16
2012 12 12 Lietuvos žinios
Trasa
Baltarusius su Lietuva susiejo automobiliai VIDMANTAS UŽUSIENIS
Nors pastaruoju metu Baltarusijos piliečiai mūsų šalyje perka vos vieną kitą naują automobilį, anksčiau įsigytos mašinos verčia reguliariai atvažiuoti į Lietuvą. Tuo patenkinti ir prekybos centrai - kol atliekamas garantinis automobilių remontas, baltarusiai šluoja mūsų parduotuves. Renaldas Gineika, itališkų automobilių atstovės Lietuvoje UAB “Autobrava” generalinis direktorius, LŽ sakė, kad ir pernai baltarusiai noriai pirkdavo naujus automobilius Lietuvoje.
Į prekybos centrus iš autoservisų “Pastebime, kad šiemet perkama mažiau, nes nuo metų pradžios Baltarusijoje pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) apmokestinami jau ne tik juridinių, bet ir fizinių asmenų iš užsienio įvežami automobiliai”, - sakė verslininkas. Tačiau Lietuvoje įsigiję naujas mašinas baltarusiai reguliariai - maždaug kas 3-4 mėnesius - važiuoja į mūsų šalį atlikti garantinio remonto, kiti - tiesiog pasiremontuoti savo plieninių žirgų. “Patys kaimynai pripažįsta, kad pas mus autoservisuose aptarnavimo kokybė daug aukštesnė nei tėvynėje, o kainos daug mažesnės. Baltarusijoje autoservisų paslaugas labai brangina detalių muitai, kurie nėra taikomi dažniausiai iš kitų Europos Sąjungos šalių detales importuojančiai Lietuvai. Maža to, baltarusiams suremontuotais automobiliais grįžtant atgal į tėvynę pasienyje grąžinamas už remontą sumokėtas PVM, nes ši paslauga įskaitoma kaip eksporto prekė”, - skaičiavo R.Gineika. Jis sakė, kad garantiniais automobiliais į Lietuvos autoservisus atvykstantys baltarusiai smarkiai padidina prekybos ir pramogų centrų apyvartą. “Jei nebūtų baltarusių, žlugtų labai daug mūsų parduotuvių. Nemažas kaimynų srautas plūs-
Baltarusiai į žvalgytuves mūsų šalies naujų automobilių rinkoje mielai užsuka ir kalėdiniu laikotarpiu. / Romo Jurgaičio nuotrauka
Lietuvoje įsigiję naujas mašinas baltarusiai reguliariai - maždaug kas 3-4 mėnesius važiuoja į mūsų šalį atlikti garantinio remonto. ta ir garantinėmis mašinomis - automobilius palieka autoservisuose, o patys eina apsipirkti, pramogauti”, - kalbėjo “Autobravos” vadovas.
Nepasitiki Rusijoje rinktais automobiliais Jo žodžius patvirtino prekybos ir pramogų centro “Ozas” atstovas Kęstutis Isakas. Lietuvių verslininkams priklausantis verslo centras steigia fi-
lialą Baltarusijoje, todėl K.Isakui tenka dažnai važinėti į kaimyninę šalį ir atgal. Priešingai nei R.Gineika, “Ozo” atstovas tikino, jog baltarusiai ir toliau Lietuvoje bei Lenkijoje mielai perka naujas mašinas. “Dėl muito mokesčių gretimoje valstybėje trečdaliu brangesnės ne tik senos, bet ir naujos mašinos, todėl baltarusiams geriau apsipirkti svetur”, - tvirtino pašnekovas. Anot jo, pastaruoju metu į Balta-
IŠVEŽAMA UŽ MILIJONĄ Lietuvos statistikos departamento (SD) duomenimis, 2012 metais per pirmus dešimt mėnesių į Baltarusiją buvo reeksportuota automobilių, kurių bendra vertė 460 195 litai. Iki tol penkerius metus reeksporto apimtis buvo didesnė - 2007 metais nuo sausio iki spalio buvo reeksportuota 491 842 litų vertės mašinų, tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu 556 351,6 lito, 2009 metais (1-10 mėn.) - 472 013,8 lito, 2010 metais (1-10 mėn.) 659 071,3 lito, 2011 metais (1-10 mėn.) - 1 356 034,9 lito vertės automobilių. SD nepateikia duomenų, kiek iš to kiekio sudarė naujų automobilių vertė. Portalas Verslilietuva.lt nurodo, kad, pavyzdžiui, 2010 metais į Baltarusiją iš Lietuvos buvo išvežta apie 4 proc. naujų mašinų. Tai sudarė nuo kelių šimtų iki maždaug 1,5 tūkst. automobilių.
rusiją plūsta pasaulinio garso prekės ženklus turintys automobiliai iš Rusijos. “Rusijoje pristatė gamyklų vokiečiai, japonai, korėjiečiai. Tačiau nusprendę įsigyti naują mašiną baltarusiai vis tiek mieliau renkasi Lie-
tuvą, nes nepasitiki rusų automobilių surinkimo kokybe. Kaimynai yra mielai laukiami ir mūsų pramogų bei prekybos centruose, nes dažniausiai į Lietuvą atvyksta pasiturintys verslininkai”, - teigė K.Isakas.
•
Koridoriui reikia trigubos partnerystės VIDMANTAS UŽUSIENIS
Dalyvaudama Europos Komisijos programose mūsų valstybė, talkinant Lietuvos intermodalinio transporto technologinei platformai (LITTP), Vakarų ir Rytų transporto koridoriaus asociacijai (East-West Transport Corridor - EWTCA), kartu su Skandinavijos šalių partneriais tikisi jau 2050 metais atsiriekti 10 proc. iš beveik dviejų trilijonų litų vertės pyrago, kuriuo vertinamas krovinių srautas tarp Rytų ir Vakarų. Tačiau iki prognozuojamo rodiklio - dar labai toli, o jam pasiekti būtina ir Lietuvos valdžios parama. Tai teigia LITTP administratoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro (ITLKC) vadovas dr. Algirdas Šakalys. 37 partnerius iš 13 šalių - nuo Kinijos iki Prancūzijos - vienijančioje EWTCA, anot mokslininko, Lietuva, kaip viena šios asociacijos iniciatorių, turi stiprias pozicijas jos valdymo struk-
tūrose. “Vis dėlto plečiantis asociacijos narystės tinklui bus labai sunku jas išlaikyti. Iki šiol EWTCA veikloje, jos renginiuose aktyviai dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijos. Manau, jog ir toliau tiek Lietuvos valdžios, tiek verslo struktūros turėtų siekti, kad Klaipėdos jūrų uostas, bendrovė “Lietuvos geležinkeliai”, Lietuvos ekspeditoriai būtų vieni svarbiausių žaidėjų plėtojant Rytų-Vakarų transporto koridorių pietiniame Baltijos jūros regione, nes vien iniciatoriams susidoroti sunku konkurentų yra labai daug”, - dienraščiui LŽ aiškino A.Šakalys. Pasak jo, ITLKC kartu su partneriais iš Europos Sąjungos (ES) valstybių įgyvendina du ES 7-os bendrosios programos projektus BESTFACT ir “eMAR”. Pirmo projekto svarbiausias tikslas - išanalizuoti gerąją ES šalių patirtį plėtojant intermodalinį transportą (skirtingų transporto rūšių efektyvią sąveiką), apibendrinti ją ir atrinkti tuos gerosios patirties pavyzdžius, kurie galėtų būti panaudoti platesniu mastu, taip pat ir plėtojant Rytų-Vakarų transporto koridorių. Baigiant projektą 2015 metais Vilniuje planuojama surengti Europos intermodalinio transporto konfe-
Lietuva tikisi, kad ir šalies geležinkeliai kiekvienais metais bus vis labiau apkraunami iš Europos į Aziją ir atgal gabenamais kroviniais. LŽ archyvo nuotrauka
renciją. Per ją transporto verslo ir mokslo atstovams bus pristatyti pasiekti rezultatai ir svarbiausios rekomendacijos. Tos pačios programos “eMAR” projekto svarbiausi tikslai ir uždaviniai - parengti siūlymus, kaip efektyviai formuoti uostų bendruo-
menę, atsisakyti popierizmo palaikant tarpusavio ryšius, plačiau taikyti informacines technologijas, kaip tobulinti jūrų transporto sąveiką su sausumos transportu. “Projekto vykdytojų rekomendacijos turėtų būti naudingos Europos Komisijai rengiant teisinius ir strate-
ginius dokumentus jūrų transporto sektoriuje. Tikiuosi, šis projektas sudomins ir Klaipėdos jūrų uosto bendruomenę - sieksime aktyviai su ja bendradarbiauti. ITLKC taip pat dalyvauja geros kaimynystės INTERREG programos “RailBaltica Corridor Growth” projekte. Svarbiausias jo tikslas - identifikuoti pagrindinius transporto ir logistikos žaidėjus, kurie gali būti potencialiai suinteresuoti geležinkelio projekto plėtra, krovinių bei keleivių vežimu. Kartu identifikuojami transporto ir logistikos centrai, galintys aprūpinti kroviniais šią geležinkelio liniją. Norėčiau pabrėžti, kad “eMAR” nėra “Rail Balticos” geležinkelio infrastruktūros projektas, jis sietinas su racionaliu šios geležinkelio infrastruktūros eksploatavimu”, - kalbėjo A.Šakalys. Mokslininkas tvirtino, jog EWTCA sekretoriatas šiuo metu dirba ir dar gerą pusmetį dirbs visuomeniniais pagrindais. Ir vėliau jis bus finansuojamas ne iš Lietuvos, o iš narystės asociacijoje ir kitų lėšų. “LITTP - sėkmingai veikianti struktūra. Ir ji, skirtingai negu kitos 20, kurių daugelis jau seniai nustojo gyvavusios, yra vienintelė, nesulaukusi iš valstybės nė lito paramos”, - pažymėjo A.Šakalys.
•