M. K. Čiurlionio sesuo Valerija Čiurlionytė-Karužienė (1886–1982) teigė, kad: „M. K. Čiurlionis visuomet svajojo daug keliauti ir dažnai darydavo fantastiškus planus, kurių įvykdymu pats nelabai tikėjo“1. Laiškuose broliui Povilui (1884–1945) 1902–1908 m. laikotarpiu Čiurlionis rašė: „Ar Afrikos nepamiršai, nes aš ne. Ir jeigu tik nori, tai dviese nukeliausime į „Egipto žemę“<...> 2. O į Afriką turbūt tai ir važiuosime <...>3; ir važiuojame pirmiausia lankyti vidurinės Amerikos, Meksikos <...>, o desertui liks Afrika, Egiptas, piramidės, sfinksai, palmės, kupranugariai, daktiliai, krokodilai <…>4. Be Tavęs į Afriką nevažiuosiu.“5. Arba: „ir Afrika mažiau betikime, nors kai kada dar ir pasvajojame“6. Čiurlionis rašė žmonai: „Nuskrisiu aš į labai tolimus pasviečius, į amžino grožio, saulės, pasakos, fantazijos kraštus, į užburtą kraštą, į gražiausią žemėje kraštą.“7 Valerija Čiurlionytė-Karužienė pamena, kad jos <...> broliukai nuolat „važiuodavo į Afriką“, t. y. jie domėjosi ir studijavo tropikų augmeniją, gyvūniją, žmones. Vėliau iš to kilo svajonė tikrai nuvykti į šiltuosius kraštus8. Čiurlionio seseriai muzikologei Jadvygai Čiurlionytei (1899–1992) įsiminė brolio frazė: „Apie Afriką reikia viską žinoti, kitaip nevažiuosiu su jumis.“9 Čiurlionio domėjimasis Senovės Egiptu padėjo jo fantazijai suformuoti tam tikrą įvaizdį apie šį paslaptingą kraštą: „Tebų miestas neva atsiradęs muzikai skambant <…> akmens tartum gyvi patys klojosi ir augo be jokios pagalbos: stulpai, kolonos, bokštai, puikūs rūmai<…>“10 Studijų metais Čiurlionis susipažino su meno istorijos kursu, be to, atkakliai lavinosi savarankiškai. „Jį domino ir traukė literatūra, taip pat įvairiausi mokslai: matematika ir numizmatika, mineralogija ir meno istorija, paleontologija ir senovės civilizacijų mitai <…> Kai kurie rašytojai <…> ir mokslai <…> darė jam ypatingą įspūdį ir galėjo iš dalies formuoti pasaulėžiūrą. Įdomūs būdavo studentų ir jaunųjų dailininkų susirinkimai <…> Geriant arbatą, kildavo diskusijos įvairiausiomis temomis: politiniai įvykiai, literatūros ir filosofijos naujienos <…> senovės egiptiečių Saulės kultas.“11 Jo akiratį praplėtė viešnagė Sankt Peterburge, kur patyrė gilių meno įspūdžių. 1908 m. spalio 17 d. iš Sankt Peterburgo jis rašė žmonai: „Landau į Ermitažą ir į Aleksandro III muziejų12– studijuoju. Žinai, kokių čia stebuklingų dalykų yra, net baisu! Ko tik čia nėra! Yra tokių senų asirietiškų plytų su tokiais baisiais sparnuotais dievais <...> Yra egiptietiškų skulptūrų, kurias baisiai mėgstu.“13 Lankydamasis Peterburgo imperatoriškojoje meno akademijoje, Čiurlionis negalėjo nematyti ten eksponuotų Berlyno meno akademijos profesoriaus, vokiečių peizažisto Eduardo Biermanno (1803–1892) paveikslų-dekoracijų Egipto tema (jie įsigyti 1880 m. iš prof. Rollero). Prieš Meno akademiją jis matė sfinksus14. Galbūt Peterburge patirtų įspūdžių visuma subrandino Senovės Egipto civilizacijos įvaizdį. M K. Čiurlionis. Apie muziką ir dailę (sud. V. Čiurlionytė-Karužienė). Vilnius, 1960, p. 174. Ten pat, p. 140. 3 Ten pat, p. 148. 4 Ten pat, p. 173. 5 Ten pat, p. 207. 6 Ten pat, p. 251. 7 Ten pat, p. 273. 8 Ten pat, p. 207 (išnaša 1). 9 Čiurlionytė, J. Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį. Vilnius, 1970, p. 254. 10 Landsbergis, V. Užmirštas Čiurlionio straipsnis. Pergalė, 1971, Nr. 3, p. 138. 11 Landsbergis, V. Pavasario sonata. Vilnius, 1965, p. 15–16. 12 Dabar Valstybinis Ermitažas ir Rusų dailės muziejus Peterburge. 13 M K. Čiurlionis. Laiškai Sofijai. Vilnius, 1973, 49. 14 Sfinksai atgabenti iš Egipto į Peterburgą 1832 m., o Nevos krantinėje pastatyti 1836 metais. 1 2 8