Page 1


UDK 27-36(092) Ma411

† Imprimatur Jean-Marie Huet, vyskupo vikaras 2014 m. kovo 19 d., Namiūras

Versta iš: Frère Marc de Tibériade. Toi, Joseph de Nazareth. L'homme du réel © Éditions de l'Emmanuel – Fraternité de Tibériade

Nuotraukos: © Norbert Jung (viršelio nuotrauka ir p. 11, 33, 60) © Rodolphe de Radzitzky (p. 22, 36, 82) © VRT Televisie (p. 30) © Kitos nuotraukos: Tiberiados bendruomenės arba iš interneto. Viršelis: Bertrand Carron – Agap'he (www.agap-he.com)

© Vertimas į lietuvių kalbą, Ieva Venskevičiūtė, 2016 © Pratarmė: Kardinolas Audrys Juozas Bačkis, 2016 © „Magnificat leidiniai“, 2016 ISBN 978-609-95433-8-3


Brolis Morkus Tiberiados bendruomenė

Juozapas iš Nazareto: tikras žmogus

MAGNIFICAT LEIDINIAI 2016


Pratarmė Su malonumu perskaičiau Tiberiados bendruomenės įkūrėjo brolio Morkaus knygelę „Juozapas iš Nazareto: tikras žmogus“, kurią laikote savo rankose. Ji padės pažinti šv. Juozapo figūrą, suprasti ir atrasti Dievo jam patikėtą ypatingą misiją Jėzaus gyvenime ir Išganymo istorijoje. Džiugu, kad pastaruoju metu Bažnyčioje auga dėmesys šv. Juozapui. Popiežius Pranciškus vyriausiojo ganytojo misiją pradėjo šv. Juozapo šventės dieną. Netrukus jis nusprendė eucharistinėje maldoje po Dievo Motinos Marijos įrašyti šv. Juozapo vardą. Ruošiantis ir švenčiant Šeimų sinodą (2015 m.), nuolat ragino tikinčiuosius melstis Jėzui, Marijai ir Juozapui – Šventajai Nazareto Šeimai. Nuo tos dienos, kai Juozapas parsivedė žmoną pas save (Mt 1, 24), jis, skaisčiai mylėdamas Mariją, tapo šeimos tėvu. Tyloje saugojo Jėzaus gimimo paslaptį, auklėjo vaikelį, mokė jį dirbti sunkų dailidės darbą. Juozapas buvo Nazareto šeimos, pirmosios „namų Bažnyčios“, tarnas, sargas, globėjas. Knygoje juntamas brolio Morkaus labai asmeniškas ir gilus ryšys su šv. Juozapu. Apie šventąjį autorius rašo jautriai, laisvai ir su didele meile bei pasitikėjimu. 7


Pati knyga – tarsi vasaros pieva, nusėta įvairiaspalvių skirtingų rūšių gėlių. Brolis Morkus tarsi bitė skraido nuo vieno žiedo prie kito rinkdamas saldųjį nektarą – tai, kas svarbu, gražu ir naudinga kiekvienam, norinčiam prisiliesti prie šio nepaprasto šventojo asmens. Jis įsimąsto į Dievo Žodį, pamini didžiuosius šv. Juozapo mylėtojus, antai šv. Avilos Teresę, kuri šv. Juozapą vadina vidinės maldos mokytoju, o kartu galingu užtarėju ir globėju, kuris visada jai padėdavo. Primena mums paskutiniųjų popiežių Jono XXIII, Pauliaus VI, Jono Pauliaus II, Benedikto XVI, Pranciškaus mokymą apie šv. Juozapą. Knygoje daug žmonių ir ypač šeimų gražiai liudija apie malones, patirtas iš šv. Juozapo. Autorius, pateikdamas maldos pavyzdžių, mus moko, kaip melstis šv. Juozapui. Drauge su Nazareto šeima brolis Morkus ir visa jo įkurta bendruomenė rodo didelį rūpestį ir meilę šeimoms. Jie neša svarbią žinią šių dienų žmonėms, prakalbina šeimas su visais jų išgyvenimais, džiaugsmais, sunkumais ir viltimi. Knygoje pateikiama taiklių įžvalgų, ką reiškia būti tėvu, apie atsakomybę, autoritetą, globą šių dienų pasaulyje, amžiuje interneto, kuris įtraukia žmones, atimdamas juos iš šeimos. Autorius iškelia žmogaus rankų darbą, amatininko darbą, kurį dirbo ir Jėzus iš Nazareto. Svarbią vietą knygoje užima malda, kuriai būtina turėti ramų kampelį, ir tyla, šiandien negailestingai išguita iš gyvenimo. Viskas, ką randame knygoje, nėra vien abstraktūs žodžiai. Tiberiados broliai gyvena Nazareto dvasia. Esame laimingi, kad Lietuvoje, Baltriškėse, įsikūrusi jų bendruomenė, pritraukianti daugybę žmonių. Ypač šeimos pas juos atvažiuoja, glaudžiasi, trokšdamos išgyventi maldos, tylos, atlaidumo, meilės ir bendrystės patirtį. Graži kaimo aplinka, laukai, ežeras, draugiški asilėliai ir kiti gyvulėliai padeda 8


broliams sukurti jaukią aplinką. Šeimos atvažiuoja pas juos tarsi į savo namus, jų čia laukia mylinčios brolių širdys, visada pasiruošusios patarnauti, pasimelsti, pasikalbėti, pažaisti su vaikais. Dievas telaimina Tiberiados bendruomenę ir su šventųjų globėjų pagalba tepadeda jai skleisti šeimynišką meilę, liudyti bendrystės ir maldos galią šių dienų pavargusiam žmogui.

Kardinolas Audrys Juozas BAČKIS

9


1 skyrius

Juozapas iš Nazareto – mums artimas portretas Juozapai, noriu kalbėti apie tave, tiesiog liudyti, kaip tave atradau. Nesu nei teologas, nei egzegetas, manasis pasakojimas apie susitikimą su tavimi, Juozapai iš Nazareto, tikėjimo, nuolankumo ir tylos žmogau, plūsta tiesiog iš mano širdies. Šis atradimas buvo džiaugsmo ir paguodos šaltinis, netgi į mano gyvenimą su Kristumi ir Bažnyčia įliejęs paprastumo. Taigi tai bus broliškas mano pasidalijimas. Tu esi šventasis, apie kurį kalbama pašnibždomis arba išvis neprasižiojama, bijant pasirodyti juokingam ar praktikuojančiam pasenusį pamaldumą, nedrįstama iš užmaršties ištraukti tavęs, taip kukliai dalyvavusio Išganymo istorijoje, iš šio pasaulio išėjusio pirštų galiukais…

Pasenęs šventasis? Juozapai, tu visiškai nesusijęs su pasenusiais dalykais, statulose tu labai sendinamas, o tau juk tebuvo trisdešimt metų! Rankoje visada laikai leliją… Laimei, šiuolaikinėse skulptūrose esi vaizduojamas jaunesnis. Tave labai mylėjo šv. Jonas XXIII, pasirinkęs tave Vatikano II susirinkimo globėju, ir tai pasiteisino! Laisvės ir gerumo gūsis 14


Juozapas iš Nazareto – mums artimas portretas

atgaivino Bažnyčios lauką. Susirinkimo šaltinis toliau srauniai teka, ir šiandien smelkdamasis į gelmę. Juozapai, tu nesi tik tam tikro tipo Bažnyčios globėjas, tu – visos Bažnyčios globėjas. Juozapai ir Marija, judu esate naujasis vynmaišis, saugojęs naująjį vyną – Kristų. Judviejų žemės sklypelyje Nazarete tikrai turėjo augti vynmedis. Ir šiandien judu prižiūrite tikrąjį Vynmedį – Bažnyčią su Kristumi. „Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus, jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių. […] Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti.“ (Jn 15, 1–2. 5) Juozapai, pagrindinis tavo rūpestis buvo Kristus ir Mergelė. Kristus gyveno šalia tavęs. Tu ir tavo gyvenimas irgi buvo apgenėtas, ir dėl to davei gausių vaisių, tu ant rankų nešiojai Marijos vaisių. Ir šiandien tu duodi vaisių, malonių apstybę tam, kuris su tikėjimu ir pasitikėjimu gręžiasi į tave, nes tu regėjai Dievą. Juozapai, tave gerai įskiepijo į Kristaus vynmedį.

Nuolankumas „Nuolankumas – tai Šventajai Dvasiai atvertos durys“, – yra pasakęs šv. Siluanas, Atono kalno vienuolis. Juozapas šio nuolankumo turi ir dėl to gali mums padėti. Be to, Marijos artumas pritraukia Šventąją Dvasią. Ją pripildžiusi malonė išsiliejo ir ant šv. Juozapo, jos sužadėtinio, kelio, poilsio bei valgymo draugo. Štai ką apie šv. Juozapo nuolankumą pasakė Benediktas XVI, cituodamas Origeną: „Juozapas suprato, kad Jėzus yra už jį viršesnis, nors ir yra visiškai jam klusnus, ir, suvokdamas šio mažesniojo viršenybę, vadovavo Jam su baime ir saiku. Visi apie tai pamąstykime: juk dažnai žmogus 15


Juozapas iš Nazareto – mums artimas portretas

vidutiniokas vadovauja geresniems už jį, ir kartais tas mažesnis žmogus yra vertesnis už jam vadovaujantį. Jeigu užimantis aukštesnę padėtį tai suvokia, jis nesipūs dėl geresnės savo vietos, bet žinos, kad tas mažesnis gali būti už jį ir geresnis – visai kaip Jėzus buvo klusnus Juozapui.“1

Nuostaba Juozapo malda buvo kupina nuostabos – kai jis žvelgdavo į Mariją, „visą gražią“, ir kai prie skruosto glausdavo švelnų Jėzaus veiduką. Šiandien, žvelgdami į Kristaus ir Marijos ikoną, tarsi į atvertas dangaus duris, suvokiame Juozapo, regėjusio šią „gyvą ikoną“, nuostabą. Koks buvo Juozapo džiaugsmas prieš tokį skaistų bei paprastą Jėzaus ir Marijos grožį.

Tarnas Juozapas yra praktiškas tarnas, mylėjęs Kristų. Kontempliatyvumas jo nesukaustė ir neatėmė jautrumo, tokia kontempliacija tęsiama tarnystėje, apsijuosus prijuostę, sekant nuolankiu ir paklusniu Mokytoju. „Kalbame ne apie buvimą šiaip sau tarnu, bet apie buvimą „ištikimu ir išmintingu“ tarnu. Šie du būdvardžiai kartu pavartoti neatsitiktinai – taip nurodoma, kad išmintis be ištikimybės, kaip ir ištikimybė be išminties, nėra išbaigtos vertybės. Viena be kitos nepadeda visiškai prisiimti Dievo mums patikėtos atsakomybės.“2

Jėzus panašus į Juozapą Kai matau, kaip mažas įvaikintas vaikelis mėgdžioja įtėvio veido išraiškas, tariu sau: Jėzus irgi perėmė Juozapo bruožus, jo jėgą, 1 Benediktas XVI, Kalba, pasakyta per Vakarinę maldą Marijos, Apaštalų karalienės, bazilikoje Jaundėje, Kamerūne, 2009 m. kovo 18 d. 2 Jau minėtoji Benedikto XVI kalba.

16


Juozapas iš Nazareto – mums artimas portretas

gyvumą, įžvalgumą, kalbėjimosi su žmonėmis būdą.

Sekti Kristumi Kai imame sekti Kristumi, patiriame gilų troškimą geriau Jį pažinti. Geriau pažindami Jėzaus šeimą, labiau suprasime Kristų. Atrask Šventąją Nazareto šeimą, gyvenusią su vienu Trejybės Asmeniu, ir patirsi dangaus bei žemės sandorą, tvyrojusią Nazarete: Kristus yra visų žemės šeimų draugas. Ten, Nazarete, atrandame Dievo meilę šeimai, juk Dievas yra „šeima“: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia.

Juozapas ir pradžios Juozapas dalyvauja prasidedant visiems dalykams. Jis buvo pasirinktas naujųjų laikų aušroje. Daugybė naujai steigiamų vienuolynų, šeimų, parapijų, bendruomenių atrado šv. Juozapą arba, sugrįždami prie šaltinių, vėl jį atranda. Kylant naujai evangelizacijos bangai, galime sulaukti pagalbos iš šio teisiojo Kristaus tarno. Jis visada yra Bažnyčios saugotojas ir tarnas visame, kas prasideda ar atgimsta. 17

Profile for Magnificat leidiniai

Br. Morkus „Juozapas iš Nazareto: tikras žmogus“  

Brolio Morkaus iš Tiberiados bendruomenės knyga apie šv. Juozapą, kuris Biblijoje neprataria nė žodžio.

Br. Morkus „Juozapas iš Nazareto: tikras žmogus“  

Brolio Morkaus iš Tiberiados bendruomenės knyga apie šv. Juozapą, kuris Biblijoje neprataria nė žodžio.

Advertisement