2012 11 21 Lietuvos žinios
Verslas
9
Produktyviausios - užsienio kapitalo įmonės ARVYDAS JOCKUS
Produktyviausios gali būti rinkoje beveik nežinomos įmonės, dirbančios tik keliems dideliems užsakovams. Tarp 22 verslo sričių Baltijos šalyse produktyviausių bendrovių yra 10 Latvijos, 9 Lietuvos ir 3 Estijos įmonės. Daugiausia tai užsienio kapitalo įmonės, kurių pajamas generuoja palyginti nedaug darbuotojų. Latvijoje ir Estijoje produktyviausiai dirba prekybos, transporto bei finansų, o Lietuvoje tekstilės, maisto, baldų ir medienos, chemijos, informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriaus lyderės. Prie tokių išvadų priėjo tarptautinė personalo vertinimo metodikų ir tyrimų bendrovė “Profiles International”, antrą kartą Baltijos šalyse atlikusi produktyviausių bendrovių tyrimą. Buvo vertinta apie 1,2 tūkst. didžiausių Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovių, kuriose dirba daugiau nei po 25 darbuotojus. Tyrimo rezultatus lėmė kriterijus, parodantis darbuotojui tenkančią įmonės apyvartos dalį.
Lenkia bankininkystę Tyrimas parodė, kad finansinė bankininkystė nebėra tarp produktyviausių finansinių paslaugų veiklos. Tai patvirtina antrą vietą pagal produktyvumą užėmusi latvių greitųjų kreditų bendrovė “4finance”. Jos padalinys Lietuvoje taip pat yra greitųjų kreditų rinkos lyderis, pernai suteikęs 32,74 mln. litų vartojimo paskolų. Produktyviausia finansinių paslaugų įmonė Baltijos šalyse - finansų maklerių kontora “Admiral Markets” (Estija).
Estų įmonės pirmauja ir Baltijos šalių gamybos sektoriuje. Daugumos jų labai siaura specializacija. Pavyzdžiui, pirmąją vietą užėmusi Estijos bendrovė “Flyr Systems” gamina termovizijos sistemas ir tikslios optikos bei lazerių produktus. Tuo metu mažmeninės prekybos sektoriaus trys produktyviausios įmonės dirba Latvijoje. Tarp jų pirmauja elektronikos ir buitinės technikos pardavėja PTA, kuri orientuojasi į mažesnes pajamas turinčius pirkėjus. Lietuvoje darbuojasi trys produktyviausios Baltijos šalių baldų gamybos įmonės - tai “Vilniaus baldai”, “Freda” ir “Swedwood Kazlų Rūda”. Visos jos tiekia produkciją švedų baldų gamybos milžinei korporacijai IKEA. Iš chemijos pramonės įmonių trys produktyviausios taip pat veikia Lietuvoje - Klaipėdos ekonominėje zonoje dirbančios polietilentereftalato (PET) granulių gamintojos “Orion Global pet”, “Neo Group” ir “Retal Europe”. Tarp degalų prekybos įmonių pirmauja platų automatinių degalinių tinklą turinti “Neste Lietuva”. Produktyviausia metalo apdirbimo ir perdirbimo įmonė “Kuusakoski” (Lietuva), informacinių technologijų ir telekomunikacijų - TELE2 (Lietuva), maisto pramonės - pieno miltelių gamintoja ir eksportuoja iš Biržų rajono “MGL Baltija”, medienos - “Metsa Forest Latvija”, nekilnojamojo turto ir administravimo - “Baltisches Haus” (Lietuva), transporto ir logistikos - “Alpa Centrums” (Latvija). Tyrimo duomenimis, transporto įmonės produktyviau dirba Latvijoje ir Estijoje. “Profiles International” vadovės Baltijos šalims Airidos Zavadskės tai nestebina, nors Lietuva ir garsėja
Tarp degalų prekybos įmonių pirmauja platų automatinių degalinių tinklą turinti “Neste Lietuva”. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
Trumpai PASISAKĖ UŽ GAMYBĄ Lietuvos regionų gyventojai pasisako už gamybos bei logistikos plėtojimą ir sąlygų smulkiajam bei vidutiniam verslui gerinimą. Tai parodė naujausia apklausa. 81 proc. tyrimo dalyvių manymu, strateginė jų regiono plėtojimo kryptis turi būti gamyba, 65 proc. smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra. 51 proc. prioritetine strategine kryptimi laiko logistiką, 38 proc. - žemės ūkį. Taip rodo spalio mėnesį bendrovės “Spinter tyrimai” atlikta apklausa, kurią užsakė Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje. “Spinter tyrimų” vadovas Ignas Zokas pastebėjo, kad skirtingų regionų gyventojai ekonomines savo krašto galimybes mato pa-
našiai. Panevėžio rajono gyventojai daugiau vilčių dėjo į smulkiojo ir vidutinio verslo sąlygų gerinimą - 71 proc. palaiko šią idėją, gerokai mažiau respondentų šiame rajone perspektyvia sritimi laikė žemės ūkį - vos 18 procentų. Šalčininkuose, palyginti su kitais regionais, itin didelio palaikymo sulaukė turizmas (40 proc.), Panevėžyje ir Tauragėje - atitinkamai 5 ir 25 procentus. Skirtingų regionų gyventojų nuomonė apie Europos Sąjungos (ES) paramos reikalingas sritis taip pat dažnai sutapo. Dažniausiai manoma, kad parama regione turėtų būti skiriama užimtumo problemoms spręsti (83 proc.). LŽ, BNS
Europoje krovinių vežimu. “Kai įmonės turi nuosavą automobilių parką ir savus darbuotojus, jų pajamos darbuotojui gerokai krinta. Tuo metu produktyviausios Latvijos ir Estijos transporto įmonės vykdo vežimą geležinkeliais ir laivais, tai daugiausia ekspedijavimo paslaugų įmonės”, - teigė ji.
“Dalies produktyviausių įmonių visą produkciją nuperka keli dideli užsakovai.” Vienas įdomiausių tyrimo atradimų, kad nekilnojamojo turto plėtros ir administravimo sektoriuje trečiąją vietą pagal produktyvumą užėmė estų kompanija “Riigi Kinnisvara”, administruojanti visą Estijos valstybės nekilnojamąjį turtą. “Apie tokio pobūdžio įmonę seniai kalbama Lietuvoje,
bet ji vis neatsiranda. O estų pavyzdys rodo, kad valstybės įmonė gali dirbti taip pat produktyviai kaip ir bet kuri privati įmonė”, - svarstė A.Zavadskė.
Siaura specializacija Naujosios ekonomikos instituto vadovas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Ignas Dzemyda pažymėjo, kad dažnai produktyviausioms bendrovėms būdinga siaura specializacija - jos yra radusios savo veiklos nišą, kur gali veikti efektyviau, nei plėtodamos verslą keliomis kryptimis. “Jos stengiasi turėti didelę gamybos apimtį ir taip mažinti sąnaudas, o pardavimą orientuoti į eksportą. Vis dėlto matome pavyzdžių, kai net veikdamos pagal tą patį veiklos modelį vienos įmonės yra produktyvesnės negu kitos. Tai rodo, kad net jei strategija ir technologija panaši, darbo produktyvumą lemia efektyvus žmogiškųjų išteklių panaudojimas”, - samprotavo jis.
Be to, produktyviausios įmonės, anot jo, dažnai neleidžia daug pinigų rinkodarai, mažesnėmis sąnaudomis pasiekia geresnių rezultatų. “Įmonė netgi gali būti nelabai žinoma. Sugalvojamas toks verslo modelis, kai nereikia labai daug klientų, dalies produktyviausių įmonių visą produkciją nuperka keli dideli užsakovai”, - teigė mokslininkas. Vienas veiklos variklių, padedančių mažiausiomis sąnaudomis sukurti didelės vertės produktus, yra ir technologinė pažanga bei inovacijų skatinimas. Tokiose įmonėse paprastai dirba labai aukštos kvalifikacijos darbuotojai. “Šiose įmonėse įdiegta aiški valdymo sistema ir funkcijų paskirstymas. Produktyviausiose įmonėse nepasitaiko, kad tą patį darbą dirbtų du žmonės. Jos taip pat mielai naudojasi darbuotojų ir paslaugų nuoma. Tai leidžia efektyviai valdyti personalą, kai atsiranda didesnių užsakymų ir darbo krūvių, ir priešingai”, - pažymėjo A.Zavadskė.
•