Page 1

2019:3 (110) VASARA

Geriausia metų architektūra pagal RIBA 6 Interjerai iš pirmų rankų Virtuvės tendencijos Vonios inovacijos ir dizainas Stalų mados iš Milano

Kaina 4,90 € ISSN 1392-6063


Turinys

2019:3 (110)

Vyriausiasis redaktorius

Vytautas Gurevičius vytautas@interjeras.lt Kalbos redaktorė

8 Architektūra su laurų vainiku. RIBA 2019

Rasa Lajienė

44 Didingas minimalizmas

Dizainerė-maketuotoja

Živilė Narkevičiūtė Vyr. redaktoriaus padėjėja

Gintautė Kisieliūtė centras@interjeras.lt Autoriai:

20 Namelis ant vištos kojos

Gintautė Kisieliūtė Gytautė Ivanauskaitė Jonas Malinauskas Tomas Milkamanavičius Vaiva Andriušytė Vytautas Gurevičius

48 ISH – naujos tendencijos jūsų vonios kambariui

Redaktoriaus žodis

22 Architektės namų užkulisiai

26 Rezidencija Casa Azul

30 Šeimos namas Helsinkyje

34 Pasteliniai akcentai

54 Naujausi sprendimai jūsų vonios kambariui

60 Muthesius & Muthesius

64 Bauhauzui 100

70 Kokia bus jūsų virtuvė?

Kaip ir kasmet, pavasaris gausus įvykių, diktuojančių mūsų žurnalui temas. Pirmiausia norėtųsi dar kartą pasveikinti Metų interjero / Auksinės paletės ’18 konkurso nugalėtojus, su kuriais puikiai praleidome laiką Tel Avive. Kelionė vyko ne tik erdvėje, bet ir laike, nes tiek bauhauzo vienoje vietoje dar neteko matyti. Dalijamės įspūdžiais ir su jumis. Architekto Tomo Milkamanavičiaus parengta RIBA 2018 laimėtojų apžvalga supažindins jus su geriausia architektūra. Šiek tiek papildėme architektūros rubriką ir savo parinktais objektais. Kaip visada, gausi interjerų skiltis, užsibaigianti gero dizaino viešbučių pristatymais. Analizuokite ir mėgaukitės. Kas dvejus metus Frankfurte vykstanti paroda ISH inspiravo gausią geriausių pasaulio gamintojų naujų produktų galeriją. Taip pat rasite interviu su dviem dizaino žvaigždėmis – Marceliu Wandersu ir Jeanu Marie Massaud. Įžymybės pasakoja apie savo kūrybos ir bendradarbiavimo su garsiais gamintojais patirtis. Šie pavyzdžiai turėtų įkvėpti tiek kūrėjus, tiek gamintojus, nes bendros veiklos vaisiai išties įspūdingi. Šiek tiek dizaino ir gamybos subtilybių analizės iš kilimų pasaulio su žinomu gamintoju Thibaul Van Renne leis geriau suprasti šį produktą, o Jono Malinausko stalų studija iš Milano padės pasirinkti ateityje. Pabaigoje – Dizaino savaitės 2019 apžvalga. Ačiū visiems, kurie prisidėjote.

Fotografai:

Andrius Stepankevičius Arimantas Knašas Aurelija Slapikaitė-Jurkonė Deividas Podvolskis Giedrius Akelis Itay Benit Johan Dehlin Laimonas Ciunys Leonas Garbačauskas Lewis Ronald Lloyd Winters Lukas Mykolaitis Marcel Wanders Norbert Tukaj Rasmus Norlander Richard Battye Tim Soar Tomas Kapočius Vaidotas Darulis Viršelyje – Vaidoto Darulio nuotrauka

Pozityvai ir spauda UAB „Spaudos praktika“ Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama. CENTRO žurnalas leidžiamas nuo 1998 m., ISSN 1392-6063. Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23B-12, LT-08105 Vilnius. Tiražas – 4 000 egz. Kaina – 4,90 Eur

Žurnalo partneriai:

Vytautas 36 Harmoningoje parko apsuptyje

74 Keturios kojos – blogai?

40 Pabėgimas į praeities epochą

78 Dizaino savaitė 2019 – įspūdžiai ir apžvalga

2019: 3 (110) I 7


i

Architektūra

Architektūra su laurų vainiku Karališkasis britų architektūros institutas (RIBA) paskelbė 2019 m. pretendentus į nacionalinius apdovanojimus bei nugalėtoją. Pateikti darbai labai skirtingi: vieniems būdingas užprogramuotas socialinis pokytis, kitiems – novatoriškumas, tačiau visi pasižymi architektūrine kokybe ir idėjos grynumu. Subjektyviai pasirinkome pačius įdomiausius (įskaitant nugalėtoją): apžvelgiame Groupwork biuro 168 Upper Street, 6a Architects komandos Blue Mountain School ir Feilden Clegg Bradley Studios architektų Alexandra Palace projektus. Visus vienija stipriau arba silpniau išreikšta istorinio tapatumo tema. Taip pat visi trys projektai, atsitiktinumas tai ar ne, įsikūrę Londone.

Waterlo Terrace ir Barnsbury gatvių sankirtoje esantis pastatas atsiveria į Upper Street, kurios adresu ir yra įvardytas. Istoriniame Londono rajone suprojektuotas objektas. Prieš tai šioje vietoje buvęs keturių aukštų pastatas subombarduotas per Antrąjį pasaulinį karą. Groupwork architektų biuras pasiūlė atkurti šį objektą šiuolaikiškai interpretuojant ir derinant istorines detales su moderniomis. Pastatas buvo atstatytas naudojantis archyviniais dokumentais ir skaitmenine studija. Pasitelkus fotografijas ir lazerinę analizę buvo sukurtas virtualus subombarduoto pastato modelis. Fasadas išlaiko buvusias architektūrines detales, kaip antai piliastrus, kapitelius, karnizus ir baliustradas, bet architektai nesiekė suprojektuoti prieš tai stovėjusio pastato replikos. Šiuolaikine interpretacija tapo specialiai ir atsitiktine tvarka sukurtos „klaidos“ fasade. Buvusio originalaus pastato langų vietas čia žymi nišos, o tikrieji berėmio stiklo langai sudėti atsitiktine tvarka, siekiant atskleisti istorinio ir šiuolaikiško projektavimo kontrastą. Panašiu principu sukurtos durys.

2019 LAIMĖTOJAS

Atkurtas per karą subombarduotas pastatas Architektai: Amin Taha, Groupwork Vieta: Londonas, JK Įgyvendinta: 2017 m. Plotas: 545 m2 Fotografijų autorius: Tim Soar Tekstas: architekto Tomo Milkamanavičiaus

8 I 2019: 3 (110)


2019: 3 (110) I 9


Senosios paliktos kaip simbolinis bareljefas, o naujosios kartu su vitrininiais langais kontrastuoja atsiskirdamos nuo istorinio charakterio. Pirmame aukšte, kaip jau įprasta, įsikūrusios komercinės patalpos, tuo tarpu viršutiniuose aukštuose sukurtos erdvės butams. Kampinis objektas susideda iš dviejų korpusų, kuriuose aukštai sudalyti nevienodai. Tai leidžia butams turėti erdvias lofto tipo patalpas su skulptūriniais židiniais per du aukštus. Apartamentai pasižymi laisvu planavimu. Virtuvės ir sanitariniai mazgai suprojektuoti „box’uose“, orientuotuose per vidurį. Miegamosios patalpos išdėstytos viename, o bendrai naudojamos – kitame buto gale. Labai svarbus pastato charakterį formuojantis veiksnys – medžiagų paletė. Istorinis fasado kiautas pastatytas naudojant monolitinį betoną su terakotos mišiniu. Detalės sukurtos naudojant terakotos plokštes ir frezuojant. Siekiant sukurti kontrastą, pasirinkti minimalistinio stiliaus juodo metalo langų rėmai. Viduje taip pat stebina šiuolaikiškas kontrastas. Terakotos fasadas viduje paliktas su tokia pat apdaila kaip ir išorėje. Taip sustiprinamas ir aiškiai išreiškiamas „kiauto“ elementas. Apartamentuose vyrauja medinės grindys. Jos atskirtos nuo fasado nenaudojant grindjuosčių. Viduje esančios sanitarinių mazgų patalpos, dengtos medžio plokštėmis, taip pat išsiskiria moderniu minimalistiniu charakteriu. Eksterjere regimas metalas atliepiamas ir viduje. Juodo metalo plokštės panaudotos konstruojant masyvius, geometrinius, per du aukštus suprojektuotus židinius. Architektai tiki, kad, žaisminga maniera traktuodami klasicistinę architektūrą, jie užmezga ir rutulioja diskusiją. Naudodama šiuolaikinę architektūrinę kalbą ir rodydama pagarbą istoriniam charakteriui, Groupwork sukūrė objektą, laimėjusį pagrindinį „RIBA 2019“ prizą.

10 I 2019: 3 (110)


2019: 3 (110) I 11


Architektūra

Į naują paskirtį konvertuojamos apleistos erdvės, jei yra gerai išsilaikiusios, pasiūlo netradicinę atmosferą ir autentišką istorinį tapatumą. Karalienės Viktorijos amžiuje pastatytas rytinis Aleksandra Palace rūmų sparnas pražydo nauju gyvenimo po tai, kai ranką prie projekto pridėjo Feilden Clegg Bradley Studios architektai. Pastatas buvo sukurtas kaip linksmybių vieta. XIX a. tarnavęs kaip kinas, Antrojo pasaulinio karo laikais objektas buvo paverstas į koplyčią ir ligoninę. Įdomu tai, kad vėliau Aleksandra Palace tapo pirmosios pasaulyje BBC televizijos transliacijų erdve. Aleksandra Palace yra sudėtingo konfigūracijos pjūvio aukštų, pusaukščių ir antresolių darinys. Nepaisant to, vyrauja dvi pagrin-

© Alexandra Palace

i

© Richard Battye

Po 30 metų atgimę teatro rūmai Architektai: Feilden Clegg Bradley Studios Vieta: Londonas, JK Įgyvendinta: 2018 m. Plotas: 5 920 m² Fotografijų autoriai: LLOYD WINTERS, RICHARD BATTYE, ART + BELIEVE

© Lloyd Winters

Tekstas: architekto Tomo Milkamanavičiaus

12 I 2019: 3 (110)


2019: 3 (110) I 13

© Richard Battye

© Richard Battye

© Lloyd Winters


14 I 2019: 3 (110)

© Lloyd Winters

© Lloyd Winters


© Lloyd Winters © Alexandra Palace

© Alexandra Palace

© Art + Believe

© Richard Battye

dinės erdvės, diktuojančios esmines funkcijas ir formuojančios pastato charakterį. Tai fojė ir teatro salė. Kitos patalpos, neskaitant baro zonos, daugiausia techninės ir pagalbinės. Didelis lubų aukštis ir nestandartiški parametrai formuoja unikalų erdvinį charakterį. Patalpose gausu autentiškų detalių, formuojančių unikalų Aleksandra Palace identitetą. Vienas esminių – arkinio skliauto lubos. Jos rastos labai prastos būklės, tad buvo konservuotos, tačiau tose vietose, kur mūras buvo pažeistas arba ištrupėjęs, forma nebuvo atkurta, siekiant išvengti imitavimo. Didžiosios salės, kurioje yra scena, stogo konstrukcija perprojektuota siekiant sutvirtinti 64 taškus, į kuriuos remiasi apšvietimo, scenografijos ir garso inventorius. Rytinis pastato korpusas yra skliautuota ekspozicijų erdvė, kurios mastelis ir charakteris atliepia Viktorijos amžiaus geležinkelių inžinerinę estetiką. Ši erdvė buvo sugrąžinta į gyvenimą kaip pagrindinė fojė ir tapo viešuoju Aleksandra Palace veidu. Suvokiama kaip parko ekstensija, ji kviečia sustoti puodelio kavos ir susipažinti su asmenybėmis bei įvykiais, formuojančiais vietos tapatumą. Netikėtas ir novatoriškas konversijos elementas yra naujai pridėtas aukštas, atliekantis ekspozicinės erdvės funkciją grafiniams menininkų darbams. Pastatas konvertuotas natūraliai tęsiant industrinę XIX a. pramonės revoliucijos užduotą estetiką. Pradedant scena, juodo metalo konstrukcijos ir metaliniai ažūriniai tinklai panaudoti lodžijų turėklams formuoti bei naujai suprojektuoto baro korpusui. Kartu su išsaugotais autentiškais bareljefais ir plytų mūro bei tinko piešiniais kuriamas unikalus istorinis tapatumas ir šiuolaikišką požiūrį į jį menanti koncepcija.

2019: 3 (110) I 15


Lewis Ronald 16 I 2019: 3 (110)


Istorinė meno mokykla

Architektūra

JOHAN DEHLIN

i

Architektai: 6a Architects Vieta: Londonas, JK Įgyvendinta: 2018 m. Plotas: 486 m² Fotografijų autoriai: Johan Dehlin, Lewis Ronald

Londone, Hackney rajone, įsikūrusi Blue Mountain School yra unikali ir daugialypė erdvė, po savo stogu telkianti įvairius menininkus, dizainerius ir kūrybines grupes. Jos įkūrėjų Jameso Browno ir Christie Fels dėka, į pagalbą pasikvietus 6a Architects biuro projektuotojus, šešių aukštų (įskaitant rūsį) pastatas buvo transformuotas į daugiafunkces erdves. Istorinis pastatas lankytojus pasitinka sidabrine spalva dažytu plytiniu fasadu. Antžeminis aukštas, kaip įprasta tankiai urbanizuotuose Europos miestų centruose stūksantiems pastatams, pasižymi vitrininiais, į verdantį gatvės gyvenimą atsiveriančiais vitrininiais langais. Antrame ir trečiame aukštuose vyrauja tvarkingos mažesnių vertikalių langų eilės, kurios palaiko struktūrinį dialogą su aplink esančiais pastatais, o štai viršuje vėl didesni langai, leidžiantys apžvelgti aukštutinę panoramą. Visi langų rėmai ir apačioje esančios durys dengti cinkuota skarda. Taip, būdamas visiškai pilkas ir vietomis atspindintis aplinką, pastatas kuria santūrų ir solidų monochrominį įvaizdį.

JOHAN DEHLIN

JOHAN DEHLIN

JOHAN DEHLIN

Tekstas: architekto Tomo Milkamanavičiaus

2019: 3 (110) I 17


Lewis Ronald JOHAN DEHLIN 18 I 2019: 3 (110)

Kaip tradiciškai ir dera pastatams-muziejams, viduje randame įvairialypę patalpų ir kambarių dėlionę. Čia įsikūręs mados archyvas, ekspozicijų erdvės, virtuvė su valgomuoju ir vyno kambariu, parfumerijos, klausymo erdvės ir daug kitų kambarių, kuriuos naudoja įvairių šalių dizaineriai. Pastato centrinė ašis yra monolitinė, iš ąžuolo masyvo elementų suformuota skulptūriška laiptinė. Įspūdį palieka įvairios konfigūracijos vidinės erdvės. Rūsyje esančio mados archyvo lubos siekia 5–6 metrus, o viršuje besidriekianti langų eilė suteikia požeminei patalpai netikėto erdvumo pojūtį. Vyno kambarys kuria jaukią ir prieblandos kupiną atmosferą, o štai ekspozicijų erdvės vėl džiugina laisve ir dienos šviesa. Užlipę į viršutinį pastato aukštą randame švarią ir jaukią virtuvė patalpą. Čia apstu natūralios per stoglangius ir vitrininę langų eilę patenkančios šviesos, yra išėjimas į žalią kiemą, įkurtą ant stogo. Tokie architektūriniai kontrastai žaidžia emocijomis ir leidžia lankytojui jausti pastato pulsaciją. Pastatas pasižymi ypatinga atmosfera, kurią didele dalimi sukuria itin jautrus architektų požiūris į medžiagas ir spalvų paletę. Tiek interjere, tiek eksterjere dominuoja natūralios ir pabrėžtinai grynos medžiagos, tokios kaip ąžuolo masyvas, pušies skydai, cinkuotos skardos plokštės, natūralaus akmens ir mozaikinio betono (teraco) paviršiai, grubus ir elegantiškas struktūrinis tinkas. Vietomis naudojamos gipso plokštės be papildomos apdailos, vengiama grindjuosčių. Grubūs tekstūriniai paviršiai derinami su švelniais arba šaltais metaliniais, darniai skamba tarpusavyje. Įdomu ir charakteringa tai, kad natūralios medžiagos suvestos naudojant ne precizišką statybą, o lengva amatininkiška ranka, kas suteikia pastatui manufaktūros prieskonį. Blue Mountain School – neabejotinai išskirtinis savo paskirtimi ir jautriai erdviškai bei medžiagiškai suvaldytas objektas, vertas viešnagės bei atidesnės studijos.


2019: 3 (110) I 19

JOHAN DEHLIN

JOHAN DEHLIN

JOHAN DEHLIN


Namelis ant vištos kojos Projekto autorius: Espen Surnevik Užsakovas: PAN-tretopphytter Vieta: Jesosenas (Gjesåsen), Norvegija Įgyvendinta: 2018 m. Plotas: 40 m² Tekstas: Gintautės Kisieliūtės Fotografijų AUTORIAI: Rasmus Norlander

20 I 2019: 3 (110)


Architektūra

Nuomojami originalūs nameliai ant pastolių – tai pirmieji projekto PAN-cabin prototipai, kuriuos užsakė milžiniško Norvegijos miškų ploto savininkai. Kadangi teritorija driekiasi pasienio ruože, ji vadinama Finnskogen (liet. suomiški miškai). Kol kas pastatyti du nameliai, bet planuojama dar dviejų statyba. Vidaus plotas siekia apie 40 m², bendras patalpų aukštis – 5,4 m. Antresolėje įrengta miego zona, joje stovi dvigulė lova, o apačioje galima suguldyti dar 4 žmones. Sienose paslėptos papildomos miego vietos gali būti atveriamos tik prireikus. Namukai turi savarankišką elektros ir vandentiekio sistemą, šildymą. Pilnavertiškai veikiantis vonios kambarys su dušu leidžia jaustis komfortiškai, o pro didžiulius langus galima grožėtis medžių viršūnėmis ir stebėti miško gyvenimą visose patalpose. Elegantiška juoda virtuvė – ryškiausias interjero akcentas, tačiau visur vyrauja papildantys juodi grafiniai elementai: turėklų tinklas, ranktūriai, sulankstomųjų lovų kraštai, šviestuvai, langų rėmai, rankenos, jungikliai. Fasadas, stogo čerpės ir pastoliai – taip pat juodi. Žiemos metu ant tamsių išorinių paviršių išryškėja sniego sukurtas piešinys, tad namelis tarsi susilieja su aplinka ir tampa vos pastebimas. Pagrindine namelio konstrukcine medžiaga pasirinktas plienas: dėl jo būstas kybo net 6 m aukštyje. Apdailai naudojamas juodas oksiduotas cinkas ir juodas plienas. Konstrukcijų matmenys, skersmuo ir tvirtumas skiriasi – atlikus bandymus, buvo išrinktas geriausias vari-

i

antas, apgalvota kiekviena detalė, jos funkcija, taip pat atsižvelgta ir į estetinį vaizdą. Vidaus apdaila – pušies mediena, o tekstilės gaminiai buvo pagaminti iš vietinės vilnos. Interjerui daug dėmesio neskiriama, nes siekta sukurti kuo funkcionalesnį, ergonomiškesnį miško namelį, kurio grožio epicentru taptų vaizdas pro langus. O štai išorinė stilistika pavergia žavesiu. Moderni namelio ant vištos kojos versija atrodo itin intriguojančiai, o paslaptingumo suteikia atoki sraigtinių laiptų laiptinė tinklinėmis „sienomis“, kurią su namu jungia lieptelis. Lieptelį galima naudoti ir kaip balkoną. Architekto Espeno Surneviko projektams būdingas norvegiškų tradicijų puoselėjimas ir tikėjimas, jog vietovaizdis ir kultūra suteikia didžiulių galimybių augti architektūros potencialui. Apibūdindamas PAN-cabin, autorius džiaugiasi rezultatu, tinkamu įvairiam landšafto kontekstui. Anot jo, tokį namelį galima būtų pritaikyti tiek Sacharos dykumoje, tiek Andų kalnuose. Toks architektūrinis rezultatas pasiektas konstrukcijas ir struktūras pateikiant kūrybiškai, meniškai ir sužadinant žmogaus emocijas, nostalgiškus jausmus. Panašūs projektai pasiseka ne dėl stilistikos, o gebėjimo prisitaikyti prie unikalių poreikių, susijusių su vietine gamta, klimatu, medžiagomis. To visuma sukuria klientus ir svečius džiuginančią pojūčių dermę, kuri įkvepia ir primena, jog paprastumas ir aiškumas kartais kur kas stipriau paliečia širdyje nešiotus jausmus.

2019: 3 (110) I 21


i

Interjeras

Architektės iš Tel Avivo namų užkulisiai Projekto autoriai: WE Architects (Efrat Weinreb) Vieta: Tel Avivas, Izraelis Įgyvendinta: 2018 m. Plotas: 88 m² Tekstas: Gintautės Kisieliūtės Fotografijų autorius: Itay Benit

22 I 2019: 3 (110)


Visai neseniai ramiame Tel Avivo rajone įsikūrė jauna pora su keturkoju bičiuliu, o greitu metu kompaniją papildys naujas šeimos narys. Įrengdami butą užsakovai, kaip ir daugelis žmonių, siekė kuo labiau pataupyti, bet į esminius sprendimus investavo atsakingai. Paradoksalu, tačiau namų šeimininkė – architektė, taigi projekto autoriui Efrat Weinreb teko paplušėti, norint sukurti ne tik pačiam patinkantį, bet ir kito architekto akiai tinkamą būsto interjerą. Itin šviesus, jaukus, skaidrus, neįmantrios stilistikos, tačiau turintis savitą charakterį buto interjeras žavi paprastais, tačiau skoningais sprendimais bei koloritu. Didžiulis dėmesys buvo kreipiamas ne vien į estetiką, bet ir į praktiškumą – atsižvelgta, jog šuo bei mažametis vaikas bus vieni aktyviausių namų gyventojų, tad dėl jų buvo pakoreguotos pirminės idėjos. Atsisakyta medinių paviršių, bijančių įbrėžimų, o siekiant, kad tvarkytis būtų kuo lengviau, nedidukai kilimai atsirado tik tose vietose, kur norėta jaukumo.

Viena esminių vertybių ir idėjinių ašių buvo noras sukurti kuo mažiau apkrautą, tvarkingą, ramybe alsuojantį būstą. Būtent todėl buvo suformuota daug talpių spintų ir lentynų, kuriose suslėpti tokie buities daiktai kaip siurbliai, šluotos, kibirai, taip pat lagaminai, nesezoniniai drabužiai, vaiko vežimėliai. Grindų dangai parinktos medį imituojančios porcelianinės plytelės, išsiskiriančios itin dideliu atsparumu įbrėžimams bei valymą lengvinančiu mažu porėtumu. Vienas pagrindinių baldų – didžiulis kubas iš faneros, kurio dviejuose šonuose – iš svetainės ir iš koridoriaus pusės – telpa nemaža dalis daiktų. Kadangi pora mėgsta vakarieniauti su gausiu būriu draugų, reikėjo vietos susodinti daug žmonių. Kėdžių eilės kasdienybėje labai apkrautų interjerą ir neturėtų jokios praktinės prasmės, todėl buvo nuspręsta palei stalą pastatyti suolą, o kitą suolą naudoti kaip žurnalinį staliuką ir, prireikus, pristumti prie stalo – taip baldui suteikti du svarbūs, itin praktiški vaidmenys. Taip pat suprojektuota įgilinta palangė,

2019: 3 (110) I 23


skirta sėdėti. Šie sprendimai sudarė galimybę turėti tik 2 sėdimuosius baldus, o susėsti prie stalo gali net 12 žmonių! Virtuvėje pakabinamosios spintelės rikiuojasi tik palei vieną sieną. Kampe palikta atvira erdvė, matoma tik priėjus artyn. Ją galima naudoti kaip stalviršį arba ten paslėpti kasdienius prietaisus ir išsaugoti kuo švaresnį stalviršį. Likusioje virtuvės dalyje suprojektuotos tik apatinės spintelės, todėl erdvė atrodo itin lengvai. Pilkšvos durelių plokštės maloniai dera prie balto marmurinio stalviršio ir sienelės virš jo, stabilumo suteikia tamsesnė grindų plytelių danga. Šį spalvų ir tekstūrų derinį sušildo šone

24 I 2019: 3 (110)

esančios ąžuolinės tekstūros spintelės, o erdvumo įspūdį sukuria virš stalviršio esanti stiklo pertvara juodo profilio rėmais, už kurios – nedidukas darbo kambariukas. Atskira darbo patalpa leidžia susikoncentruoti, tačiau neizoliuoja nuo likusios buto dalies, o kartu veikia kaip šviesos šaltinis, dėl kurio net atokiausia nuo langų vieta gauna saulės spindulių. Šis interjero rakursas įgyja nemažai juodų grafiškų detalių, sudarančių tam tikrą ritmą bei raštą. Siekiant interjero tęstinumo, svetainėje taip pat panaudoti keli juodi elementai: virš valgomojo stalo nuo sienos per lubas lipantis šviestuvas bei langą įrėminantis


angokraštis su įgilinta palange, ant kurios stebėti veiksmą lauke neretai įsitaiso šuo. Darbo ir muzikos kambarys tiesiog užlietas šviesos. Dvi darbo vietos, lentynos daiktams bei augaliniai motyvai, suteikiantys gaivumo, sudaro paprastą, bet skoningą „mažiau yra daugiau“ įvaizdį. Nediduko tualeto koridoriaus gale sienos iki pusės puoštos labai subtiliomis baltomis matinėmis, tačiau faktūrišką raštą turinčiomis plytelėmis. Šviesi erdvė įgyja žaismingumo per interjero akcentu tapusius juodus elementus: vandens nuleidimo mygtuką, praustuvo sifoną, maišytuvą, veidrodžio ir lango rėmus bei dekoratyvią juostą, įrėminančią plytelių ribą, o kartu

ir pabrėžiančią patalpos formą. Žavaus žaismingumo suteikia virš tualeto pakabinta lentynėlė, ant kurios sumauti tualetinio popieriaus rulonai, o čia pat – augalas ir skulptūrėlė – šitaip šmaikščiai parodoma, jog viską galima pateikti dailiai ir nebūtina slėpti. Vonios kambario stilistika kiek rafinuotesnė. Švelniai melsvos rankų darbo glazūruotos plytelės kelia gaivos, švaros įspūdį, o pilkšvai smėlinio atspalvio baldas su dviem pastatomais praustuvais ir virš jų spindinčiu veidrodžiu atrodo elegantiškai. Modernumo interjerui vėlgi suteikia grafinis metalo motyvas. Juodas dušo sienelės rėmas, maišytuvai, radiatorius, kabliukai, lentynėlė – kur ne kur patalpose pasitaikantys elementai tarsi sujungia visą būsto stilistiką ir sukuria vientisą charakterį. Miegamasis subtilus, jame ryškiausias akcentas – tamsiai mėlyna drabužinė žalvarinėmis rankenėlėmis. Išnaudotas visas galimas plotas, taigi spinta driekiasi net virš durų. Sodri mėlyna spalva net ramioje, tuštokoje patalpoje perteikia aiškią nuotaiką, o pusiausvyra išlaikoma per juodus interjero elementus. Labai skoningas, charakteringas, švarus ir šviesus interjeras – tai puikus pavyzdys, parodantis, kaip nesudėtingomis priemonėmis sukurti dailius, darnius namus, patogius tiek suaugusiesiems, tiek vaikams, tiek keturkojams draugams.

2019: 3 (110) I 25


i

Interjeras

Rezidencija Casa Azul Projekto autoriai: Vaiva Andriušytė. Vieta: Vilnius, Lietuva Įgyvendinta: 2019 m. Plotas: 50 m² Fotografijų autorius: Lukas Mykolaitis

XX a. pradžioje tuometiniame Duonos skvere, besiformuojančiame posesijoje už miesto gynybinės sienos, iškilo autentiškais rustais, piliastrais, sandrikais ir karnizais dekoruotas Leono Trotskio namas. Ši išskirtinė komunistų figūra, keliaudama į Meksiką, paliko pėdsakų ir Vilniuje. Šiandien viršutiniame namo aukšte įkurta Casa Azul rezidencija pasakoja prieš šimtmetį prasidėjusią Leono Trockio ir Fridos Kahlo istoriją.

26 I 2019: 3 (110)


Aptrupėjusiais mozaikinio betono (teraco) laiptais kylame kupolo šviesos link ir, pravėrę raižiniais ir sandrikais nusėtas duris, įžengiame į Casa Azul rezidenciją. Laiptų mozaikinis betonas nejuntamai nusitęsia iki pat arkinių langų, lipa ant virtuvės ir vonios stalviršių. Ši ašinė erdvė, neišlaikiusi jokių autentiškų architektūrinių elementų, formuojama moderniomis

ir lakoniškomis formomis. Riba tarp virtuvės ir vonios kambario tarytum ištirpsta per skaidrų stiklą atsikartojančiais arkų ir varinių čiaupų motyvais. Malonus jausmas matyti aštuonis senamiesčio stogų sluoksnius tarsi tapybines lesiruotes tiesiog prausiantis mozaikinio betono duše.

2019: 3 (110) I 27


Gyvenamieji kambariai kupini autentikos ir įrėminti ąžuoliniu prancūzišku parketu, prikeltu antram gyvenimui. Tarpduriuose įtaisyti veidrodžiai nukreipia žvilgsnį į lubas, nusėtas gipso lipdiniais. Grubios tekstūros sienos, nuspalvintos sodraus dūmo spalva, geria į save saulės spindulius ir sceną perduoda siurrealistinei Fridos Kahlo tapybai. Fridos autoportreto „Self-Portrait with Thorn Necklace and Hummingbird“ motyvai įgauna žaliuojančias tūrines formas, įsodintas į žalvario vazoną. Mėlyno aksomo sofa nukelia į Meksiką, mėlynąjį Casa Azul namą. Sodrių spalvų paletė kuria rafinuotą, mistinę vakaro atmosferą.  Miegamojo erdvė kuriama monumentaliais objektais: Fridos kūryboje dominuojantis riešutmedžio lovos motyvas, ant gipso lipdinių pakibęs ventiliatorius ir monumentalūs Fridos tapybos darbai „Without Hope“ bei „Girl with Dead Mask (She Plays Alone)“. Bra šviesa tarpsta pro netaisyklingus dvivėrių durų plyšius ir kviečia užsukti vidun. Magiška atmosfera, magiška viešnagė...

28 I 2019: 3 (110)


2019: 3 (110) I 29


Šeimos namas Helsinkyje Projekto autorė: Elena Kotryna Mieželė Vieta: Helsinkis, Suomija Įgyvendintas: 2018 m. Plotas: 210 m² Tekstas: Gytautės Ivanauskaitės Fotografijų autorius: Norbert Tukaj

30 I 2019: 3 (110)


Interjeras

i

Lietuvių šeima, gyvenanti Suomijoje, norėjo namų, primenančių gimtinę. Šią svajonę padėjo įgyvendinti interjero dizainerė Elena Kotryna Mieželė. Kalbinama apie šį projektą autorė atskleidė: „Pirminė interjero idėja – lietuviškas pajūris, tiksliau – Kuršių nerijos, Nidos nuotaikos. Šių namų šeimininkai (kartu ir projekto užsakovai) – daug keliaujanti lietuvių šeima, ypač vertinanti kokybišką poilsį, bet taip pat ir ramybės laiką, leidžiamą su šeima. Projektui norėta suteikti Lietuvą primenančių malonių

elementų, tad Nida tapo atspirties tašku, dirbtinai neimituojant kokių nors šiam kraštui būdingų detalių, bet renkantis natūralias medžiagas, marinistinį koloritą. Akcentu tapo ir ryškios medinės lubų sijos.“ Specialiai šiam interjerui dizainerė sukūrė šviestuvus, kabančius svetainėje. Jie tarsi kinetinės šviesos skulptūros, užpildančios tuščią

2019: 3 (110) I 31


erdvę. Kartu jie tęsia pagrindinę interjero temą – lietuvišką pajūrį: čia galima atpažinti apverstos valties formą bei tūrinius vėtrungių elementus. Šviestuvai yra rankų darbo, panaudotos lino, drobės, keramikos, metalo tekstūros. Paklausta, kas įkvėpė kurti šį interjerą, autorė iškart paminėjo meksikiečių architektą modernistą Luis’ą Barragán’ą. Drąsa naudoti įvairias spalvas, bet kartu išlaikyti ramų ir ritmišką vaizdą – toks šio kūrėjo bruožas, kuris skatino ir Eleną Kotryną. Kurdama namo Helsinkyje interjerą, dizainerė nevengė ritmiškų detalių, o erdvę stengėsi išlaikyti vientisai ryškią ir gamtišką. Kadangi projektas buvo įgyvendinamas Suomijoje, dizainerė papasakojo, kad šiuokart vienas sudėtingiausių dalykų buvo kitokios nei lietuvių suomių statybos normos ir reikalavimai. Pavyzdžiui, kiekvienas gyvenamasis namas Suomijoje privalo pirmame aukšte turėti tualetą, tinkamą naudotis neįgaliesiems. Be to, yra daugybė kitų reikalavimų, kurie skiriasi nuo Lietuvoje esančių, todėl sunku improvizuoti, imtis nestandartinių sprendimų. „Kiekvienam interjerui iš pradžių sukuriu bendrą idėją, pagrįstą tam tikra emocija ar istorija, – iš karto apsibrėžiamas būsimas koloritas, taip pat medžiagos, tekstūros. Kartu su šio projekto užsakove vaikštinėjome po dizaino parodą Londone ir ji vis parodydavo man

kokį ryškios spalvos jai patinkantį elementą... Tada ir nusprendžiau nebijoti ryškesnių spalvų, be to, ir užsakovai prašė, kad būtų kuo mažiau baltos, tad teko laviruoti tarp ryškių, bet ne pernelyg aktyvių, tarpusavyje derančių tonų. Medžiagas ir tekstūras lėmė pasirinkta pajūrio tema: naudojome daug skirtingų medžio faktūrų bei atspalvių, natūralų akmenį bei įvairias gamtiškas tekstūras“, – pasakojimą apie savo kūrinį baigė interjero dizainerė Elena Kotryna Mieželė.

32 I 2019: 3 (110)


2019: 3 (110) I 33


i

Interjeras

Pasteliniai akcentai Projekto autoriai: HAO Design Vieta: Beidzingas (Beijing), Kinija Įgyvendinta: 2018 m. Plotas: 117 m² Tekstas: Gintautės Kisieliūtės Fotografijų autorius: Hei!Cheese

Šiltame, jaukiame dviaukščiame jaunos šeimos bute gyvena programinės įrangos specialistas, dirbantis namuose, architektūros knygų redaktorė ir mažametis sūnus. Racionaliam ir griežtam vyriškam skoniui norėjosi paprastumo, gyvumo, o moteriai itin svarbus privatumas, taigi esminiu aspektu tapo funkcinis erdvių išdėstymas. Patalpų planavimą apsunkino šlaitinės lubos – dėl jų susitraukė nemaža kvadratūrai, tad tik dalis ploto galėjo būti pritaikyta judėti. Nepaisant to, lubų konstrukcija tapo pačia gražiausia interjero dalimi, pagrindine charakterio išraiška, o palei žemus nusklembtus kampus įsitaisė talpios spintos, lentynos ar paslaptinga, užuolaidėlėmis atskirta vaiko žaidimo zona. Siekiant erdvę optiškai praplėsti, dizaino studija HAO Design naudojo daug baltos spalvos, šviesios medienos, o žavesio interjerui suteikė įvairios tekstūros, medžiagiškumas, dizaino elementai, jų dinamiškas ritmas. Atvira pagrindinė erdvė ir slankiosios durys, leidžiančios sujungti (o norint – atskirti) dar daugiau ploto, sudarė sąlygas lanksčiai panaudoti esamą plotą ir, priklausomai

34 I 2019: 3 (110)


nuo poreikio, turėti ramų atitvertą kampelį arba užsiimti širdžiai miela veikla neatsiskiriant vieniems nuo kitų. Virtuvėje slankiosios durys padeda apsaugoti kitas erdves nuo maisto kvapų. Vaiko kambarį šiam miegant galima atskirti, o dienos metu – praplėsti žaidimų zoną, sujungiant kambarį su koridoriumi ir svetaine. Funkcinis buto planas ir kambarių išdėstymas paskirstytas atsižvelgiant į šeimininkų gyvenimo būdą. Apačioje įrengtos aktyviausios erdvės: svetainė, virtuvė, vaiko kambarys, taip pat ir šeimininkų miegamasis, sanitarinis mazgas. Antrame aukšte yra darbo ir ramybės erdvė, kurioje galima atsiriboti nuo triukšmo, susikaupus dirbti. Čia taip pat ant sienos kabo televizorius, kurį gali žiūrėti vaikai vakare ir kikenti netrikdydami suaugusiųjų poilsio apačioje. Bute galima rasti daug įdomių tekstūrų. Darbo erdvėje ir svetainėje dailiai atrodo apnuogintos baltos plytos, o slankiosios kreidiniais dažais dengtos vaiko kambario durys skatina kūrybiškumą. Šalia baltos spalvos vyraujantys pilkšvi atspalviai grakščiai dera prie riešutmedžio faktūros ir pastelinių tonų, kurie interjere pabarstyti tarsi prieskoniai. Viena kita melsva kėdė ir taburetė, žalsvas šviestuvas ir kilimas, rausvos lentynų nugarinės plokštumos, pagalvėlės, krėslai – tokie akcentai suteikia namams jaukumo ir gyvumo.

2019: 3 (110) I 35


Harmoningoje parko apsuptyje Projekto autoriai: David Baker Architects Vieta: Hildsburgas (Healdsburg), JAV Įgyvendinta: 2018 m. Tekstas: Gintautės Kisieliūtės Design HotelsTM narys

36 I 2019: 3 (110)

Prie pat miesto centrinės aikštės įsikūręs viešbutis buvo suprojektuotas remiantis trimis kertinėmis savybėmis: lokalumu, tvarumu, autentiškumu. Miesto įkūrėjo Harmono Healdo vardą gavęs Harmon Guest House su David Baker Architects pagalba įkūnijo protėvio siekius paversti šias apylinkes šeimoms ir draugams tinkama aplinka, kad nuo aikštės besidriekiantys takai vestų link mokyklų, bažnyčių ir kitų svarbių taškų. Viešbutyje gerai apgalvota, ne tik kaip pritraukti keliautojus bei svečius, bet ir kaip paįvairinti gyventojų kasdienybę. Būtent todėl šalia pastato, jaukiose architektūrinėse nišose, įrengti suoliukai praeiviams, o didžiulė restorano terasa, nuo kurios driekiasi žaliuojantis Creekside parkas, nuolat sulaukia vietinių lankytojų.


DIZAINO KELIONĖS

i

Pastatas yra skaidrus. Jis nesislepia nuo praeivių akių, svetingai kviečia užeiti ar intriguoja laukiamajame esančia meno kūrinių ekspozicija. Įstiklinta laiptinė atskleidžia vidaus vaizdą, o fasade šis šviesos koridorius suteikia pastatui vertikalumo, pusiausvyros. Medinės balkonų ir terasų lentos sudaro aktyvų, pulsuojantį ritmą: vienoje pastato dalyje jos sumontuotos horizontaliai, o už stiklinio intarpo – vertikaliai. Taip pastatas padalijamas į tris korpusus. Viduje apdaila taip pat suteikia bendruomeniškumo pojūtį. Natūralios ir tvirtos medžiagos tarpusavyje kontrastuoja: poliruotos blizgios grindys šalia tekstūriškų betoninių sienų, o greta – šiltas raudonmedžio masyvas. Didžiuliai ryškiaspalviai makramė nėriniai nutįsta nuo aukštų lubų ir perteikia meniškumo idėją jau laukiamojo zonoje. Rankų darbo amatai ir originalūs dirbiniai lydi visose patalpose bei miegamuosiuose. Laukiamajame erdvė pasitinka jaukiu paprastumu. Įvairaus stiliaus krėslai, foteliai bei kėdės sukuria eklektikos įspūdį, tačiau didelėje erdvėje, kurioje apdailos medžiagos panaudotos itin saikingai, ji juntama labai švelniai. Vyrauja natūralios

2019: 3 (110) I 37


38 I 2019: 3 (110)


spalvos, kur ne kur išryškėja geltoni elementai. Naudojama be galo daug akmens bei medžio, taip pat odos. Visame viešbutyje kur ne kur funkciją atlieka trinkos. Recepcijos baldo fasade jos tapo stalo konstrukcijos sprendiniu, daug kur atlieka konsolės ar žurnalinio staliuko funkcijas. Visame interjere juntamas neatsiejamas ryšys su išore. Į didžiulius langus kone atsirėmusios senų medžių šakos, išskirtinis dėmesys balkonams ir terasoms, jų jaukumui, lauko baldams ir lauko erdvėms. Tarp pastato nišų suformuotuose vidiniuose kiemeliuose malonu leisti laiką lauke. Nepabijota naudoti daug juodos spalvos – šalia šviesios medienos ir sodrios krūmokšnių žalumos ji atrodo itin dailiai, o bendrame fone toks derinys – gaivus, harmoningas ir natūralus. Jaukumo interjerui suteikia dygsniuoti lovūgalių ar lovatiesių gobelenai. Šis rankų darbo amatas, kadaise itin madingas, ilgam buvo pamirštas ir štai po truputį randa kelią į šiuolaikinius interjerus. Miegamieji apstatyti itin funkcionaliai, pritaikytas minima-

lizmo principas. Kambariuose nėra darbo stalo, nes norima skelbti odę poilsiui. Darbo reikalams galima naudoti atskiras patalpas, prieinamas kiekvienam. Tempas viešbutyje ramesnis, lėtesnis, taigi neatidėliotinų dalykų, regis, nebelieka. Medžių šakos, praslystančios pro langų paviršių, ir užliūliuojantis pro lapus sklindančių saulės atspindžių mirguliavimas padeda pasijusti atskirtyje. Vonios kambariai – labai erdvūs ir šviesūs. Didžiuliai dušai ir laisvai pastatomos vonios suteikia galimybę pasimėgauti vandens procedūrų malonumais net neišeinant iš kambario, o milžiniški langai leidžia grožėtis gamta net čia. Viešbučių tinklo savininkų meilė menams, pareigos pojūtis bendruomenei ir gamtai bei aistra nuostabiam Sonomos vynui ir gastronomijai padėjo sukurti ne tik šeimininkų, bet ir vietos gyventojų ideologijas atitinkantį kampelį, kviečiantį ne tik paviešėti su nakvyne, o maloniai, kultūringai leisti laiką mėgaujantis tiek gamtos, tiek žmonių kūrybos šedevrais.

2019: 3 (110) I 39


i

DIZAINO KELIONĖS

Palei Ultrechto nacionalinį parką stūkso didingas pastatas, o įstabios aukštos kolonos ir sraigtiniai laiptai, puošti juodo metalo turėklais, sustiprina karališką įspūdį. Pailgų juodrėmių langų ritmą papildo atlapos langinės horizontaliais plyšiais, suteikiančiais fasadui faktūriškumo. Daugybę metų gyvavęs viešbučio mūras mirguliuoja samanų ir drėgmės piešiniais, tuo tarsi pasakodamas istorijas, kuždėdamas paslaptis apie šią vietą, apipindamas ją legendomis. Romantiškas interjeras leidžia nusikelti į praeities epochą ir pabėgti nuo modernaus pasaulio, tarsi keliauti laiku.

Pabėgimas į praeities epochą Projekto autorė: Judith van Mourik Vieta: Ultrechtas, Olandija Įgyvendinta: 2016 m. Tekstas: Gintautės Kisieliūtės Design HotelsTM narys

40 I 2019: 3 (110)


1400 m. pastatytos rezidencijos šeimininkais buvo bažnyčios didikai ir net pats Prūsijos karalius. 1906 m., po to, kai rūmai buvo suniokoti gaisro, atstatyta vieta pakito. Čia įsigalėjo vadinamoji Liudviko XVI stilistika. Tai – architektūros ir baldų era, vyravusi Prancūzijoje prieš pat revoliuciją. Stilius apibūdinamas kaip paskutinio baroko tarpsnio ir neoklasicizmo pradžios samplaika. Siekta išvengti barokui būdingų ekstravagantiškų puošmenų, lipdinių, ornamentikos ir pabrėžti paprastumą, grįžti į gamtą, idealizuoti, perteikti ją menu. Iki 1996 m. čia buvo Nacionalinis gamtos tyrimų centras. Vėliau jis tapo prabangiu viešbučiu, kurio vardas keliauja iš lūpų į lūpas ne tik dėl išskirtinės aplinkos, bet ir dėl vietinio viskio kolekcijos bei gastronominių gardėsių, kuriuos gamina 3 „Michelin“ žvaigždutėmis apdovanotas šefas Jacobas Janas Boerma. Interjeras pasižymi prašmatnumu ir prabangą ironizuojančiu subtiliu humoru, netgi sarkastiška pašaipa. Rausvi, koraliniai ir pasteliniai atspalviai bei didžiuliai meno kūriniai tapo pagrindiniu stilistikos elementu. Miegamųjų plotai vyrauja nuo 24 iki 57 m². Visuose galima rasti karališko dydžio lovas, dušus ir laisvai pastatomas vonias – prabangiuose numeriuose vonios įsitaisiusios prie lovų. Erdvesniuose kambariuose lovą nutarta statyti patalpos centre: šmaikštauta, jog tuomet svečiai galės vaikytis vienas kitą ratu aplink baldą. Dizainerė Judith van Mourik minėjo, kad „pokštauti yra svarbu“, ir tai atsispindi tam tikruose sprendimuose. Tačiau, nepaisant juokų, interjere galima pamatyti aukščiausio lygio apdailos medžiagas: tamsų natūralaus medžio parketą,

2019: 3 (110) I 41


itališką marmurą, žalvarį, veliūrą – visai tai sufleruoja romantišką, elegantišką, modernumo audeklu apvilktą prabangios neoklasikos atmosferą. Interjere vyrauja daug baltos spalvos ir medžio tekstūros, šalia kurios dekoratyvumu išsiskiria įspūdingi gobelenai, sienų freskos, spalvingi, raštuoti kilimai, o šiuolaikiškumo suteikia ir net kiek stebina itin šiuolaikiški šviestuvai. Tiek sieniniai, tiek milžiniški lubų sietynai, pagaminti iš blizgaus metalinio tinklo, atstoja šviesos šaltinio bei meno kūrinio funkcijas. Kita išryškėjusi savybė – ekspresyvios objektų formos. Ir baldai, ir santechnikos prietaisai, ir šviestuvai ar dekoro elementai buvo parinkti labai ovalūs, apvalūs, lenkti ar priešingai – kampuoti, aštriomis briaunomis. Toks švelnių, moteriškumą menančių linijų žaismas, derinamas su stačiakampėmis struktūromis, leido sukurti įdomią pusiausvyrą. Už lango vešantis parkas padiktavo pagrindines kolorito spalvas. Visur galima rasti žalsvų elementų, taip pat gausu natūralių žemės tonų, gilių mėlynų atspalvių. Prabangą ir rafinuotumą perteikia vyšniniai, raudonojo vyno spalvos gobelenai, o gyvybės suteikia pastelinė gama. Blizgūs žalvariniai ar chromuoti paviršiai vietomis suskamba lyg deimantai, tačiau bendras vaizdas atrodo matinis, nekintantis nuo saulės spindulių. Išskirtinė, kiek paslaptinga vietovė turi labai ilgą istoriją, kurią norisi išklausyti. Pro langus matomas senų medžių parkas padeda pasislėpti nuo likusio pasaulio ir persikelti į praeities epochą bent kelioms dienoms. Prabanga, persipynusi su šiuolaikiškumu, leidžia pasijusti ypatingai ir grožėtis meniniais dirbiniais, nupintais gobelenais ar kilimų raštais. Pabėgus nuo žmonijos, galima pagaliau įvertinti jos sutvertus kūrinius.

42 I 2019: 3 (110)


2019: 3 (110) I 43


i

Dizaino kelionės

Didingas minimalizmas

Projekto autoriai: Palomba Serafini Associati Vieta: Galjano del Kapo (Gagliano del Capo), Italija Įgyvendinta: 2019 m. Tekstas: Gintautės Kisieliūtės Design HotelsTM narys

Šioje epochoje, kuri apibūdinama kaip itin komerciška, perteklinė ir nesaikinga, kvietimas įsilieti į nebūtį tapo svaiginančiu pasiūlymu. Palazzo Daniele viešbučio projektuotojai laikosi būtent šio principo: devynetas apartamentų, įsikūrusių 150 metų skaičiuojančiuose šeimos rūmuose, nukelia svečius į kertines žmogiškumo ir kultūros ištakas. Viešbučio kūrėjai stebina visiškai kitokiu požiūriu į lankytojų psichologiją ir vertybes: apnuogintos, apsilupinėjusios sienos, neslepiami įtrūkiai, istoriją menančios apdailos medžiagos sukuria iš tiesų unikalią atmosferą bei patirtį. Meno filantropo, rūmų šeimininko Francesco Petrucci rūmai virto įstabiu, abejingų nepaliksiančių viešbučiu, nes čia klasikiniai motyvai susijungia su moderniais, o jų pateikimas stebina užtikrintu, ilgamečiu fonu – puikia erdve meno kūriniams eksponuoti. Išsaugota plokštumų apdaila leidžia pamatyti istorinį tinką, lubų freskas bei mozaikines grindis, o pagrindiniu kambarių dėmesio

44 I 2019: 3 (110)


2019: 3 (110) I 45


46 I 2019: 3 (110)


centru tampa antikvarinės medžio masyvo lovos, išgulėtos pačių vienuolių! Autentiškoje viešbučio aplinkoje siekta suderinti tris pagrindines šakas, kuriančias neišdildomus įspūdžius: itališką meną, dizainą ir gastronomiją. Nutolęs nuo turistinių srautų ir maršrutų, Apulijos (Puglia) regione, Galjano del Kapo (Gagliano del Capo) provincijoje, įsikūręs viešbutis žinomas dėl puikios lokacijos. Visai čia pat esančiam Salento regionui būdinga neoklasikinė, barokinė ir net Bizantijos laikus siekianti architektūra, kurios lankymas yra puiki kultūrinė pramoga, taip pat čia vyksta kasmetinis meno festivalis Capo d’Arte. Lengvai pasiekiama uolėta Adrijos jūros pakrantė, smėlėti Jonijos jūros paplūdimiai, Salento pusiasalis – nuostabi gamta ir istoriniai miestai papildo unikalią viešbučio stilistiką. 1861 m. rūmus suprojektavo architektas Domenico Malinconico, o Milano dizaino studija Palomba Serafini Associati suformavo naują, harmoningą dialogą tarp minimalizmo ir XIX a. didingo, prabangaus palikimo. Būtent pabėgimo nuo greito tempo idėja ir buvo ašis, lėmusi tolimesnius interjero sprendimus, kaip antai atidengti seną apdailą, trūkumus ir tai pateikti kaip neįtikėtino grožio, ilgaamžiškumo vertybės simbolį. Restauruoti ornamentai, freskos, originalios grindys – visa tai sukūrė nepakartojamą foną, menantį teatro scenografiją, papildytą meno kūriniais ar vienetiniais interjero elementais: Luigi Presicci šviestuvas, Nicolas Party kėdės, Roberto Cuoghi skulptūra, Carlos Accardi litografijos darbai, atsiradę šalia protėvių portretų ir neoklasikinio dizaino motyvų. Rūmų transformacija persikėlė ir į pastato išorę. Lauko erdvės tapo neįtikėtinomis meno kūrinių ekspozicijomis, kuriose gera lankytis, o štai kambarių langai atgręžti į žaliuojantį kiemą, saulės nutviekstą baseiną ar vidinį rūmų kiemelį. Patalpas įrėmina skliautinės lubos, o kambariuose vyrauja vienuolyno dvasia, nes didelėse erdvėse – vos keletas reikalingiausių baldų, pabrėžiančių meno ir

funkcijos reikšmę. Vonios kambariai tapo gyvomis meno instaliacijomis – lietaus dušo vanduo krinta nuo pat 6 metrų aukščio lubų, o dušo padėklu tapo dubuo, kurtas italų menininkės Andreos Salos. Išskirtinis dizaino elementas – šviesos dėžė, kurią sukūrė Simonas d’Exéa. Tokios dėžės apšviečia visus 40 m² dydžio apartamentus, o neįjungus šviesos – jos tampa menininkų Claudio Abbate, Evos Jospin ir Christiano Frosi darbų porėmiu. Pagrindinę svetainės zoną supantys apartamentai vyrauja nuo 25 iki 200 m². Didžiausias užima visą rūmų sparną ir turi atskirą įėjimą, virtuvę, svetainę, tris miegamuosius, tris vonios kambarius, valgomąjį. Visuose kambariuose skiriamas didžiulis dėmesys architektūriniam palikimui, minimalistiniam dizainui ir kvapą gniaužiančiam menui.

2019: 3 (110) I 47


i

TENDENCIJOS

Frankfurto parodoje ISH – naujos tendencijos jūsų vonios kambariui

Pagrindinei santechnikos prietaisų parodai Europoje – ISH – viso pasaulio gamintojai ruošiasi tarsi paskutiniam mūšiui. Metamos visos pajėgos: sunkioji technologijų artilerija, inovacijų kavalerija ir spalvų pėstija. Kas dvejus metus vykstančiame tikrame „santechnikos šou“ kovojama kūrybiškai, išradingai, investuojant milžiniškas sumas į stendus. Šiame straipsnyje pristatysiu asmeninius pastebėjimus, kurių pagrindu galima išskirti kelias dar šiais metais mus pasieksiančias tendencijas. Tekstas: Vytauto Gurevičiaus

2019–2020 m. spalvų ir atspalvių vonios kambaryje bus daugiau nei kada nors anksčiau. Pritaikoma vis daugiau įdomesnių apdailos medžiagų ir tekstūrų. Mediena, marmuras ir metalas – pagrindinės ne tik apdailos, bet ir maišytuvų paviršių medžiagos. Atsiranda vis sudėtingesnių spalvinių derinių, ryškiaspalvės keramikos, skaidrių vonių, mėlynų bei žalių baldų. Nepaisant pastaruoju metu klestinčio minimalizmo, lakoniškus interjerus keičia drąsūs įvairiaspalviai deriniai. Neretai jie papildomi subtilumo suteikiančiais pilkais atspalviais. Juodi tonai taip pat veržiasi į vonios kambarius. Neutralią baltos, pilkos ir juodos kompaniją puošia kone visi ryškios spalvos. Seniau vonioje vyravęs beige (smėlinis) atspalvis dabar vadinamas greige (pilkšvai smėliniu). Natūralus, ramus tonas sukuria ramų, neutralų foną, kuriame galima drąsiai naudoti vintažinius motyvus arba puoselėti minimalistinį bei industrinį stilių. Tokia sąlygiškai neutrali spalvinė bazė leidžia vonios kambario stilistikai išlikti ilgaamžei, o smulkesni akcentai gali dažniau kisti ir prisitaikyti prie naujesnių tendencijų. Norintieji jaukesnės ar prabangesnės vonios ją dekoruoja tamsiai ruda spalva, suteikiančia jaukumo, šilumos įspūdį. Pagrindiniai tonai: molio, terakotos, bronzos, rūdžių, alyvuogių, pušų spyglių, kedro medienos. Auksas, platina ir varis naudojami maišytuvams ir kitiems vonios kambario akcentams. Marmuras vis dar išlieka apdailos tendencijų viršūnėse, tik baltą ir juodą marmurą lygiaverčiai papildė ir žaliasis. Elegantiški deriniai – marmuras, odos elementai, lakuoti baldai. Pramoninis stilius – mediena, betonas, juoda spalva detalėse. Bet nuo šiol juoda nelygu juodai. Ieškoma vis kitokių atspalvių ar medžiagiškumo: ypač matinio arba ypač blizgaus, aksominio ar itin gilaus juodumo. Tą patį galima pasakyti ir apie baltą, kuri asocijuojasi su švara. Atkreipčiau dėmesį į inovacijas, kurios neišvengiamai skverbiasi į vonios kambarius ir atskirus prietaisus. Išmaniai valdomos saugumo nuo patalpų užpylimo ir vandens apskaitos sistemos, programuojamieji dušo režimai, elektroniniai srovės reguliatoriai, liečiamieji valdymo skydeliai, į veidrodžius įmontuoti ekranai ir kiti panašūs sprendimai ilgainiui mūsų buityje turėtų tapti įprastais patogumais. Todėl kiekvienam prietaisui jau šiandieną rekomenduočiau numatyti elektros srovės šaltinį. Jūsų dėmesiui – keletas žymiausių gamintojų naujienų, pristatytų ISH 2019 parodoje Frankfurte, atspindinčių šias tendencijas ir inovacijas.

48 I 2019: 3 (110)

Naujausiame Hansgrohe gaminyje RainTunes naujovės tiesiogiai daro įtaką mūsų emocijoms. Išmanioji dušo sistema sujungia vandenį, šviesą, garsą ir kvapą į vientisą pojūtį. Pagrindinis dėmesys skiriamas asmeniniams kiekvieno šeimos nario poreikiams ir nuotaikai. Pradžiai siūlomi 7 skirtingi skaitmeniniu būdu valdomi dušo scenarijai, leisiantys patenkinti išrankiausių vartotojų poreikius. Jie sukurti padedant daugeliui ekspertų, įskaitant dermatologus, sporto medikus, fizioterapeutus ir aromaterapijos specialistus. Apšvietimas ir garsas taip pat gali būti valdomi per Wi-Fi. Pavyzdžiui, Phillips Hue rūpinasi apšvietimu, o naujasis Rain Scent – nuotaiką atitinkančiu kvepalų asortimentu.


Dade Design pristatė Dade WAVE vonios kolekciją, pagamintą iš aukščiausios kokybės betono. Tokia laisvai pastatoma vonia suteikia industrinio stiliaus interjerui išskirtinumo ir modernumo. Šios vonios ir praustuvai gaminami Šveicarijoje. Be Frankfurto parodos, jie dar buvo pristatyti Milano dizaino savaitėje.

Italų gamintojas Globo pristatė 11 naujų, natūralumo efektą sukeliančių tekstūrinių apdailos variantų ir paviršių. Visos jos atkartoja marmuro ir akmenų raštą arba imituoja terazzo stiliaus paviršių. Kiekvienas gaminys perteikia natūralaus akmens grožį, akcentuoja rašto originalumą ir kuria tvirtumo įspūdį. Tai suteikia kiekvienam vonios kambariui išskirtinumo bei unikalumo. Be to, gamintojas siūlo 14 skirtingų vientisų spalvų, kurios įkvėps jūsų vonios kambariui gyvybės. Monotonijai mūsų vonios kambariuose ateina galas.

Dar vienas šveicarų gamintojas Laufen užsakė žymiam Olandijos dizaineriui Marcelui Wandersui, garsėjančiam ekstravagantišku stiliumi ir novatorišku medžiagų ir technologijų naudojimu, sukurti kolekciją The New Classic. Rezultatas – kontrastas tarp minkštų, švelnių moteriškų linijų, primenančių gėlės skleidimosi momentą, ir kampuotų vyriškų elementų. Pasak paties autoriaus: „Pirmą kartą itin moderni Saphir keramik medžiaga buvo pritaikyta klasikinei ir ikoninei formai. Ši lengva medžiaga suteikė mums unikalią galimybę švęsti puikią dermę.“

2019: 3 (110) I 49


Dėl priežiūros patogumo ir ergonomikos Vokietijoje populiaru dušo zonoje naudoti vientisus dušo padėklus. Visi didieji šios srities gamintojai stengiasi turėti šių gaminių savo asortimente. Ne išimtis ir Lietuvoje žinomas vonių gamintojas Kaldewey. Tipiškas serijos Nexsys dizaino bruožas yra siauras nutekėjimo kanalas, kurio minimalistinės detalės beveik nepriekaištingai priglunda prie emaliuoto dušo paviršiaus. Net ir čia galimos keturios naujos spalvos. Šiandien vientisus padėklus galima rinktis iš 12 naujų dydžių – nuo 80 cm iki 170 cm. Maži formatai optimalūs mažuose vonios kambariuose, kuriuose yra ribota erdvė arba sudėtingi išdėstymo būdai. XXL formato dydžiai puikiai įmontuojami į vonios kambario plytelių tinklelį. Taip pat gausus spalvų pasirinkimas.

50 I 2019: 3 (110)

Parodoje ISH svarbios visos detalės – net ir nuleidimo mygtukai susilaukia design+ apdovanojimų. Šį kartą autoritetinga komisija atkreipė dėmesį į vokiečių gamintojo Viega modelį Vising for More 200, kurį sukūrė jauni studijos Artefakt dizaineriai. Švelniai banguojančią bangą primenančios mygtukų plokštelės skirtos nuleisti dideliam arba mažam vandens kiekiui. Abi nuo sienos šiek tiek atitrauktos plokštelės sukuria lengvumo efektą. Išskirtinis unikalus modelio bruožas yra faneruotos ąžuolo medienos apdaila. Išgaunamas malonus lytėjimo jausmas ir stilingas išvaizda. Žinoma, galimi ir kiti šio modelio apdailos variantai: antracito arba aukso spalvos; nerūdijančiojo plieno, šilto vario arba aukso atspalvių; grūdinto stiklo, juodos arba baltos spalvos.


Italų gamintojas Gessi eksponavo naują išskirtinio dizaino lauko dušą. Dušo naudojimas atviroje erdvėje, saulės šviesoje arba po žvaigždėmis leidžia patirti ne tik vandens malonumus, bet ir ypatingą laisvės jausmą, savotišką susiliejimą su gamta. Sukurta vientisa lauko sveikatingumo sistemos dušo kolona tiek formos, tiek komponentų prasme pritaikyta naudoti lauko sąlygomis. Gamintojai siūlo novatoriškų medžiagų kombinacijas. Produktai, pagaminti iš juodos matinės ar corten spalvos ir detalių, švytinčių įvairių blizgių metalų spalvomis. Tai visiškai naujas požiūris į lauko daiktų dizainą. Nuo šiol lauko malonumai privačiuose namuose primins sveikatingumo šventyklą ir kurorto aplinką. Vokiečių gamintojas GROHE nustebino gausybe naujų koncepcijų, gaminių funkcionalumu, maišytuvų spalvų įvairove, pristatė 3D spausdintuvu atspausdintus pirmuosius GROHE Allure Brilliant Icon 3D pavyzdžius. Nuo šiol kiekvienas architektas, įgyvendindamas savo projektus, galės kurti unikalias vienetines kolekcijas. Dėl vis tobulėjančių PVD (fizikinis garų nusodinimas arba jonų dengimas) paviršiaus apdirbimo technologijų metalizuoti paviršiai tapo maksimaliai atsparūs mechaniniams ar kitokiems pažeidimams, todėl dabar drąsiai galima naudoti aukso, vario, bronzos ar juodo metalo spalvų sluoksniu padengtus maišytuvus ir nebijoti, kad jie laikui bėgant nusidėvės.

Vileroy & Boch parodoje pristatė danų dizainerės Gesos Hansen koncepciją His & Hers (jo ir jos). Vyrai ir moterys vonioje – daugelio diskusijų tema. Koks dizainas ir baldai patinka abiem lytims? Ar yra spalvų, patinkančių ir vyrams, ir moterims? Dizainerė, grynindama abiejų lyčių koncepcijas, dirbo drąsiai – šalia sodriai žalių ir tamsiai raudonų atspalvių pridėjo juodų, baltų detalių, metalo ar medžio faktūrų, kad būtų ryškus kontrastas. „Jos“ spalvų paletė yra linkusi būti šiltesnė, o „Jo“ – šaltesnė. Dar vienas šio gamintojo kontrastingas pasiūlymas – kolekcija Memento 2.0. Dėl naujoviškos TitanCeram keramikos paviršiaus padengimo technologijos kolekcijoje derinami tikslūs spalvų kontūrai. Vonia ir aštuoni įvairūs praustuvai, bidė ir tualetas – visa kolekcija pritaikoma prie bet kokių septynių spalvų parinkčių, suteikiančių plačią kūrybinę laisvę.

2019: 3 (110) I 51


i

REKOMENDUOJAME

Grohe inovacijų ir dizaino naujienos

Essence kolekcija – vientisas vonios kambario dizainas Esminės Essence kolekcijos savybės – subtilumas, aiškumas ir lengvumas Šios kolekcijos pagrindas  – praustuvai: paprasti, elegantiški dizaino sprendimai atspindi gamtos grožį. Dėl 17 mm sienelės krašto storio jie atrodo ypač lengvai ir stilingai. Visų praustuvų persipylimo anga nepastebima, nes ji yra priešingoje nei įprastai sienelės pusėje. Visa tai sukuria harmoningą gaminio vaizdą – dizainas juntamas mažiausiose detalėse. Ypač plonos tualeto dangčių linijos taip pat siejasi su šia išskirtinio dizaino serija. Laisvai pastatoma plieninė vonia išties atrodo išskirtiniu, minimalistiniu vonios kambario akcentu. Visi kolekcijos gaminiai atitinka GROHE PerfectMatch filosofiją – puikiai dera su GROHE Atrio, Essence, Plus ir Lineare serijų maišytuvais. Tai leidžia projektuotojams bei montuotojams lengvai įgyvendinti individualius klientų prašymus, siekiant tobulo rezultato vonios kambaryje.

Patogus Euphoria Smartcontrol dušo valdymas Dėl intuityvaus SmartControl termostato valdymo patogu ir paprasta reguliuoti vandens kiekį, priklausomai nuo jūsų individualių poreikių: nuo švelnaus lietaus iki intensyvios srovės. Norėdami įjungti dušą, turite paspausti mygtuką, o panūdę reguliuoti srovės stiprumą – jį pasukti. Patogi naujiena turintiems ilgus plaukus – galima pasirinkti galingą srovę, kuri greitai išplauna šampūną ir tuo pat metu masažuoja galvą. Perjungus srovę į lietaus režimą galėsite atsipalaiduoti nuo įtemptos dienos rūpesčių. Išjungus vandenį, sistema automatiškai išsaugo nustatytas parinktis iki kito karto. Siūloma dušo sistema su lietaus galva leidžia pasirinkti srovę tiesiai ant pačios dušo galvos sukant valdiklį. Dar viena svarbi savybė – dėl GROHE CoolTouch technologijos chromuotas valdymo bloko paviršius neįkaista, todėl tokiame duše jūs ir jūsų vaikai jausitės tikrai saugiai.

52 I 2019: 3 (110)


Naujoji GROHE maišytuvų serija Plus – puikus dizaino ir inovacijų derinys Iš karto ši serija atkreipia dėmesį unikaliu dizainu, kuris savo profiliu primena D raidę. Jungiami statūs kampai su suapvalintomis dalimis leidžia šį modelį derinti tiek prie klasikinių interjero elementų, tiek prie griežtesnių architektūrinių formų. Taip pat netikėtas medžiagų derinys – stiklas ir metalas – suteikia gaminiams elegancijos ir šiuolaikiškumo. Stiklu padengtas maišytuvo snapas yra ekranas, kuriame spalvotais skaičiais rodoma bėgančio vandens temperatūra. Šie maišytuvai yra puikus pasirinkimas tiems, kas rūpinasi ekonomišku vandens naudojimu ir mėgsta savo namuose turėti išmanius sprendimus. Be to GROHE Plus maišytuvų snapai gali būti pasukami į šonus iki 90 laipsnių kampu, o taip pat turi srovės perjungimo iš standartinio į „eko“ režimą funkciją. Dar didesniam jūsų patogumui galima komplektacija su ištraukiamuoju snapu ir reguliuojamo srovės kampo funkcija. Tai išties galėtų būti naujas, išmanus gero dizaino įrenginys jūsų vonioje.

GROHE Blue Home – nedidelė virtuvės revoliucija Nuo šiol laiko reikalaujantis vandens pirkimas ir erzinantys plastikiniai buteliai yra praeities dalykai. Iš pažiūros paprastas gero dizaino virtuvinis čiaupas gali jums tiekti gazuotą geriamąjį vandenį. Jau keletą metų tobulinamo GROHE Blue Home standartinę komplektaciją sudaro maišytuvas su įmontuotu vėsintuvu, filtru ir CO₂ balionu. Lengvu judesiu jūs galite pasirinkti paprastą filtruotą, lengvai gazuotą ar stipriau gazuotą vandenį. Užtenka tik 20 cm pločio erdvės standartinėje spintelėje, kad galėtumėte įsirengti šią unikalią sistemą, taigi viskas įmanoma ir nedidelėje virtuvėje. Priežiūra taip pat labai patogi – visi keičiami elementai: filtras ar CO₂ balionas prieinami iš priekio. Šiemet pasiūlytas maišytuvo modelis su ištraukiamuoju dušeliu, kuris naudojimąsi daro dar patogesnį. Taip pat maišytuvai gali būti pasirenkami iš madingiausių GROHE spalvų asortimento. Dar keturi tyrimais paremti argumentai, kurie paskatins jus pasirinkti šį produktą: vandens su GROHE Blue namuose išgeriama 35 % daugiau, tuo pat metu 61 % sumažinamas svarbus aplinkai CO₂ vartojimas (palyginti su įprastais vandens buteliais), jūsų išlaidos sumažėja net iki 1 %, o vienos dienos vandens kaštai sudaro tik 15 ct.

SmartBox – universalus potinkinis sprendimas jūsų dušui Jis suteikia architektams, planuotojams ir montuotojams daugybę galimybių tik su viena potinkine dėžute, kurioje gali būti montuojami ne tik naujieji Smartcontrol, bet ir kitų modelių termostatai ar vienasvirčiai maišytuvai. Keli neabejotini SmartBox privalumai: sutaupote erdvės duše; vandens prijungimo vietos numatytos iš apačios, todėl montavimo darbai vyksta greičiau ir paprasčiau; daugiau galimų dušo variantų, bet mažesni montavimo kaštai; bet kuriuo metu, neardant sienų, galima pakeisti norimą maišytuvo viršsieninę dalį kita. Dėl naudotojui suprantamos „paspausk, pasuk, prauskis duše“ valdymo sistemos visada galima tiksliai reguliuoti vandens kiekį ir temperatūrą. Viršsieninės maišytuvų dalys gali būti apvalaus arba kvadratinio dizaino. Paviršiaus medžiagų ir spalvų pasirinkimas – nuo klasikinės chromo iki balto matinio stiklo. Artimiausioje ateityje taip pat bus galima rinktis iš 7 metalo atspalvių – GROHE spalvų kolekcijos.

2019: 3 (110) I 53


i

rekomenduojame

Naujausi sprendimai jūsų vonios kambariui ISH parodoje šveicarų gamintojas Geberit pristatė keletą inovatyvių sprendimų WC ir vonios kambariui. Bendrovė kasmet investuoja milžiniškas sumas inovacijoms diegti, todėl jos gaminiai nuolat sudomina tiek vartotojus, tiek ir specialistus. Jūsų dėmesiui – 2019 m. naujienos.

Dar patogesnis ir dar gražesnis apiplovimo funkciją turintis WC puodas Geberit AquaCelean produktų šeimą papildė naujas, elegantiškesnis dizainerio Christopho Behlingo sukurtas AquaClean Sela WC modelis, siūlantis dar daugiau komfortiškų funkcijų. Unikali WhirlSpray purkštuko technologija užtikrina itin švelnų ir kruopštų plovimą. Subtilus WC puodo apšvietimas padeda lengviau orientuotis vonios kambaryje naktį. Visas parinktis galima reguliuoti viena ranka, naudojant nuotolinį valdymo pultelį. Užtenka vos vieno mygtuko paspaudimo, ir WC puodas atliks apiplovimo funkciją pagal asmeninius parametrus. Negana to, funkcijas galima patogiai valdyti išmaniuoju telefonu, naudojant Geberit programėlę. Geberit AquaClean Sela modelyje įrengta itin tyliai veikianti ir efektyvi TurboFlush technologija. Ši technologija palengvina valymą ir užtikrina nepriekaištingą higieną. Dėl optimaliai nukreipiamo vandens srauto puikiai išplaunamas visas WC puodas. Kadangi jis neturi vidinio apvado, nėra ir paslėptų vietų, kuriose galėtų kauptis nešvarumai. Negana to, WC puodo paviršius padengtas specialia, nesibraižančia Geberit KeraTect® glazūra – tai užtikrina ilgalaikę keraminio paviršiaus apsaugą. Geberit DuoFresh –  įrenginys, kuris suteikia galimybę modernizuoti blogų kvapų surinkimą vonios kambaryje

Modernus sprendimas tualeto patalpai – blogų kvapų ištraukimo modulis Geberit DuaFresh blogų kvapų ištraukimo modulis surenka nemalonius kvapus ten, kur jie atsiranda: pačiame WC puode. Oras išvalomas per keraminį korėtą filtrą, o tylus ventiliatorius iš karto išpučia švarų orą atgal į vonios kambarį. Be to, orientacinė šviesa už vandens nuleidimo mygtuko švelniai apšviečia WC puodą nakties metu. Dėl atstumo jutiklio kvapų ištraukimo funkcija visada ima veikti automatiškai, kai kas nors atsisėda ant WC puodo. Jutiklio parinktis galima pritaikyti individualiai, naudojant Geberit Home mobiliąją aplikaciją. Kadangi į bakelį įdėtos sanitarinės lazdelės nuleidžiamam vandeniui suteikia malonų kvapą, gaivumo vonios kambaryje lieka dar daugiau. Dėl specialaus mechanizmo vandens nuleidimo mygtuką paprasta atidaryti ir pakeisti ten įdėtas priemones. Sanitarinių kvapniųjų lazdelių įdėklas yra lengvai prieinamoje vietoje už vandens nuleidimo mygtuko. Keraminis porėtasis filtras taip pat nesunkiai pasiekiamas. Klientas gali jį pakeisti pats.

54 I 2019: 3 (110)

Nesenstantis, minimalistinis stilius – elegantiško dizaino naujasis Geberit AquaClean Sela tinka kone kiekviename vonios kambaryje


Vonios kambarys su šypsena Atnaujinto dizaino Geberit vonios kambario serija Smyle atrodo dar įmantriau ir šiuolaikiškiau. Praustuvai ir baldai patobulintas taip, kad juos būtų galima derinti tarpusavyje, atsižvelgiant į individualius poreikius. Kolekcijos baldai su atviromis ir uždaromis daiktų laikymo erdvėmis suteikia didelę kūrybinę laisvę ir galimybę pritaikyti juos bet kokio dydžio vonios kambaryje. Pagrindinis Smyle kolekcijos pokytis – naujas baldų dizainas, pritaikytas prie keraminių sanitarinių prietaisų formos. Naujo dizaino rankenos atkartoja siaurus praustuvo kraštus ir švelniai susilieja į harmoningą visumą. Stalčių sistema yra siauro dizaino, tačiau tuo pat metu leidžia klientams optimaliai išnaudoti daiktams laikyti skirtą erdvę. Pasirenkamos daiktadėžės suteikia galimybę paprastai ir lanksčiai išnaudoti stalčiuose turimą erdvę daiktams laikyti. Kai kalbama apie šiuolaikinį vonios dizainą, naujasis pakabinamasis WC puodas atsiduria dėmesio centre. Kvadratinės formos puodas puikiai dera su tokios pat formos praustuvais, o dėl suapvalintų kraštų ir uždarų formų jį itin paprasta valyti.

Nauja elegancija – Geberit Sigma50 vandens nuleidimo mygtukas Geometrinis aiškumas ir estetiškos linijos: atnaujintas populiaraus Geberit Sigma50 vandens nuleidimo mygtuko dizainas vonios kambariui suteiks elegancijos. Lakoniška mygtuko išorė, berėmis dizainas ir aukštos kokybės medžiagos puikiai įsilieja į šiuolaikinius vonios kambarius. Sigma50 serijos mygtukams būtingos savybės – ergonominiai, dvigubam vandens nuleidimui skirti klavišai. Atnaujinto modelio išskirtinumas – nedideli, šiek tiek išlenkti klavišai, kurie sukuria šviesos atspindžius. Dėl šių sprendimų naujasis Sigma50 vandens nuleidimo mygtukas atrodo dar lengvesnis ir minimalistinis. Galima rinktis įvairių spalvų ir medžiagų – stiklo, plastiko, nerūdijančiojo plieno ar skalūno akmens – vandens nuleidimo mygtuką. Pažymėtina, kad Sigma50 siūloma montuoti kartu su Geberit DuoFresh blogų kvapų ištraukimo moduliu ir sanitarinių kvapniųjų lazdelių priedu. Kadangi į modulį įdiegta orientacinio apšvietimo funkcija, Wc puodas kartu su mygtuku apšviečiamas – tai padeda lengviau orientuotis naktį.

Geberit vonios kambario kolekcija Smyle įgavo naują išvaizdą

2019: 3 (110) I 55


i

REKOMENDUOJAME

Brangakmenis vonioje. AXOR Edge premjera Jūsų dėmesiui interviu su garsiuoju prancūzų dizaineriu Jeanu Marie Massaud.

Frankfurto parodoje ISH buvo pristatyta nauja, unikali AXOR Edge maišytuvų kolekcija, kurią sukūrė garsus prancūzų dizaineris Jeanas Marie Massaud. Šiuose gaminiuose puikiai dera architektūriška forma, savo tūriu primenanti šiuolaikinio, asimetriško pastato maketą, ir ypač tiksli metalo apdirbimo technologija. Gamintojas naudojo metodus ir technikas, taikomas brangakmeniams apdirbti ir graviruoti. Tikslus 45 laipsnių kampo šlifavimas kartu su AXOR FinishPlus poliravimo technologija leidžia išgauti ypač tikslius smulkiausių detalių mazgus. Tokį maišytuvą ne tik malonu liesti, bet ir kasdieną matyti savo namuose, nes jis – tarsi papuošalas. AXOR maišytuvas neabejotinai papuoš bet kokį, net ir prašmatniausią, vonios kambarį. Serijos gaminiai pritaikyti vonioms, bidė ar praustuvams, taip pat dušo termostatų moduliams, visada stilistiškai derės tarpusavyje ir taps kiekvieno dėmesį traukiančiais akcentais. Iš pirmo žvilgsnio masyvus AXOR Edge susmulkėja į atskiras detales, kurios patraukia dėmesį preciziškai suformuotais kampais ir geometrine paviršiaus apdaila. Dėl gausaus briaunų skaičiaus ji suteikia gaminiui nepakartojamą spindesį – šis tarsi tikras briliantas laužo šviesos spindulius ir žėri žvelgiant iš bet kurio taško. Deimantiniai įrankiai apdirba kieto žalvario paviršių iki mikronų, tokie patys metodai naudojami kosminių tyrimų ir lazerių industrijoje. Linija po linijos – preciziškas piramidės formos išbaigtumas – sukuria sąveiką tarp šešėlio ir šviesos. Tokiam technologiniam sprendimui labai tinka koncentruotas šviesos srautas, dar labiau pabrėžiantis šį unikalų kūrinį. Mėgstantiems minimalizmą vonioje universali, griežta forma gali būti pritaikyta skirtingiems paviršiaus spalvos variantams. Vartotojas gali rinktis iš 7 skirtingų metalo spalvų, padengtų itin atspariu PVD (fizinis garų nusodinimas) metodu. Tai yra išties ilgaamžis naujos kartos paviršiaus apdirbimo būdas, naudojamas aukščiausio technologinio lygio vakuuminėse kamerose AXOR gamykloje.

56 I 2019: 3 (110)

Papasakokite apie save. Kaip tapote dizaineriu? Esu kilęs iš paprastos šeimos. Gimiau Tulūzoje, įgijau mokslinį technologinį išsilavinimą. Mokiausi inžinerijos mokykloje aviacijos inžineriją, tačiau tai buvo labai specializuota mokslo sritis. Būdamas maždaug 19-os, atradau dizainą ir pagalvojau: kas gi tai? Tai juk tobulas darbas, lyg atostogos, kur viskas įskaičiuota. Gali rengti kokius tik nori projektus. Kas jums yra dizainas? Kaip jį suprantate? Man dizaine svarbiausia kontekstas. Jis gali būti itin platus, gali būti siauras, fokusuotas. Taip pat reikia matyti gaires. Tai gali būti kultūriniai, ekologijos, ekonominiai dalykai, tačiau yra ir kitų gairių, kurios atrodo ypač paradoksaliai. Kai išsiaiškini gaires, tereikia atrasti paprastą sprendimą, kaip viską sulieti į vieną, – tai yra elegantiškas dizainas. Turite aiškią gyvenimo filosofiją. Ar ji daro įtaką darbui studijoje? Šiais laikais visi triūsia 24 valandas per parą, ypač kūrybininkai, nes smegenys veikia nuolatos. Jei visą laiką dirbame, tai dirbkime atostogaudami.


Kas jums yra prabanga? Man prabanga – kokybė ir meistriškumas. Tačiau prabangoje yra papildomos vertės. Tai šiuolaikiniame pasaulyje atsiskleidžiantis kultūros, paveldo sluoksnis. Tai kita dimensija – galbūt ji nebūtina, tačiau ji spinduliuoja kultūrą. Papasakokite apie bendradarbiavimą su AXOR. Norint įgyvendinti tokio lygio projektą, privalai turėti išteklių, be to, reikia pasitikėjimo. Pasitikėjimo kurti visiškai naują įrangą, tikslią mikrono lygiu. Štai ką reiškia dirbti su tokiu išskirtiniu partneriu kaip AXOR. Mes esame prabangių laikrodžių gamybos lygyje, tačiau tuo pat metu leidžiame klientams pasirinkti jiems patinkančią apdailą.

Pradėjau daug keliauti, gyvenau Pietų Prancūzijoje. Šiuo metu palaikau ryšį su savo komanda per iPad Pro. Galiu plušėti būdamas miške, kalno viršūnėje, jūroje. Mes dirbame laisvai, bet drauge. Vieni yra Nante, kiti – Paryžiuje. Aš – Sen Pol de Vanse (St. Paul de Vence), tačiau visi palaikome ryšį. Tik tiek. Mes dalijamės tokiu gyvenimu ir darbu. Svarbu dalytis tarpusavyje. Papasakokite apie naujausią projektą, kurį kūrėte AXOR. Naujoje AXOR Edge kolekcijoje tyrinėjome ekstremalaus tobulumo ribas. Unikalumo, nepaklūstančio standartams. Emociją norėjome sukurti stebindami žmones. Kai kokybė privaloma, kompetencija – būtina, emocija turi būti svarbiausia. Mes dalijamės savo patirtimi, ką reiškia gyventi tobulame pasaulyje, iš kurio geriausi architektai ir dekoratoriai semiasi idėjų. AXOR Edge gali būti šios unikalios kompozicijos dalimi. Kas jus įkvėpė sukurti AXOR Edge? Prancūzijoje gilios arts décoratifs tradicijos. Architektai dirba su daugybe nagingų meistrų ir skulptorių, kurdami, pvz., fasado audinį. Mes pagalvojome: puiku, AXOR yra aukščiausios kokybės prekės ženklas. Patyrinėkime kai kuriuos procesus ir sukurkime ne tik lietą ir nupoliruotą čiaupą. Sukurkime skulptūrą! Bendradarbiaudami su AXOR visada siekiame perteikti kuo geresnį vartojimo potyrį. AXOR Edge atskleidžia, kaip patenkinti nagingumo bei unikalumo poreikį ir sukurti skulptūrą iš kasdienio objekto. Tai daugiau nei maišytuvai. Kiekvienas kolekcijos objektas yra brangakmenis, šedevras, nepakartojamas architektūrinis objektas, sukurtas iš žalvario bloko ir aprengtas savitu apdailos rūbu. Iš tiesų tai funkcionalus meno kūrinys, kuris su jumis dalijasi intymiomis akimirkomis.

2019: 3 (110) I 57


interviu ©Marcel Wanders

i

Sukurti meilės aplinką, gyventi su aistra Šiuo metu Marcel Wanders – tai ne tik dizainerio vardas, bet ir pirmaujanti produkto ir interjero dizaino studija, įsikūrusi kūrybiškajame Amsterdame. Ji jau yra sukūrusi daugiau nei 1 900 ikoniškų produktų ir interjerų tiek privatiems klientams, tiek premium klasės prekių ženklams, kaip antai Alessi, Baccarat, Bisazza, Christofle, Kosé Corporation/Decorté, Flos, KLM, Hyatt Hotels Corporation, LH&E Group, Louis Vuitton, Miramar Group, Morgans Hotel Group, Puma ir kt. Marcelio Wanderso ir kūrybos direktoriaus Gabriele’io Chiave vadovaujamoje studijoje dirba 52 dizaineriai ir komunikacijos ekspertai. Šiemet ISH parodoje Frankfurte (Vokietija) buvo pristatytas naujausias studijos kūrinys – vonios kambariui skirta The New Classic kolekcija, pagaminta garsiojo Šveicarijos santechnikos gamintojo Laufen. Premjera sulaukė didelio specialistų, žurnalistų ir vartotojų susidomėjimo.

Kas buvo jums patraukliausia bendradarbiaujant su įmone Laufen? MW. Laufen pasaulyje žinoma dėl nepriekaištingo idėjų generavimo kuriant klasikinius ir šiuolaikiškus vonios kambarius. Įmonė gaminiuose įkūnija savo eksperimentinę prigimtį. Dizaino inovatyvumas aiškiai atsiskleidžia per šio žinomo šveicarų prekės ženklo savitumą, tai pasireiškia dizaino simbioze – kokybe ir funkcionalumu. Pragmatiškas Laufen požiūris ir atkaklus siekis nuolat tobulėti yra tos vertybės, kurios mane įtraukė ir motyvavo judėti su jais kartu naujovių taku ir į priekį. GC. Kas dar, be žinių ir kūrybiškumo, darbą su Laufen daro malonų? Tikriausiai tai, kad jų šveicariškas dizainas sujungia dvi didžiąsias globalaus dizaino kryptis: italų emociją iš Pietų ir šiaurietiškas gamybos preciziškumo ir aiškumo tradicijas. Jų kokybė turi du tai patvirtinančius aspektus: gamybines žinias, kurias jie taiko viskam, ką kuria, ir didelę praktinę naudą, kurią gauna galutinis vartotojas. Su kokiais techniniais iššūkiais susidūrėte, kai kūrėte The New Classic kolekciją? MW. Vonios baldų komplektas visada bus elegantiškai funkcionalus: kiekvieną atskirą jo elementą kūrėme taip, kad

58 I 2019: 3 (110)

©Marcel Wanders

Interviu su Marceliu Wandersu ir Gabriele’iu Chiave


Jūsų esate sukūrę daugybę interjerų konceptų viešbučiams. Kiek ši patirtis įkvėpė jus kuriant naująją kolekciją? MW. Kurdami projektus, mokomės iš visko, ką darome. Tai yra pats geriausias dalykas. Taigi kiekvienas projektas suteikia galimybę išbandyti vis kažką nauja. Mes sužinome apie inovacijas: naujos medžiagos mums leidžia atrasti naujoviškas formas ir derinius. Per kūrybos laikotarpį išsiaiškinome, kas domina žmones, kas juos traukia, sukuria jiems prasmę. Visa tai sudėjome į šią naują vonios kolekciją. GC. Kiekviena interjero erdvė, kurioje dirbome, buvo skirtinga, ir tai mus privertė matyti dalykus kitaip, naujai. Mes kūrėme ir mažoms, ir didelėms erdvėms. Dirbome su galybe skirtingų medžiagų. Kurdami naująją kolekciją įsivaizdavome naujus konceptus, kurie turi truputį kažko, ką kūrėme anksčiau. Tai reiškia, kad mes mokame kokybiškai sujungti medį su keramika, architektūrinį metalą – su stiklu ar veidrodžiu. Kaip atrodo jūsų kūrybinis procesas, koks požiūris į naują projektą? MW. Kiekvieną projektą pradedu skirtingai. Patinka tiek svajoti vienumoje, tiek bendradarbiauti ir generuoti idėjas su kitais. Aš skiriu laiko eskizams, aprašau idėją, konceptą ir netgi pagaminu prototipą. Mano kūrybos procesą galima apibūdinti kaip organizuotą įkvėpimą,

mat peržiūriu visas galimybes pavergti industrijos šaltumą ir taip pakelti žmogiškumo dvasią gaminyje. GC. Dažniausiai pradedu projektą nuo prisilietimo prie būsimos natūralios gamtinės medžiagos. Kai studijuoju medžiagas, pasisemiu naujų idėjų, lyginu tekstūras, eksperimentuoju ieškodamas spalvų ir formų. Tuomet pridedu naują koncepto sluoksnį ir dar gilesnį asmeninio ryšio sluoksnį. Ieškodamas pusiausvyros tarp formos ir funkcijos, leidžiu savo vaizduotei klajoti, šėlti ir taip sujungiu gautus variantus į galutinį rezultatą. Kas, jūsų nuomone, apibrėžia gerą vonios kambario dizainą? MW. Geras vonios kambario dizainas atliepia žmogaus sielą šioje besąlygiškai intymioje aplinkoje. Aš tikiu, kad tobulam vonios dizainui – tokiam kaip šios kolekcijos – būdinga ne tik visų elementų dermė, bet ir sąsaja su pačiu žmogumi. GC. Vonios dizainas neturėtų būti svarstomas kaip tikslas, kažkuo kitoks nei kiti dizaino projektai. Nepaisant vietos, geras dizainas yra tas, kuris, turi grįžtamąjį ryšį su žmonėmis. Būtent vonioje mes siekiame sukurti tobulą pasilepinimo ir privatumo patirtį.

tiek kambaryje, tiek savyje. Universali atmosfera apibrėžia bendras erdves. Kartu su marmuru, stiklu, tekstile ir nerūdijančiuoju plienu sąmoningai sukomponavau vienas kitą papildančius siužetus. Kiekvienas kambario elementas yra simbiozėje su visu namu: nuo buitinės technikos iki baldų, nuo meno kūrinių iki apšvietimo. GC. Mano namai yra intymūs. Čia jaučiamas savitumas. Buvo kuriamos atviros erdvės, nepamirštos ir jaukios zonos. Užpildžiau erdvę istoriniais suvenyrais ir prisiminimais iš mano patirčių, kurios atsispindi plačioje formų ir tekstūrų įvairovėje. Aš gyvenau keliose skirtingose šalyse ir išties daug keliavau. Čia kaip muziejuje, yra artefaktų, kurie pažymi praėjusias eras, ir daiktų iš esamojo laiko. Visuose mano namuose šie objektai – nuo modernios Moooi LED lempos iki XIX a. afrikietiškos kaukės – susimaišė ir taip sukūrė mano gyvenimą. Su kokiu dizaino kūriniu nesiskiriate ilgiausiai? MW. Dizainerio Bořeko Šípeko kurta sidabruota Driade žvakidė su daugybe nuo pagrindo vinguriuojančių ir į madingą figūrą susijungiančių atšakų – nepavaldi laikui ir elegantiška. Kai ji uždegta, aplinkui skleidžia šiltą spindesį ir kuria žavingą šešėlių šokį.

©Marcel Wanders

GC. Atradome, kad Saphir Keramik yra lengva, universali, tvirta ir lanksti medžiaga, leidžianti dizaineriui kurti daugybę variacijų. Mes sukūrėme gaminių kiekvienai kasdienybės situacijai. Ploni medžiagos profiliai prisitaiko prie visų klasikinių ir šiuolaikinių erdvių, be to, ji organiškai įsilieja į supančią aplinką. Ši stipri keraminė medžiaga leidžia kurti minimalias, aiškias architektūrines linijas.

©Marcel Wanders

jis harmoningai įsilietų į šią vientisą kolekciją. Saphir Keramik technologija pirmąkart buvo pritaikyta šiose naujose, labai klasikinėse ir ikoniškose formose. Tai mums buvo šiokia tokia mokomoji kelionė. Ši higieniška, sunkiai nusidėvinti ir perdirbama medžiaga puikiai atitiko mūsų siekiamą konceptą – davė mums unikalią galimybę džiaugtis plonos keramikos grožiu ir jį sujungti su mūsų sukurtomis elegantiškomis, minkštomis formomis.

Jūsų dizainas yra dažnai pastebimas (akį traukiantis), žaismingas, romantiškas ir kartais pompastiškas. Koks jūsų pačių namų interjeras? MW. Mano interjero stilius – dinamiška eklektika su moderniais elementais. Kiekvieną kambarį projektavau taip, kad tai būtų svetinga aplinka su šiokiu tokiu siurprizo ir malonumo prieskoniu. Noriu, kad pas mus besilankantys žmonės visada atrastų kažką nauja

2019: 3 (110) I 59


i

DIZAINO ISTORIJA

Paprastai dizaino istorijai skirtuose straipsniuose pasakojame apie pavienes iškilias asmenybes. Bet šįkart leisime sau kiek išsiplėsti ir kalbėsime iškart apie dvi: garsųjį architektūros teoretiką, Deutsche Werkbund sąjūdžio įkūrėją Hermanną Muthesių (1861–1927) ir jo sūnų, žymųjį interjero ir baldų dizainerį Eckardą Muthesių (1904–1989). Šių dviejų menininkų „šeimyninė ranga“ ne tik apibrėžė europietiškojo funkcinio dizaino gaires, bet ir padėjo jam paplisti toli už Senojo žemyno ribų. O tiesioginiu straipsnio sukūrimo akstinu tapo keleto atnaujintų Eckardo Muthesiaus kūrinių pristatymas šių metų Milano baldų mugėje.

1

Tekstas: Jono Malinausko

Muthesius&Muthesius

2

3

60 I 2019: 3 (110)

Vokietijos Saksonijos provincijoje prabėgusi Adamo Gottliebo Hermanno Muthesiaus vaikystė nežadėjo didelių staigmenų. Po karo tarnybos jaunuolis įniko į filosofijos mokslus Berlyno universitete, tačiau po poros metų iškeitė jas į architektūros studijas technikos kolegijoje; savo pirmąją praktiką jis atliko architekto Paulo Walloto biure – prisidėjo prie ambicingojo Vokietijos Reichstago projekto. Domėjimasis vokiškuoju istorizmu, tapusiu atgimstančios imperijos vizualiąja išraiška, padarė nemenką įtaką visai vėlesnei H. Muthesiaus kūrybai. Globalėjant XIX a. pabaigos civilizacijai, atsirado visiškai naujos judėjimo ir pasaulio pažinimo galimybės. Būtent jos iškart po diplomo įteikimo nubloškė jaunąjį architektą į tolimąją Japoniją, sparčiai atsinaujinančią po 1868 m. revoliucijos. Nors pirmasis tenai įgyvendintas H. Muthesiaus projektas – neogotikinio stiliaus Evangelikų bažnyčia Tokijuje – tapo eiliniu neišraiškingu istorizmo pavyzdžiu, tačiau pats architektas gavo retą tais laikais galimybę nevaržomai keliauti po paslaptingąją šalį. Tai leido jam betarpiškai susipažinti su tradicinės japonų buities sankloda bei neįtikėtinu architektūros funkciniu tikslingumu, radikaliai besiskiriančiu nuo besaikio europinės eklektikos dekoratyvumo. Apmąstymus būsto funkcionalumo tema architektas tęsė Anglijoje, kur 1896 m. pradėjo eiti Vokietijos ambasados kultūros atašė pareigas. Čia jis gavo puikią galimybę ne tik susipažinti su kasdiene anglų buitimi, bet ir bendrauti su ryškiausiais Arts and Crafts judėjimo atstovais  – architektais Williamu Bidlaku, Normanu Shaw bei kitais. Hermannas kelis kartus vyko į Škotiją tam, kad asmeniškai susipažintų su inovatyviais Glazgo mokyklos ir jos lyderio Charleso Rennie Mackintosho darbais. Pastarojo frazė „dizainas  – tai spalva, forma ir atmosfera“ tapo naujai 4 besiformuojančios meno šakos devizu.


10

5

6

Anglijoje įgautą patirtį H. Muthesius apibendrino fundamentaliame 3 tomų veikale „Angliškas namas“ („Das Englische Haus“), išleistame 1904 m. Jame autorius smulkiai išnagrinėjo universalų privataus būsto modelį, paremtą funkciniais ryšiais, socialiniais bei teisiniais veiksniais ir kt. Šio tyrimo rezultatus Hermannas visų pirma pritaikė savo architektūriniams projektams – pvz., nuosavam gyvenamajam namui Nikolasės (Nicolassee) vietovėje (1907 m.) Tyrimo rezultatai taip pat buvo skelbiami straipsniuose bei viešosiose paskaitose, kritikuojančiose vokiečių architektūros sąstingį. Žibalo į ugnį šliūkštelėjo ir jo žmona, drabužių dizainerė, Anna Muthesius (jaun. Trippenbach)  – ji pasmerkė to meto Vokietijos madų stereotipus

7

11

8

9

12

1. Hermannas Muthesius (1861–1927) 2. Evangelikų bažnyčia Tokijuje, 1887–1890 m. 3. Vila Harleshausen Kaselyje, 1894 m. 4. Pirmasis knygos „Angliškas namas“ leidimas anglų kalba, 1997 m. 5. Nuosavas namas su studijos priestatu Nikolasėje (Nicolassee), 1907–1908 m. 6. Nuosavo namo interjero fragmentas – darbo kambarys. 7. Darbininkų namų bloko Hellerau gyvenvietėje bendras vaizdas ir planas, 1910 m. 8. Individualūs gyvenamieji namai Hellerau gyvenvietėje, 1911 m. 9. Didelio galingumo radijo stoties Nauene pastatas, 1920 m. 10. Atvirukas, vaizduojantis Werkbundo parodos Kelne bendrą vaizdą, 1914 m. 11. Tipinių namų kvartalo bendras vaizdas Hellerau gyvenvietėje, 1911 m. 12. Spalvų šou paviljono pastatas Kelno parodoje, 1914  m .

2019: 3 (110) I 61


13

15

16

17

62 I 2019: 3 (110)

14

ir prisidėjo prie Meninės aprangos judėjimo plėtotės. Abu menininkai netruko susilaukti pasmerkimo ir įtakingos Menų ir amatų ekonominių interesų asociacijos funkcionierių kaltinimų „anglofilija“. Kilo skandalas; dėl jo grupė žymių dizainerių bei verslininkų paliko šią organizaciją ir 1907 m. įkūrė pramoninkų sąjūdį Deutsche Werkbund. Iš tiesų Werkbundo įkūrimą nulėmė ne asmeninės ambicijos, o plataus masto ekonominės aplinkybės. Otto fon Bismarcko suvienytai Vokietijai pavėlavus į pasaulines rinkų dalybas, jai teko ieškoti naujų pramonės produkcijos realizavimo būdų. Stambių bendrovių paremti žymūs menininkai nusprendė, kad Vokietijos pramonei galėtų padėti pirkėjų skonio lavinimas per kasdienio vartojimo prekių dizaino tobulinimą. Sąjūdžio ideologais tapę Hermannas Muthesius ir belgų kilmės architektas Henry van de Velde rėmėsi Arts and Crafts įkūrėjo Williamo Morisso teiginiais, kad tikrąją aplinkos harmoniją gali sukurti tik glaudus dailininkų ir amatininkų bendradarbiavimas. Bet H. Van de Velde šią sąveiką įsivaizdavo kaip amatinės gamybos puoselėjimą, o H. Muthesius siūlė pasiremti stambiąja pramone ir masine standartizuotų prekių gamyba. Jeigu ši dilema būtų išspręsta pačioje XX a. pradžioje, racionalusis modernizmas architektūroje ir dizaine būtų įsitvirtinęs dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Bet kadangi Werkbundas pramoninės gamybos pranašumą oficialiai pripažino tik 1913 m., radikalių permainų teko palaukti iki karo pabaigos, kuomet demokratiškam modernizmui jau nebeliko rimtų alternatyvų. Grįžtant į prieškarį, vienu įspūdingiausių Werkbundo renginių, surengtų H. Muthesiaus iniciatyva, tapo didžioji Kelno paroda, skirta naujausioms Vokietijos architektūros ir dizaino tendencijoms atverti. Parodos „vinimi“ tapo jaunojo Walterio Gropiaus kartu su A. Meyeriu suprojektuotas Modelių fabriko pastatas – jis tapo funkcionalizmo architektūros manifestu. Jo fone H. Muthesiaus pastatytas Spalvų šou paviljonas atrodė kur kas tradiciškesnis, neatsikratęs vokiškojo istorizmo bruožų. Dar vienas stambus projektas, atspindėjęs Menų ir amatų idėjas – „Miestas-sodas“ („Garden City“), įgyvendintas Drezdeno priemiestyje Hellerau 1909–1912 m. Vietos verslininkų kvietimu žinomų architektų grupė suprojektavo ir pastatė gyvenvietę, kurioje gyvenamųjų namų kvartalai sklandžiai kaitaliojosi su parkais ir žemės ūkio valdomis. H. Muthesius prisidėjo prie gyvenvietės urbanistinės koncepcijos kūrimo ir suprojektavo keletą individualių gyvenamųjų namų, primenančių ankstyvuosius Peterio Behrenso projektus. Vėliau miesto-sodo idėjos buvo plačiai taikomos Berlyne (1924–1932 m.) ir „eksportuojamos“ į kitas šalis. Kai kurie prieškariniai ir dauguma pokarinių H. Muthesiaus projektų pasižymėjo konservatyvia, kiek sunkoka stilistika. Architektas taip ir neperprato plastinės modernizmo kalbos, laikė ją trumpalaike mada ir nuolat grįždavo prie Menų ir amatų laikotarpio vertybių. Po Pirmojo pasaulinio karo dar stambesniu mastu buvo atgaivinta Muthesiaus inicijuota architektūros parodų tradicija: Štutgarto Weisenhofo


rajone buvo pastatytas naujų namų kvartalas. Werkbundo iškeltas idėjas čia pratiškai įgyvendino tokios modernizmo žvaigždės kaip Le Corbusier, L. Mies van der Rohe, J. J. Oudas, W. Gropius, B. Tautas ir daugelis kitų. Deja, šiuo projektu H. Muthesius nebespėjo pasidžiaugti – 1927 m. pabaigoje jis žuvo autokatastrofoje pakeliui į Berlyną. Trečiasis Hermanno sūnus, Eckartas Muthesius, nusekė tėvo pėdomis: baigė studijas tame pačiame Berlyno technikos kolegijos Architektūros fakultete ir pratęsė jas Regent Street politechnikos mokykloje Londone. Vėliau, dirbdamas tėvo architektūros biure Berlyne, ne tik prisidėjo įgyvendinant stambius projektus, bet ir persiėmė racionaliojo funkcionalizmo idėjomis, kurios tapo jo kūrybos kredo. Kūrybinį Eckharto likimą nulėmė vienas susitikimas. 1929 m., būdamas Oksforde, jis susipažino su jaunuoliu iš Indijos Yeshwantu Rao Holkaru Bahaduru, būsimuoju Induro (Indore) valstijos maharadža. 1931 m. pastarasis, Europos avangardo architektūros ir dizaino mėgėjas, oficialiai užsakė Muthesiui įrengti valstijos sostinėje modernius rūmus, pavadintus Manik Bagh. Kaip ir priklauso Indijos maharadžai, Y. R. Bahaduras šiam projektui įgyvendinti negailėjo lėšų ir suteikė Muthesiui galimybę įgyvendinti drąsiausius sumanymus. Kurdamas rūmų interjerus, Eckhartas sujungė į darnią visumą naujausias avangardinio meno kryptis – De Stijl, art deco, kubizmą ir konstruktyvizmą. Rūmų salės buvo išpuoštos abstrakčiais Ivano Da Silvos Bruhno kilimais, Rene Lalique šviestuvais, Jeano Puforcato sidabro ir melchioro gaminiais, Émile’io-Jacques’o Rhulmanno, Le Corbusier, Charlotte Perraind ir Eileen Gray baldais. Eckhartas taip pat pridėjo visą eilę originalių savo dizaino baldų – fotelius „Roter Sessel“, kėdes „Sally“ ir „Banu“. Kai kurie iš šio interjero objektų, pvz., maharadžos miegamojo lova, pagaminta iš nerūdijančiojo plieno ir E. Muthesiaus sukurti geometrinių formų šviestuvai buvo aukštai kotiruojami tarptautinėje unikalių dizaino gaminių rinkoje. Nieko nuostabaus, kad pats interjeras buvo amžininkų vertinamas kaip „nuolatinė europinio avangardo paroda“ ir labai prisidėjo prie modernios architektūros bei dizaino sklaidos Indijos regione. Šiuolaikinės architektūros žinovo reputacija padėjo E. Muthesiui padaryti profesinę karjerą svetimoje šalyje – pvz., 1936–1939 m. jis vadovavo Induro valstijos urbanistinio planavimo ir pertvarkos agentūrai. Įsiplieskus Antrajam pasauliniam karui, Vokietijos pilietis Eckhartas turėjo palikti Indiją ir grįžti į tėvynę. Pokariu jis atnaujino nuosavo architektūros biuro veiklą ir, kadangi puikiai valdė anglų kalbą, plačiai bendradarbiavo su JAV karine administracija. Tuo tarpu 1948 m., Indijai atgavus nepriklausomybę, Manik Bagh rūmai buvo palaipsniui nacionalizuoti ir paversti kultūros centru, o vėliau – administraciniu pastatu. Iš buvusios interjerų prabangos liko tik pavieniai fragmentai, o praėjusių dienų šlovę dabar liudija pavienės prieškarinių foto sesijų nuotraukos, dabar parduodamos Europos meno aukcionuose už šimtus eurų. Nuo 1998 m. vokiečių įmonė „Classicon“, garsėjanti dėmesiu XX a. dizaino klasikai, susidomėjo E. Muthesiaus dizaino projektais. Kurį laiką ji buvo atnaujinusi kėdžių „Sally“ ir „Banu“ gamybą, o šiemet Milano baldų mugėje pristatė atnaujintą pakabos stovą „Mandu“ (originalas – 1932 m.) ir skėčių stovelį „Usha“ (1932 m.). Tad praėjus beveik 80-iai metų garsiosios architektų dinastijos atstovo kūriniai vėl užėmė garbingą vietą dizaino klasikos rikiuotėje.

21 22

18

19

20

13. Prekybos namai (universalinė parduotuvė) Tuteur Haus Berlyne, 1913 m. 14. Werkbundo namų kvartalas Štutgarto Weisenhofo rajone (aerofotografinė nuotrauka), 1927 m. 15. Eckardas Muthesius (1904–1989). 16. Manik Bagh rūmai Indore, bendras vaizdas. 1931–1936 m. 17. Manik Bagh rūmų darbo kabinetas, baldų autorius – Émile’is-Jacques’as Ruhlmannas. 18. Manik Bagh rūmų maharadžos miegamasis. 19. Neišlikusios rūmų interjero dalies nuotrauka, 1936 m. 20. Dušo kambario taburetės „Banu“, 1932 m. 21. Fotelis „Sally“, 1930 m. 22. Skėčių stovas „Usha“, 1932 m.

2019: 3 (110) I 63


i

Jubiliejus

64 I 2019: 3 (110)


Bauhauzui 100 Tekstas: Gintautės Kisieliūtės. Fotografijų autorius: Vaidotas Darulis

2003 m. UNESCO kultūros paveldu pripažintas Tel Avivas pasižymi įstabia bauhauzo architektūros istorija, dėl kurios uostamiestis įgijo baltojo miesto (angl. The White City) vardą, o vietiniai su pasididžiavimu įvardija jo estetiką kaip unikalią bauhauzo kryptį, atsiradusią dėl neįprastų politinių aplinkybių. Viskas prasidėjo 1930 m., kai Hitleris, įgavęs valdžią, norėjo uždaryti Bauhauzo mokyklą Berlyne ir taip tikėjosi nutraukti, anot nacių, „išsigimusią minimalizmo įtaką“. Akademinė meilė naujoms technologijoms ir minimalizmo doktrinai kirtosi su tuomet aukštinamu klasicizmu, tačiau Bauhauzo mokyklos uždarymas sukėlė priešingą efektą. Toks poelgis paskatino ir išbarstė ideologijos skleidėjus po visą pasaulį ir šitaip sudarė sąlygas stilistikai sklisti už Vokietijos ribų. Bauhauzo pradininkas, profesoriaus Walteris Gropius, tapo Harvardo universiteto architektūros departamento galva, Hannesas Meyeris plėtojo idėjas SSRS, o Ludwigas Miesas van der Rohe tapo vedliu Čikagos Ilinojaus technologijų institute. Unikali estetika plito po pasaulį ir smelkėsi į vis daugiau meno sričių. 700 studentų, tarp kurių žymieji Arieh Sharonas, Munio Gitai Weinraubas, Shmuelis Mestechkinas ir Shlomo Bernsteinas, grįžo į Izraelį (tuometinę Palestiną) ir pradėjo aktyviai formuoti miesto charakterį.

2019: 3 (110) I 65


XX a. Tel Avivo gyventojų skaičius sparčiai augo, nes dėl susidariusios politinės situacijos žydų tautybės žmonės masiškai palikinėjo savo nekilnojamąjį turtą Europoje ir bėgo į saugų prieglobstį. 1920 m. Tel Avive buvo apie 2 000 gyventojų, o iki dešimtmečio pabaigos skaičius išaugo iki 40 000, taigi miesto architektams reikėjo spėriai kurti gyvenamąsias vietas. Pasitaikė reta galimybė: sukurti miestą nuo pat pamatų. Būtent todėl čia išdygo daugiau nei 4 000 bauhauzo stiliaus pastatų – tokiu kiekiu vientisos stilistikos statinių negali pasigirti joks kitas pasaulio kampelis. Bauhauzo stilistika pasižymėjo ne tik estetika, subtilumu, spalva, unikalia išraiška, forma. Ši architektūra buvo itin funkcionali – nesudėtingos konstrukcijos lėmė greitas statybas ir menkus kaštus. Tuo metu žmonės neišgalėjo išlaidauti, nes daugelis spruko saugodami savo gyvybę, palikę visus turtus ar santaupas. Stiklo statybose vengta dėl kaitrios saulės, o langai daug kur apsaugoti įgilintais, šešėlį suteikiančiais balkonais. Balkonai tapo pagrindiniu būdu sukurti horizontalių plokštumų, formų ritmiką, geometriją, šešėlių piešinius. Maži langai neįleido saulės į patalpas, o pastatų kilstelėjimas kolonomis nuo žemės leido sudaryti Viduržemio jūros vėjo gūsių srautus, atvėsinančius žemutinį aukštą, o po kybančią dalimi įrengti žaliuosius sodus. Ant plokščių stogų galima džiauti skalbinius, kaitinti vandenį ir rengti susibūrimus, o Le Corbusier turėjo idėją juos dar ir apželdinti. Nauja estetinė koncepcija tiek architektūros, tiek dizaino srityje tapo universalia. Kruopščiai apgalvotos proporcijos, subtilumas, detalumas, atida iki šiol diktuoja dizaino madas ir verčia atsigręžti, permąstyti, pasisemti idėjų ir jas tobulinti. Unikali bauhauzo istorijos legenda tapo neatsiejama visose meno srityse, kurią lengviausia pajusti būtent baltajame mieste, Tel Avive.

66 I 2019: 3 (110)


i

DIZAINO KELIONĖS

Dizaino pirkinys, kuris liks ateinančioms kartoms Moderniuose namuose kūrybiški objektai gali ne tik išdidžiai kabėti ant sienų ar stovėti ant pjedestalų, bet ir tapti erdvės akcentu gulėdami tiesiog... ant grindų. Modernaus meno įkvėpti Thibault van Renne kilimai – investicija, kurią galima perduoti iš kartos į kartą. Pateikiame septynias svarbiausias priežastis, kuriančias šių haute couture kilimų išliekamąją vertę.

Rankų darbas „Norėjau kurti geriausius ir autentiškiausius kilimus, o tam reikėjo nerti gilyn į istoriją“, – sako Thibault Van Renne’as. Seniausias pasaulio kilimas – Pazyryk – rastas Sibiro glūdumoje, Altajaus kalnų regione, o jo audimo technika atkeliavo iš Persijos: „Tad šiandien ir mūsų kilimai gaminami rankomis pagal seniausias persų tradicijas.“ Rankomis iškaršti, suverpti siūlai dažomi ir rišami mazgas po mazgo, kol iki menkiausios smulkmenos ištobulinamas kilimo raštas.

Mazgai

Thibault van Renne’as – legendinių kilimų kūrėjas Iš Belgijos kilęs Thibault Van Renne’as į Artimuosius Rytus keliaudavo jau ankstyvoje vaikystėje. Jo tėvas, kilimų prekiautojas, išmokė sūnų unikalių dalykų. Užaugęs, įkvėptas šio amato, 2006 m. Thibault pradėjo kurti išskirtinius savo vardo kilimus. Netrukus jis sukėlė revoliuciją šioje rinkoje – nepakartojami raštai, spalvos ir tūkstančius metų menanti technika tapo tiltu tarp praeities ir dabarties, tarp tradicijų ir šiuolaikinių technologijų, tarp amato ir meno.

68 I 2019: 3 (110)

Keletas rišėjų dirba vienas šalia kito, sekdami ant milimetrinio popieriaus nupieštą schemą. Kiekvienas schemos kvadratėlis reiškia vieną mazgą. Taigi kuo daugiau mazgų, tuo detalesnis vaizdas perteikiamas. Galiausiai kiekvienas mazgas užtvirtinamas skirtingai įtempiant. Dėl to rankų darbo kilimai kur kas tvaresni nei išausti mašinomis.

Trukmė Kilimų mazgų rišimas – daug kruopštumo ir kantrybės reikalaujantis amatas. Vidutiniškai patyręs kilimų rišėjas gali surišti apie 10 000 persiškų mazgų per dieną. Turint omenyje, kad Thibault van Renne kilimai turi nuo 129 600 iki 518 400 mazgų 1 m2, jų gamyba, priklausomai nuo dizaino, užtrunka iki 6–8 mėnesių. Mažesniųjų – 3–4 mėnesius.

Tik iš natūralių medžiagų Medžiagos, iš kurių kuriami Thibault van Renne kilimai, sudaro didelę dalį jų vertės. Šis prekės ženklas savo kilimų gamybai naudoja tik pačią geriausią vilną – tvirtą, bet minkštą, žvilgančią, atsparią aplinkos poveikiui. Tokia Kašmyro ožkų vilna – pati brangiausia vilnos rūšis.


rekomenduojame

Thibault Van Renne kilimai rišami iš kelių rūšių vilnos: Kašmyro ožkų ir iš Džaipure bei Naujojoje Zelandijoje auginamų avių vilnos. Dėl jų kilimai įgauna prabangos efektą, taip pat pasižymi švelniu ir itin elastingu paviršiumi, nuo kurio net ir po ilgo laiko patraukus sunkius baldus nelieka žymių.

AR ŽINOJOTE, KAD iš 952 avių veislių tik kelios atitinka kilimų gamybai naudojamos vilnos kokybei keliamus reikalavimus. Pagrindiniai vilnos kokybę lemiantys veiksniai: speciali dieta avims, gyvenimo sąlygos joms optimaliame klimate ir aukštyje. Papildomi svarbūs veiksniai yra gyvūnų amžius ir metinis kirpimo laikas. Savo kuriamiems kilimams Thibault van Renne naudoja aukščiausios kokybės šilką, išgautą iš vidinės šilkverpio kokono dalies. Beje, ne tik siūlai, bet ir jiems naudojami dažai yra visiškai natūralūs – juos iš skirtingų augalų mišinių ruošia patys Thibault van Renne kilimų rišėjai.

AR ŽINOJOTE, KAD šilke esantis sericinas, t. y. šilko klijai, turi gydomąjį poveikį sudirgusiai ir alergiškai odai. Šis mikroorganizmams itin atsparus audinys įtinka net ir aukščiausius higienos reikalavimus keliantiems klientams. Kadangi šilkas nekaupia nešvarumų bei dulkių, nesudaro sąlygų dulkių erkėms veistis.

i

1

2

3

Ar žinojote, kad natūralus šilkas dega tamsia liepsna, skleisdamas sudegusių plunksnų kvapą. Tuo tarpu šilko pakaitalas (viskozė) dega kaip popierius. Tad, ištraukus vieną siūlą iš viso pluošto ir įžiebus liepsną, galima lengvai atskirti šilko tipą ir bent preliminariai nustatyti medžiagos vertę.

Pritaikytas specialiai jums Rankomis, iš natūralių medžiagų gaminamų kilimų vertę padidina galimybė sukurti savo kilimą. Thibault van Renne klientas gali išsirinkti kilimo raštą, dydį, spalvų gamą pagal savo norus ir finansines galimybes. Tai leidžia šių dienų Thibault van Renne kuriamai kokybei būti prieinamai plačiam ratui: tiek vidutines, tiek aukštas pajamas gaunantiems žmonėms.

Vienetiniai Kiekvienas šio prekės ženklo kilimas yra kolekcinis, net jeigu jis kuriamas ne pagal specialų užsakymą. Rankomis karšiamos vilnos ir šilko pluoštų storis, skirtingas mazgų skaičius, nevienodas mazgų įtempimas ir natūralių dažų poveikis – netgi tas pats kilimas gali atrodyti vietomis ryškesnis ar blankesnis, kas daro šiuos dirbinius unikalius.

Ateinančioms kartoms Thibault van Renne įmonės haute couture kilimai jau tampa iš kartos į kartą perduodama vertybe. Šie kokybiškai ir patikimai nudažyti bei surišti kilimai tampa ilgaamžiai. Jie, kaip ir meno kūriniai, su laiku tampa tik vertingesni.

Jau ir Lietuvoje Didžioji dalis kolekcinių kilimų jau prieinama ir Lietuvoje – pernai sostinės širdyje, Gedimino pr. 47, verslininkas Tomas Tekorius atidarė Thibault van Renne galeriją. Šio prekės ženklo galerijas galit rasti ir Maskvoje, ir Londone bei Belgijoje. Taip pat artimiausioje ateityje planuojama atidaryti dar kelias erdves.

Skirtingos kilimo užbaigimo technikos

1.

Rankinis IŠKARPymas. Šiuo metodu išdžiovinto kilimo plaukas sutrumpinamas iki reikiamo ilgio, paskui vilna iškarpoma specialiomis žirklėmis, paliekant iškilusį šilkinį kilimo ornamentą. Gaminiui suteikiamas 3D efektas.

2.

Nusmėlinimas. Tai – procesas, kurio metu esant aukštam slėgiui kilimas tolygiai šlifuojamas smėlio srove. Šiuo būdu apdorotas pluoštas nėra pažeidžiamas, bet suteikia unikalų sendinto kilimo efektą. Tai labai atsakinga procedūra, reikalaujanti profesionalumo. Atliekant procedūrą neatsakingai, galima lengvai pažeisti ir sugadinti kilimą.

3.

Ėsdinimas. Naudojant šią techniką ant kilimo pilama specialaus serumo, kuris išėsdina vilną, o šilkas lieka nepakitęs. Šis procesas Thibault van Renne kilimams suteikia išskirtinį dizainą.

Juose svečiai, užsidėję virtualiosios realybės akinius, gali nusikelti į Indijos regioną, kuriame gaminami šio europietiško prekės ženklo kilimai. O jeigu šis procesas jums jau aiškus ir jus domina konkretus kūrinys, pradžioje jį galima pasiimti iš salono ir pasižiūrėti, kaip jis įsilieja į norimą aplinką.

2019: 3 (110) I 69


Tendencijos

Kokia bus jūsų virtuvė? Lietuvos interjero dizaineriai eksperimentuoja – klientams

Leonas Garbačauskas

i

1 2

siūlo kai ką dar nematyta, neišbandyta. Jau 14-us metus rengiame „Metų interjero /  Auksinės paletės“ konkursą, kuriame renkamas geriausias virtuvės projektas. Tarptautinės žiuri ir rėmėjų „Neff“ nuomone, šiemet geriausiu pripažintas „Do Architects“ virtuvės zonos sprendimas (bendraautorės: Andrė Baldišiūtė, Marija Steponavičiūtė, Ieva

abejo, viena pagrindinių – jos didenybė virtuvė. Tekstas: Vytautas Gurevičiaus, interjero dizainerio, konkurso „Metų interjeras“ organizatoriaus

Apie nugalėtoją Galime drąsiai teigti, kad interjero autorės pataikė tiesiai į mados dešimtuką: metalizuoti paviršiai dabar ant bangos. Kontrastingos natūralios medžiagos ir skirtingų faktūrų paviršiai vienas šalia kito: medis, metalas, betonas, stiklas, mūro siena, namų tekstilė, – šiuolaikinio eklektiško interjero bruožas. Į tokį stilių puikiai įsilieja skirtingi ryškūs baldai, dekoro detalės, šiuolaikinio meno kūriniai. Kiekvienas daiktas tokiame kontekste atrodo išskirtinis ir vienodai svarbus. Virtuvės baldas  – technostiliaus, atitinka savo funkciją, primena profesionalų, gamybai pritaikytą įrenginį. Tokioje virtuvėje šeimininkas jaučiasi tikru „profu“. Nagrinėjant kitų autorių darbus, galima išskirti keletą pastaruosius metus besikartojančių tendencijų.

Minimalizmas

Leonas Garbačauskas

4

70 I 2019: 3 (110)

3

Arimantas Knašas

buvo pateikta beveik 100 privačių interjerų, kuriuose, be

Laimonas Ciunys

Marija Malinauskaitė, Vaiva Andriušytė). Konkursui šiemet

Buitinės technikos jau beveik nematyti, o tai, kas liko matoma, sutapatinama spalvomis. Galioja keletas dar praeito amžiaus pradžioje architektų suformuluotų taisyklių: mažiau yra geriau, ir pirma – turinys, o paskui – forma. Estetika ir šeimininko statusas šiais laikais perduodami prekių ženklų įvaizdžiu, natūralių medžiagų deriniu, furnitūros galimybėmis ir gamintojo solidumu. Visa tai nėra afišuojama atvirai, o parodoma tik paprašius, pajuntama palietus. Šios gyvenimo būdo tendencijos mus pasiekė iš Skandinavijos ir Japonijos. Jos sėkmingai išstūmė posovietinę beskonybę ir provincialų manieringumą. Kas racionalu, saikinga, stilinga, tapo gero tono ženklu, todėl šiuolaikiniuose būstuose vis mažiau matome raižinių, būdingų rokoko stiliui, barokinio aukso detalių, Provanso elementų naujos statybos namuose. Šie stiliai tikrai tiktų tik ten, kur tinkamas istorinis kontekstas: senamiestyje, dvare, rūmuose, sodyboje.


8

5

6

Leonas Garbačauskas

Kita medalio pusė – totalus suvienodėjimas. Tikriausiai visi mūsų interjerų autoriai seka madas internete, jomis tiki ir nesivargina kurti išskirtinių detalių ar ieškoti originalaus sprendimo. Dauguma virtuvės projektavimą patiki gamintojui, o šis pasirenka jam paprastesnius, unifikuotus sprendimus. Virtuvė, kuri tapo mūsų kambario dalimi, turėtų pasipuošti bent vienu originalesniu akcentu. Priešingu atveju, kai virtuvėje apsigyvena visi reikalingi rakandai, ji tampa puikiu fonu mūsų kasdienei betvarkei. Šiomis aplinkybėmis turėtų būti vis labiau vertinamas rankų darbas, unikalūs akmens, medienos ar metalo paviršiai, išskirtinis stiklo ar kitų medžiagų apdirbimas. Ši mados kryptis aiškiai pastebima indų gamyboje. Tokių šiemet teko matyti „Ambiente ’19“ parodoje Frankfurte. Matinio juodo akmens lėkštės, blizgančios baltos glazūros dubuo, metalizuoto stiklo puodelis, nerūdijančiojo plieno įrankiai  – visi skirtingi paviršiai vienas šalia kito. Jų atsiranda daugelyje prestižinių restoranų ar namų valgomųjų. Auga šiuolaikinio meno įtaka neutraliuose, „foniniuose“ interjeruose. Meniniai objektai turėtų atsverti per daug racionalią bei niveliuotą mūsų gyvenamąją aplinką – jos dalimi tampa ir virtuvė.

Giedrius Akelis

Kaip išsiskirti?

Vaidotas Darulis

Leonas Garbačauskas

7

Spalvos sugrįžta

Andrius Stepankevičius

9

Ankstesniais metais regėjome pilkos spalvos ir jos atspalvių visuotinę invaziją. Ji baigėsi drąsesniais sprendimais. Deriname neutralius pilkus atspalvius su ryškiais spalvotais elementais arba šiltomis natūralaus medžio faktūromis. Spalvos, kurias naudoja dizaineriai, – subtilios, neryškios – kad nepavargtume. Virtuvę supanti gama dažnai derinama su aplinka: svetaine, valgomuoju. Gražu ir madinga virtuvėje įkurti namų darželį, kuriame patys galite užsiauginti prieskoninių augalų. Jie papuošia ir pagyvina interjerą. Spalvoti, žaismingi, derantys prie bendro kolorito virtuvės indai taip pat įsilieja į bendrą kompoziciją: juk retai virtuvė būna steriliai tuščia. Na ir, žinoma, šeimininkė (-as), nuolat besisukinėjantys prie viryklės, dažnai svečių ar šeimos akivaizdoje, turi derėti jį supančioje aplinkoje. Prijuostė taip pat gali transliuoti jūsų požiūrį į maisto gamybą ir estetiką.

2019: 3 (110) I 71


Norbert Tukaj

10

11

Leonas Garbačauskas

Aurelija Slapikaitė Jurkonė

12

13

Laimonas Ciunys

Funkcija

1. Virginija Vilutytė 2. Do Architects 3. Ernesta Rekštienė 4. Tomas Jasiulis, Laurynas Žakevičius, Urtė Ieva Šabliauskaitė 5. Alina Venskutė (All Interiors) 6. Aurėja ir Marius Šlančiai (A3D) 7. Tomas Jasiulis, Laurynas Žakevičius, Urtė Ieva Šabliauskaitė 8. Marija Savickienė (Šilta šiaurė) 9. Miglė Šalnaitė (ArchDesign) 10. Aurelija Slapikaitė Jurkonė 11. IDAS 12. Laura Giržadė 13. Do Architects

72 I 2019: 3 (110)

Dabar apie funkciją. Tikriausiai daugeliui teko girdėti apie daiktų internetą, o gal jau juo ir naudojatės? Jis su laiku žada atimti iš žmogaus keletą esminių galvosopių virtuvėje: rūpinimąsi produktų tiekimu, receptų kaupimu ir pan. Viskas yra valdoma internetu, integruotomis išmaniosiomis sistemomis, pasitelkiant dirbtinio intelekto elementus. Buitinė technika gali būti susieta su jūsų nešiojamaisiais įrenginiais, todėl ateityje teks priprasti prie technologijų ruošiant valgį. Prieš įsirengiant virtuvę, svarbu neužmiršti nutiesti prietaisams valdyti būtinų elektros laidų – jūsų vaikai rytoj už tai jums padėkos. Išskirtinis ergonomikos dėmesys skiriamas funkciniams elementams, paslėptiems po sąlygiškai neutraliais fasadais. Stalčiuose įrengiamos patogios suskirstymo sistemos, pritaikytos konkrečioms funkcijoms: įrankiams, puodams, lėkštėms ir pan. Baldų viduje įrengtas LED apšvietimas įsijungia automatiškai, tik atvėrus dureles ar stalčių. Visus vidinius paviršius paprasta nuvalyti, jie malonūs lytėti, patogiai priglunda prie pirštų. Judančius furnitūros elementus lengva varstyti, nes šie judesiai, atliekami gana dažnai, galėtų erzinti ir varginti. Po dekoratyvinėmis plokštėmis paslėpti prieskonių laikymo elementai kruopščiai išdėstyti ištiestos rankos atstumu. Stalviršio aukštis nustatomas pagal konkretaus žmogaus ūgį. Paviršiai, kurie galėtų būti paveikti mechaniškai, karščiu ar cheminėmis medžiagomis, gaminami iš ypač atsparių ilgaamžių medžiagų.


i

DIZAINO KELIONĖS

1

Keturios kojos – blogai? Kiekvienais metais didžioji Milano baldų mugės lankytojų dalis savo dėmesį sutelkia į sėdimųjų, minkštųjų arba korpusinių baldų naujoves. Tuo tarpu šiemet nemažai įdomių dalykų buvo galima pamatyti ne avanscenoje, o stendų viduje, kur tarp kitų baldų buvo eksponuojami didesni ar mažesni stalai. Parodos eksponatų analizė patvirtino, kad ši baldų kategorija ne mažiau už kitas yra paveiki tiek technologiniams, tiek estetiniams pokyčiams. Tekstas: Jono Malinausko

Pagrindiniai iššūkiai, kurie šįmet, rodos, iškilo stalų ir stalelių kūrėjams, – stalviršių dekoro įvairovės plėtimas ir įprastos keturių kojų schemos atsisakymas. Skirtingai nuo pernykštės parodos „Eurocucina“, kurioje virtuvės baldų gamintojai stengėsi pranokti vienas kitą natūralaus akmens plokščių masyvumu ir faktūrų įmantrumu, šių metų Salone ekspozicijose dominavo aptakios ir lengvos stalviršių formos. Bet, pažvelgus atidžiau, aiškėjo, kad dauguma jų neturi nieko bendro su natūraliu akmeniu: vaizdingos tekstūros buvo atspaudžiamos armuotų keraminių plokščių arba grūdinto stiklo paviršiuje, naudojant aukštos rezoliucijos skaitmeninę spaudą. Pavyzdžiui, bendrovė Cattelan Italia savo stende pristatė stalviršių serijas „Keramik Premium“ ir „Crystalart“, tobulai imituojančias natūralaus marmuro paviršius. Skaitmeninėmis technologijomis išsprendę stalviršių dekoro problemas, dizaineriai sutelkė dėmesį į „kojų naikinimo“ problemą. Cattelan Italia stende buvo galima pamatyti laikančiųjų struktūrų iš plieninių vamzdžių, susikertančių metalinių prizmių

74 I 2019: 3 (110)

2


3

ir net lenkto medžio „bumerangų“. Visos šios konstrukcijos labai patraukliai atrodė katalogų nuotraukose (ypač naudojant skaidraus stiklo stalviršius), tačiau realiame gyvenime deramai įvertinti tą pažemiui besidriekiantį grožį būtų sudėtinga. Gana drąsiai pasielgė italų firma Exto, kavos staliuko dizainą užsakiusi ekscentriškai prancūzei Matali Crasset. Ažūrinė gaminio „Moirage“ forma net neprimena stalo, užtat tiesioginėje saulės šviesoje meta intriguojantį šešėlį. Pati autorė ją apibūdina kaip „skaidrų baldą, turintį muarinę struktūrą ir atiduodantį duoklę kinetinėms konstrukcijoms“. Metalo panaudojimui neliko abejingas ir garsiojo prekės ženklo padalinys Diesel Living, šoninį stalelį „Iron Maiden“ skyręs skrydžio į Mėnulį 50-mečiui. Milano baldų parodos dalyviams tebepuoselėjant nerūpestingą 7-ojo dešimtmečio stilių, prie šio proceso prisijungia vis nauji kūrėjai ir gamintojai. Netgi vokiečių įmonė ClasiCon, garsėjanti pagarba dizaino klasikai, neapsikentė ir šiemet atnaujino žemųjų kavos staliukų seriją „Bow“ (diz. Guilherme’as Torresas), kurios stačiakampės dėlionės primena senus gerus modernizmo laikus. Nors madingąjį šlifuotą žalvarį papildė ne mažiau madingas juodas marmuras, žemiausi šios serijos staliukai liko tokie pat nepatogūs kaip ir prieš pusšimtį metų. Į retro stilių nusitaikė ir firma Arketipo, šlifuotą žalvarį bei juodintą plieną panaudojusi staliukų „Ula“ (diz. Gianella Ventura) bei „Rebus“ (diz. Mario Lipparini) dizainui atnaujinti. Dar vienas ClassiCon gaminys – stalas „Pli Table“ (diz. Victoria WIlmonte) nusitaikė į kiek vėlesnį 8-ojo dešimtmečio disko stilių, bet jo vienintelė masyvi koja, plisuota veidrodinio stiklo arba poliruoto plieno juostomis, užuot skleidusi žaismingas atšvaistes, konkuravo su marmurinių stalviršių faktūros prašmatnumu. O gal geriau, kad tos kojos visai nebūtų – ar bent jos nesimatytų? Remdamasi šia prielaida, ClassiCon išleido naująją stalelio „Bell“ versiją (diz. Sebastianas Herkneris). Jo marmurinis stalviršis įspraustas į žalvarinį lanką ir užmautas ant pūsto stiklo kolbos: dėl jos baldas panašėja į stambų šviestuvą ar dekoratyvinį indą.

8

9

4

5

7

6

1. Stalas „Marathon“ iš serijos „Crystart“, gam. Cattelan Italia. 2. Stalo „Atlantis“ stiklinio stalviršio fragmentas, gam. Cattelan Italia. 3. Stalas „Scorpio“ iš serijos „Keramik“, gam. Cattelan Italia. 4. Šoninis staliukas „Iron Maiden“, gam. Diesel Living bendradarbiaujant su Moroso (Italija). 5. Kavos staliukai iš serijos „Bow“, diz. Guilherme’as Torresas, gam. ClassiCon (Vokietija). 6. Staleliai „Bell“, diz. Sebastianas Herkneris, gam. ClassiCon (Vokietija). 7. Ažūrinis staliukas „Moirage“, diz. Matali Crasset, gam. Exto (Italija). 8. Kavos staliukai „Ula“, diz. Gianella Ventura, gam. Arketipo (Italija). 9. Šoninis staliukas iš serijos „Rebus“, diz. Mario Lipparini, gam. Arketipo (Italija)

2019: 3 (110) I 75


11

10

Pastaruoju metu žemiesiems staliukams būdingas iš gamtos formų perimtas „bandos instinktas“: vietoje vieno įprasto stačiakampio svetainės ar valgomojo akcentu tampa grupė apgludintos formos skirtingo aukščio staliukų, kuriuos prireikus galima suburti kartu arba išsklaidyti ir panaudoti kaip atskirus stovelius. Dauguma Milane parodytų šio tipo stalelių buvo pagaminta iš natūralaus medžio, tačiau pasitaikė ir įdomių išimčių: pvz., etnodizainą puoselėjančios įmonės Gervasoni stende galima buvo pamatyti keletą stalelių iš valcuoto plieno ir netgi lieto aliuminio. Duoklę madingajam žalvariui atidavė ir Cattelan Italia, parodydama staliukų-padėklų serijas „Amerigo“ ir „Benny“. Kurdami žemųjų staliukų šeimą „Pebble“ bendrovės Living Divani užsakymu, studijos Lanzavecchia+Wai dizaineriai taip pat sėmėsi įkvėpimo iš gamtos, pabrėždami, kad ji niekados nesikartoja, kurdama naujas unikalias formas. Laisvą aptakių stalviršių išdėstymą papildė prabangaus (ir šį kartą tikro) akmens faktūros bei tobula paviršių briaunų apdaila. Šiuolaikinio minimalizmo idėjos atsiliepia ne tik stalviršių formoms, bet ir jų dydžiams. Nors šoniniai staliukai niekados neišsiskyrė masyvumu, tačiau šiandien, kuomet naršymas mobiliuosiuose įrenginiuose išstūmė „popierinį“ skaitymą, jų dydžiai visai sumenko. Pavyzdžiui, jaunas italų dizaineris Leonardo Talarico sugebėjo stalelio „Vizio“ (gam. Living Divani) formą suprastinti iki poros lengvų linijų, perrėžiančių orą lyg samurajaus kardo kirčiai. Ant mažųjų padėkliukų galima padėti nebent stiklą viskio, peleninę

14 15

76 I 2019: 3 (110)

12

13


10. Staliukai „Benny“ iš serijos „Keramik“, gam. Cattelan Italia. 11. Kavos staliukai „Pebble“, diz. Lanzavecchia+Wai, gam. Living Divani (Italija). 12. Medinių staliukų grupė „New Mood“, gam. Bolia.com (Danija). 13. Aliumininiai staleliai iš serijos „Next“, gam. Gervasoni (Italija). 14. Sofa „Vuelta Lounge“ ir šoniniai staleliai „Helice“, diz. Jaime’is Hayonas, gam. Wittmann (Austrija) 15. Staleliai-padėklai „Amerigo“, gam. Cattelan Italia. 16. Kolekcijos „Nenou“ bendras vaizdas. 17. Marmurinis padėklas iš kolekcijos „Nenou“, diz. Jörgas Boneris, gam. COR (Vokietija). 18. Stalas „Timeless“, diz. Marco Piva ir kt., gam. Riva, 1920 (Italija). 19. Stovelis „Vizio“, diz. Leonardo Talarico, gam. Living Divani (Italija)

16

17

arba išmanųjį telefoną – o ko gi daugiau reikia turiningam vakarui? Jeigu vartotojas visgi užsimanytų paskaityti knygą, jam reikėtų pasitelkti kiek solidesnį baldą – „Light With a Table“, grakščiai sujungiančio šoninio stalelio ir šviestuvo funkcijas (diz. Keiji Takeuchi). Bent jau vienai knygai pasidėti skirtas firmos Diablo lauko stovelis D12 – būtent ji tampa šio kuklaus baldo „stalviršiu“. Originalios formos šoninių stalelių buvo galima išvysti ir kitų firmų stenduose. Tiesiog į minkšto baldo tūrį įmontuotos staliukų plokštumos nėra jokia naujiena, tačiau nedaug kas pavertė juos tokiais ryškiais kompozicijos akcentais kaip dizaineris Jörgas Boneris, sukūręs minkštų baldų seriją „Nenou“ vokiečių įmonei COR. Dviskilčius vandens lelijų lapus savo forma primenantys suolai, šezlongai ir pufai formuoja vaizdingus poilsio „archipelagus“, o jų viduryje įterpti spalviniai skrituliai sustiprina atogrąžų egzotikos įspūdį. Ar gali stalas tapti išskirtinės vertės unikaliu meno objektu? Firmos Riva 1920 vadovai pabandė teigiamai atsakyti į šį klausimą, sujungdami 12 Italijos bendrovių pastangas specialiam projektui Timeless, sukrėtusiam visą Milano parodą. Projektui vadovavo dizaineris Marco Piva, prie jo prisijungė dar keletas garsių menininkų. Baldo-skulptūros pagrindą sudaro iš Naujosios Zelandijos atvežto iškastinio pietinio agatmedžio (lot. Agathis australis, angl. Kauri) 5 m ilgio ir 14 cm storio masyvas, užpiltas epoksidine derva ir padėtas ant baltojo marmuro luito su poliruoto plieno intarsija (pagrindo autorius – skulptorius Helidonas Xhixha). Į stalviršį taip pat įmontuotas unikalios konstrukcijos laikrodžio-kalendoriaus mechanizmas, o visa kompozicija pašviesta dekoratyviniais LED šviestuvais. Tokiame kontekste 1 890 000 eurų kaina neatrodo pernelyg fantastiška... Savaime aišku, kad totalinės automatizacijos ir robotizacijos laikais nebegalime nepasinaudoti jų privalumais transformuojant svetainės baldus, tarp jų ir stalus. Elektra varomi stalviršių išplėtimo mechanizmai naudojami jau seniai, tačiau šiemet garsi italų firma Naos, pasitelkusi sudėtingas pavaras, pavertė staliukus (tiksliau, stalviršių pavyzdžius) tobulomis kinetinėmis skulptūromis, kurių estetinis poveikis smarkiai pranoko praktinę vertę. Tikėtina, kad jau netolimoje ateityje tokie įrenginiai įgaus interaktyviųjų savybių, gebės reaguoti į žmogaus judesius, balso komandas arba aplikacijų signalus ir bus naudojami kaip kinetiniai būsto akcentai.

19

18

2019: 3 (110) I 77


i

DIZAINAS

„Dizaino savaitė 2019“ – įspūdžiai ir apžvalga

Gegužės 6–12 d. jau keturioliktą kartą vyko festivalis „Dizaino savaitė“, pabrėžiantis originalių idėjų, įžvalgių sprendimų ir profesionalaus dizaino svarbą. Šių metų programą sudarė per 100 unikalių renginių ir ekspozicijų, išsidėsčiusių šešiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Telšiuose ir Anykščiuose. Visas festivalio veiklas vienijo tema  – progresas. Festivalio organizatoriai pavasarį kvietė pasitikti su naujienomis ir atkreipti dėmesį į pastarųjų metų pasiekimus. Kaip ir kasmet, festivalio lankytojų laukė jau pamėgti formatai  – dizaino parodos, jaunųjų šalies dizainerių ekspozicijos miesto centre įsikūrusių kavinių ir parduotuvių vitrinose, šalyje veikiančių dizaino įmonių prisistatymai, akademinės bendruomenės renginiai. Atsirado ir naujų iniciatyvų: „Pirmą kartą festivalio istorijoje organizavome lietuviško dizaino aukcioną, taip pat  – kvietėme į nemokamas ekskursijas gamyklose bei kūrybines dirbtuves. Daugiau dėmesio skyrėme dizaino bendruomenės tinklaveikai, kuri tampa neatsiejama nuo visokeriopo progreso,   – tikime, jog drauge sugeneruotos idėjos, dalijimasis patirtimi bei gerosiomis praktikomis dažnai veda sėkmingo rezultato link. Siekėme, jog šių metų renginiai atskleistų dizainą kaip įvairialypį, adaptyvų, visapusišką ir progresuojantį, suprantamą ne tik dizaino bendruomenei, tačiau įdomų bei svarbų ir plačiajai visuomenei“,  – pasakoja Lietuvos dizaino forumo vykdomoji direktorė Gražina Bočkutė.

1

78 I 2019: 3 (110)


2

3

Svarbiausi 2019 m. festivalio renginiai: Lietuviško dizaino aukcionas

4

Lietuvos dizaino forumas, bendradarbiaudamas su Vilniaus aukcionu, pirmą kartą festivalio istorijoje surengė lietuviško dizaino aukcioną. Renginio dalyviai turėjo galimybę įsigyti tikrų Lietuvos dizaino ikonų, vienetinių, etalonais tapusių kūrinių. Tarp jų – P. Vitkausko supamoji kėdė „Ku-dir-ka“, L. M. Koslauskaitės-Stapulionienės šezlongas, avangardiniai „Sedes Regia“ gaminiai. Taip pat šių dienų lietuviško dizaino atradimų, šalį garsinančių unikalių vienetų – R. Gražio, S. Tarvydo, V. Puzero, I. Marcinkevičienės, T. Jasiulio, L. Kvašytės, A. Rimšaitės, V. Gečo, studijų EMKO, „Kitaip“, „March“, „Zefyro“, „Old New“ ir kitų dizainerių kūrybos perliukų. Aukciono metu beveik pusė dalyvavusių lotų rado naujus šeimininkus. Didžiausias aistras kurstė dizainerio Pauliaus Vitkausko sukurta kėdė „Ku-dir-ka“. Tarp aukciono dalyvių įsigytų dizaino objektų vyravo baldai, tačiau dėmesio sulaukė ir interjero detalės, drabužiai, aprangos aksesuarai, taip pat ir Vytauto Didžiulio sukurtas dulkių siurblys „Saturnas-2“.

1. jot.jot studija Kaune. 2. Dizaino aukcionas. Holo baldas „Tabletė“, diz. Dalius Razauskas, UAB Kitaip. 3. Dizaino aukcionas. Supamoji kėdė „Ku-Dir-Ka“, diz. Paulius Vitkauskas. 4. Krėslas „Eggy“ ir staliukas „Nord“, diz. Vytautas Puzeras

2019: 3 (110) I 79


5

6

Paroda „Orų dienoraščiai“ Iki rugsėjo 8 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje vieši tarptautinė tvarios mados paroda „Orų dienoraščiai“. Ekspozicija sukurta bendradarbiaujant su menininkių kuratorių duetu Sarah Cooper (g. 1974, JAV) ir Nina Gorfer (g. 1979, Austrija), kurios per dvejus metus apsilankė Islandijoje, Grenlandijoje ir Farerų salose. Jų tikslas – ištirti, kaip salų aplinka, kultūrinė tapatybė ir tradicijos veikia vietos menininkų bei dizainerių kūrybiškumą. S. Cooper ir N. Gorfer savo stebėjimus transformuoja į fotoaparato objektyvu pagautas poetiškas istorijas. Jų patirtis perteikiama surežisuotais portretais, pilnais simbolikos, spalvų sluoksnių ir tekstūrų. Kiekvienas portretas, kaip galima pastebėti iš eksponuojamų tekstilės instaliacijų, buvo kuriamas kartu su vietiniais mados dizaineriais. Paroda, pristatanti dešimt islandų, grenlandų ir fareriečių mados dizainerių, nutolsta nuo tradicinio mados pasaulio ir jo sezoninių madų. Vietoj to akcentuojamas kūrybiškumas ir jį veikiantys faktoriai: kultūrinė tapatybė, tradicijos, gamta, kraštovaizdis, oras, taip pat inovatyvus Šiaurės šalių požiūris į tvarios mados iš vietos išteklių kūrimą.

7

8

5. 6. Tvarios mados paroda „Orų dienoraščiai“, fot. Tomas Kapočius. 7. 8. Thibault van Renne įmonės haute couture kilimų kolekcijos pristatymas. 9. 10. EMKO kolekcijos ekspozicija ir pristatymas. 11. Parodos „Eco Room“ atidarymas. 12. Paroda „Eco Room“

80 I 2019: 3 (110)


Dizaino įmonių ir prekių ženklų pristatymai Festivalio programą renginiais kasmet papildo ir šalyje veikiančių dizaino įmonių pristatymai, kviečiantys susiburti salonuose bei studijose. Šiais metais naujienas lankytojams demonstravo tiek interjero salonai, tiek baldų, interjero aksesuarų, namų apyvokos technikos prekių ženklai.

9

10

 Dizaino bendrovė EMKO, kuri nuo 2013 m. siekia atrasti ir pasiūlyti estetiškų, unikalių ir tvarių produktų, pristatė Lietuvos ir užsienio dizainerių kurtus baldus, pelniusius nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų (IF, „Red Dot“ ir kt.).  Vilniuje, K. Kalinausko g. 20, įsikūrę du salonai – „Interio“ ir „Delight“ – kvietė lankytojus susipažinti su Milano baldų parodos naujienomis – audinių bei formų tendencijomis, taip pat – išmaniojo apšvietimo galimybėmis.  Įmonės „Neff“ ir „Kitaip“ demonstravo maisto gamybos procesą, naudojant „Neff“ virtuvės įrangą bei atnaujintą „Kitaip“ baldų dizaino ekspoziciją.  Tiesiai iš pristatymo Milano „Salone del Mobile“ parodoje naujoji pagal persų tradicijas rištų, bet modernaus meno įkvėptų haute couture kilimų kolekcija „Dizaino savaitės“ proga atvyko į vienkartinį „Thibault van Renne“ showcase Vilniuje.  „jot.jot“ – modernaus dizaino baldų ir aksesuarų studija – į svečius kvietė užsukti kauniečius ir miesto svečius. „jot.jot“ namai – erdvus loftas, kuris sparčiai pildomas įvairių kolaboracijų vaisiais: tiek Lietuvos, tiek gerai žinomų užsienio dizainerių darbais.  Klaipėdoje interjero dizainerius bei architektus pasimatyti kvietė „Geberit“ – pristatyti patobulinto dizaino produktai ir novatoriški vonios kambario sprendimai.

11

Ekologinio dizaino paroda „eco room“ Festivalyje „Dizaino savaitė“ ekologinio dizaino asociacija „Ekoda“ pristatė naujovišką idėją – lietuviško dizaino objektų, pagamintų iš natūralių, perdirbtų, ekologiškų žaliavų, parodą „Eco Room“, kurioje lankytojai išvydo kambario interjerą, paremtą vien ekologiškais ir tvariais dizaino sprendimais. Ekologinio dizaino asociacija „Ekoda“ mano, kad ekologija turi natūraliai įsilieti į mūsų kasdienybę, ateiti į mūsų visų namus. Tad kviečia visuomenę, verslo atstovus, gamybininkus ir kūrėjus ieškoti ir atrasti alternatyvių sprendimų bei tvarios aplinkos kūrimo idėjų.

12

2019: 3 (110) I 81


Pokalbiai ir susitikimai

13

Gerokai platesnė skiltis šiemet skirta dizaino bendruomenės pokalbiams ir susitikimams. Vienas tokių renginių – nauja festivalio draugystė su rytinių pranešimų tarptautine iniciatyva „CreativeMornings“. Specialiai festivaliui pranešimą apie bendradarbiavimo svarbą dizaino procese skaitė „March Design Studio“ vadovė, dizaino vadybininkė Eglė Opeikienė. Pranešimų skiltį programoje papildė ir tokie renginiai kaip „Idialogue“ pokalbis su dizainere Gintare Černiauskaite, pranešimų ciklas interjero dizaineriams „Specialisto diena“, vartotojų patirties ir elgsenos dizainerių susitikimas „Fresh Meetup“, ES iniciatyvų „Worth Partnership Project“ ir „Re-Fream“ pristatymai ir kiti renginiai.

Dizaino savaitės kinas Šių metų festivalio programoje daugiau dėmesio skirta kinui, turinčiam išskirtinę galią vizualiai bei patraukliai pristatyti dizaino temą plačiajai visuomenei. Festivalio metu parodyti vieni pirmųjų pasaulyje filmo „Halstonas: šlovės ir nuopuolio istorija“ seansai. Tai kūrinys apie legendinį Amerikos aukštosios mados dizainerį, Niujorko naktinio gyvenimo princą Halstoną, kuris Amerikos madą įrašė į viso pasaulio mados žemėlapį. 14

Ekskursijos gamyklose ir kūrybinės dirbtuvės

Nespėjusiems pamatyti – filmas dar bus rodomas Lietuvos kino teatruose nuo liepos 5 d.

Pirmą kartą festivalio istorijoje lankytojai galėjo dalyvauti nemokamose ekskursijose gamyklose bei kūrybinėse dirbtuvėse. Šiais renginiais siekta kūrėjus supažindinti su realiomis gamybos technologijomis ir charakteristikomis, padėsiančiomis kurti įgyvendinamus projektus. Festivalio lankytojai turėjo progą apsilankyti „Altas Auto“ bei „Incharger“ gamyklose, S. Jokužio leidykloje-spaustuvėje bei dalyvauti „Atvirose metalo dirbtuvėse“.

Art walk Kad atrasti ir pažinti festivalio dalyvius būtų dar paprasčiau, bendradarbiaujant su „Vilnius Art Walk“ iniciatoriais surengtos ekskursijos po dizaino objektus. Aplankytos dizainerių ekspozicijos vitrinose, festivalio dalyvių surengtos parodos, išskirtiniu dizainu pasižymintys visuomeniniai interjerai.

15 16

13. CreativeMornings, Vilnius, fot. Deividas Podvolskis. 14. Ekskursija Altas Auto gamykloje. 15. Diz. Agnė Kišonaitė pristato kilimą „Kiras“. 16. Diz. Gintarė Černiauskaitė pristato savo veiklą

82 I 2019: 3 (110)


2019: 3 (110) I 83


Profile for CENTRAS

"Centras" Nr. 3, 2019  

Kaip ir kasmet, pavasaris gausus įvykių, diktuojančių mūsų žurnalui temas. Pirmiausia norėtųsi dar kartą pasveikinti „Metų interjero / Auksi...

"Centras" Nr. 3, 2019  

Kaip ir kasmet, pavasaris gausus įvykių, diktuojančių mūsų žurnalui temas. Pirmiausia norėtųsi dar kartą pasveikinti „Metų interjero / Auksi...

Advertisement