poodinis riebalinis audinys, kuriame, beje, taip pat vyksta moteriškų hormonų sintezė.

Taigi brendimą teigiamai veikia normalus ūgio ir svorio tolygus didėjimas, o didelį neigiamą poveikį gali turėti svorio kritimas ar maisto produktų kiekio ir kaloringumo ribojimas.

“Itin noriu pabrėžti, kad paauglei svarbu nebijoti, jog normaliai didėja ūgis ir svoris, nes šiuo laikotarpiu dirbtinai ribojant svorio rodiklius galima rimtai sutrikdyti lytinį brendimą ir menstruacijų ciklą. Svarbiausias mūsų uždavinys – pastebėti netaisyklingo lytinio brendimo požymius, – pabrėžia mergaičių ginekologė J.M.Kiesylytė. – Ankstyvas ar vėlyvas motinos ar šeimos (giminės) narių lytinis brendimas nekeičia mergaitės brendimo vertinimo kriterijų.”

Pirmiausia – pokalbis, po to – gydymas Vaikų ligų specialistės, be pagrindinės savo misijos – gydymo, pabrėžia ir bendravimo su vaikais svarbą.

Mergaičių ginekologė J.M.Kiesylytė teigia, kad ginekologinę konsultaciją sudaro ne tik ginekologinis ištyrimas, bet ir pašnekesys su mergaite, siekiant suformuoti teigiamą gydymosi ir apžiūros nuostatą.

“Vaikų ligų gydytojui itin svarbu rasti būdą, kaip prakalbinti vaiką. Ne paslaptis, kad vaikams vizitas pas gydytoją nėra malonus, tad mūsų užduotis – pasiekti, kad konsultacijos metu vaikas nejaustų streso, – pabrėžia Dainavos poliklinikos vaikų ligų skyriaus vyresnioji ordinatorė A.Tamulevičienė.

– Būtina sukurti betarpišką atmosferą bendraujant tiek su penkiamečiu, tiek su penkiolikamečiu, kalbėtis kaip su sau lygiu, pelnyti jo palankumą ir tapti gydytoju draugu, kuris ne tik gydo, bet ir išklauso, pataria.”

Parengė Laura Čapauskytė

2012 Gruodis

MAMA ir TĖTIS

15

Mūsų rūpesčiai

ar vaikams skirti žaislai

yra saugūs?

artėjant kalėdinėms ir naujametinėms šventėms sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro vaikų sveikatos skyriaus vedėja daiva Žeromskienė pataria tėvams bei seneliams, kaip išsirinkti saugų žaislą savo vaikams, anūkams ir kokie žaislai kelia riziką sveikatai.

kokių žaislų vaikams nereikėtų pirkti ?

Rizikinga pirkti žaislus, ant kurių nerandame būtinos informacijos. Visų pirma, turi būti aiškiai įskaitomai lietuviškai nurodytas gamintojas, importuotojas (jei pagaminta ne Lietuvoje), prekės pavadinimas, minimalus vaikų amžius, kuriems skirtas šis žaislas, įspėjimai ir atsargumo priemonės, kurių reikia laikytis žaidžiant. Žaislas turi būti paženklintas ženklu CE, tik tokie žaislai gali būti gaminami ir platinami ES. Toks ženklas reiškia, kad gamintojas ar platintojas garantuoja, kad žaislas atitinka Europos Sąjungos sveikatos ir saugumo reikalavimus.

Anksčiau užrašas „pagaminta Kinijoje“ tikrai nekeldavo pasitikėjimo, tačiau šian-

16 MAMA ir TĖTIS

2012 Gruodis

dien virš 80 proc. žaislų yra pagaminama būtent ten dėl pigios darbo jėgos. Bet žaislų kainą ir kokybę lemia užsakovai, atsižvelgdami į pirkėjų poreikius. Neseni skandalai žaislų rinkoje privertė ir kinų gamintojus, kovojant už savo vietą rinkoje, rimčiau žiūrėti į Europos Sąjungos numatytus žaislų saugumo reikalavimus.

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija savo interneto puslapyje skelbia, kad ne visada vartotojas gali nusipirkti saugų žaislą. Negalima teigti, kad brangesni žaislai yra saugesni. Taip pat neaišku, kur žaislą pirkti geriau – specializuotose parduotuvėse ar dideliuose prekybos centruose.

Gal ir verta vaikams pirkti garsesnių firmų žaislus, nes jos dažnai priklauso įvairiems prekybos susivienijimams, pasisakantiems už griežtus gamybos reikalavimus.

kokie pagrindiniai pavojai slypi kenksminguose žaisluose? kokios cheminės medžiagos žaisluose kelia grėsmę vaikų sveikatai?

Patikslinsiu, kad žaislas – tai bet koks gaminys ar medžiaga, sukonstruotas ar aiškiai skirtas vaikų iki 14 metų žaidimui.

Tačiau šiai kategorijai nepriklauso vaikams skirti juvelyriniai dirbiniai ir kalėdinės dekoracijos. Kadangi gamintojai šiuos papuošalus pavadino ne žaislais, o dekoracijomis, jiems negalioja griežti žaislų saugumo reikalavimai.

Lietuvoje žaislų saugą reglamentuoja Žaislų saugos techninis reglamentas, pagal kurį gamintojas ir platintojas yra atsakingi, kad į prekybą patektų tik saugūs žaislai.

Pagrindiniai rizikos faktoriai, į kuriuos turi atsižvelgti gamintojas, yra fiziniai-me-

platintojas ir kam pateikti skundą. Jei jūsų vaikas nukentėjo dėl nesaugaus žaislo ar dėl to, kad negavote naudojimo instrukcijų, pardavėjas ar gamintojas privalo atlyginti žalą.

chaniniai veiksniai, degumas, cheminės ypatybės, žaislų elektronikos ypatybės. Gamintojas privalo vengti visų galimų pavojų, kuriuos galėtų sukelti net ir neteisingai naudojami žaislai. Reglamentus atitinkantys žaislai ženklinami CE ženklu. CE ženklu turi būti pažymėti visi žaislai, pagaminti ar platinami Europos Sąjungoje. Šis ženklas reiškia, jog gamintojas ar platintojas garantuoja, kad žaislas atitinka ES sveikatos ir saugos reikalavimus. Tačiau šis ženklas negarantuoja aukštesnės kokybės. Todėl visada reikia būti atsargiems. Bežaisdami vaikai gali užspringti smulkiomis detalėmis, pasismaugti jo-jo kamuoliukų virvelėmis, sužaloti kitus asmenis (žaislais su sviediniais), nudegti, pakenkti savo klausai. Vaikus veikia ir žaisluose esančios cheminės medžiagos (ftalatai, sunkieji metalai, organiniai junginiai).

Dažniausiai vaikų žaisluose aptinkamos cheminės medžiagos – ftalatai. Kai kurių rūšių ftalatai yra visai draudžiami žaisluose, kitų negali būti daugiau nei 0,1 proc., tačiau pasitaiko atvejų, kai šie reikalavimai pažeidžiami. Ftalatų randama minkštų plastmasinių žaislų sudėtyje. Tai medžiagos, dedamos į plastmasę dėl minkštumo.

Jie laikomi plačiausiai paplitusiu pasaulyje žmogaus sukurtu teršalu ir yra pavojingi vaikų sveikatai. Vaikams jie gali sukelti odos bėrimų, astmą, kenkia kepenims, inkstams, sutrikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą. Todėl grupė ftalatų, priskiriamų kancerogenams, yra draudžiami visuose žaisluose. Elektroniniuose žaisluose, baterijose yra įvairiausių cheminių medžiagų, tarp jų kadmio, ličio, švino, bet, jei žaislas naudojamas pagal vartojimo instrukciją, pavojaus sveikatai nesukelia.

Labai pavojingi žaislai su magnetais.

Magnetai pavojingi dėl savo nedidelio dydžio ir savybės traukti vienas kitą. Vaikui prarijus keletą magnetų, kyla pavojus, kad jie sukibę gali užkimšti žarnyną ar net suplėšyti jį. Ant tokių žaislų su magnetais turi būti aiškus įspėjimas apie magnetų keliamą pavojų. Aitrus kvapas, ypač plastikinio žaislo, galėtų kelti įtarimą dėl didelio ftalatų ar kitų cheminių medžiagų kiekio. Jeigu nusipirkote ar pastebėjote žaislą, kurio saugumas kelia abejonių, informuokite apie tai Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, kuri nustatys, ar žaislas tikrai nesaugus.

Reikia išsaugoti visas etiketes ir kvitus, kad nutikus bėdai žinotume, kas gamintojas ar

Į ką atkreipti dėmesį perkant žaislus vaikams?

Tėvai ar seneliai, pirkdami žaislą, pirmiausia turi atkreipti dėmesį į jo ženklinimą. Žaislas turi būti pažymėtas CE ženklu.

Turi būti nurodytas gamintojas ir importuotojas, žaislo pavadinimas, mažiausias vaiko, kuris gali žaisti šiuo žaislu amžius, nurodyti galimi pavojai ir būdai jų išvengti.

Labai svarbu atsižvelgti į vaiko amžių.

Net jeigu tėvams atrodo, kad jų vaikas pakankamai subrendęs, kad žaistų su vyresniam vaikui skirtu žaislu, to nepatartina daryti, nes amžiaus riba nustatoma atsižvelgiant į saugumo faktorius. Bet koks žaislas, jei neatitinka vaiko amžiaus, gali būti pavojingas.

Ypač atidžiai reikėtų rinkti žaislą vaikui iki 3 metų, ikimokyklinukui. Reikėtų įvertinti ar jis neturi smulkių, lengvai nusiimančių ar lūžtančių detalių, ar nėra aštrių kampų, briaunų, atplaišų. Jei žaislas ar detalė telpa pro sulenktą smilių ir nykštį, jis tilps ir į vaiko burną. Vaikams iki 3 metų geriausia pirkti vientisos formos žaisliukus, be jokių smulkių detalių arba įsitikinus, kad jos gerai pritvirtintos ir yra didesnės už vaiko burnytę. Įvertinkite, ar žaislas nėra per sunkus. Žaislas nebus saugus, jei gali sužeisti, nukritęs ant vaiko.

Dar kartą priminsiu, kad žaislų saugumo reikalavimai taikomi tik tiems žaislams,

kurie sumodeliuoti ir specialiai sukurti kaip žaislai ar žaidimai jaunesniems nei 14 metų amžiaus vaikams.

Jei gamintojas neženklina jo kaip žaislo, tai ir saugos reikalavimai jam netaikomi. Greičiausiai tai ne žaislas, o dekoracija.

Paradoksalu, bet ir gražioji kalėdinė kojinė, kuri, atrodo, skirta patiems mažiausiems ir kurioje Kalėdų Senelis palieka dovanas, dažnai paženklinta ženklu „netinka vaikams iki 3 metų“.

Pirkdami lėlę ar meškutį galite patampyti už nosies, akies ar kitų atsikišusių detalių, kad įsitikintumėte, jog jos tvirtai laikosi.

Guminiai žaislai neturėtų skleisti aštraus kvapo, prieš duodant juos vaikui patartina kelis kartus gerai nuplauti su muilu.

Reikėtų atidžiai apžiūrėti pliušinių žaislų siūles, ar jos neprairusios, ar neiškris kamšalas. Reikėtų vengti žaislų su ilgomis virvelėmis. Taip pat būtina įsitikinti ar žaislų skleidžiamas garsas (pvz., mobilių telefonų) ne per didelis, kad nepažeistų vaiko klausos.

Nupirktą žaislą, ypač mažam vaikui, duokite tik išpakuotą ir paaiškinkite, kaip saugiai juo žaisti. Patartina periodiškai patikrinti, ar vaiko žaislas nesulūžo, ar neatsilaisvino smulkios detalės, o sugadintus žaislus pataisyti arba išmesti.

Artėjant kalėdinėms ir naujametinėms šventėms atkreipkite dėmesį į karnavalines kaukes ir kostiumus. Jie turėtų būti pagaminti iš nedegių medžiagų. Veido kaukės turi būti pakankamai erdvios, kad vaikui netrūktų oro ir nekiltų pavojus uždusti.

Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją

2012 Gruodis

MAMA ir TĖTIS

17

Laisvalaikis

aROMatŲ galia

Leiskite jiems užvaldyti jūsų namus!

Nuo senų laikų žinoma, kad kvepalų sudedamosios dalys lemia nuotaiką. Kvapnūs daiktai buvo laikomi ne tik prabangiais, padedančiais suvilioti, įkvėpti iliuzijas, bet ir galinčiais apsaugoti nuo ligų.

Garsusis prancūzų gydytojas Mišelis Nostradamus gėlių kvapais gydydavo net marą. Senovės romiečiai, laukdami svečių, stalus įtrindavo mėtų lapais. Indijos gyventojai juos puošdavo rožėmis ir gvazdikais, manydami, kad šių augalų aromatai sustiprina fizinę ir dvasinę galią. Tačiau praeities parfumerijos žinovai galėdavo įvardyti ir kvapų rinkinius, kurie ne gydydavo, o padėdavo suvilioti, sužadinti švelnius jausmus arba atvirkščiai – sukelti pyktį, agresyvumą, abejingumą. Hipokratas ir Avicena sunegalavusiam žmogui rekomenduodavo 3 kartus per dieną po 15 minučių uostyti žibučių aromatą, o prieš miegą – 0,5 valandos mėgautis rožių kvapu.

Namų erdvei gaivinti dažniausiai naudojami šie eteriniai aliejai: Cinamono aromatas itin gerai naikina pašalinius virtuvės kvapus, turi stiprių antibakterinių, antivirusinių, priešgrybelinių savybių.

Levandų aromatas mažindamas stresą ramina nervus, gerina miego kokybę bei gebėjimą susikaupti. Teigiama, jog jis saugo nuo nepageidaujamų svečių. Levandos naudojamos ir vabzdžiams namuose atbaidyti ar blogiems kvapams šalinti. Japonų mokslininkai atrado, kad, akimirkai įkvėpus levandų aromato dienos metu, gerokai sumažėja tipiškas vidudienio nuovargis.

Apelsinų aromatas dar vadinamas džiaugsmo kvapu. Jis rekomenduojamas kai dažnai nėra nuotaikos ir trūksta saulės, vargina depresija, nervinis išsekimas. Apelsinų aromato papurškus odontologijos klinikų laukiamuosiuose sumažėjo jų dirglumas ir pagerėjo nuotaika. Taip nustatė eksperimento metu Austrijos mokslininkai.

Citrinų kvapas stiprina, pakelia ir sušildo, fizinę energiją, gydo ir apvalo, kelia darbingumą. Manoma, jog šis aromatas pagerina supratimą tarp supančių žmonių.

Sukuria jaukumo, patogumo, šilumos ir lengvumo energiją namuose.

18 MAMA ir TĖTIS

2012 Gruodis

Viduramžių Europoje rožės kvapas buvo siejamas su angelų artumu. Rožių aliejaus aromatas gali 30 proc. sumažinti adrenalino kiekį kraujyje – taip mano japonų mokslininkai. Kiti tyrimai įrodo, kad rožių kvapas gerina atmintį: studentai, kurie mokėsi ir miegojo patalpose, pripurkštose rožių kvepalų, egzaminus išlaikė geresniais rezultatais. Moterys, atkreipkit dėmesį į šį afrodiziaką: rožių dvelksmas atveria vyrų širdis, išjudina jų giliai slepiamus jausmus, leidžia išsiskleisti švelnioms, tyroms emocijoms Sandalmedžio kvapas šalina depresiją, liūdnas mintis. Rekomenduojamas kaip atpalaiduojanti, emocijas subalansuojanti priemonė.

Greipfrutų eterinis aliejus pašalina tabako, degėsių, naminių gyvūnų kvapus.

Veikdamas centrinę nervų sistemą šis aliejus yra gera tonizuojamoji ir antidepresinė, ypač nervinės migrenos, priemonė, pakelia nuotaiką, pašalina nepasitikėjimą savimi.

Tai natūrali, suteikianti energijos, subalansuojanti mūsų emocijas priemonė.

Atsargiai: dauguma eterinių aliejų netinka vartoti nėščiosioms ir maitinančioms krūtimi moterims.

kaiP PaČiai PaSigaMinTi kvaPnŲJĮ MaiŠelĮ Kvapai sugeba paveikti pojūčius, nuotaiką ir net savijautą. Po varginančios dienos maloniai dvelkiantys namai sumažins nuovargį bei įtampą. Įvairiose jų vietose – spintose, ant durų rankenų, drabužinėse, komodose - pakabinkite maloniai kvepiančius maišelius. Augalų ir žolelių, prieskonių, gėlių, vaisių, medžio ar vandenyno kvapas užpildys net slapčiausias namų kerteles. Šis jūsų rankomis gamintas maišelis gali tapti puikia dovana mylimiems žmonėms.

Pasirinkite permatomą ar siuvinėtą audinį. Tam puikiausiai tiks medvilnė, linas, šilkas. Iškirpkite stačiakampį, sulenkite jį pusiau ir susiūkite šonus. Išvertus maišelį į gerąją pusę galite įvairiai jį papuošti: apnerti vąšeliu šonus, išsiuvinėti norimą detalę ar žmogaus, kuriam bus skirta dovana, inicialus. Tada į vidų reikės pridėti įvairių žolelių, džiovintų ir smulkintų citrinų, apelsinų žievelių ar rožių žiedlapių, apšlakstytų mėgiamais eteriniais aliejais. Lašindami jų nepadauginkite, nes aitresni kvapai gali dirginti uoslę.

Maišelį užriškite puošniu ir skoningai derančiu raišteliu ar juostele.

Parengė „Mama ir Tėtis“

Mūsų rūpesčiai

AR EGZISTUOJA JŪSŲ SVAJONIŲ

SULČIASPAUDĖ?

laiką, norus labiausiai atitinkantį ar tiesiog tinkamiausią rūbą.

Nereikėtų tikėtis rasti ir tą vienintelę, pačią geriausią sulčiaspaudę. Juk produktai, iš kurių spaudžiamos sultys, turi skirtingas savybes. Daržovės (morkos, burokėliai) yra kietos, vaisiai (obuoliai, apelsinai) yra minkšti, želmenys, žolės ir lapinės daržovės, o ir tas pats imbieras, turi labai daug augalinio pluošto.

Norėdami įsigyti sulčiaspaudę, dažniausiai susiduriame su klausimu – kokia yra geriausia? Ar tokia sulčiaspaudė apskritai egzistuoja? Nuo ko priklauso sulčiaspaudės „gerumas“?

Paieškokime atsakymų į šiuos klausimus.

Tinkamiausios sulčiaspaudės paieškos Kad geriau suprastume, sulčiaspaudes galime palyginti su drabužiais. Ar turite patį geriausią drabužį, kurį dėvite visur ir visada?

Jei jūs laiką leidžiate namuose, neinate nei į darbą, nei pas draugus, atsakymas į šį klausimą tikriausiai galėtų būti teigiamas, tačiau, įvertinus skirtingus metų laikus, tokį drabužį tampa sunku net įsivaizduoti.

Dauguma žmonių turi daug ir įvairių drabužių. Su vienais einame į darbą, su kitais dirbame darže. Jei lauke lyja lietus ar šviečia saulė, vėl rengiamės skirtingai. Taip pat negalima pamiršti patogumo, mados, simpatijų ir antipatijų. Taigi kalbant apie drabužius, teisingiau būtų sakyti, kad turite ne patį geriausią drabužį, bet aplinkybes,

Tobulų nebūna?

Nėra tokios sulčių spaudimo technologijos, kuri vienodai gerai išspaustų sultis iš įvairių produktų. Sulčiaspaudė, pritaikyta citrusiniams vaisiams, negali spausti paprastų vaisių ar daržovių sulčių. Želmenims spausti sukurta sulčiaspaudė puikiai susitvarko su įvairiais žalumynais, bet neduoda gero rezultato spaudžiant minkštus vaisius. Tiesa, yra pakankamai universalių sulčiaspaudžių, tačiau tas universalumas dažniausiai pasiekiamas išspaustų sulčių kokybės sąskaita.

Ta pati sulčiaspaudė vienam žmogui gali būti puiki, tačiau kitas ją peiks. Juk kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl vadovaujasi skirtingomis vertybėmis, lūkesčiais, turi skirtingą požiūrį. Į ką atkreipti dėmesį?

Priklausomai nuo naudojamos technologijos ir konstrukcijos, sulčiaspaudės skiriasi šiomis savybėmis: • Veikimo garsumas; • Naudojimosi ir valymo paprastumas; • Sulčių spaudimo greitis; • Dydis ir svoris; • Sulčių kokybė; • Papildomos funkcijos. Čia paminėtos tik kelios svarbiausios sulčiaspaudžių savybės, tačiau jų yra žymiai daugiau. Nėra sulčiaspaudės, kuri pasižymėtų visomis šiomis charakteristikomis, todėl prieš perkant reikia gerai pagalvoti, kas jums svarbiausia. Jei svarbu sultis išspausti greitai, teks susitaikyti, kad tokia sulčiaspaudė veiks pakankamai garsiai. Jei svarbiausia sulčių kokybė, – teks susitaikyti su lėtesniu veikimu bei ilgesniu valymu.

Išsikelkite klausimus Kadangi sulčiaspaudė tarnaus jums kone iki pensijos, labai svarbu nedaryti skubotų sprendimų. Prieš įsigyjant sulčiaspaudę atsakykite į šiuos klausimus: • Iš ko spausite sultis?

• Kaip dažnai spausite sultis?

• Kokias sultis mėgstate (skystas ar tirštesnes) ?

• Išdėliokite eilės tvarka pagal svarbumą anksčiau išvardintas sulčiaspaudžių savybes.

Atsakymai padės geriau suprasti, kokia sulčiaspaudė jums ne geriausia, o tinkamiausia. Kad ir kokia kokybiška, brangi ir žinomu prekiniu ženklu pažymėta, ji nebus gera, jei neatitiks jūsų poreikių ir lūkesčių.

Sulčiaspaudžių įvairovė Geriau supratę savo poreikius ir norus, nesunkiai rasite atsakymą, kokio tipo sulčiaspaudė jums tinkamiausia. Pagrindiniai jų tipai yra šie: • Išcentrinės (centrifūginės); • Lėtaeigės vieno sraigto (vertikalios arba horizontalios); • Lėtaeigės dviejų sraigtų; • Citrusinių vaisių; • Rankinės.

Pagaliau apsisprendus, atsakius į galybę išsikeltų klausimų, išstudijavus savo poreikius, paskutiniame sulčiaspaudės paieškų etape liks pasirinkti tik prekinį ženklą ir modelį.

Lėtaeigių sulčiaspaudžių pasirinkimas nėra labai platus, o ir skirtumai tarp jų nedideli, tačiau išcentrinių sulčiaspaudžių įvairovė tikrai didžiulė.

Neužkibkite ant kabliuko Jei sulčiaspaudės pasirinkimą pradėjote būtent nuo paskutiniojo etapo ir pirmiausia išsirinkote žinomą prekinį ženklą ar susižavėjote ta, kuriai taikoma didžiausia nuolaida, – tikėtina, kad pardavėjų reklamai skirti pinigai pasiekė savo tikslą ir jūs užkibote ant kabliuko. Todėl įsidėmėkite: kad ir kokia brangi, gera būtų jūsų pasirinkta sulčiaspaudė, prieš mokėdami pinigus pagalvokite, ar tikrai ji ne tik pati geriausia, bet ir pati tinkamiausia jums.

2012 Gruodis

MAMA ir TĖTIS

19

Sveikata

RINKIS GERIAUSIĄ.

natŪRalaUs MaitiniMO PRivalUMai Žindymas dar vadinamas natūraliu maitinimu, nes būtent tokį būdą kūdikio aprūpinimui maistu sukūrė pati gamta. Taip kūdikis gauna natūralų maistą – motinos pieną - natūraliu būdu: žįsdamas motinos krūtį.

Motinos pienas yra visavertis maistas, turintis tinkamu santykiu visų medžiagų, reikalingų kūdikiui gerai augti ir normaliai vystytis. Jos gaunamos iš motinos kraujo, atitekančio į krūtų liaukas, kur virsta pienu, o paskui galop tampa vaiko kraujo ir kūno dalelėmis. Taigi jų beveik nereikia perdirbti, todėl motinos pienas nuostabiai lengvai virškinamas. O kadangi jame nėra nieko nereikalingo, motinos pienas labai gerai įsisavinamas kūdikio organizme: iš jo statomos mažojo žmogaus kūno ląstelės, jis teikia energiją naujai gyvybei ir ją saugo nuo infekcijų ir daugelio kitų ligų. Juk girdėjome sakant, jog motinos pienas – „ne tik maistas, bet ir vaistas”. Su juo į vaiko organizmą iš motinos kraujo atkeliauja net ir gyvų ląstelių, galinčių gaudyti ir naikinti ligų sukėlėjus mikrobus. Neveltui kai kurios tautos motinos pieną vadina „baltuoju krauju”. Jis išties neprilygstamas ir nepakeičiamas. Žindymas krūtimi yra toli gražu ne vien tik natūralus visada šviežio, šilto ir švaraus maisto - motinos pieno - perdavimo vaikui būdas. Jis užtikrina fizinį ir emocinį artumą, svarbų kūdikio saugumo jausmui ir asmenybės vystymuisi bei harmoningiems motinos ir vaiko santykiams.

Refleksiniu – hormoniniu keliu stabdydamas ovuliaciją, žindymas padeda išvengti pastojimo ir naujo nėštumo, po gimdymo motinos organizmas gali pailsėti ir atsistatyti. Kol nėra mėnesinių – didesnių ar mažesnių nukraujavimų, išvengiama ir praradimų geležies, kurios labai reikia ne tik pačios motinos, bet ir vaiko kraujo gamybai. Žindymas saugo motinos sveikatą nuo pat to momento, kai ką tik gimęs kūdikis paguldomas ant jos krūtinės. Naujagimis, žįsdamas krūtį, refleksiškai skatina susitraukti gimdą, taip padėdamas jai

20 MAMA ir TĖTIS

2012 Gruodis

išstumti placentą bei stabdydamas kraujavimą.

Maitinančios krūtimi daug rečiau patiria pogimdyminę depresiją, nes žindymas veikia raminančiai, o reikalingumo savo kūdikiui suvokimas suteikia didelę gyvenimo prasmę. Žindymas pagerina kalcio įsisavinimą moters organizme, todėl ilgai žindžius retesni kaulų lūžiai dėl jų trapumo – osteoporozės - vyresniame amžiuje. Gydytojų pastebėta, o mokslininkų ir statistiškai įrodyta, kad neturėjusios abortų, gimdžiusios ir kūdikius žindžiusios daug rečiau suserga kiaušidžių ir gimdos vėžiu bei dažniausia moterų onkologine liga – krūties vėžiu. Beje, krūties vėžio atsiradimo rizika mažesnė ir toms, kurios pačios buvo ilgiau žindytos kūdikystėje.

Natūralus maitinimas kainuoja mažiau už dirbtinį maitinimą. Be abejo, jei žindanti motina ir žindomas kūdikis rečiau ir lengviau sirgs, jiems abiem nereiks mokėti savąja sveikata, nereiks pirkti vaistų ligoms gydyti. Dar prieškaryje įžymus Lietuvos vaikų daktaras Petras Baublys rašė: „Žindant išsilygina socialinė neteisybė – vargšas kūdikis, mintąs krūties pienu, gauna geresnį maistą, negu didelių turtų paveldėtojas, kurio išdykusi motina nenori maitinti, nors jo dirbtinam maistui ir šimtus litų išleistų… Kūdikis, negaunantis krūties, yra skriaudžiamas, jam atimama prigimtinė jo teisė”.

Parengė Kazimieras Vitkauskas

Daugiau apie naujagimių ir kūdikių maitinimą skaitykite Kazimiero Vitkausko knygoje „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“. Šiemet išspausdinta jau trečioji knygos laida, skaitytojų pageidavimu papildyta keliais naujais aktualiais skyriais. Čia rasite naujausias mokslo žinias ir daug naudingų praktiškų patarimų mamai ir šeimai. Ši knyga būtų puiki dovana kiekvienai vaikelio gimimo laukiančiai mamytei. Verčiau mokėti, negu spėlioti.

Juk žindyti pradedama vos pagimdžius!

2012 Lapkritis

MAMA ir TĖTIS

21

Bendrai

BengaliJOs katės

Kūnas

Ilgas ir didelis, labai raumeningas, kaulai – stambūs.

Galva

Plati, apvalių kontūrų. Būdingi ryškūs skruostikauliai, plati ir gana didelė nosis, iškilios ūsų pagalvėlės.

Ausys

Vidutinio dydžio, neilgos, plataus pagrindo su užapvalintais galiukais.

Akys

Didelės ir ryškios, ovalo formos, gana toli viena nuo kitos.

istORiJa Labai nesuklysime Bengalijos katę pavadinę miniatiūriniu leopardu. Šis augintinis iš tikrųjų yra neplanuotai žmogaus sukurtas laukinės Azijos leopardinės katės ir naminės katės mišrūnas. Veislės istorija prasidėjo 1963-iais metais, kai išskirtinio augintinio užsimaniusi Kalifornijos gyventoja Jean Mill įsigijo leopardinę katę (tada JAV tai padaryti buvo galima legaliai). Po kelerių metų, laukinės katės šeimininkei pastebėjus, kad jos augintinė jaučiasi šiek tiek vieniša, namuose atsirado ir naminis katinas. Netrukus Jean Mill sulaukė siurprizo – leopardinė katė atsivedė kačiukų. Išgyveno tik vienas iš vados – patelė, vardu Kin-Kin. Mažai tikėtasi, tačiau Kin-Kin ateityje taip pat susilaukė mažylių. Sunerimusi dėl vis besitęsiančios Azijos leopardinių kačių medžioklės ir prekybos jų jaunikliais, Jean Mill nusprendė, kad tęsti į jas panašių naminių gyvūnų veisimą, išpopuliarinant juos kaip pakaitalą, būtų teisingas žingsnis, galbūt padėsiantis apsaugoti laukines kates. Pirmųjų planuotų vadų katės pasižymėjo laukinėms giminaitėms artimu temperamentu – tik vėlesnėse kartose jų charakteris tapo nuosaikesnis ir labiau nuspėjamas.

Bengalijos katė pasižymi laukiniam gyvūnui būdingomis fizinėmis savybėmis, bet yra mylintis ir patikimas naminis augintinis.

Uodega

Stora, smailėjanti, užapvalintu galiuku.

Kailis

Trumpas arba vidutinio ilgio, storas, prabangaus blizgesio ir nepaprastai minkštas.

Spalva

Rudo, snieginio arba sidabrinio atspalvio, dėmėtas arba marmurinio rašto.

Gyvenimo trukmė 10-15 metų.

Diskvalifikacija

Pilvo kailis be dėmių, letenų pagalvėlės neatitinka standartinių spalvų arba ne visos yra tos pačios spalvos.

Žiūrėkite naujausias „Cats 101“ laidas

gruodžio mėn. darbo dienomis

17.20 val.

22 MAMA ir TĖTIS

2012 Gruodis

iŠvaiZda Didelė, tvirta, ori – tikra gražuolė. Bengalijos katė patraukia ne tik kačių mylėtojų dėmesį. Stebina ir žavi neįprastai ilgas šių kačių kūnas, ilgos, grakščios kojos, uodega. Dėmesį prikausto itin ryškus didelių akių žvilgsnis.

Kas glostė Bengalijos katę, mielai tai padarytų dar kartą – jų plaukas švelnus ir minkštas. Rudo, snieginio arba ne visų pripažįstamo sidabrinio atspalvio kailis pasižymi išskirtiniu blizgesiu ir puošnumu. Jis gali būti dėmėtas arba marmuro rašto. Dėmės nėra vientisos spalvos, aiškiai matomi tamsesni jų kraštai ir šviesesnis atspalvis centre. teMPeRaMentas Bengalijos kačių išvaizda apgaulinga – gali būti sunku patikėti, kad šios gražuolės yra draugiškos, paklusnios ir meilios. Žinoma, gerai pažįstantys kačių charakterį nusijuoks: meilios dažniausiai jos būna tada, kai pačios to nori. Bengalės, kaip ir daugelis grynakraujų naminių kačių, pasižymi žaismingumu ir katinišku smalsumu. Jos yra labai energingos, mėgsta draugiją ir nori dalyvauti visose veiklose, kuriomis užsiima šeimininkas. Šių kačių nebaugina vanduo, todėl nenustebkite, jei jūsų augintinė nuspręs kartu su jumis išsimaudyti.

Kaip įprastos naminės katės gali būti auginamos tik per keturias kartas nuo laukinių leopardinių kačių nutolusios Bengalijos gražuolės. Veisėjai perspėja, kad pirmoje -trečioje kartoje gimę kačiukai gali nustebinti pademonstruodami savo leopardišką būdą.

Parengta bendradarbiaujant su Animal Planet ir veislynu „Dykumų smėlis“

2012 Gruodis

MAMA ir TĖTIS

23

Įdomu

ĮdaRYTOS

TRiUŠiO ŠlaUnelĖS 4 triušio šlaunelės; ¾ raudonos paprikos; ¾ geltonos paprikos; 2 v.š. smulkiai supjaustytų šviežių rozmarinų, čiobrelių ar mairūnų;

2 česnako skiltelės; 4 v.š. aliejaus; 2-3 vidutinio dydžio morkos; ½ puodelio sauso balto vyno; 1 puodelis šviežiai spaustų apelsino sulčių; 1 puodelio vandens; Druskos, juodųjų pipirų pagal skonį.

Paprikos smulkiai supjaustomos kubeliais, česnakas susmulkinamas ir viskas sumaišoma kartu su žolelėmis, druska bei juodaisiais pipirais. Šlaunelės gražiai prapjaunamos ir pašalinamas kaulas, paliekant kauliuką kulšelėje. Mėsa praskleidžiama ir uždėjus plėvelę lengvai pamušama mėsos plaktuku. Dedama įdaro, užlankstoma ir surišama siūlu ar sutvirtinama mediniais smeigtukais. Šlaunelės apkepamos iš abiejų pusių įkaitintame aliejuje, kol pradės ruduoti. Supilamas vynas ir kaitinama apie 5 minutes, kol nugaruos. Pabarstoma druska, pipirais, sudedama griežinėliais pjaustytos morkos, užpilama apelsinų sultimis bei vandeniu. Užvirus ugnis sumažinama, puodas uždengiamas ir kaitinama apie 1 valandą, kol mėsa suminkštės, o padažas sutirštės. Iš šlaunelių pašalinti smeigtukus ar siūlus, sudėti į indą, supjaustyti griežinėliais, užpilti apelsininiu padažu ir patiekti su kartu troškintomis morkomis.

aPSnigTa eglUTĖ 100 g sviesto; 3 kiaušiniai; 250 ml cukraus; 150 ml natūralaus jogurto; 300 ml 405D tipo miltų; 1 a.š. kepimo miltelių; 1 a.š. sodos; 2 a.š. meduolių prieskonių; 2 v.š. kakavos miltelių; Cukraus pudros pabarstymui.

Miltus sumaišyti su soda, kepimo ir kakavos milteliais bei prieskoniais. Kiaušinius išplakti su cukrumi iki purios masės.

Supilti jogurtą, ištirpintą sviestą ir išmaišyti. Suberti miltų mišinį ir gerai išmaišyti. Tešlą supilti į kepimo popieriumi išklotą formą ir kepti įkaitintoje iki 2000C orkaitėje 15-18 minučių. Iškepus formelėmis išspausti skirtingo dydžio žvaigždutes ir dėti vieną ant kitos. Apibarstyti cukraus pudra. (Man iš šios porcijos gavosi beveik 2 eglutės, didesnėje formoje kepant, galima ir tris padaryti.)

SKANAUS!

Gamino Skirmantė Mockevičienė

24 MAMA ir TĖTIS

2012 Gruodis

Mokausi rūš

Emilija kartu su mamyte ir tėveliu mokosi rūšiuoti šiukšles.

Padėkite jai susidoroti su šia nelengva užduotimi – čiupkite pieštukus ir rodyklėmis nurodykite į kurį konteinerį reikėtų mesti čia pavaizduotas atliekas.

Laiškus su išspręsta užduotimi iki 2013m. sausio 31d. siųskite adresu: Žurnalas „Mama ir Tėtis“ Savanorių pr. 197, Vilnius, arba el.paštu: konkursas@mamairtetis.lt.

Dalyvių laukia daug akcijos draugų prizų ir dovanų tarp kurių kvietimai šauniai praleisti laisvalaikį, dovanos, ekskursija darželio grupei ir kt.

Projektą organizuoja:

Projekto draugai:

šiuoti atliekas

Laisvalaikis

Eglutė taps puikia Kalėdine dekoracija Jūsų namams: primins apie artėjančią šventę ir šildys širdis prisiminimais apie kartu smagiai praleistą laiką.

Būtinai eglutę gaminkite visi kartu: net ir nemėgstantys rankdarbių tegu pagamina nors vieną žaisliuką ar būna atsakingas už eglės nudažymą – taip prisidėdamas prie bendro kūrinio savo idėjomis ir mintimis. Kad būtų smagiau, gamindami Kalėdinę puošmeną kartu su vaikais kurkite istorijas ar pasakas. Pavyzdžiui, ant „Kokono“ studiją lankančių vaikų kurtos eglės apsigyveno snieguolė su nykštukais ir elniais lyg iš pasakos apie Snieguolę ir 7 nykštukus. Klijavimo įkarštyje į jų kompaniją įsiveržė ledinukų fėjos, kurios užbūrė elnius ir pavertė juos snaigėmis, todėl per Kalėdas visi galėjo žaisti ir mėtytis sniego gniūžtėmis.

Pakabinama

Tokie bendri darbeliai ir užsiėmimai labai suartina šeimos narius, lavina vaikų fantaziją, ugdo kūrybiškumą

Kalėdinė eglutė

Taigi: Eglutės kūrimui reikės: jūros nugludintų medinių pagalių (jei prisirinkote tokių atostogaudami pajūryje), valo plonos vielos arba siūlų (pagaliukų sujungimui). Jei neturite nugludintų pagaliukų, galite parke prisirinkti medžio nulaužytų šakučių. Jas išdžiovinkite namie, nukarpykite plonesnes nereikalingas šakutes ir turėsite puikų pagrindą eglutei. Žaisliukų kūrimui: dažų (guašo ar akrilinių), tiks ir visokie blizgučiai, ledų pagaliukų, spalvoto popieriaus (tiks ir saldainių popierėliai ar atraižos nuo dovanų vyniojimo popieriaus). Žaisliukų gamybai galima panaudoti viską, kas atrodo turėtų būti išmetama – pasitelkite fantaziją ir iš niekučių sukurkite dailių dalykėlių.

Jei eglutę gaminsite vakarais po darbo, galite šį malonumą ištęsti į du vakarus: vieną gaminkite žaisliukus, o kitą – formuokite eglutę, puoškitą ją žaisliukais ir dažykite.

Svarbu! Žaisliukus klijuokite prie jau pakabintos eglutės. Jei klijuosite ant paguldytos eglutės, pakėlus ir pakabinus, žaisliukai gali negražiai išsidėstyti.

Eglutė buvo pagaminta vaikučių, lankančių kūrybos studiją KOKONAS.

Mokyklėlė įsikūrusi Kaune, Totorių g. 3. Tel.: 8 608 25202 2012 Gruodis

MAMA ir TĖTIS

29

Santykiai

Nuobodulys

-nelaukiamas svečias

Kalėdų šventėje

Ryškiausiomis spalvomis spindinti Kalėdų eglė, gardžiausiais patiekalais nukrautas stalas, kalbos apie šį bei tą su seniai nematytais giminaičiais šventinės televizijos programos garsų fone. Pažįstamas vaizdas? Tokį jau matėte pernai, prieš porą, o gal ir dešimtį metų? Galbūt tai ir yra šventė, kurios laukėme, gal tokios ir turi būti šventės. O gal būtų visai ne pro šalį šiam kiek pabodusiam paveikslui suteikti naujų spalvų? Juk tai padaryti nėra taip jau sudėtinga.

Kalėdos - miške? „Niekada nepamiršiu Kalėdų, kurias kartu su savo ir draugų šeima šventėme miške“, - sako Rima. „Tąkart kažkam pasiūlius išeiti pasivaikščioti visi vieningai pakilome nuo kvepiančiais valgiais nukrauto stalo ir, vaikus apmuturiavę šiltais šalikais, patraukėme į netoliese esantį mišką“, - pasakoja ji. Moteris su šypsena prisimena, kaip išeinant iš namų vyras pasičiupo gitarą, draugė – didžiausią pintinę žvakių.

Labiausiai suaugusiųjų idėja judėti į lauką patiko vaikams – jiems juk labiausiai pabosta tingūs šventiniai pasisėdėjimai prie stalo. „Susiradę miške laužavietę sukūrėme nedidelį laužą, kelių metrų spinduliu pusnyse pridėliojome žvakių. Vyras grojo gitara, visi kartu dainavome mėgstamas dainas.

Sniege mirksinčios žvakių liepsnelės sukūrė ypatingą atmosferą. Nuo šalčio paraudę, besišypsantys mūsų veidai sakė tik viena – mums dabar džiugu. Tas puikus kalėdinis vakaras ir suaugusiems, ir patiems mažiausiems, kurie ne tik grožėjosi vaizdu, bet ir sniego senį spėjo nulipdyti, į atmintį įstrigo tikrai ilgam. Susitikę dar ir dabar prisimename savo „miškines“ Kalėdas. Gaila, kad taip dažnai aptingstame ir per šventes pasiliekame prie televizoriaus. Kalėdų laukiame

30 MAMA ir TĖTIS

2012 Gruodis

visus metus, turėtume labiau pasistengti, kad šventės taptų tikrai įsimintinos“, - sako Rima.

Tris mergaites auginanti Daiva prisimena, kaip kartu su dukromis visiškai neplanuotai praleido pačiomis įsimintiniausiomis virtusias Kalėdas. „Ir tetos, ir močiutės kvietė prisijungti prie mūsų plačios šeimynos bendrai ruošiamos šventės. Pasitarėm su dukromis ir nusprendėme pasilikti namuose. Buvome pavargusios po kelionės, kalbėjome, kad greitai eisime miegoti. Su tuo nesutiko mažiausioji, penkerių metų dukra Monika. Išpildėme mažosios kaprizą – visos keturios išėjome pasivaikščioti į miestą. Visgi Kalėdos!“, - pasakoja Daiva.

Trijų mergaičių mama teigia nesitikėjusi, kad paprasčiausias pasivaikščiojimas gali padovanoti tiek nepamirštamų įspūdžių. „Oras buvo pasakiškas. Snigo. Ėjome tylėdamos, net įprastai „spirganti“ mūsų mažoji buvo rami ir susikaupusi. Mieste buvo tylu, pro šalį pravažiuodavo pavieniai automobiliai, prasilenkėm su pora apsnigtų praeivių. Visi šiltai sėdi prie stalų ir ragauja kalėdinius patiekalus, pamaniau“, - prisiminimais dalijasi Daiva. Ji pasakoja, kaip jau sušalusios ir ketindamos sukti namų pusėn ant netoliese esančio kalniuko pama-

tė pulkelį linksmai šurmuliuojančių vaikų su rogutėmis. „Dukros tempte užsitempė mane ant kalno. Priėjusios arčiau pastebėjome, kad pramogautojų būryje ne vien vaikiški veidai. Nustebau pamačiusi lyg darželinukes rogutėmis nuo kalno skriejančias mamytes. Greitai buvome pakviestos prisijungti. Vaikai mielai skolino mums rogutes, o jų mamos vaišino atsinešta karšta arbata. Išsikalbėjome, susidraugavome, kelis kartus nuo kalno nusileidau ir aš, labai tuo prajuokindama dukras. Namo grįžome šlaputėlės, raudonomis nosimis ir labai laimingos. Miegoti anksti taip ir nenuėjome, čiauškėjome ir juokėmės kone iki paryčių – kelionės nuovargis kažkur išgaravo, buvome pilnos įspūdžių, kuriais apipylėme iš senelės namų grįžusį tėtį, besiskundžiantį „apsunkusiu“ pilvu ir nuovargiu“, - linksmą istoriją prisimena Daiva. Apie „šeimos galva“ vadinamą tėtį jau kitą pasakojimą būtų galima sukurti, nes tai galvai svarbiausias – pilvas. Taip ir norisi ne tik per šventes, bet ir kasdien jam priminti: „Gyveni ne tam, kad valgytum, o valgai tam, kad gyventum“. Nes tėvelio šventės po dešimtimis privalomų išragauti patiekalų prasitęsia daug ilgiau nei visiems. O užsibaigia kartais net gydytojo kabinete. Tiesa, šįkart jis pažadėjo po kitų metų šventinės vakarienės skrieti su mumis

rogutėmis. Jei tik jo persisotinęs pilvas sutiks...

Išjunkime televizorių Tikriausiai kiekvienas, gerai „pasikapstęs“ atmintyje, surastų savo istoriją apie netradiciškai ir įdomiai praleistas šventes.

Nekyla abejonės ir dėl to, kad kiekvienoje šeimoje, giminėje ar kompanijoje yra išradingų linksmuolių ir puikių organizatorių, neleidžiančių nuobodžiauti. Tačiau tenka pripažinti, kad netgi didžiausi iniciatoriai pasiduoda vis apvalėjančio nugyventų metų skaičiaus ar po kalėdinės vakarienės patenkinto pilvo tinguliui. Daugelis yra susimąstęs apie švenčių tapimą savotiška rutina, kuri gali ne džiuginti, o varginti. Tačiau vargu ar išdrįstume teigti, kad ir paprasčiausias, nors ir griežtai skamba – eilinis pasisėdėjimas prie švenčių stalo negali būti įsimintinas, vertingas ir prasmingas. Juk ne kasdien aplankome močiutes, sutinkame iš užsienio grįžtančius pusbrolius, kitame mieste, o gal tik kitame miesto mikrorajone gyvenančius draugus. Visgi prikimšus pilvus spoksoti į televizorių, transliuojantį banalokas laidas, rodantį įgristi spėjusius veidus ir jau pernai girdėtas muzikines programas, tikriausiai yra labiau kasdieniška

nei šventiška. „Mūsų šeima jau keletą metų nepamiršta tradicija tapusios pramogos – po kalėdinės vakarienės visi kartu kuriame spektakliukus. Pasiskirstome į dvi komandas ir per valandą paruošiame vieni kitiems po šventinį pasirodymą. Smagiausia išjudinti tinginius, kurie, kad ir bambėdami, bet imasi užduoties, o po valandėlės jau juokiasi kartu su visais“, - sako Rūta. „Per praėjusias Kalėdas su vyru sugalvojome prablaškyti visus susirinkusius, jau apsnūdusius po skaniausios metų vakarienės. Pasiūlėme pabūti aktoriais. Filmavome neilgą šeimos filmą. Trumpai aptarėme susigalvotus personažus ir su šventėmis susijusį siužetą, kurio linija filmuojant pakrypo visai neplanuota linkme – galutinis rezultatas juokino ekspromtu gimusiais pokštais. Vieningai sutarėme, kad šita pramoga turi tapti kiekvienų mūsų Kalėdų tradicija“, - pasakoja Eglė. Su šypsena ji prisimena ir ankstesnes šventes, kai žaisdavo įvairiausius, pačių sugalvotus ar internete surastus kalėdinius žaidimus. Eglės manymu, žaidimai linksmina ne tik vaikus – labai smagu pažaisti ir tėveliams, ir seneliams. Žaidimus reikia rinktis tokius, kurie tiktų visai kompanijai. Jei yra mažų vaikučių, labiau tiks nesudėtingi – pavyzdžiui, spėjimas, koks daiktas yra kalė-

dinėje kojinėje ar dovanų dėžutėje. Mažieji nugalėtojai visada apsidžiaugs už teisingą atsakymą gavę nedidelį prizą. Žaidimų surasti, prisiminti ar iš naujo sugalvoti galima įvairiausių. Smagu sekti kalėdinę pasaką, kai visi paeiliui sako po vieną žodį, arba pasiskirsčius komandomis kurti šventinius eilėraštukus. Jei paklaustume močiučių, jos būtinai papasakotų, kokius žaidimus žaisdavo jų laikais. O ir tų pasakojimų besiklausant juk jauku pasėdėti...

Gal kažkas prieštaraudamas sakys, kad Kalėdos nėra tinkamas metas kurti laužus pusnyse ir nusijuoks iš pasakojimo apie mergaites, kurios, užuot jaukiai sėdėjusios prie švenčių stalo, eina pasivaikščioti. „Tai daryti galime kiekvieną dieną. Kaip ir žaisti žaidimus“, - pasakys prieštaraujantis. Kitas pridurs, kad gausybe patiekalų ir gėrimų nukrautas stalas bei sielai artima kompanija ir yra pagrindiniai šventės atributai, tad kam vargintis ieškant alternatyvų. Ginčytis čia neverta.

Kiekvienas pasirinks tai, kas jam įdomiausia, maloniausia ir arčiausiai širdies. Svarbiausia prisiminti, kad susirenkame ne dėl to, kas ant stalo, o dėl tų, kurie kartu.

Parengė Miglė Ivanauskaitė

2012 Lapkritis

MAMA ir TĖTIS

31

Laisvalaikis

dĖkOJaMe viSOMS MaMYTĖMS – aUkSaRankĖMS UŽ dalYvaviMĄ kOnkURSe .

JŪSŲ PelĖdŽiUkai PaTYS gRaŽiaUSi!

Laimėtoja: Viktorija Petravičienė Laimėjus siuvimo kursus sveikiname:

Mamytė Eugeniją, urboniuke@.....

Mamytę Viktoriją, viktorija.sadauskaite@.....

Dėl laimėjimo nugalėtojas kviečiame susisiekti el.p. redakcija@mamairtetis, arba tel. 860556444

32 MAMA ir TĖTIS

2012 Gruodis

Blynų karalystė

Laisvalaikis

D

ar senų senovėje biblinis karalius Dovydas švenčių proga miestelėnus ir keliauninkus vaišindavęs blynais. Vadinasi, blynai – karališkas valgis? Tolimą senovę mena ir mūsų šalies blynai – dažniausiai lietuviai valgydavo lietinius. Šiandien juos gardiname įvairiausiais įdarais. Lietuvoje šis gardus patiekalas turi net savo šventę – Užgavėnes. XVII a. Lietuvos istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad blynas turi būti didelis kaip saulė, apvalus kaip saulė, geltonas kaip saulė ir karštas kaip saulė. Sutikite – nėra žmogaus, kuris nevalgytų blynų. Ir mažas, ir didelis turi savą mėgiamą jų receptą.

Skaniausi jie, žinoma, kepti mamos. Tiesiog karališki...

Mmmm su kvapnia ir gardžia uogiene...

T

ačiau ir šiais laikais Vilniuje yra Blynų karalystė. Ten pieno upės teka ir namų stogai sklindžiais dengti.

Netikite? Ten visad blizgančiais žandukais zuja mažieji smaguriai, nuo namų keptuvės ilsisi mamos, o tėčiai maloniai glosto blynais pamalonintą pilvuką. Vaikams skirtame žaismingame meniu išradingai ir sumaniai pateikti patiekalai, sužavintys net ir didžiausią „nevalgiuką“. Juk namie su tokiais problematiškais virtuvės „lankytojais“ mamoms ypač sudėtinga... „Gusto blyninė“ taps antraisiais jūsų namais, jei pasiilgote tokių blynų kaip pas mylimą mamą ar močiutę. O jei esate gurmanas ir tradicinė lietuvių virtuvė jau pabodo, įvertinkite amerikietiškus blynelius su skalsiu klevų sirupu ir kvapniu sviestu, mėlynėmis, bananais ir šokoladu. Čia ne tik skanus, bet ir kokybiškas maistas, nes virtuvėje pasitikima tik aukštos klasės produktų tiekėjais.

T

aigi, čia užsukti galima kasdien: skubantiems ir itin veikliems valgytojams ruošiami pusryčiai bei pietūs, vaikų laukia ne tik įvairiausi blynai ir blyneliai, bet ir žaismingos pramogos. O kur dar nepakartojamos šventės su blynų tortu...

A

i, ką mes čia.... Blynus reikia valgyti, o ne kalbėti apie juos. Faktas, kaip blynas. Taigi, eime išbandyti dar neragautų blynų blynelių receptūrų. Juk neparagavęs – nesužinosi!

Mama Jūratė:

Mano du vaikiukai – tikri nevalgiukai. Tačiau sprendimas rastas: po darbų ir darželio keliaujame vakarieniauti pas Gustą. Smagu, kad vaikams neatsibosta. Ir tai jau tapo tradicija.

Tėtis Ernestas:

Atradau „rojų“. Tėtis džiaugiasi, kad atėjęs į restoraną gali atsipalaiduoti. Vaikas ir pavalgo, ir pažaidžia. O smagiausia tai, kad vaikas blyniukus gali valgyti ir rankomis. Blyninėje tėvai negauna pastabų, kad vaikas kažką išteps, įlys kur negalima.

Rokas (13m.):

Buvau draugo gimtadienyje, ten paragavau „Gusto blyninės“ blynų torto. Nustebau, kad toks dalykas gali palikti įspūdį.

Taigi, nutariau savo gimtadienio proga draugus vaišinti tik šiuo tortu!

Blynus skanavusi šeimyna:

„Gusto blyninė“ tinkama netgi gimtadieniams švęsti: vaikams įrengta jauki žaidimų aikštelė, o tėvams skirtame meniu galima rasti viską, ko reikia šventei.

Gusto blyninės Vilniuje: laisvės pr. 77 B - su vaikų zona aušros vartų g. 6, geležinkelio g. 16 - su vaikų zona Daugiau informacijos: www.gusto.lt Kontaktinis telefonas : 8 683 08606 2012 Gruodis

MAMA ir TĖTIS

33

Laisvalaikis

AR ŽINAI KUR

PILDOSI SVAJONĖS?

Nuvykti į pasakų šalį svajoja kiekvienas vaikas. Na, o seniai užaugusieji tėveliai? Ar jie dar tiki pasakomis, jų stebuklais, užburiančiomis fėjomis ir galingais gerumo burtais? Regis, kad ore sklandant kalėdinėms nuotaikoms to kasmet žavinčio stebuklo laukimui pasiduoda ir pats rimčiausias dėdė, ir visad bambanti teta. Taigi, vaikai, griebkit tėvelius už rankos ir traukit ieškoti pasakos, kurioje pildosi net patys slapčiausi mažų ir jau užaugusiųjų troškimai.

Stebuklai ranka pasiekiami

Į tikrų tikriausią stebuklų šalį patenkame vos pravėrę prekybos ir pramogų centro Vilniuje „Ozas“ duris. Koks čia šurmulys! Ir tikrai jis ne iš drabužius besimatuojančių mamų kabinų sklinda, nors jos čia pasipuošusios iškart į karališką puotą gali lėkti...

O iš kurgi tas puikus imbierinių sausainių kvapas? Lyg iš niekur išdygęs nykštukas jau vedasi mus į kalėdinę kepyklėlę – štai iš kur tie puikūs aromatai. Nykštukas? Apsižvalgius supranti, jog čia triūsia gausus būrys nykštukų! Mažieji darbštuoliukai skuba į pagalbą keliautojams po pasakų šalį. Kviečia į Kalėdų kepyklėlę, kurioje vaikai mokosi kepti gardžiausius ir kvapniausius šventinius skanėstus. Iškepti kokį gardumyną pabandysime ir mes – gal juo pavaišinus nustebinsim ir visko ragavusius namiškius.

Kūrybingiesiems pasakų šalies žmogučiai siūlo užsukti į dirbtuvėles, iš kurių vaikai išsineša puikių, savo rankomis darytų dovanėlių. Išbandykime! Gražiai papuošime molines figūrėles – turėsime ką padovanoti seneliams. Užsukame ir į veikiantį Kalėdų paštą. Bet juk laiško Kalėdų seneliui dar neparašėme... Ir čia į pagalbą skuba nykštukai – visiems, kurie dar nespėjo parašyti laiškų, jie padeda tai padaryti. O štai ir pats Kalėdų senelis. Ir ne bet koks, o pats tikriausias – lietuviškasis Kalėda. Net nesitiki, kad tai ne kokioj tolimojoj Laplandijoj, o visai šalia namų įsikūrusiame „Oze“! Tokio senelio dar niekada neteko matyti net visko regėjusiems tėveliams – jo drabužiai visai ne raudoni ir visai neįprasta barzda! Gal nuo

34 MAMA ir TĖTIS

2012 Gruodis

lietuviškųjų cepelinų ji kitokia nei to tolimojo Kalėdų senelio?..

Tokie netikėti stebuklai vyksta tikrai ne kasdien – labai norėtųsi juos dar ilgai prisiminti. Tad skubame į kalėdinę fotostudiją – čia įsiamžinsime ir su Kalėda, ir su darbštuoliais nykštukais. Draugai tikrai nustebs, savo akimis išvydę, kad sėdėjome greta tikro Kalėdų senio, glostėme jo barzdą ir žaidėme su nykštukais „Oze“, o ne kokiame požemių pasaulyje. Būtinai pakviesime ir draugus pasidžiaugti pasakų šalies netikėtumais! Juk kitą dieną to čia galime neberasti, kaip kad nutiko Pelenei laikrodžiui išmušus dvyliktą...

Kalėdos šoka, dainuoja ir vaidina!

Keliaudami po “Ozo” stebuklų šalį aptikome daug neįtikėtinų staigmenų. Klausėmės nuostabių ,,Lietuvos talentų” dalyvių atliekamų dainų, žavėjomės žadą atimančiais cirko artistų pasirodymais. Ir visa tai – ne namuose per televizorių, o visai prieš pat mūsų akis. Rodos, net laikas sustojo kai orą įkvėpę stebėjom žaisminguosius cirkininkus... Paskui linksmai šėlome ir žaidėme “X-Planet” pačioj tikriausioj diskotekoje, dalyvavome mėgstamo vaikų šokių kolektyvo pasirodyme. Tėveliai tuo tarpu džiaugėsi nykštukų darbštuoliukų pagalba renkantis ir pakuojant dovanas. Girdėjome, kad ir patarimų, ką ant šventinio stalo patiekti visą gausybę pažėrė.

Dabar reikia paskubėti, kad suspėtume į jau prasidėjusį Vilniaus senamieščio teatro

vaidinimą. Dar labai norėtųsi pamatyti Vilniaus miuziklo mokyklos pasirodymą, nors kojytės pačios linksta po padūkusios diskotekos... Būtinai norisi paklausyti ir choro “Ugnelė”, studijos “Tiks” dainų. O labiausiai laukiame didžiojo karnavalo. Nes pirmąją Kalėdų dieną praleisime pas močiutę, o antrąją kartu su ja eisime į stebuklingąjį karnavalą. Močiutė pažadėjo, kad tikrai mus nusives. Seniai svajojame pamatyti ir išgirsti žaviuosius Marių Jampolskį ir Irūną Puzaraitę, kurie dainuos šventiniame karnavale.

Ir būtinai dar kartą sutikti bei draugams parodyti lietuviškąjį Kalėdų senelį. Juk šventės netruks prabėgti, o su jomis ir stebuklai ištirps lyg sniegas delne...

Dovanų bokštas

Tėveliai papasakojo, kad kartais nutinka labai liūdnų dalykų – pasitaiko, jog užmaršus Kalėdų senelis kartais pamiršta (o tai dažnai nutinka seniems žmonėms) kai kurių namų adresus arba dėl neaprėpiamos gausybės darbų nespėja aplankyti kai kurių vaikučių. Ar įsivaizduojate, kaip jie nuliūsta, kai po Kalėdų egle neranda išsvajotų dovanėlių? Centrinėje „Ozo“ renginių aikštėje radome iškabintas dovanėlių negaunančių vaikų svajones. Vieną jų ir mes išpildėme.

Supakuotą dovanėlę palikome Dovanų bokšte, kurį stato žaisliukų nelaimingiems vaikučiams nuperkantys ar iš namų atnešantys žmonės. Ir, rodos, jau regiu džiaugsmu spindinčias mūsų dovanėlę gavusio vaikučio akis... Tegul ir jam Šv. Kalėdų rytą gėris užlieja mažą širdutę! Juk visos pasakos baigiasi tik gerai...

DIDIEJI KALĖDINIAI RENGINIAI Gruodžio 26 d. 13 val. Kalėdinis karnavalas 2-ąją Kalėdų dieną dar nematytas šventinis karnavalas, kurį papuoš Lietuvos žvaigždžių duetas M.Jampolskis ir I.Puzaraitė.

Visus sveikins vyriausiasis Lietuvos Kalėdų Senelis – Kalėda, o šventinę nuotaiką sukurs istorinių kostiumų kolekcija „Amžių sankryžoje“ ir nuostabūs šokėjai.

JAUNŲJŲ ATLIKĖJŲ PASIRODYMAI Vilniaus senamiesčio teatras (vad. L. Ašakaitė).

Gruodžio 12 d. 18 val. „Vaidinančios Kalėdos“ Gruodžio 13 d. 18 val. „Vaidinančios Kalėdos“

Vilniaus miuziklo mokyklos kolektyvas.

Gruodžio 14 d. 18 val. „Vaidinančios Kalėdos“

Asmenybės ugdymo centras „Motus“ ir Balsių pagrindinė mokykla. Spektaklis „Meškio sapnas“ (vad. E. Vaiciekiūtytė ir R. Sinkevičius).

Gruodžio 17 d. 18 val. „Dainuojančios Kalėdos“

Vilniaus P. Mašioto pradinės mokyklos kolektyvas „Šviesi žvaigždelė“ bei solistai ir V. Mikuckio klasikinės gitaros klasės mokiniai (vad. L. Mačiulienė ir V. Mikuckis).

Gruodžio 18 d. 18 val. „Dainuojančios Kalėdos“

Vaikų ir jaunimo klubo „Šatrija“ dainavimo studijų kolektyvai.

Gruodžio 19 d. 18 val. „Dainuojančios Kalėdos“

Dainuojančios Kalėdos“ Choras „Ugnelė“ (vad. V. Skapienė); vokalo grupė „Balti sparnai“ (vad. D. Buklerevičiūtė).

Gruodžio 20 d. 18 val. „Dainuojančios Kalėdos“

Popdainavimo studija „Hey“ (vad. V. Kalpokaitė).

Gruodžio 21 d. 18 val. „Dainuojančios Kalėdos“

Studija „Tiks“ (vad. J. Maziliauskienė).

LINKSMIEJI KONCERTAI VISAI ŠEIMAI Grupės „O-lia-lia vaikai“ pasirodymas.

Gruodžio 15 d. 12 val.

Gruodžio 22 d. 12 val.

Vaikų kantri kolektyvo „Svirplys“ pasirodymas.

Šv. Kalėdos – gerumo ir stebuklų metas.

Todėl „Ozas“ jau dabar kviečia lankytojus ne tik pasiruošti šiai ypatingai šventei, bet ir pagalvoti apie vargingai gyvenančius vaikučius. Juk kiekvienas iš jų taip pat svajoja gauti kokią nors dovaną...

DOVANŲ BOKŠTAS Darbo dienomis 16 - 20 val., savaitgaliais 13 - 20 val.

Centrinėje renginių aikštėje iškabintos likimo nelepinamų vaikų kalėdinės svajonės. Čia kasdien darbuojasi pagalbininkai, norintys padėti jas išpildyti. Pasirinkę konkretų vaiką, galite nupirkti arba atnešti iš namų jo trokštamą dovanėlę ir taip prisidėti prie šios gražios akcijos. Juk kai pildosi kažkieno svajonė, žemė nušvinta begaline laime, dėkingumu ir šypsenomis!

VAIKŲ DŽIAUGSMUI VISĄ ŠVENTINĮ LAIKOTARPĮ VEIKIA: Vaikučiai gali rašyti laiškus Kalėdų Seneliui ir mesti juos į specialią Kalėdinis paštas. Kasdien 10 - 20 val. pašto dėžę.

Kalėdinė fotostudija. Savaitgaliais 13 - 15 val.

Čia kiekvienas vaikas gali įsiamžinti su lietuviškuoju Kalėda.

gali nustebinti namiškius, parsinešę pačių iškeptą kalėdinį Kalėdinė kepyklėlė. Kasdien 10 - 20 val. , savaitgaliais 13 - 20 val. Vaikučiai skanėstą.

Mažieji kūrėjai gali dekoruoti ir namo parsinešti dailias molines figūrėles. * Švenčių dienomis darbo laikas gali keistis. Daugiau informacijos www.ozas.lt

Kalėdinės dirbtuvėlės. Kasdien 10 - 20 val.

2012 Gruodis

MAMA ir TĖTIS

35

Laisvalaikis

Coco Chanel:

kodėl ji niekada neišeis iš mados Apie jokią kitą mados pasaulio asmenybę nėra prikurta tiek legendų, kiek jų yra apie Coco Chanel.

Ji pati mokėjo meistriškai kurti savo legendą: kai kuriuos biografijos faktus taip pagražindavo, kad net artimiausi draugai nesuprasdavo, ji kalba rimtai ar juokauja. Kaip paaiškėjo, ji slėpė netgi savo amžių. Ir nė už ką gyvenime nebūtų prisipažinusi, kad tėvas ją paliko. „Ji išgalvojo viską – šeimą, biografiją, gimimo datą ir netgi vardą“, – apie Coco Chanel yra pasakęs Salvadoras Dali. Tačiau juk paslaptys visuomet traukia, tiesa?

Gabrielle Chanel (Gabrielle Bonheur Chanel 18831971) dėvėjo stiprios, nepalaužiamos, be galo savimi pasitikinčios emancipuotos moters kaukę. O iš tiesų jautėsi labai vieniša, nemėgo nepažįstamų žmonių, vakarėlių, kuriuose dažniausiai nuobodžiaudavo (jų nemėgo dar ir todėl, kad mėgdavo eiti anksti gultis), tuščio bendravimo, o nuo klienčių net slėpdavosi spintoje.

Tačiau tik ji galėjo po keturiolikos vienatvėje ir užmarštyje praleistų metų 71-erių grįžti į mados pasaulį, vėl atidaryti mados namus, pristatyti kolekciją ir po triuškinamos nesėkmės aukštai iškėlusi galvą pasakyti: „Aš jiems dar parodysiu. Mes pradėsime viską nuo pradžių...“ Coco Chanel mintys apie madą, stilių, moteriškumą, grožį seniai tapo auksinėmis. Jas Madmuazelė rašydavo į dienoraštį. Pavyzdžiui: „Kiekviena moteris yra tokio amžiaus, kokio nusipelnė“; „Moterys neturi draugų. Jas arba myli, arba ne“; „Moteris, avinti gerais batais, niekada nebus bjauri“; „Moteris turi kvepėti kaip moteris, o ne kaip rožė“ ir pan.

Pačios Gabrielle uoslė buvo neįtikimai jautri. Gal tai literatūrinė parabolė, tačiau net Justine Picardie, laikoma autoritetingiausia C. Chanel biografijos autore, rašo, kad, įkvėpusi jai dovanotų gėlių aromato, Madmuazelė galėjo pasakyti, kuo kvepėjo tas gėles skynusio žmogaus rankos.

Ji buvo daug kuo unikali, o jos gyvenime pasitaikė daug paradoksų ir keistų sutapimų. Coco Chanel tapo garsiausia dizainere, tačiau visai nemokėjo piešti ir nėra palikusi nė vieno savo modelio eskizo. Be to, ji niekada nesiūdavo, nes... nemokėjo to daryti! Užtat uoliai darbavosi žirklėmis. Likimo ironija, tačiau prieglaudoje nekenčia-

36 MAMA ir TĖTIS

2012 Lapkritis

miausias Gabrielle užsiėmimas buvo... siuvimas. O vienai geriausių verslininkių sunkiai sekėsi dar ir skaičiuoti. Svarbiausias principas, kuriuo vadovaudavosi versle, – tai niekada niekam nesijausti skolingai.

Tačiau bene svarbiausias dalykas – Madmuazelė iš tikrųjų buvo mados novatorė, išdrįsusi pasiūlyti moterims tai, kas patiko jai pačiai, ir nesukdavo galvos, ar tai gali būti madinga (legendine tapo jos ištarta frazė „Aš nekuriu mados. Aš esu mada“). Ji dėvėjo jojiko kelnes, jūreivišką palaidinę, nešiojo šiaudinę skrybėlę, ir jai buvo nusispjaut, ką apie ją galvoja kiti. „Mano rengimosi maniera ir stilius kėlė aplinkinių pajuoką, tačiau tai ir buvo mano sėkmės paslaptis – aš atrodžiau ne taip, kaip visi“, – sakė C. Chanel. Ji už nieką nenorėjo būti panaši į kitus – tik išsiskirti. Drąsiai laužydavo taisykles ir kurdavo naujas.

Ji nusirėžė plaukus ir privertė moteris masiškai daryti tą patį, nors tuo metu toks grožio pokytis buvo neįsivaizduojamas ir laikomas mažų mažiausiai drastiškas – moterys turėjo sėdėti prie puodų ir rūpintis šeima, o ne savo tualetais.

Ji nebijojo išsišokti. To meto madingiausius kvepalus – Aimé Guerlaino „L’Heure Bleu“ – vadino senamadiškais ir pernelyg jausmingais, o kaip atsaką sukūrė legendinius „Chanel No 5“, populiariausius ir labiausiai perkamus kvepalus iki šių dienų, kurie nebuvo panašūs į jokius kitus, ir būtent tai lėmė šio aromato sėkmę. Ji išdrįso Pauliui Poiret, didžiausiam savo priešui ir konkurentui, pareikšti, kad ją pykina nuo karnavalinių spalvų, kurias jis įvedė į madą, kad šių neįmanoma pakęsti, ir ji būtinai visas moteris perrengs juodai. Kaip žinia, savo pažadą ji tesėjo: sukūrė amžina klasika tapusią mažą juodą krepdešino suknelę, laikomą modernios moters uniforma, įtvirtino madoje juodą spalvą (buvo juodos spalvos maniakė) ir „šanelišką“ elegancijos kodą – baltos ir juodos derinį. Moterys buvo jai dėkingos. O P. Poiret dienas baigė nuskurdęs, visų pamirštas ir greičiausiai gailėjosi savo kelyje sutikęs G. Chanel.

Beje, tapti garsia kutiurjė Chanel neketino – ji svajojo kurti skrybėles ir tapti modiste. Tačiau ji nebijojo rizikuoti ir tapo garsiausia bei turtingiausia to meto moterimi.

Parengė Asta Lipštaitė, http://madublogas.lt/

2012 Lapkritis

MAMA ir TĖTIS

37

Psichologija

K AIP TINK AMAI PAGIRTI VAIKĄ?

A

r būtina girti vaikus? Daugelis sako, kad taip. Tačiau yra manančiųjų, jog pagyrimai skatina vaikų egoizmą. Kai vaikas pasideda batus į vietą, susitvarko žaislus, padeda padengti stalą – kaip reikėtų tinkamai reaguoti į jo pastangas? Tėvai dažniausiai tokiais atvejais sako vaikui: „Šaunuolis, gerai padirbėjai“, „gera mergaitė“. Tai skamba pozityviai, bet ar toks pagyrimas tikrai skatina vaiko vidinį norą stengtis ir mokytis?

Tyrinėtojai pastebėjo, kad perdėti gyrimai gali veikti priešingai nei tikimasi, kad paveiks vaiko motyvaciją ir mokymąsi. Tušti pagyrimai ne tik neskatina vaikų mokytis, bet ir sumažina norą stengtis. Per dažnai giriami vaikai praranda pasitikėjimą savimi, nuolat nerimauja, ar jie „teisingai atliko darbą“, ar „pakankamai geri“ ir nusipelnę pagyrimo „šaunuolis“, „geras darbas“ arba tiesiog nustoja daryti ar mokytis, kol nesužino, jog tai „šaunu“ ir pan. Sunku paneigti vaiko logiką tokiais atvejais, nes, pavyzdžiui, „šauni mergaitė“ gali galvoti: „...jei negaliu perskaityti šito sakinio, vadinasi, tai yra neįmanoma“. Tačiau, jei ta mergaitė tiki, kad jei kaip ir anksčiau ji pasistengs, tai ir išmoks perskaityti, tik reikia dar truputį pasistengti ir pavyks.

Dažnai tenka pastebėti, kad daug dirbantys, nuolat užsiėmę tėvai pagyrimus taiko kaip panacėją savo nerimui malšinti. Kadangi su vaikais praleidžia tik keletą valandų per dieną, tėvai nori, kad jų vaikai išgirstų tai, ką norėtų sakyti visą dieną: „Mes su jumis“, „mes tikime jumis“, „mes esame dėl jūsų“. Dėl tų pačių priežasčių, t. y., norėdami kompensuoti prarastą laiką su vaikais, „patalpina“ juos į aukštus reikalavimus keliančią aplinką („mano vaikai turi gauti visa, kas yra geriausia“) – geriausias mokyklas, o po to, giria, norėdami sušvelninti tos aplinkos spaudimą. Vaikui svarbu parinkti tinkamą ugdymo instituciją, tačiau netinkamais pagyrimais pernelyg iškeliame reikalavimus jam.

Gera žinia, jog tuščius pagyrimus galima pakeisti prasmingais. Pagirti būtina, tačiau tikslingai išsakant savo pastebėjimus, pripažinimą, padėką, supratimą ir paskatinimą. Tokie pagyrimai iš tiesų yra palankūs vaikams, nes stiprina savivertę ir tarpusavio santykius.

Giriant svarbu yra ne tiek vertinti – nes jei yra „šaunuolis“ ar „geras darbas“, vadinasi yra ir „nešaunuolis“, ir „blogas darbas“ – kiek pripažinti vaiko pastangas ir drąsinti jį. Girdėdamas tai, vaikas gali internalizuoti šią informaciją ir auginti vidinį pasitikėjimą savimi.

Pagyrimų kokybė svarbiau už kiekybę. Jei pagyrimas nuoširdus ir nukreiptas į vaiko pastangas, o ne į rezultatus, tai galime girti tiek, kiek vaikas nusipelno pagyrimų. Svarbu pripažinti vaiko pastangas atlikti darbą. Štai keletas pavyzdžių:  Jei vaikas krepšinio rungtynėse ieško būdų, kaip apginti krepšį ir tai pavyksta, tokiu atveju svarbu pagirti už jo norą ir pastangas („tu stengeisi apginti krepšį“, vietoj „šaunuolis, tu apgynei“);  Jei jūsų vaikas gabus matematikai, pripažinkite tai, bet negirkite jo kas vakarą, kai eina ruošti pamokų. Pagirkite, pavyzdžiui, už jo pastangas išspręsti sunkų uždavinį;  Jei jūsų vaikas dvi savaites mokėsi važiuoti dviračiu ir pagaliau išmoko, pagirkite už tai, kad stengėsi ir jam pavyko. Pamėginkite pagirti šiais būdais: „Tau pavyko“, „Dėkoju“, „Ačiū“, „Man patinka, kad tu...“, „Dėkoju, kad...“, „Oho, tu nenusimeni...“, „Šaunu, kad iš tiesų labai stengiesi...“, „Pastebėjau, kad...“, „Tik pažiūrėk, tau pavyko...“

Išsakydami pagyrimus:

Būkite tikslingi. Užuot sakę: „Esi geras matematikas“, sakykite: „Daug padirbėjai, kad išspręstum šį sunkų uždavinį“. Tikslingas gyrimas padeda vaikams ugdyti įgūdžius. Arba užuot sakę: „Tvarkinga mergaitė“, sakykite: „Labai stengeisi sutvarkyti žaislus“; Būkite nuoširdūs. Vaikai greitai atpažįsta nenuoširdumą ir pradeda nepasitikėti. Dar blogiau - nebetiki gerais žodžiais, nes jiems sunku suvokti skirtumą, kada iš tiesų giriate, o kada ne; Drąsinkite išbandyti naujas veiklas. Pavyzdžiui, nuo triratuko persėsti ant dviratuko.

Negirkite už tai, kas akivaizdu, nesakykite pagyrimų bendrąja prasme. „Tu talentingas“, „tu graži“ ir pan. Tokie pagyrimai yra tušti, nieko nesako ir neskatina. Vaikas negali dar labiau pagražėti ir tai nėra nuopelnas.

Sakykite pagyrimą tik tada, kai tikrai taip galvojate. Kai sakote: „Gerai padirbėjai“ ar „Sunkiai dirbai“, tada pabrėžiate darbo vertę ir pastangas. Negirkite už tai, kas vaikui ir taip lengvai sekasi. Dėmesys turi būti nukreiptas į vaiko pastangas, o ne į jo išskirtinius talentus. Ne visi vaikai talentingi dailininkai, šokėjai ar sportininkai, bet tie, kurie išmoksta kantriai dirbti, daug pasiekia gyvenime.

Tinkamai pagirti vaiką yra nemenkas iššūkis. Jei koncentruojamės į pastebėjimą, pripažinimą, dėkingumą ir padrąsinimą, tuomet pagyrimas yra sveikintinas. Visi nori išgirsti „šauniai padirbėjai“. Tačiau, jei pagauname save sąmoningai tariant „šaunuolis“ ar „gera mergaitė“ ties kiekvienu žingsneliu ar mažu darbeliu, sakome tai visą dieną ir kasdien, tuomet sustoti ir pagalvoti verta.

38 MAMA ir TĖTIS

2012 Gruodis

Straipsnį parengė Šeimos Santykių Instituto vaikų ir paauglių psichiatrė, šeimos psichoterapeutė Roma Šerkšnienė, www.ssinstitut.lt

2012 Gruodis

MAMA ir Tﾄ傍IS

39

Sveikata

PRaSTO BURnOS kvaPO aTSiRadiMO PRieŽaSTYS Dažniausiai nemalonų burnos kvapą sukelia maisto likučiai, įstrigę dantų tarpuose, ir besidauginančios bakterijos, kurios kaupiasi ant liežuvio paviršiaus ir gerklėje. Čia jos skaido proteinus bei kitas medžiagas, todėl, vykstant šiam procesui, išsiskiria dujos, kurios turi prastą kvapą.

Bakterijų atsiranda tuomet, kai burnos higiena nėra pakankamai prižiūrima ir pasilieka maisto likučiai. Žinoma, nemalonus kvapas gali atsirasti ir dėl nesveikų dantų ar dantenų, taip pat ir kitų rimtesnių ligų. Žmogus, kuris turi šį nemalonumą, dažniausiai jo nejaučia. Taip yra todėl, kad priprantama prie savo kvapų.

Jeigu norime patikrinti savo burnos kvapą, palaižykime riešą vidinėje rankos pusėje ir po kelių sekundžių, seilėms nudžiuvus, pauostykime tą vietą. Jeigu juntamas nemalonus kvapas, turbūt turime problemų.

Dantų apnašos ir akmenys Ar žinote kaip susidaro dantų apnašos, skleidžiančios nemalonų burnos kvapą? Labai paprastai: bakterijos susimaišo su maistu ir seilėmis, todėl dantų paviršius apsitraukia minkšta balta mase – apnašomis. Na, o dantų akmenys ir yra kietos, sukalkėjusios apnašos. Juos galima nuvalyti tik apsilankius pas odontologą.

Dantų apnašos ir akmenys Ar žinote kaip susidaro dantų apnašos, skleidžiančios nemalonų burnos kvapą? Labai paprastai: bakterijos susimaišo su maistu ir seilėmis, todėl dantų paviršius apsitraukia minkšta balta mase – apnašomis. Na, o dantų akmenys ir yra kietos, sukalkėjusios apnašos. Juos galima nuvalyti tik apsilankius pas odontologą.

Burnos sausumas Dar viena priežastis, lemianti blogą burnos kvapą – burnos sausumas. Taip yra todėl, kad sumažėja seilių išsiskyrimas. Dėl šios priežasties sunkiau nusiplauna maisto likučiai ir suprastėja burnos higienos būklė. Burnos sausumo priežastys yra įvairios: pavyzdžiui, gali būti ligų simptomas, taip pat pašalinis kai kurių vaistų poveikis, nerimas, depresija ir t.t.

Maistas, gėrimai ir medikamentai Maiste yra įvairiausių cheminių junginių, kurie gali patekti į kraujotaką ir išeiti per plaučius. Žinoma, įvairūs medikamentai irgi gali paveikti iškvepiamo oro kvapą. Visa tai dingsta, jeigu nustojama vartoti nemalonų kvapą sukeliančius produktus.

Parengė Justė Šovinytė

40 MAMA ir TĖTIS

2012 Gruodis

Rūkymas Rūkantieji taip pat nepasižymi geru burnos kvapu. Tačiau rūkymas didina riziką susirgti dantenų ligomis, dėl to gali atsirasti nemalonus burnos kvapas.

Nesandarios dantų karūnėlės Po dantų karūnėlėmis kaupiasi maisto likučiai, kurie pūvant sukelia prastą burnos kvapą.

Dietos Jeigu žmogus staigiai lieknėja, organizme esantys riebalai ima intensyviai skaidytis. Jų skilimo elementai išsiskiria kvėpuojant. Ėduonis Blogą kvapą gali sukelti ėduonis. Dantyse, kurie yra pažeisti, emalio plyšiuose, senose, aptrupėjusiose plombose yra be galo daug mikrobų. Dėl šios priežasties patartina kartais apsilankyti pas burnos higienistą.

aiva...

Jei ŽOdŽiai

nedvelkia g

Iš burnos sklindantis prastas kvapas – dažna problema. Blogiausia yra tai, kad patys galime nė nepajausti, jog iškvepiamas oras skleidžia nemalonų kvapą mūsų pašnekovams. Nuo prasto burnos kvapo kenčia daugiau nei devyniasdešimt milijonų žmonių. Iš kur atsiranda šis nemalonumas ir kaip jo atsikratyti?

Parodontozė Parodontozė – lėtinis dantis supančių audinių uždegimas, kurį sukelia mikrobai. Jeigu ši liga paaštrėja, atsiranda nemalonus burnos kvapas.

Nosies ir gerklės uždegimai Neretai prastą burnos kvapą sukelia tonzilitas ir sinusitas. Šias ligas sukelia bakterijos, esančios burnos ertmėje.

Virškinimo ligos Stipriai nemalonų burnos kvapą sukelia skrandžio ir kepenų negalavimai. Jeigu graužia rėmuo, pykina ar prastai virškina, būtina kreiptis į vidaus ligų gydytojus.

Stresas Patiriant stresą blogėja burnos kvapas, todėl patartina gerti daug skysčių bei vartoti citrusinių vaisių, kurie skatina intensyviau veikti seilių liaukas.

keleTaS PaTaRiMŲ, PadĖSianČiŲ aTSikRaTYTi PRaSTO BURnOS kvaPO

Rūpinimasis burnos higiena Prastas kvapas dažniausiai atsiranda tada, kai burnos higiena nėra pakankamai prižiūrėta.

Kaip jau buvo minėta, tokį kvapą sukelia burnoje susikaupusios bakterijos bei užsilikę maisto likučiai, todėl tiesiog būtina valytis dantis ne tik dantų šepetėliu, bet ir tarpdančių siūlu. Žinoma, ypatingai svarbu nepamiršti valyti ir liežuvį.

Kramtomoji guma Kramtomoji guma yra viena geriausių priemonių, malšinančių šį nemalonumą. Kodėl? Ji skatina seilių susidarymą, kurios nuplauna maisto daleles ir bakterijas. Bent dalis prasto kvapo tikrai bus pašalinta.

Nepamirškime gerti vandens Kodėl reikia gerti vandenį? Todėl, kad vanduo mažina bakterijas, esančias burnoje. Kai sumažėja bakterijų, silpsta ir prastas burnos kvapas. Vanduo apskritai yra naudingas sveikatai.

Sveikata

Padėti gali kiekvienas VAIKAI – TAI GYVI LAIŠKAI, SIUNČIAMI Į ATEITĮ.

Neil Postman

Artėjant gražiausioms ir jaukiausioms metų šventėms dažnas iš mūsų prisimena ne tik savo artimuosius ir draugus, bet ir tuos, kuriems likimas pagailėjo sveikatos, artimųjų meilės. Viena iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės dalių – sergantys vaikai. Ypač jautri tema – vėžiu sergantys mažieji. Tai viena iš vaikų mirtingumo priežasčių, su kuriomis kovoja ne tik mokslininkai, vaistų kūrėjai, medikai, bet ir visi visuomenės nariai.

Be to, šiems ligoniukams ypač reikia ne tik gydymo, bet ir atjautos, palaikymo, draugystės. Liga nesirenka: ji pakerta ir laimingų šeimų mažuosius, ir vaikus, kurie neturi artimųjų. Jie gydomi vienodai, bet tas saugumo jausmas, kurį sukuria artimų žmonių buvimas šalia, dažnai skiriasi...

Dėl šių priežasčių dvi mamos – fotomenininkė Eglė Mėlinauskienė ir žurnalistė Rūta Mikelkevičiūtė – įsteigė paramos ir labdaros fondą „MAMŲ UNIJA“. Skirtingo amžiaus, skirtingų profesijų, turinčios labai skirtingą gyvenimo patirtį, bet vedinos vieno tikslo – padėti onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams ir juos auginančioms šeimoms, pildyti sergančių vaikų svajones (kai kurios jų, deja, būna paskutinės), padėti tėvams gauti kvalifikuotą psichologo pagalbą, sužinoti būtiną informaciją apie gydymą, reabilitaciją, kurti jaukesnę sergančio vaiko aplinką ir bendradarbiauti su medikais. „MAMŲ UNIJA“ buvo įkurta dėl kelių priežasčių: dėl to, kad valstybė neįstengia pasirūpinti mūsų vaikais ir šeimomis taip, kaip norėtų kiekviena mama; dėl to, kad viena iš fondo įkūrėjų irgi sirgo vėžiu, todėl puikiai žino, jog vaikui toks išbandymas yra per sunkus; dėl to, kad svarbu žinoti, jog, jeigu kas nutiktų, – mūsų visų vaikai turi tai, kas geriausia. „Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad onkologinės ligos nepagydomos. Tai nėra tiesa – 80 proc. vaikų pasveiksta. Svarbi ankstyva diagnostika. Taip pat manoma, kad gali padėti tik pinigų aukojimas. Tačiau la-

Eglės Mėlynauskienės nuot.

bai svarbi pagalba dovanojant savo laiką“, – sako fondo vadovė Eglė Mėlinauskienė.

Jos manymu, labdarystė – ne šventinis ar momentinis aktas. Tai nuolatinė žmogaus būsena – noras remti, globoti, aukoti, rūpintis. Be to, turint nuolatinių rėmėjų daug paprasčiau planuoti paramą į priekį, žadėti pagalbą šeimoms, kurioms reikia ne vienkartinių finansinių injekcijų. Gydymas nuo onkologinių ligų tęsiasi labai ilgai – mėnesiais ar metais. E. Mėlinauskienė teigia, kad labiausiai pasigendama socialiai atsakingo verslo dėmesio.

Padėti gali kiekvienas – nuo didžiausių verslo bendrovių iki paprasto visuomenės atstovo. „Pagalbos reikėtų įvairios: pradedant savanoriška veikla, skiriant savo laiką, baigiant finansine parama. Savanoriškoje veikloje mums labai trūksta įvairių sričių specialistų pagalbos: projektų rašymo, informacinių technologijų, viešinimo specialistų“, – sako fondo vadovė ir kviečia pagalvoti, kuo AŠ galiu būti naudingas.

Pastaruoju metu pagausėjo gražių pavyzdžių, kaip prie pagalbos onkologiniams ligoniukams prisideda ir užsienyje gyvenantys lietuviai. Lietuvą pasiekia siuntos, kurios perduodamos sergančiųjų šeimoms ar ligoninių Kaune ir Vilniuje personalui.

Pagalbininkai iš Didžiosios Britanijos, Danijos, Vokietijos, Norvegijos ir kitų šalių kaip skruzdėlės krauna didžiulį gerumo skruzdėlyną. Vaikams perduodamos ypač gydymo periodu svarbios, bet brangios sauskelnės, žaislai, rūbeliai (pačių mamų megztos kojinės ar kepurės, šiltos ir jaukios pižamos).

Besidžiaugdama tuo, vis dėlto fondo vadovė pasakoja: „Pagalbos reikia įvairios

– tiek finansinės, tiek socialinės, psichologinės. Jei šeimoje apserga vaikas, vienas šeimos narys netenka darbo, nes turi rūpintis vaiku. Jei yra antras mažametis vaikas, jis taip pat nukenčia dėl tėvų dėmesio stokos. Neretai tėvai įkrenta į didelę psichologinę duobę, iš kurios be specialistų pagalbos retai pavyksta išsikapstyti. Reikia pinigų slaugos priemonėms, geresnio maitinimo sergančiam vaikui. Kartais tenka mokėti ir už tyrimus bei vaistus gydantis ambulatoriškai, kurių ligonių kasos nekompensuoja.“ Vien todėl paramos prašoma taip drąsiai ir garsiai – nes jos REIKIA. Visokios – finansinės, psichologinės. Gydymą ligoninėje valstybė visiškai finansuoja.

Deja, egzistuoja slaugos, taip pat kai kurių tyrimų bei vaistų, kurių ligonių kasos nekompensuoja, gydantis ambulatoriškai, problema.

Vis dėl to galime kartu pasidžiaugti, kad Lietuvoje jau gimsta paramos, labdaros ir rėmimo tradicijos. Jas kurti padeda įvairios socialinės iniciatyvos, televizijų akcijos, pavienių asmenų pavyzdžiai, paramos fondai. Džiugu, kad pagalbos prašymams dažnai nelieka abejingų. Pastaraisiais metais labdara ypač priartėjo prie paprastų žmonių – tereikia išsiųsti trumpąją žinutę ar nusipirkti vaikų pieštą atviruką – ir tu jau prisidedi prie to, kad tie, kuriems labiausiai reikia, nusišypsotų ar bent akimirką pasijaustų svarbesni. Nes kaip sakė lapė Mažajam princui: „Štai kokia mano paslaptis. Ji labai paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis“ (Antuanas de Sent-Egziuperi).

Parengė Greta Domaninienė 2012 Gruodis

MAMA ir TĖTIS

41

Mūsų rūpesčiai

KALĖDINĖS DEKORACIJOS

Kūčios ir Kalėdos – tai šeimos šventės, kurių taip laukia vaikai ir suaugusieji, į kurias susirenka artimiausi ir brangiausi žmonės. Neatsiejama šių švenčių dalis – kalėdinės eglutės, papuošalai, apšvietimas – smulkmenos, kurios sustiprina švenčių laukimą. Nuo kada mes puošiame eglutes?

Pirmoji kalėdinė eglutė minima 1419 metais. Tada Vokietijos pietuose Freiburgo kepykla papuošė eglę vaisiais, riešutais ir savo gaminiais, kuriuos, pasibaigus šventėms, vaikai galėjo nusiskinti. Taigi, paprotys puošti kalėdinę eglutę kilęs iš Vokietijos. Kai kurie istorikai kalėdinių eglučių tradiciją sieja tik su XVII amžiumi, kadangi tuomet medelius imta puošti ne tik saldumynais ir vaisiais, bet ir žvakutėmis, o vėliau ir stikliniais papuošalais bei girliandomis, kurios ant eglučių pirmą kartą uždegtos 1830 metais.

Advento dienoms baigiantis, daugelis pradėjome rūpintis kaip Kalėdoms šventiškai ir saugiai papuošti savo namus. Primename, kad pagal Žaislų saugos techninį reglamentą (Žin., 2004, Nr. 11-300), nuo 2004-ųjų metų eglučių žaisliukai, kaip buvome įpratę juos vadinti, dabar yra priskiriami ne žaislams, o Kalėdų papuošalams, t. y. – jie žaislais nelaikomi.

Jeigu ieškosite šventėms ne tikros, o dirbtinės eglutės, atkreipkite dėmesį, ar yra pažymėta, jog ji atspari ugniai. Eglutės papuošalus patartina rinktis taip pat atsparius ugniai.

Kita šventinė dekoracija – tai elektrinės girliandos, kurios kaip ir visi elektrotechnikos gaminiai turi atitikti jiems nustatytus reikalavimus. Saugios girliandos turi būti pažymėtos CE ženklu. Prieš kabindami girliandą ant eglutės, atidžiai perskaitykite naudojimo instrukciją, jei girlianda naudojama ne pirmus metus, būtina įsitikinti, ar nėra perdegusių lempučių.

Negalima naudoti elektrinių girliandų ant metalizuotų medelių, elektros srovė iš pažeistos girliandos gali nutekėti ir sukelti elektros smūgio pavojų. Girliandų laidus patartina nutiesti palei sieną, kad netrukdytų vaikščioti, nekeltų pavojaus užkliūti ir susižeisti. Jei elektrinės girliandos bus naudojamos lauke, prieš tai įsitikinkite, ar iš tiesų jos tam skirtos. Netvirtinkite jų vinimis ar aštriais smeigtukais, girliandas nukabinant – negalima jų traukti.

Einant miegoti ar išeinant iš namų, elektrines girliandas visada reikėtų išjungti, nes gali įvykti trumpasis jungimas, galintis sukelti gaisrą.

Naujas dekoravimo akcentas – dirbtinis sniegas ar šerkšnas. Patariama pirmiausiai perskaityti jų naudojimo instrukciją, dirbti su pirštinėmis, flakoną nukreipus nuo savęs, kad išvengtumėte odos ar kvėpavimo takų sudirginimo.

Jei namuose yra mažų vaikų, reikėtų ypač pasirūpinti dekoracijų saugumu, eglutę puošti nedūžtančiais, neaštriais papuošalais, jei puošybai naudojamos smulkios detalės, jos turėtų būti pakabintos taip, kad jų nepasiektų mažieji, nes žaisdami jie gali užspringti. Elektrinės girliandos taip pat turėtų kabėti aukščiau nuo žemės.

Norėdami šventes paįvairinti fejerverkais, prieš naudojimą atidžiai perskaitykite pirotechnikos gaminių naudojimo instrukcijas ir būtinai jų laikykitės.

Karnavalinėse kaukėse turi būti pakankamas vėdinimo plotas, kad vaikui nepritrūktų oro.

Karnavaliniai kostiumai neturi būti pagaminti iš lengvai užsidegančių medžiagų.

Saugių Jums, mielieji, švenčių!

Parengė SMLPC Vaikų sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Rūta Burbienė

42 MAMA ir TĖTIS

2012 Gruodis

2012 Gruodis

MAMA ir Tﾄ傍IS

43

Šunys.

saMOJedai

Dolli Baltas Vilkas, veislynas „Izidė“, nuotr. G.Vyšniauskaitės

Samojedai – iš šiaurės vakarų Sibiro kraštų kilę šunys, pavadinti juos auginusių klajoklių Samojedų genčių vardu. Šios gentys klajodavo su elnių bandomis, nuolat ieškodamos vietų, kur elniai turėtų kuo maitintis. Stiprūs, šalčiui pakantūs šunys atliko svarbų vaidmenį klajoklių gyvenime – padėdavo prižiūrėti ir suvaldyti elnių bandas, gindavo elnius nuo nuožmių Arkties plėšrūnų. Samojedų šunys buvo puikūs pagalbininkai lokių medžioklėje, padėdavo vilkti roges ar valtis. Klajokliai šiuos šunis laikė šeimos nariais, jie gyveno kilnojamuose būstuose kartu su žmonėmis, viena iš jų užduočių buvo šildyti vaikus naktimis.

1800-ųjų pabaigoje samojedų veislės šunys pirmą kartą atvežti į Angliją. Vienas jų buvo pristatytas karalienei Aleksandrai, kuri ir išgarsino šią veislę. Karalienės šunų geneologijos medis vis dar gyvas – tolimi jų palikuoniai gyvena ir dabar. 1906-aisiais pirmasis samojedas pasiekė ir JAV. Tai buvo Rusijos didžiojo kunigaikščio Mikalojaus dovana. Tuo laiku samojedai pradėti kinkyti į roges – pastebėta, kad jie daug „sukalbamesni” nei kiti kinkinių šunys. 1900-ųjų pradžioje samojedų kinkinių komandos, suformuotos ekspedicijai į Antarktidą, sėkmingai pasiekė Pietų ašigalį. Tokie žygdarbiai ir puiki šios veislės šunų išvaizda pelnė didžiules amerikiečių simpatijas – samojedai tapo ypač populiarūs.

Izidė Bella, nuot. G.Vyšniauskaitės

Energingumas Krūvio poreikis Žaismingumas Prieraišumas Elgesys su kitais šunimis Elgesys su kitais gyvūnais Elgesys su nepažįstamaisiais Dresavimas Sarginis šuo Gebėjimas saugoti Priežiūra Atsparumas šalčiui Atsparumas karščiui

VIDUTINIŠKAS VIDUTINIŠKAS LABAI ŽAISMINGAS LABAI PRIERAIŠUS DRAUGIŠKAS LABAI DRAUGIŠKAS LABAI DRAUGIŠKAS NESUDĖTINGAS GERAS NEDIDELIS VIDUTINIŠKA AUKŠTAS ŽEMAS

Žiūrėkite naujausias „dogs 101“ laidas

gruodžio mėn. darbo dienomis

17.20 val.

Bendra charakteristika Somojedai – stiprūs, judrūs, orios ir grakščios išvaizdos šunys. Nors ir nemažo ūgio – iki 65 cm, šie šunys pasižymi kompaktiškumu. Jų stipriuose ir raumeninguose kūnuose tobulai dera galia, greitis, judrumas ir ištvermė. Šiltas samojedų kailis leidžia jiems nesunkiai ištverti atšiaurias oro sąlygas, o šiltuoju metų sezonu apsaugo nuo per didelio karščio. Išorinis kailio sluoksnis šiurkštus, plaukai tiesūs, žavintys sidabriniu blizgesiu, poplaukis – švelnus ir storas. Savo išraiška samojedai primena linksmus animacinių filmukų herojus – dėl pakeltų lūpų kampučių atrodo, kad šie šunys šypsosi. Švelnus ir žaismingas samojedas – šeimai tinkantis augintinis: puikus draugas suaugusiems ir geras žaidimų kompanionas bet kokio amžiaus vaikams. Tai yra gaujos šuo, nemėgstantis vienatvės. Jis yra draugiškas su nepažįstamaisiais, retai veliasi į peštynes su kitais gyvūnais, dėl gaujos instinkto sutaria ir su kitais šunimis. Namuose išauklėtas šuo elgiasi protingai, yra ramus ir paklusnus, tačiau viduje slypinčiam išdaigininkui būtinas kasdieninis fizinis krūvis. Negavęs pakankamai veiklos samojedas ims nuobodžiauti ir krėsti pokštus, kurie nebūtinai pradžiugins šeimininką. Šios veislės šuo savarankiškas ir gali būti kiek užsispyręs, bet norėdamas įtikti šeimininkui klusniai reaguoja į jo nurodymus, visada bando suprasti, ko iš jo norima.

Dolli Baltas Vilkas su šuniukais, veislynas “Izidė”, nuotr. G.Vyšniauskaitės

Priežiūra ir sveikata

Judrūs samojedų veislės šunys visiškai netiks svajojantiems apie ramų ir tingų augintinį. Šiems šunims kasdien būtina gera treniruotė – ilgas pasivaikščiojimas, bėgiojimas, žaidimai. Samojedai mėgsta šaltą orą, todėl gali gyventi lauke, tačiau turi didelį norą būti kartu su šeimininkais jų gyvenamosiose patalpose.

Samojedai labai švarūs šunys, neturintys šunims būdingo kvapo. Tankus jų kailis turi savybę išlikti akinamai baltas, plaukų galiukai gali turėti nežymų biskvito atspalvį. Nepriekaištingai kailio išvaizdai palaikyti reikalingas dažnas šukavimas. Būtina prižiūrėti, kad kailis nesusiveltų. Dažnai maudyti samojedų nepatartina – taip kailis gali prarasti gebėjimą savaime apsivalyti. Kirpimas šiems šunims taip pat nereikalingas, nebent letenėlių padailinimui. Samojedų plaukai gali būti naudojami mezginiams – jų vilna malšina sąnarių ir raumenų skausmus.

Samojedai išgyvena maždaug 10-12 metų. Jie iš prigimties pasižymi gera sveikata.

Gali pasitaikyti displazijos atvejų, patartina atlikti akių tyrimus, stebėti virškinimo veiklą.

Parengta bendradarbiaujant su Animal Planet ir veislynu ,,Izidė”

2012 Gruodis

MAMA ir TĖTIS

45

Šeimyninis 2013 Mamai 2013 metais mamytės - Avinukai pasižymės ypatingu moteriškumu, noru puoštis, rūpintis savo vaikučiu, vyru

ir namų jaukumu. Apskritai, 2013 metais išleisite daugiau pinigų kūno priežiūrai, estetikai, namų grožiui ir komfortui.

Pamėginkite šiais metais dažniau nukeliauti su vyru ir vaikučiu į teatrą - tai suteiks visai šeimai nepakartojamų akimirkų.

Tėčiui Tėvelis - Avinukas šiais metais bus labai darbingas, rūpės „greiti“ pinigai ir kaip aprūpinti šeimą. Patarimas vairuokite lėčiau ir atsargiau, kad netektų vėliau pyktis su antrąja puse. O jei jau susipykote, taikykitės naudodami gėlių puokštės taktiką, kurią pats sudėliokite gėlių parduotuvėje - gi turite nuostabų estetikos jausmą. vaikui 2013 metais vaikutis - Avinukas gali parodyti savo išskirtinius gebėjimus menui, nustebinti originalumu ir išmėginti tėvelius savo charakterio tvirtumu. Leiskite vaikui pasireikšti ir tegu jis jaučiasi, kad gali daryti ką nori - naudokite gudrumą, o ne prievartą ir tai pasiteisins visais 2013 metais.

Mamai Mamytės - Jautukai šiais metais finansiškai jausis užtikrintai. Šeima teiks laimę, vaikelis džiugins, galite drąsiai

planuoti visas atostogų detales, apie kurias svajoja visa šeima. Dažniau apdovanokite vyrą išskirtiniu vakaru dviese - jis to tikrai nusipelnė visais 2013 metais.

Tėčiui Tėvelis - Jautukas 2013 metais jausis lyg ant sparnų - meilė ir santarvė vyraus namuose, norėsis dar daugiau gėrybių parnešti į namus. Jei svarstėte apie sportą - pradėkite šiais metais. Būsite atlaidesnis vaikų išdaigoms, nors reikėtų būti kiek griežtesniam. Netikėtai pats sau galite pradėti domėtis šokiu ar kitais estetiniais dalykėliais. vaikui 2013 metais vaikutis bus ypač kūrybingas ir užduos konkrečių klausimų, kurie gali sugluminti tėvelius. Atžalai rūpės tokie dalykėliai, kurie ir suaugusiems atrodo neaiškūs. Pasiskaitykite literatūros ir pasistenkite atsakinėti kiek įmanoma konkrečiau bei leiskite vaikui pamąstyti apie tai pačiam.

Mamai 2013 metais mamytės - Dvyniai bus sėkmingos reikaluose, susietuose su bendravimu, komunikacija, darbu. Jei

nedirbate, galite pradėti ilgėtis kolegų, darbo rutinos, kelionių. Pasistenkite pažvelgti į savo šeimą naujai ir pasidžiaukite savo mažuoju turteliu. Grožis ir namų reikalai šiais metais nukeliaus į antrąjį planą, todėl leiskite sutuoktiniui padėti namų ūkyje.

Tėčiui Tėvelis - Dvyniai šiais metais ypač palankiai vyks į užsienio komandiruotes, kurios gali atnešti teigiamų materialinių pasikeitimų Jūsų gyvenime. Nuojauta ir mokėjimas bendrauti šiais metais darys didelę įtaką tiek darbiniuose reikaluose, tiek šeimoje. 2013 metai daugiau kalbėkite su savo antrąja puse, kad neatrodytų, jog rūpi tik darbas ir kelionės. vaikui Vaikutis - Dvynys jausis laimingas, gavęs naujų įdomių knygelių apie svetimas kultūras ar šalis, lavinamųjų žaislų, originalių konstruktorių. Šiais, 2013 metais, atžala gali nustebinti naujais užsienietiškais žodžiais, kuriuos išmoks ypač greitai. Puikus metas pradėti lankyti mokymo - ugdymo įstaigas.

Mamai Mamytė - Vėžys 2013 metais bus rimtai nusiteikusi padaryti vaiką, vyrą ir visus aplinkinius tokiais, kokius norės

matyti. Iš tokio noro gali kilti nesutarimai su antrąja puse ar pasireikšti nauji vaiko „ožiukai”. Pasistenkite suteikti apsisprendimo laisvę ir kitiems, nors ir jaučiate, kad viską žinote daug geriau nei kiti.

Tėčiui Tėvelis - Vėžys šiais metais gali turėti kiek daugiau nesklandumų su technika - gali gesti automobilis ar strigti kompiuteris, telefonas. Neišliekite savo įniršio šeimoje, o ramiai pabūkite namie be darbo reikalų. Ar tiesiog išeikite visa šeima pasivaikščioti. vaikui Vaikutis bus ypač smalsutis šiais metais - laužys žaisliukus, nes norės pažiūrėti iš ko susideda ar kaip veikia, išmoks naujų dalykų prie kompiuterio. Sukurkite savo atžalai atskirą apribotą kompiuterio paskyrą, kad vėliau netektų gailėti prarastų duomenų.

Mamai 2013 metai mamytėms - Liūtams žada malonius rūpesčius namie. Norėsis visus apgaubti savo švelnumu, pasi-

rūpinti kiekvienu šeimos nariu, tačiau galite tai daryti kiek įkyrokai - jauskite saiką ir ribas. Po sunkios darbo dienos namie tikrai nusipelnote išskirtinio dėmesio vakare, dažniau užsiminkite apie tai savo antrąjai pusei.

Tėčiui Liūtas - karalius tėvelis taps naminiu katinu. Nebijosite imtis visų namų ruošos darbų, tik leiskite ir kitiems suteikti galimybę ką nors nuveikti. Būdami darbe mąstysite apie namus. Šiais metais galite pagerinti santykius su atžalomis, nes vaikučiai gerbs ir mylės tokį rūpestingą tėvelį. vaikui 2013 metais vaikutis - Liūtas taps sėslus ir naminis, jį traukte trauks įprasta namų aplinka. Namų sienos bus ypač mielos, todėl galite duoti namų tvarkymo darbų ir tai mažasis Liūtukas atliks neniurzgėdamas. Jei šiais metais vaikas pradės lankyti ugdymo įstaigą, darykite tai palaipsniui - dažnai išeikite pasivaikščioti aplink būsimą darželį ar mokyklą.

Mamai Mamytės - Mergelės 2013 metais bus žingeidžios, norės pažinti pasaulį, keliauti, dalyvauti intelektualiose

diskusijose, domins pasaulio naujienos. Namie sieksite harmonijos santykiuose, būsite tolerantiškesnės. Nenustebkite, kad vakare per televizorių vietoje šokių projektų žiūrėsite žinias ar politines laidas.

Tėčiui 2013 metais tėveliai - Mergelės taps kantresni kitų jausmams ir poreikiams, geriau supras aplinkinių poelgių motyvus, demonstruos taikingumą ir kompromisus. Šeimoje pagerės santykiai, o esant nesutarimams ieškosite bendrų sąlyčio taškų. Šiais metais vyrų - Mergelių žmonos didžiuosis turėdamos tokius protingus ir kultūringus vyrus. vaikui Vaikučiui - Mergelei 2013 metais nusimato sėkmė mokantis naujų dalykų, vaikas bus ištvermingas, nuoširdžiai ir atkakliai sieks žinių. Šiais metais palanku pradėti lankyti mokyklą. Būdamas ir taip geras vaikas, 2013 metais demonstruos ypatingą taikingumą ne tik šeimoje.

46 MAMA ir TĖTIS www.permainos.lt

2012 Gruodis

metų horoskopas Mamai 2013 metais mamytės - Svarstyklės bus ypač žavios ir moteriškos. Rūpės grožis, būsite emociškai jautresnė ir

labiau pažeidžiama žodžiais bei kiek kraštutiniška. Norėsite gėlių. Geras metas atgaivinti savo vyro karštus jausmus, tik neleiskite jam pernelyg pavyduliauti.

Tėčiui Šie metai bus žaižaruojantys, pasižymėsite humoru, greita reakcija ir skubiais apsisprendimais. Tai yra metai, kai prabanga ir gyvenimo kokybė bus svarbi gyvenimo detalė. Ypatingi džiaugsmai laukia bendraujant su vaikais. Geras metas pirkti senai suplanuotą brangų daiktą. vaikui 2013 metais vaikutis - Svarstyklė gali tapti neklaužada mokslo reikaluose. Bus sunku susikoncentruoti į vieną dalyką, nes domins pašaliniai, tačiau gali padėti griežtumas. Turėtumėte leisti vaikui gerai išsidūkti ar pasportuoti prieš sėdant ruošti pamokų.

Mamai Mamytė - Skorpionas bus rimtai nusiteikusi visais 2013 metais. Rūpės šeimos biudžetas, taigi tinkamas laikas

pradėti vesti namų finansinę apskaitą ir apskritai taupyti. Tai geras metas pradėti keisti visos šeimos požiūrį į finansinius reikalus.

Tėčiui 2013 metais tėvelis - Skorpionas gali būti kiek sudirgęs dėl nenumatytų išlaidų, kurios šiais metais kartas nuo karto atsiras. Sieksite tvarkos namie, būsite praktiškas. Puikus metas peržvelgti savo pajamas bei išlaidas ir padaryti atitinkamas išvadas, kurios pravers ateityje. vaikui Vaikutis- Skorpionas šiais metais atrodys rimtesnis ir norės būti užaugusiu. Nenustebkite, jei 2013 metais dažnai išgirsite klausimus „Ar aš jau didelis/ė?” ir „Ar aš jau užaugau?”. Vaikas imsis padėti namų ruošoje ir kopijuos tėvelių tarpusavio elgesio modelį, tad tinkamai elkitės.

Mamai 2013 metai mamytei - Šauliui gali pasireikšti praktiškumas ir originalumas namų ūkio reikaluose. Gali pradėti rūpėti kuo atžala nori būti užaugusi - stengsitės pastebėti vaiko talentus ir iškvosti kuo vaikas nori būti užaugęs.

Tėčiui Tėveliui - Šauliui rūpės darbas, karjera ir kaip padaryti pasaulį geresne vieta visiems. Būsite pastabus, originalus ir šmaikštus bei labiau auklėsite savo atžalas. 2013 metais tėveliui bus svarbu, kad namie vyrautų švara ir tvarka.

vaikui Vaikučiui - Šauliui 2013 metais pradės rūpėti, kad santykiai su tėvais būtų ypač geri, mokysis gyvenimo pamo-

kų iš tėvų. Parodykite vaikučiui gražų pavyzdį ir jis tai atkartos. Palanku pradėti lankyti kūrybinius būrelius, ypač teatro ar šokių.

Mamai 2013 metai mamytei - Ožiaragiui atneš daug bendravimo, komunikacijos. Galimos netikėtos kelionės ir

malonios diskusijos su antrąja puse, kurios prives prie gerų permainų gyvenime. Ypač sėkmingai dalyvausite interneto forumuose, kur pasisakymai ir gauta informacija maloniai nustebins.

Tėčiui Šie metai gali atnešti naują požiūrį į gyvenimą. Galite netikėtai pradėti domėtis socialiniais dalykais, galbūt atrasti naują gyvenimo būdą. Santykiai šeimoje taps taikesni ir laisvesni. Būtų gerai, jei 2013 metais mažą dalį pajamų aukotumėte labdarai - taip suvoksite naujus dalykus. vaikui Vaikutis - Ožiaragis 2013 metais pasižymės noru atrasti naujų dalykų, tačiau domins tik tos veiklos, kurios bus įdomios. Todėl tėveliai turėtų gudriai pateikti naujus dalykus, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nuobodūs vaikučiui. Šiais metais gerai pradėti lankyti būrelius, naujus užsiėmimus ir plėsti draugų ratą.

Mamai Jūsų 2013 metai bus kaip niekad darbingi, o jei nedirbate, galite pradėti mąstyti apie būsimą darbą ir jau

ieškoti auklės. Šiais metais reikėtų truputį save pristabdyti ir kartais pailsėti nuo naminių rūpesčių. Puikus metas pradėti sportuoti.

Tėčiui Tėvelis - Vandenis šiais metais degs noru pakeisti socialinę aplinką, mokys atžalas naujų dalykų apie pasaulį.

Ir tai darys su įkvėpimu. Gerai seksis darbas, susietas su IT. 2013 metais tėvelis gali nustebinti vaikučius ir antrąją pusę parnešdamas namo beglobį kačiuką ar šuniuką. vaikui Vaikutis - Vandenis 2013 metais bus žingeidus ir smalsus, gerai seksis mokytis ir ypač domins nauji dalykai apie keliones, naujus kraštus. Šiais metais patartina leisti vaikui paprasčiau žiūrėti į pareigas ir skirti daugiau laiko kūrybai.

Geras metas pradėti mokytis muzikos ir meno.

Mamai Šiais metais kasdieniai klausimai taps gyvenimo dalimi, tokia savotiška rutina trauks ir nesinorės jokių permai-

nų. Namuose jausitės gerai - lyg savo tvirtovėje. Tik paklauskite antrosios pusės ir vaikučio ko nori jie, bei taikykitės prie visos šeimos norų.

Tėčiui Tėvelis - Žuvis 2013 metais gali būti užsidaręs savo pasaulyje. Jis dirbs nuolatinius darbus, tačiau su vaikais gali atsiskleisti (pvz., pradėti pasakoti savo kūrybos istorijas ir tokias pasakas, kad atžalos klausys išsižioję). Galite susidurti su laikinais technikos gedimais, kurie, atrodytų, pasitaisys patys. vaikui Šiais metais vaiko požiūris į mokymąsi bus nuobodus, jei teks „kalti” tekstus atmintinai - norėsis visur panaudoti savo nemenką kūrybiškumą, kurio vaikas - Žuvis turi daugiau, nei kuris nors kitas.

Leiskite vaikui pačiam pasirinkti ką nori mokytis, tik turėsite nejučia nukreipti jo dėmesį į naudingą, bet nuobodesnį dalyką.

2012 Gruodis MAMA ir TĖTIS 47 Sudarė Permainų astrologijos narys Aidas David

Santykiai

APIE MEILĘ, MOTINYSTĘ, GIMTIES PASLAPTIS IR KŪRYBOS PRASMĘ Ties Naujųjų metų slenksčiu kiekvienas susimąstome apie savo gyvenimo kelionę, įvertiname pastangas atskleisti savo gabumus, pasiekti tam tikrus tikslus ir klausiame savęs, ar lūkesčiai išsipildė. Dažnas pagalvojame, kad gyvenimo kelionė iš tiesų yra kelionė į save. Savęs ieškojimas ir atradimai - tai neatsiejama nuo to, ką veikiame, mąstome, kuriame. Kaunietei psichologei, menininkei Karolinai Vitkauskaitei Tarnauskienei pati įdomiausia kelionė į save - meninė kūryba. Apie tai, ką jauna mama atranda pati sau, ką dovanoja kitiems ir dar daugiau ji papasakojo žurnalui “Mama ir Tėtis”.

Meninė kūryba yra vienas iš stebuklų – nežinia, iš ko randasi ir į ką veda. Papasakok, kaip ir kodėl pradėjai piešti, kurti teminius paveikslus?

Ne vienas esame girdėję, kad gyvenimo krizės mus keičia, kad pavykus jas įveikti mes sustiprėjame, o dažnai ir atveriame savyje naujus talentus. Šie metai – šventinis mano kūrybos jubiliejus, kadangi sukanka 10 metų nuo kūrybos, tokios, kokia ją matote šiandien, pradžios. Tada išgyvenau sunkų metą, jaučiausi labai palaužta, kaip ir dažnai nutinka jaunam žmogui man tiesiog nieko nebesinorėjo. Bet kilo tokia mintis, nuo kurios pradėjau kapstytis – „gyventi vis tiek reikia, tad kodėl gi nepasistengus iš viso to, ką turiu, padaryti geriausia, ką galiu“. Pamažu vidus pradėjo šviesėti, mintys giedrėti ir tame kontekste pajutau didelį norą piešti. Pradžioje gimė ornamentiniai, mandalas primenantys piešiniai (nors apie

„DĖKINGUMAS“

48 MAMA ir TĖTIS

2012 Gruodis

tai, kad tokio tipo piešiniai vadinami mandalomis sužinojau tik po kelių metų, kai vienas žmogus manęs apie tai pasiteiravo). Nesivaikiau jokių esamų standartų, nenorėjau įtilpti į jokius kūrybos rėmus, savęs priskirti prie vienokios ar kitokios kūrybos šalininkų. Tiesiog dariau taip, kaip liepia širdis - dažnai protas nežino ko mums reikia, tad aš ir negalvodavau nei kaip piešiu, nei kas iš to gausis, leisdavau rankai įgyvendinti sielos troškimus, kurti taip kaip jai patinka. Laikui bėgant gimė noras nupiešti teminių piešinių, kuriais galėčiau išreikšti įvairius pamąstymus ir pajautimus.

Tais pamąstymais norėjosi pasidalinti ne ką mažiau nei pačiais paveikslais, todėl parodose mano paveikslus lydi prierašai.

Kūryba ir gyvenimo kasdienybė. Kaip tai įtakoja viena kitą?

Mano gyvenimą lydi kūryba - ji paantrina tai, ką tenka patirti. Ir atvirkščiai - savo gyvenimu išpildau savo kūrybą: kartą sužinojusi,

„INICIACIJA Į PAŽINIMĄ“ supratusi, išjautusi, tampu kitokia, nebegaliu kartoti to, kas pasenę ir jau nebeatitinka dabartinio vidinio intuityviojo žinojimo. Tą intuityvųjį žinojimą dovanoja sąmoningumas, gimstantis ir besiplečiantis kūrybos metu, pats kūrybos procesas dovanoja gilią vidinę ramybę, kurioje - ir tik joje - mes tampame pajėgūs išgirsti ir suvokti DAUGIAU. Pirmosiose parodose eksponuoti Tavo darbai patraukė lankytojų dėmesį rytietiška ornamentika ir kerinčia spalvų bei linijų harmonija. Paskutinieji darbai jau gerokai skiriasi nuo pirmųjų - jie filosofiniai, liudijantys apie žmogaus išgyvenimus, savasties paieškas. Be to, šalia paveikslų atsirado ir tekstai, o šalia naujausiųjų – net eilėraščiai. Kodėl būtent eilėraščiu išreiški paveikslo mintį?

Eilėraštis leidžia rimtas mintis įvilkti į žaismingumo drabužį. Eilėraščio forma mažiau įpareigoja, nes simboline kalba galima vienu metu pasakyti ir daugiau, ir mažiau, nei nori pats autorius. Dažnai ne autorius eilėraščiu, o pats eilėraštis naudojasi autoriumi, kad simboline kalba išreikštų turinčias gimti idėjas. Motinystės tema per daug paslaptinga, per daug intymi, perdaug joje telpa visa ko gražiausio, kad kalbėčiau paprasta proza.

Apie motinystę norisi kalbėti dainingai ir paslaptingai – kad atliepti į tą paslaptį, kurią Dievas motinystėje yra patalpinęs.

Kaip gimė būtent šie parodoje eksponuojami paveikslai motinystės tema?

Pirmosios užuomazgos, t.y. pirmieji piešiniai, lyg besiformuojantis pumpuras radosi netikėtai ir neplanuotai. Gyvenimą aš jaučiu lyg kelionę, laiką - lyg tolumon besidriekiantį kelią, kai nors esi dar tolokai nuo kažkokio tau lemties paskirto įvykio, bet jau jį jauti - lyg pro važiuojančio traukinio langą pamatytum artėjančius naujus vaizdus. Būtent - pamatytum, bet ne pats sukurtum. Mes kuriam planus, keliam tikslus, tačiau jie nėra tie vaizdai, kuriuos pamatome artėjančius pro traukinio langą – savo netolimą ateitį.

Tai, ką pamatome, gali būti labai netikėta ir neplanuota, o jei sugebame pamatyti pakankamai anksti, galbūt spėjame tam geriau pasiruošti. Taip ir aš vieną žvarbią, bet labai jaukią ankstyvo pavasario dieną būdama pajūryje pajutau, o gal išvydau tą įvykį netolimoje ateityje - kad tapsiu motina. Turėjau tuo pasidalinti pirmiausia pati su savimi taip gimė pirmasis piešinys, o iš jo rutuliojosi ir kiti. Paveikslai buvo lyg pirmoji ateisiančio į mano gyvenimą žmogučio - sielos embriono - fazė. Pirma jis pagyveno paveiksluose, žadindamas svajones apie jį, o tada persikėlė į mane iš tikrųjų. Tad visi šie paveikslai motinystės tema yra sukurti mažajam žmogučiui jau esant kartu - iš pradžių mintyse ir jausmuose, vėliau mano kūne ir galiausiai jau man ant rankų. Tikrąja to žodžio prasme

ant rankų, kadangi vienas paveikslas, kuris labai nekantravo būti sukurtas, tenkinosi aplinkybėmis, kada mažulis saldžiai miegodavo pasirėmęs į mano kairę ranką, o dešinioji vedžiodavo piešinio linijas popieriumi.

Klausimas, labai aktualus jaunai moteriai: kaip suderinti alinančią mamos buitį ir menininkės kūrybą, įkvėpimo akimirkas?

Viena mano draugė yra pasakiusi: „Motinystė yra didžiausio kūrybinio įkvėpimo metas, tik kad tai kūrybai visai nebelieka laiko…“ Jai pritariau dėl pirmosios teiginio dalies, o dėl antrosios tuo labiau. Gimus vaikeliui minčių, idėjų, įkvėpimo jauti daugiau nei bet kada anksčiau. Tai toks kūrybinis pakilimas, kad net imi gailėtis – o!, kad taip būtų buvę anksčiau, kiek daug būčiau nuveikusi!

Net kyla užmačių bent trumpam pasprukti nuo vaikelio, turėti laiko sau ir galimybę tą kūrybinį antplūdį išlieti. Tačiau mažylis mažiausiai svajoja apie tai, kad mes kažkur prapultume ir vos šmėstelėjus bent menkiausiam tokiam ketinimui, tuoj pat visa gerkle protestuoja. Ir labai teisingai daro. Kodėl?

Todėl, kad mes elgiamės nesąžiningai: norime sau pasilaikyti tai, kas yra skirta vaikeliui!

Jei su jo atėjimu į pasaulį mumyse gimė tiek naujos energijos, idėjų, įkvėpimo, entuziazmo kurti, tai ar tik ta visa papildoma energija ir nėra skirta būtent jam? Taigi kaip tik jam, o ne kam kitam, privalome tą kūrybinį įkvėpimą ir dovanoti. Ne pasivogti sau, o atiduoti tam, kam ji ir priklauso. Yra posakis, kad „Dievas sukuria žmogų ir jo likimą, vadinasi, sukuria viską, ko tam žmogui reikės gyvenime“. Dabar manau, kad to sukurtojo likimo dalis ir yra naujojo žmogaus motinai duotas kūrybinis įkvėpimas - kad ji nepritrūktų energijos juo rūpindamasi, suteikdama jam šilumą, dėmesį, meilę ir giliausią rūpestį. Tai supratusi, atsipalaidavau ir nebeskubu „ieškoti laiko savo kūrybai“. Kūryba palauks, nes dabar didžiausia kūrybinė misija yra ši - kaip motinystėje išpildyti kūrėją, esančią manyje.

Naujos gyvybės, motinystės tema – amžina ir neišsenkanti. Ką norėtum pasakyti savo bendraamžiams, kuriantiems šeimas, gimdantiems vaikus, ieškantiems savojo buvimo šioje žemėje prasmės?

Atsidavimas meilei, savęs išsižadėjimas, pasiaukojimas dėl kito suteikia be galo daug egzistencinio nusiraminimo. Mažas vaikiukas, kuriam atiduodi savo gyvenimą, teikia netikėtą palaimos jausmą. Daugybė dalykų nutolsta, nublanksta ir jų vietą užima išsikristalizavęs begalinis meilės jausmas. Šia-

me gyvenimo periode motinystė yra tai, kas teikia daugiausia egzistencinės ramybės. Bet kokia kita veikla keltų klausimą, ar tai, ką darau šiuo metu, yra prasminga, o esant motinystėje vien tokio klausimo kėlimas atrodytų absurdiškas. Ar gali būti kas prasmingiau už indėlį į Dievo plano vykdymą? Man motinystė yra toks didelis ramybės šaltinis, kad stebiuosi tuo, jog kitos mano amžiaus moterys neskuba tapti motinomis, apie tai net nesvajoja, sunku patikėti, kad jų nekamuoja motinystės ilgesys...

Kažkada vaikštinėdama Laisvės alėjoje jau su pūpsančiu pilvuku, susimąsčiau – esame jauni, „statome“ save, ieškome savosios tapatybės, bandome save apibrėžti vienokiais ar kitokiais pavidalais, ir kai jau esame arti to apibrėžimo viršukalnės ir, rodos, jau suprasime, kas esą ir jau stovėsime ant savojo „pastatytojo asmens kojų”, pokšt! - ir nusileidžia iš dangaus ta mažytė žvaigždelė, pranešanti: “Griauk viską, ką statei, nes dabar pirmiausia būsi mano mama, mano tėtis”. Va, ir viskas. Mane žavi, kaip genialiai gyvenimas sudėliotas, jog kaskart, kai jau manomės galintys nusiraminti savęs „statyboje“ ir savęs ieškojimuose, ima ir subyra visas tas „savęs karkasas” ir jau vėl ieškai savęs, tik nesulyginamai tikresniuose ir gilesniuose dalykuose. Mano palinkėjimas - nebijoti motinystės ir tėvystės. Man labai patiko viena girdėta mintis: „Moteris tikra moterimi tampa tapusi motina, o vyras tikru vyru - tapęs tėvu“. Tad brandinkime save kurdami, augindami ir puoselėdami naują gyvybę.

Kalbėjosi Ligita Šoliūnienė

Ateinančių metų sausio mėnesį (1-28 dienomis) Kauno Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje (Sobore) bus pristatyta menininkės, psichologės Karolinos Vitkauskaitės Tarnauskienės piešinių paroda „Išsipildymas Motinystėje“. Tai jau penktoji paroda Kauno mieste ir antroji šioje bažnyčioje.

2012 Gruodis

MAMA ir TĖTIS

49

Laisvalaikis

Kryžiažodis

Praeito kryžiažodžio, 2012 Lapkritis/ Nr.6(9) atsakymas – Istorija.

Vertikaliai: Manikiūrininkė. Beata. Dama. Dekupažas. Ikrai. Etiketė. Deg. Nasturta. „Kitas“. Av. Ps. Sil. Pk. Auklė. At. Savam. So. Paklodė. One. Grimas. Aki. Ten. Ae. St. Meili. Depiliacija. Sės.

Horizontaliai: Madingas. Uoga. Anūkas. Red. Talpi. Keptuvė. Map. „Ji“. Pa. Žetonas. Arbata. Si. Iesi.

Palata. Na. Stok. Šitiek. Didi. Naktis. Rėtis. Ema. Bėda. Ala. Aids. Votis. „Panelė“. Brangakmenis.

50 MAMA ir TĖTIS

2012 Lapkritis

Nepamirštamas

gimtadienis

„Vichy” vandens parke!

• Pašėlusi gimtadienio programa!

• Įspūdingos pramogos „Žaidimų saloje“!

• Skaniausias gimtadienio tortas!

Kviesk į gimtadienį savo draugus – smagiausia šventė Tau „Vichy“ vandens parke bus!

Sužinok daugiau www.vandensparkas.lt arba mūsų bilietų kasose.