Issuu on Google+

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „TRASA“

Kaina

1,99 Lt

2012 lapkričio 21 d. / Trečiadienis / Nr. 267 (13 395)

Ūkio ministerijos galios žaidimai

www.lzinios.lt

Rytoj “Lietuvos Ïiniose” skaitykite priedà “Mokykla 2012”

•11-14 psl. Šiandien LŽ

2p.

Seimas raitojasi rankoves valdantieji žada pildyti prieš rinkimus duotus pažadus, o mažumoje likusios jėgos - ginti nebaigtus darbus

6p.

Eidamas 80 metus mirė Rusijos rašytojas fantastas B.Strugackis

8p.

Privatizavimo fonde švilpauja vėjai - praėjusių metų pradžioje jame buvo 14 mln. litų, ateinantį sausį ten nebus nė milijono

Rimanto Žyliaus vadovaujamos Ūkio ministerijos (ŪM) sumanymas perimti centralizuotų viešųjų pirkimų kontrolę aiškinamas siekiu įgyvendinti darbą baigiančios Vyriausybės programą. Neoficialiai svarstoma, kad ŪM taip bando susigrąžinti prezidentės Išsamiau 11 p. valia sumažintą įtaką viešiesiems pirkimams. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

13p.

Geriausias Lietuvos futbolininkas Ž.Karčemarskas atsako į LŽ klausimus

“Lamborghini” pėdsakas Lietuvoje Nori jungtis prie JAV UŽSIENIS

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Puerto Rike vyko referendumas dėl teisinio salos statuso. 61 proc. rinkėjų pasisakė, kad ji taptų visateise Jungtinių Amerikos Valstijų dalimi.

“Lamborghini Gallardo”, kuriuo naudojosi buvęs banko “Snoras” akcininkas Vladimiras Antonovas, per aukcioną Rygoje parduotas vos už pusę jo vertės. Oficialiai automobilį nupirko Lietuvoje registruota įmonė ir pinigus sumokėjo, kaip skelbiama, laiku ir “iki paskutinio cento”. Maždaug prieš dvi savaites žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie Latvijoje parduotą sportinį bolidą “Lamborghini Gallardo”, kuriuo naudojosi V.Antonovas, buvo papildyta nauja žinia - esą ištaigingą automobilį įsigijo Lietuvos įmonė. Per pakartotinį aukcioną Rygoje “Lamborghini Gallardo”, kuris priklausė V.Antonovo valdomo, bet dabar likviduojamo banko “Latvijas Krajbanka” antrinei įmonei “Krajinvesticijas”, buvo nupirktas už 79 tūkst. eurų (272,7 tūkst. litų).

Išsamiau

ŠVENTĖS

18 p.

Latvijoje parduotą sportinį bolidą “Lamborghini Gallardo”, kuriuo naudojosi V.Antonovas, įsigijo Lietuvos įmonė. LŽ archyvo nuotraukos

•7 p.

Išsamiau

Didmiesčiai skuba į kalėdinį šurmulį

Nors iki Kalėdų liko daugiau kaip mėnuo, didmiesčių merijos šventėms jau pasirengusios. Kalėdines nuotaikas šiemet kurstys ir originalios žaliaskarės, ir renginių gausa.

Tai buvo pirmas kartas, kai salos gyventojai išreiškė aiškų norą, kad Puerto Rikas taptų 51-a JAV valstija. Tačiau vargu ar toks siekis lems greitas permainas. JAV Kongresas turėtų priimti įstatymą, leidžiantį Puerto Rikui tapti valstija, bet šiuo metu Jungtinės Valstijos turi daug svarbesnių problemų, pirmiausia, ekonominių. Abejotina ir tai, ar salos valdžia eskaluos įsiliejimo į JAV klausimą, nes Puerto Riko gubernatorius Alejandro Garcia Padilla pasisako už dabartinį šalies statusą. Greitu salos prisijungimu nesuinteresuoti ir respublikonai, mat 83 proc. iš Puerto Riko kilusių ir JAV gyvenančių žmonių per prezidento rinkimus balsavo už Baracką Obamą. Todėl Puerto Rikui tapus valstija Senate ir Atstovų rūmuose atsiradusias papildomas vietas greičiausiai užimtų demokratai.

Didžiuosiuose miestuose artėjančių Kalėdų šurmulys prasidės jau pirmosiomis gruodžio dienomis. Šventinei atmosferai kurti dalis merijų šiais metais gerokai patuštins savo iždus. Spalvingai žybčiojančios žaliaskarės, girliandomis papuoštos centrinės gatvės

ir aikštės, koncertai bei kiti renginiai atsieis šimtatūkstantines sumas. Vilniuje pagrindinė šalies Kalėdų eglė bus įžiebta pirmąją kalendorinės žiemos dieną Katedros aikštėje. Sostinės merijos atstovai tikina, kad šįmet į Vilnių atkeliaus “interaktyvios” Kalėdos,

Orai kai kiekvienas vilnietis ar miesto svečias bus ne tik žiūrovas, bet ir šventės dalyvis. Rotušės aikštėje šurmuliuos šventinis Kalėdų miestelis, o mažuosius gatvėmis vėžins Kalėdų traukinukas.

•3 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Apniukę, ūkanota, vakariniuose rajonuose debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 3-6 laipsniai šilumos.

•23 p.

Išsamiau


2

2012 11 21 Lietuvos žinios

Dienos temos

A.Butkevičius revoliucijų nedarys Laikas atsikratyti baubų

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

PRETENDENTAI Į MINISTRUS

Vakar Seime prisistatė ir būsimosios Vyriausybės veiklos gaires įvardijo kandidatas į premjerus Algirdas Butkevičius. Perversmų nebus, bet naujoji valdžia problemoms šalyje spręsti siūlys kitokius receptus nei buvę valdantieji.

MINISTERIJA

Kandidatas (politinė partija)

Užsienio reikalų

Linas Linkevičius (LSDP)

Krašto apsaugos

Juozas Olekas (LSDP)

Susisiekimo

Rimantas Sinkevičius (LSDP)

Teisingumo

Vienas iš dviejų: Julius Sabatauskas arba Juozas Bernatonis (LSDP)

Finansų

Realiausias: Rimantas Šadžius (LSDP)

Sveikatos apsaugos

Minimi: Vytenis Povilas Andriukaitis, Antanas Vinkus (LSDP)

Ūkio

Minima Birutė Vėsaitė (LSDP)

Aplinkos

Valentinas Mazuronis (TT)

Vidaus reikalų

Remigijus Žemaitaitis (TT)

Energetikos

Jaroslavas Neverovičius (LLRA)

Socialinės apsaugos ir darbo

Loreta Graužinienė (DP)

Švietimo ir mokslo

Virginija Baltraitienė (DP)

Žemės ūkio

? (DP)

Socialdemokratų lyderis A.Butkevičius metė ne vieną akmenį į darbą baigiančios Vyriausybės daržą. Esą jos palikimas naujajai valdžiai yra labai skausmingas: didelė dalis gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, daug žmonių neturi darbo, emigracija esanti rekordinė, šešėlinė ekonomika viršija 30 proc., energetinė nepriklausomybė neužtikrinta, o skolos našta perkopė 50 mlrd. litų.

Laukia išbandymai Pristatyti A.Butkevičiaus kandidatūros vakar į Seimą atvykusi prezidentė Dalia Grybauskaitė užtruko vos keliolika minučių. Valstybės vadovė priminė, kad su A.Butkevičiumi jai teko dirbti asmeniškai. “Man einant finansų ministrės pareigas A.Butkevičius pirmininkavo Seimo Biudžeto ir finansų komitetui. Neabejoju, kad šio politiko patirtis bus naudinga užtikrinant ekonominį ir finansinį šalies stabilumą”, - sakė prezidentė. Ji pažymėjo, kad būsimajam premjerui teks suburti tokį ministrų kabinetą, kuris gebės veikti skaidriai, kompetentingai ir dirbti ne atskirų interesų grupių, o visų žmonių labui. Socialdemokratų ir A.Butkevičiaus pasirinkimas - skaidri ir atsakinga politika ar susitapatinimas su teisiamų-

Kandidatas į premjerus A.Butkevičius tikino, kad naujoji koalicija turi planą, kaip padėtį valstybėje pakeisti į gera. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Kultūros

? (DP) Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Darbo partija (DP), Partija “Tvarka ir teisingumas” (TT), Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA)

Mokesčių politikoje žadama taikyti tik ekonomiškai pagrįstas mokesčių lengvatas, skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą. Išskirtinis dėmesys, pasak A.Butkevičiaus, bus skiriamas nacionalinei užimtumo programai kurti, jaunimo nedarbui mažinti. “Dar vienas prioritetas - efektyvus valstybės valdymas. Būtina atkurti valstybės valdymo institucijų veiksmingumą. Ministerijų skaičius nebus keičiamas, valdymo aparatas nedidės, tačiau funkcijos turi būti efektyviai perskirstomos tarp esamų ministerijų”, - aiškino jis. Diplomatijos srityje, A.Butkevičiaus nuomone, laikas atsikratyti senųjų dogmų ir baubų bei vertinti užsienio politiką pagal Lietuvai teikiamą naudą. “Tikroji vertybinė užsienio politikos orientacija - Lietuvos žmonių interesų gynimas”, kryptį brėžė jis.

Įspūdžio nepaliko jų suole esančia Darbo partija - esą bus lemtingas visiems. “Pirmasis išbandymas netrukus - balsavimas dėl neliečiamybės panaikinimo nusikaltimais įtariamiems Seimo nariams. Politinė priedanga teisiamai partijai ir jos atstovams įkaitais paverstų ne tik pačius socialdemokratus, bet ir visą valstybę. Todėl tikiuosi, kad A.Butkevičiui užteks principingumo, asmeninių ir dalykinių savybių teikti į ministrus tokius asmenis, kurie nekelia nei moralinių, nei profesinių abejonių”, - sakė D.Grybauskaitė.

įgyvendinti rinkimų pažadus. Savo kalboje jis citavo JAV prezidentą Abrahamą Lincolną, prieš 200 metų pasakiusį, kad valstybėje valdžia kyla iš žmonių, per žmones ir žmonėms. “Ir jeigu Vyriausybė rūpinasi tik skaičiais, parametrais, rodikliais, tačiau nepakankamai kreipia dėmesio į tai, kaip gyvena ir kuo kvėpuoja šalies gyventojai, mūsų valstybės piliečiai, kaip tie skaičiai atsispindi žmonių gerovėje, tai prasta valdžia ir nejautri Vyriausybė”, sakė A.Butkevičius. Jis pareiškė norįs pasiųsti žinią visoms visuomenės grupėms - jokių revoliucijų nebus.

Citavo A.Lincolną Prezidentę Seimo tribūnoje pakeitęs A.Butkevičius teigė esantis pasiryžęs pateisinti parodytą pasitikėjimą ir

Atliks auditą A.Butkevičius vardijo svarbiausius naujosios Vyriausybės darbus. Pir-

masis - sudarytai darbo grupei atlikti visų ministerijų veiklos auditą ir peržiūrėti kitų metų valstybės biudžetą. Kandidatas į premjerus žadėjo, kad kai kurioms sritims biudžeto išlaidos neturi būti mažinamos, tačiau panaudojamos racionaliau. A.Butkevičius žadėjo, kad per mokestinę politiką bus skatinamas pramonės sektorius, išskirtinis dėmesys bus skiriamas klasteriams, arba inovacijų grupėms, kurti, siekiama pritraukti daugiau investicijų, toliau bus remiamas bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas, jungčių su Švedija ir Lenkija tiesimas, siekiama energetinės nepriklausomybės. Energetikos prioritetu laikoma biokuro plėtra.

Opozicinės partijos apie kandidato į premjerus kalbą negalėjo pasakyti nieko gero. Premjeras Andrius Kubilius teigė per A.Butkevičiaus prisistatymą neišgirdęs jokių esminių programinių įsipareigojimų. “Šiuo požiūriu galėčiau pasidžiaugti - ši Vyriausybė, matyt, nesiruošia ko nors radikaliai keisti ir įgyvendinti”, - sakė jis. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis A.Butkevičiaus kalbą vadino nykia. Didelių klausimų dėl kandidato į premjerus kompetencijos esą nekyla. “Tačiau dėl jo charakterio savybių ir tam tikro blaškymosi, kuris matomas pastarosiomis savaitėmis, nerimo tikrai yra”, - pažymėjo E.Masiulis.

Seimo nariai rankoves raitojasi skirtingai TADAS VALANČIUS

Naujasis Seimas jau styguoja esą neatidėliotinus darbus. Valdantieji žada pildyti prieš rinkimus duotus pažadus, o mažumą sudarančios politinės jėgos kasa apkasus nebaigtiems darbams ginti. Koalicijos partneriai vienbalsiai kartoja, kad pirmas darbas, kurio jie imsis parengus naujosios Vyriausybės programą, bus minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas. Paskui vardijami ne kartą anksčiau minėti teisės aktų keitimo reikalausiantys iššūkiai įklimpusi renovacijos programa, augančios šilumos kainos, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos būtiniausiems produktams. Itin originaliais galima vadinti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) užmojus.

Didžiausios parlamentinės Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė LŽ pažymėjo, kad sudėjus visus taškus naujosios Vyriausybės programoje pirmiausia bus imamasi MMA didinimo ir PVM lengvatų. “Be to, judinsime gyvenamųjų namų renovaciją. Naujam jos planui pritaikysime visą teisinę bazę”, - sakė ji. Darbo partijos frakcijos atstovas, pirmasis Seimo vicepirmininkas Vytautas Gapšys, paklaustas apie svarbiausią “darbiečių” prioritetą, išskyrė MMA peržiūrėjimą. “Tačiau ne mažiau svarbius sprendimus priimsime dėl didėjančių šildymo kainų. Tam reikės patikrinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetenciją. Jau po sausio 1 dienos planuojamas MMA padidinimas, kiti mūsų sprendimai gali būti atidėti vėlesniam laikui”, - LŽ teigė vienas parlamento vadovų.

Mažesnieji valdančiosios koalicijos partneriai aiškina derinsiantys savo planus su “didžiaisiais broliais”, bet drauge neapleisiantys ir savų interesų. Partijos “Tvarka ir teisingumas” frakcijos atstovas Valentinas Mazuronis ramina praėjusios kadencijos valdžios atstovus ir žada, kad dabartinė koalicija kitų metų biudžeto negriaus, nors neatsisako planų įvesti PVM lengvatas šaldytai mėsai, mažinti bešvinio benzino akcizą. Be kita ko, “tvarkiečiai” žada pertvarkų teisėsaugos srityje. “Siekiame, kad teismuose būtų įvestas prisiekusiųjų institutas. Kolegos kalba apie tarėjų įvedimą. Ieškosime kompromisinio varianto - galbūt pirmiausia įvesti tarėjus, o vėliau ir prisiekusiuosius”, - LŽ teigė V.Mazuronis. LLRA atstovė Vanda Kravčionok, LŽ paklausta apie šios partijos atstovų Seime artimiausius suma-

nymus, slapukavo aiškindama, kad kol kas teberengiama naujosios Vyriausybės programa. Tačiau LLRA lyderiai jau anksčiau yra prasitarę apie ketinimus mokyklose įvesti privalomą tikybos mokymą, galimą abortų draudimo įstatymo projektą, norus baigti žemės ūkio reformą, atsiskaityti su sovietmečiu nacionalizuotos žemės savininkais, priimti Tautinių mažumų įstatymą. Opozicijoje atsidūręs Liberalų sąjūdis, anot jo lyderio Eligijaus Masiulio, pirmiausia susitelks į kitų metų biudžeto projektą ir griebsis Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisų, kuriomis esą kai kuriems į parlamentą prasibrovusiems veikėjams bus atimta galimybė tautos atstovybę paversti nusikalstamų darbų priedanga. “Pirmiausia dėsime visas pastangas, kad 2013 metų biudžeto projektas liktų nepakitęs. O šiuo metu registruo-

jame BPK pataisas, kurios susijusios su aktualijomis. Teikiame siūlymus, kad jeigu nepanaikinamas Seimo nario imunitetas, pasibaigus kadencijai, teismo procesas būtų atnaujinamas”, LŽ dėstė jis. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma prioritetų vardyti neskubėjo. Esą žadama lūkuriuoti, kol paaiškės, kuriuos darbus “politiškai atmes” konservatorių oponentai. Mažiausios Seime “Drąsos kelio” frakcijos atstovai teigia suvokiantys savo nepajėgumą daryti įtaką esminiams sprendimams, tačiau jų prioritetas nesikeičia. “Kaip ir žadėjome prieš rinkimus, pirmiausia imsimės teisės aktų, susijusių su teisėsauga, tiek, kiek leis mūsų jėgos”, - LŽ užsiminė šios frakcijos seniūno pavaduotoja Aurelija Stancikienė. Ko nors konkretesnio ji negalėjo pasakyti.

liuoti šia tema. Vilniaus apygardos teismas vakar nutartimi pavedė generaliniam prokurorui kreiptis į Seimą dėl neliečiamybės panaikinimo V.Uspaskichui, Vytautui Gapšiui ir Vitalijai Vonžutaitei.

nariui Liutaurui Ulevičiui administracinių teisės pažeidimų protokolą ir kreiptis į teismą dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn. L.Ulevičiui gresia bauda iki tūkstančio litų. Anot VTEK pranešimo, L.Ulevičius, siekdamas, kad Seimo narys Vytautas Gapšys dėl jo privačių susitarimų su Aplinkos ministerija imtųsi atitinkamų veiksmų, pažeidė reikalavimus, draudžiančius naudotis tarnybinėmis pareigomis asmeninei naudai

gauti ir draudimą naudotis pareigomis, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus, galinčius sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

kas suabejojo, ar patirties šioje srityje neturintis ir dėl finansinių pažeidimų teisiamas asmuo gali dirbti tokiame svarbiame komitete. A.Anušauskas taip pat piktinosi, kad “darbietis” Ričardas Sargūnas dirbs Žmogaus teisių komitete, kuris užsiima Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veiklos kontrole. R.Sargūnas yra buvęs KGB rezervo karininkas, o minėtas centras skelbia KGB dokumentus.

Trumpai DAVĖ PAŽADĄ Kandidatas į premjerus Algirdas Butkevičius žada, kad socialdemokratai Seime balsuos už teisinio imuniteto panaikinimą koalicijos partneriams “darbiečiams”. Darbo partijos pirmininkas ir vienas bylos kaltinamųjų Viktoras Uspaskichas, paklaustas, ar koalicijos partneriams leidus panaikinti jo ir kitų kolegų teisinę neliečiamybę, koalicija nežlugtų, teigė nenorįs speku-

GRESIA BAUDA Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vakar nusprendė surašyti Vyriausiosios rinkimų komisijos

PATVIRTINO SUDĖTĮ Vakar Seimas patvirtino 15 komitetų sudėtį. Pateikiant tai konservatoriams klausimų kilo dėl “darbietės” Vitalijos Vonžutaitės paskyrimo dirbti Biudžeto ir finansų komitete. Arvydas Anušaus-

BNS, LŽ


2012 11 21 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Didmiesčiai skuba į kalėdinį šurmulį TOMAS BAŠAROVAS

Nors iki Kalėdų liko daugiau kaip mėnuo, didmiesčių merijos šventėms jau pasirengusios. Kalėdinę nuotaiką šiemet gerins ir originalios žaliaskarės, ir renginių gausa. Didžiuosiuose miestuose artėjančių Kalėdų šurmulys prasidės jau pirmosiomis gruodžio dienomis. Šventinei atmosferai kurti dalis merijų šiais metais gerokai patuštins savo iždus. Spalvingai žybčiojančios žaliaskarės, girliandomis papuoštos centrinės gatvės ir aikštės, koncertai ir kiti renginiai atsieis šimtatūkstantines sumas.

Renginiams iš savivaldybės biudžeto jau skirta 200 tūkst. litų. “Žinoma, šios sumos neužteks. Nepaisydamas sunkios finansinės padėties, miestas vis tiek ieško būdų vilniečiams padovanoti įsimintinas ir gražias bei sostinės vertas šventes. Šiuo metu programa derinama, ieškoma pinigų, verslo paramos”, - LŽ tikino merijos atstovai. Šviečiančiomis girliandomis tradiciškai bus papuoštos pagrindinės miesto gatvės ir televizijos bokštas. Kadangi galioja su pernykščiais rangovais pasirašytos sutartys, gatvių puošybai, kaip ir pernai, planuojama išleisti per 94,7 tūkst. litų, televizijos bokšto - 57 tūkst. litų.

šventiškai papuošti skirta 160 tūkst. litų. Atgimimo aikštės ir centrinių uostamiesčio gatvių puošybai nepagailėta dar 170 tūkst. litų. Tad artėjančios šventės Klaipėdai kainuos apie 400 tūkst. litų.

Kuklios išlaidos

Vėl stebins originalumu Puošis pernykštėmis girliandomis Vilniuje pagrindinė šalies Kalėdų eglė bus įžiebta pirmąją kalendorinės žiemos dieną Katedros aikštėje. Sostinės merijos atstovai tikina, kad šįmet į Vilnių atkeliaus “interaktyvios” Kalėdos, kai kiekvienas vilnietis ar miesto svečias bus ne tik žiūrovas, bet ir šventės dalyvis. Rotušės aikštėje šurmuliuos šventinis Kalėdų miestelis, o mažuosius gatvėmis vėžins Kalėdų traukinukas. Šventinę programą, kaip ir pernai, organizuoja viešoji įstaiga “Vilniaus festivaliai”.

Netradicinėmis žaliaskarėmis garsėjantis Kaunas šįkart taip pat turės kuo nustebinti. Laikinosios sostinės Rotušėje gruodžio 1 dieną bus įžiebta auksu tviskanti trijų aukštų eglė, kurioje “apsigyvens” aštuoni šokantys angelai. “Manau, kad ir šįmet turėsime gražiausią ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos eglę. Tikimės vėl patekti į Guinnesso rekordų knygą!” optimizmo nestokojo LŽ kalbintas Kauno savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vedėjas Albinas Vilčinskas. Kauniečių taip pat laukia įspūdingas eglutės įžiebimo koncertas su

Bent trys didmiesčiai šventinei nuotaikai kurti nepagailės įspūdingų sumų. Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

žonglierių, akrobatų ir fakyrų pasirodymais, šventiniu laikotarpiu Rotušės aikštėje įsikurs kalėdinė mugė, o šurmulys truks iki pat Trijų karalių. Šventiniai renginiai, pasak A.Vilčinsko, merijai kainuos apie 150 tūkst. litų. Miesto papuošimo ryškiaspalvėmis iliuminacijomis sąmata siekia iki 159 tūkst. litų.

Akins ugnies pasirodymai Klaipėdoje šventinis kalendorius neatsiliks nuo Vilniaus ir Kauno,

Premjeras rengiasi kraustynėms

todėl žaliaskarė uostamiestyje taip pat bus įžiebta pirmąją kalendorinę žiemos dieną. Kalėdinei eglei atvežti ir papuošti, pasak Klaipėdos merijos atstovų, skirta 54 tūkst. litų. Klaipėdiečius kiekvieną šeštadienį prie žaliaskarės Teatro aikštėje iki pat Naujųjų metų akins įspūdingas ugnies ir muzikos šou su “Spragtuko” personažais, taip pat planuojama sutikti Naujuosius metus pokšint fejerverkams. Kalėdiniams renginiams ir teatro aikštei

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Per ketverius Vyriausybės rūmuose praleistus metus premjeras Andrius Kubilius didelių “turtų” nesukaupė. Išsikraustydamas jis pasiims tik knygas ir vardinius medalius.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnai sulaikė Šakių rajono merą Juozą Bertašių ir savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vedėją Kęstutį Kuncaitį. Jie įtariami piktnaudžiavę tarnyba.

Kadenciją baigiančios Vyriausybės vadovo, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio A.Kubiliaus pagalbininkai jau planuoja jo persikraustymą į Seimo rūmus. Didelės skubos dar nėra, nes kol naujajam premjerui bus perleisti darbo kabineto raktai, gali praeiti ir mėnuo. Vakar A.Kubiliaus padėjėjai rūšiavo šūsnis įvairių dokumentų, į dėžes dėjo knygas. Darbui reikalingi leidiniai paskui A.Kubilių keliaus į Seime esantį jo kabinetą. Namo A.Kubilius vešis tik jam asmeniškai dovanotas knygas su autorių autografais ir linkėjimais. Tarp tokių - įspūdingas JAV Nepriklausomybės deklaracijos albumas su buvusios JAV ambasadorės Lietuvoje Ann Derse palinkėjimais, dailininko Samuelio Bako knyga “Nutapyta žodžiais”. Didžiulė dėžė rinktinių knygų, meno albumų, įvairių leidinių iš premjero darbo kabineto keliaus į Nacionalinę M.Mažvydo biblioteką. Pasak premjero komandos narių, būdamas knygius, A.Kubilius mielai jomis dalijasi. Šią vasarą premjeras su žmona Rasa surinko didelę dėžę knygų iš savo asmeninės bibliotekos ir padovanojo Kvetkų bendruomenei (Biržų r.). Prieš ketverius metus kraustydamasis į Vyriausybę keletą dėžių teisinės, politinės, partinės literatūros įvairiomis kalbomis A.Kubilius padovanojo vienai Antakalnio mokyklai. Visi premjerui oficialiai dovanoti suvenyrai ir kitokios dovanos liks Vyriausybės rūmuose. Pagal įstatymą tai -

Tą pačią dieną - pirmadienį- buvo sulaikyta ir analogiškų įtarimų sulaukė Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriaus vedėja Marija Jurgilienė. STT aiškinasi aplinkybes, susijusias su kelių remontui, priežiūrai ir saugaus eismo funkcijai užtikrinti numatytų lėšų panaudojimu. Plačiau sulaikymo motyvų nei ikiteisminį tyrimą atliekantys STT pareigūnai, nei tyrimui vadovaujantys ir jį kontroliuojantys Kauno apygardos prokuratūros prokurorai nekomentuoja. Neoficialiai teigiama, kad minėti asmenys galėjo piktnaudžiauti tarnyba organizuodami viešuosius pirkimus ir samdydami bendroves rangos darbams atlikti. J.Bertašiaus, K.Kuncaičio ir M.Jurgilienės sulaikymo terminas baigiasi šįryt. Kaip vakar teigė Kauno apygardos prokuratūros atstovė Vaida Kibirkštytė, kreiptis į teismą dėl sulaikytųjų suėmimo neketinama. Tikėtasi jau vakar atlikti būtinus tardymo veiksmus. Šakių merijoje STT pareigūnai pasirodė ankstų pirmadienio rytą. Vieni jų iškart užsuko pas merą, kiti įžengė į Ūkio skyriaus vedėjo kabinetą. J.Bertašius ir jo “svečiai” netrukus išvyko į Kauną. Pokalbiai K.Kuncaičio kabinete truko gerokai ilgiau. Tik po pietų skyriaus vedėją pareigūnai išvežė į Kauną, pasiėmę nemenką šūsnį įvairių dokumentų ir darbo kompiuterį. Savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis va-

valstybės nuosavybė. Jis pasiims tik vardinį Nepriklausomybės Akto signataro medalį ir Didįjį Izabelės katalikės ordino kryžių, kuriuo premjerą apdovanojo Ispanijos karalius Chuanas Karlosas I ir karalienė Silvia už sėkmingai surengtą karališkosios poros vizitą Lietuvoje 2009-ųjų gegužę. Į Seimą keliaus pluoštas A.Kubiliaus užsienio vizitus, susitikimus su žinomais žmonėmis įamžinusių fotografijų. Prestižiniame sostinės Turniškių rajone, kur 105 kvadratinių metrų nuomojamoje rezidencijoje gyvena premjeras su sutuoktine, lagaminai dar nepakuojami. Kadangi Kubiliai daiktais, kaip teigiama, “neapaugo” ir čia, išsikraustyti esą jie spėsiantys greitai. Prieš ketverius metus A.Kubilius iš tuomečio socialdemokratų premjero Gedimino Kirkilo paveldėjo gana kuklų darbo kabinetą. Jo, kaip ir tuomet, remontuoti ar dailinti neketinama. Kabinete iki šiol stovi nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio likęs Komunistų partijos sekretoriaus Petro Griškevičiaus laikus menantis darbo stalas. “Antik-

variatas”, - šmaikštauja Ministro pirmininko tarnybos darbuotojai. “Viskas paliekama tvarkingai, remontuotume tik tada, jeigu labai reikėtų”, - vakar LŽ sakė ministro pirmininko kanclerio pavaduotojas Olegas Romančikas. Jis taip pat patikino, kad dėl lėšų stokos nebus perkama nei naujų baldų, nei kompiuterių. “Dabar keičiame tik paradinio rūmų įėjimo duris. Jų rėmas visiškai surūdijo ir kėlė grėsmę lankytojams”, - sakė vicekancleris. Prieš tris dešimtmečius pastatyti Vyriausybės rūmai iki šiol rimtai neremontuoti. Didžiausi darbai vyko prieš penkerius metus, kai buvo pakeisti susidėvėję vamzdžiai, plytelės ir atnaujinta santechnika - klozetai ir kriauklės. Be to, buvo sutvarkytas vidiniame rūmų kieme įrengtas fontanėlis. Nemažai problemų kyla dėl daugybės pastato langų. Juos sunku valyti, per ilgą laiką rėmai sukrypo, šilumos laidumas milžiniškas, patalpose šalta. Prieš metus beveik už ketvirtį milijono litų buvo suremontuotas paradinis Vyriausybės rūmų tiltelis.

Šakių meras išbandė areštinės gultą

RAIMONDA RAMELIENĖ

Kadenciją baigiančios Vyriausybės vadovas A.Kubilius jau ruošiasi užleisti savo kabinetą įpėdiniui. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Šiauliečiams ir panevėžiečiams šventinis Kalėdų renginių ciklas ir žaliaskarių įžiebimas prasidės savaite vėliau - nuo gruodžio 7 dienos. Šiauliuose kultūrinius renginius organizuoja miesto biudžetinės kultūros įstaigos. Miestiečiai pirmąsyk P.Višinskio aikštėje turės galimybę apsilankyti Kalėdiniame miestelyje. Dėl žaliaskarės miesto merijai sukti galvos nereikia, mat eglę tradiciškai dovanoja miestiečiai. “Šįmet jau gavome 22 pasiūlymus, statysime ir puošime penkias egles”, - LŽ tikino Šiaulių merijos valdininkai. Kalėdiniams renginiams iš savivaldybės iždo atseikėta apie 30 tūkst. litų, o šventinėms miesto puošmenoms 25 tūkst. litų. Kukliau per šventes verstis ruošiasi ir panevėžiečiai. Kalėdų eglės ir viso miesto papuošimas, pasak Aukštaitijos sostinės merijos atstovų, atsieis apie 55 tūkst. litų. Teatralizuotai įžiebti eglę, Kalėdų Senelio rezidencijai įkurti ir kitiems šventiniams renginiams skirta iki 5 tūkst. litų.

kar buvo nekalbus, nes pirmadienį ir jam teko atsakinėti į STT pareigūnų klausimus bei pasirašyti pasižadėjimą neviešinti detalių. Šakių vicemerė Rima Raukienė LŽ teigė galinti tik spėlioti, kas sudomino STT. Vicemerė aiškino, kad pastaruoju metu kokių nors nesusipratimų ar pasipiktinimo dėl vykdomų viešųjų pirkimų nebuvo. Šakių rajonui 66 metų J.Bertašius, atstovaujantis Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, vadovauja nuo 2003 metų. Užpernai jam už ilgametę patirtį ir didelius nuopelnus vietos savivaldos plėtrai buvo įteiktos “Auksinės krivūlės” riterio regalijos. Tai toli gražu jau nebe pirmas atvejis šalyje, kai į STT pareigūnų rankas pakliūva aukštus postus savivaldybėse užimantys asmenys. Tačiau neretai grėsmingai prasidėjusios bylos vėliau teismuose ima bliūkšti. Praėjusią savaitę Marijampolės apylinkės teismas išteisino piktnaudžiavimu tarnyba kaltintus Lazdijų rajono merą Artūrą Margelį, savivaldybės administracijos direktorių Gintautą Salatką, bendrovės “Lazdijų šiluma” direktorių Virgaudą Šerėną. Merijos Investicijų skyriaus vadovas Vidmantas Pilvinis buvo kaltinamas ne tik piktnaudžiavimu, bet ir dokumentų klastojimu. Teismas nusprendė, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kad kaltinamieji nusižengė įstatymams. Jokių rezultatų nedavė ir triukšmingai 2009 metais STT pareigūnų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl buvusio Kalvarijos savivaldybės vyriausiojo architekto Mindaugo Šaučiūno galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Šiuo metu M.Šaučiūnas eina tokias pat atsakingas Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pareigas, tik jau kiek didesnėje Vilkaviškio rajono savivaldybėje.


4

2012 11 21 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Kaip uždirbti daugiau? MARGARITA STARKEVIČIŪTĖ

Mėgstama diskusijų tema yra klausimas, ar gali būti Lietuvoje didesnis vidutinis atlyginimas. Atsakymas paprastas - aišku, gali ir turi būti. Jeigu norime sumažinti emigraciją, gyvenimo kokybė neturi akivaizdžiai skirtis nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyvenimo lygio. Paprasčiausias būdas paaiškinti, kaip tai gali įvykti, - remtis ekonomikos taisykle, kad darbo užmokesčio didėjimas negali aplenkti darbo našumo augimo. Trumpai tariant, kuo intensyviau dirbama ir kuo pažangesnės technologijos naudojamos, tuo sparčiau auga darbo našumas ir atitinkamai, nors lėtesniu tempu, gali didėti darbo užmokestis.

Darbo našumas Lietuvoje sudaro apie pusę ES vidurkio. Jis turėtų pakilti du kartus, kad pasiektų ES vidutinį lygį. Tokiu atveju ir darbo už-

vyktų ne skolintų, o uždirbtų pinigų sąskaita. Kitas klausimas - per kiek laiko galėtume pasiekti tokį darbo našumo

Kuo intensyviau dirbama ir kuo pažangesnės technologijos naudojamos, tuo sparčiau auga darbo našumas ir atitinkamai, nors lėtesniu tempu, gali didėti darbo užmokestis. mokestis galėtų panašiai padidėti. Taigi jei šiandien vidutinė mėnesio alga šalies ūkyje siekia 2154 litus, padidinus našumą iki ES vidurkio, vidutinis atlyginimas galėtų būti apie 5 tūkst. litų. Toks darbo užmokesčio kilimas neturėtų neigiamos įtakos Lietuvos finansiniam stabilumui ir konkurencingumui, nes

augimą. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, darbo našumas per vieną valandą Lietuvos ūkyje didėjo vidutiniškai po 4 proc. per metus, todėl, vertinant visai supaprastintai, mums reikėtų daugiau kaip dešimtmečio, kad pasivytume pažangiausias šalis. Bet tai - pesimistinis variantas. Optimistiniu atveju, vykdant tinkamą

valstybių savo kultūrinį ir istorinį paveldą pristato elektroninėje erdvėje. Taip siekiama sudominti smalsų, bet labai užsiėmusį šiuolaikinį žmogų. Jaunimo apklausų rezultatai rodo, kad vienas įdomiausių Lietuvos istorijos tarpsnių yra LDK, tačiau būtent apie jį internetinėje erdvėje informacijos ir trūko. Svetainė www.ldkistorija.lt ir užpildo šį informacijos stygių - jos lankytojas po istoriją gali keliauti tarsi po labirintą, vis atrasdamas naujų, intriguojančių LDK gyvenimo detalių”, - teigia projekto “Orbis Lituaniae” vykdomasis direktorius Žygimantas Jančoras. Pasak projekto autorių, “Orbis Lituaniae” bus ko pasisemti ir tiems, kurie išmano LDK istoriją, ir beveik nieko apie ją nežinantiems, tačiau smalsiems praeities naršytojams: juk istorija nėra vien tik politika ir karai. “Nesiekėme kurti enciklopedinio vaizdinio, kaip tik norėjome pateikti kuo daugiau mažai girdėtų temų, kurių nėra įprastiniuose vadovėliuose ar mokslo darbuose. Todėl specialiai tinklalapiui sukurtuose tekstuose skaitytojai susipažins su LDK bastūnais, jų nuotykiais, neįprastomis

kasdienybės detalėmis ir net piktadariais”, - žada Vilniaus universiteto (VU) istorikas doc. dr. Eugenijus Saviščevas. Taip pat svetainėje www.ldkistorija.lt įdėta itin vertinga suskaitmeninta VU auklėtinio profesoriaus Joachimo Lelevelio kartografijos kolekcija. Iki šiol norintieji dirbti su 500 metų senumo žemėlapiais turėjo atvykti į VU biblioteką, norimus leidinius užsisakyti iš anksto, juos vartyti tik retų spaudinių skaitykloje. Dabar šis procesas tapo daug lengvesnis, nes internetinėje svetainėje www.ldkistorija.lt šiuos retuosius atlasus galės vartyti kiekvienas. Ateityje planuojama puslapiui suteikti papildomų funkcijų: sukurti istorinę laiko juostą bei mobiliojo telefono aplikaciją. Taip pat tikimasi svetainę išversti ir į anglų kalbą, kad su LDK istorijos laikotarpiu galėtų susipažinti ir tarptautinė bendruomenė. Projektą “Orbis Lituania” įgyvendino VU kartu su internetinių sprendimų įmonėmis “Gaumina” ir “Sintagma”. Neseniai sukurtas tinklalapis jau sulaukė pripažinimo: “Orbis Lituaniae” įvertintas Metų skaitmeninių kūrybinių industrijų apdovanojimu.”

ekonomikos politiką ir išlaikant nedidelį kainų kilimą, darbo našumo tempas galėtų būti didesnis ir 5 tūkst. litų vidutinis darbo užmokestis taptų realybe per daug trumpesnį laikotarpį. Planas gana realus, nes modernios Lietuvos ekonomikos istorijoje toks spartesnio darbo našumo augimo laikotarpis jau buvo. Tada jį lėmė stojimo į ES procesas, mat vyko spartus ūkio pertvarkymas. Iš esmės darbo našumo augimas priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių - žmogaus žinių ir kultūrinio lygio bei fizinių ir socialinių gebėjimų, taip pat nuo kito veiksnio nuo naudojamų technologijų, valdymo metodų ir organizacinių sistemų bei verslo aplinkos. Dažnai tenka girdėti, kad Lietuvoje dirbama ne mažiau intensyviai negu kitose ES šalyse. Jeigu remsimės

vien darbo trukmės rodikliais, atrodytų, dirbame panašiai kaip kitur, technologijas irgi naudojame pažangias, todėl, matyt, dabar daugiau dėmesio reikėtų skirti kitiems dalykams. Jie susiję su paties gamybos ar paslaugų teikimo proceso sumanesniu organizavimu, efektyvesniu valdymu ir logistika, elgesio kultūra. Šiandien tai įprasta vadinti ekonomikos įtinklinimu ne tik Lietuvos ūkyje, bet ir bendroje ES rinkoje. Tokiu atveju ekonomikos augimas skatinamas ne per sparčią plėtrą, bet per racionalesnį turimų galimybių išnaudojimą. Žinoma, pateiktas aprašymas labai supaprastintai atspindi ekonomikos valdymo procesą. Jis yra daug sudėtingesnis, nors esminės nuostatos nesikeičia - daugiau pajamų, mažesnės skolos, mažesnis kainų kilimas, didesnis užimtumas.

LIUKSO KLASĖS BUNKERIAI

vynį. Amerikietis verslininkas Robertas Vicinas slėptuvę planuoja paversti prabangiu žmonijos išsigelbėjimo nuo katastrofos bunkeriu. Jis yra sumanęs pastatyti dar 19 tokių bunkerių, kurių kiekvienas būtų įrengtas 240-320 kilometrų atstumu nuo didžiausių JAV miestų. “Aš nepardavinėju draudimo, aš suteikiu gyvenimo garantiją. Čia jūs turėsite vietą, kurioje galėsite sutikti naują dieną”, - aiškino slėptuvių sumanytojas R.Vicinas. Bunkeryje, pasak jo, bus saugoma tiek maisto ir drabužių, kad 135 žmonės galėtų gyventi mažiausiai metus, o buvimas slėptuvėje priminti “kompaktišką, bet prabangų gyvenimą kruiziniame laive”. Norint rezervuoti vietą, imamas išankstinis 5 tūkst. dolerių įnašas, kai bunkeris taps tinkamas gyventi - teks pakloti ir likusius pinigus. R.Vicino teigimu, vietas slėptuvėje jau rezervavosi keli šimtai žmonių. “2012 metai yra tik akstinas plėtoti šį projektą. Dabar tam yra geros sąlygos, nes žmonija nerimauja dėl majų išpranašautos pasaulio pabaigos. Tačiau šie bunkeriai bus naudingi bet kada per artimiausius 200 metų”, - patikino R.Vicinas.”

Kitų balsai C.BRUNI SUGRĮŽO

Ispanijos dienraštis “El Pais” rašo, kad buvusio Prancūzijos prezidento žmona Carla Bruni tęsia modelio karjerą: “C.Bruni sugrįžo prie mo-

delio darbo. Praėjus mažiau nei metams nuo tada, kai ji paliko Eliziejaus rūmus, buvusi pirmoji Prancūzijos dama pradėjo reklamuoti naujas įmonės “Parrot” ausines. Reklaminėse nuotraukose C.Bruni pasirodė pasikabinusi ausines ant kaklo. Jų modelį sukūrė žinomas dizaineris ir architektas Philippe’as Starckas.”

INTERAKTYVUS LDK GYVENIMAS Interneto svetainė Technologijos.lt pasakoja apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorijai skirtą naują tinklalapį: “Nuo šiol

Lietuvos žinios

kiekvienas interneto vartotojas, naršyklėje surinkęs adresą www.ldkistorija.lt, galės susipažinti su LDK istorija, pristatyta šiuolaikinėmis priemonėmis ir kalba. Projektas “Orbis Lituaniae” - tai beveik septyni šimtai trumpų iliustruotų pasakojimų apie įvairialypę LDK visuomenę, kultūrą, politiką ir kasdienybę. “Vis daugiau

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Šou ir pramogos V.Sinicaitė (tel. 249 2249) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

Technologijos.lt rašo, kad išgyventi pasaulio pabaigą kainuoja 50 tūkst. dolerių: “Kalifornijos valstijoje

(JAV), į rytus nuo Barstou miesto, kuriamas pirmasis pasaulyje “viskam atsparus” prabangių bunkerių kompleksas. Tiems, kurie baiminasi pasaulio pabaigos, - nesvarbu, ar ją nulemtų klimato pokyčiai, ar branduolinis karas, ar kosminių meteoritų ataka, - už 50 tūkst. dolerių (vaikams taikoma 50 proc. nuolaida) siūloma įsigyti nedidelę požeminės slėptuvės “Terra Vivos” dalį. Į požemius jau dabar galima patekti iš nediduko, betoninių blokelių pastatyto garažo, nulipus dviem gelžbetoninių laiptų kaskadomis. Šį požeminį kompleksą 1965 metais pastatė kompanija “AT&T”, siekdama apsaugoti telefoninio ryšio infrastruktūrą nuo galimos branduolinės atakos. Bunkeris geba atlaikyti 16 kilometrų atstumu 50 megatonų atominės bombos sprogimą, 200 metrų per sekundę stiprumo audras, 10 balų žemės drebėjimą, paviršiuje 10 dienų trunkantį 680 laipsnių karščio gaisrą ir tris savaites trunkantį pot-

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

K.Jašinskas A.Makauskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai


2012 11 21 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

5

Ispanijos “išpardavimas” PALMYRA KRUPENKAITĖ

Ispanijos vyriausybė mano, kad reikia leisti užsieniečiams parduoti nekilnojamąjį turtą. Vieni čia įžvelgia galimybę išgelbėti šalį iš ją apėmusios krizės, kiti teigia, kad tai Ispanijos išpardavimas. Kol Ispanijoje namus ir butus pirko vokiečiai, britai, šveicarai ar kiti turtingi europiečiai, ispanai nesipiktino. Tačiau sprogus statybų burbului liko neparduota apie 1,5 mln. butų, o statybos daug kur buvo sustabdytos. Liko neapgyvendintos ne tik vilos pakrantėje, kur turėjo atostogauti turtingi žmonės, bet ir ištisi kvartalai šalia Madrido, kur turėjo įsikurti ispanai, ketinantys traukiniu važinėti dirbti į sostinę. Kadangi niekaip neatsiranda šio nekilnojamojo turto pirkėjų, Ispanijos vyriausybė ketina leisti šalyje gyventi užsieniečiams, kurių anksčiau nelabai pageidavo, pirmiausia rusams ir kinams, jeigu jie įsigis šalyje nekilnojamojo turto. Jau pasiūlyta padaryti atitinkamas įstatymų pataisas, taip pat numatyta konkreti suma (ji turi būti ne mažesnė nei 125 tūkst. eurų), kurią sumokėjęs užsienietis gautų teisę gyventi Ispanijoje. Tačiau šalyje kilus nepasitenkinimui vyriausybė ėmė aiškinti, kad galutinis spendimas dar nepriimtas. Apie tokius vyriausybės planus gyventojams pranešė vienas didžiausių

šalies dienraščių “El Mundo”, kuris išspausdino straipsnį “Užsieniečiai už 125 tūkst. eurų gauna teisę gyventi Ispanijoje”. Jame rašoma, kad tokio sumanymo tikslas - surasti šalies nekilnojamojo turto, kurio pasiūla smarkiai lenkia paklausą, pirkėjų. Apie tokius Ispanijos vyriausybės planus pirmasis dienraščiui pranešė valstybės prekybos sekretorius Jaime Garcia-Legazas. “El Mundo” rašo, jog sekretorius aiškino, kad taip pirmiausia tikimasi pritraukti pirkėjų iš Kinijos ir Rusijos. J.Garcia-Legazas teigė, kad 125 tūkst. eurų - tai tokia suma, kuri “neleis kilti masiniam gyvenamojo ploto pirkimui”. Tačiau daugumai ispanų toks gelbėjimosi iš krizės būdas yra nepriimtinas, nes daugybė jų prarado savo už paskolas įsigytus butus, kurie atiteko bankams ir šiuo metu stovi tušti. Tokiam būstų pardavimui už teisę gyventi Ispanijoje kategoriškai priešinasi ir imigrantų asociacijos. Ispanus piktina problemos sprendimo moralinis aspektas. Juk bijodami būti iškeldinti iš butų gyventojai net ėmė žudytis. Vyriausybei teko nustatyti taisykles, ginančias šeimas nuo iškraustymo iš namų už skolas kreditoriams, jeigu jie augina 2-3 vaikus, slaugo neįgalų asmenį arba neturi darbo ir negauna jokios pašalpos. Todėl vien mintis, kad užsieniečiams gali būti parduoti butai, iš kurių vietos gyventojai buvo iškraustyti, ispanams kelia pasibjaurėjimą. Tačiau vyriausybė atkerta, kad įstatymus būtina taisyti, nes šiuo me-

tu užsieniečiai, norintys šalyje įsigyti nekilnojamojo turto, teisiškai turi labai mažą pasirinkimo laisvę. Šiuo metu egzistuoja tik dvi galimybės apsigyventi Ispanijoje - arba gauti vizą 90 dienų, arba leidimą laikinai gyventi šalyje neturint teisės dirbti. Tačiau antrasis variantas dar turi įvairių reikalavimų, todėl užsieniečiai, paprasčiausiai norintys atvažiuoti pailsėti į Ispaniją, jį laiko nepraktišku. Taip aiškino J.Garcia-Legazas. “Italija, Portugalija, Airija ir Jungtinės Valstijos jau siūlo teisę gyventi savo šalyse nusipirkusiesiems nekilnojamojo turto”, - argumentavo valstybės prekybos sekretorius. Jis pridūrė, kad tą patį ketina padaryti ir Ispanija, tik svarbu, kad ketinantieji įsigyti nekilnojamojo turto nebūtų teisti, turėtų medicinos draudimą ir pan. Tačiau įvairios imigrantų asociacijos tokį vyriausybės ketinimą sutiko labai priešiškai. Ekvadoro imigrantų asociacijos prezidentas Vladimiras Paspuzzelas pareiškė, kad Ispanijos vyriausybė diskriminuoja atvykėlius iš Lotynų Amerikos šalių, nes leidžia pirkti butus tik rusams ir kinams. “Niekas nė nemėgina aiškintis, kodėl daugybė firmų taip užkėlė butų kainas, kad šiuo metu tūkstančiai imigrantų iš jų iškeliami, nes nepajėgia susimokėti nuomos”, - sakė jis. Organizacijos “SOS Racismo” vadovas Mikelis Maskiaranas taip pat ragina “ištirti vadinamųjų turistų, kurie atvažiuoja į Ispaniją tik tam, kad įsigytų čia nekilnojamojo turto, veiklą”.

Ispanams nepriimtina mintis, jog butas šiame name, kur gyveno Amaia Egana, nusižudžiusi dėl to, kad turėjo būti iškeldinta, gali atitekti užsieniečiui. / AFP/Scanpix nuotraukos

Policininkai tik krapšto pakaušį VILJAMA SUDIKIENĖ

Nuo kraupios žmogžudystės Prancūzijos Alpėse praėjo du mėnesiai, bet policija iki šiol neturi nei motyvo, nei įtariamojo. Prieš du mėnesius Prancūziją sukrėtė paslaptinga žmogžudystė Alpėse: nušauti trys vienos šeimos nariai ir dviratininkas, gyvos liko tik dvi mažos mergaitės. Tačiau policija iki šiol nieko negali pasakyti - nei motyvo, nei įtariamųjų nėra, nors bylą narplioja 60 žandarmerijos pareigūnų, o tyrimas apima net 7 šalis. “Esame pasistūmėję toliau negu pirmą dieną, bet vis dar neturime motyvo. Kai turėsiu motyvą, turėsiu ir įtariamąjį. Kol kas visos tyrimo kryptys lieka atviros”, - BBC sakė žmogžudystes tiriantis prokuroras Ericas Maillaud. 50 metų Saadas al Hilli, jo žmona Ikbal ir jos motina Suhaila al Allaf buvo nušauti į galvą savo automobilyje. Dvi al Hilli dukros liko gyvos. Septynmetė Zainab buvo sunkiai sužeista, bet atsigavo. Keturmetė Zeena rasta sveika - pasislėpusi po negyva motina mergaitė ištūnojo 8 valandas, kol ją aptiko žandarai. Mažametė patyrė šoką. Sesutės beveik nieko nepapasakojo pareigūnams. Šeima gyveno Kleigeite, Didžiosios Britanijos Sario grafystėje, o Prancūzijoje leido atostogas, kai rugsėjo 5 dieną buvo įvykdytas šis nusikaltimas. Prancūzas dviratininkas Sylvainas Mollier taip pat rastas nušautas netoli automobilio.

Ginklas buvo antikvarinis Žandarai dirba kiaurą parą, o atsakymų vis neranda. Apklausta 800 liudininkų 7 valstybėse: Prancūzijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Jungtinė-

Prokuroras E.Maillaud nedaug ką turi pasakyti.

Prancūzijos policininkai išnaršė kiekvieną al Hilli namų kampelį Kleigeite. je Karalystėje, Švedijoje ir Ispanijoje. Pastarojoje šalyje S.al Hilli tėvas turėjo butą, uošvė gyveno Švedijoje. Policija peržiūrėjo tūkstančius valandų filmuotos medžiagos iš pakelės kamerų ir visų kitų įmanomų šaltinių, išanalizavo teismo medicinos ekspertų surinktus įkalčius. “Ieškome asmens, kuris yra žudęs anksčiau, kuriam žmogaus gyvybė nieko verta”, - tik tiek tegalėjo pasakyti E.Maillaud. Prokuroras pridūrė, kad tas asmuo gali turėti psichikos problemų ir priėjimą prie ginklų - gal yra medžiotojas, šaudymo klubo narys ar kolekcininkas. Policija įsitikinusi, jog S.Mollier nebuvo užpuoliko taikinys. “99 proc. esame tikri, kad jis su tuo nesusijęs”, - teigė prokuroras.

E.Maillaud žodžiais, neatrodo, jog veikė profesionalus žudikas, nes viskas atlikta pernelyg padrikai, panaudotas senas pusiau automatinis ginklas. Iš šovinių tūtelių ekspertai nustatė, kad jis antikvarinis, maždaug ketvirtojo dešimtmečio. Manoma, tai buvo vienas ankstyvųjų “Luger” modelių, skirtų Šveicarijos armijai, - kolekcininko ginklas. Kaip BBC korespondentui sakė Ženevos ginklų parduotuvės savininkas, “tai labai keistas profesionalaus žudiko pasirinkimas - jis turėjo užtaisyti pistoletą mažiausiai du kartus”. Kita vertus, “Luger” gana paplitę Šveicarijoje, čia buvusiems kariškiams leidžiama pasilikti savo ginklus.

“Nenoriu pasakyti šioms mergaitėms, kad tyrimas žlugo.” Jokių DNR pėdsakų įvykio vietoje nerasta.

Šeimos paslapčių nepaaiškėjo Žmonės buvo nušauti atokioje vietovėje prie Ansi ežero, netoli Šveicarijos ir Italijos sienos. Tačiau kaip tai nutiko, policija pernelyg nedetalizuoja. Nustatyta, kad Zainab su tėvu buvo ne automobilyje, kai jų link leisdamasis miško taku šaulys iš aukštai pradėjo šaudyti. Prancūzas dviratininkas S.Mollier tuo metu irgi buvo netoli. Panikos apimtas S.al Hilli puolė prie

savo automobilio ir tokiu greičiu jį apsuko, kad galbūt partrenkė ir pervažiavo S.Mollier. Mašina trenkėsi į kelio juostos užtvarą, sulūžo jos velenas. Tuomet Saadas, jo žmona, šios motina ir dviratininkas buvo nušauti mažiausiai dviem šūviais iš arti. Žudymo būdas priminė egzekuciją. Policija vis dar tyrinėja al Hilli šeimos reikalus. Buvo pranešta apie Saado kivirčą su broliu dėl tėvo palikimo ir ryšius su Iraku. Ženevoje aptikta banko sąskaita, kaip paaiškėjo, nelaikoma reikšminga, kaip ir teizeriu vadinamas elektros šoko prietaisas, neva rastas al Hilli namuose Kleigeite. Jei Irake gimusio inžinieriaus šeimoje būta paslapčių, jos tebėra neatskleistos. Tuo metu policija pyksta dėl nutekintos ir netikslios informacijos, kuri pasirodo žiniasklaidoje, o prokuroras E.Maillaud stengiasi būti labai atsargus. Pirmiausia jam rūpi dvi gyvos likusios sesutės, kurios tiek daug iškentėjo ir iš kurių tikimasi atsakymų. “Nenoriu, kad man tektų pasakyti šioms mergaitėms: “Tyrimas žlugo, nes mes per daug pliurpėme”, - kalbėjo E.Maillaud. Kad ir kaip būtų, praėjo du mėnesiai, o policija išties neturi ką pasakyti. Nėra motyvo. Galbūt jo ir nebuvo? Gal tai buvo žiaurus ir visiškai atsitiktinis nužudymas?


6

2012 11 21 Lietuvos žinios

Pasaulis

Trumpai KĖSINOSI Į PREZIDENTĄ Lenkijos pareigūnai pranešė suėmę vyrą, kuris esą planavo įvykdyti teroro išpuolį parlamento pastate Varšuvoje tuo metu, kai jame turėjo būti šalies prezidentas, premjeras, ministrai ir įstatymų leidėjai. Prokurorai nurodė, kad šis įtariamasis buvo suimtas Krokuvoje lapkričio 9 dieną. Suimtasis 45 metų lenkas yra mokslininkas, galėjęs naudotis chemijos laboratorijomis ir neteisėtai laikęs sprogstamąsias medžiagas, šaudmenis ir ginklus. Pareigūnai sakė, kad įtariamasis, kurio vardas neskelbiamas, veikė motyvuotas nacionalistinių, ksenofobinių ir antisemitinių idėjų, tačiau oficialiai nepriklausė jokiam politiniam judėjimui. Prokuroras Mariuszas Krasonas ir kiti pareigūnai pateikė detalių apie šią bylą per spaudos konferenciją Varšuvoje. Pasak jų, suimtasis prisipažino dėl dalies jam keliamų įtarimų. Jeigu jo kaltė būtų pripažinta, mokslininkui gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų. Du kiti su juo dirbę asmenys buvo suimti dėl neteisėto ginklų laikymo.

DEBATAI DĖL MOTERŲ VYSKUPIŲ Anglikonų bažnyčia pradėjo debatus dėl to, ar šventinti moteris į vyskupes. Po dieną truksiančių diskusijų 470 narių Generalinis sinodas turi balsuoti, ar žengti šį dramatišką žingsnį praėjus 20 metų po Bažnyčios pritarimo moterų šventinimui į kuniges. Pasiūlymui priimti reikia dviejų trečdalių balsų visuose trejuose Generalinio sinodo - vyskupų, dvasininkų ir pasauliečių - rūmuose. Dabar moterys sudaro trečdalį anglikonų dvasininkų, bet ekspertai sako, kad balsavimas gali būti sunkus, nes tradicionalistai ir liberalai nesutaria dėl moterų. Anglikonų bažnyčia vienija 80 mln. tikinčiųjų visame pasaulyje.

KROATIJOJE NUTEISTAS BUVĘS PREMJERAS Kroatijos teismas, išnagrinėjęs didelio atgarsio sulaukusią kyšininkavimo bylą, pripažino įtakingą buvusį premjerą Ivo Sanaderą kaltu dėl korupcijos ir skyrė jam dešimt metų laisvės atėmimo. Šią bylą atidžiai stebėjo visa Europos Sąjunga.

Ivo Sanaderas kalės 10 metų. AFP/Scanpix nuotraukos AFP, BNS, LŽ

Daug pastangų, bet jokio rezultato SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Izraelio ministrai nusprendė kol kas nepradėti sausumos invazijos į Gazos ruožą. Jie tikisi išspręsti savaitę trunkantį karinį konfliktą diplomatinėmis priemonėmis. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki Moonas norėtų, kad kruvinas konfliktas kuo greičiau baigtųsi. Per spaudos konferenciją Kaire jis paragino visas Gazos ruožo konflikto šalis tuojau pat nutraukti ugnį ir perspėjo, kad situacijos eskalavimas sukeltų pavojų viso regiono saugumui. Taikaus konflikto sprendimo norėtų ir JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton. Ji antradienį išvyko iš Azijos ir apsilankys Izraelyje, Egipte ir Ramaloje. H.Clinton Jeruzalėje susitiks su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu, paskui aptars krizę su Egipto ir palestiniečių lyderiais. “Sekretorė H.Clinton pabrėš JAV suinteresuotumą taikia baigtimi, kuri apgintų ir sustiprintų Izraelio bei regioninį saugumą”, - aiškino Baracko Obamos patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas Benas Rhodesas, tačiau jis nepavadino H.Clinton kelionės tarpininkavimo misija. Arabų lyga per Gazos ruožo konfliktą palaiko palestiniečių pusę. Jos vadovas Nabilas al Arabi kartu su 10 arabų valstybių užsienio reikalų ministrų antradienį iš Egipto atvyko į Gazos ruožą, norėdamas suteikti paramą palestiniečiams. Prie misijos prisidėjo ir Turkijos užsienio reikalų ministras. “Svarbiausias mūsų tikslas - išreikšti arabų solidarumą ir paramą Gazos žmonių tvirtumui”, - sakė Arabų lygos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Ahmedas Ben Hilli.

Pirmadienis - kruviniausia diena Nors politiniai lyderiai ir stengiasi Gazos ruožo konfliktą spręsti taikiomis diplomatinėmis priemonėmis, karo veiksmai šią savaitę vis dar vykdo-

Izraelis sustabdė Gazos sektoriaus puolimą, suteikdamas progą sprendimo paieškoti diplomatams. mi. Per antskrydžius Gazos ruože pirmadienio naktį buvo sužeisti septyni palestiniečiai, nors niekas nežuvo. Tai buvo pirmoji naktis, nenusinešusi žmonių aukų nuo Izraelio karinės kampanijos pradžios beveik prieš savaitę. Izraelio kariškiai pranešė pirmadienio naktį iš lėktuvų, laivų ir artilerijos pabūklų atakavę maždaug 100 taikinių Gazos ruože. Per reidus buvo smarkiai apgadintas Nacionalinis islamo bankas Gazos mieste, kurį įsteigė šią palestiniečių teritoriją valdančio judėjimo “Hamas” vyriausybė. “Gazos ruožo šiaurėje buvo taikytasi į finansinę instituciją, kurią “Hamas” įsteigė savo teroristinei veiklai kurstyti”, - tokį pareiškimą padarė Izraelio kariškiai. Izraelio armijos atstovės teigimu, Pietų Izraelyje pirmadienio naktį nukrito mažiausiai trys raketos, dar dvi raketas numušė raketinės gynybos sistema “Geležinis kupolas”. Pir-

madienis buvo kruviniausia Izraelio operacijos diena nuo jos pradžios praėjusį trečiadienį - žuvo 32 žmonės. Pirmadienį Izraelio karo lėktuvai atakavo ir Gazos mieste esantį žiniasklaidos centrą “Shuruq” - tai jau antras kartas, kai šis pastatas tapo žydų kariškių taikiniu. Čia žuvo “Islamo džihado” grupuotės ginkluotojo sparno “Al Kudso (Jeruzalės) brigados” aukšto rango vadas Tamezas Harbas. Per šešias Izraelio operacijos dienas žuvo 109 žmonės.

Kibernetinės atakos Kruvino Gazos ruožo karinio konflikto metu Izraelis susidūrė su milžinišku kibernetinių atakų antplūdžiu. Izraelio valstybės pareigūnų teigimu, kai šalis pradėjo karinius veiksmus Gazos ruože, Izraelio valstybinių institucijų interneto svetainės buvo atakuojamos daugiau kaip 44 mln. kartų.

“Tai precedento neturintis atvejis. Kone visi išpuoliai buvo atremti, išskyrus tuos, kurie truko ilgai ir buvo nukreipti į specifines interneto svetaines”, - sakė Izraelio finansų ministras Yuvalis Steinitzas ir pavadino kibernetines atakas “antruoju karo frontu”. Tačiau ekspertai mano, kad išpuolius prieš Izraelio valstybines interneto svetaines vykdanti programišių grupė “Anonymous” galėjo nelegaliai aplankyti nemažai interneto svetainių, tarp jų ir Izraelio gynybos bei saugumo bendrovių ir Filipinų ambasados Izraelyje. Pati grupuotė teigia, kad įsilaužė į 700 privačių ir valstybinių interneto svetainių. Programišių atakos - ne vienintelė kibernetinio karo tarp Izraelio ir “Hamas” forma. Socialiniuose tinkluose “Facebook” ir “Twitter” kas valandą atsiranda propagandinių pranešimų, kaltinančių vieną ar kitą šalį neteisėtais veiksmais.

Mokslinės fantastikos klasikas bus sudegintas PALMYRA KRUPENKAITĖ

Maskvoje eidamas 80 metus mirė Rusijos rašytojas Borisas Strugackis, kuris kartu su broliu Arkadijumi išgarsėjo mokslinės fantastikos kūriniais ir buvo vadintas “paskutiniu Sovietų Sąjungos klasiku”. Paskutines gyvenimo dienas rašytojas praleido Maskvos ligoninėje, nors apie jo ligas mažai kas žinojo, nes B.Strugackis buvo uždraudęs draugams ir artimiesiems pasakoti apie jo sveikatą, o ir pats visada vengė šios temos. Po jo mirties artima Strugackių šeimos draugė Nina Katerli sakė, kad rašytojas sirgo kraujo vėžiu, turėjo nesveiką širdį, o prieš pusantros savaitės atsigulė į ligoninę pasitikrinti sveikatos. Ten jis susirgo plaučių uždegimu, kuris ir tapo mirties priežastimi. Įdomiausia, kad B.Strugackis mirė tada, kai jo draugai manė, kad rašytojo sveikata jau pagerėjo ir jis netrukus bus išleistas iš ligoninės. B.Strugackis vertinamas už tai, kad kartu su jau mirusiu broliu Arkadijumi mokslinę fantastiką pavertė rimta literatūra. Abu broliai parašė apie 30

romanų ir apysakų, kelis apsakymus ir kino scenarijus, taip pat pjesę. Garsiausi jų kūriniai: “Pakelės iškyla”, “Gyvenama sala”, Sunku būti Dievu”, “Pirmadienis prasideda šeštadienį”, “Amžiaus grobuonys”, “Vabalas skruzdėlyne”, “Milijardas metų iki pasaulio pabaigos”. Po brolio Arkadijaus mirties 1991 metais Borisas dar išleido dvi knygas, pasirašęs jas S.Vitickio slapyvardžiu, tačiau nė viena iš jų didelio populiarumo nesulaukė. Rašytojas nuolat dalijo interviu, per juos atsakė net į 8620 klausimų, visą laiką skaitė kitų fantastų kūrinius ir pats asmeniškai geriausiajam įteikdavo premiją “Bronzinė sraigė”. 1933 metais Leningrade (dabartiniame Sankt Peterburge) gimęs B.Strugackis studijavo matematiką ir dirbo Rusijos pagrindinėje Pulkovo astronomijos observatorijoje, tačiau vėliau kaip ir jo brolis tapo rašytoju. Broliai Strugackiai ėmė spausdinti savo filosofinius kūrinius 7 dešimtmetyje, kai Sovietų Sąjungą buvo apėmęs visuotinis susižavėjimas kosminiais skrydžiais. Tačiau abu rašytojai greitai nusigręžė nuo utopinio socialinio realizmo ir sutelkė dėmesį į tamsiąją šiuolaikinio gyvenimo pusę, satyriškai žvelgdami į sovietinę sistemą. Tei-

B.Strugackio mirtis buvo netikėta, nes apie jo ligas mažai kas žinojo. Užsienio spaudos nuotrauka

giama, kad broliai numatė Sovietų Sąjungos žlugimą. Pagal vieną labiausiai žinomų jų kūrinių, smarkiai cenzūruotą “Pakelės iškylą”, režisierius Andrejus Tarkovskis sukūrė savo garsųjį filmą “Stalkeris”. Po brolio mirties B.Strugackis visada išsakydavo savo poziciją įvairiais politiniais klausimais. Rašytojas negailėjo kritikos prezidentui Vladimirui Putinui, jis sakė, kad dabartinė jo politika grįžimas prie stagnacijos, būdingos So-

vietų Sąjungos pabaigai. “Mūsų laukia vienas iš dviejų: arba valdantysis elitas supras, kad vienintelis Rusijos kelias demokratija, laisva ekonomika ir Europa, tuomet bus dar viena “perestroika” ir papūs permainų vėjai, arba, jeigu viskas vyks kaip dabar, mūsų laukia stagnacija. Rusija virs branduolinių raketų turinčia Trečiojo pasaulio šalimi Aziopa, kurios laukia Sirijos likimas. Pasirinkti reikės per artimiausius 20 metų, nes horizonte jau matyti energetikos krizė su visomis pasekmėmis.” 2009 metais B.Strugackis ėmė susirašinėti su kalėjime laikomu Michailu Chodorkovskiu. Laiškuose juodu diskutavo apie autoritarizmo prigimtį ir žmonijos ateitį, svarstė, kas laukia pasaulio išsekus naftos ištekliams. Rašytojas pasirašė ir politinę peticiją, reikalaujančių paleisti kalinamas pankroko grupės “Pussy Riot” merginas. Iš pradžių buvo manoma, kad rašytojas penktadienį bus palaidotas kapinėse šalia savo motinos, tačiau paskui buvo nutarta su juo atsisveikinti taip, kaip ir su jo broliu Arkadijumi, - palaikus sudeginti, o pelenus iš sraigtasparnio išbarstyti ore. “Jis norėjo, kad viskas būtų padaryta taip, kaip ir jo broliui”, - patvirtino Brolių Strugackių fondo direktorius Sergejus Arno.


2012 11 21 Lietuvos žinios

Pasaulis

Puerto Rikas nori prisijungti prie JAV

Išteisinta mergaitė Pakistano teismas panaikino visus kaltinimus krikščionių mergaitei šventvagystės byloje. Ji buvo kaltinama puslapių iš Korano deginimu.

Puerto Rike įvyko referendumas dėl teisinio salos statuso. Dviejų pakopų plebiscite 61 proc. rinkėjų išreiškė valią, kad sala taptų visateise Jungtinių Amerikos Valstijų dalimi. Tai buvo pirmas kartas, kai salos gyventojai per referendumą pareiškė aiškų norą, kad Puerto Rikas taptų 51-ąja JAV valstija. Dviejuose ankstesniuose plebiscituose, vykusiuose 1993 ir 1998 metais, to norėjo tik 47 proc. puertorikiečių. Puerto Rikas JAV užjūrio teritorija tapo 1898 metais po Ispanijos ir Jungtinių Valstijų karo. Ilgą laiką kolonijos statusą turėjusiam Puerto Rikui tik 1952 metais pavyko įgyti tam tikrą ekonominį ir politinį savarankiškumą. Salos gyventojai neturėjo mokėti federalinio pajamų mokesčio nuo gautų pajamų Vašingtonui, be to, puertorikiečiai, būdami JAV teisiniu subjektu, neturėjo teisės balsuoti JAV prezidento ir Kongreso rinkimuose. Savaitraštis “The Economist” rašo, kad ilgą laiką Puerto Riko gyventojus tenkino toks privilegijuotas salos statusas. Salos gyventojai galėjo išsaugoti Amerikos pilietybę, salos valiuta galėjo būti JAV doleris, Puerto Rikui galiojo gynybos ir mokesčių išimtys, be to, ši šalis turėjo teisę kontroliuoti migraciją, pasirašinėti sutartis, nepriklausomai veikti tarptautinėse grupėse ir pasirinkti federalinius įstatymus, kurie jiems priimtini. Deja, toks privilegijuotos salos statusas teisiškai sunkiai įmanomas. Pasak Kolumbijos universiteto teisės mokyklos atstovės Christinos Duffy Ponsos, vienintelis būdas Puerto Rikui tapti visateise JAV dalimi yra valstijos statusas, nes bet kokį kitą Kongreso pasiūlytą teisinį statusą vėliau būtų galima atšaukti. Žinoma, Kongresas galėtų leisti Puerto Rikui netaikyti vieno ar kito įstatymo, bet jis neturėtų teisės leisti salai visiškai atsiriboti nuo federalinių įstatymų. Dėl to JAV prezidento sudaryta darbo grupė priėjo prie išvados, kad Puerto Rikas turi pats nuspręsti, kokį statusą nori turėti.

7

Puerto Riko gyventojai norėtų, kad sala taptų visateise JAV dalimi. / Užsienio spaudos nuotrauka Valdančioji Puerto Riko partija norėtų, kad sala taptų JAV valstija, ir būtent ši partija pernai pasistengė, kad būtų paskelbtas referendumas. Į dviejų pakopų plebiscito balsavimo biuletenį net nebuvo įtrauktas “tvirtesnės sandraugos” statusas, o gyventojų pirmą kartą buvo paklausta, ar jie norėtų, kad lik-

tas saloje yra nepaprastai populiarūs. Jeigu Puerto Rikas taptų 51-ąja JAV valstija, dėl mažesnio uždirbtų pajamų mokesčio, paramos mažai uždirbantiems asmenims daugelis puertorikiečių gautų daugiau nei netektų. Dėl to netgi salos turtuoliai ir puertorikiečiai, kurie neturi artimų ryšių su Jungtinė-

Vargu ar referendume išreikštas noras tapti JAV valstija lems greitas permainas, nes JAV Kongresas turėtų priimti atitinkamą įstatymą. tų dabartinė sistema. Atėję balsuoti antrą kartą puertorikiečiai galėjo pasirinkti, kokios valdymo formos jie norėtų - valstijos statuso, nepriklausomybės, “suverenios laisvosios asociacijos” ar savanoriško abipusio bendradarbiavimo su JAV. Puerto Rike JAV valstijos šalininkų skaičius metams bėgant vis augo, nes ryšiai tarp salos ir JAV darėsi vis artimesni. Šiuo metu didelė dalis puertorikiečių gyvena Jungtinėse Valstijose, o Holivudo filmai, JAV televizija ir spor-

mis Valstijomis, buvo linkę pasisakyti už valstijos statusą, nes nepriklausomybė arba laisvos asociacijos jiems atrodo per daug pavojinga, be to, atsirastų rizika prarasti JAV pilietybę. Tačiau vargu ar referendume išreikštas noras tapti JAV valstija lems greitas permainas. JAV Kongresas turėtų priimti įstatymą, leidžiantį Puerto Rikui tapti valstija, tačiau šiuo metu Jungtinės Valstijos turi daug svarbesnių problemų, pirmiausia - ekonominių, kurias reikia spręsti nedelsiant. Abejotina ir

tai, ar salos valdžia eskaluos prisijungimo prie JAV klausimą, juolab kad dabartinis Puerto Riko gubernatorius Alejandro Garcia Padilla pasisako už dabartinį šalies statusą - sandraugą. Greitas Puerto Riko prisijungimas prie JAV sunkiai įmanomas ir dėl politinių aplinkybių, nes respublikonų kontroliuojami Atstovų rūmai turi mažai paskatų spręsti šį klausimą. Apklausų duomenimis, 83 proc. JAV gyvenančių puertorikiečių prezidento rinkimuose balsavo už Baracką Obamą, tad Puerto Rikui tapus valstija Senate atsirastų dvi, o Atstovų rūmuose penkios papildomos vietos, kurias greičiausiai užimtų demokratai. Respublikonų tokia perspektyva nežavi. Nepaisydami nepalankių aplinkybių, salos gyventojai jau apsisprendė prisijungti prie JAV, ir Puerto Rikas oficialiai paprašė valstijos statuso. Tad jei po 2014 metų rinkimų demokratai sudarytų daugumą Atstovų rūmuose, jie gautų galimybę pridėti 51-ąją žvaigždutę ant JAV vėliavos.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Rimsha Masih, kuri buvo areštuota rugpjūčio 16 dieną, tris savaites praleido suaugusiųjų kalėjime. Rugsėjo mėnesį buvo paleista už užstatą, o vėliau policija teismui pranešė, kad ji nekalta. Policijos nuomone, vietoj mergaitės reikėtų teisti dvasininką, kuris, kaip įtariama, ją apšmeižė. Dvasininkas Hafizas Mohammedas Khalidas Chishti, pirmasis perdavęs policijai apdegusius Korano lapus kaip įrodymą, rugsėjo 1 dieną buvo sulaikytas dėl Korano išniekinimo ir įrodymų klastojimo. Vienintelis krikščionis Pakistano ministrų kabinete Paulas Bhatti patvirtino, kad Islamabado teismas šią bylą nutraukė. “Sveikinu šį įsakymą. Teisingumas įvykdytas, teismas laikėsi įstatymo. Tai pagerins tarptautinį Pakistano įvaizdį. Puiku, kad Pakistane teisingumas yra visiems ir visuomenė pakilo už teisingumą bei toleranciją”, - sakė P.Bhatti. Oficialioje medikų ataskaitoje Rimsha vadinama “neišsilavinusia” 14 metų mergaite, kurios protinis išsivystymas yra mažesnis už vaiko. Kiti sako, kad ji yra 11 metų ir turi Dauno sindromą. Rimsha ir jos šeimos nariai, kurie po kaltinimų pateikimo nuogąstavo dėl savo gyvybių, po jos paleidimo rugsėjo 8 dieną buvo perkelti į neskelbiamą vietą.

Mergaitė Rimsha po teismo nuosprendžio galės atsikvėpti. AFP/Scanpix nuotrauka BNS, LŽ

Kintanti darbo rinka reikalauja ir Darbo kodekso pokyčių nes praktikoje jos nenaudojamos. Dėl teisinės sistemos supaprastinimo ir aiškumo siūloma atsisakyti nuostatų, reglamentuojančių patarnavimo darbus, ir atskiros patarnavimo sutarčių formos. Darbas gali būti organizuojamas įvairiomis formomis - darbo, civilinės, viešosios teisės normų nustatyta tvarka. Patarnavimo darbai, kai namų ūkiui tvarkyti šeimininkas samdosi žmogų darbo rinkoje, galės būti atliekami kaip individuali veikla arba, esant šalių susitarimui, bus galima sudaryti darbo sutartį.

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Ankstesnės kadencijos Seimas šių metų lapkričio pradžioje pritarė siūlomiems Darbo kodekso (DK) pakeitimams. Dėl jų jau anksčiau buvo susitarta Trišalėje taryboje, kuri sudaryta iš darbuotojų, darbdavių ir valstybės atstovų. Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko teigimu, dabartinis Darbo kodeksas reikalauja pokyčių prisitaikant prie kintančių darbo rinkos realijų, mažinant administracinę naštą. Kritiką dėl to ne kartą jau buvo išdėstę ir darbo rinkos ekspertai, socialinės srities specialistai. Todėl, ministro teigimu, būtini net ir nedideli pakeitimai, kurie turėtų supaprastinti administracinius reikalavimus. Pavyzdžiui, įvertinus, kad kolektyvinių sutarčių yra nedaug, o įmonės, kuriose jų nėra, negali pasinaudoti galimybe darbo grafikus skelbti prieš savaitę, siūloma tai nustatyti darbo tvarkos taisyklėse.

Manoma, kad naujosios Darbo kodekso nuostatos leis darbdaviui ir darbuotojui lanksčiau spręsti tarpusavio santykius. / LŽ archyvo nuotrauka

Vieni metai patirčiai įgyti Darbo kodekso pakeitimais taip pat siūloma nustatyti, kad į pareigas, kurios įrašytos į konkursinių pareigų sąrašą, asmuo gali būti priimtas dirbti pagal terminuotą darbo sutartį anksčiau, negu įvyks pats konkursas. Tačiau ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui. Tai turėtų padidinti galimybes darbuotojams įsidarbinti laikinai ir įgyti reikiamą kvalifikaciją.

Siekiant apsaugoti darbuotojus pritarta Darbo kodekso pakeitimų nuostatai, jog verslo ar jo dalies perdavimo atveju darbo santykiai turėtų būti tęsiami tokiomis pačiomis sąlygomis. Taip pat papildytos nuostatos dėl darbuotojų informavimo.

Patarnavimo sutarčių neliks Priėmus DK naująsias pataisas, neturėtų likti patarnavimo sutarčių,

Atostogas teks išnaudoti Daug diskusijų sukėlė pasiūlymas nustatyti piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokėjimą ne daugiau kaip už trejus metus. Tačiau tiek darbdavių, tiek darbuotojų atstovai šiam pasiūlymui pritarė, nes abi šalys turi būti suinteresuotos panaudoti šias atostogas. Manoma, kad ribojimas mokėti pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas ne daugiau kaip už trejus metus labiau

motyvuos darbuotojus panaudoti atostogas ir leis įgyvendinti kasmetinių atostogų tikslą - darbuotojui pailsėti ir susigrąžinti darbingumą.

Tikslas - vakarietiški darbo santykiai Nustatyta, kad Darbo kodekso pataisų įstatymo pataisos įsigalios nuo šių metų gruodžio 1 dienos, o pereinamasis laikotarpis, iki kada darbuotojai turi teisę išnaudoti iki šio įstatymo sukauptas atostogas, nustatomas iki 2015 metų gruodžio 1 dienos. Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko teigimu, darbo santykių sritis yra labai dinamiška, tad ir Darbo kodeksas negali būti nekintantis. “Tokiu keliu eina ne tik Lietuva, bet ir daugelis Europos valstybių, kurios taip pat ieško būdų, kaip tobulinti darbo santykius, kaip sudaryti daugiau galimybių darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl palankesnių darbo sąlygų”, - tvirtino ministras D.Jankauskas. Parengta bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija


8

2012 11 21 Lietuvos žinios

Verslas

Privatizavimo fonde švilpauja vėjai ARVYDAS JOCKUS

Ilgiausiai nepriklausomos Lietuvos istorijoje valdžiusi Vyriausybė Privatizavimo fonde paliks apie 670 tūkst. litų. Praėjusių metų pradžioje šiame fonde buvo 14 mln. 700 tūkst. litų. Kaip “Lietuvos žinias” informavo Finansų ministerija, planuojama, kad 2013 metų sausio 1 dieną Privatizavimo fonde (PF) bus 669 tūkst. litų. Tuo metu Rezerviniame (stabilizavimo) fonde (RSF) kitų metų pradžioje, išankstiniais duomenimis, turėtų būti 660,23 mln. litų. Tokie skaičiai pateikti 2013 metų PF ir 2013 metų RSF lėšų sąmatose, kurios bus tvirtinamos kartu su 2013 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. 2012 metų sausio 1 dieną PF lėšų likutis buvo 14,7 mln. litų, o RSF lėšų likutis tuo pat metu siekė 957,1 mln. litų.

Vangi prekyba valstybės turtu “Privatizavimo fondo pajamas sudaro lėšos, gautos pardavus valstybei priklausantį turtą. Kadangi vertingiausias valstybės turtas jau privatizuotas, o pastaraisiais metais parduodamo turto vertė nėra didelė, atitinkamai mažėja ir Privatizavimo fondo pajamos”, - LŽ aiškino Finansų ministerijos (FM) Viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Teresė Staniulytė.

Finansų ministerija planuoja, kad 2013 metų sausio 1 dieną Privatizavimo fonde (PF) bus 669 tūkst. litų. vangią prekybą byloja tai, kad Valstybės turto fondas pastaruoju metu privatizuoja tik iki 30 proc. objektų, kuriems buvo parengtos ir paskelbtos privatizavimo programos. 2011 metais buvo privatizuota valstybei nuosavybės teise priklausančių objektų, kurių vertė - 12,285 mln. litų. Tačiau į Privatizavimo fondą pernai gauta 14,53 mln. litų pajamų, nes už dalį objektų, kurie buvo parduoti 2010 metų pabaigoje, buvo sumokėta 2011 metų pradžioje. Šiemet už valstybei priklausan-

“Vertingiausias valstybės turtas jau privatizuotas, o pastaraisiais metais parduodamo turto vertė nėra didelė, atitinkamai mažėja ir Privatizavimo fondo pajamos.” LŽ jau rašė, kad valstybės turtu prekiaujantiems Turto bankui ir Valstybės turto fondui šiuo metu ne itin palankus metas, mat beveik nėra konkurencijos tarp pirkėjų, ypač perkančių brangesnius objektus, nekilnojamojo turto kainos kritusios, o komerciniai bankai itin nenoriai finansuoja nekilnojamojo turto pardavimo sandorius. Apie

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,7014

-0,1296%

1 Australijos doleris

2,8095

+0,1958%

10 000 Baltarusijos rublių

3,1744

+0,1071%

1 Kanados doleris

2,7086

+0,1403%

1 Šveicarijos frankas

2,8667

+0,0837%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,3363

-0,0530%

10 Čekijos kronų

1,3610

+0,6539%

10 Danijos kronų

4,6291

0,0000%

1 DB svaras sterlingų

4,2977

-0,0907%

100 Vengrijos forintų

1,2248

+0,8165%

100 Islandijos kronų

2,1282

+0,0799%

100 Japonijos jenų

3,3277

-0,0060%

100 Kazachstano tengių

1,7975

+0,0445%

1 Latvijos latas

4,9626

+0,0443%

10 Moldovos lėjų

2,1922

-0,1277%

10 Norvegijos kronų

4,6971

+0,3002%

10 Lenkijos zlotų

8,3481

+0,3414%

100 Rusijos rublių

8,5911

+0,5750%

10 Švedijos kronų

4,0028

+0,2573%

1 Turkijos naujoji lira

1,5004

-0,1800%

10 Ukrainos grivinų

3,2942 -0,4918% 2012 11 21, LB

čius maždaug šimtą nekilnojamojo turto objektų planuota gauti apie 51 mln. litų.

Nesulaukė planuotų pajamų Finansų ministerija informuoja, kad šiemet per tris ketvirčius (spalio 1 dienos duomenimis) PF gavo 9,2 mln. litų pajamų ir įplaukų. Pagal galiojančią tvarką du trečdaliai

Netinkamai vedė apskaitą

Lėšų likutis laikotarpio pabaigoje, mln. litų Fondas/Metai Privatizavimo fondas

2008

2009

2010

2011

404,674

141,268

106,952

14,723

Rezervinis (stabilizavimo) fondas 1030,033 1540,421 1226,720 957,102

2012 (prognozė) 0, 669 660,23

Šaltinis: Statistikos departamentas, Finansų ministerija

PF gautų pajamų pervedama į Rezervinį (stabilizavimo) fondą. Pagal šių metų planuotas pajamas RSF buvo numatyta pervesti 16,7 mln. litų. Tačiau, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, kurios yra mažesnės nei planuotosios, spalio 1-osios duomenimis, pervesta 5,3 mln. litų. PF išlaidų eilutei - Vyriausybės patvirtintoms programoms finansuoti - buvo planuota 11,5 mln. litų, pervesta (spalio 1-osios duomenimis) 3,3 mln. litų. Dar viena PF lėšomis finansuojama eilutė - Valstybės turto fondo funkcijų vykdymas, ekspertų paslaugų apmokėjimas, objektų rengimas privatizuoti, Privatizavimo komisijos darbo apmokėjimas - iš planuotų 7,3 mln. litų, pervesta 2,7 mln. litų. “Visais atvejais lėšų pervesta mažiau, nei planuota, todėl, kad mažiau, nei planuota, gauta pajamų iš

ma Vyriausybės patvirtintoms šalies programoms įgyvendinti ir su privatizavimu susijusioms išlaidoms padengti. Rezervinis (stabilizavimo) fondas įsteigtas 2001 metų pabaigoje siekiant užtikrinti valstybės finansų sistemos stabilumą. Šis fondas veikia kaip makroekonominis stabilizavimo veiksnys ir netiesioginis pinigų rezervas, kuris palaikytų ūkio finansavimą galimų ekstremalių situacijų bei ekonominės grėsmės atvejais. Šis fondas yra kaupiamasis, jo lėšos negali būti skiriamos einamosioms išlaidoms finansuoti. Į Rezervinį (stabilizavimo) fondą pervestos Privatizavimo fondo lėšos gali būti naudojamos pensijų sistemos reformai finansuoti, Lietuvos valstybės rezervo piniginėms lėšoms sukaupti ir atkurti, fondo valdymo išlaidoms, taip pat grąžintinai naudoti valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti.

parduoto valstybės turto”, - pabrėžė FM atstovė T.Staniulytė. Rezervinis (stabilizavimo) fondas per tris šių metų ketvirčius (sausio-rugsėjo mėnesiais) iš PF gavo 5,3 mln. litų, pensijų reformai finansuoti iš RSF pervesta 228,5 mln. litų. 2012 metų spalio 1 dieną RSF sąskaitoje buvo 735,3 mln. litų.

Valstybės pinigų fondai Privatizavimo ir Rezervinis (stabilizavimo) fondai yra nebiudžetiniai valstybės pinigų fondai. Į Privatizavimo fondo sąskaitą pervedamos valstybei nuosavybės teise priklausančių objektų privatizavimo lėšos. Ne mažiau kaip du trečdaliai iš privatizavimo gautų lėšų skiriama gyventojų santaupoms atkurti ir su tuo susijusioms išlaidoms padengti, taip pat Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti. Likusi dalis skiria-

Privatizavimo fondo 2011 metų auditą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė rimtų buhalterinės apskaitos problemų. Šių metų rugpjūčio mėnesį komentuodama auditų rezultatus valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė pažymėjo, kad Finansų ministerijai teks padirbėti siekiant tinkamai įvaldyti naujuosius Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus. Pasak kontrolierės, audituojant lėšų ir turto valdymo bei naudojimo teisėtumą nustatyta, kad Valstybės turto fondas, apskaičiuodamas patirtas turto valdymo išlaidas, neįvertino gautų pajamų už turto nuomą. Dėl šios priežasties iš Privatizavimo fondo turto valdymo išlaidoms padengti sumokėta 132,3 tūkst. litų daugiau. “Atskaitymai nuo kai kurių fondo pajamų (tokių kaip palūkanos, baudos) buvo skaičiuojami ir pervedami Vyriausybei nepatvirtinus jų dydžio”, - sakė G.Švedienė. Be to, Valstybės kontrolė, kaip ir 2010 metais, negalėjo įsitikinti įkainių už likvidatoriaus paslaugas, apmokamas Turto fondui iš Privatizavimo fondo lėšų, pagrįstumu.

Pašto nuostoliai sumažėjo 3 kartus Valstybės valdomas Lietuvos paštas per devynis šių metų mėnesius, neaudituotais duomenimis, patyrė 1,065 mln. litų grynųjų nuostolių. Tai 3 kartus mažiau negu pernai sausį-rugsėjį, kai nuostoliai siekė 3,273 mln. litų. Mažųjų “snoriukų” tinklą lapkričio pradžioje iš bankrutavusio banko “Snoras” įsigijęs Lietuvos paštas trijų ketvirčių finansinėje ataskaitoje nurodė, kad pajuto konkurenciją finansinių paslaugų rinkoje ir iš šios veiklos gavo mažiau pajamų. Anot Lietuvos pašto generalinės direktorės Linos Minderienės, įmonės rezultatai nuosekliai gerėja. “Gerėjantys bendrovės rezultatai leidžia optimistiškiau galvoti ir apie metų pabaigą”, - pranešime teigė L.Minderienė. Lietuvos pašto pardavimo pajamos lyginamuoju laiku padidėjo 4,7 proc., iki 136,44 mln. litų. Daugiausia jų gauta iš universalių pašto paslaugų (UPP) teikimo. Bendrovės

pajamos iš finansinių paslaugų sausį-rugsėjį siekė 28,1 mln. litų (20,6 proc. visų pajamų) - buvo 5,7 proc. mažesnės negu pernai tuo pačiu metu. “Šios paslaugų grupės pajamų sumažėjimą lėmė 21 proc. pajamų iš įmokų, mokesčių priėmimo ir administravimo sumažėjimas, nes padidėjo konkurencija finansinių paslaugų rinkoje, kuri pasižymi itin didele paslaugų teikėjų gausa ir konkurencijos aktyvumu”, - rašoma Lietuvos pašto devynių mėnesių ataskaitoje. Lietuvos pašto pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) šiemet sausį-rugsėjį siekė 4,915 mln. litų, arba buvo 22,3 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu (4,019 mln. litų). Vien trečiąjį ketvirtį bendrovė gavo 1,628 mln. litų grynojo pelno, arba 3,6 karto daugiau nei 2011 metų liepą-rugsėjį, kai jis sudarė 456 tūkst. litų. Įmonės pardavimo pajamos minėtu laikotarpiu padidėjo 4,5 proc., iki 44 mln. litų. Valstybės valdomas Lietuvos paštas

siuntų savitarnos terminalus “Siuntos 24” (dabar - “LP Express”) valdančią bendrovę “Baltic Post” iš transporto įmonės “Kautra” įsigijo maždaug už 10 mln. litų. Kaip atskleidžiama jo devynių mėnesių veiklos ataskaitoje, Lietuvos paštas į antrines įmones investavo 5,6 mln. litų, dar daugiau kaip 4 mln. litų pasiskolino sandoriui sudaryti. Birželio viduryje “Baltic Post” valdė 60 terminalų 34 šalies miestuose. Planuota įrengti dar 11 terminalų 9 miestuose. Siuntų savitarnos terminalai “LP Express” statomi prie didžiųjų šalies prekybos centrų, degalinių, pašto skyrių. Be to, lapkričio pradžioje Lietuvos paštas baigė likviduojamo banko “Snoras” valdytų mini padalinių įsigijimo sandorį, kurio vertė - 3,1 mln. litų. Lietuvos paštas taip pat turi antrinę įmonę “Lietuvos pašto finansinės paslaugos”. Ataskaitoje nurodoma, kad per devynis mėnesius bendrovė investavo 8,308 mln. litų. Rugsėjo pabaigoje Lietuvos pašte

“Gerėjantys bendrovės rezultatai leidžia optimistiškiau galvoti ir apie metų pabaigą”, - teigė L.Minderienė. Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

dirbo 6,34 tūkst. darbuotojų. Pernai jis gavo 736 tūkst. litų grynojo pelno. Lietuvos paštas, kurio 100 proc. akcijų priklauso valstybei, yra plačiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė šalyje. Įmonė taip pat teikia logistikos, finansinio tarpininkavimo ir elektronines paslaugas.


2012 11 21 Lietuvos žinios

Verslas

9

Produktyviausios - užsienio kapitalo įmonės ARVYDAS JOCKUS

Produktyviausios gali būti rinkoje beveik nežinomos įmonės, dirbančios tik keliems dideliems užsakovams. Tarp 22 verslo sričių Baltijos šalyse produktyviausių bendrovių yra 10 Latvijos, 9 Lietuvos ir 3 Estijos įmonės. Daugiausia tai užsienio kapitalo įmonės, kurių pajamas generuoja palyginti nedaug darbuotojų. Latvijoje ir Estijoje produktyviausiai dirba prekybos, transporto bei finansų, o Lietuvoje tekstilės, maisto, baldų ir medienos, chemijos, informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriaus lyderės. Prie tokių išvadų priėjo tarptautinė personalo vertinimo metodikų ir tyrimų bendrovė “Profiles International”, antrą kartą Baltijos šalyse atlikusi produktyviausių bendrovių tyrimą. Buvo vertinta apie 1,2 tūkst. didžiausių Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovių, kuriose dirba daugiau nei po 25 darbuotojus. Tyrimo rezultatus lėmė kriterijus, parodantis darbuotojui tenkančią įmonės apyvartos dalį.

Lenkia bankininkystę Tyrimas parodė, kad finansinė bankininkystė nebėra tarp produktyviausių finansinių paslaugų veiklos. Tai patvirtina antrą vietą pagal produktyvumą užėmusi latvių greitųjų kreditų bendrovė “4finance”. Jos padalinys Lietuvoje taip pat yra greitųjų kreditų rinkos lyderis, pernai suteikęs 32,74 mln. litų vartojimo paskolų. Produktyviausia finansinių paslaugų įmonė Baltijos šalyse - finansų maklerių kontora “Admiral Markets” (Estija).

Estų įmonės pirmauja ir Baltijos šalių gamybos sektoriuje. Daugumos jų labai siaura specializacija. Pavyzdžiui, pirmąją vietą užėmusi Estijos bendrovė “Flyr Systems” gamina termovizijos sistemas ir tikslios optikos bei lazerių produktus. Tuo metu mažmeninės prekybos sektoriaus trys produktyviausios įmonės dirba Latvijoje. Tarp jų pirmauja elektronikos ir buitinės technikos pardavėja PTA, kuri orientuojasi į mažesnes pajamas turinčius pirkėjus. Lietuvoje darbuojasi trys produktyviausios Baltijos šalių baldų gamybos įmonės - tai “Vilniaus baldai”, “Freda” ir “Swedwood Kazlų Rūda”. Visos jos tiekia produkciją švedų baldų gamybos milžinei korporacijai IKEA. Iš chemijos pramonės įmonių trys produktyviausios taip pat veikia Lietuvoje - Klaipėdos ekonominėje zonoje dirbančios polietilentereftalato (PET) granulių gamintojos “Orion Global pet”, “Neo Group” ir “Retal Europe”. Tarp degalų prekybos įmonių pirmauja platų automatinių degalinių tinklą turinti “Neste Lietuva”. Produktyviausia metalo apdirbimo ir perdirbimo įmonė “Kuusakoski” (Lietuva), informacinių technologijų ir telekomunikacijų - TELE2 (Lietuva), maisto pramonės - pieno miltelių gamintoja ir eksportuoja iš Biržų rajono “MGL Baltija”, medienos - “Metsa Forest Latvija”, nekilnojamojo turto ir administravimo - “Baltisches Haus” (Lietuva), transporto ir logistikos - “Alpa Centrums” (Latvija). Tyrimo duomenimis, transporto įmonės produktyviau dirba Latvijoje ir Estijoje. “Profiles International” vadovės Baltijos šalims Airidos Zavadskės tai nestebina, nors Lietuva ir garsėja

Tarp degalų prekybos įmonių pirmauja platų automatinių degalinių tinklą turinti “Neste Lietuva”. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Trumpai PASISAKĖ UŽ GAMYBĄ Lietuvos regionų gyventojai pasisako už gamybos bei logistikos plėtojimą ir sąlygų smulkiajam bei vidutiniam verslui gerinimą. Tai parodė naujausia apklausa. 81 proc. tyrimo dalyvių manymu, strateginė jų regiono plėtojimo kryptis turi būti gamyba, 65 proc. smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra. 51 proc. prioritetine strategine kryptimi laiko logistiką, 38 proc. - žemės ūkį. Taip rodo spalio mėnesį bendrovės “Spinter tyrimai” atlikta apklausa, kurią užsakė Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje. “Spinter tyrimų” vadovas Ignas Zokas pastebėjo, kad skirtingų regionų gyventojai ekonomines savo krašto galimybes mato pa-

našiai. Panevėžio rajono gyventojai daugiau vilčių dėjo į smulkiojo ir vidutinio verslo sąlygų gerinimą - 71 proc. palaiko šią idėją, gerokai mažiau respondentų šiame rajone perspektyvia sritimi laikė žemės ūkį - vos 18 procentų. Šalčininkuose, palyginti su kitais regionais, itin didelio palaikymo sulaukė turizmas (40 proc.), Panevėžyje ir Tauragėje - atitinkamai 5 ir 25 procentus. Skirtingų regionų gyventojų nuomonė apie Europos Sąjungos (ES) paramos reikalingas sritis taip pat dažnai sutapo. Dažniausiai manoma, kad parama regione turėtų būti skiriama užimtumo problemoms spręsti (83 proc.). LŽ, BNS

Europoje krovinių vežimu. “Kai įmonės turi nuosavą automobilių parką ir savus darbuotojus, jų pajamos darbuotojui gerokai krinta. Tuo metu produktyviausios Latvijos ir Estijos transporto įmonės vykdo vežimą geležinkeliais ir laivais, tai daugiausia ekspedijavimo paslaugų įmonės”, - teigė ji.

“Dalies produktyviausių įmonių visą produkciją nuperka keli dideli užsakovai.” Vienas įdomiausių tyrimo atradimų, kad nekilnojamojo turto plėtros ir administravimo sektoriuje trečiąją vietą pagal produktyvumą užėmė estų kompanija “Riigi Kinnisvara”, administruojanti visą Estijos valstybės nekilnojamąjį turtą. “Apie tokio pobūdžio įmonę seniai kalbama Lietuvoje,

bet ji vis neatsiranda. O estų pavyzdys rodo, kad valstybės įmonė gali dirbti taip pat produktyviai kaip ir bet kuri privati įmonė”, - svarstė A.Zavadskė.

Siaura specializacija Naujosios ekonomikos instituto vadovas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Ignas Dzemyda pažymėjo, kad dažnai produktyviausioms bendrovėms būdinga siaura specializacija - jos yra radusios savo veiklos nišą, kur gali veikti efektyviau, nei plėtodamos verslą keliomis kryptimis. “Jos stengiasi turėti didelę gamybos apimtį ir taip mažinti sąnaudas, o pardavimą orientuoti į eksportą. Vis dėlto matome pavyzdžių, kai net veikdamos pagal tą patį veiklos modelį vienos įmonės yra produktyvesnės negu kitos. Tai rodo, kad net jei strategija ir technologija panaši, darbo produktyvumą lemia efektyvus žmogiškųjų išteklių panaudojimas”, - samprotavo jis.

Be to, produktyviausios įmonės, anot jo, dažnai neleidžia daug pinigų rinkodarai, mažesnėmis sąnaudomis pasiekia geresnių rezultatų. “Įmonė netgi gali būti nelabai žinoma. Sugalvojamas toks verslo modelis, kai nereikia labai daug klientų, dalies produktyviausių įmonių visą produkciją nuperka keli dideli užsakovai”, - teigė mokslininkas. Vienas veiklos variklių, padedančių mažiausiomis sąnaudomis sukurti didelės vertės produktus, yra ir technologinė pažanga bei inovacijų skatinimas. Tokiose įmonėse paprastai dirba labai aukštos kvalifikacijos darbuotojai. “Šiose įmonėse įdiegta aiški valdymo sistema ir funkcijų paskirstymas. Produktyviausiose įmonėse nepasitaiko, kad tą patį darbą dirbtų du žmonės. Jos taip pat mielai naudojasi darbuotojų ir paslaugų nuoma. Tai leidžia efektyviai valdyti personalą, kai atsiranda didesnių užsakymų ir darbo krūvių, ir priešingai”, - pažymėjo A.Zavadskė.


2012 11 21 Lietuvos žinios

Tyrimas

11

Įtaka viešiesiems pirkimams

Ūkio ministerijos galios žaidimai Ūkio ministerijos (ŪM) sumanymas perimti centralizuotų viešųjų pirkimų kontrolę aiškinamas siekiu įgyvendinti darbą baigiančios Vyriausybės programą. Neoficialiai svarstoma, kad ŪM taip bando susigrąžinti prezidentės valia sumažintą įtaką viešiesiems pirkimams. tais iš konkursą laimėjusios bendrovės “Hewllet Packard” (HP), pirkimo derybų grupėje dalyvaujant tuomet šioje bendrovėje dirbusiam R.Žyliui, ir dabar dažnai pavadinama šio politiko interesų objektu. Pats R.Žylius, kuris jau paskirtas ministru valdė nedidelę HP akcijų dalį, bet kokius interesus, susijusius su bendrove, griežtai neigia. Priartėti prie viešųjų pirkimų procesų vykdymo ŪM bandė ir praėjusiais metais, iškėlusi idėją dėl būtinumo steigti vadinamąjį Kompetencijos centrą. Per jį, kontroliuojamą ŪM, siūlyta vykdyti svarbiausius - tai yra didelės apimties, inovatyvius ir ikiprekybinius - viešuosius pirkimus, konsultuoti perkančiąsias organizacijas, kaupti nacionalinę ir kitų šalių patirtį, taigi iš esmės perimti nemažą dalį VPT funkcijų, tačiau projekto įgyvendinti nepavyko.

JURGA TVASKIENĖ

P

irmajame po Seimo rinkimų vykusiame Vyriausybės posėdyje spalio 31 dieną darbą baigiantys ministrai pritarė ŪM siūlymui įsteigti viešąją įstaigą CPO LT. Nuo Naujųjų metų ji perims centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymą. Iki šiol Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) funkcijas atliko Finansų ministerijai (FM) pavaldžios viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Pirkimų sprendimų skyrius. Beveik prieš metus, nuo 2011-ųjų sausio 1 dienos, prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva ŪM neteko galios valdyti Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT). Tuo metu teigta, kad viešųjų pirkimų politikos formuotoja ŪM neturėtų vadovauti ją vykdančioms institucijoms. “Naujos įstaigos CPO LT steigimo projektas nebuvo derintas su suinteresuotais asmenimis, nebuvo pristatytas Seime. Man ši skuba, ypač baigiantis Vyriausybės kadencijai, yra keistoka. ŪM viešųjų pirkimų formavimo politika ir jos vykdymas neturėtų kirstis ir sietis, o šiuo atveju kyla tokia grėsmė”, - LŽ teigė praėjusios kadencijos Seime Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas ėjusi Agnė Bilotaitė.

Ūkio ministras R.Žylius tik per rinkimus susirūpino kadenciją baigiančios Vyriausybės programos įgyvendinimu.

Vėl įgis svarbą

Skubus projektas Sumanymas steigti CPO LT buvo įvykdytas ŪM, regis, vos per kelias savaites: spalio pradžioje, prieš pat Seimo rinkimus, projektas buvo pateiktas susipažinti ministerijoms, o jau mėnesio pabaigoje Vyriausybė jį palaimino. “Atsižvelgiant į tai, jog projektai Vyriausybei svarstyti pateikti jų teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto nesuderinus su suinteresuotais asmenimis (įskaitant piliečius, įmones, valstybės institucijas ir pan.), taip pat dėl laiko trūkumo nesant galimybių atlikti teikiamų projektų ir susijusios medžiagos (informacijos, aplinkybių) visapusiško vertinimo, Teisingumo ministerija teikia tik teisės technikos pobūdžio pastebėjimą”, - nurodoma Vyriausybei adresuotose Teisingumo ministerijos pastabose. ŪM tvirtina, kad steigdama CPO LT ir apsiribodama Vyriausybės nutarimu, neklausdama Seimo pritarimo, vadovavosi pernai priimtomis Viešųjų pirkimų įstatymo pataisomis. “Jose numatyta, kad sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo priima Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos”, teigiama LŽ pateiktame ŪM Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vadovės Aušros Ramoškaitės atsakyme. Praėjusios savaitės pabaigoje CPO LT buvo įregistruoja Juridinių asmenų registre, o artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas šios įstaigos vadovo pareigoms eiti. Kol kas jas laikinai eina ligšiolinė CPO vadovė Jurgita Kuklierienė. Anksčiau minėta, kad naujosios įstaigos personalo pagrindą sudarys šiuo metu CPO dirbantys valdininkai, o lėšų CPO LT išlaikyti

VPT vadovas Ž.Plytnikas neatmeta, kad CPO LT galėtų sustiprinti ŪM įtaką vykdant viešuosius pirkimus. Gedimino Savickio (ELTA) nuotraukos

numatoma skirti iš ŪM atitenkančių bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų, kaip ir iki šiol. “Konkretus viešosios įstaigos CPO LT biudžetas paaiškės, kai bus patvirtintas 2013 metų valstybės biudžetas”, nurodoma ŪM atsakyme. Iki šiol ŪM tvirtino, kad papildomų biudžeto asignavimų CPO LT nereikės.

Rizika neišnyksta “Akivaizdu, kad viešųjų pirkimų funkcija, kokią atlieka CPO, turėtų būti savarankiška, ir tuo negalėtų užsiimti politiką formuojanti institu-

“Transparency International” atstovui Lietuvoje S.Muravjovui sunku patikėti, kad sukūrus naują įstaigą bus išspręstos viešųjų pirkimų problemos.

2011 metais centralizuotų viešųjų pirkimų apimtis sudarė 172 mln. litų (2009-aisiais - 17 mln. litų), kai bendra viešųjų pirkimų vertė siekė beveik 13 mlrd. litų (šių metų I pusmetį 5,5 mlrd. litų). “Matydamas, kiek nuperkama per centralizuotus pirkimus (nors ekspertai pripažįsta, kad taip užtikrinamas didesnis viešumas), supranti, jog tai tik lašas jūroje. Ministerijos, savivaldybės, kitos perkančiosios organizacijos vis dar atlieka labai daug pirkimų neskelbiamų derybų būdu: 2006-2010 metais ministerijos tam iš-

“Labai keista, kad šiuo metu “užsiciklinama” ties kažkokia struktūra. Svarbiausia būtų keisti viešųjų pirkimų pobūdį iš esmės, deja, ministras R.Žylius su verslu nesikonsultuoja.” cija. Bet, girdint nuolatines kalbas apie būtinybę centralizuoti viešuosius pirkimus, perkelti juos į elektroninę erdvę ir taip efektyviau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus, būtų įdomu žinoti, kiek realiai pasistūmėjome kovodami su korupcija viešuosiuose pirkimuose. Norėtųsi suprasti, ar naujos organizacijos CPO LT steigimas padės skaidrinti viešuosius pirkimus”, - LŽ sakė “Transparency International” atstovas Lietuvoje Sergejus Muravjovas. Nors nėra bendros visuotinai priimtos metodikos, kaip skaičiuoti lėšas, sutaupytas dėl atvirų viešųjų pirkimų, ŪM teigia, kad tokiu būdu valstybė pernai sutaupė 4,4 mln. litų.

leido 30 proc. visiems pirkimams skiriamų lėšų. Rizika perkant necentralizuotai niekur neišnyksta. Tikėtis, kad sukūrus naują įstaigą bus išspręstos visos problemos, būtų sunku”, kalbėjo S.Muravjovas.

Svajose - papildomos galios Kaip nurodoma Vyriausybės palaiminto nutarimo aiškinamajame rašte, pakeitus CPO pavaldumą būtų įgyvendinama darbą baigiančios Vyriausybės programos, patvirtintos dar 2008-ųjų gruodį, nuostata sukurti atskirą įmonę, kuri perimtų CPVA centrinės pirkimų organizacijos dalį. Be to, centralizuotų pirkimų kontrolę perėmus ŪM, būtų užtikrinta spar-

tesnė centralizavimo plėtra ir sumažintos korupcijos prielaidos. Ten pat rašoma ir apie ateityje planuojamus didesnius įstaigos įgaliojimus. “Būtų sudarytos galimybės naujai įsteigtam juridiniam asmeniui ateityje, optimizavus veiklą viešųjų pirkimų centralizavimo srityje, suteikti naujas funkcijas, susijusias su viešųjų pirkimų vykdymo efektyvumo didinimu šalies mastu”, - teigia projekto autoriai. Galimybę vadovauti viešiesiems pirkimams “šalies mastu” 2010 metų pabaigoje iš ŪM atėmė prezidentė D.Grybauskaitė, pateikusi Seimui įstatymo pataisas dėl šios ministerijos iki tol kontroliuotos VPT pavaldumo keitimo. Politikų sprendimu nuo praėjusių metų sausio VPT tapo savarankiška organizacija, kurios vadovą skiria nebe ūkio ministras, o prezidentė premjero teikimu. Toks pasikeitimas sukėlė didelę sumaištį: parlamentarų balsavimo išvakarėse vykusiame valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos viršūnių susibūrime, dalyvaujant ūkio ministrui Rimantui Žyliui, už kurio veiklą asmeninę atsakomybę prisiėmė premjeras Andrius Kubilius, skubiai svarstytas kitas VPT pavaldumo scenarijus. Ten siūlyta VPT apskritai naikinti, o jos funkcijas išskaidyti: viešųjų pirkimų kontrolę pavesti Konkurencijos tarybai, o mokymo, metodologijos, kartu ir Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVPIS) priežiūros funkcijas patikėti ŪM. CVPIS, VPT įsigyta dar 2007 me-

VPT vadovas Žydrūnas Plytnikas, LŽ paklaustas, ar, jo manymu, ŪM, perimdama CPO veiklos koordinavimą, nebando susigrąžinti ankstesnės įtakos, LŽ aptakiai atsakė: “Iš dalies gal ir taip.” Ir patikslino, kad “įsteigdama CPO LT ŪM vėl tarsi įgauna svarbą viešuosiuose pirkimuose”. Lietuvos verslo konfederacijos paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijančios verslo organizacijos - prezidentas Valdas Sutkus ŪM vykdomas pertvarkas vadina “žaidimais tarp ministerijų”. “Labai keista, kad šiuo metu “užsiciklinama” ties kažkokia struktūra. Teko kalbėti su VPT vadovu Ž.Plytniku. Jis pasakojo, kad VPT net negali patikrinti, kas jungiasi prie veikiančios elektroninių pirkimų sistemos. Tai 150 tūkst. litų klausimas, kurio VPT nesiseka išspręsti su ŪM. O tuo metu kalbama apie kažkokį pertvarkymą. Svarbiausia būtų žiūrėti į viešųjų pirkimų pobūdį iš esmės, pertvarkyti juos, pereiti nuo mažiausios kainos kriterijaus prie ekonominio naudingumo principų, kaip yra visoje Europoje. Deja, ministras R.Žylius su verslu nesikonsultuoja”, - sakė V.Sutkus.

Ne pirma pertvarka ŪM inicijuotas CPO perėmimas iš FM - ne pirmas įtakos persiskirstymas tarp šių ministerijų. Prieš pat Seimo rinkimus, rugsėjo pradžioje, ŪM taip pat be parlamentarų pritarimo, palaiminus tik Vyriausybei, įsteigė Valdymo koordinavimo centrą (VKC). Jam pavesta stebėti ir analizuoti valstybės politiką 145-iose valdomose įmonėse (bendra jų turto vertė siekia apie 19 mlrd. litų). Anksčiau žadėta, kad VKC bus kuriamas tik įvykdžius Valstybės turto fondo (VTF) ir Turto banko sujungimo projektą, kurį koordinuoti buvo pavesta ŪM bei FM. VKC buvo įsteigtas kaip VTF, kontroliuojamo FM, padalinys (oficialiai jis vadinamas VTF Valstybės valdomų įmonių valdymo koordinavimo skyriumi), bet jo veiklos politikos formavimą vykdo ŪM. Šio darinio vadovu be konkurso buvo paskirtas visuomeninis ūkio ministro R.Žyliaus patarėjas Paulius Martinkus, iki tol dirbęs ŪM pavaldžioje viešojoje įstaigoje “Investuok Lietuvoje”.


12

2012 11 21 Lietuvos žinios

Sportas

Londono žaidynių aidas

Olimpinėje šeimoje kibirkščiuoja aistros Antradienį Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vykdomojo komiteto išplėstiniame posėdyje aptarti Londono olimpiados rezultatai, diskutuota, kaip sportininkams geriau pasirengti 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms.

Olimpinei čempionei R.Meilutytei skirtą auksinį IOC ženklelį LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė įteikė Rūtos treneriui J.Ruddui.

Atsiimti IOC apdovanojimų atvyko trys iš penkių medalininkų (iš kairės) - imtynininkas A.Kazakevičius, boksininkas E.Petrauskas ir kanojininkas J.Šuklinas. / Romo Jurgaičio nuotraukos SAULIUS RAMOŠKA

L

TOK vykdomojo komiteto nariai Lietuvos olimpinės rinktinės pasirodymą Londone įvertino labai gerai. Mūsų kraštui olimpinėse žaidynėse atstovavo 62 sportininkai, iškovoti penki medaliai. Medalių lentelėje tarp 204 valstybių Lietuva užėmė 34 vietą.

Nebuvo tik čempionių

Vakar paaiškėjo, jog V.Alekna tęs sportininko karjerą. / EPA-Eltos nuotrauka

Medalius iškovojusiems olimpiečiams LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė įteikė Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) auksinius, sidabrinius ir bronzinius ženkliukus. Tačiau į sostinės “Karolinos” viešbučio konferencijų salėje surengtą ceremoniją atsiimti apdovanojimų atvyko tik trys iš penkių medalininkų - sidabrą iškovojęs kanojininkas Jevgenijus Šuklinas bei bronzą nuskynę boksininkas Evaldas Petrauskas ir imtynininkas Aleksandras Kazakevičius. Olimpinė šiuolaikinės penkiakovės čempionė Laura Asadauskaitė į posėdį neatvyko dėl ligos, o kitos olimpinės čempionės plaukikės Rūtos Meilutytės, kuri treniruojasi ir mokosi Didžiojoje Britanijoje, ženkliuką atsiėmė jos treneris Jonathanas Ruddas.

Advokato vaidmuo

Gindamas savo žmoną olimpinę čempionę L.Asadauskaitę A.Zadneprovskis užsipuolė buvusį LTOK vadovą.

Posėdyje dalyvavę keturiolikos olimpinių sporto šakų federacijų (jų atletai pasirodė Londono žaidynėse) atstovai išsakė pageidavimus ir priekaištus dėl treniruočių sąlygų, vardijo trūkumus (lėšų ir specialistų stygių), siūlė, kaip reikėtų rengtis naujam olimpiniam ciklui. Emocingiausią kalbą iš tribūnos rėžė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) viceprezidentas, Atėnų ir Pekino žaidynių prizininkas Andrejus Zadneprovskis. Gindamas savo žmoną L.Asadauskaitę, jis skaudžiai gėlė buvusiam LTOK vadovui Artūrui Poviliūnui. Dar nepamiršta skandalinga istorija, kai L.Asadauskaitė neva norėjusi gauti geresnį ir brangesnį automobilį, nei jai buvo numatęs dovanoti LTOK. “Kai kurie buvę LTOK vadovai sugebėjo apjuodinti čempionę ir jos šeimą šlykščia istorija dėl mašinos,

to LŠPF netoleruoja ir nepalaiko”, rėžė A.Zadneprovskis. A.Zadneprovskis prieš mėnesį išrinktas į Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės federacijos (UIPM) vykdomąjį komitetą ir yra atsakingas už darbą su žiniasklaida. Ką tik iš Frankfurte vykusio UIPM vykdomojo komiteto posėdžio grįžęs A.Zadneprovskis sykiu perdavė linkėjimus spalio mėnesį iš LTOK prezidento posto pasitraukusiam A.Poviliūnui. “Tarptautinio olimpinio komiteto garbės prezidentai, vykdomojo komiteto nariai ir kiti aukštus postus užimantys garbingi žmonės apie jus šiltai atsiliepė. Tačiau dėl susiklosčiusios situacijos aš negalėjau apie jus pasakyti to paties”, - teigė LŠPF viceprezidentas. Sykiu A.Zadneprovskis pabrėžė laikraščiuose ir internete skaitęs apie LTOK prezidentės D.Gudzinevičiūtės vizitą į Latviją, ten vadovė žavėjosi moderniomis universaliomis sporto bazėmis. Kol įspūdžiai dar nauji, A.Zadneprovskis prezidentę pakvietė į ekskursiją po Lietuvos sporto bazes, kad pamatytų, kokiomis sąlygomis mūsų olimpiečiai treniruojasi. D.Gudzinevičiūtė atsakė kelias jau aplankiusi.

jeros varžybos. Pasaulio čempionate nebedalyvausiu”, - prieš išvykdamas į Briuselį sakė V.Alekna. Tačiau neseniai į LTOK prezidento postą kandidatavęs keturiasdešimtmetis sportininkas apsigalvojo ir nusprendė dar kurį laiką geriausiems pasaulio diskininkams drumsti vandenį. Londono olimpiadoje V.Alekna užėmė ketvirtąją vietą. Kitų metų pasaulio lengvosios atletikos čempionatas vyks rugpjūčio mėnesį Rusijos sostinėje Maskvoje. Virgilijui tai bus jau dešimtosios planetos pirmenybės. Sykiu N.Medvedeva prasitarė, jog Londono olimpiadoje penktąją vietą užėmusi septynkovininkė Austra Skujytė kitą sezoną praleis. Tačiau, pasak LLAF generalinės sekretorės, vėliau 33-ejų daugiakovininkė ketina rengtis Rio de Žaneiro žaidynėms.

Reikia lėšų ir garantijų Kalbėdamas apie šalies krepšinio situaciją Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas pabrėžė, jog LKF su LTOK neblogai sutaria, tačiau dar yra kur tobulėti. Pasak jo, federacija išlaiko visas jaunimo krepšinio rinktines,

N.Medvedeva: “V.Alekna dar nebaigia karjeros - jis metus tikrai dalyvaus tarptautinėse varžybose ir garsins šalį.” Po piktos A.Zadneprovskio kalbos vienintelis jam paplojo LTOK garbės prezidentas A.Poviliūnas. Viešai įžeidinėjamas jis kaip visada išliko orus.

V.Alekna dar nesitraukia Labiausiai posėdyje suintrigavo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva, pareiškusi, jog dukart olimpinis disko metimo čempionas Virgilijus Alekna dar sportuos. “V.Alekna dar nebaigia karjeros jis metus tikrai dalyvaus tarptautinėse varžybose ir garsins šalį. Kitąmet ketina dalyvauti pasaulio čempionate. Tokiais garsiais sportininkais Lietuva negali mėtytis, turime palaikyti Virgį”, - teigė N.Medvedeva. Tokia žinia nudžiugino, nes rugsėjo 9-ąją visa žiniasklaida paskelbė, jog Briuselyje (Belgija) vykusiame “Deimantinės lygos” etape V.Alekna diską metė paskutinį kartą ir, tapdamas bronziniu prizininku, baigė šlovingą karjerą. “Tai bus paskutinės sezono ir kar-

vyrų ir moterų krepšinį, todėl LKF norėtų, kad LTOK olimpinėms rinktinėms pinigų skirtų nuolat. “Norėtume, kad šiemet LTOK skirti pinigai olimpinėms krepšinio atrankos varžyboms ir dalyvavimui žaidynėse būtų ne momentiniai, o pastovūs, - sakė M.Balčiūnas. - Vyrų rinktinei šiais metais olimpinis komitetas skyrė trečdalį būtinų lėšų.” LTOK sportininkų komisijos narys Edvinas Krungolcas kalbėjo apie sportininkų socialines garantijas. Pasak jo, reikėtų, jog sportas būtų prilygintas darbui, nes dabar dėl traumos ar amžiaus karjerą baigusiam sportininkui už alinančius metus darbo stažas neskaičiuojamas. Ataskaitą skaitęs Lietuvos olimpinės misijos Londone vadovas Algirdas Raslanas pabrėžė, kad gerus rezultatus lėmė per ekonominį sunkmetį išlaikytas olimpiečių finansavimo lygis: 2012 metais premijos už laimėjimus grąžintos į ikikrizinį lygį, padidintos sportininkų stipendijos.


2012 11 21 Lietuvos žinios

Sportas

13

Laimėjimas šildo, bet neakina - Ne tik mane, bet ir kitus komandos žaidėjus. Dažnas praeivis stabteli, paprašo autografo, nori kartu nusifotografuoti. Turkai drąsesni nei lietuviai. Su komandos aistruoliais mano santykiai neblogi. Aišku, nieko nepadariau, kad užsitraukčiau jų nemalonę, blogai lyg ir nežaidžiau (juokiasi). - Turkijos futbolo federacija šiemet pareiškė norinti organizuoti 2020 metų Europos čempionatą. Ar tai rimti ketinimai? - Pirmą kartą apie tai girdžiu. Man tai naujiena... Tačiau kodėl gi ne. Sąlygos čia geros - yra puikių erdvių stadionų, geras klimatas, žmonės mėgsta futbolą. - O gal tai ir liks tik kalbos? - Nepasakyčiau, kad turkai yra pažadukai ar melagiai. Su apgavystėmis nesu susidūręs. Tiesa, čia stengiuosi bendrauti tik su klubo aplinkos žmonėmis.

VILMANTAS REMEIKA

Antrus metus iš eilės geriausiu Lietuvos futbolininku išrinktas Žydrūnas Karčemarskas šį pripažinimą laiko maloniu įvertinimu, bet dėl jo iš proto nesikrausto. 29-erių alytiškis dabar visą dėmesį sutelkęs į savo “Gaziantepspor” klubo reikalus. Jau ketvirtą sezoną pietinio Turkijos Gaziantepo miesto komandoje žaidžiantis Lietuvos rinktinės vartininkas geriausio futbolininko rinkimuose (balsavo specialistai ir aistruoliai) buvo nepralenkiamas. Apklausoje jis surinko 2335 taškus ir aplenkė Edinburgo “Hearts” gynėją Marių Žaliūką (1601) bei Vladikaukazo klubo “Alanija” saugą Deividą Šemberą (1194). Kuklus gyvenime, sužvėrėjęs aikštėje. Toks yra Ž.Karčemarskas. Žaidėjas dėl savo gebėjimų futbolo aikštėje jau senokai gavo Žvėries pravardę, nes sugeba pasiaukojamai kristi po varžovų kojomis ir neutralizuoti pavojų prie savų vartų. “Atvirai pasakius, nesitikėjau tokio pripažinimo. Net nesekiau rinkimų eigos - Lietuvoje sezonas baigėsi, o pas mus Turkijoje tik įpusėjo. Tad savotiškai keista, tačiau malonu”, - LŽ prisipažino “Gaziantepspor” vartininkas, sau skirtą apdovanojimą - žvaigždę su išgraviruota jo pavarde - ketinantis atsiimti metų pabaigoje, per trumpas žiemos švenčių atostogas. Geriausias Lietuvos futbolininkas džiaugėsi ir dar dėl vieno dalyko. Dvi savaites jis negalėjo padėti komandai, nes gydėsi peties traumą. Bet vakar jau ėmė sportuoti. “Antradienį pirmą kartą po pertraukos dirbau su visa komanda. Tačiau dar saugojausi - nenoriu persitempti ir sezono įkarštyje ilgesniam laikui iškristi iš rikiuotės. Kiekvienas sportininkas siekia išlikti optimalios formos ir išvengti traumų. Tačiau tokie smulkūs sužeidimai yra neišvengiami”, - kalbėjo Ž.Karčemarskas. Apie geriausiojo titulą “Gaziantepspor” futbolininkams jis dar nesigyrė. Tai padarys artimiausiu metu. Pasak vartininko, pernai ekipos draugai jį nuoširdžiai pasveikino, tačiau “jokių orkestrų nebuvo”. Laureatas teigė, kad rinkimuose būtų rinkęsis iš trijų - D.Šembero, M.Žaliūko

Treneris - ne draugas Ž.Karčemarsko talentas antrus metus iš eilės sužavėjo futbolo specialistus ir aistruolius. Vaidoto Januškos (LFF) nuotrauka

ir Artūro Rimkevičiaus, o sau palinkėtų sėkmingesnio žaidimo.

Reiklus sau - Teigėte, kad pergalė rinkimuose jums netikėta. Tačiau “Gaziantepspor” praėjusį sezoną Turkijos pirmenybėse buvo antra mažiausiai įvarčių praleidusi komanda. Vadinasi, žaidėte solidžiai? LŽ paklausė Žydrūno Karčemarsko. - Vartininko žaidimas labai daug priklauso nuo komandos, nuo to, kiek jam padeda gynėjai. Kartais pagalbos sulauki nedaug. Tuomet stengiesi, kaip išeina. Kartais komandą gelbėji, kartais nepasiseka. - Ar rinktinės draugai galėjo pasistengti labiau, kad pasaulio čempio-

- Kai su rinktine žaidėme prieš Slovakiją. Pirmavome, turėjome puikią progą nugalėti stiprią rinktinę, bet susitikimas baigėsi lygiosiomis. Kalbant apie rungtynes su graikais ir bosniais - neturėjome jokių šansų, o su Lichtenšteinu padarėme tai, ką ir privalėjome padaryti, - pasiėmėme tris taškus. - Esate antras po Gintaro Staučės vartininkas, nugalėjęs geriausio futbolininko rinkimuose. G.Staučė taip pat alytiškis. Ar Dzūkijos sostinė yra gerų vartininkų kalvė? - Pavadinčiau tai atsitiktinumu. Kai pradėjau sportuoti, Alytuje nebuvo trenerių, kurie dirbtų tik su vartininkais. Kas porą metų keitėsi mano treneriai,

“Vartininko tokia dalia - šiandien esi pirmas, o rytoj gali būti jau trečias.” nato atrankos varžybos būtų pradėtos sėkmingiau ir kad būtų praleista mažiau įvarčių? - Praleidome 3 bosnių įvarčius, 2 graikų. Buvo sunku. Rinktinėje visada stengiamės, kiek tik galime. Bet tenka pripažinti, kad šios rungtynės ir man buvo toli gražu ne geriausios. - Kurios rungtynės 2012 metais įsiminė labiausiai?

kol būdamas penkiolikos patekau į “Dainavos” dublerių komandą ir ėmiau dirbti su treneriu Rimvydu Kochanausku.

Jaučiasi užsigrūdinęs - Tenka pripažinti, kad šį sezoną Turkijos čempionate jūsų komandai ne itin sekasi. Po 12 turų “Gaziantepsor” yra tik 15 vietoje tarp 18 komandų...

- Sezoną pradėjome prastai. Dėl to kaltinčiau permainas klube - po praėjusio sezono komandą paliko daug žaidėjų, o atėję naujokai nesugeba jų pakeisti. Darome viską, bet užimama vieta tikrai neatitinka mūsų lūkesčių. Kai pasikeičia 6-7 žaidėjai komandoje, visuomet būna sunku. Kol kas niekaip nerandame savojo žaidimo. - Ugningi Turkijos sporto aistruoliai garsėja ir savo aršumu. Kaip pavyko adaptuotis prie tokios aplinkos? - Prieš Turkiją kelerius metus žaidžiau Rusijoje, Maskvos “Dinamo” klube, atstovavau rinktinei. Čia atvažiavau kaip subrendęs žaidėjas, tad nebuvo ko išsigąsti. Žaidžiant išvykoje su Stambulo komandomis atmosfera būna įspūdinga. Bet jau moku susidoroti su jauduliu. Man kur kas maloniau žaisti, kai pilnas, nors ir priešiškai nusiteikęs stadionas, nei tuščios tribūnos. - Vadinasi, pažaidus Turkijoje galima keltis į bet kurią šalį? - Žaidžiau tik Rusijoje ir Turkijoje, tad man sunku tai patvirtinti. Taip, turkai yra kitokie. Tačiau mes, futbolininkai, su aistruoliais susiduriame tik stadione ir nematome jų užkulisinių kovų, o per rungtynes jie nieko blogo mums nedaro, tik palaiko. - Jus atpažįsta gatvėje?

- Kiek dar atstovausite “Gaziantepspor”? - Neseniai pratęsiau kontraktą. Jis galioja iki 2016 metų vasaros. Bet tai nereiškia, kad negalima perpirkti sutarties. Kol kas konkrečių kitų Europos klubų pasiūlymų nesulaukiau, o ir pats neieškojau. Man gerai ir Gaziantepe - treneris pasitiki, leidžia nuolat žaisti. - Dėl peties traumos praleidote porą rungtynių. Ar bus sunku sugrįžti į pagrindinę sudėtį? - Mano kontrakte neparašyta, kad esu pagrindinis vartininkas. Konkurenciją jaučiu visą laiką. Esame trys vartininkai, o renkasi treneris. Vartininko tokia dalia - šiandien esi pirmas, o rytoj gali būti jau trečias. - Kai 2010 metais atvykote į “Gaziantepspor”, šią komandą treniravo buvęs Lietuvos rinktinės treneris Jose Couceiro. Kodėl jo ir klubo keliai išsiskyrė? - Tikslios priežasties iki šiol nežinau. Tą sezoną baigėme būdami 13 vietoje ir išsiskirstėme atostogų. Tik vėliau sužinojau, kad J.Couceiro nesugrįš, jį pakeis kitas treneris. Klubas taip ir nepaaiškino visų niuansų. - Kaip sutariate su dabartiniu treneriu turku Kimetu Karamanu? - Darbiniai santykiai. Stengiuosi niekuomet neiti į artimus santykius su treneriu. Tiesiog vykdau nurodymus ir bandau savo darbą atlikti kuo geriau. Jei pradėsi bičiuliautis su treneriu, kiti žaidėjai ims kreivai žiūrėti. Geriau draugauti su jais (šypsosi).

Trumpai “PRIENŲ” TESTAS Šiandien 19 val. Kauno sporto halėje “Prienų” krepšininkai žais su Čekijos klubu Nimburko CEZ trečiąsias Europos taurės A grupės rungtynes. Prienų komandos sąskaitoje kol kas 1 pergalė ir 1 pralaimėjimas: LKL bronzos laimėtojai 85:72 nugalėjo Jeruzalės “Hapoel”, bet 57:84 pralaimėjo Kijevo “Budivelnik”. CEZ iškovojo dvi pergales - 91:78 įveikė “Budivelnik” ir 86:69 “Hapoel”. CEZ ekipoje pirmuoju smuiku griežia puolėjas Petras Benda, per rungtynes vidutiniškai pelnantis 17 taškų, atkovojantis 4,5 kamuolio ir pataikantis 71 proc. dvitaškių. 14,5 taško renkantis Lukašas Palyza per pirmąsias dvejas rungtynes pataikė net 9 tritaškius iš 10. Vojtiechas Hrubanas renka po 12,5 taško (70 proc. dvitaškių ir 50 proc. tritaškių).

T.DELININKAITIS Į UKRAINĄ Ukrainos vyrų krepšinio superlygoje dešimtąją vietą tarp keturiolikos ekipų užimantis klubas “Čerkaski Mavpy” (5 pergalės ir 8 pralaimėjimai) pasirašė sutartį su Tomu Delininkaičiu. Praėjusį sezoną T.Delininkaitis žaidė Kauno “Žalgiryje”, tačiau po sėkmingai pasibaigusių Lietuvos krepšinio lygos pirmenybių čempionų klubas nepratęsė sutarties su 190 cm ūgio krepšininku. 30-metis T.Delininkaitis iki šiol neturėjo komandos. Atakuojančio gynėjo ir įžaidėjo pozicijose galinčio rungtyniauti krepšininko sutarties su naujuoju klubu sąlygos neskelbiamos. Pasak Čerkasų klubo svetainės internete, komandos naujokas turėtų debiutuoti penktadienį rungtynėse su “Krivbasbasket” krepšininkais. 2007-2008 metų sezoną T.Delininkais rungtyniavo Mariupolio “Azovmaš” gretose ir

jevo komandoje “Budivelnik” per rungtynes vidutiniškai surinkdavo 17,3 taško ir atlikdavo 3,8 rezultatyvaus perdavimo. 2009-2010 metų sezoną lietuvis rungtyniavo Ispanijoje, Mursijos klube “Murcia” (vid. - 7,6 tšk.), o 2010 metais - Graikijoje (Salonikų PAOK; 10,3 tšk.).

JOKOHAMOS MARATONAS

Po sezono be klubo likęs T.Delininkaitis ką tik pasirašė sutartį su Ukrainos “Čerkaski Mavpy”. LŽ archyvo nuotrauka

vidutiniškai Ukrainos superlygoje per mačą pelnydavo daugiau nei 10 taškų bei atkovodavo 2,4 kamuolio. 2008-2009 metų sezoną gynėjas dar sėkmingiau žaidė Ki-

Jokohamoje vykusiame moterų maratono bėgime penkiolikta finišavo Živilė Balčiūnaitė. Ji 42 km 195 m distanciją įveikė per 2 valandas 37 minutes bei 59 sekundes. Maratono nugalėtoja tapo Kenijos stajerė Lydia Cheromei (2:23:07). Ji aplenkė japonę Mizuho Nasukawą (2:26:42), portugalę Marisą Barros (2:26:51) ir Latvijos bėgikę Jeleną Prokopčiuk (2:26:55). Jokohamos maratoną iš viso baigė 82 bėgikės.

LKF TAURĖ Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės vyrų turnyro IV etapo rungtynėse Lietuvos krepšinio lygoje žaidžiantis Panevėžio “Lietkabelis” namie 89:80 (25:15, 23:20, 27:21, 14:24) įveikė Nacionalinės krepšinio lygos dalyvę Jonavos “Triobet” ekipą. Nugalėtojams net šeši krepšininkai pelnė dviženklį taškų skaičių: Kasparas Ciprusas 16, Tauras Jogėla 15, Karolis Babkauskas 14, Kasparas Vecvagaras 11, Adomas Drungilas ir Mindaugas Kupšas - po 10. Jonavos komandoje rezultatyviausiai rungtyniavo Vytautas Kružikas (18 tšk.), Henrikas Vorotnikovas (14 tšk.) ir Rytis Juknevičius (10 taškų). V taurės turnyro etape “Lietkabelio” krepšininkai susitiks su praėjusio sezono LKL pirmenybių bronzos medalininku “Prienų” klubu. BNS, LŽ


14

2012 11 21 Lietuvos žinios

Kultūra ir menas

Paskutinį kartą

“Graikas Zorba” iškeliauja Nedaug trūko iki šimtojo spektaklio. Poryt, lapkričio 23-iąją, “Graikas Zorba”, Mikio Theodorakio baletas, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) bus rodomas 97-ąjį ir paskutinį kartą. Teatras nusprendė atsisveikinti su šiuo vienu populiariausių savo kūrinių. AUDRIUS MUSTEIKIS

P

rieš premjerą, 1998-ųjų balandį, dirigentas Martynas Staškus tikino: “Akimirkai kvėptelsime gaivaus Graikijos sodų, kalnų ir saulėtos jūros oro. Pažinsime liaudies dainos koloritą, kuri atskleidžia tikrą jausmą - mylėti.” Žiūrovams tai patiko. “Graikas Zorba” - nuolatiniai anšlagai ir daug autobusų prie teatro. Puikiai griežiantis orkestras, suprantama muzika, visada įspūdingai dainuojantis choras, vykę operos solistės Laimos Jonutytės intarpai, pasakojama jaudinama istorija, mėgstami šokėjai, sirtakio siautulys ir spektaklis po spektaklio - bisų scenos: ošiant ovacijoms Zorba ir Džonas dar keletą kartų rodo baleto triukus. Per “Graiką Zorbą” ir mūsų santūri publika atrodydavo pietietiškai temperamentinga, džiugi ir laiminga.

Siela didelė ir paprasta Baleto choreografas statytojas Lorca Massine’as (Leonidas Miasinas jaunesnysis), garsaus rusų šokėjo ir choreografo Leonido Miasino sūnus. Remdamasis žinomo rašytojo Niko Kazantzakio kūriniu jis pats parašė libretą. L.Massine’as, “tikrasis Zorba”, yra šokęs ir Vilniaus scenoje. “Graikas Zorba” sukurtas festivalio “Arena di Verona” užsakymu 1988 metais. Tada titulinį vaidmenį atliko legendinis rusų šokėjas Vladimiras Vasiljevas, “geriausias Zorba”. Iškart milžiniškas pasisekimas - pirmus penkis spektaklius pamatė daugiau nei šimtas tūkstančių žiūrovų. Zorba - simbolis. Gyvenimo džiaugsmo, laisvės ir laimės siekių. Savo filosofiją atradęs Zorba - impulsyvus ir aistringas, likimo smūgius atremiantis nenuilstamu gyvybingumu. Kaip rašė N.Kazantzakis, jo siela didelė ir paprasta, dar suaugusi su motina žeme. Pasak L. Massine’o, Zorbos širdis plaka kiekvieno krūtinėje. Štai kaip choreografas statytojas pristatė kitus veikėjus. Marina - graži jauna našlė, nenorinti atsisakyti gyvenimo džiaugsmo. Džonas - jaunas intelektualas iš Vakarų, pavergtas senųjų kaimo papročių žavesio ir primityvios Zorbos filosofijos gaivalingumo. Madam Hortans - senstelėjusi subretė, gyvenanti prisiminimais apie praėjusias dideles meiles, atgyjančias sutikus Zorbą. Tokie veikėjai, kuriantys aistrų ir emocijų žaismo pasaulį. Kaip ir M.Theodorakio muzika, tradiciška ir šiuolaikiška, įtaigi ir galinga. Spalvingas Zorba buvo puikus Voldemaro Chlebinsko vaidmuo. Juo artistiškasis solistas ir atsisveikino su scena. “Džiaugiuosi, kad dabar galėjau padėti parengti šią partiją jaunam imliam šokėjui Andriui Žužžalkinui, - sakė V.Chlebinskas LŽ. Neslėpsiu, kai ką jis daro geriau už mane.” Bene ilgiausiai LNOBT scenoje Zorbą šoko techniškasis Aleksandras Molodovas. Marinos vaidmenį sukūrė Eglė Špokaitė, Živilė Baikštytė, Rasa Taučiūtė, pastaruoju metu šią partiją šokdavo Margarita Verigaitė. Džonų galerijoje - Mindaugas Baužys, Raimundas Maskaliūnas, paskui tai buvo įdomus Nerijaus Juškos vaid-

Tradicijoms ištikima vieninga kaimo bendruomenė ir laisvas kaip vėjas Zorba.

/ Martyno Aleksos ir Michailo Raškovskio nuotraukos

“Dabar atsisveikiname, o po kurio laiko galbūt vėl pasisveikinsime. Geri kūriniai nemiršta.”

Džono (N.Juška) eilė parodyti, ką sugeba. muo. Jam ir Aurimui Paulauskui gavus traumas, Džoną teko parengti Antonui Piastechinui, dar kiek vėliau ir Igoriui Zaripovui. Teatrą iš keblios padėties porą sykių yra gelbėjęs kviestinis solistas iš Lenkijos Maksimas Vojtiulas.

Dar vyks gastrolių “Beveik keturiolika metų rodomas spektaklis senstelėjo choreografijos požiūriu, nors neseniai įvesti nauji atlikėjai suteikė jam gaivumo, - LŽ sakė LNOBT baleto direktorė Rūta Railaitė-Butvilienė. - Galbūt šis atsisveiki-

Marinos (E.Špokaitė) ir Džono (M.Baužys) duetas.

nimas bus tik padėjimas į stalčiuką, o po pertraukos teks imtis atnaujinimo darbų.” Neseniai LNOBT baleto trupė gastroliavo Bonoje (Vokietija), rodė tris “Bajaderes” ir vieną “Zorbą”, po kurio publika švilpė ir trypė iš pasitenkinimo. Labai gražių žodžių su-

Zorba - techniškasis A.Molodovas.

laukė A.Žužžalkinas. Gali būti, kad per gastroles “Graiką Zorbą” dar teks rodyti. Vienas įspūdingiausių “Graiko Zorbos” spektaklių LNOBT scenoje buvo 2001 metų gruodžio 1 dieną. Dalyvavo dvi kviestinės žvaigždės: Zorbą šoko Irekas Muchamedovas (Didžioji Britanija), Džoną - Igoris Yebra (Ispanija), Mariną - E.Špokaitė, Jorgą - A.Molodovas, Madam Hortans - Ž.Baikštytė, pirmą kartą dainavo operos solistė Laima Domikaitė, dirigavo M.Staškus. Efektingos ir ilgos buvo bisų scenos - kaitinami publikos ir muzikos rungėsi trys vyrai: Jorgas, Džonas ir Zorba. Lapkričio 23 dienos spektaklyje Zorbą įkūnys A.Molodovas, Džoną A.Paulauskas, Mariną - M.Verigaitė, Jorgą - Aurelijus Daraškevičius, Madam Hortans - Ž.Baikštytė. Dalyvaus operos solistė L.Jonutytė. Prieš paskutinį spektaklį maestro M.Staškus prisipažino, kad truputį liūdna atsisveikinti su žiūrovų taip mėgstamu spektakliu. “Ne mes jį laikėme repertuare, o publika”, - sakė dirigentas. “Taip, žiūrėti ir klausyti yra lengva, - atrėmė jis priekaištus dėl “lengvumo”. O atlikti tiek orkestrui, tiek šokėjams gana sudėtinga. Išlaikyti graikišką koloritą, ugnį, temperamentą, nuotaiką.” “Tai kūrinys plačiajai auditorijai, ne tik melomanams, profesionalams. Traukiantis ir tuos, kurie nedažnai lankosi teatre, vadinasi, atliekantis edukacinį darbą. Dabar atsisveikiname, o po kurio laiko galbūt vėl pasisveikinsime. Geri kūriniai nemiršta, kaip ir tas sirtakis”, - kalbėjo M.Staškus. Per itin audringus bisus jis pats leisdavosi šokti, prie dirigento pulto pastatęs pirmąjį smuiką.


16

2012 11 21 Lietuvos žinios

Trasa

Netikėtas rezultatas padidino intrigą

Po treniruočių Ostino trasoje atrodė, kad pergalė Sebastianui Vetteliui ranka pasiekiama. Tačiau per lenktynes jis nesugebėjo taip akivaizdžiai atsiplėšti nuo varžovų. Čempiono titulą ginantis vokietis turėjo pripažinti “McLaren” ekipą besirengiančio palikti L.Hamiltono pranašumą, o Fernando Alonso iš “Ferrari” pavyko užimti trečiąją vietą.

kamai šeštąją ir septintąją vietas, pademonstravo ne vieną žiūrovų žvilgsnius traukiantį manevrą. Varžybų pradžioje K.Raikkonenas, sekdamas paskui Nico Hulkenbergą iš “Force India”, aplenkė M.Schumacherį. Iš paskos atlėkęs R.Grosjeanas vienu metu aplenkė juos abu, bet nesuvaldė bolido ir išlėkė iš trasos. Dėl tokios nesėkmės sportininkas iškart nėrė į techninės priežiūros zoną pasikeisti sugadintų padangų ir nusirito į 22-ąją vietą. Tačiau paskui jis nesunkiai susigrąžino prarastas pozicijas ir visiems pademonstravo, ką galėjo pasiekti, jei nebūtų pasikarščiavęs. N.Hulkenbergas liko aštuntas. Devintąją ir dešimtąją vietas užėmė taip pat aktyviai tarpusavyje kovoję “Williams” pilotai Pastoras Maldonado ir Bruno Senna.

Taktinis žaidimas

Čempionas dar neaiškus

Prieš prasidedant lenktynėms tokių rezultatų kažin ar kas tikėjosi. S.Vettelis visą “Grand Prix” (GP) savaitgalį buvo nepaprastai greitas ir per kvalifikacinį važiavimą nesunkiai laimėjo pirmąją starto poziciją. Vienintelis jo varžovas dėl F-1 čempiono titulo F.Alonso kvalifikacijos varžybose užėmė tik devintąją vietą. Tačiau ispanui labai pasisekė, nes už pavarų dėžės keitimą penkių pozicijų baudą gavo Romainas Grosjeanas. Taip F.Alonso atsidūrė aštuntas. Dar vieną poziciją jam dovanojo “Ferrari” ekipa, nusprendusi paaukoti geriau pasirodžiusio antro lenktynininko Felipe Massos rezultatą, - komanda pranešė nutarusi keisti brazilo bolido pavarų dėžę. Už tai lenktynininkas gavo penkių starto pozicijų baudą ir buvo nustumtas į 11 vietą, o F.Alonso galėjo startuoti septintas.

F-1 lenktynėms pritaikyta Ostino trasa baigta rekonstruoti tik šiemet. Po penkerių metų pertraukos ji vėl grąžinta į F-1 tvarkaraštį ir JAV GP varžybas. Žymiausio lenktynių trasų architekto Hermano Tilke’s kūrinys - lyg kitų geriausių trasų mišrainė. Kalnuotoje vietovėje įrengto žiedo posūkiai atkartoja Silverstouno, Hokenheimo, Interlagoso ir kitų žinomų trasų ruožus. Nors iš pradžių toks sprendimas atrodė rizikingas, po varžybų dauguma dalyvių gyrė trasą kaip labai įdomią. Jie turėjo daug progų lenkti, o pirmąją ir antrąją vietas užėmusius sportininkus skyrė vos 0,67 sekundės. Po JAV GP “Red Bull” komanda jau užsitikrino čempionės titulą konstruktorių įskaitoje, bet kova dėl brangiausio apdovanojimo lenktynininkų įskaitoje pasiekė didžiausią įtampą. S.Vettelis savo persvarą padidino trimis taškais, tad lenkia F.Alonso 13 taškų, tačiau ispanas dar turi galimybių tapti F-1 čempionu. Jam tik reikėtų laimėti paskutinį F-1 etapą ir tikėtis, kad S.Vettelis užims penktąją arba dar žemesnę vietą. Jeigu vokietis per kitas lenktynes išvis nepelnytų taškų, F.Alonso būtinai turėtų pasiekti finišą ne vėliau negu trečias. Tokios ispano galimybės atrodo labai trapios, ypač turint omenyje, koks greitas yra “Red Bull” bolidas. Tačiau “Ferrari” lyderį visą sezoną lydėjo neįtikima sėkmė, todėl šį savaitgalį vyksiančiame paskutiniame F-1 etape, Brazilijos GP, galime sulaukti staigmenos.

ILONA STAŠKUTĖ

“Formulės-1” (F-1) lenktynės visiškai naujoje Ostino trasoje nenuvylė nei sportininkų, nei žiūrovų - po įtemptų varžybų pergalę šventė Lewisas Hamiltonas. Tačiau kas taps čempionu, paaiškės tik per paskutinį sezono etapą.

Ant apdovanojimų pakylos sportininkai puošėsi kaubojiškomis skrybėlėmis ir nerūpestingai laistėsi šampanu, tačiau prieš paskutines lenktynes jų laukia didelis nerimas. / AFP/Scanpix ir Reuters/Scanpix nuotraukos biau dulkėtos trasos pusės. Todėl S.Vettelis lengvai išlaikė pirmąją poziciją, o jo komandos draugas Markas Webberis aplenkė L.Hamiltoną ir kurį laiką buvo antras.

Padėjo varžovo bolido gedimas Keturi lyderiai važiavo labai panašiu greičiu, tuo metu penktojoje vietoje likęs Michaelis Schumacheris iš “Mercedes” tik padarė F.Alonso pa-

S.Vettelis savo persvarą padidino trimis taškais, tad bendrojoje įskaitoje lenkia F.Alonso 13 taškų, tačiau ispanas dar turi galimybių tapti F-1 čempionu. Nors ispano padėtis šiek tiek pagerėjimo, niekas nesitikėjo iš jo gero pasirodymo, nes daugybė varžovų tiek per treniruotes, tiek per kvalifikacinį važiavimą lenkė F.Alonso. Tačiau vos įsižiebus žaliai šviesai jis šovė į priekį ir kaipmat atsidūrė ketvirtas. Tiesa, dauguma sportininkų, pradėjusių lenktynes iš dešinės pusės (nelyginės starto pozicijos) įsibėgėjo anksčiau už kolegas, startavusius iš kairės, la-

slaugą - lėtai risdamasis žemyn jis užlaikė kitus sportininkus ir taip leido ispanui nemąstyti apie gynybą. Dar labiau S.Vettelį saugojo M.Webberis, net atrodė, kad dviguba “Red Bull” pergalė jau garantuota. Tačiau netrukus M.Webberio bolido greitis krito, jį aplenkė L.Hamiltonas, o po 12 ratų australas visiškai sustojo dėl automobilio gedimo. F.Alonso pakilo į trečiąją vietą. Tuo metu L.Hamiltoną

ir S.Vettelį skyrė mažiau negu sekundė, bet britui vis nesisekė aplenkti varžovo. Galiausiai jam teko atidėti planus ir važiuoti į techninės priežiūros zoną. Kai daugelis sportininkų pasikeitė padangas, L.Hamiltonas vėl ėmė gaudyti S.Vettelį. Jis intensyviai spaudė vokietį bemaž 20 ratų, kol šis, lenkdamas visu ratu atsiliekantį Narainą Karthikeyaną iš HRT, šiek tiek sumažino greitį. L.Hamiltonas tuo pasinaudojo ir gražiu manevru įsiveržė į priekį. Britas nesugebėjo daug nutolti nuo S.Vettelio, bet išlaikė pirmąją poziciją iki pat galo. Vokietis liko antras, o už jo finišavo F.Alonso.

Kolegų peštynės Kol lyderiai varžėsi dėl prizinių vietų, jiems už nugarų taip pat vyko įdomūs dalykai. F.Massa, nors ir paaukojęs šeštąją starto poziciją komandos draugo naudai, nenuleido rankų. Jis startavo gerai ir iškart pakilo į septintąją vietą, o paskui aplenkė keletą varžovų ir lenktynes baigė ketvirtas. Penktas finišavęs “McLaren” ekipos narys Jensonas Buttonas varžybas pradėjo labai nesėkmingai. Jis

L.Hamiltonas itin karštai džiaugėsi laimėjimu, lyg nujausdamas, kad pasibaigus šiam sezonui pergalių “Mercedes” ekipoje jam teks laukti labai ilgai. buvo nukritęs net į šešioliktąją poziciją, bet vėliau įspūdingai aplenkė ne vieną varžovą ir lenktynių pabaigoje jau vijosi F.Massą. “Lotus” atstovai Kimi Raikkonenas ir R.Grosjeanas, užėmę atitin-

Į “Dakarą” - su ambicijomis ILONA STAŠKUTĖ

Sunkiausią pasaulyje lenktynių trasą šįkart pasiryžo įveikti trys lietuviai - automobilių klasėje startuosiantis Benedikto Vanago ir Sauliaus Jurgelėno ekipažas bei motociklininkas Gintautas Igaris. Ralio varžybų dalyvis ir organizatorius B.Vanagas su S.Jurgelėnu į Pietų Amerikoje vyksiančias ištvermės lenktynes susiruošė pirmą kartą, bet jie nestokojo nei ambicijų, nei optimizmo. Pagrindinis ekipažo tikslas šįmet - pasiekti finišą. Tačiau per kitus artimiausius penkerius metus lenktynininkai tikisi pasivyti lyderius. “Pirmą kartą nebandysime parodyti daugiau negu sugebame,

bet tai nereiškia, kad nekovosime dėl pozicijų. Jei viskas klostysis pagal planą, ketiname būti tarp 20 greičiausių automobilių įskaitos dalyvių”, - kalbėjo B.Vanagas. Jo manymu, tokie tikslai realūs, nes Aurelijus Petraitis prieš keletą metų panašiu automobiliu buvo užėmęs 25 vietą bendrojoje įskaitoje. Patys sportininkai irgi ne kartą dalyvavo trumpesnėse, bet ne mažiau sudėtingose “Šilko kelio” varžybose. Patobulintu “OSCar 03” automobiliu važiuosiantys ekipažo “General Financing - Autopaslauga” nariai patvirtino, kad jų planas šturmuoti “Dakaro” ralį ilgalaikis. B.Vanagas ir S.Jurgelėnas ketina dalyvauti šiose lenktynėse kasmet ir po penkerių metų būti tarp penkių greičiausių ekipažų. Varžybų dienomis lietuvių tandemą lydės visa mechanikų koman-

da su techninės pagalbos sunkvežimiu, kuriuo atsarginių detalių bus gabenama mažiausiai tiek, kiek jų sumontuota automobilyje. Motociklininkų įskaitoje startuosiančiam G.Igariui šis “Dakaras” bus jau antras. Sportininkas teigė, jog šįsyk į Pietų Ameriką važiuoja kur kas geriau pasiruošęs, nors jo biudžetas daug kuklesnis. Pernai 81 vietą tarp 178 startavusių motociklininkų užėmęs lietuvis vylėsi pakilti nors viena pozicija, tačiau kaip trokštamą laimėjimą jis įvardijo geriausiųjų penkiasdešimtuką. Sausio 5-20 dienomis “Dakaro” ralis Pietų Amerikoje vyks jau penktą kartą. Šiemet maratonas ir vėl apims tris šio žemyno valstybes Argentiną, Peru ir Čilę. Jo dalyviams teks įveikti maždaug 8000 km maršrutą.

B.Vanagas (kairėje), S.Jurgelėnas ir G.Igaris nusiteikę įveikti sunkiausią pasaulyje lenktynių maratoną. / Romo Jurgaičio nuotrauka


2012 11 21 Lietuvos žinios

Trasa

17

Verčiau renkasi baudą, nei moka už vietą ILONA STAŠKUTĖ

FAKTAI

Ir didmiesčiuose, ir mažesniuose miestuose daugiabučių namų kiemus bjauroja šaligatviuose ir ant žolės palikti automobiliai. Vairuotojai dievagojasi neturintys kur daugiau statyti mašinų, nors mokamose aikštelėse vietų netrūksta.

Vietos trūksta pusei Utenos miesto seniūnijos duomenimis, vietų trūksta beveik pusei mieste registruotų automobilių. Šie duomenys aktualūs ir kitiems miestams, nes gyventojų ir jų turimų automobilių kiekio proporcija bei daugiabučių namų kiemų dydis panašūs visoje Lietuvoje. Seniūnijos duomenimis, Utenoje yra apie 32 tūkst. gyventojų, mieste registruoti 17 775 lengvieji automobiliai ir 635 motociklai, taigi vienam gyventojui tenka po 0,575 transporto priemonės. Mieste yra 286 daugiabučiai gyvenamieji namai, juose gyvena 9512 šeimų (apie 26 tūkst. gyventojų). Seniūnijos manymu, jie turi apie 11,5 tūkst. automobilių. Mieste yra 19 garažų savininkų bendrijų, jose yra 4168 vietos automobiliams laikyti, bet atmetus apie 10 proc. verslui skirtų garažų automobiliams lieka 3767 vietos. Prie daugiabučių namų yra 41 276 m2 automobilių stovėjimo aikštelių, pagal normas jose telpa 2064 automobiliai, nors, seniūnijos manymu, žmonės sugeba sutalpinti apie 2500 mašinų. Taigi iš viso Utenoje yra 6267 vietos automobiliams statyti, o likę daugiau nei 5 tūkst. automobilių nusėda gatvėse, pievose ir kitose vietose.

Europos miestų gyventojai jau atprato nuo automobilių. Nenorintieji vargti spūstyse, mokėti didžiulių pinigų už automobilio statymo vietą ir sukti kelių ratų aplink kvartalą, kol ras, kur apskritai mašiną padėti, jau iškeitė automobilius į kitas transporto priemones. Tačiau lietuviai vis dar neįsivaizduoja gyvenimo be mašinos, o turėti jų net kelias laikoma prestižu. Tačiau mokėti už garažus ar aikšteles tautiečiai vis dar vengia - juk pigiau ir patogiau privažiuoti prie pat durų, o jei vietos nėra, jos drąsiai randama šaligatviuose, pievelėse ar vaikų žaidimų aikštelėse.

Nuolatiniai “klientai” Automobilius statančių šaligatviuose ar ant žolės daugiabučių namų kiemuose jau tiek daug, kad didmies-

Kai kurie vairuotojai ne tik stato automobilius pievelėje, bet ir įsigudrina teritoriją “privatizuoti”. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

kos skyriaus vedėjo pavaduotojas Andžejus Dinikis atskleidė, kad per mėnesį Vilniuje nubaudžiama apie 500 pažeidėjų, tarp jų būna ir ne vieną

Per mėnesį Vilniuje nubaudžiama apie 500 pažeidėjų, tarp jų būna ir ne vieną kartą baustų asmenų. čiuose policijos užduotį bausti tokius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjus perėmė savivaldybių Viešosios tvarkos skyriai. Neseniai už automobilio statymą šaligatvyje įkliuvusi Daiva LŽ papasakojo apie savo apsilankymą Vilniaus savivaldybėje ir stebėjosi didžiuliais nubaustųjų srautais. “Kai pamačiau prie mašinos stiklo prilipintame kvietime, kad man į savivaldybę reikia atvykti tik po savaitės, labai nustebau, norėjau kuo greičiau atsiskaityti ir nusiraminti. Bet atvykusi supratau, kodėl reikėjo laukti kabinetas buvo pilnas žmonių, o keli dar laukė koridoriuje”, - tvirtino mergina. Ji užsiminė girdėjusi darbuotojų pašnekesį, esą ir taip stengiamasi kuo atlaidžiau žiūrėti į pažeidimus, suprasti žmones, bet vis tiek nematyti pažeidėjų srauto pabaigos. Daiva spėjo, kad gal dėl kažkokių priežasčių pažeidėjų padaugėjo, bet, pasirodo, sostinėje jų nuolat užfiksuojama be galo daug. Viešosios tvar-

kartą baustų asmenų. Nebylų kaimynų karą išduoda ir tai, kad yra keli aktyvūs žmonės, kurie vis siunčia nuotraukas, keli apie pažeidimus nuolat praneša telefonu.

Kultūrinės vietos - nė motais Pasak A.Dinikio, blogiausia padėtis senamiestyje. “Čia taisyklės dažniau pažeidžiamos dėl to, jog vairuotojas nenori mokėti ar nenori toliau eiti, bet ne dėl to, kad trūksta vietos”, - tvirtino jis. Ir kauniečiai pastebėjo, kad vairuotojai itin įžūlūs istorinėse miesto vietose. Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos tarnybos vedėjas Rimas Sidera teigė, kad atsiranda net gudručių, paliekančių automobilius Laisvės alėjoje. Taip dažniausiai elgiasi gyventojai arba tik pėstiesiems skirtoje alėjoje veikiančių parduotuvių darbuotojai, turintys leidimus įvažiuoti į valstybės saugomą teritoriją. R.Sidera pabrėžė, kad toks leidimas leidžia tik pervažiuoti, ir tai tik ribotu metu,

o ne statyti automobilį Laisvės alėjoje. “Visi nori privažiuoti kuo arčiau prie savo butų, po langais pasistatyti mašinas. Mokamose aikštelėse yra daugybė vietų, ten pasistačius tikrai nereikės mokėti baudų”, - aiškino pašnekovas. Vilniuje ir Kaune mėnesiui išsinuomoti vietą automobiliui saugojamoje aikštelėje kainuoja 50-80 litų, bet gyventojai vis tiek mieliau rizikuoja susimokėti šiuos pinigus kaip baudą.

Problemų nuojauta Didžiųjų miestų gyventojai su pavydu žvalgosi į mažesnius miestus, kur eismas ne toks intensyvus ir automobilių, atrodo, ne tiek daug, tačiau ir juose jau jaučiamos problemos užuomazgos. Telšių rajono savivaldybės Statybos ir urbanistikos skyriaus projektų vadovas Gintautas Lukauskas pat-

reikalais atvykus į miestą niekuomet ne problema, šiek tiek vietų trūksta tik daugiabučių gyventojų automobiliams. G.Lukauskas pažymėjo, kad vėlai iš darbo grįžtantiems vairuotojams kartais pristinga vietos pastatyti mašiną, bet tai tik kai kurių daugiabučių kiemų problema. Dauguma tokių namų Telšiuose, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, statyti maždaug aštuntąjį ir devintąjį dešimtmetį, todėl aikštelės jų kiemuose suprojektuotos gerokai mažesniam skaičiui automobilių, nei šiais laikais paprastai jų turi gyventojai.

Atidžiai stebi Vis dėlto Telšiuose policijos pareigūnai dirba ne mažiau uoliai nei didmiesčiuose. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Analizės ir administracinės veiklos grupės vyresnysis specialistas Ramūnas Stasiulis LŽ sakė, kad per mėnesį apskrity-

Atsiranda net gudručių, paliekančių automobilius Laisvės alėjoje. virtino, kad Žemaitijos sostinėje vairuotojams gerokai lengviau rasti kur palikti automobilį nei didmiesčiuose. “Vis dėlto tai ne Vilnius ar Kaunas. Miestas gana gerai pritaikytas automobiliams”, - tvirtino pašnekovas. Pasak jo, pasistatyti automobilį prie parduotuvės ar kitais

je įkliūva nuo 20 iki 80 ne pagal taisykles automobilį pastačiusių vairuotojų. “Kartais sulaukiame anoniminių skambučių apie pažeidimus daugiabučių kiemuose. Jei atvažiuojame, ir randame viso namo gyventojų automobilius šaligatvyje, tai jau vienu kartu apie 10-15 pažeidimų”, -

aiškino pašnekovas didelio skirtumo priežastis. G.Lukauskas patvirtino, kad Telšiuose automobilių daugėja. Dėl to rajono savivaldybė jau ėmė rengti galimybių studiją eismui gatvėse tvarkyti, tačiau įrengti daugiau stovėjimo vietų greta daugiabučių namų neketinama. “Net jei norėtume plėsti aikšteles, nelabai yra vietos. Šalia daugiabučių yra žalių vejų ir vaikų žaidimo aikštelių, bet negalime jų naikinti. Vietos padaugėtų 5-6 automobiliams, bet kiemo vaizdas gerokai pablogėtų”, - aiškino G.Lukauskas. Utenos rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Evaldas Rimas taip pat patvirtino, kad miestas nujaučia artėjančias didmiesčių problemas. “Vietą automobiliui rasti čia tikrai ne taip sunku kaip Vilniuje, bet vėliau grįžus iš darbo jau gali būti problemiška”, - tvirtino jis. Pasak pašnekovo, rajono savivaldybė planuoja rengti teritorinius planus, įvertinti esamas aikšteles ir ieškoti galimybių ištaisyti sovietmečio klaidas.

LŽ testas: atostogos Italijoje ILONA STAŠKUTĖ

Mažųjų “Fiat 500” jau pagaminta daugiau nei milijonas, taigi pasinaudojęs sėkminga koncepcija italų gamintojas išleido gerokai didesnę modelio versiją 500L. Jį LŽ ir išbandė. “Fiat 500L” kėbulo linijos labai panašios į išskirtinio stiliaus pirmtaką, tačiau techniškai automobiliai turi mažai bendro. Naujasis modelis - tai ant “Fiat Punto” bazės pagamintas erdvus, aukštas vienatūris. 4,147 metrų ilgio, 1,784 m pločio ir 1,665 m aukščio automobilis už pirmtaką 60,1 cm ilgesnis,

15,7 cm platesnis ir 17,7 cm aukštesnis. Nuotraukose tokio didžiulio išmatavimų skirtumo nematyti, todėl automobilį išvydus tikrovėje jo dydis pribloškia, o vienatūriui neįprastas dizainas priverčia nevalingai šyptelėti. Dėl aukštos sėdynių padėties ir plačių langų lengva stebėti aplinką vairuojant, o užpakalinės sėdynės stumdomos kaip ir priekinės, todėl gali tilpti ir labai aukšti keleiviai. Be to, visos sėdynės lengvai transformuojamos į plokštumą, todėl į automobilį galima įtalpinti labai ilgą krovinį. Erdvės pojūtį dar labiau sustiprina stiklinis stogas. Jis sujungia mūsų klimatui būtiną praktiškumą su tik kabrioletams būdinga galimybe vairuojant žvilgtelėti į dangų. Deja, bandytame au-

tomobilyje nebuvo naujausios “Fiat” dizainerių idėjos - kavos aparato, planuojamo montuoti į Pietų Europai skirtus 500L automobilius. Gurkšnojant šviežią kavą ir žvelgiant pro skaidrų stogą net šalčiausią dieną būtų paprasta mintimis nusigauti į atostogas Italijoje. Tačiau grįžus į realybę automobilio žavesys kiek priblėsta. Rimtos technikos gerbėjus “Fiat 500L” sunku sužavėti. 1,4 litro darbo tūrio, 95 AG benzininis variklis su 127Nm prie 4500 aps./min. sukimo momentu gerokai per silpnas 1356 kg sveriančiam modeliui. Itin trumpos dvi pirmosios pavaros padeda automobilį greičiau išjudinti, bet įsibėgėti iki 100 km/h jam prireikia net 12,8 sekun-

“Fiat 500L” gerokai didesnis už savo pirmtaką, tačiau išlaikė garsiuosius itališko mažylio bruožus. / Reuters/Scanpix nuotrauka dės. Gamintojas planuoja šiam modeliui pasiūlyti dar du dyzelinius variklius, jie turėtų būti gerokai dinamiškesni.

“Fiat 500L” sužadina daug gerų emocijų, tačiau renkantis protu reikėtų bent palaukti galimybės išbandyti kitą variklį.


18

2012 11 21 Lietuvos žinios

Trasa

Asociacijos taikinyje - tranzito milijardai tojant svarbiausius transporto ir logistikos mazgus bei transporto jungtis pietinėje Baltijos regiono dalyje, taip pat ar pavyks užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą ir didesnį pasitikėjimą tarp partnerių išilgai Rytų-Vakarų transporto koridoriaus. - Susidaro įspūdis, kad Rytų-Vakarų transporto koridoriaus projektas gali buksuoti dėl skirtingų valstybių ekonominių ar net politinių interesų. Viena svarbiausių Rytų ir Vakarų transporto grandinės šalių yra Baltarusija. Ar politiniai interesai gali sugriauti gražią idėją? - Nepalankūs Baltarusijos ir Rusijos valdančių struktūrų politiniai sprendimai dėl Baltijos šalių jūrų uostų atžvilgiu gali tam tikram laikotarpiui sutrikdyti nusistovėjusius ir rinkos principais besiplėtojančius komercinius santykius tarp partnerių mūsų regione. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje dažniausiai randami racionalūs sprendimai. Mano nuomone, Rytų-Vakarų koridoriaus idėją vargu ar gali sugriauti vienos ar kitos valstybės politiniai intere-

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Kad Lietuva yra tranzito šalis, mūsų krašte žino ir jaunas, ir senas. Teiginį patvirtina statistika užsienio valstybėms ir kompanijoms mūsų valstybės teritoriją naudojant kroviniams pervežti kasmet sukuriama iki penktadalio bendrojo vidaus produkto. Tačiau Rytų-Vakarų transporto koridoriaus asociacijos (angl. East-West Tranport Corridor - EWTCA) prezidentas doc. Algirdas Šakalys įsitikinęs, kad Lietuvos kaip tranzito valstybės galimybės dar toli gražu neišnaudotos. Todėl, pasak EWTCA vadovo, jau dabar būtina dėti visas pastangas, kad gardaus kąsnio gabenant krovinius iš Vakarų į Rytus ir atgal neatimtų konkuruojančios valstybės.

Smarki kova dėl milijardų - Lietuvą labai vilioja projektas būti svarbia grandimi transporto koridoriuje tarp Rytų ir Vakarų. Jau daug metų kalbama, kad toks koridorius kuriamas. Kokios stadijos yra jo kūrimas? - Mūsų šalis deda visas pastangas, kad būtume konkurencingi kitų Rytų-Vakarų krypties transporto jungčių atžvilgiu ir efektyviai priimtume Azijos-Europos prekybos srautus. Suprantama, kai šnekama apie globalių prekybos srautų administravimą, vienos šalies pastangų nepakanka. Siekiant sėkmingai konkuruoti dėl globalių prekybos srautų, būtina turėti tarptautinį partnerių tinklą. Toks partnerystės tinklas yra formuojamas per EWTCA, kurios veikloje šiuo metu dalyvauja 37 partneriai iš 13 Europos ir Azijos šalių. Asociacija buvo įsteigta 2010-aisiais Europos Sąjungos (ES) regioninio bendradarbiavimo “Interreg” programos EWTCII projekto rengėjų iniciatyva, jos tikslas - stiprinti pietinės Baltijos jūros subregiono transporto mazgų ir tinklų potencialias galimybes efektyviau tarnauti regiono

A.Šakalys teigia, jog praradus pozicijas EWTCA niekas negalėtų garantuoti, kad Klaipėdos jūrų uostas ar “Lietuvos geležinkeliai” išliks svarbiausi žaidėjai pietinio Baltijos subregiono Rytų-Vakarų transporto koridoriuje. poreikiams ir tranzito per jį plėtrai. Šiandien pietinės Baltijos jūros regiono dalies transporto koridorius administruoja 2,3 proc. apimties RytųVakarų prekybos srautus. Jų visų bendra vertė, 2010-ųjų duomenimis, sudarė 552 mlrd. eurų, arba 1 trln. 904,4 mlrd. litų. EWTCII projekto ekspertų vertinimu, 2030 metais šio koridoriaus rinkos dalis turėtų išaugti iki 5 proc., 2050-aisiais - iki 10 proc., arba 759 mlrd. litų. Ir jų didžioji dalis galėtų atitekti Lietuvai. Žinoma, jeigu mus lydės sėkmė dirbant EWTCA ir kitose organizacijose. Ir ne šiaip dirbant, o Vyriausybės lygiu.

Skirtingos politinės sistemos - ne kliūtis - Turime daug konkurentų. Europos Šiaurėje norima tokį pat koridorių nu-

tiesti per Suomiją ir Rusiją, Europos Pietuose - per Bulgariją ir Turkiją, dabar prekės iš Kinijos į Vakarų Europą ir atgal plukdomos laivais Atlanto bei Indijos vandenynais. Kokios mūsų galimybės įsiterpti tarp tų projektų? - Sutinku, kad konkurencija dėl globalių prekybos srautų administravimo yra didelė ir aštri. Turiu informacijos, kad ieškant pačių racionaliausių maršrutų vežti prekes iš Azijos į Europą per pastaruosius ketverius metus buvo išbandyta arti dvidešimties skirtingų transporto jungčių. Kita vertus, turiu pastebėti, kad mes kartu su partneriais iš Skandinavijos į šią rinką jau įsiterpėme - kalbu apie jau minėtą labai kuklią 2,3 proc. dydžio iš beveik 2 trln. litų rinkos dalį. Ateities perspektyvos labai priklausys nuo to, ar mus lydės sėkmė harmoningai plė-

mė asociacijos veiklą, aktyviai dalyvavo svarbiausiuose renginiuose. Tuo labiau neįsivaizduoju, kaip be šių institucijų paramos būčiau galėjęs asmeniškai pristatyti EWTCA Baltarusijos, Kinijos, Švedijos ir Ukrainos transporto ministrams. Lietuvos valdžios struktūrų parama bus reikalinga ir ateityje. EWTCA, kaip daugelyje kitų tarptautinių struktūrų, nuolat vyksta vidiniai procesai, ypač dėl įtakos asociacijos valdymui. Jeigu dėl kažkokių priežasčių prarastume turimas pozicijas asociacijoje, niekas negalėtų garantuoti, kad Klaipėdos jūrų uostas ar bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” galėtų išlikti svarbiausiais žaidėjais pietinio Baltijos subregiono RytųVakarų transporto koridoriuje.

Nuo kiekybės - prie kokybės - Kokius svarbiausius darbus plėtodama koridorių EWTCA jau nuveikė ir ką užsibrėžusi nuveikti ateityje? - Didžiuojamės, kad per pirmus porą metų pavyko suformuoti 37 partnerių tinklą, jie suinteresuoti vežti kro-

“Ieškant racionaliausių maršrutų gabenti prekes iš Azijos į Europą per pastaruosius ketverius metus buvo išbandyta arti dvidešimties skirtingų transporto jungčių.” sai. Be to, iki šio laiko ir Baltarusijos transporto ministerijos, ir komercinių struktūrų pozicija koridoriaus atžvilgiu buvo dalykiška bei racionali.

Valdžios parama gyvybiškai būtina - EWTCA neabejotinai yra viena iš svarbiausių Rytų-Vakarų koridoriaus projekto variklių. Sulaukiate paramos ir iš ES. Tačiau susidaro įspūdis, kad asociacijos beveik neremia Lietuvos Vyriausybė. Galbūt mūsų valdžia netiki projekto ateitimi? - Tikrai negaliu sutikti su jūsų teiginiu. Tiek Susisiekimo, tiek Užsienio reikalų ministerija pagal galimybes rė-

vinius pietinės Baltijos jūros dalies Lietuvos transporto mazgais ir tinklais. Antra, Lietuvos transporto sistema, kaip sudėtinė Rytų-Vakarų transporto koridoriaus dalis, buvo pristatyta 18-oje tarptautinių transporto konferencijų ir forumų Europoje, Azijoje bei JAV. Tai buvo kiekybinės plėtros etapas. Dabar pereinama prie kokybinio - bus stiprinamas bendradarbiavimas tarp EWTCA partnerių, toliau katalizuojant inovacinius sprendimus ir plėtojant globalų transporto koridorių. Konkrečius sprendimus dėl EWTCA veiklos 2013 metams asociacijos Taryba priims gruodžio 3 dienos posėdyje Vilniuje.

“Lamborghini” pėdsakas dingsta Lietuvoje Atkelta iš

• 1 p.

Pasak “Latvijas Krajbanka” bankroto administratorės audito bendrovės “KPMG Baltics” atstovo Oskaro Firmanio, automobilį įsigijusi įmonė ketina jį parduoti ne Latvijoje. Tiems, kurie dalyvavo aukcione, reikėjo sumokėti 10 proc. pradinės mašinos kainos. Be laimėtojo, aukcione varžėsi dar vienas potencialus pirkėjas. Ekspertų vertinimu, juodos spalvos “Lamborghini Gallardo” pirkėjui labai pasisekė. Teigiama, jog tokio bolido kaina turėjo būti bent puse milijono litų didesnė. Prieš kelias dienas Latvijos ekonomikos portalas Biznews.lv įvardijo ir mašinos pirkėją - neva tai Lietuvoje registruota automobilių perpardavimu užsiimanti UAB “Averta”. Ir štai čia prasidėjo detektyvas. LŽ duomenimis, mūsų šalyje dabar veikia viena “Averta”. Antra bendrovė, turėjusi tokį patį pavadinimą, jau bankrutavo. Pirma įmonė registruota Alytuje, antroji buvo Panevėžyje. LŽ dienraščiui pavyko susisiekti su pastarosios bendrovės savininku Broniumi Januška, tačiau šis dievagojosi apie “Lamborghini Gallardo” girdintis pirmą kartą. “Tuo metu, kai dirbome, iš tikrųjų perpardavinėjome mašinas. Ta-

čiau šiais metais “Averta” buvo išbraukta iš įmonių registro kaip bankrutavusi. Nutarimą dėl bankroto praėjusiais metais paskelbė Panevėžio apygardos teismas, nes nesugebėjome atlyginti nuostolių firmai, kurios automobilius veždami patekome į avariją ir sudaužėme krovinį. Todėl apie kokios nors prabangios mašinos pirkimą negali būti ir kalbos”, - aiškino verslininkas. Dar keistesnė situacija dėl Alytaus “Avertos”. Registrų centro duomenų bazėje jos savininke nurodoma Goda Sivilevičiūtė, kuri yra ir Vilniuje registruotos įmonės “Finita” direktorė. Su pačia verslininke LŽ pasikalbėti nepavyko, tačiau “Finitos” telefonu atsiliepusi administratorė sakė, kad jos vadovė “Avertą” neva jau yra pardavusi. Pašnekovė abejojo, ar Alytuje tik šiais metais įregistruota firma galėtų įpirkti “Lamborghini Gallardo”, nes įmonė esą nebuvo susijusi su automobilių verslu. Pačios Alytaus “Avertos” telefonai internete neskelbiami. LŽ pakalbino prabangiojo automobilio aukcioną kuravusį O.Firmanį. Šis patvirtino, kad mašiną nupirko “juridinis asmuo iš Lietuvos”. “Tos firmos atstovas prisistatė esąs Aleksandras. Sutartus pinigus jis sumokėjo laiku ir iki paskutinio cento”, - kalbėjo “KPMG Baltics” atstovas.

V.Antonovo įmonei “Krajinvesticijas” priklausęs juodas “Lamborghini Gallardo” per aukcioną parduotas už 272,7 tūkst. litų, nors reali jo kaina, specialistų vertinimu, yra gerokai didesnė. / LŽ archyvo nuotraukos O.Firmanis net pažadėjo žurnalistui duoti minėto Aleksandro telefoną, tačiau paskambinus vėliau paaiškino,

kad “Lamborghini Gallardo” pirkėjas “dingo kaip į vandenį”. “Aleksandro mobilusis telefonas išjungtas, o be šei-

mininko sutikimo negaliu pasakyti jo numerio”, - tikino “KPMG Baltics” atstovas.


2012 11 21 Lietuvos žinios

Trasa

19

Kelininkų dėmesys nukrypo į gyvenvietes PETRAS ŠATEIKA

Iki 2012-ųjų pabaigos likus apie pusantro mėnesio Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) apžvelgė besibaigiančiais metais atliktus darbus. LAKD direktoriaus pavaduotojo Petro Tekoriaus tvirtinimu, nors dėl krizės Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos ir buvo gerokai apkarpytos, projektai nesustojo. “Šiais metais baigėme ar dar vykdome keletą didelių ir mažesnių projektų, kurie juntamai pagerins eismo saugumą, sumažins automobilių spūstis”, - sakė P.Tekorius. KPPP finansavimo 2012 metų sąmatoje iš viso - 1 057,319 mln. litų.

Atidarė ilgiausią estakadą - Bene daugiausia žiniasklaidoje kalbama apie Jakų žiedo estakados ir pietinio Vilniaus aplinkkelio projektus. Kaip vyksta jų darbai? - Iš tikrųjų labiausiai pastebimas šių metų kelininkų projektas - ilgiausia Lietuvoje 552 metrų Jakų žiedo estakada Palangos-Kauno kryptimi. Ji buvo atidaryta spalio mėnesį, o šiuo metu dar baigiamas Jakų sankryžos tarpinis etapas. Šiek tiek anksčiau automobilių srautai jau galėjo judėti nuo Kauno Palangos link (estakados ilgis - 317 metrų). Statant Jakų žiedo estakadą bus panaudota 160 mln. litų, kurių 85 proc. skirta iš Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo, o kiti - iš šalies biudžeto. Beje, tokiu santykiu finansuojami visi remiami projektai. Įpusėjome 200 mln. litų vertės pietinio Vilniaus aplinkkelio darbus. Pirmasis darbų etapas, kai buvo nutiestas aplinkkelio ruožas nuo Gariūnų iki Lentvario gatvės, jau baigtas. Dabar intensyviai vykdomi antrojo ir trečiojo etapo darbai. Iš viso numatoma nutiesti 7,5 km keturių juostų kelią. Taigi Vilnius turės modernią keturių juostų magistralinę gatvę, jungsiančią Minsko plentą, būsimą vakarinį aplinkkelį, magistralę Vilnius-Kaunas-Klaipėda bei Vaidotus, kur bus statomas didelis intermodalinis terminalas. Darbus numatyta baigti kitais metais. Atidarius aplinkkelį juo pirmiausia bus nukreipiamas sunkusis transportas, kuris dabar kerta sostinę per patį jos centrą. Kai bus atidarytas pietinis aplinkkelis, gerokai sumažės automobilių spūstis Vilniaus centre, jame turėtų labai sumažėti ir oro tarša.

Asfaltuojant gyvenvietes pradėti naudoti nauji asfalto mišiniai yra maždaug perpus pigesni, nei tradicinis asfaltas. / LAKD nuotraukos

Anot P.Tekoriaus, 2012 m. buvo nutiesta arba rekonstruota kelių, kurių vertė maždaug 200 mln. litų.

Moderniausias aplinkkelis - Kairiuose - Tačiau labai brangus aplinkkelis tiesiamas ne vien Vilniuje? - Taip. Šiuo metu tiesiami dar du aplinkkeliai - Kairiuose (Šiaulių r.) ir Priekulėje (Klaipėdos r.). Eismo saugumo požiūriu ypač svarbus yra Kairių aplinkkelis. Miestelį kerta judri Panevėžio-Šiaulių trasa, kurio-

je įvyko daugybė avarijų, dažna jų pareikalavo ir žmonių aukų. Didelį avaringumą Kairiuose buvo mėginama sumažinti įrengiant miestelyje saugos saleles, šviesoforus, atitvarus, bet net tai nepadėjo išvengti tragiškų eismo įvykių. Todėl vienintelė galimybė padidinti eismo saugumą - įrengti Kairių aplinkkelį. Šiais metais jame virte virė darbai. Devynių kilometrų ilgio Kairių aplinkkelis kainuos 125 mln. litų. Tai bus moderniausias tokios kategorijos kelias Lietuvoje. Jis turės dvi dviejų lygių sankryžas ir sujungiamuosius kelius. Darbus numatyta baigti šiemet. Prie daugelio mūsų gyvenviečių reikėtų nutiesti aplinkkelius. Ypač jie praverčia ten, kur per gyvenvietes dažnai važinėja keliasdešimt tonų sveriantys vilkikai su priekabomis. Gyventojai nuolat skundžiasi dėl jų keliamo triukšmo, taip pat dėl vibracijos, nes byra ir skyla namų pamatai, dūžta langai. Tačiau blogiausia, kad buvo atvejų, kai vilkikai vidury gyvenvietės nuvažiuodavo nuo kelio ir sukeldavo net žmonių gyvybėms gresiančių avarijų. Dėl to kiekvienas naujas aplinkkelis reiškia ir išgelbėtas žmonių gyvybes.

Šiuo metu antras aplinkkelis tiesiamas ir šalia Priekulės. Pusseptinto kilometro ilgio 41 mln. litų kainuojantį aplinkkelį numatyta baigti 2014 metais, bet rangovai irgi žada projektą baigti metais anksčiau.

Dangos įrengimą ir funkcionavimą kruopščiai stebi ne tik kelininkai, bet ir mokslininkai. O gyventojai džiaugiasi švaresne, tylesne ir saugesne aplinka. - Kokius iš didžiausių atnaujintų kelių galėtumėte paminėti? - Yra įvykdyta arba dar vykdoma nemažai projektų, iš jų didesni - 30 mln. litų vertės kelio Vilnius-Lyda vienuolikos kilometrų ruožai ties Šalčininkais, kelio A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas ruožo nuo 92,5 iki 98-ojo kilometro, “Via Balticos” dešimties kilometrų atkarpos prie Latvijos sienos rekonstrukcija ir t. t. Tiesa, rekonstruojamų kelių galėtų būti ir daugiau, tačiau koją kiša krizė ir dėl jo atsiradusi lėšų stoka. Pavyzdžiui, šiemet nebuvo rekonstruotas nė vienas greitkelio Vilnius-Kaunas kilometras, nors kai kuriuose neseniai penkiasdešimtmetį minėjusio kelio ruožuose verkiant reikia remonto.

Išbandytos naujos technologijos - Šių metų pradžioje susisiekimo ministras Eligijus Masiulis sakė, jog 2012-aisiais daugiau dėmesio bus skiriama iki šiol neasfaltuotų gyvenviečių gatvėms asfaltuoti. Ar daug spėjote nuveikti?

Didiesiems projektams iki 85 proc. lėšų skiria Europos Sąjunga.

daro ant skaldos pagrindo sluoksnio, dvigubo paviršiaus apdaro ant hidrauliniais rišikliais ir specialiaisiais preparatais sustiprinto (stabilizuoto) pagrindo sluoksnio ir minkštojo asfalto dangas.

- Šiais metais buvo naujai asfaltuota 83 km gatvių kaimo gyvenvietėse. Svarbu ir tai, kad tiesdami jas išbandėme naujas, maždaug perpus pigesnes technologijas. Gyvenviečių gatvės buvo išasfaltuotos anksčiau patvirtinus bituminių dangų įrengimo technologijas. Buvo nuspręsta keliuose per gyvenvietes, kur mažas eismo intensyvumas, vietoj tradicinės dangos (kelio rekonstrukcija įrengiant asfaltbetonio dangą) taikyti racionalesnes, labiau pritaikytas neintensyvaus eismo keliams technologijas, kurios sėkmingai įgyvendintos Skandinavijos šalyse: dvigubo paviršiaus ap-

Paviršiaus apdaras jau buvo išbandytas prieš keletą metų Telšių ir Šilutės rajonuose. Pasiteisinusi technologija paskatino tolesnį jos taikymą. Minkštojo asfalto technologija Lietuvos keliuose 2012-aisiais pradėta naudoti pirmą kartą. Ši technologija jau pritaikyta dviejuose keliuose Kupiškio ir Lazdijų rajonuose: kelyje Subačius-Čečeliai (ruožas nuo 0,65 iki 1,75 km) ir kelyje Veisiejai-Vainiūnai-Barzdžiūnai (ruožas nuo 0,75 iki 3,30 km). Danga jau įrengta, vyksta apdailos ir kiti baigiamieji darbai. Dangos įrengimą ir funkcionavimą kruopščiai stebi ne tik kelininkai, bet ir mokslininkai. O gyventojai džiaugiasi švaresne, tylesne ir saugesne aplinka.

FAKTAI BARJERAS ATSIRASTI PLYŠIAMS MINKŠTOJI DANGA Darbus vykdantys rangovai ir specialistai pripažįsta, kad iš skandinavų perimtą minkštojo asfalto įrengimo technologiją puikiai pavyko pritaikyti Lietuvoje. Minkštuoju dėl savo lankstumo vadinamas asfalto mišinys yra geros sudėties ir kokybės, žema klojimo temperatūra mažiau kenkia aplinkai, pagerėjo darbo sąlygos darbininkams. Minkštasis asfaltas yra lankstus, todėl važiuojant sunkiasvoriam transportui neplyšta. Dangos garantinis laikotarpis yra 3 metai, naudojimo laikotarpis - 20 metų. Vykdydami mokslo tiriamąjį darbą “Minkštojo asfalto mišinių technologijos diegimas Lietuvos mažo eismo intensyvumo keliuose”, dangos įrengimą ir funkcionavimą kruopščiai stebi mokslininkai. Parengta bendradarbiaujant su LAKD


20

2012 11 21 Lietuvos žinios

Renginiai

Parodos VILNIUS LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Nuo 10 20 d. Paroda “Vytautas Landsbergis 100 knygų” RADVILŲ RŪMAI Ekspozicija “Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos” Eksponuojamas didžiausias gobelenas Lietuvoje “Saulėtas miškas” (autoriai - Anicetas ir Žilvinas Jonučiai) TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” 11 08-2013 10 31 d. Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Gintaro Česonio fotografijų paroda “Sutikti miestai”. Veiks iki 12 02 d. Nuolatinė ekspozicija “XX a. Lietuvos dailė” VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”. Veiks iki 2013 02 17 d. VILNIAUS ROTUŠĖ 11 06-29 d. Vijos Tarabildienės kūrybos paroda “Tapatybės mozaika” 11 07-30 d. Rolanos Čečkauskaitės paroda “Skristi... ar neskristi..?” PAMĖNKALNIO GALERIJA

09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai” LIETUVOS NACIONALINĖ UNESCO KOMISIJOS PARODŲ SALĖ 10 25-11 27 d. Birutės Nomedos Stankūnienės tapybos darbų paroda “Būti savimi” VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA 11 15-12 04 d. Paroda “Žinutė ateičiai”

GALERIJA “MENO NIŠA” 10 30-11 27 d. Romualdo Balinsko tapybos paroda “Atsiradimai” LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA 10 25-11 30 d. Klubo “13 ir Ko” ir Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės bendruomenės psichiatrijos skyriaus paveikslų paroda “Pasaulis, kokį matau” GALERIJA “VARTAI”

VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMŲ GALERIJA “KORIDORIUS” 11 14-30 d. Vilniaus teritorinių kasų ir Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijos organizuota parodakonkursas sveikos gyvensenos tema “Gyventi sveikai moko vaikai” BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Nuo 11 20 d. Paroda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytos sudiržusios širdys...”

KAUNAS

11 15-21 d. Richardo Shofieldo fotoprojektas “Half Life” 11 06-12 08 d. Alyson Shotz paroda “Intervalas” 11 06-12 08 d. Ievos Mediodia paroda “Tuštumos simuliakrai” 11 06-12 08 d. Paroda “Art Scape” VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” 11 06-12 01 d. Vitaliaus Čepkausko personalinė paroda “Raštas” GALERIJA “KAIRĖ-DEŠINĖ” 11 06-24 d. Tarptautinė ekslibriso paroda-konkursas “Kristijonui Donelaičiui - 300” VDU EKSPOZICIJŲ SALĖ “TITANIKAS”

11 09-12 01 d. Ray Bartkaus paroda “Tapybos pabaiga”

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA 10 19-12 02 d. Šiuolaikinio Japonijos meno paroda “Kelias į ateitį: naujasis Japonijos menas” 11 08-12 09 d. Saadia Bahat skulptūrų paroda “Po 69 metų” NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS 10 11-11 25 d. 4-osios tarptautinės akvarelės bienalės “Baltijos tiltai” atrankinė-konkursinė paroda “Sąsajos” KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Nuo 10 31 d. Aleksandro Ostašenkovo fotografijos paroda “Mirties sodas” bei Bronės Neverdauskienės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės instaliacija “Absoliuti lygybė” FLUXUS MINISTERIJA 11 02-12 02 d. Igno Maldžiūno fotografijų paroda “China. 1/5” VIENOŽINSKIO MENŲ FAKULTETO GALERIJA 11 08-24 d. Stiklo menininkų Artūro Rimkevičiaus, Sigitos Grabliauskaitės, Valdos Verikaitės, Audronės Andrulevičienės kūrinių paroda “Keturi, įkvėpti Bornholmo” KERAMIKOS MUZIEJUS

11 16-12 16 d. Meninio stiklo dailininkės Sigitos Grabliauskaitės personalinė paroda “Stiklo Testas”

11 09-12 16 d. Edukacinė keramikos paroda “Pradžių pradžia” A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS 11 15-12 16 d. Arūno Vaitkūno (1956-2005) paroda “Piešiniai” RYŠIŲ ISTORIJOS MUZIEJUS 11 16-12 11 d. Medos Norbutaitės tapybos darbų paroda

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS GALERIJA 11 09-28 d. Dailininkės Akvilės Zavišaitės (1962-1991) tapybos paroda KLAIPĖDOS GALERIJOS MADOS IR GROŽIO CENTRAS “HERKUS” 11 07-12 04 d. Vilniaus ir Kauno skulptorių apžvalginė mažosios skulptūrinės plastikos paroda “Mainai” PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA

ŠIAULIAI DVIRAČIŲ MUZIEJUS 04 06-12 30 d. Edukacinė paroda “Saugus vaikas nesaugiame pasaulyje”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”. Veiks iki 2013 07 31 d. DAILĖS GALERIJA Laimutės Onos Gudaitienės tekstilės darbų paroda, skirta 70-mečiui paminėti. Veiks iki 11 25 d. 11 07-25 d. Paroda “Aukštaitijos dailė 012 / Perpetum mobile” PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS 11 09-2013 03 02 d. Odetos TumėnienėsBražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva” FOTOGRAFIJOS GALERIJA 11 14-12 02 d. Indrės, Algirdo ir Liudos Jonušių fotoakcija “Mūsų”

PALANGA PALANGOS GINTARO MUZIEJUS 05 25-12 31 d. Paroda “Maironis ir Palanga” Nauja gintaro ekspozicija ir atkurti istoriniai Tiškevičių rūmų interjerai

DRUSKININKAI M.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS 10 25-12 06 d. Gražinos Didelytės (1938-2007) paroda “Bet amžiai bėga...”

ANYKŠČIAI SAKRALINIO MENO CENTRAS

2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “Arbit Blatas. Sugrįžimas į Tėvynę” Iki 2012 11 26 d. Galerija kviečia dalyvauti parodoje konkurse “Mano prakartėlė” KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS 02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Supermedija” 09 28-11 25 d. “Prestižas: šių dienų fantasmagorija” KLAIPĖDOS ETNOKULTŪROS CENTRAS 11 16-12 21 d. Tautodailininkės Eglės Pečiurienės riešinių paroda KLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA 11 16-12 14 d. Mindaugo Ažušilio fotografijų paroda “Happiness in Lithuania”

Nuo 11 19 d. Vieno žymiausių XX a. Lietuvos dailininkų Kazio Šimonio darbų paroda (iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fondo)

Koncertai VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA

23 d. 19 val. Koncertuoja grupė “Akvarium” 25 d. 19 val. Koncertuoja Petras Geniušas (fortepijonas), Eugenijus Kanevičius (kontrabosas) ir Vladimiras Tarasovas (perkusija) PRAMOGŲ ARENA 23 d. 20 val. Koncertuoja Valerijus Meladzė SIEMENS ARENA 24 d. 11, 15, 19 val. Auksinis Sankt Peterburgo cirkas

KAUNAS

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga. Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞. Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

21 d. 19 val. Senosios muzikos koncertas “Kantatos apie išduotą meilę”. Dalyvauja Ghislieri kolegijos konsortas (Italija), solistė Emanuela Galli (sopranas, Italija) 22 d. 19 val. Fortepijono rečitalis. Dalyvauja Evgeni Bozhanov (fortepijonas, Bulgarija) 24 d. 19 val. Orkestro muzikos koncertas. Dalyvauja Lietuvos kamerinis orkestras, solistai Džeraldas Bidva (smuikas), Gianluca Littera (lūpinė armonikėlė, Italija). Dirigentas George Tchitchinadzė (Gruzija) VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 23 d. 19 val. Koncertuoja saksofono romantikas Petras Vyšniauskas 24 d. 18 val. Kamerinis koncertas “Skambantys vėjai”. Dalyvauja Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro medinių ir varinių pučiamųjų instrumentų grupės VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 24 d. 16 val. Vilniaus mokytojų namų mokytojo Balio Petrulionio Turistų klubo sezono uždarymo vakaras. Dalyvauja Adomynės laisvalaikio centro folkloro ansamblis “Jara”, laisvalaikio centro moterų vokalinis ansamblis “Aluotėlė” ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 21 d. 19 val. Koncertuoja Ieva Narkutė su grupe 23 d. 19 val. “Šaukiniai Maironiui”. Dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės choras “Jauna muzika”. Dirigentas Vaclovas Augustinas 24 d. 11 val. XIII-asis respublikinis fortepijoninių ansamblių festivalis “Šokių pasaulyje” LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA 21 d. 18 val. Kamerinės muzikos vakaras. Dalyvauja Stanislovas Straševičius (birbynė), Vaida Rudzinskaitė (akordeonas), Nadežda Ochrimenko (smuikas), Svajūnas Urnikis (fortepijonas) ir kt. 22 d. 18 val. Koncertuoja LMTA Džiazo katedros studentai 24 d. 10 val. Respublikinis pianistų-koncertmeisterių konkursas. 1 diena KONCERTŲ SALĖ PIANO.LT

KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 21 d. 18 val. Kamerinės muzikos vakaras. Dalyvauja Viktor Palej (obojus) ir Šarūnas Meškys (fortepijonas) 22 d. 18 val. Koncertas “Su meile apie meilę”. Dalyvauja Inga Jankauskaitė (vokalas) ir Aurelijus Globys (gitara) 23 d. 18 val. Koncertuoja Kauno miesto simfoninis orkestras, solistė Rita Novikaitė. Dirigentas Keith Burstein (Anglija) 24 d. 17 val. Kamerinės muzikos vakaras. Dalyvauja Nicholas Jones (violončelė, Didžioji Britanoja), Daiva Stulgytė (fortepijonas) ir Girdutis Jakaitis (altas) KAUNO ŽALGIRIO ARENA

21 d. 20 val. Koncertuoja Valerijus Meladzė

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 23 d. 18 val. Koncertas “Marių klavyrų aidai”. Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras ir Petras Geniušas (fortepijonas). Dirigentas Vytautas Lukočius 25 d. 12 val. Koncertas “Kaip šarka ir pelėdžiukas dūdų klausė”. Dalyvauja Linas Zubė (aktorius), Klaipėdos brass kvintetas KLAIPĖDOS ŠVYTURIO ARENA 24 d. 19 val. “Small stories of A BIG City”. Ledo šou su 12 čempionų

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. Radži koncertas “Mano didelės storos čigoniškos vestuvės” ŠIAULIŲ ARENA 21 d. 18.30 val. Auksinis Sankt Peterburgo cirkas

PANEVĖŽYS

22 d. 19 val. Koncertuoja “Free Talinn Trio” ir Liudas Mockūnas

PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 21 d. 18 val. Anekdotų grandų turas per Lietuvą “Mūšis be taisyklių”. Dalyvauja A.Orlauskas, R.Šilanskas, R.Bingelis, A.Karpavičius, humoro grupė “Alergija” 22 d. 18 val. Irūnos ir Mariaus Jampolskio koncertas


2012 11 21 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

LEIDINIAI PARDUODA

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501.

BUAB “Korys” parduoda žemės sklypą, un. Nr. 0101-0162-0607, esantį: Dobrovolės k., Vilniaus m. Kreiptis telefonu 8 678 81 730. Užs. R-651 36,6 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties sklypus Prienų r., Stakliškių kaime (1 ha kaina - nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238. Nuo 6 a iki 7 a dydžio sklypus namų statybai prie Kauno marių, Vaišvydavoje, Kadugių g. (kaina - sutartinė). Tel. 8 672 31 568. Trakų r., prie plento Onuškis-Butrimonys žemės ūkio paskirties sklypus, miškus, parduotuvę, mechanines dirbtuves, gyvenamąjį namą, karvių fermą (kaina - sutartinė). Tel. 8 672 31 568. Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 km nuo Širvintų, Ukmergės link, yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoli parduotuvė, kaina - sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

Visų firmų lengvųjų automobilių bei sunkvežimių eksploatacijos bei remonto žinynus, specializuoto remonto literatūrą autoservisams. Išrašo sąskaitas. Atveža. Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194.

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203.

MEDICINOS PASLAUGOS

Dingusį Kauno kolegijos diplomą Nr. KKB 002753, išduotą Ryčiui Petraičiui 2009 06 19, laikyti negaliojančiu.

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063. TRANSPORTO PRIEMONĖS PARDUODA

Antikvarinį, 1967 m. laidos GAZ-21 US “Volga” (labai geros būklės, ruoštas eksportui), arba keičia. Tel.: (8 315) 40 633, 8 680 99 978. AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662. AUTOMOBILIŲ DALYS PARDUODA

GAZ-63 galinį tiltą su ratais ir buldozerio DT-75 peilį Alytaus r., Butrimonyse (kaina - sutartinė). Tel. 8 672 31 568. GYVŪNAI, GALVIJAI PARDUODA

Auksaspalvių retriverių veislės kalytę (skiepyta, turi LKD kilmės dokumentus). Tel. 8 672 31 407, info@vilnoja.com

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: (8 5) 278 8403. IEŠKO DARBO

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085. PASLAUGOS

Dirbu santechnikos darbus, suteikiu garantiją. Dirbu greitai ir kokybiškai. Tel. 8 671 97 597

PRANEŠIMAI

Nacionalinis dienra‰tis

Lietuvos žinios www.lzinios.lt

reklama@lzinios.lt Tel.: 249 2165

Informacija apie projekto “Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 167 Smiltynė - Nida ruožo nuo 35,90 iki 45,53 km rekonstravimas” atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, Vilnius LT-03109, tel. (8 5) 232 9600, faks. (8 5) 232 9609. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.167 Smiltynė - Nida ruožo nuo 35,90 iki 45,53 km rekonstravimas. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: numatomas rekonstruoti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 167 Smiltynė - Nida ruožas nuo 35,90 iki 45,53 km yra Neringos savivaldybėje, Klaipėdos apskrityje. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento priimta 2012 11 16 raštu Nr. (4)-LV-3572 atrankos išvada: Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos planuojamai ūkinei veiklai - valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 167 Smiltynė - Nida ruožo nuo 35,90 iki 45,53 km rekonstrukcija - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, 207 kab., Vilnius LT-03109, tel. (8 5) 232 9600, faks. (8 5) 232 9609; darbo dienomis nuo 9.00-12.00 val. ir 13.00-16.00 val., terminas - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo. 6. Kam ir kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą: LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 53, faks. (8 46) 46 64 52; terminas - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo. 7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, Vilnius LT-03109, tel. (8 5) 232 9600, faks. (8 5) 232 9609; UAB “Tiltų ekspertų centras” T.Ševčenkos g. 16A/Vytenio g. 14, Vilnius LT-03111, tel. (8 5) 210 5318, faks. (8 5) 234 3002; LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 53, faks. (8 46) 46 64 52; Užs. R-650 terminas - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.

21

Pranešimas apie UAB “VELO turtas” reorganizavimą Uždaroji akcinė bendrovė “VELO turtas”, kurios buveinė registruota adresu: Ateities g. 1F, Vilniaus m. sav., Vilniaus m., kodas 302424036, informuoja, kad yra parengtos atskyrimo sąlygos, pagal kurias: 1. Atskyrime dalyvaujantis juridinis asmuo Bendrovės pavadinimas: uždaroji akcinė bendrovė “VELO turtas”. Bendrovės teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė. Bendrovės buveinė: Ateities g. 1F, Vilnius Bendrovės kodas: 302424036. Registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie bendrovę: Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras Bendrovės įstatinis kapitalas: 170 000 Lt. Apmokėtas įstatinis kapitalas: 170 000 Lt 2. Reorganizavimo būdas 2.1. Pagal atskyrimo sąlygas nuo UAB “VELO turtas” bus atskiriama dalis turto, teisių ir pareigų, ir naujai įkuriama bendrovė UAB “K Valda”. 2.2. Pasibaigiančių juridinių asmenų po reorganizavimo nėra.

2.3. Po atskyrimo tęsiantis veiklą juridinis asmuo: UAB “VELO turtas”. 2.4. Po atskyrimo sukuriamas naujas juridinis asmuo: UAB “K Valda”, uždaroji akcinė bendrovė, kurios buveinė bus registruota adresu: Ateities g. 1F, Vilnius, įmonės kodas bus suteiktas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistravus juridinį asmenį. 3. Teisių ir pareigų perėjimo momentas Dalis UAB “VELO turtas” turto, teisių ir pareigų perduodami po atskyrimo sukuriamam naujam juridiniam asmeniui UAB “K Valda” bei perduodami sandoriai įtraukiami į UAB “K Valda” buhalterinę apskaitą nuo UAB “K Valda” įregistravimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre dienos, jeigu imperatyvios Lietuvos Respublikos įstatymo normos ir atskyrimo sąlygos nenumato kitaip. 4. Susipažinimas su dokumentais Su dokumentais, susijusiais su atskyrimu (CK 2.96 str. 4 d.), galima įstatymu nustatyta tvarka susipažinti po šio pranešimo paskelbimo atvykus į UAB “VELO turtas” buveinę esančią adresu: Ateities g. 1F, Vilnius. Direktorius Petras Jarašūnas Užs. R-649

Informuojame, kad dėl atrankos dokumentuose įsivėlusių techninių klaidų Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 10 22 galutinė atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-1525 dėl UAB “Bionovus” biomase kūrenamos jėgainės statybos poveikio aplinkai vertinimo pakeista 2012 11 09 galutine atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-1751. Dienraščiuose 2012 11 03 ir 2012 11 05 bei seniūnijos skelbimų lentoje skelbto pranešimo turinys ir išvada nepasikeitė. Užs. R-647 SKELBIMAS APIE ORGANIZUOJAMĄ DARBŲ PIRKIMĄ UAB “Varėnos pienelis” (įmonės kodas 300076289), projekto “Leduoto vandens kompresorinės modernizavimas mažinant aplinkos taršą” (toliau - Projektas) įgyvendinimui SKELBIA KONKURSĄ Leduoto vandens kompresorinės ir susijusių įrenginių montavimo darbams, įskaitant ir įrenginių tiekimą, pirkti. Pirkimas skirtas pastatyti naujus leduoto vandens kompresorinės įrenginius ir prijungti juos prie esamų vamzdynų gamybiniame ceche. Pirkimas į atskiras pirkimo dalis neskaidomas, pasiūlymai turi būti teikiami visai numatytų darbų apimčiai. UAB “Varėnos pienelis” teiks Projekto paraišką siekiant gauti Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo paramą Projekto įgyvendinimui. Pirkimas vykdomas vadovaujantis Ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. D1-762. Pirkimo dokumentus galima gauti pateikus laisvos formos prašymą adresu: J.Basanavičiaus g. 52, LT-65210 Varėna, Lietuva, pirkimo dokumentams gauti (prašymai pirkimo dokumentams gauti priimami iki 2012 12 04). Pirkimo dokumentai elektronine forma tiekėjui patiekiami per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kontaktinis asmuo pirkimo klausimais vykdantysis direktorius Kęstutis Izokaitis, tel. 8 682 20 690, faks. (8 310) 51 721, el. p.: kestutis.i@zaibas.lt. Pasiūlymas turi būti pateiktas iki 2012 m. gruodžio 21 d. 10 val. 00 min. Lietuvos laiku. Užs. LM-3531


22

2012 11 21 Lietuvos žinios

TV programos

TREČIADIENIS 21 D. LRT televizija. 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-7 11.00 “LRT aktualijų studija”. Tiesioginė laida 12.00, 12.30, 13.05, 14.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 12.20 Žinios 13.00, 14.00 LRT radijo žinios 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.50 “Prisikėlęs faras” N-7 19.45 “Rojus Lietuvoj” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Stilius”. Veidai 21.45 “Teisė žinoti” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Teisė žinoti”. Laidos tęsinys 22.45 “Garsiausios pasaulio kapinės”. Niujorko Vudlono kapinės 23.25 Vakaro žinios 23.40 “Rojus Lietuvoj” (k.) 0.10 “Stilius”. Jausmai (k.) LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Agentas Šunytis” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Madagaskaro pingvinai” (k.) 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.45 “Būk mano meile!” (k.) 10.45 “Auksinis gramofonas” (k.) 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Madagaskaro pingvinai” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!” 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Diagnozė: Seimas” 20.55 “Karamelinės naujienos” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” 22.35 “Azartiniai žaidimai” N-14 0.50 “V. Vizitas” N-7 1.45 “Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius” N-7

TV3 6.30 “Teleparduotuvė” 6.45 “Simpsonai” 7.15 “Nauja diena” 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Beatos virtuvė” 12.00 “Ką manai?” 13.00 “Akistata” 13.40 “Juodoji skylė” 14.10 “Drakonų medžiotojai” 14.40 “Skunk Fu” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai”

16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė” 18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Akistata” 20.00 “Motina ir sūnus” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Vikingų loto” 22.05 “Daktaras Hausas” 23.05 “CSI Niujorkas” 0.05 “Žmogžudystė” 1.00 “Lėlių namai” 1.55 “Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Užkalnio 5” (k.) N-7 9.00 “Prajuokink mane” (k.) N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Jūrų velniai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 14.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Liejyklos gatvė” N-7 19.25 “Auksarankiai” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Taip. Ne” 21.25 “Sąmokslo teorija” N-7 22.25 “Mentai” N-7 23.25 “Jūrų velniai” (k.) N-7 0.25 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 1.25-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.50 “Mano draugė beždžionėlė” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džeko nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Širdies balsas” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokingiausi netyčiukai” 17.00 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 17.30 “Pasaulio virtuvė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai” N-7 21.00 Veiksmo f. “Kautynės mažajame Tokijuje” N-7 22.35 “Užribis” N-7 23.35 “Pasitikėk manim” N-7 0.35 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Odisėjo klajonės” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Gintarinės batutos meistrai”. Gintaras Rinkevičius (k.) 13.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.) 13.30 “Kultūra”. Poetas Algimantas Baltakis (k.) 13.50 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Skandinaviškas eskizas (k.) 14.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga “Lyderiai” 15.00 “Tapatybės labirintai” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.45 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.00 Režisieriaus E.Nekrošiaus 60-mečiui. “Laiko portretai”. E.Nekrošiaus pasaulis. 1 d. 18.30 Muzikologės I.Mikšytės 85-mečiui. “Mūsų Kipras” 19.00 Europos taurės krepšinio turnyro rungtynės. “Prienai” - “CEZ Basketball Nymburk” (Čekija) 20.50 J.Meko filmų retrospektyva. “Karinis kalėjimas”. “Apdovanojimo įteikimas Andy Warholui”. “Time” ir “Fortune” Vietnamo kronikos” 22.15 Drama “Undinė” N-14 0.20 Panorama (k.)

TV6 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Topmodeliai” 11.00 “Kobra 11” 12.00 “Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė”

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS VINGIS APGAULINGA AISTRA (trileris) 21, 22 d. 11.30, 14, 16.30, 19, 21.30 val. SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija) 21, 22 d. 15.30, 18.15, 20.45 val. 30 ŠIRDIES DŪŽIŲ (komedija) 21, 22 d. 13, 15.45, 18.30, 21 val. BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 21, 22 d. 11, 12.15, 13.45, 15, 16.30, 18.15, 19.15, 21, 22 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 21, 22 d. 11.50, 14.40, 15.30, 17.20 val. VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 21, 22 d. 11, 13.15, 18 val. GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 21 d. 20.40 val. 007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 21 d. 11.15, 14.15, 17.45, 20.15, 21.15 val.; 22 d. 11.15, 14.15, 17.45, 21.15 val. KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 21, 22 d. 21.20 val. MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 21, 22 d. 14.30. 16.50, 18.15 val. PRAGARAS ROJUJE (drama) 21, 22 d. 16, 21.10 val. PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 21, 22 d. 13.50, 18.45 val. LAUKINIAI (komedija) 21, 22 d. 18.45 val. Į ROMĄ SU MEILE (romantinė komedija) 21, 22 d. 16.15, 21.30 val. SKALVIJA REPRIZA (drama) 21 d. 17 val. TĖVAS (dokumentinis filmas) 21 d. 19 val. BALSAI (trileris) 21 d. 20.10 val.; 22 d. 20.40 val. IGRUŠKI (dokumentinis filmas) 21 d. 22 val. PASAKA

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 Amerikos muzikos apdovanojimai 2012 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Negaliu tylėti” 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Asmeninis Stalino gyvenimas”. 1 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Asmeninis Stalino gyvenimas”. 1 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 Dok. f. “Asmeninis Stalino gyvenimas”. 2 d. N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris”

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Pažadėk man!” N-7 9.05 Animac. f. “Iliuzionistas” 11.00 Komedija “Žmonos maištas” N-7 13.00 Komedija “Tarnybinis romanas. Dabartiniai laikai” 15.00 Komedija “Ekstraktas” N-7 17.00 Fantastinis f. “Konanas Barbaras” N-7 19.00 Drama “Apokalipto” N-7 21.15 Drama “Kalėdų namelis” 23.00 Komedija “Prancūziška apgaulė” 1.00 Trileris “Žaidėjas” S

Viasat Sport Baltic 10.55 “Futbol Mundial” žurnalas 11.25 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Spartak” - “Barcelona” 13.15 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Valencia” - “Bayern” 15.05 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Juventus” “Chelsea” 16.55 Ledo ritulys. KHL. “Ak Bars” - Rygos “Dinamo”. Tiesioginė transliacija 19.40 Tenisas. Barclays ATP pasaulio turo finalinio turnyro apžvalga 20.40 “Formulė-1”. JAV GP lenktynių apžvalga 21.40

Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Manchester City” “Real”. Tiesioginė transliacija 23.40 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Dinamo” - PSG 1.30 Futbolas. UEFA Čempionų lygos dienos apžvalga

Eurosport 9.30 Automobilių sporto apžvalga 9.45 Jojimo turnyrai 10.00 Visos sporto šakos 11.00 Šuoliai su slidėmis nuo tramplino 13.00 Visos sporto šakos 14.00 Dailiojo čiuožimo turnyras Paryžiuje 15.00 Biliardo turnyras Bulgarijoje 16.00 Visos sporto šakos 17.00 Šuoliai su slidėmis nuo tramplino 19.00 Visos sporto šakos 20.30 Jojimo turnyrai 21.35 Golfo apžvalga 23.05 Buriavimo regatos 23.10 Visos sporto šakos 23.30 Olimpinės žaidynės 0.00 Visos sporto šakos 1.00 Biliardo turnyras Bulgarijoje

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Automobilių lenktynės naktį 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškasis motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Išgyvenimo pamokos 22.00 Kova dėl Amazonės 23.00 Svetimkūniai 0.00 Antžmogiai 1.00 Tikri aferistai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Inžinierių idėjos 11.00 Gyvenimas kalėjime 12.00 Didžiosios gamyklos 13.00 Greiti ir įsiutę 14.00 Kengūrų išlikimas 15.00 Pavojingiausi susitikimai 16.00 Didžiosios gamyklos 17.00 Greiti ir įsiutę 18.00 Iš arti: rugsėjo 11-oji 19.00 Gyvenimas kalėjime. Pasaulis be žmogaus 20.00 Pasaulio pabaiga 21.00 Draudimai. Lytis 22.00 Kengūrų išlikimas 23.00 Pasaulio pabaiga 0.00 Draudimai. Lytis 1.00 Nakties programa

Teatras POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS (dokumentinis filmas) 21 d. 21 val.; 22 d. 15 val. JOS (dokumentinis filmas) 21 d. 21.15 val.; 22 d. 18.15 val. OZO KINO SALĖ KELIONĖ Į VANDENYNO GELMES. SUGRĮŽIMAS (dokumentinis filmas) 21 d. 16 val. 7 DIENOS IR NAKTYS SU MARILYN MONROE (drama) 21 d. 18 val. MULTIKINO TĖVAS (dokumentinis filmas) 21 d. 19.15 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 22 d. 18.30 val. “Karmen”

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 21, 22 d. 10.30, 12.30, 14.30, 16.30, 17.45 val. VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (animacinis filmas) 21, 22 d. 10.15, 11.30, 13.45, 15.30, 18.45 val. SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija) 21, 22 d. 19.30, 22 val. BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 21 d. 11, 12, 13.30, 14.30, 16.15, 18.45, 20, 21.30 val. ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (komedija) 21 d. 10.30, 12.45, 17.15 val.; 22 d. 10.30, 12.45, 15, 17.15 val. PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 21 d. 21.30 val.; 22 d. 19.15, 21.30 val. GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 21, 22 d. 19.30, 21.50 val. 007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 21 d. 14.30, 19, 21 val.; 22 d. 14.30, 12.20, 16, 19, 21 val. MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 21, 22 d. 10.15, 12.15, 17.15 val. MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 21 d. 11.30, 13.30, 15.45 val.; 22 d. 11.15, 13.15, 15.15, 17.15 val. KAZINO APIPLĖŠIMAS (drama) 21, 22 d. 22 val. CINAMON BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 21 d. 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 19.15, 20.45 val.; 22 d. 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 19.15, 20.45, 21.45 val. SVIESTAS (komedija) 21, 22 d. 14, 18 val. APGAULINGA AISTRA (trileris) 21 d. 21.45 val. VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 21, 22 d. 13.10, 15.15, 17.15 val. 007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 21, 22 d. 12.30, 15.30, 18.30, 21.30 val.

“DOMINO” TEATRAS 21 d. 19 val. “Langas į parlamentą” 22 d. 19 val. “DNR kodas” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 22 ir 23 d. 19 val. OKT studijoje. “Nuosprendis metamorfozė”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 21, 22 d. 20 val. KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 21, 22 d. 22.15 val. MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 21, 22 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 19 val. MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 21, 22 d. 11.10 val. LAUKINIAI (komedija) 21, 22 d. 21 val. DŽOKAS (animacinis filmas) 21, 22 d. 12 val. KITA SVAJONIŲ KOMANDA (dokumentinis filmas) 21, 22 d. 16 val.

KLAIPĖDA

KAUNAS

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 21 d. 17 val.; 22 d. 16.30 val. ATOSTOGOS PRIE JŪROS (komedija) 21 d. 17.30 val.; 22 d. 16 val. 360 LAIPSNIŲ: MEILĖS IR NUODĖMIŲ RATU (drama) 21 d. 19 val.; 22 d. 18.30 val. KINO VAKARAI SU IZOLDA 21 d. 19 val. KELYJE (komedija) 21 d. 20 val.; 22 d. 20.30 val.

15.00 “Topmodeliai” 16.00 “Vampyrų žudikė” 17.00 “Kobra 11” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI kriminalistai” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.35 UEFA Čempionų lygos rungtynės. “FC Dynamo Kyiv” - “Paris Saint-Germain FC”. Tiesioginė transliacija 23.40 Europos pokerio turas 0.45 “6 kadrai” 1.15 “Stivenas Sigalas. Įstatymų sergėtojas” 2.15 “CSI kriminalistai”

FORUM CINEMAS MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija) 21 d. 11, 15.45, 20.45 val.; 22 d. 11, 15.45 val. PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 21, 22 d. 13.30, 18.30 val. DEBESŲ ŽEMĖLAPIS (drama) 22 d. 20.30 val. FESTIVALIS “SCANORAMA 2012” 22-25 d. APGAULINGA AISTRA (trileris) 21, 22 d. 18, 21.15 val. BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 21, 22 d. 10.30, 11.45, 13.15, 14.30, 16, 17.15, 18.45, 20.15, 21.30 val. VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 21 d. 10.15, 15.30 val.; 22 d. 10.15, 13, 15.30 val. 007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 21, 22 d. 10.45, 14.15, 17.45, 21 val. KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 21 d. 20.30 val. MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 21 d. 13.45, 16.15, 18.15 val.; 22 d. 13.45 val.

ŠIAULIAI ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI (animacinis filmas) 21, 22 d. 11.40, 13.20 val.

DŽOKAS (animacinis filmas) 21, 22 d. 10 val. BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 21, 22 d. 15, 17.10, 19.20, 21.30 val. I SALĖ KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas) 21, 22 d. 11.45, 13.30 val. PARANORMANAS (animacinis filmas) 21, 22 d. 10 val. MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija) 21, 22 d. 15.15, 21.15 val. Į ROMĄ SU MEILE (komedija) 21, 22 d. 17.25 val. PABANDOM IŠ NAUJO (drama) 21, 22 d. 19.20 val.

23 d. 18.30 val. “Graikas Zorba” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 21 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Šitas vaikas” 22 d. 19 val. Mažojoje salėje. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Atėjau, pamačiau, negalėjau, arba “Visiškas rudnosiukas”

22 ir 23 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda” 22 ir 23 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai” JAUNIMO TEATRAS 21 d. 18 val. “Strip Man Show - viskas apie vyrus” 22 d. 18 val. “Kapinių klubas” 23 d. 18 val. “Jei taip, tai šitaip” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 22 d. 18 val. “Ana Karenina” 23 d. 18 val. “Prakeikta meilė” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 21 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Visu greičiu atgal!” 22 d. 18.30 val. “Madagaskaras” 23 d. 18 val. Lenkų teatro studija. “Lėlės mano tylios sesės” VILNIAUS “LĖLĖ” Mažoji salė 23 d. 18.30 val. “Vilis” KEISTUOLIŲ TEATRAS 21 d. 19 val. Andriaus Kaniavos ir sunkiosios muzikos orkestro “Musė” koncertas 22 d. 11 val. “Nepaprasto orkestro koncertas” 22 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte”

23 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...” MENŲ SPAUSTUVĖ 22 d. 15 ir 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja”

21 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 21 d. 18 val. Didžiojoje scenoje. Klaipėdos dramos teatras. “Saugokite florą” 21 d. 19 val. Rūtos salėje. Kauno šokio teatras “Aura”. “Apie mus” 22 d. 18 val. Rūtos salėje. “Apsivalymas” 23 d. 18 val. Mažoji scena. “Paskutinė Diuranų daina” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 21 d. 17 val. “Brėmeno muzikantai” 23 d. 18 val. “Mieloji Čariti” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 22 d. 18 val. “Pirmasis kartas” 23 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 21 d. 18 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės”

22 d. 19 val. “Katytė P” KAUNO TEATRO KLUBAS 23 d. 19 val. “Brendžio trims!”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 21 d. 12 val. Panevėžio teatras “Menas”. “Ali-Baba ir 40 plėšikų” 21 d. 18 val. Panevėžio teatras “Menas”. “Meilė, džiazas ir velnias”

23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”


2012 11 21 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:01 leidžiasi 16:08 dienos ilgumas

8:07

Orai ir horoskopai MĖNULIS

+9 Oslas

antrąją priešpilnio dieną Mėnulis Priešpilnis teka 13:12, XI 20 leidžiasi -

Pilnatis XI 28

Delčia XII 06

+5 +2

Bordo

Kėdainiai +6 +3

Ukmergė +5 +1

Kaunas

+9 Amsterdamas

+13

Zarasai Utena

Panevėžys

VILNIUS

+15

Lisabona

+11 Madridas

+18 Barselona

+7

Berlynas

Vilnius Minskas +3 +4 Varšuva +4

+7 Praha +4 Miunchenas

+17 Nica

+18 Roma

+3 Maskva

+5

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +8 +11 +8 Bukareštas Varna Dubrovnikas +10 Sofija +20

+18 +6 +3

+5 Sankt Peterburgas

+5 Ryga

+8 Kopenhaga

+11 Paryžius

+5 +2

Klaipėda

+4

Talinas

+10 Londonas

Šiauliai

Stokholmas

Jaunatis XII 13

Dublinas +9

Palanga

+7 Helsinkis

+6

23

Stambulas +15

Malaga

Alytus

+15

Druskininkai

+5 +1

Alžyras +19

Tunisas +21

Atėnai

+20 Larnaka

ŠIANDIEN: bus apniukę, ūkanota, vakariniuose rajonuose debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 3-6 laipsniai šilumos.

326-oji metų diena. Lapkričio dvidešimt pirmoji, trečiadienis, trečioji 48-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 40 dienų.

RYTOJ: debesuota, naktį daugelyje rajonų tvyros rūkas. Temperatūra naktį 1-3 laipsniai šilumos, dieną 3-6 laipsniai šilumos.

Geros dienos! LŽ

Vardadienį šiandien švenčia: Alberta, Eibartė, Gomantas; rytoj: Cecilija, Darginstė, Steigintas.

Senoliai sakydavo: Pasikavojo kaip kurapka sniege


24

2012 11 21 Lietuvos žinios

Margumynai

Stulbinami radiniai

Šedevras ant strėnų

Slovakijos premjeras ieško, kas pametė storą piniginę, kurią jis rado bėgiodamas prie Dunojaus, o Singapūro taksistas grąžino turistams kone milijoną automobilyje paliktų dolerių - tai buvo didžiulė pagunda, bet sąžiningas žmogus jai nepasidavė.

Kate Moss turi galbūt neįkainojamą kūrinį ant savo strėnų tatuiruotę, kurią jai savo rankomis padarė garsusis britų dailininkas Lucianas Freudas. 39 metų šviesiaplaukė manekenė susipažino su menininku 2002-aisiais, kai laukdamasi dukros Lilos Grace sutiko jam pozuoti nuoga. K.Moss pakerėjo pasakojimas, kad Antrojo pasaulinio karo metais dirbdamas prekybos laivyne L.Freudas darydavo tatuiruotes jūreiviams. Ji labai apsidžiaugė, kai dailininkas pasiūlė ištatuiruoti ant jos kūno dvi mažytes kregždutes. “Galiu ir tau padaryti vieną. Ko norėtum? Ar tau patiktų kūriniai iš gyvūnų karalystės?” - prisiminė L.Freudo žodžius K.Moss. Ji pasakė, kad patinka paukščiai, bet L.Freudui parodžius aukštielninko viščiuko kibirėlyje piešinį iš savo sąsiuvinio manekenė jo atsisakė. Ji atmetė ir L.Freudo pasiūlymą ištatuiruoti ją pačią. “Nepanorau jokios merginos ant savo kūno, - pasakojo K.Moss. - Tad nusprendėme padaryti paukščių pulkelį.” K.Moss įsitikinusi, kad piešinėliai ant jos strėnų - neįkainojami. “Tai L.Freudo originalai. Įdomu, kiek

K.Moss ir L.Freudas 2003 metais. / AFP/Scanpix ir užsienio spaudos nuotraukos koks kolekcininkas už juos sumokėtų? Kelis milijonus? Jei viskas pasisuktų labai bloga linkme, galėčiau pasidaryti odos persodinimo operaciją ir juos parduoti. Tai turbūt vienintelė tokia išlikusi oda, nes kai jis dirbo laivyne, jam buvo maždaug 19”, dėstė K.Moss, dar turinti inkaro ant riešo, širdelės ir žvaigždės tatuiruotes.

Vienu didžiausių XX amžiaus menininkų vadinamo L.Freudo nutapytas K.Moss paveikslas 2005 metais aukcione buvo parduotas už 6,2 mln. dolerių. K.Moss pozavo septynis vakarus per savaitę devynis mėnesius, tad jos tatuiruotė yra tarsi nedidelis iš L.Freudo gautas atlygis.

Pataisytas paminklas popiežiui Menininko ketinimai buvo gražūs, tačiau it koks hibridas sulipdytas Jonas Paulius II išėjo labiau panašus į... Betmeną. Romos geležinkelio stotyje vėl atidengtas paminklas popiežiui Jonui Pauliui II - jau pataisytas. Penkių metrų aukščio bronzinė statula, kurią sukūrė italų skulptorius Oliviero Rainaldi, atidengta pernai gegužę, praėjus vos kelioms savaitėms po Jono Pauliaus II paskelbimo palaimintuoju, sukėlė karštus ginčus ir prieštaringus vertinimus. Buvo žmonių, ja pasibaisėjusių.

2005-aisiais miręs Jonas Paulius II vaizduojamas besišypsantis, žvelgiantis žemyn į praeivius; jo bronzinę galvą prilaiko bekūnė struktūra su plačiu apsiaustu, tarsi ketinimas apgaubti kiekvieną. Dabar šiurkštūs apsiausto kraštai padailinti, pontifiko galva šiek tiek labiau palenkta į priekį, todėl skulptūra atrodo humaniškesnė. Ji stovi ant nedidelės platformos, kad žmogus, žadinęs pasaulio jaunimą, atrodytų ne toks statiškas. “Skulptūra buvo sumontuota nevykusiai,” - sakė jos autorius O. Rainaldi laikraščiui “La Repubblica”. Jis kaltino liejyklą, kad ši nukrypo nuo jo eskizų. - “Galva buvo įtraukta. Dabar kaklas yra ištiesintas, pridėjus papil-

domų 50 centimetrų geriau dera veido ir kūno matmenys. Pagaliau skulptūra užbaigta,” - pasakojo skulptorius. Jonas Paulius II stovi priešais Romos “Termini” geležinkelio stotį. Kritikai iškart užsipuolė pirmąjį variantą, jie tvirtino, kad popiežius išėjo labiau panašus į fašistų diktatorių Benito Mussolini ar Betmeną. “Aš Joną Paulių II mačiau tik du kartus savo gyvenime. Dirbau iš atminties, pagal nuotraukas. Mėginau suderinti simboliškumą su emblemiškumu, - teisinosi O.Rainaldi. - Taip pat mėginau įamžinti abu Jono Pauliaus II amžiaus tarpsnius veide: viršutinė dalis, akys - energingieji jo metai, o burna ir smakras - paskutinieji, paženklinti ligos.”

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico sukėlė didelį sujudimą socialiniuose tinkluose, kai paskelbė, kad iš ryto bėgiodamas sostinėje Bratislavoje rado storą piniginę, pilną pinigų ir kreditinių kortelių. “Šį rytą bėgiodamas Dunojaus paupiu radau pinigų ir kreditinių kortelių prikimštą piniginę, - sakė R.Fico žurnalistams per spaudos konferenciją. - Pametusysis gali atsiimti ją vyriausybėje.” Kai tik premjeras paskelbė apie radinį, interneto socialiniuose tinkluose pradėta juokauti, kad pilnos piniginės - retas dalykas Slovakijoje, labai neturtingoje euro zonos valstybėje. Kitas atvejis Singapūre taip pat parodė, jog pasaulyje dar esama tikrai sąžiningų žmonių. Vienas taksi vairuotojas tapo didvyriu, kai grąžino atostogaujančiai tailandiečių porai 1,1 mln. Singapūro dolerių (900 tūkst. JAV dolerių) grynaisiais, kuriuos ši paliko jo automobilyje. 70 metų Sia Ka Tianas buvo šokiruotas, kai išlaipinęs turistus prie vieno prekybos centro ant užpakalinės sėdynės rado į juodą popierinį maišelį sudėtus milžiniškus pinigus. “Pamatęs tiek pinigų pamaniau, kad turiu bėdų. Buvau įsitikinęs, jog maišelyje yra mažiausiai 200 tūkst. dolerių”, - citavo 31 metus taksistu dirbantį Sia Ka Tianą laikraštis “The Straits Times”. Kai vyras nuvežė radinį į transporto kompanijos “ComfortDelGro” pamestų

Stora piniginė laukia savininko... daiktų skyrių, priblokšti kolegos suskaičiavo 1,1 mln. Singapūro dolerių tūkstančio banknotais. “Pinigai man nesvarbūs. Tie doleriai man nepriklauso, tad kaip galiu juos naudoti?” - paaiškino laikraščiui taksistas. Tailandiečiai dėl pamestų pinigų kreipėsi į transporto kompaniją, o Sia Ka Tianas ten jau laukė savo klientų, kai šie atvyko jų pasiimti. Sąžiningas taksi vairuotojas iš dėkingos poros gavo apdovanojimą, bet jo suma, kaip ir tailandiečių pavardė, neskelbiama. Kompanija taip pat planuoja apdovanoti vairuotoją už gerą tarnybą. “Rasti milijoną dolerių grynaisiais nekasdienis dalykas, ir mes iš tikrųjų savęs klausiame, kiek žmonių būtų galėję susigundyti tais pinigais, kalbėjo kompanijos atstovė. - Nepaprastai didžiuojamės šiuo darbuotoju. Esame patenkinti, kad keleiviai atgavo savo pinigus.” “ComfortDelGro” kompanijoje dirba ir daugiau labai sąžiningų vairuotojų. 2009 metais vienas jų grąžino 5 kg aukso luitų, kurių vertė - 377 tūkst. Singapūro dolerių.

Katiliukas ir lazda

Ch.Chaplino daiktai buvo parduodami puikios būklės.

Už garsųjį Charlie Chaplino katiliuką ir lazdelę suplota 62,5 tūkst. dolerių.

Patobulinta Jono Pauliaus II skulptūra vėl atsirado prie Romos “Termini” geležinkelio stoties.

Skrybėlė ir lazda buvo neatsiejama Ch.Chaplino sukurto veikėjo Mažojo Valkatos įvaizdžio dalis. Šiuos “puikios būklės” daiktus Los Andžele parduoti išstatė aukcionas “Bonhams”. Legenda teigia, kad vieną lietingą 1914 metų vasario popietę Ch.Chaplinas valkatos personažą ir jo aprangą sugalvojo spontaniškai, kai Holivudo studijos bendrame vyrų persirengimo kambaryje pasičiupo įvairių drabužių. Tarp jų buvo apsmukusios aktoriaus Fatty Arbuckle’o kelnės, 14 dydžio batai, kuriuos jis turėjo nešioti ne ant tos kojos, kad jie nuolat kristų, F.Arbuckle’o uošvio skrybėlė ir visai kitam aktoriui skirti ūsiukai. Ant 81 cm ilgio bambukinės lazdelės

juodu rašalu yra užrašyta “CCLT 36” - tai nuoroda į Mažąjį Valkatą (Little Tramp). Tarp kitų to paties aukciono parduodamų daiktų buvo ranka rašytas Johno Lennono laiškas su piešinuku, vaizduojančiu jį patį ir Yoko Ono visiškai nuogus. Tą piešinuką muzikantas siuntė vieno avangardinio žurnalo leidėjui dėl prieštaringai vertinamo 1968 metų albumo “Two Virgins” viršelio. Laiškas nupirktas už 25 tūkst. dolerių. Aukcione taip pat parduota originalių Marilyn Monroe fotografijų kolekcija - už 21 250 dolerių - ir trys abstraktūs dainininko Franko Sinatros pasirašyti paveikslai. Už vertingiausią iš jų sumokėta 10 625 doleriai.

AFP, BNS, LŽ


2012 lapkričio 21 d. / Trečiadienis / Nr. 267 (13 395)