Page 1

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „TRASA”

Kaina

1,99 Lt

2012 gruodžio 12 d. / Trečiadienis / Nr. 285 (13 413)

www.lzinios.lt

Pažadų gausa oponentų neužliūliavo

Šiandien LŽ

2p.

Žinia apie dviejų Seimo opozicinių jėgų konservatorių ir liberalų jungtuves pasirodė perdėta, nes Liberalų sąjūdis nusprendė dirbti savarankiškai

3p.

Naujasis teisingumo ministras J.Bernatonis ketina mėginti keisti piliečių požiūrį į teisingumą

3p.

Už frazę “pinigų nėra” pašieptas ir apie ekonomikos nuosmukį sąmoningai tylėjęs 2007-2008 metų finansų ministras R.Šadžius sugrįžta

6p.

D.Straussas-Kahnas sudarė finansinį susitarimą su Niujorko viešbučio kambarine, kuri jį kaltino lytine prievarta

9p.

Laivybos kelias į Klaipėdos uostą visuomet laisvas nuo ledų, nors kitus Baltijos pakrantės uostus jau vaduoja ledlaužiai

Savo veiklos planą Seimui pristačiusi naujoji Vyriausybė Lietuvą žada pasukti gerovės valstybės keliu. Tačiau tokia centro kairės ministrų Išsamiau 2 p. kabineto vizija įtikino ne visus - ekspertai dokumente įžvelgia prieštaravimų. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Pigus draudimastampa spąstais

13p.

Lietuviai sieks medalio Stambule prasidedančiame pasaulio plaukimo čempionate trumpajame baseine (25 m)

UŽSIENIS

Netobulas G.Soroso pasaulis

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Apdraudęs automobilį draudimo ir brokerių kompanijų klientas ne visuomet gali būti tikras, kad patekęs į avariją gaus kokybišką paslaugą ar netgi draudimo išmoką. Klientai maustomi manipuliuojant į draudimo sutartis įrašytomis gudriomis formuluotėmis. Anot neseniai veiklą pradėjusios Respublikinės draudėjų asociacijos (RDA) steigėjo Eugenijaus Maciulevičiaus, į gudriai draudikų paspęstus žabangus įkliūva ne tik savo automobilius savanoriškuoju kasko draudimu draudžiantys vairuotojai, bet ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) sistemos dalyviai. “Jų atžvilgiu nesąžiningas draudikų elgesys vertintinas itin neigiamai. Žmonės negali nesidrausti, nes gresia didelės baudos. Tačiau jiems įbrukama sutartis, kuri draudėjui gali reikšti didelius nuostolius”, - kalbėjo LŽ pašnekovas.

Išsamiau

15 p.

TRADICIJOS

G.Sorosas nedaro paslapties iš to, koks darbas jam labiausiai patinka. Ne turtų krovimas, nors tam skiria daug laiko, ir ne atviros visuomenės rėmimas, nors tam nepagailėjo 8 mlrd. dolerių. Labiausiai jam patinka siūlyti svarbias idėjas, nes pagaliau po ilgamečių pastangų jis pripažintas intelektualu, mat ekonomikos suirutė privertė įsiklausyti į jo įžvalgas. Prasidėjus finansų krizei pagarba G.Sorosui kaip mąstytojui ėmė augti, todėl jis noriai dalyvauja viešosios politikos debatuose. Judrioje vietoje pastatytas automobilis padidina riziką, kad avarijos atveju nukentėjęs jo šeimininkas neteks teisės į draudimo išmoką. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Orai

Ir protėviai norėjo būti gražūs

Etnologė dr. Asta Venskienė bene pirmoji Lietuvoje pradėjo tyrinėti žmogaus grožio sampratą lietuvių pasaulėjautoje ir jau du dešimtmečius domisi, kas ir kodėl buvo gražu tradicinėje kultūroje.

Tradicinėje lietuvių bendruomenėje, pasak Vytauto Didžiojo universiteto lektorės dr. A.Venskienės, dar mažą vaiką perspėdavo negrandyti puodo, nes jo vaikas bus juodas. Panašumo magija grįstas tikėjimas, kad ant kailinių pradėtas kūdikis gims garba-

notas. Viena dr. A.Venskienės tyrimo sričių - šeimos ir bendruomenės vaidmuo kuriant vadinamąjį idealų kūną. Pavyzdžiui, buvo tam tikrų tikėjimų. Patys dar vaikai, tačiau jau persergstimi, kad susilauks strazdanotų palikuonių, jei muš kregždes, ardys jų lizdus.

•7 p.

Išsamiau

“Vaiko išvaizdos lėmimas prasideda jau nuo pirmosios nakties, nuo kūdikio pradėjimo”, - pasakojo tyrinėtoja. Nėštumo laikotarpiu vaiko išvaizdos lėmimas ypač suaktyvėdavo.

•10, 11 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Debesuota, vietomis snyguriuos. Temperatūra dieną 4-5 laipsniai šalčio.

•23 p.

Išsamiau


2

2012 12 12 Lietuvos žinios

Dienos temos

Pažadų gausa oponentų neužliūliavo Tikisi atsakingų sprendimų

RAIMONDA RAMELIENĖ, ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Savo veiklos planą Seimui pristačiusi naujoji Vyriausybė Lietuvą žada pasukti gerovės valstybės keliu. Tačiau tokia centro kairės ministrų kabineto vizija įtikino ne visus. Ekspertai dokumente įžvelgia prieštaravimų. Naujoji Vyriausybė savo darbų programoje negaili dosnių pažadų, kurių svarbiausias - stengtis, kad Lietuvos žmonės jaustųsi orūs, saugūs ir laimingi. Opozicijos atstovų nuomone, programos nuostatos skambių deklaracijų rinkinys.

Akmenys į nueinančiųjų daržą Vyriausybės programoje - 20 dalių. Joje išdėstytos pagrindinės ministrų kabineto vertybės, apžvelgiama paveldima padėtis, nurodomos pagrindinės 2012-2016 metų veiklos kryptys ir neatidėliotini prioritetai. Programoje pažymima, kad darbą Vyriausybė pradės nelengvomis aplinkybėmis. Ankstesnės valdžios sprendimai esą prislėgė Lietuvą. Nurodoma, kad šiųmetis Lietuvos gamybos mastas yra 5 proc. mažesnis nei 2008 metais, prekybos - mažesnis nei 2006-aisiais, o statybos darbų - nesiekia 2005 metų lygio. “Beatodairiškas skolinimasis nedarant tinkamų investicijų prislėgė Lietuvos ateities kartas. Valstybės skola dabar siekia 46 mlrd. litų, nuo buvusios 17 mlrd. litų skolos 2008 metais”, - teigiama dokumente. Naujasis ministrų kabinetas nurodo 7 pagrindines veiklos kryptis. Žadama, kad ekonomikos augimą užtikrins naujų darbo vietų kūrimas, pramonės plėtra, visavertį žmonių gyvenimą - produktyvus darbas, o negalintiems dirbti padės socialinio solidarumo principais paremta socialinė apsauga. Atsigaunant ekonomikai naujoji Vyriausybė ketina didinti socialinės srities, sveikatos apsaugos, paramos šeimai, švietimo ir mokslo, kultūros finansavimą, reformuoti mokesčių sistemą, modernizuoti gyvenimą kaime, valstybės valdymo ir vietos savivaldos sistemą orientuoti į visuomenės poreikių tenkinimą.

Žada didesnes pensijas Vyriausybė išsikėlė 11 neatidėliotinų prioritetų. Tarp jų: užimtumo didinimas, nedarbo, skurdo, socialinės atskirties mažinimas, verslo sąlygų gerinimas, šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimas, kontrabandos bei šešėlinio verslo

A.Butkevičiui prireikė maždaug pusvalandžio pristatyti Vyriausybės programą. / Martyno Ambrazo (ELTA) pažabojimas, kova su korupcija, pasirengimas įsivesti eurą, efektyvus Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų naudojimas konkurencingumui didinti. Atsigavus ekonomikai žadamas laipsniškas pensijų ir kitų socialinių išmokų didinimas. Taip pat nurodoma, kad bus sprendžiamos energetikos problemos. Bus tęsiami ir užbaigti elektros perdavimo jungčių su Švedija ir Lenkija tiesimo darbai, pradėtos dujų terminalo statybos. Bus peržiūrima Nacionalinės energetikos strategija, kurioje įvertinamos ir atominės energetikos perspektyvos. Norima pertvarkyti švietimo ir aukštojo mokslo politiką - atsisakyti mokinio ir studijų krepšelių, nustatyti visuotinę metinę studijų įmoką. Užsienio politikos srityje žadama stiprinti partnerystę su ES šalimis, “perkrauti” santykius su Rusija, suteikti naują postūmį bendradarbiauti su Lenkija.

Būtina taisyti klaidas Pristatydamas XVI Vyriausybės programos prioritetus, kryptis bei nuostatas A.Butkevičius vakar Seimo tribūnoje užtruko maždaug pusvalandį. Dar pusantros valandos paskirtasis premjeras ir ministrai atsakinėjo į Seimo narių klausimus. O jų būta apie pusšimtį - nuo patriotizmo iki žvyrkelių asfaltavimo. “Dabar kaip nieka-

da svarbu mums visiems suvokti, kad tik kompetentinga, valdymo patirties turinti Vyriausybė gali efektyviai kovoti tiek su sunkmečio iškeltais iššūkiais, tiek ir su būtinybe kuo skubiau taisyti padarytas klaidas”, - iš tribūnos kalbėjo A.Butkevičius. Pasak jo, naujoji Vyriausybės programa padės išgyventi sunkumus. “Ji pateikia kitą alternatyvą patvirtintai Lietuvos konvergencijos programai, numa-

nuotrauka

“jautrių dalykų”, apie kuriuos anksčiau nekalbėta. Pavyzdžiui, ketinimai socialinio draudimo mokesčiu apmokestinti ne tik darbo pajamas. Rūpestį, pasak J.Razmos, kelia ir skuboti pažadai leisti dvikalbius užrašus vietovėse, kur gyvena tautinių mažumų atstovai, taip pat asmens dokumentuose. Pasak Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos seniūno Eligijaus Masiulio, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad

Atsigavus ekonomikai žadamas laipsniškas pensijų ir kitų socialinių išmokų didinimas. tančiai gerokai lėtesnį nei kitų ES šalių ekonomikos augimą”, - pabrėžė A.Butkevičius.

Įžvelgė ir pozityvumo Pristatyta programa opozicijai pasirodė esanti dviprasmiška, nekonkreti ir deklaratyvi. Liberalei Daliai Kuodytei ji priminė barono Miunhauzeno žygdarbių sąrašą. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos nuomone, tai abstraktus gražių, visiems priimtinų siekių rinkinys. “Tačiau labiausiai akcentuotų rinkimų pažadų čia nėra - nei minimalios 1500 litų algos, nei tikrų progresinių mokesčių, nei nulinio nedarbo”, - pabrėžė konservatorius. Be to, atsirado

Vyriausybės programa - gerų norų ir ketinimų kratinys. “Susidaro įspūdis, kad koaliciją sudarančios partijos tiesiog sumetė įvairias savo programines nuostatas, kurios nelabai tarpusavyje dera”, - LŽ sakė liberalas. Pavyzdžiui, pamažu siūloma didinti valstybės viešąsias išlaidas, atlyginimus, tačiau kartu daryti PVM išimtis, taikyti kitas mokesčių lengvatas. LS taip pat nepriimtinos švietimo ir sveikatos apsaugos sričių nuostatos. “Mes matome privačių medicinos įstaigų diskriminaciją. Kyla klausimas, ar tai neprieštarauja Konstitucijai”, - pabrėžė frakcijos seniūnas. Iš pozityvių programos nuostatų E.Masiulis paminėjo šeimos politikos klausimus.

Politologui Ramūnui Vilpišauskui užkliuvo Vyriausybės programoje pateikiama paveldimos padėties apžvalga, skambanti kaip kaltinimai nueinančiam ministrų kabinetui. “Ne vienas iš tų pastebėjimų yra nevisiškai objektyvus, nesusijęs su ankstesnės Vyriausybės sprendimais. Tai rodo nesugebėjimą arba nenorą atsirinkti tikrus faktus, matyti realią padėtį”, - aiškino ekspertas. R.Vilpišauskas pažymi, kad Vyriausybės programoje deklaruota daug gražių ketinimų, bet neaišku, kaip jie bus įgyvendinti. “Kalbant apie priemones, kurios susijusios su viešaisiais finansais, yra daug atskirų idėjų, galinčių padidinti biudžeto išlaidas. Todėl neaišku, kaip tai derės su taip pat ne kartą deklaruotu įsipareigojimu išlaikyti finansų drausmę, orientuotis į Mastrichto kriterijus. Nebent galima pajuokauti, kad ketinama toliau didinti skolinimąsi, nes dar yra erdvės iki Mastrichto kriterijaus - 60 proc. BVP dydžio skolos”, - sakė politologas. R.Vilpišauskas tikisi, kad prieš imdamasi sprendimų Vyriausybė išanalizuos padėtį ir atsakingai pasvers, ar verta juos priimti. Antraip didėjant biudžeto išlaidoms galime grįžti į padėtį, kuri buvo 2008 metų pabaigoje.

Mato prieštaravimų Finansų analitikė Violeta Klyvienė pažymi, kad Vyriausybės programoje pateikiami bendro pobūdžio prioritetai. Kai kurie jų yra teisingi ir reikalingi. Pavyzdžiui, daugiabučių renovacijos skatinimas turėtų teigiamą poveikį šalies ekonomikai augti, padidintų energetinę nepriklausomybę. Dalyje siūlymų, kaip pagerinti ir subalansuoti mokestinę sistemą, V.Klyvienė įžvelgia prieštaravimų. Esą sugrąžinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas socialinių tikslų nebus pasiekta. “Neatsižegnojama tikslo laikytis fiskalinės drausmės, tarp prioritetų numatyta fiskalinė konsolidacija, o PVM lengvatos paprastai turi vieną poveikį biudžetui - pajamų sumažėjimą. Kaip jos būtų kompensuojamos, didelis klausimas”, pažymėjo analitikė. Diskusija dėl progresinių mokesčių, V.Klyvienės vertinimu, gali sukelti nemenką sumaištį. Tai būtų neigiamas signalas užsienio investuotojams. Racionaliais ji vadina naujosios Vyriausybės planus išnagrinėti galimybę įvesti bendrą nekilnojamojo turto mokestį.

Opozicija smuikų nesuderino RAIMONDA RAMELIENĖ

Žinia apie dviejų Seimo opozicinių jėgų - konservatorių ir liberalų - jungtuves pasirodė perdėta. Saugodamas liberalizmo idėjų grynumą, Liberalų sąjūdis (LS) nusprendė dirbti savarankiškai. Rytoj, Seime patvirtinus Vyriausybės programą, valdančiajai koalicijai nepriklausančios parlamento frakcijos tradiciškai turėtų paskelbti apie savo ketinimus dirbti opozicijoje. Tikėtasi, kad dvi buvusios valdžios partijos Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir LS su-

kurs opozicinį savo parlamento frakcijų bloką. Tačiau taip nenutiko. “Mes nesureikšminame formalumų. Ten, kur mūsų ir konservatorių nuostatos panašios, bendradarbiausime. Kita vertus, LS - savarankiška partija, turinti savo kelią”, - motyvuodamas liberalų sprendimą LŽ sakė partijos lyderis ir frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis. Pasak jo, liberalai nemano, kad dabar reikėtų forsuoti susitarimus dėl bendros veiklos. Juolab kad TS-LKD turi Statuto garantuotą galimybę vieni paskirti opozicijos lyderį. “Kaip bus ateityje, matysime”, - sakė LS lyderis. E.Masiulio teigimu, tiek LS taryba, tiek frakcija sutarė, kad šiandien atsto-

vauti liberaliajai ideologijai Seime turi savarankiška frakcija. “Kadangi mūsų ir konservatorių nuostatos skiriasi, manome, kad koalicinis frakcijų susijungimas gali trukdyti atstovauti mūsų idėjoms”, - sakė E.Masiulis. Jo teigimu, LS nusiteikęs parengti alternatyvią Vyriausybės programą, taip pat savarankiškai sudaryti šešėlinį ministrų kabinetą. Pasak TS-LKD frakcijos seniūno Jurgio Razmos, dėl koalicijos ir bendro darbo su LS konservatoriai jau apsisprendė: “Mes deklaravome savo pozityvų nusistatymą ir tokiam žingsniui esame atviri.” Jis prisipažino, kad pritartų opozicijos frakcijų koalicijos subūrimui, sudarant galimybę opozicijos lyderiu pabūti ir LS atstovams.

“Mažesniems dalyviams apsispręsti dėl tokių klausimų būna sudėtingiau, visada atsiranda baimė, kad didesnis narys gali labiau dominuoti”, - situaciją vertino J.Razma. Jo nuomone, jei dabar nepavyktų sutelkti opozicinių jėgų, tai padaryti būtų galima vėliau. Tiek konservatoriai, tiek liberalai anksčiau prisipažino savo kompanijoje neįsivaizduojantys kitos prie valdančiųjų nepritapusios jėgos - “Drąsos kelio”. 33 narius turinti TS-LKD frakcija pagal Seimo statutą opozicijos lyderį gali skirti ir viena - tam pakanka turimų balsų. Neabejojama, kad juo taps TS-LKD lyderis laikinasis premjeras Andrius Kubilius. LS frakcija turi 10 narių.

E.Masiulio teigimu, koalicinis frakcijų susijungimas gali trukdyti atstovauti liberalioms idėjoms. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka


2012 12 12 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

XVI Vyriausybė

Partijos reformatorius iššūkių nebijo J.Bernatonio biografija

RAIMONDA RAMELIENĖ

Naujasis teisingumo ministras Juozas Bernatonis ketina mėginti keisti piliečių požiūrį į teisingumą. 59 metų įtakingo socialdemokrato Juozo Benatonio darbinė biografija glaudžiai susijusi su jo partine veikla. Nuo komunistų iki socialdemokratų virsmą išgyvenusi partija buvo tas tramplinas, nuo kurio atsispyręs J.Bernatonis pasiekė tam tikrų savo karjeros aukštumų. Komjaunimo ir partinis funkcionierius, Seimo narys, parlamento vicepirmininkas, prezidento bei premjero patarėjas, ambasadorius. Socialdemokratų partijos (LSDP) pilkuoju kardinolu pramintas J.Bernatonis garsėjo derybininko sugebėjimais, mokėjimu regzti ir palaikyti intrigą bei sudėlioti taškus. Puikiai išsilavinusio ir, kas ne mažiau svarbu, aiškiai logiškai kalbančio politiko veikla visuomet būdavo vertinama nevienareikšmiškai. LSDP patriarcho prezidento Algirdo Mykolo Brazausko komandai priklausęs J.Bernatonis net iš savųjų sulaukdavo priekaištų dėl perdėtos arogancijos, noro viską daryti savaip. “Aš visuomet turiu savo poziciją”, - kartą yra sakęs J.Bernatonis.

“Juoda” dėmė Itin daug dėmesio J.Bernatonis sulaukė 2003-iųjų pavasarį, kilus vadinamajam sekimo skandalui. Vieną balandžio rytą tuometis vidaus reikalų ministras J.Bernatonis pranešė stulbinamą žinią: kai kurie policijos pareigūnai neteisėtai rinko informaciją apie policijos, Vidaus reikalų ministerijos,

J.Bernatonio veikla visuomet būdavo vertinama nevienareikšmiškai. Romo Jurgaičio nuotrauka

o gal net šalies vadovus. Pasak jo, yra žinių, kad šie neteisėti veiksmai būdavo atliekami su tuometinio policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus žinia. Su komisaru ministras buvo susikibęs ne kartą, kaltino jį trukdant vykdyti policijos reformą. Ministro paviešinta istorija neturėjo laimingos pabaigos. Subliūškus V.Grigaravičiui mestiems kaltinimams, J.Bernatonis, pripažindamas savo klaidas, tuometiniam premjerui A.M.Brazauskui įteikė atsistatydinimo pareiškimą. “Manau, kad ministras buvo suklaidintas”, - dešimtmečio senumo skandalą apibūdino šiuo metu privačiu verslu užsiimantis V.Grigaravičius. Jis teigė su J.Bernatoniu bendravęs šiam būnant ambasadoriumi Estijoje, drauge teko dalyvauti keliuose renginiuose. “Jokių nuoskaudų ar piktumų tikrai nėra”, - patikino ekskomisaras. Prisi-

mindamas bendrą darbą V.Grigaravičius tuometį ministrą apibūdino kaip kompetentingą teisininką. “Jei požiūriai skirdavosi, jį būdavo galima įtikinti argumentais”, - teigė pašnekovas.

Itin daug dėmesio jis sulaukė kilus vadinamajam sekimo skandalui. Strategijų kūrėjas Dešimtmečio senumo skandalą prisimindamas daugiau kaip 30 metų J.Bernatonį pažįstantis Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas tvirtino, kad tuomet jo bičiulis tiesiog nespėjo laiku visuomenei paaiškinti savo sprendimų. Viešoji nuo-

J.Bernatonis gimė 1953 metais Kaune. Yra baigęs Kauno politechnikos institutą, chemikas technologas. 19871990 metais baigė Prahos aukštosios politikos mokyklos aspirantūrą. Savo biografijoje jis nurodo esąs filosofijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto (VU) teisės magistras, Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės dėstytojas. J.Bernatonis yra buvęs tris kadencijas Seimo nariu, 1993-1996 metais buvo Seimo pirmininko pavaduotoju, 19971998 metais - tuometinio prezidento A.M.Brazausko patarėju, jo referentu.

2001-2003 metais buvo vidaus reikalų ministras. 2005-2006 metais buvo premjero A.M.Brazausko patarėju vidaus politikos klausimais, vėliau - premjero G.Kirkilo vyriausiasis patarėjas. 2006-2012 metais ėjo Lietuvos ambasadoriaus Estijoje pareigas. Šių metų liepą prezidentės D.Grybauskaitės dekretu J.Bernatonis buvo paskirtas ambasadoriumi Armėnijoje, tačiau rugpjūčio pabaigoje prezidentei atšaukus dekretą kandidatavo į Seimą su LSDP ir buvo išrinktas. J.Bernatonio žmona ekonomistė, dukra - studentė.

monė susiformavo greičiau, nei sugebėta pateikti komentarus. “Kaip matyti iš šios dienos perspektyvų, ministras nebuvo toks neteisus”, sakė G.Kirkilas. Jis mano, kad antrą kartą tapęs ministru J.Bernatonis sugebės įvertinti viešųjų ryšių svarbą. Partijos bičiulį G. Kirkilas apibūdino kaip labai intelektualų, nuosekliai tikslo siekiantį žmogų, sukūrusį nemažai partijos strategijos bei taktikos programų. “LDDP įkūrimas viena Juozo idėjų. Jis būdavo vienas tų, kuris skatindavo reformas pačioje partijoje. Žinoma, reformatoriai neretai sulaukia kritikos ir įgyja priešų”, - pabrėžė G.Kirkilas. Pašnekovas prisipažino, kad tai, jog bičiulis paliko diplomatinę tarnybą, jo visiškai nenustebino. Pasak socialdemokrato, vidaus politikos aktualijos J.Bernatonį visada labiau traukdavo nei “ramus ambasadoriavimas”.

norėjo pamėginti gimtajame krašte realizuoti diplomatinėje tarnyboje įgytą patyrimą. “Žiūrint iš šalies situacija Lietuvoje nėra tokia kaip kitose Europos Sąjungos valstybėse”, teigė jis. Paprašytas įvardyti bent kelias savo praeities klaidas ar sprendimus, kuriuos būtų gėda prisiminti, J.Bernatonis teigė visas nuodėmes paliksiąs atsiminimams, kuriuos rašyti jau pradėjęs. “Vienaip kai kuriuos dalykus vertini tuomet, kai jie nutinka, kitaip - iš laiko perspektyvos”, - pridūrė politikas. Būsimų darbų naujasis ministras vardyti neskubėjo, nes šie esą išguldyti Vyriausybės programoje. “Manau, kad reikia užtikrinti pradėtų reformų ir naujų sumanymų tęstinumą. Tačiau dar svarbiau, kad pasikeistų žmonių požiūris į teisingumą. Reikėtų siekti, kad teisėsaugos ir teisingumo institucijos daugiau bendrautų su visuomene, aiškintų savo sprendimus”, - pripažino J.Bernatonis. Tačiau jis sutiko, kad pasitikėjimas įgyjamas ne taip jau greitai.

Rašo atsiminimus Pats J.Bernatonis prisipažino, kad į Lietuvą pirmiausia grįžo dėl to, kad

Antrasis R.Šadžiaus dublis TADAS VALANČIUS

Už nuolat kartotą frazę “pinigų nėra” pašieptas, apie ekonomikos nuosmukį sąmoningai nutylėjęs 2007-2008 metų Finansų ministerijos vadovas Rimantas Šadžius grįžta. Kaip teigiama naujosios Vyriausybės programoje, grįžta kurti “gerovės valstybės”. Tačiau sprendimas prieštaringai vertinamam politikui dar sykį įteikti finansų ministro portfelį ne visiems atrodo racionalus. Pats R.Šadžius LŽ tvirtino, kad jo galva užimta įvairiausiais klausimais, o darbotvarkė - ypač įtempta. “Prioritetinių darbų, kuriuos teks atlikti davus priesaiką, daugybė, tad bent dabar nieko išskirti negaliu. Patikėkite, labai karštos dienos”, - skubėdamas kalbėjo paskirtasis finansų ministras. Tačiau bendražygiai, šalies ekonomiką po kaulelį narstantys ekspertai ir jo pirmtakai pastebėjimų apie šį politiką turi kur kas daugiau.

“Antrasis” Šadžius gali būti geresnis Drauge su R.Šadžiumi prieš devynerius metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai vadovavusi jo partijos bičiulė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, paprašyta naująjį ministrą prisiminti kaip kolegą, pažėrė aibę jo gerųjų savybių. “Jis išskirtinių gabumų žmogus, labai darbštus, atsakingas, kartais net per-

R.Šadžiaus biografija Rimantas Šadžius gimė 1960 metais Vilniuje, 1978-aisiais aukso medaliu baigė Vilniaus 23-iąją vidurinę mokyklą, vėliau - su pagyrimu Maskvos M.Lomonosovo valstybinio universiteto Chemijos fakultetą. Iki 1999-ųjų dirbo Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedroje. 2002 metais baigė neakivaizdines magistrantūros studijas VU Teisės fakultete. Šiuo metu siekia teisės mokslų daktaro vardo. 1989 metais įstojo į Lietuvos komunistų

nelyg pedantiškas. Man ypač įsiminė, kad tuomet, kai buvo paskirtas viceministru, R.Šadžius nebuvo dirbęs socialinėje srityje, tačiau dėl savo gabumų labai greit ją įsisavino”, LŽ dėstė buvusi ministrė. V.Blinkevičiūtė pridūrė, kad dėl sukauptos patirties ir minėtų savybių jis būsiąs tikrai geras finansų ministras. R.Šadžiaus veiklą finansiniame sektoriuje prisiminęs ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad paskirtasis finansų ministras neišvengiamai bus lyginamas su savo pirmtake, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų deleguota Ingrida Šimonyte. “Ir neišvengiamai tam tikrais aspektais bus traktuojamas mažiau palankiai. Turiu omenyje buvusios ministrės kietumą finansinės politikos klausimais ir gebėjimą atsispirti interesų grupių įtakai. O R.Šadžių prisimename kaip žmogų, kuris ne visiškai adekvačiai vertino 2008 metais susiklosčiusią ekonominę situaciją”, - prisiminė ekspertas. Vis dėlto jis paragino praeities klaidų bent kol kas neakcentuoti ir tikėtis, kad tam tikros išvados jau padary-

partiją, 1990 metais tapo LDDP nariu, dabar - Socialdemokratų partijos narys. Nuo 2003-iųjų dirbo socialinės apsaugos ir darbo viceministru, vėliau sveikatos apsaugos viceministru. 2007-2008 metais finansų ministras, 2009-aisiais dirbo mokslo leidybos paslaugų įmonėje, dėstė Lietuvos edukologijos universitete. Vedęs. Žmona Dalia Šadžiuvienė - Valstybės tarnybos departamento Tarnybos priežiūros skyriaus patarėja. Turi du vaikus - dukrą Kristiną ir sūnų Almantą.

tos ir klaidos nebebus kartojamos. “Tai finansų srityje patyręs žmogus. Būdamas ministru jis turėjo galimybę susipažinti su įvairiais teisės aktais ir dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Labai norisi tikėti, kad Šadžius Nr. 2 bus pranašesnis už Šadžių Nr. 1”, - vylėsi ekonomistas.

Sunkiausia pasakyti “ne” XV Vyriausybės finansų ministrė I.Šimonytė LŽ sutiko įvardyti iššūkius, su kuriais teks susidurti jos postą perimsiančiam politikui. Pasak jos, penktus metus gyvename ypatingomis ekonominėmis sąlygomis, “kai tikra yra tik tai, kad nieko apibrėžto nėra”. “Tokios sąlygos nuolat pateikia netikėtumų - tiek negatyvių, tiek ir pozityvių. Kadangi vidinį disbalansą didžiąja dalimi per 20092012 metus pavyko suvaldyti, ūkio plėtros rizika iš esmės persikėlė už Lietuvos sienų - daug kas priklausys nuo išorės aplinkos. Yra vilčių, kad ji pasitaisys 2013-aisiais, tačiau ir rizika išlieka didelė”, - pabrėžė buvusi Finansų ministerijos vadovė.

R.Šadžius labiausiai pliekiamas už tai, kad neadekvačiai vertino 2008-ųjų ekonominę padėtį. / Gedimino Savicko (ELTA) nuotrauka Anot jos, svarbiausia būsimai Vyriausybei ir valdančiajai daugumai būti ypač atidžiai ir aktyviai reaguoti į visus galimus pokyčius bei netikėtumus, užuot tikėjusis, kad rūpesčiai “išsivadės” savaime. “Bet kuriam finansų ministrui tenka susitaikyti su tuo, kad jo statusas Vyriausybėje yra “išskirtinis” neigiama prasme. Būtent jam dažniausiai tenka pasakyti “ne” tiems dalykams, kurie kitiems atrodo labai geri. Net turėdamas didelę širdį ministras privalo išlaikyti ir racionalų protą”, - pastebi I.Šimonytė.

LPK tikisi kontaktų Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gediminas Rainys, prisimindamas praėjusios kadencijos Vyriausybės darbą, pažymėjo, kad susikalbėjimas ir nuolatinis bendravimas yra labai svarbūs. Šiuos bruožus R.Šadžius, kaip ministras, pademonstravo jau

“Labai norisi tikėti, kad Šadžius Nr. 2 bus pranašesnis už Šadžių Nr. 1.” anksčiau. “Per šią kadenciją kai kurių ministerijų pavyzdys parodė, kad kontaktas su verslu, užsienio partneriais ir energetikos srityje buvo nulinis, o gal ir minusinis. Tad labai lauksime tvirto finansų ministro stuburo, nes įvairių projektų ir objektų prašymų ši Vyriausybė sulauks daug, tad išlaidavimo pavojus didžiulis”, LŽ sakė jis. Pasak G.Rainio, pramonininkų atstovai pirmiausia pasirengę teikti siūlymus mokesčių politikos srityje. “Norime atkreipti dėmesį į tai, kas gali būti supaprastinta, ypač investicijų skatinimo srityje. Tikimės, kad būsime išgirsti”, - teigė vienas LPK vadovų.


4

2012 12 12 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Viena politika ar viena drausmė? JONAS ČIČINSKAS

2008 metais į Europą atūžusi finansų krizė parbloškė statybų sektorių ir užčiaupė bankų kreditus. Rezultatas 2009 metais parklupdyta visos Europos Sąjungos (ES) ekonomika (gamyba smuko 4,2 proc.). Nusilpus ekonomikai nepaprastą įtampą patyrė daugumos ES valstybių viešasis sektorius. Jis liko su smarkiai sumažėjusiomis įplaukomis, bet padidėjusiais įsipareigojimais. 2010 metais visu apokaliptišku baisumu išryškėjo euro zonos valstybių viešųjų finansų krizė ir pačios Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) irimo grėsmė. 2010 ir 2011 metais unija jau pasirodė pažvalėjusi - ES bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo atitinkamai 2,1 ir 1,6 procento. Tačiau jau pirmoje 2012 metų pusėje padangė ėmė niauktis. Naujausios (taigi, ir tikriausios) Europos Komisijos (EK) prognozės skelbia, kad šiais metais ES ekonomika vėl susitrauks - BVP smuks 0,3 procento. Panašiai, nors kartais ir nekaitaliodama matematinio ženklo, siūbuoja ir paskirų ES šalių narių ekonomika. Nieko nuostabaus - visų jų tarpusavio susisaistymas yra didžiausias pasauly-

je; joks kitas ekonominis aljansas, net Rusijos ir Baltarusijos “sąjunginė valstybė”, nėra tiek supynęs į viena nacionalinių ekonomikų. Todėl nenuostabu, kad ES institucijos bei jos “lokomotyvas” - Vokietijos ir Prancūzijos tandemas - ėmėsi iniciatyvos didinti tvarką toje milžiniškoje ekonomiškai sulydytoje struktūroje, valdysenos požiūriu tebeliekančioje 27 skiaučių dariniu. Iš pradžių, 2011 metų sausį, pasirodo sprendimas įkurti Europos sisteminės rizikos valdybą ir dar tris finansų institucijų veiklos visos priežiūros tarnybas (bankininkystei, draudimo ir profesinių pensijų fondams bei vertybiniams popieriams ir kapitalo rinkoms). Netrukus prasideda pirmasis “Europos semestras” - kasmetinė ES šalių narių makroekonominių rodiklių peržiūra, įvertinimas ir rekomendavimas koreguoti nukrypimus nuo tvaraus augimo nacionalinėse reformų programose. Taip pat sausį EK paskelbia metines plėtros apžvalgas, birželį Europos Vadovų Taryba (EVT) patvirtina rekomendacijas ES šalims, pagrįstas EK pasiūlymais koreguoti šalių ekonominę politiką taip, kad nedidėtų įtampa jų biudžetuose. Liepos mėnesį pasirašoma sutartis dėl Europos stabilumo mechanizmo -

akivaizdaus Europos valiutų fondo (EVF - analogiško TVF) prototipo. Rugsėjį galutinai patvirtinamas vadinamasis “šešių dokumentų paketas” - teisinės priemonės, kuriomis sugriežtinamos Stabilumo ir augimo pa-

kystės sąjungos sukūrimo. Jos turi papildyti jau egzistuojančią pinigų sąjungą bei seniau suformuotas bendrąją (vidaus) rinką, bendrąją užsienio prekybos politiką ir bendrąją žemės ūkio politiką.

Lyderių būrys tiek praskiestas nedrausmingos fiskalinės politikos ir atitinkamų papročių entuziastais, kad veikiau jau euro zona išvis subyrės nei bus visos Europos vienijimosi lyderė. kto vykdymo sąlygos bei sankcijos. Gruodį EVT pritaria priemonėms, stiprinančioms ekonominę sąjungą tos priemonės netrukus sugula į Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos EPS. Ji įsigalios 2013 metų pradžioje. Šie beveik visuotinio pritarimo sulaukę lyg ir techniniai antrinių teisės aktų koregavimai (kartais - ir teisiškai neįpareigojantys pasižadėjimai) 2012 metais jau įvardijami konceptualiau. Fiskalinės drausmės stiprinimas turi vesti fiskalinės sąjungos link. Bankų priežiūros unifikavimas ir centralizavimas Europos centrinio banko rankose turi eiti iki bankinin-

Lapkričio pabaigoje EK pagaliau paskelbia ir “vainikuojantį” dokumentą - “gilios ir tikros ekonominės ir pinigų sąjungos projektą”. Trimis etapais, kiek ilgiau nei per penketą metų, EPS turi nueiti kelią iki galo, t. y. iki visiškos bankininkystės sąjungos, griežtos nacionalinių biudžetų kontrolės, autonomiško euro zonos biudžeto, įstengiančio paremti ekonominį šoką patiriančias EPS nares, obligacijų emisijos visos euro zonos vardu. Fiskalinės drausmės reikalavimų nesilaikymas turi tapti ES Teisingumo Teismo sprendimų dalyku. Euro zona, kaip teigia EK, turi pa-

jėgti integruotis greičiau ir tvirčiau nei visa ES. Suprantama, juk euro erdvės šalis ES sutartys jau dabar įpareigoja laikytis didesnės drausmės ir numato griežtesnes sankcijas. Taigi būtent šis būrys turi tempti ES šalis nares pirmyn, tvirtos EPS suformavimo link. Juk kuo didesnė ekonominė integracija, tuo palyginti lengviau įveikti tos ar kitos šalies narės patiriamus sunkumus. Ir, žinoma, tuo lengviau pasiekiama ims atrodyti politinė valstybių integracija. Ir štai čia iškyla klausimas. Ar reali tolesnės ES ekonominės integracijos vizija, kai lyderio vaidmuo tenka šalių grupei, kurioje susitelkė didžiules viešųjų finansų ir ekonomikos konkurencingumo problemas patiriančios valstybės? Tas lyderių būrys tiek praskiestas nedrausmingos fiskalinės politikos ir atitinkamų papročių entuziastais, kad veikiau jau euro zona išvis subyrės ar taps mažiau integruota ir galop menkiau išsivysčiusia Europos dalimi, palyginti su tolyn žengsiančia Šiaurės Europa, nei bus visos Europos vienijimosi lyderė. Arba tas būrys primes visai ES tiesiog kazarminę drausmę ir galios centralizaciją valdžios sektoriaus finansuose.

Kitų balsai DAUGIAUSIA VYNO IŠGERIAMA VATIKANE Apie tai praneša Lenkijos transliuotojas “Radio Zet”: “Kaip rodo nau-

jausi duomenys, šiuo metu daugiausia vyno, skaičiuojant vienam gyventojui, išgeriama Vatikane per religines apeigas. Prancūzija, praleisdama į priekį Okeanijai priklausančią Norfolko salą, užima sąraše tik trečiąją vietą. Po jų rikiuojasi Liuksemburgas, Andora ir Italija. Visose šiose valstybėse vienam gyventojui tenka 50 litrų vyno per metus, arba 1 butelis per 5 dienas. Šiek tiek mažiau - po 40

litrų - vyno per metus išgeria portugalas, slovėnas, Folklando Salų gyventojas ir kroatas. Europoje mažiausiai vyno suvartoja lenkai vienas žmogus vos 2 butelius per metus. Už lenkus daugiau jo išgeria net tokių musulmoniškų šalių kaip Albanija ar Bosnija ir Hercogovina piliečiai. Vyno nelabai mėgsta ir buvusių Sovietų Sąjungos respublikų gyventojai, pavyzdžiui, rusas jo išgeria tik 7,5 litro per metus. Beje, vyną gaminančioje Moldovoje vienam žmogui tenka dar mažiau šio gėrimo - vos 3,4 litro. Tose valstybėse įsitvirtinusi degtinės gėrimo kultūra.”

PRANCŪZIJA NEMOKĖS ROMAMS PAŠALPŲ Prancūzijos dienraštis “Le Figaro” rašo: “Vidaus reikalų ministerijos

Lietuvos žinios

vadovas Manuelis Vallsas pranešė, kad vyriausybė nutarė nebeskirti pašalpų romams, grąžinamiems į Rumuniją. Iki šiol kiekvienas į šią šalį išsiunčiamas čigonas, turintis nepilnametį vaiką, gaudavo 300-400 eurų, tačiau, kaip paaiškėjo, romai tuos pinigus panaudoja tam, kad galėtų vėl sugrįžti į Prancūziją, nors jie skiriami gyvenimui tėvynėje palengvinti. Prancūzijos vyriausybės programa jau pasinaudojo beveik 10 tūkst. romų, kai kurie jų net po kelis kartus. M.Vallsas patvirtino, kad ateityje to nebus

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

BANKROTO TURIZMAS Britų dienraštis “The Guardian” praneša, kad airiai kraustosi į Jungtinę Karalystę bankrutuoti: “Verslininkui

paskelbti bankrotą Airijoje beveik nerealu - visiško skolų nurašymo reikia laukti 12 metų, todėl žmonės masiškai važiuoja į Didžiąją Britaniją. Norint “patogiai bankrutuoti” tereikia pagyventi Jungtinėje Karalystėje pusę metų ir įrodyti, kad tavo “pagrindinis veiklos centras” yra šioje šalyje. Pagal Europos Sąjungos taisykles, norintysis pa-

skelbti bankrotą gali tai padaryti bet kurioje Bendrijos valstybėje narėje. Taigi į Londoną ar Mančesterį persikėlęs airis turi galimybę atsikratyti skolų per 12 mėnesių. Bankroto turizmas paplitęs visuose Airijos visuomenės sluoksniuose. Bankroto nepopuliarumą Airijoje rodo ir statistiniai duomenys. Praėjusiais metais Didžiojoje Britanijoje bankrutavo 79 tūkst. žmonių, o Airijoje tokią procedūrą atliko tik 29 asmenys.” LŽ

daroma, nes prancūzai nebegali mėtyti pinigų į balą. “Sausainių daugiau nebebus, liks tik botagas”, - pabrėžė ministras. Jis patikino, kad dar prezidento Nicolas Sarkozy pradėtas masinis nelegalių romų stovyklų likvidavimas bus tęsiamas, o sulaikyti čigonai grąžinami į Rumuniją. Tačiau Europos Sąjunga (ES) nelinkusi tam pritarti. “Viena vertus, pripažįstame, jog viešosios tvarkos ir gyventojų saugumo užtikrinimas savo teritorijoje yra pačių ES narių reikalas. Kita vertus, tikimės, kad visos valstybės laikysis bendrų susitarimų dėl laisvo piliečių judėjimo, nediskriminavimo ir ES vertybių, viena kurių - gerbti nacionalinių mažumų teises. Savaime suprantama, niekas negali būti išsiųstas iš šalies vien dėl to, kad jis - romas”, pareiškė ES teisingumo komisarė Viviane Reding.”

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Šou ir pramogos V.Sinicaitė (tel. 249 2249) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai


2012 12 12 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Pirmininkavimas velkant skolų kuprą Nuo sausio 1-osios pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) perima Airija - šalis, kurią euro zonoje pirmąją teko gelbėti nuo bankroto ir kuri vis dar grumiasi su ekonomikos krize. Praėjus lygiai 40 metų, kai įstojo į ES, skolų krizę išgyvenanti Airija nuo sausio perima pirmininkavimą 27 valstybių blokui - kaip tik tuo metu teks peržiūrėti beveik 70 įstatymų 2013-2020 metų ES biudžetui patvirtinti. Diskutuojama apie maždaug trilijono eurų biudžetą septynerių metų laikotarpiui, o šalims pasiekus kokį nors sutarimą biudžeto programoms reikės teisinio pagrindo. Taigi Airijos laukia intensyvus ir sudėtingas pirmininkavimas. Airija įstojo į ES 1973 metų sausio 1 dieną. 2010-aisiais ji pirmoji iš euro zonos narių paprašė pagalbos - 85 mlrd. eurų. Šiuos metus kadaise Keltų tigru vadinta Airija baigia naujais suvaržymais ir mokesčių didinimu. Tai jau šeštas kartas, kai vyriausybė kelia mokesčius ir mažina išlaidas. Jai reikia sutaupyti dar 3,5 mlrd. eurų. Šįkart įvedamas naujas turto mokestis, o išlaidos, tenkančios sveikatos apsaugai ir socialinei gerovei, vėl nurėžiamos. Vyriausybė privalo tai daryti, nes įsipareigojo ES ir Tarptautiniam valiutos fondui už suteiktą pagalbą. Visus pastaruosius metus Airija braška labai sunkiai, tačiau yra giriama už tai, ką pasiekė. Ekonomikos krizė trunka jau penktus metus, bet

5

Griuvo Maltos vyriausybė Maltos laukia rinkimai žlugus centro kairiųjų vyriausybei, kuri prarado daugumą negavusi ritarimo kitų metų biudžetui.

Premjero E.Kenny vyriausybė dar kartą verčia airius veržtis diržus. / AFP/Scanpix nuotrauka

Airiai nelieja savo įtūžio gatvėse, bet mėgina grįžti prie darbo. šioje valstybėje, kitaip nei Graikijoje, nekyla smurtinių protestų prieš vyriausybę, airiai nerengia tokių streikų, kokie vienas paskui kitą ritasi per visą

Graikiją. Airijos premjeras Enda Kenny pelnė “atsigavimo berniuko” reputaciją, jo nuotrauka pasirodė žurnalo “Time” naujausio numerio viršelyje. Paklausti, kodėl Airija išliko gana rami ekonominės audros laikotarpiu, šalies piliečiai aiškina nesantys tokie rėksmingi kaip graikai, be to, nors ir pyksta, stengiasi ką nors daryti. Airiai nelieja savo įtūžio gatvėse, bet mėgina grįžti prie darbo. Kai kurie sako, kad airių tauta - la-

bai optimistiška, gyvenime ieškanti tik teigiamų dalykų. Šis optimizmas gali pasitvirtinti, nes kalbama, kad šviesa tunelio gale jau matyti. Kaip nurodo analitikai, Airija atgavo rinkų pasitikėjimą ir turi geras galimybes atsigauti. Šiuo metu šalis siekia išgyventi be antro pagalbos paketo, nors švelnesnių sąlygų vyriausybė kol kas nežada.

BBC, “EUobserver”, LŽ

Ministras pirmininkas Lawrence’as Gonzi prarado parlamente turėtą vieno balso daugumą deputatams nesutariant dėl vyriausybės siūlomo 2013 metų biudžeto ir vienam jo valdančiosios Nacionalistų partijos deputatui balsavus prieš. Taip jis protestavo prieš numatomą transporto reformą - vyriausybė nusprendė perduoti valdyti Maltos autobusų tarnybą Vokietijos operatoriui. Premjeras paskelbė, kad parlamentas bus paleistas sausio 7 dieną, o kovo 9-ąją turės vykti rinkimai. Pagal išsilavinimą teisininkas L.Gonzi vadovavo Maltos vyriausybei nuo 2004-ųjų, o Nacionalistų partija apskritai valdė Maltą nuo 1987 metų tik su viena pertrauka 1996-1998-aisiais, kai valdžioje buvo leiboristai. L.Gonzi perėmė valdžią prieš pat mažytei Viduržemio jūros salai įstojant į Europos Sąjungą. Po ketverių metų jo partija vėl laimėjo rinkimus vos pusės procento persvara - mažiausia per visą 40 metų Maltos istoriją. 419 tūkst. gyventojų turinti Malta įgijo nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos 1964 metais.

Be specialisto priežiūros sunku tikėtis kokybės techninius reikalavimus, pavyzdžiui, ar tinkamai tvirtinamos šiltinimo medžiagos, ar reikiamu tinko sluoksniu aptinkuojamos sienos. Kaip pasakojo klaipėdietis statybininkas inžinierius Vytautas Rimkus, namas mažiau

ELENA KIŠKYTĖ

Siekiant, jog daugiabutis po atnaujinimo taptų šiltesnis, jaukesnis ir ekonomiškesnis, svarbu, kad visi renovavimo darbai būtų atlikti kokybiškai. To neįmanoma pasiekti be kompetentingai parengto techninio projekto ir kvalifikuoto darbų priežiūros specialisto pagalbos.

Pastebėtas brokas Renovacijos sėkmė labai priklauso nuo darbų kokybės, todėl svarbu šį reikalą patikėti kontroliuoti ge-

Jei techninis prižiūrėtojas atmestinai kontroliuos statybininkus ir bus nustatyta, kad pastatas dėl jo kaltės nekokybiškai modernizuotas, tokiu atveju daugiabučio gyventojai gaus draudimo išmokas.

Namo gyventojų interesams atstovaujantis techninis prižiūrėtojas jau pačioje darbų pradžioje gali sutaupyti nemažai namo gyventojų pinigų. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros nuotrauka

renovuoto namo administratorė renovacijai Regina Baltikauskienė, jie praktiškai įsitikino, kiek būtų buvę broko, jei ne namo renovaciją prižiūrėjęs techninės priežiūros vadovas.

“Techninės priežiūros vadovas pastebėjo, kad langai buvo įstatomi kreivai, blogai tvirtinamos palangės, nelygios sienos. Visą jo pastebėtą broką statybininkai paskui ištaisė.” bančiam specialistui. Nuolat kontroliuodamas konkursą laimėjusios įmonės statybininkus kvalifikuotas ir patyręs techninis prižiūrėtojas sugebės iš statybininkų išreikalauti, kad darbai būtų atlikti kokybiškai. Be to, be techninės priežiūros vadovo dabar jau nė negalima vykdyti rangos darbų. Kaip pasakojo vieno Varėnos rajone, Naujuosiuose Valkininkuose,

“Iš daugybės pasiūlymų rinkomės žmogų, turintį patirties būtent daugiabučių renovavimo srityje, atkreipėme dėmesį, kad jo objektai būtų jau priduoti, - pasakojo ji. Toks specialistas būtinas. Atliekant renovaciją juk yra daug paslėptų darbų, kurių vėliau gyventojai gali ir nepastebėti, o nekokybiškai atlikti jie turės įtakos kokybei. Pavyzdžiui, mūsų name dirbęs

techninės priežiūros vadovas pastebėjo, kad langai buvo įstatomi kreivai, blogai tvirtinamos palangės, nelygios sienos. Visą jo pastebėtą broką statybininkai paskui ištaisė. Mūsų pasirinktas techninės priežiūros vadovas buvo vilnietis, tad atvykdavo du kartus per savaitę. Jo darbu esame patenkinti, tačiau būtų dar geriau, jei toks specialistas galėtų kasdien prižiūrėti darbus.”

Tik specialistas supras Net ir nuolat stebėdami savo renovuojamą daugiabutį, gyventojai tikrai ne visada supras, ar tai daroma pagal

išleis šilumos, jei visi renovavimo darbai bus atlikti kokybiškai. “Pavyzdžiui, apšiltintas sienas tinkuoti reikia ne 1 mm, o 5 mm storio sluoksniu, tačiau kartais pasitaiko, kad sienas statybininkai mėgina tinkuoti per plonai. Tada efektas nebus toks, kokio tikimasi, - pasakojo V.Rimkus. - Norėdami laimėti konkursą statybininkai pasiūlo pačią žemiausią kainą, paskui ir stengiasi dirbti naudodami pačias pigiausias medžiagas, kurios, deja, ne visada būna labai kokybiškos. Tik nuolat prižiūrint statybininkų darbus galima tikėtis kokybės. O nuo tos kokybės priklausys renovacijos efektas ir mažesnės sąskaitos.” Namo gyventojų interesams atstovaujantis techninis prižiūrėtojas jau pačioje darbų pradžioje gali sutaupyti nemažai namo gyventojų pinigų. Su specialisto pagalba plane reikia kruopščiai išvardyti visus būtinus namo atnaujinimo darbus -

Nuo praėjusių metų statybos darbų kokybę papildomai kontroliuoja Būsto ir urbanistinės plėtros agentūroje įsteigto Kokybės kontrolės skyriaus specialistai. Jie ne tik kontroliuoja bendrijas, bet ir tikrina atliekamų darbų kokybę vietoje. Tiriamas kiekvienas nusiskundimas. Nauji reikalavimai įpareigoja ir techninės priežiūros specialistus dirbti atsakingai. Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos techninei priežiūrai įsigaliojo privalomas draudimas kiekvienam objektui. Jeigu techninis prižiūrėtojas atmestinai kontroliuos statybininkus ir bus nustatyta, kad pastatas dėl jo kaltės nekokybiškai modernizuotas, tokiu atveju daugiabučio gyventojai gaus draudimo išmokas. Daugiau informacijos apie daugiabučių namų atnaujinimą www.atnaujinkbusta.lt arba nemokama telefono linija 8 800 20 012.

Užs. LM-3110

Daugiabučių namų gyventojai dažnai ir patys mato savo senstelėjusių būstų problemas, tačiau tik patyręs techninės priežiūros specialistas kvalifikuotai patars, ką ir kaip atnaujinti bei tvarkyti, kad būtų pasiektas didžiausias ekonominis efektas. Tad su tokiu specialistu reiktų tartis dar prieš rengiant investicijų ir techninį projektus.

taip neliks galimybės būsimiems rangovams manipuliuoti spragomis, apeiti kai kuriuos darbus, kurie būtini, bet plane nepaminėti, nebus galimybių parinkti netinkamas medžiagas.


6

2012 12 12 Lietuvos žinios

Pasaulis

D.Straussas-Kahnas susitarė su kambarine Buvęs Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique’as Straussas-Kahnas sudarė finansinį susitarimą su Niujorko viešbučio kambarine, kuri jį kaltino lytine prievarta. 63 metų D.Strausso-Kahno ir 33ejų beraštės migrantės iš Gvinėjos Nafissatou Diallo susitarimo detalės neskelbiamos. Tačiau buvusio TVF vadovo advokatai neigia prancūzų dienraščio “Le Monde” pranešimą, kad N.Diallo bus sumokėti 6 mln. dolerių. Vis dėlto buvęs JAV prokuroras Matthew Galluzzo tvirtino, jog tokia suma tikėtina - anksčiau jis prognozavo, kad N.Diallo gali gauti maždaug 5 mln. dolerių.

Susitarimas tarp D.Strausso-Kahno ir N.Diallo buvo pasiektas Niujorke vykusiame teismo posėdyje. Pats D.Straussas-Kahnas jame nedalyvavo. Jam atstovavo advokatai. Nukentėjusioji N.Diallo, kuri yra našlė ir turi paauglę dukrą, daugiau kaip metus vengė viešumos, tačiau teismo posėdyje, kuriam pirmininkavo teisėjas Douglasas McKeonas, pasirodė. Pasibaigus teismui ji sakė: “Dėkoju visiems, kurie mane remia. Dėkoju Dievui ir tegu Dievas visus jus laimina.” N.Diallo taip pat išsprendė teisines problemas su bulvariniu laikraščiu “The New York Post”, kuris kilus skandalui dėl D.Strausso-Kahno elgesio parašė, kad kambarinė prostitutė.

Šis D.Strausso-Kahno ir N.Diallo susitarimas gali baigti buvusio TVF vadovo ir Niujorko viešbučio kambarinės teismų ginčą. Tačiau gruodžio 19 dieną D.Strausso-Kahno dar laukia sunki diena. Prancūzas sužinos, ar tėvynėje vyks tyrimas dėl jam pateiktų kaltinimų sąvadavimu. Šie kaltinimai grįsti įtarimais, kad jis padėdavo organizuoti turtingiems vyrams sekso vakarėlius su prostitutėmis. Niujorke, vėliau ir Prancūzijoje kilę sekso skandalai visiškai sužlugdė D.Strausso-Kahno karjerą. Iki jų jis buvo laikomas žmogumi, galinčiu laimėti Prancūzijos prezidento rinkimus.

Susitarimas su kambarine neišsprendė visų D.Strausso-Kahno teisinių bėdų. / Reuters/Scanpix nuotrauka

AFP-BNS, LŽ

Sveikatingumo metai skatins gyventi sveikiau ga, Nacionalinis radijas ir televizija, paramos fondas “Jaunimo linija”. Anot A.Ščeponavičiaus, numatytomis įgyvendinti priemonėmis pirmiausia bus siekiama formuoti tinkamą mokinių ir jaunimo požiūrį į sveikatą bei sveiką gyvenseną, gerinti visuomenės raštingumą sveikos gyvensenos srityje, skatinti fizinį aktyvumą, taip pat stiprinti nevyriausybinių organizacijų ir verslo bendruomenių bendradarbiavimą sveikatinimo veikloje.

GINTARĖ AUKŠTUTYTĖ

Galime būti sveikesni ir gyventi ilgiau. Tereikia sveikai maitintis, nuolat mankštintis ir atsisakyti žalingų įpročių. Tai pagrindinė žinia, kurią skelbs 2013-ieji Sveikatingumo metai. Sveikatos formulė yra paprasta. Ar būsime sveiki, lemia mūsų gyvensena (50 proc.), aplinka, kurioje gyvename (20 proc.), paveldimumas (20 proc.) ir sveikatos apsaugos sistema (10 proc.). Deja, dauguma Lietuvos gyventojų per mažai dėmesio skiria svarbiausiam sveikatos siekiui - sveikai gyvensenai. Norint paskatinti žmones sveikai gyventi, saugoti sveikatą ir ją stiprinti, kovoti su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, 2013-ieji ir buvo paskelbti Sveikatingumo metais.

Sveikatos problemas lemia gyvensena Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus Audriaus Ščeponavičiaus teigimu, 2013 metus nuspręsta paskelbti Sveikatingumo metais siekiant dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį, kad sveikata - didžiausias turtas, ir paskatinti žmones ja labiau rūpintis. Pernai buvo atliktas Sveikatos programos vertinimas, kuris parodė, kaip keitėsi gyventojų sveikata nuo 1998 metų. Pasak A.Ščeponavičiaus, pasidžiaugti yra kuo. Mūsų šalyje ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė. Nors ir toliau atsiliekame nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, dabar ji siekia 73,45 metų. Taip pat mažėja kūdikių mirtingumas. Tačiau daug kas ir liūdina. Pavyzdžiui, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, tuberkulioze išlieka didelis. SAM Visuomenės sveikatos departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas pažymi, kad mūsų šalies gyventojų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro daugiau nei pusę, o nuo vėžio - apie 20 proc. visų mirties atvejų. “Tai rodo,

Kiekvieni metai - sveikatos

Fizinis aktyvumas – geriausias vaistas nuo įvairių ligų! / LŽ archyvo nuotraukos

A.Kranauskas: “Nuolatinis fizinis aktyvumas galėtų daugeliui padėti išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo, diabeto, kai kurių vėžio rūšių, depresijos.” kad svarbiausios sveikatos problemos yra susijusios su nesveika gyvensena”, - pabrėžia jis.

Nesveikai maitinamės, per mažai judame Tyrimai rodo, kad beveik pusė mūsų šalies gyventojų turi antsvorio arba yra nutukę. Lietuvių mityba, pasak A.Kranausko, yra labai prasta. “Ji dažniausiai yra tradicinė - vartojama daug riebalų, cuk-

A.Ščeponavičius: “2013-uosius nuspręsta paskelbti Sveikatingumo metais siekiant dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad sveikata - didžiausias turtas, ir paskatinti žmones labiau ja rūpintis.” raus, druskos. Gausiai valgomi šie produktai labai kenkia sveikatai”, aiškina specialistas. Neseniai SAM užsakymu atlikta apklausa parodė, kad gyventojų fizinis aktyvumas yra labai mažas. Net 75 proc. žmonių laisvalaikiu nesimankština ir nesportuoja. Sėdėdami (darbe, taip pat ir laisvalaikiu) gyventojai kasdien praleidžia vidutiniškai apie 5 valandas. Neri-

mą kelia ir tai, kad 15-25 metų jaunimas sėdi beveik valandą ilgiau nei 26-60 metų žmonės. Nuolatinis fizinis aktyvumas galėtų daugeliui padėti išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo, diabeto, kai kurių vėžio rūšių, depresijos. Sveikatai kenkia ir įvairūs žalingi įpročiai - alkoholio ir narkotikų vartojimas, rūkymas. Deja, ir šioje srityje situacija yra ne pati geriausia. “Pastaruosius dvejus metus alkoholio vartojimas vis didėja. Dabar vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka 12 litrų grynojo alkoholio. Džiaugiamės, kad šiek tiek mažėja rūkančių vyrų. Tačiau moterys, nors tai ir nelabai pastebima, rūko vis daugiau”, - aiškina A.Ščeponavičius.

Ugdys tinkamą mokinių požiūrį Vyriausybės patvirtintame Sveikatingumo metų visuomenės sveikatos stiprinimo priemonių plane numatytos 26 priemonės. Jas įgyvendins ne tik valstybės institucijos - ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybės turizmo departamentas, savivaldybės, bet ir Lietuvos sveikuolių sąjun-

Minint Sveikatingumo metus, visoje šalyje planuojama daug įvairių renginių. Per moksleivių atostogas bus organizuojamos sveikatingumo ugdymo stovyklos, surengtas nacionalinis renginys “Sveikatą stiprinančių mokyklų banga per Lietuvą”, skirtas Lietuvos įsiliejimo į Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą 20-osioms metinėms paminėti, bendrojo ugdymo mokyklose vyks mitybos pagrindų mokymo renginių ciklas “Išskirtinės kokybės vaisiai ir daržovės iš ūkininkų daržo ant mokinių pietų stalo”. Gyventi sveikiau skatins planuojamos išleisti atmintinės, skirtos pirminės sveikatos priežiūros įstaigų lankytojams, sveikos gyvensenos, ligų ir traumų prevencijos, aplinkos veiksnių poveikio sveikatai temomis. Bus sukurta interneto svetainė “Sveikos gyvensenos pagrindai”, kurioje ketinama skelbti mokslo tyrimais pagrįstą informaciją apie sveiką gyvenseną, per nacionalinį radiją bus transliuojamos laidos, skirtos sveikatingumui skatinti. Daugiau judėti gyventojus ragins vyksiančios bėgimo varžybos, dviračių dienos, vasaros ir žiemos sporto žaidynės, Lietuvos sveikuolių sąjungos sveikatos stovyklos. A.Ščeponavičius tikisi, kad Sveikatingumo metų renginiai padės pakeisti visuomenės požiūrį į sveikatą ir paskatins gyventojus rinktis sveiką gyvenimo būdą. “Kiekvieni metai turi būti sveikatos metai, o kiekviena diena - sveikatos diena. Sveikai gyventi būtina nuolat. Tikimės, kad Sveikatingumo metai tai primins ir paskatins visus gyventi sveikiau”, V-2231 viliasi A.Ščeponavičius.

Vidutinis kalorijų eikvojimas per 1 minutę: BĖGIMAS Į KALNĄ

TENISAS

FUTBOLAS

AEROBIKA

VAŽIAVIMAS DVIRAČIU

BĖGIMAS

SODO DARBAI

ŠOKIAI

ĖJIMAS

LANGŲ VALYMAS

LYGINIMAS

9 kcal

7 kcal

7 kcal

6 kcal

6 kcal

6 kcal

5 kcal

4 kcal

3 kcal

2 kcal

1 kcal


2012 12 12 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Netobulas George’o Soroso pasaulis Milijardierius investuotojas ir filantropas nori suprasti, ką reiškia gyventi pasaulyje, kurio visiškai suprasti neįmanoma. George’as Sorosas mėgsta cituoti įtakingą Rygoje gimusį intelektualą ir filosofą Isaiahą Berliną, skirstantį pasaulį į lapes ir dygliuočius. Viešojoje erdvėje G.Sorosas - plačių pažiūrų lapinas: jo, kaip didžiausios rizikos fondų valdytojo, sėkmė pagrįsta gebėjimu kasdien lošti biržoje. Jis taip pat lapinas filantropas, kuris prisidengdamas plačiu “atviros visuomenės” skėčiu remia dešimtis iniciatyvų daugelyje valstybių. Bet G.Sorosas intelektualas - į save susitelkęs dygliuotis. Jau daugiau nei pusę šimtmečio jis svarsto, reiškia ir rutulioja vieną svarbią mintį, kurią apibūdina taip: “netobulo supratimo reikšmė kaip varomoji jėga arba lemiamas istorijos veiksnys”. Daugybę metų paties G.Soroso šios koncepcijos aiškinimas neretai glumindavo, nors jo finansinis meistriškumas ir filantropiniai laimėjimai kėlė kone visuotinį susižavėjimą. Pačiam G.Sorosui jo svarbiausia idėja ir dauguma viešųjų iniciatyvų atrodo artimai susijusios, nes jo intelektas garantuoja sėkmę kone visose srityse. Dabar jis gali džiaugtis, nes po ilgamečių pastangų būti pripažintam ekonomikos suirutė privertė įsiklausyti į šio intelektualo įžvalgas.

Teoriją taiko sau Neseniai duodamas interviu žurnalui “Foreign Policy” finansininkas pareiškė, kad dabartinis laikas įtikimai parodo, kaip netobulas supratimas lemia blogus rezultatus. “Turėjome 25 didžiausio pakilimo metus, kartais paįvairinamus finansų krizių. Kaskart valdžios institucijos įsikišdavo stiprindamos pasitikėjimą ekonomika ir jos svertų sistemą, kol išlaikyti jas vienodo lygio pasidarė neįmanoma. Atėjo 2008 metų krachas, kai finansų sistema žlugo ir reikėjo palaikyti jos gyvybę, pakeičiant suverenų patikimumą finansiniu patikimumu, kuriuo pasitikėti jau buvo neįmanoma”, - sako jis. Šį pakilimų ir bankrotų ciklą G.Sorosas laiko geriausiu savo teorijos iliustravimu, rodančiu, kaip ydingos idėjos formuoja įvykius: “Viskas nutiko dėl klaidingos dogmos, kad finansų rinkos linkusios išlaikyti pusiausvyrą.” Žinoma, pati didžioji G.Soroso idėja kiek prieštaringa - jis aistringai tiki, kad visos mūsų žinios apie pasaulį netobulos, be to, yra tikras, jog niekada ir niekuo negalima būti įsitikinus.

G.Sorosas pagaliau sulaukė pripažinimo ir kaip mąstytojas. / Reuters/Scanpix nuotraukos Realiame gyvenime savo netobulų žinių teoriją G.Sorosas pirmiausia negailestingai taiko sau. Jo verslo partneriai kalba, kad finansininko investicinis genialumas nėra kažkoks pranašiškas sugebėjimas visuomet sudarinėti tinkamus sandorius. Jo koziris - gebėjimas žinoti, kada jis neteisus, ir sumažinti nuostolius, taip pat žinoti, kada yra teisus, ir padvigubinti pelną. Didžiausias malonumas G.Sorosui įžvelgti savo paties klaidas. “1997 metais maniau, kad pasaulinis kapitalizmas neišsilaikys, bet žiū - jis gyvavo dar vienuolika metų!” - rašo finansų genijus. Jis mano įžvelgęs kintamumą dar paauglystėje, kai naciai įsiveržė į Vengriją. Tuomet 13-metis George’as patogiai gyveno savo pasiturinčioje šeimoje Budapešte. Jo šeimai pavyko išlikti, o paauglys suprato, kad būtina reaguoti į revoliucinius pokyčius: “Mano šeima visada gyveno neramiais laikais, todėl suvokiau, kaip valdyti šias išjudintas iš pusiausvyros situacijas.”

Krizė pelnė pripažinimą Ištisus dešimtmečius G.Sorosas gynė savo idėjas, nors suprato, kad jos laikomos tik klestinčio biržos lošėjo mėgavimusi savimi. Prasidėjus finansų krizei pagarba G.Sorosui kaip mąstytojui ėmė augti. Žinoma, jis neapsiriboja abstrakčia filosofijos sritimi, be to, geriausiai yra žinomas dėl savo drąsių liberalių politinių pa-

žiūrų. G.Sorosui labai patinka dalyvauti viešosios politikos debatuose, ypač jei pajunta, kad gali pritaikyti savo netobulo žinojimo koncepciją arba kai kyla pavojus atviros visuomenės vertybėms. Naujausias milijardieriaus rūpestis - Europos Sąjunga (ES). Šioje srityje jis įsimintinai gynė nusistovėjusioms pažiūroms prieštaraujančią idėją, kad Vokietija privalo “vadovauti arba pasitraukti”. Taip trumpai ga-

Tai rekordinė bauda pasaulio istorijoje. Pranešama, kad 1,25 mlrd. dolerių bus tiesiog nurašyta iš banko HSBC sąskaitų, o 655 mln. dolerių sudarys civilinė bauda, nes bankas pažeidė Bankų slaptumo ir Bendradarbiavimo su priešu aktus. Tačiau kartu paskelbta, kad bankas ateityje nebus persekiojamas, jei įvykdys atitinkamas sąlygas, t. y. sustiprins tarptautinę pinigų plovimo

Bankas HSBC sutiko sumokėti milžinišką baudą. kontrolę. Pats Londone įsikūręs bankas teigia, kad bendradarbiauja su tyrėjais, tačiau kuo tai pasireiškia, neatskleidžiama. Dėl banko HSBC veiklos tyrimą atlikęs JAV Senato komitetas paskelbė, kad 2007 ir 2008 metais bankas

Netrukus G.Sorosas vėl gali patekti į pirmuosius laikraščių puslapius dėl savo minčių apie Kiniją. Tiek pati Kinija, tiek pasaulio investuotojai pripažįsta, kad svarbiausias šalies ekonominis ir politinis iššūkis - perėjimas nuo eksportu pagrįstos ekonomikos prie ekonomikos, skatinančios ir vidaus vartojimą. Finansininkas įsitikinęs, kad šis perėjimas nebus toks lengvas kaip tikėtasi.

G.Sorosas nedaro paslapties iš to, koks darbas jam patinka labiausiai. Ne turtų krovimas, nors tam skiria daug laiko, ir ne atviros visuomenės rėmimas, nors tam nepagailėjo 8 mlrd. dolerių. Labiausiai jam patinka siūlyti svarbias idėjas. lima nusakyti G.Soroso teiginį, kad Vokietija turi arba užsikrauti ant pečių ES vadovavimo naštą, teikti finansinę paramą silpnesnėms narėms ir pritarti infliacijai, kurios reikia šių šalių ekonomikai, arba pasitraukti iš euro zonos ir leisti kapstytis bankrutuojančioms šalims pačioms. Iki šiol Vokietija taip ir nepasirinko nė vieno iš šių kursų, bet G.Soroso siūlymas patraukė tiek Europos elito, tiek Europos visuomenės dėmesį ir padarė reikšmingą įtaką kilusioms diskusijoms.

Bankui skirta rekordinė bauda Didžiausias Europos bankas Londone, registruotas HSBC, sutiko sumokėti 1,9 mlrd. dolerių baudą už pinigų plovimą Jungtinėse Valstijose ir jų pervedimą Iranui, kuriam taikomos tarptautinės sankcijos.

Patarimai Kinijai

iš savo filialo Meksikoje nusiuntė į Jungtines Valstijas 8 mln. dolerių grynaisiais. Tyrėjai įsitikinę, kad šie pinigai galėjo būti gauti tik iš prekybos narkotikais. Senato komitetas taip pat nustatė, kad bankas ne tik plovė prekiautojų narkotikais pinigus, bet ir finansavo teroristus, pervedinėdamas pinigus į Iraną, kuriam taikomos tarptautinės sankcijos, taip pat į Saudo Arabiją ir Bangladešą, iš kur jie galėjo pasiekti “Al-Qaedą” ir kitas teroristų grupuotes. Tyrimą atlikę JAV senatoriai atkreipė dėmesį, kad nors JAV įstatymai leidžia atskleisti tokius nusikalstamus veiksmus, draudžia imtis atitinkamų priemonių prieš pažeidėjus.

“The Guardian”, LŽ

“Kinija ilgai pelnėsi iš globalizacijos, šiuo metu ji priėjo liepto galą pritaikiusi eksportu ir investicijomis pagrįstą plėtros modelį”, tvirtina G.Sorosas. Jo komentarai apie antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką gerokai šiurkštesni nei Volstrito išminčių. “Vartojimas sudaro tik trečdalį bendrojo vidaus produkto, todėl tai reikia keisti. Bet bus sunku. Nusileidimas bus kietas. Norint padidinti vartojimą, reikia didinti šeimų pajamas. Bet lėtėjant ekonomikai didėja nedarbas

ir išsigandę žmonės stengiasi dar labiau taupyti. Todėl mažėja visos trys sudedamosios dalys - eksportas, investicijos ir vartojimas”, - aiškina G.Sorosas. Vienas iš G.Soroso mąstymo pranašumų - gebėjimas greitai įvertinti, kas laimėtų tokio scenarijaus atveju. Jo patarimai labai praverčia ir didelės rizikos fondą valdančiam žmogui. Taip mąsto ir Rytų Europa. Dar Vladimiras Leninas tvirtino, kad pagrindinis kiekvienos politinės darbotvarkės klausimas - “Kas ką”, panašiai kaip “Kas ką kam daro”. Šią koncepciją G.Sorosas pritaiko ir Kinijos politinei ekonomikai: “Puikus triukas, padėjęs palaikyti ekonomikos augimą, buvo valiutos nuvertinimas. Tai suveikė taip pat kaip Kinijos darbo jėgai taikomi mokesčiai. Kadangi žmonės nesijautė apmokestinti, ekonomika augo sparčiai, net jei darbo jėgai atitenkanti dalis buvo netinkama. Spartaus augimo laikotarpiu visi buvo patenkinti.” Iš to laimėjo Komunistų partijos elitas, jos nariai turėjo asmeninės naudos ir matė ekonomikos kilimą. Bet šios politinės varomosios ūkio jėgos nebeveikia ekonomikai ėmus lėtėti, nes “žmonių noras pritarti diktatoriškam režimui smarkiai sumažėjo”. Todėl G.Sorosas pranašauja, kad netrukus kils konfliktas ir krizė. “Svarbus klausimas Kinijai ir pasauliui - ar padėtį bus stengiamasi įveikti stiprinant demokratiją, ar represijas. Labai viliuosi, kad bus pasukta demokratijos ir teisingesnės socialinės sistemos link, kur valdytojams tenka mažesnė dalis. Bet valdančioji klasė retai savo noru atsisako privilegijų, todėl viskas turės baigtis socialiniu konfliktu ir ekonomikos krize”, - teigia jis. G.Sorosas Kinijai pranašauja permainas - aplinką, kurioje jis jausis nevaržomas kaip aktyvistas ir mąstytojas. Jis patogiai subalansuoja savo lapino viešąjį gyvenimą ir savo dygliuočio intelektą, teigdamas, kad “būtina veikti suteikiant peno supratimui”. G.Sorosas nedaro paslapties iš to, koks darbas jam patinka labiausiai. Ne turtų krovimas, nors tam skiria daug laiko, ir ne atviros visuomenės rėmimas, nors tam nepagailėjo 8 mlrd. dolerių. Labiausiai jam patinka siūlyti svarbias idėjas. “Mano mintys užvaldytos pastangų suprasti keblią padėtį, į kurią patenka žmogus gimdamas pasaulyje, kurį visiškai suprasti esame nepajėgūs”, - sako G.Sorosas.

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

SKELBIMO APIE VIEŠĄ KONKURSĄ PAGRINDINĖMS PAREIGOMS VISU ETATU, išspausdinto “Lietuvos žinių” 2012 m. gruodžio 7 d. Nr. 281 (13409)

P AT I K S L I N I M A S SOCIALINĖS POLITIKOS FAKULTETE Mediacijos katedroje - vieno lektoriaus. Psichologijos institute - vieno profesoriaus, vieno docento, trijų lektorių. Sociologijos katedroje - vieno docento, vieno lektoriaus. Socialinio darbo katedroje - vieno profesoriaus.

VJ-2661

Sunkią netekties valandą dėl mylimo vyro mirties nuoširdžiai užjaučiame fondo valdybos narę JANINĄ ŠIMKUVIENĘ ir artimuosius. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondas


8

2012 12 12 Lietuvos žinios

Verslas

Aludariai rinką mato skirtingai GINTARAS MIKŠIŪNAS

Nuo sausio 1-osios Lietuvoje turėtų įsigalioti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis siekiama mažinti alkoholio suvartojimą ribojant jo prieinamumą. Aludarių požiūris į rinkos apribojimus išsiskyrė. Kaip jau rašė LŽ, bus draudžiama mažmeninės prekybos vietose parduoti stipresnį nei 7,5 proc. alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius, taip pat šiuos gėrimus (neatsižvelgiant į stiprumą) parduoti išpilstytus į didesnę negu vieno litro tarą. Ar tikrai šie draudimai įsigalios, kol kas nėra aišku. Europos Komisija (EK) dėl šio įstatymo yra pareiškusi pretenzijas Lietuvai, nes manoma, kad įstatymas pažeidžia pagrindinę Europos Sąjungos (ES) veikimo sutartį ir sudaro kliūtis laisvam prekių judėjimui Bendrijoje. Draudimai laikytini techniniu reglamentu, kuris prieš jį priimant turėjo būti suderintas su ES institucijomis. Tačiau šis formalumas nebuvo atliktas. Patys aludariai susidariusią situaciją vertina labai skirtingai. Didieji gamintojai vertina naująjį įstatymą kaip valstybės pastangas apsaugoti visuomenės dorovę ir žmonių sveikatą, o mažieji jame įžvelgia kovą su smulkiuoju verslu ir kaltina valstybės institucijas neveiklumu.

Kas patirs daugiau nuostolių? Mažųjų aludarių asociacijos pirmininkė Lina Šileikienė įsitikinusi, kad priimant Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas nebuvo atlikti jokie tyrimai, pagrindžiantys teiginius, jog taros ir alkoholio kiekio ribojimas turės įtakos visuomenės sveikatai. Jos nuomone, alkoholio tara nėra veiksnys, kuris nulemia pasirinkimą, ar vartoti alkoholį, ar ne. Ji teigia, kad smulkiuosius verslininkus esą diskriminuojantys draudimai, preliminariais skaičiavimais, mažiesiems aludariams atneš 3,5 mln. litų nuostolių. Be to, naujieji ribojimai esą sudaro nesąžiningas konkurencines sąlygas, todėl būtina pakeisti verslą diskriminuojančias Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas dar šiais metais. Be to, mažieji gamintojai tvirtina, kad naujais prekybos alumi ribojimais neva suinteresuoti didieji rinkos dalyviai.

Jau investavo į pertvarką Tuo metu Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas

Didieji aludariai vertina alaus pardavimo ribojimus kaip valstybės pastangas apsaugoti visuomenės dorovę ir žmonių sveikatą, o mažieji įžvelgia kovą su smulkiuoju verslu. / Romo Jurgaičio nuotrauka tikina, jog daugiausia nuostolių dėl naujojo įstatymo turėtų patirti kaip tik didieji gamintojai. Trys didžiausi Aludarių gildijos nariai alaus “bambalių” rinkoje užima 77 proc., o sidro ir alkoholinių kokteilių - dar daugiau. Tačiau jie pasisako už taros dydžio ribojimus. “Iš kur tokios kalbos, jog tai - didžiųjų gamintojų sąmokslas prieš mažuosius? Tai yra absurdas”, - sakė S.Galadauskas. Aludarių gildijos vadovas teigia, kad didžiosios alaus pramonės įmonės jau yra pasiruošusios įgyvendinti naująją tvarką. Į gamybos linijų pertvarkymą jos šiuo metu yra investavusios apie 5 mln. litų. “Įstatymo pataisų atšaukimas ar įsigaliojimo nukėlimas net ir pusmečiui mums yra nepriimtinas, nes tai sudarys nelygią konkurencinę aplinką rinkoje ir tos įmonės, kurios jau investavo milijonus į persitvarkymą, patirs dar papildomai daugiau nei 2 mln. litų nuostolių. Toks blaškymasis labai pakenktų visos verslo aplinkos stabilumui ir mažintų verslo pasitikėjimą valdžios sprendimais, - tikino S.Galadauskas. - Mes Aludarių gildijoje priėjome prie išvados, kad įstatymas yra išmintingas. Anksčiau pasisakydavome prieš įvairaus pobūdžio ribojimus, tačiau reikia suprasti, kad kai kurie jų neišvengiami, nes Lie-

tuvoje klesti stipraus “bambalinio” alaus problema.”

Europa nesuvokia girtavimo mastelio S.Galadausko įsitikinimu, EK visiškai nesuvokia piktnaudžiavimo alkoholiu Lietuvoje masto, kurį kaip tik esą ir skatina stiprus alus plastikiniuose buteliuose, vadinamuose “bambaliais”. Kitose Europos šalyse stipraus alaus dviejų litrų “bambaliuose”, galima sakyti, nėra,

pats pigiausias”, - dėstė Aludarių gildijos vadovas. Jis įsitikinęs, kad gaminant tokį alų taupoma viskas: pradedant žaliavomis, baigiant sąžine. “Žiūrint į kaimo “girdyklose” parduodamo alaus kainas, darosi tikrai kraupu, nes bokalas tokio alaus kainuoja 1,50-2 litus. Rinka visiškai iškreipta ir aš, Aludarių gildijos vadovas ir socialiai atsakingos pramonės atstovas, bei visi pagrindiniai gildijos nariai vieningai sakome,

“Žinodami bendrą alkoholio suvartojimo situaciją Lietuvoje, negalime vien tik vaikytis pelno, būtina atsižvelgti į mūsų šalies realybę.” arba tokia tara rinkoje sudaro visiškai nereikšmingą dalį. Mūsų šalyje į tokią tarą išpilstyta 46 proc. alaus. “Kalbant apie stiprų alų yra dar įdomiau. Realiai tik Belgijoje egzistuoja stiprus alus, tačiau toks produktas sudaro tik nedidelį bendro pardavimo kiekį. Mūsų šalyje alus, stipresnis nei 7,5 proc., sudaro 26 proc. rinkos. Pati didžiausia stipraus alaus tara Belgijoje yra pusės litro puodelis arba skardinė. Lietuvoje stipraus alaus - nuo 7,5 iki 8 proc. beveik 88 proc. parduodama 2 litrų plastikinėje taroje ir, žinoma, jis yra

kad būtina mažinti tokio alaus vartojimą. Juk stiprus alus yra specialiai sukurtas kaip alkoholio šaltinis girtauti. Jeigu valdžia nusprendė jį riboti, manome, kad toks sprendimas yra išmintingas. Mūsų pramonei jis naudingas, nes tokiu būdu valdžia padeda sumažinti kaltinimų laviną, kuri tenka mūsų pramonei dėl girtavimo skatinimo, - tęsė S.Galadauskas. - Mūsų analitikai apskaičiavo, kad dėl tokių ribojimų prekyba alumi turėtų sumažėti 8 procentais. Tačiau šią dalį prarasime žalingo vartojimo sąskaita.”

Trumpai PREKĖS IR PASLAUGOS PIGO Vartojimo prekės ir paslaugos praėjusį mėnesį atpigo visose trijose Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas lapkritį nukrito 0,2 proc., Latvijos - 0,1 proc., Estijos - 0,3 procento. Didžiausia metų (12 mėnesių) infliacija išliko Estijoje, mažiausia - Latvijoje. Vartojimo prekės ir paslaugos praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo 2,8 proc., Latvijoje - 1,6 proc., Estijoje - 3,6 proc. brangesnės nei pernai lapkritį. Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), Lietuvoje lapkričio mėnesį siekė 3,2 procento.

TURISTŲ INDĖLIS Konferencijų turizmas į Vilnių pernai pritraukė 465 mln. litų papildomų pajamų. Tai rodo viešosios įstaigos Vilniaus turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro atliktas tyrimas. Biuro direktorė Jolanta Beniulienė teigia, jog tarptautinių konferencijų įtaka miesto ekonomikai ir biudžetui yra akivaizdi. “Analizė rodo, kad 50 tūkst. jų dalyvių pernai Vilniui paliko 155 mln. litų. Darome prielaidą, kad informacija surinkta tik apie trečdalį Vilniuje vykusių renginių, todėl tikėtina, kad 2011 metais konferencijų turizmas į Vilnių iš viso pritraukė 465 mln. litų”, pranešime spaudai teigė J.Beniulienė. Anot jos, apie 60 proc. tarptautinio turizmo renginių pernai sosti-

nėje buvo asociacijų bei mokslo įstaigų konferencijos, likusi dalis privačių įmonių renginiai. Pirmųjų vidutinė apyvarta buvo 122 tūkst. litų, antrųjų - 73,5 tūkst. litų. Duomenų analizė rodo, kad tarptautinių konferencijų dalyviai per dieną vidutiniškai išleidžia apie 900 litų tris kartus daugiau nei laisvalaikio turistai. Vilniuje jie dažniausiai praleidžia tris su puse paros ir išleidžia daugiau nei 3 tūkst. litų. Vidutiniškai tarptautiniuose renginiuose dalyvauja apie 200 žmonių.

UŽDIRBA IR IŠSIUNČIA Eurostato duomenimis, Lietuvoje gyvenančių iš užsienio atvykusių darbuotojų perlaidos į savo šalis per-

nai, palyginti su 2010 metais, išaugo 1,9 karto - iki 659 mln. litų (191 mln. eurų). 297 mln. litų iš jų buvo siųsta į Europos Sąjungos šalis, 366 mln. litų - į ne Bendrijos šalis. Tai antradienį paskelbė Europos Sąjungos statistikos agentūra. Estijoje gyvenantys ir dirbantys iš užsienio atvykę darbuotojai iš šios šalies 2011 metais išsiuntė 3 mln. eurų (10 mln. litų). Latvijos duomenys tyrime nurodyti kaip konfidencialūs. Daugiausia perlaidų užsieniečiai darbuotojai pernai išsiuntė iš Prancūzijos (10 mlrd. eurų), iš Italijos (7,4 mlrd. eurų) ir Ispanijos (7,3 mlrd. eurų). Eurostatas tyrime vertino tik daugiau nei metus šalyje gyvenančių darbuotojų iš užsienio pervedimus. LŽ, BNS

Seimas bandys ieškoti išeities Laikinasis žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius, priklausantis naujojo Seimo opozicijai, įsitikinęs, kad stiprus alus neturėtų būti pilstomas į 2 litrų talpos plastikinius butelius. “Važinėdamas po Lietuvos kaimus pats matau, kokia yra padėtis. Pats populiariausias gėrimas yra tas “bambalinis” alus. Todėl, žinodami bendrą alkoholio suvartojimo situaciją Lietuvoje, negalime vien tik vaikytis pelno, būtina atsižvelgti į mūsų šalies realybę. Balsavau už šį įstatymą ir manau, kad jis turėtų įsigalioti nuo sausio 1 dienos, taip, kaip ir numatyta”, - įsitikinęs K.Starkevičius. Tiesa, Ūkio ministerija jau pranešė parengusi projektą, siūlantį numatytus apribojimus atšaukti ir įvesti bendrą draudimą dėl taros dydžio ir stipresniam nei 7,5 proc. alui, alaus mišiniui ir sidrui. Naujojo Seimo daugumos atstovė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė “darbietė” Dangutė Mikutienė sakė, kad jau šiandien komitetas imsis susidariusios padėties dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų tyrimo. Pasak politikės, prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą, kaip elgtis toliau, pirmiausia ketinama susipažinti su visų suinteresuotų šalių argumentais.

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,6682 -0,3448% 1 Australijos doleris 2,7967 -0,3647% 10 000 Baltarusijos rublių 3,1098 +0,0032% 1 Kanados doleris 2,7045 -0,2477% 1 Šveicarijos frankas 2,8532 -0,2383% 10 Kinijos ženminbi juanių 4,2693 -0,6746% 10 Čekijos kronų 1,3664 -0,3074% 10 Danijos kronų 4,6291 +0,0065% 1 DB svaras sterlingų 4,2886 -0,0373% 100 Vengrijos forintų 1,2194 +0,1476% 100 Islandijos kronų 2,1066 -0,1899% 100 Japonijos jenų 3,2387 -0,3643% 100 Kazachstano tengių 1,7746 -0,4846% 1 Latvijos latas 4,9609 +0,0726% 10 Moldovos lėjų 2,1781 -0,1974% 10 Norvegijos kronų 4,7021 -0,1170% 10 Lenkijos zlotų 8,4119 +0,5278% 100 Rusijos rublių 8,6756 +0,1314% 10 Švedijos kronų 3,9873 -0,2859% 1 Turkijos naujoji lira 1,4906 -0,3757% 10 Ukrainos grivinų 3,2850 +0,1644% 2012 12 12, LB


2012 12 12 Lietuvos žinios

Verslas

Baltijos pakrantes kausto šaltukas VIDA BORTELIENĖ

Šią savaitę neįprastai anksti pradėjo plaukti pranešimai apie žiemos sezono laivybos apribojimus Baltijos jūroje. Klaipėdai joks pavojus negresia. Žiema parodė savo nagučius nuo pat pirmos kalendorinės dienos, todėl pranešimai apie ledlaužių darbą uostuose pasirodė neįprastai anksti, net nesulaukus Kalėdų. Baltijos jūros ledų tarnybos informacijos portale (Bsis-ice.de) gruodžio 10 dieną pirmą žinią apie ledu kaustomą Suomijos įlanką pateikė Sankt Peterburgas. Apie Botnijos įlankos salyno ledėjančias pakrantes ir užšąlančius ežerus jau skelbia Suomijos hidrologijos tarnybos. Švedija taip pat pranešė apie sunkėjančias laivybos sąlygas tarp salų. Suomijos uostuose laužyti ledus pradėjo 4 ledlaužiai, Rusijos Sankt Peterburgo ir Vyborgo uostuose kol kas dirba 2 tokie specializuoti laivai, ruošiama daugiau. Sankt Peterburgas iš anksto paskelbė, kad ledo klasei nepriskirtiems laivams nuo gruodžio 24 dienos plaukioti be ledlaužių palydos bus draudžiama. Ledo klasės laivams bus leidžiama plauk-

Prieš dešimtmetį atlikta Klaipėdos uosto vartų rekonstrukcija užtvėrė ledams kelią iš jūros, o akvatorijai užšalti neleidžia vilkikai. / Vidos Bortelienės nuotrauka ti savarankiškai su atskiru leidimu arba taip pat lydimiems ledlaužių. Toks pasirengimas žiemos navigacijai rodo Rusijos uostų administracijos (“Rosmorport”) išmoktas pamokas. Žiemos atakos užklupti Suomijos įlankos uostai 2011 metų sausį pajuto Baltijos atšiaurumo kainą, nes laivų ir krovinių savininkai patyrė didžiulių materialinių nuostolių. Tačiau tai buvo naudinga neužšalusiems uostams konkurentams, tarp jų ir Klaipėdai. Tąkart sausio pabaigoje skubiai iškviestas iš Murmansko atominis ledlaužis “Vaigač” dirbo 51 parą iki kovo vidurio ir Suomijos įlankoje iš ledų iš-

vadavo 260 laivų. Situacija Suomių įlankoje buvo vertinama kaip ypač sunki. Arkties vandenyne dirbančių galingų atominių ledlaužių Baltijos jūroje prireikė ir šiemet vasarį, žiemai baigiantis. Iš Murmansko iškviestas pats naujausias, dviejų reaktorių ledlaužis “50 let Pobedy”. Po smarkios vyriausybinės kritikos lavinos praėjusio žiemos sezono navigacijai “Rosmorport” ėmė ruoštis iš anksto, o federalinė valdžia parengė investicijų iki 2020 metų programą naujų ledlaužių statybai. Jie būtų skirti Suomijos įlankos uostams - vaduoti iš žiemos gniaužtų. Pernykštė žiema buvo pridariusi eibių Juodosios jūros Ukrainos ir Rusi-

Klaipėdos uostui joks pavojus negresia. jos uostams. Ledų košėje kelias savaites buvo užstrigę dešimtys laivų. Baltijos valstybių uostai tokių staigmenų patiria retai, o įprastiems navigaciniams sunkumams tinkamai pasirengia. Talino uostą iš ledų ledlaužiai vaduoja kasmet, ten veikia uosto administracijai priklausanti ledlaužių tarnyba. Rygos įlanka storiau ar ploniau taip pat dažniausiai kiekvieną žiemą užšąla, įplaukos kanalą ten laisvina galingi buksyrai. Praėjusį pirmadienį pranešta, kad Latvijos pakrantės jau

9

dengiasi ledu. Geografinė jūros užšalimo riba prasideda ties Ventspiliu. Laivybos kelias į Klaipėdos uostą visuomet laisvas nuo ledų, o pačiame uoste šalčio sukaustytų įlankėlių ar iš marių išneštus ledus sulaužo paprasti vilkikai. Klaipėdos uosto priežiūros tarnybos viršininkas Vaclovas Narmontas LŽ teigė, kad prireikus akvatorijoje laužyti ledus šiemet, kaip ir pernai, bus naudojamas Vakarų laivų gamyklos vilkikas “Perkūnas”. “Pagal pernykštę sutartį numatyti pinigėliai ledams laužyti nesibaigė, jų pakaks ir šiemet. Kol kas laužyti ledų dar neprireikė”, - sakė uosto pareigūnas. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Jūrinių prognozių skyriaus vedėjo Liongino Pakščio, artimiausiu metu situacija pačiame uoste dėl ledų nebus pavojinga laivybai. “Manau, kad Klaipėdos uostui problemų dėl ledų neturėtų kilti. Šiuo metu ledai formuojasi Kuršių mariose, bet jie išnešami į jūrą ir laivybai netrukdo. Laivybos sąlygos pasikeitė po Klaipėdos uosto vartų rekonstrukcijos. Kol buvo trumpesni molai ir pūsdavo šiaurės vakarų vėjas, jis ledus sunešdavo ties uosto vartais. Kai spusteldavo šaltukas iki 15 laipsnių, šie ledai sušaldavo, laivyba nutrūkdavo porai trejetui parų. Po molų rekonstrukcijos vartai susiaurėjo ir yra nukreipti į vakarus-pietvakarius. Kai papučia vėjas, ledų į vartus jau neprineša, laivybos sąlygos pagerėjo”, - sakė L.Pakštys.

Nuo 2013-ųjų mokesčių administravimo naujovės - ir gyventojams, ir bendrovėms Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad nuo 2013 metų sausio 1-osios šalyje įsigalios Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) pakeitimai ir papildymai. Naujovės palies tiek gyventojus, tiek bendroves. Žmonės jau kitais metais privalės deklaruoti tam tikrus didelės vertės neregistruotus sandorius. “Užmaršiems” mokesčių mokėtojams administratorius pats turės teisę suformuoti mokestinę prievolę. Komercinę veiklą vykdantiems, bet sukčiaujantiems mokesčių mokėtojams VMI galės uždrausti atsiskaityti grynaisiais, o nesumokėtus mokesčius administratorius turės teisę išieškoti jau kitą dieną po nurodyto sumokėjimo termino. VMI taip pat primena, kad nuo šių metų paprasčiau sudaryti mokestinės paskolos sutartis.

Mokestinei paskolai gauti mažiau dokumentų Dauguma MAĮ pakeitimų įsigalios kitų metų sausio 1 dieną, tačiau palengvinimas mokesčių mokėtojams sudaryti mokestinės paskolos sutartis galioja nuo metų vidurio, t. y. birželio 30 dienos. VMI primena, jog atsisakyta reikalavimo visais atvejais, kai mokesčių mokėtojas kreipiasi dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo (išdėstymo), pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (MAĮ 88 str.). Pagal papildytą MAĮ, mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas ne tik nuo baudų ir delspinigių, bet ir nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) palūkanų, padidintų palūkanų, palūkanų delspinigių ar jų dalies už suteiktą mokestinę paskolą. Tam taikomi tie patys pagrindai, kaip ir atleidimui nuo delspinigių.

Informacija apie sudarytus sandorius Jau kitais metais kai kurie gyventojai turės informuoti mokesčių administratorių apie tam tikrus sudarytus sandorius. Prievolė pranešti mokesčių administratoriui apie sudarytus sandorius atsiranda tuomet (MAĮ - 42 1 str.), kai: - gyventojas pagal sudarytus sandorius gauna lėšų (įskaitant pasiskolintas) iš nuolatinių Lietuvos gyventojų arba užsienio fizinių ar juridinių asmenų; - gyventojo per vienus kalendorinius metus grynaisiais pinigais gauta suma pagal vieną sandorį arba pagal keletą su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių viršija penkiasdešimt tūkstančių litų; - sandoriai nėra notarinės formos; - gyventojo pagal sandorius gautos pajamos nedeklaruotos kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad informaciją reikia pateikti tik tuo atveju, jei atsiskaitymai vyko grynaisiais pinigais. Informacija mokesčių administratoriui turi būti pranešama apie 2012-aisiais ir vėlesniais metais sudarytus sandorius, užpildant ir pateikiant Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešimo apie sudarytus sandorius formą PRC907.

Gyventojai pranešimus mokesčių administratoriui turės pateikti iki kalendorinių metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio, gegužės 1 dienos, t. y. pranešimai už 2012 metus turės būti pateikti iki 2013-ųjų gegužės 1 dienos. Jeigu gyventojas laiku nepateiks teisingos informacijos apie sudarytus sandorius, ateityje jis tokiais sandoriais negalės pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinio.

Laiku nepateikus deklaracijos mokestinę prievolę suformuos mokesčių administratorius Siekiant užtikrinti nedeklaruotos mokestinės prievolės vykdymą, sumažinti tokios prievolės nustatymo ir išieškojimo išlaidas, MAĮ papildytas 104 straipsniu, kuris suteikia teisę mokesčių administratoriui pačiam suformuoti mokestinę prievolę mokesčių mokėtojui, jeigu šis nustatyta tvarka laiku nepateikia mokesčio deklaracijos. Mokestinė prievolė mokesčių administratoriaus sprendimu bus nustatoma pagal paskutinės prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio mokesčių mokėtojo pateiktos deklaracijos, kurioje mokesčių mokėtojas deklaravo mokėtiną mokesčio sumą, duomenis.

Jeigu prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio mokesčių mokėtojo pateiktoje mokesčio deklaracijoje nebuvo nurodyta mokėtina mokesčio suma, mokestinė prievolė bus nustatoma pagal kitą vėliausiai pateiktą to mokesčio deklaraciją, kurioje mokesčių mokėtojas deklaravo mokėtiną mokesčio sumą. Būtina pažymėti, kad asmenims, net ir suformavus mokestinę prievolę mokesčių administratoriaus sprendimu, išlieka pareiga apskaičiuoti mokestį ir pateikti mokesčio deklaraciją. Pateikus deklaraciją mokesčių administratoriaus nustatyta mokestinė prievolė bus tikslinama pagal mokesčių mokėtojo pateiktos mokesčio deklaracijos duomenis. Mokesčių administratoriaus sprendimu suformuota mokestinė prievolė gali būti išieškoma bendra MAĮ nustatyta tvarka.

Negalės atsiskaityti grynaisiais pinigais Siekiant užtikrinti mokestinės prievolės vykdymą (MAĮ papildytas nauju 1042 straipsniu), mokesčių administratoriui suteikiama teisė nurodyti mokesčių mokėtojui atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) tik negrynaisiais pinigais. Toks nurodymas gali būti duodamas nustačius, kad: - mokesčių mokėtojas arba jo (juridinio asmens) vadovas ar įgaliotas asmuo, veikdamas to juridinio asmens naudai arba interesais, buvo pripažintas kaltu arba jam paskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir (ar) jo realizavimo, nelegalaus darbo, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimo, buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir teistumas neišnykęs, nepanaikintas arba nuo tos dienos, kai baigiasi administracinės nuobaudos vykdymas, nėra praėję daugiau kaip metai;

- per patikrinimą, mokestinį tyrimą, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. Pažymėtina, jog minėtas nurodymas gali būti duodamas tik dėl atsiskaitymų su juridiniais asmenimis ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis. Atsiskaitymų apribojimai mokesčių mokėtojui gali būti taikomi iki vienų metų, jie taip pat gali būti panaikinti nesibaigus nustatytam terminui, jei išnyksta aplinkybės, dėl kurių toks nurodymas buvo duotas. Jeigu mokesčių mokėtojas dėl objektyvių priežasčių negalės vykdyti nurodymo, jis nedelsdamas, t. y. ne vėliau kaip kitą darbo dieną, kai paaiškėja tokios aplinkybės, privalės raštu apie tai informuoti mokesčių administratorių ir nurodyti konkrečius atsiskaitymo grynaisiais pinigais atvejus bei aplinkybes.

Sutrumpintas mokestinės nepriemokos (skolos) išieškojimo laikas Siekiant paskatinti mokesčių mokėtojus laiku vykdyti mokestines prievoles, sutrumpintas mokestinės nepriemokos išieškojimas - paankstinta mokesčių administratoriaus teisės išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo data. Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką (MAĮ 105 str. 2 d.) suteikiama kitą dieną, kai baigiasi raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jei raginimas nesiunčiamas kitą dieną po mokesčio sumokėjimo RT-3322 termino pabaigos.


10

2012 12 12 Lietuvos žinios

Mokslas ir mokslininkai

Grožio tradicijos

Ir protėviai norėjo būti gražūs Tradicinėje lietuvių bendruomenėje, pasak etnologės dr. Astos Venskienės, dar mažą vaiką perspėdavo negrandyti puodo, nes jo vaikas bus juodas. Panašumo magija grįstas tikėjimas, kad ant kailinių pradėtas kūdikis gims garbanotas. O tokie posakiai “Kaip iš pieno plaukęs” ar, atvirkščiai, “Tikras nekepėlis” susiję su konkrečiomis pastangomis siekti tobulumo.

Etnologė dr.A.Venskienė bene pirmoji Lietuvoje pradėjo tyrinėti žmogaus grožio sampratą tradicinėje lietuvių pasaulėjautoje. / Erlendo Bartulio nuotrauka MILDA KNIEŽAITĖ

V

ytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kultūrų studijų ir etnologijos katedros lektorė A.Venskienė bene pirmoji Lietuvoje pradėjo tyrinėti žmogaus grožio sampratą lietuvių pasaulėjautoje ir jau du dešimtmečius domisi, kas ir kodėl buvo gražu tradicinėje kultūroje, ką ir kaip mėginta keisti, kokie buvo gražinimosi būdai.

Iš nuotrupų ir fragmentų Tyrinėtoja prisiminė, kad daug kas iš anksto pranašavo nesėkmę, kai daktaro disertacijai pasirinko temą, susijusią su lietuvių moterų išvaizda ir gražinimusi. Sakė, kad nebus įmanoma rasti medžiagos, nes bent jau akademinėje visuomenėje vyravo nuostata, jog lietuvės nei gražinosi, nei naudojo kokią nors kosmetiką, nei joms rūpėjo tokie dalykai. Iš pradžių darbas ir buvo susijęs labiau su kaimo moterų apranga, tačiau klausinėjant žmones vis dažniau iškildavo moterų grožio, gražinimosi klausimai. 2000 metais A.Venskienė apgynė disertaciją tema “Moteriškos galvos įvaizdis XIX a.pabaigos - XX a. pirmosios pusės lietuvių pasaulė-

jautoje”. Apsiribota galvos įvaizdžiu, nes būtent galvai, veidui, plaukams pagal lietuvių tradiciją buvo skiriama daugiausia dėmesio. Tačiau tyrinėti ne tik materialūs dalykai, pavyzdžiui, kaip moterys šukavosi, pynėsi ar kirposi plaukus, kuo trynė ar tepė veidus. Mokslininkei buvo svarbus ir suvokimas, kodėl reikia vienaip ar kitaip gražintis, kodėl atsiranda tam tikras įvaizdis, kodėl gražūs vienoki dalykai, o kitoki - negražu. Tyrinėtoja pripažino, kad renkant medžiagą paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį žmonės labai daug ką jau buvo pamiršę. Tarkim, moteris pasakoja, kad jos mama ar senelė dar virė tam tikrus tepalus ir jais tepėsi, tačiau pati jau nežino, kokie tie tepalai buvo ir kam skirti. Medžiaga labai fragmentiška ir nutrupėjusi, o archyvuose tokių duomenų irgi labai nedaug, nes jų tiesiog niekas nerinko. Pavyzdžiui, prof. Angelė Vyšniauskaitė yra rinkusi medžiagą apie tepalus. Toks buvo bendras anketos pavadinimas ir šalia batų tepalo, mašininės alyvos atsirasdavo moteriškas kremas kaip koks nors tepalas veidui. “Be abejo, moterys darė įvairius tepalus, gražinosi, prausėsi įvairių

žolių nuovirais, tačiau pavyko užrašyti nedaug tokių receptų, kurie būtų išsamūs, visos sudėties arba augalai būtų gerai atpažįstami, - pasakojo tyrinėtoja. - Žmogus pamini, sakysim, geltonai žydinčias, kur nors

ternete ar spaudoje. Nors jie ir vadinami liaudiška kosmetika, kurios liaudies, - nelabai aišku, nes į sudėtį įeina, pavyzdžiui, graikiniai riešutai ar alyvuogių aliejus, tikrai nebūdingi lietuviškai tradicijai.

“Vaiko išvaizdos lėmimas prasideda nuo pirmosios nakties, nuo kūdikio pradėjimo.” smėlyne augančias gėles, tačiau dabar tame kalnelyje, kur mama jas raudavo, stovi namai ir negalima net pamatyti, kaip jos atrodė. Sunku identifikuoti augalus ir botaniniu požiūriu, nes žmonės žino tik liaudiškus jų pavadinimus. Tas pat augalas skirtingų pateikėjų skirtingai vadinamas. Mėginau nešiotis herbariumus, tačiau vis tiek buvo sudėtinga atpažinti.” Medžiaga rinkta važinėjant beveik po visą Lietuvą, tačiau po vienų dvejų metų jau buvo matyti, kad duomenys kartojasi ir labai mažai ko nors naujo atsiranda. Regioniniai skirtumai XX amžiaus antroje pusėje jau paprasčiausiai nunykę, nebepastebimi. Kitas dalykas, kaip pabrėžė etnologė, - grįžtamasis ryšys iš žiniasklaidos. Žmonės gali pateikti receptus, kuriuos skaitė in-

“Vyksta kultūriniai mainai, - juokėsi tyrinėtoja, - todėl reikia atsargiai rinkti medžiagą, stengtis išklausti, ar receptas žinomas iš mamos, paveldėtas iš senelės, ar kur nors perskaitytas. Jau dabar ir mamos receptai nėra kriterijus, jei informacija pateikta iš XX amžiaus antros pusės ar vidurio, nes taip pat labai dažnai ji gali būti atėjusi per žiniasklaidą.”

Panašumo magija Viena dr. A.Venskienės tyrimo sričių - šeimos ir bendruomenės vaidmuo kuriant vadinamąjį idealų kūną. Pavyzdžiui, buvo tam tikrų tikėjimų, kurie draudė mažiems vaikams grandyti puodus, valgyti iš jų, nes tada jų vaikai bus juodi, tamsaus gymio. Patys dar vaikai, tačiau jau persergstimi, kad susilauks strazdanotų palikuonių, jei muš kregždes, ardys jų lizdus.

“Vaiko išvaizdos lėmimas prasideda jau nuo pirmosios nakties, nuo kūdikio pradėjimo, - pasakojo tyrinėtoja. - Sakykime, nori, kad vaikas būtų garbanotas, reikia jį pradėti ant virkščių ar kailinių. Jei pradėsi ant šiaudų - vaiko plaukai bus tiesūs. Tai jau similinė, panašumo, magija. Panašus lemia panašų.” Nėštumo laikotarpiu vaiko išvaizdos lėmimas ypač suaktyvėdavo. Buvo įvairių draudimų ir perspėjimų, susijusių su nėščiosios elgesiu, ko negalima ir ką reikia daryti, kad vaikas būtų gražus. Tarkime, moteriai prisakoma nežiūrėti į negražius daiktus ar žmones. Net į savo vyrą, jei jis yra nelabai išvaizdus. Arba - į veidrodį, jei pati moteris nelabai graži. Reikia žiūrėti tik į gražius žmones ir daiktus. Pavyzdžiui, Dzūkijoje prisikabindavo gražių paveikslų, išpuošdavo aplinką, kad nėščioji matytų grožį, ir jis turėjo persiduoti palikuonims. Sakoma, jei nėščioji labai atidžiai pasižiūrės į gražų žmogų, tada ir vaikutis gims toks pat gražus.

Apsaugant ir panaikinant “Šiandienos supratimu, jau su etika susijęs, sakykime, perspėjimas nesistebėti iš luošų žmonių, neužgaulioti jų,


2012 12 12 Lietuvos žinios

Mokslas ir mokslininkai

nes kūdikis irgi gali toks gimti. Nėščiajai negalima mušti gyvūnėlių, kad ir šuns, nuodėguliu, pašluoste ar rykšte, nes vaikas gali gimti su labai plaukuotu, negražiu apgamu, - vardijo etnografė. Turbūt ir dabar nėščiai moteriai rekomenduotume saugotis išgąsčio, kad nenutiktų ko nors blogo vaikeliui. Sakoma, kad nėščiai moteriai išsigandus, ypač gaisro, negalima liesti savo kūno, nes kur palies, toje vietoje raudoną dėmę turės gimęs kūdikis.” Svarbu buvo laikytis ir darbo drausmės. Tarkime, nėščiajai buvo negalima nieko dirbti per šventes. Jei nesilaiko to draudimo, dirba kokius nors darbus, vaikas gimsta su tam tikromis dėmėmis. Aplinkiniai mato tuos ženklus ir iš jų žino, kokius nusižengimus moteris padarė. Etnografinėje literatūroje, pasak dr. A.Venskienės, užfiksuota nedaug būdų, kaip panaikinti nėščios moters elgesio nulemtus padarinius ant kūdikio kūno ar jų išvengti . Pavyzdžiui, siūloma nėščiosios pilvą trinti balandžio krauju, kad ant vaiko kūno neliktų žymių. Arba stengiamasi tuos padarinius išnaikinti ką tik gimus kūdikiui. Sakykime, dėmės ir apgamai trinti virkštele. Jos, suprantamos kaip žmogaus kūno dalis, užkasimo vieta taip pat buvo reikšminga žmogaus grožiui. Jei ta vieta šviesi, ir žmogus bus šviesus, šviesaus veido.

Dar pataisomas “Ne tik lietuvių, bet ir daugelyje kitų kultūrų ką tik gimęs vaikas buvo laikomas dar pataisomu, ne visai užbaigtu, - kalbėjo mokslininkė. - Ar teko girdėti tokį pasakymą: “Tikras nekepėlis”?! Vadinasi, jam ko nors trūksta, gal ne visiškai aiškaus proto. Slavų tradicijoje, pavyzdžiui, buvo net labai konkretus to “kepimo” paprotys. Vaiką, kuris gimdavo su tam tikrais fiziniais trūkumais, įvyniodavo į antklodę ir ant ližės kišdavo į įkaitusią, ką tik iškūrentą krosnį. Kaip ir atlikdavo to vaiko “iškepimo”, “užbaigimo” apeigą. Procedūra trukdavo trumpai ir nebuvo pavojinga vaikui, kaip mums dabar galėtų atrodyti. Esu radusi užuominų, kad tokia apeiga, susijusi su vaiko “užbaigimu”, jo “patobulinimu”, buvo ir Lietuvoje. Posakiai dažnai atsiranda iš labai konkretaus veiksmo.” Vaiko “tobulinimo” veiksmai dažniausiai buvo atliekami iki krikšto. Sakoma, kai jau “užkrikštyta”, nebegalima arba labai sunku ką nors pakeisti, nes per krikštą vaikas priimamas į bendruomenę. Jis tampa lygiateisiu bendruomenės nariu, kitaip tariant, lygiateisiu žmogumi. Kokių nors kardinalių mėginimų “patobulinti” žmogų, tyrinėtojos duomenimis, Lietuvoje bent XIX amžiuje ir XX amžiaus pirmoje pusėje nebuvo imamasi. Pavyzdžiui, gražu buvo apvali galvutė ir labai norėta, stengtasi, kad vaikas tokia galvute gimtų. Net įsivaizduota, kad pirminė galvos forma iš tikrųjų yra apvali, sakyta, kad ji pasidaro pailga per gimdymą. Pribuvėja apspausdavo gimusio kūdikio galvutę

Iš liaudiškų grožio receptų

• Nuo strazdanų, dėmių, raukšlių, taip pat švelnina odą - 1 kg liepos žiedų sudėti į 2 l vandens ir leisti 24 val. mirkti šiltoje vietoje. Išmirkytus žiedus kartu su tuo pat vandeniu uždengtame katile virti pusantros valandos. Tada žiedus nuspausti, į skystį įdėti 400 g medaus ir virinti pusę valandos. • Norint, kad išnyktų spuogai, reikia degtine užpilti gyvatę, palaikyti ir vėliau gerti tą užpilą. • Norint, kad nebūtų strazdanų arba jos išnyktų, reikia pirmą kartą pamačius kregždę aptrinti veidą duonos guriniais (trupiniais), kepure. Kad nebūtų strazdanų, reikia gerti išvirintą kregždės gūžtą.

Lietuvių moterys gražinosi tepdamos veidus pačių pasidarytais tepalais, prausėsi įvairių žolių nuovirais. Liberto Klimkos nuotrauka

rankomis, kad ji įgautų apvalią formą, bet tas veiksmas buvo labiau simbolinis.

Dėl gražumo “Žmogaus grožiui didelės reikšmės turėjo pirmasis kūdikio maudymas. Žinome pasakymus: “Kaip iš pieno plaukęs”, “Kaip piene maudytas”. Jie taip pat tiesioginė nuoroda, kad mažus, ką tik gimusius vaikus dažnai maudydavo piene arba į vandenį įpildavo bent kiek pieno, kad kūnas būtų gražus, baltas, - pasakojo etnologė. - Suaugusios moterys taip pat prausdavosi pienu, kad veidas būtų gražus. Tokia ne tik lietuvių tradicija. Daugelyje kultūrų taip buvo daroma. Pienas žinomas kaip balinanti priemonė.” Vaiko nujunkimo momentas taip pat buvo labai svarbus žmogaus grožiui, dažniausiai odos spalvai, jos baltumui, skruostų raudonumui. Mergaitėms iki brandos dar buvo reikšminga menstruacijų pradžia. Tada taip pat stengtasi nulemti veido odos spalvą. Pavyzdžiui, tėvai pliaukšteli mergaitei per veidą ir pasako: “Būk graži, raudona, žydėk kaip rožė!” ar panašią formulę gražumui, skruostų raudonumui nulemti. Grožio etalonas buvo šviesi, švari, be strazdanų oda. Ne daugiau kaip du apgamai ant veido. Tą, kurio nebuvo vaikui gimus, galima naikinti, tačiau prigimtinio - ne. Draudimas susijęs su tikėjimu, kad žmogus turi būti toks, ko-

Tikintis, kad strazdanos išnyks, pašviesės, praustasi sidabražolių, ugniažolių, rūtų, narcizų šaknų nuovirais. • Norėdamos panaikinti veido įdegį, kad oda būtų balta, moterys prausdavosi kiaulpienių pūkais, burokų rasalu, vandeniu, kuriame kepdamos duoną vilgė rankas, arba aptepdavo veidą duonos tešla. Kartais įdegimą mėgindavo panaikinti aptepdamos veidą šviežiu karvės mėšlu. • Odai balinti ir skruostams raudoninti naudotos baltašaknių (toks augalas) šaknys. • Norint turėti skaistų veidą, reikia praustis rasa. Geriausia - ryto, kol saulė dar netekėjusi, Joninių rasa. Vokietės prausėsi gegužės mėnesio rasa, tikėdamosi neturėti strazdanų.

kį Dievas davė, tačiau ir apgamų naikinimo priemonės buvo labiau simbolinės. Juos trindavo virkštele, vestuviniu žiedu, geriausia tokiu, kuriuo kelios kartos tuokėsi. Pavyzdžiui, trijų kartų žiedas turėjo jau maginių galių ir juo buvo net gydoma. Apgamus taip pat trindavo žemėmis nuo bažnyčios slenksčio ar numirėlio pirštu. Vėliau greičiausiai ir dėl pačių patyrimo, ir dėl pradėjusių sklisti medicinos žinių įsitvirtino supratimas, kad apgamų nevalia naikinti, nes žmogus gali mirti.

terų plaukai, kaip patikslino tyrinėtoja, buvo gražu beveik visoje Europoje ir net italės, pavyzdžiui, šviesino savo plaukus, atsisėdusios prieš saulę ir išsitepusios juos ožkų pienu. Antakiai ir blakstienos vis dėlto buvo gražu tamsūs. Jų dažymas bent miesto kultūroje Lietuvoje plačiau paplito apie XX amžiaus pradžią ar net vidurį. “Maždaug tarpukariu, kai į miesto kultūrą atėjo Europos mados, o su kino filmais - ir mados iš Holivudo, galbūt ir dėl romansų apie aistringas juodaakes įtakos, pasidarė gražu tam-

Išsidažiusios merginos buvo gretinamos su laisvo elgesio moterimis, todėl bernai nesistengė mandagiau elgtis. “Gražu buvo mėlynos akys. Dabar žinome, kad jų spalva nulemta genetiškai, tačiau anksčiau ją stengdavosi pakeisti, - sakė tyrinėtoja. - Tarkime, pirmą kartą maudant kūdikį į akytes įlašindavo muilo, kad “gymį nuėstų”, kitaip tariant, kad akys būtų mėlynesnės.”

Grožis reikalauja aukų Kiekviena visuomenė turi savo grožio standartus, kurie kinta priklausomai nuo istorinio laikotarpio. Lietuviški standartai dar buvo susiję su tautybe. Tikra lietuvaitė pirmiausia - žydraakė ir šviesiaplaukė, nors vyras buvo gražesnis tamsių plaukų. Tiesa, šviesūs mo-

Taip pat reikia praustis sniegu. Geriausia - pirmu iškritusiu arba kovo mėnesio sniegu. • Skruostus raudonino badžiagėmis. Jas išdžiovindavo, pirštais susmulkindavo ir tais milteliais trindavo skruostus. Badžiagė - tai upinė ar ežerinė durlė (lot. Ephydatia fluviatilis ir Spongilla lacustris). Šiuos bestuburius gyvūnus kaip skaistalus naudojo ir Rusijos kaimo moterys. * Suskirdusios, šašuotos lūpos gydytos trinant ar pridedant prie jų gyvą varlę. Ją reikėjo palaikyti penkias minutes ir tada numesti žemėn. * Norint, kad plaukai blizgėtų, juos reikia plauti sula. Kad plaukai būtų vešlūs, juos tepdavo ežio taukais arba plaudavo jo kailio nuoviru.

sios akys. Moterys, norėdamos turėti tokias akis, stengdavosi išplėsti jų vyzdžius lašindamos, pavyzdžiui, atropino. Nesvarbu, kad bemaž nieko nematai, tačiau gražu, o grožis reikalauja aukų”, - juokėsi mokslininkė. Dr. A.Venskienė, kaip ir latvių ar estų tyrinėtojai, pastebėjo, kad Baltijos kraštų moterys visais laikais vartojo kosmetiką kukliau, santūriau negu, sakykime, slavės. Lietuvių liaudies dainose bernelis nuotakai dažniausiai dovanoja skarelę ar vainikėlį, o rusų “černila i belila” (liet. juodi ir balti dažai) vadinamos kosmetikos. Jos vartojimo tradicija slavų kraštuose gana se-

Žalojančios patirtys

• Prancūzijoje XVIII - XIX amžiuje tėvai formuodavo norimą vaiko galvos formą mediniais tvarsčiais: uždėdavo lentutes, prispausdavo, tvirtai surišdavo. Turėdavo atitinkamai suaugti kaulai, todėl kaukolės formavimas užtrukdavo. Labai dažnai būdavo pakenkiama ir smegenims, jų raidai, todėl nemažai žmonių tapdavo silpnapročiai. Paskutinis kaukolės deformavimo faktas, anot prancūzų tyrinėtojų, užfiksuotas dar XX amžiuje, 1905 metais. • Kinijoje beveik tūkstantmetį gyvavo vadinamųjų lotoso pėdų tradicija. 1911 metais ji buvo oficialiai uždrausta, tačiau masinė vadinamųjų lotoso batelių gamyba baigta tik 1998 metais. Mažos kojos laikytos moters gro-

11

na. Per šventes slavų merginos visas matomas kūno vietas - veidą, kaklą, rankas, išsitepdavo tam tikrais baltais milteliais. Siekta to paties - kūno baltumo, tačiau tyrinėtoja neužfiksavo, kad taip būtų dariusios lietuvės. Jos prausdavosi rasa, pienu, tepėsi įvairiomis rūgštimis, kad būtų balta oda. Pudros mada atsirado tik XX amžiaus antrajame-trečiajame dešimtmetyje, tačiau ir tada dažniausiai naudojo ne fabrikinę pudrą, o miltus arba belemnito akmens miltelius. Belemnitas (kadaise išnykusių moliuskų kriauklių liekanos), vadinamas dar kaukaspeniu, laumės pirštu, perkūno kulka ar kitais vardais, buvo taip pat vartojamas žaizdoms gydyti. Tradicinėje lietuvių visuomenėje grožis pirmiausia buvo susijęs su sveikata. Pavyzdžiui, jei veidas spuoguotas, jį reikia ne gražinti, o gydyti. Lietuvės moterys liaudiškomis kosmetikos priemonėmis prausdavosi, tepdavosi, trindavosi ir niekada nebūtų pasakiusios, kad dažėsi. Taip gražinamasi tik fabrikine kosmetika, o jos tik parausvindavo kuo nors skruostus, patamsindavo antakius kokiu nuodėguliu ar suodžiais. Pakramtydavo lūpas, kad būtų raudonos, - paprasčiausias, greičiausias būdas pasigražinti. “Išklausinėti moteris, ką vartojo, ką darydavo dėl grožio, buvo labai sunku, - prisiminė etnologė. - Tradicinėje lietuvių visuomenėje buvo akcentuojamas prigimtinis grožis ir smerkiamas papildomas pasigražinimas, todėl merginos, moterys stengdavosi tai daryti paslapčia, kartais net geriausioms draugėms neprasitardavo. Pasigražinimas turėjo atrodyti taip natūraliai, kad niekas nė nesuprastų. Jei įtars, kad esi pasidažiusi, tarkime, skruostus, juoksis iš tavęs.” Dar XX amžiaus pradžioje ir net po Antrojo pasaulinio karo bernai labai dažnai tikrindavo, ar merga natūraliai graži, ar išsidažiusi. Atsinešdavo vandens kibirą ir nuprausdavo. Žiemą ištrindavo veidą sniegu. Arba užsirūkydavo ir pūsdavo dūmus - jei mergina išsipudravusi, prastos kokybės pudra nuo dūmų keisdavo spalvą. Išsidažiusios merginos labai dažnai buvo gretinamos su laisvo elgesio moterimis, todėl bernai jautėsi neįpareigoti mandagiau elgtis. Dar XX amžiaus pirmoje pusėje, ypač nepasiturinčių valstiečių šeimose, pirktinis, skaniai kvepiantis muilas dažnai buvo vartojamas kaip parfumerijos priemonė. Juo prausdavosi per šventes, o kasdien - namie gamintu muilu. Patys darydavo ir kvepalus, dažniausiai su spiritu. Prisirinkdavo augalų, skleidžiančių malonų kvapą, pavyzdžiui, jazmino žiedų, užpildavo degtine, o butelį užkasdavo žemėje. Sakoma, kuo ilgiau laikai tamsioje vietoje, tuo stipresnis aromatas. Tarp drabužių taip pat padėdavo stipriai kvepiančių augalų: laukinių našlaičių, jazminų, erškėtrožių, rūtų. Net iki Antrojo pasaulinio karo kaime išliko tradicija einant į bažnyčią ar į svečius rankose neštis gėlių puokštelę arba moterys įsikišdavo gėlę į plaukus, vyrai - į švarko kišenėlę. Ir dėl kvapo, ir dėl grožio.

žio simboliu ir pėdoms neleista augti pradedant nuo šeštų mergaitės gyvenimo metų ar net anksčiau. Moterys būdavo taip sužalojamos, kad negalėdavo savarankiškai paeiti. Vis dėlto motinos labai krimtosi, kai buvo uždrausta mažinti mergaičių pėdas: dukrų niekas neims į žmonas, nes jų kojos bus didelės ir negražios. • Baroko ir rokoko epochų aukštuomenės korsetai taip pat deformuodavo moters kūną. Mergaitės nuo mažens vilkėdavo juos ir liemuo, nuolat suveržtas, pasidarydavo labai laibas. Visi organai pakildavo šiek tiek aukščiau, ypač pasikeisdavo plaučių padėtis, jų tūris, ir moterys iš tikrųjų - ne tik kostiuminiuose filmuose ar istoriniuose romanuose - alpdavo dėl deguonies trūkumo.


12

2012 12 12 Lietuvos žinios

Sportas

Trumpai RINKTINĖS TURI TRENERIUS

J.Kazlauskas braižo rinktinės kontūrus natas, kuris bus pirmosios J.Kazlausko oficialios varžybos sugrįžus į rinktinę, vyks rugsėjo 4-22 dienomis Slovėnijoje. Kitas rinktinės personalas - gydytojai, masažuotojai, pasak vyriausiojo trenerio, išlieka Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prerogatyva. “Kalbėjau su rinktinės žaidėjais - jie neturėjo priekaištų gydytojams. Jei šis darbas atliekamas gerai, aš irgi neturiu nieko prieš”, - kalbėjo J.Kazlauskas.

Vakar Kaune per Lietuvos krepšinio federacijos vykdomojo komiteto posėdį patvirtinti 2013 metais tarptautiniuose turnyruose dalyvausiančių Lietuvos rinktinių treneriai. 20-mečių vaikinų komandai vadovaus Tomas Pačėsas, 19-mečių - Tomas Masiulis, 18-mečių - Saulius Štombergas, 16-mečių komandos vairas siūlomas Kaziui Maksvyčiui. 20-mečių merginų rinktinę toliau treniruos Dalius Ubartas, 18-mečių ir 19-mečių - Diliara Velišajeva, 16-mečių ekipą - Tadas Stankevičius.

Toronte susitiks su lietuviais

PASIŪLYTI KANDIDATAI Lietuvos krepšinio federacija (LKF) kasmet turi galimybę siūlyti kandidatus į FIBA krepšinio šlovės muziejų. Vykdomasis komitetas vakar nusprendė tarptautinei organizacijai pasiūlyti LKF garbės prezidento Vlado Garasto ir Stanislovo Stonkaus kandidatūras. FIBA šlovės muziejui šiuo metu priklauso LKF prezidentas Arvydas Sabonis, o tarp kandidatų jau anksčiau įtraukti Šarūnas Marčiulionis ir Modestas Paulauskas.

REGATA ISPANIJOJE

J.Kazlauskas (nuotrauka kairėje) rinktinės trenerių štabą subūrė iš buvusių žalgiriečių: (iš kairės) D.Maskoliūno, G.Krapiko ir S.Kavaliausko. / Erlendo Bartulio ir LŽ archyvo nuotraukos KRISTINA KUČINSKAITĖ

Pagalbininkus pasirinkęs nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas prisipažino, jog pagrindinis galvos skausmas - žaidėjai. Antradienį Kaune surengtoje spaudos konferencijoje J.Kazlauskas pristatė trenerių štabą, su kuriuo jis pasiryžęs dirbti iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių pabaigos. Rinktinės strategas asistentais pasirinko Vilniaus “Lietuvos ryto” vyriausiąjį trenerį Darių Maskoliūną ir Kazanės “Uniks” ekipoje asistentu dirbantį

Naujasis LBS prezidentas N.Nasvytis. LBS nuotrauka

Ispanijos saloje Gran Kanarijoje baigėsi XVI olimpinė Kanarų buriavimo savaitė. Per penkias dienas po devynių plaukimų trys Lietuvos atstovai pelnė medalius. “Laser Radial” jachtų klasėje Mantvydas Černiauskas (56 baudos tšk.) iškovojo sidabrą, Vėjas Pajarskas (66 baudos tšk.) bronzą, o nugalėjo regatos šeimininkas Francisco Gonzalezas (34 baudos taškai). Olimpinėje “Laser Standard” jachtų klasėje dvidešimtmetis Karolis Janulionis (27 baudos tšk.), aplenkęs 12 pajėgių buriuotojų iš Ispanijos bei Skandinavijos šalių, iškovojo bronzos medalį, o devyniolikmetis Martis Pajarskas (48 baudos tšk.) užėmė penktąją vietą. Nugalėjo šeimininkas Joaquinas Blanco (20 baudos tšk.), antras liko portugalas Rui Silveira (22 baudos taškai). Ispanijoje surengtoje regatoje sėkmingai pasirodė ne tik Kauno buriuotojai, bet ir šio miesto buriuotojos. “Laser Radial” moterų įskaitoje jaunoji Viktorija Andrulytė (63 baudos tšk.) užėmė ketvirtąją vietą, o Milda Eidukevičiūtė (171 baudos tšk.) buvo dešimta. Šioje klasėje triumfavo danė Anne Marie Rindom (34 baudos tšk.), aplenkusi suomę Moniką Mikkolą (50 baudos tšk.) bei norvegę Tiril Blu (52 baudos taškai). Beje, šios sporto šakos atstovai turi naują vadovą. Dvylika metų Lietuvos buriuotojų sąjungai vadovavęs verslininkas Robertas Dargis pasitraukė iš einamų pareigų. Jo pareigas perėmė kitas verslininkas Naglis Nasvytis. LŽ

Gintarą Krapiką. Nacionalinės komandos treneris skautas bus Benas Matkevičius (Maskvos CSKA), fizinio rengimo treneris - Sigitas Kavaliauskas (Krasnodaro “Lokomotiv-Kuban”). “Šiais vyrais pasitikiu, matau, kaip jie tobulėja, kokį darbą gali atlikti”, naująja komanda džiaugėsi J.Kazlauskas.

Medikais žaidėjai nesiskundė B.Matkevičius skauto poste pakeitė Mantą Šernių ir Donaldą Kairį, S.Kavaliauskas - Evaldą Kandratavičių. Pastarasis likti rinktinėje negalėjo dėl darbo CSKA komandoje - Europos čempionatas vyks rugsėjį, kai CSKA jau ruošis naujam sezonui. D.Maskoliūnas ir G.Krapikas pa-

keitė Robertą Kuncaitį ir Valdemarą Chomičių, kurie talkino buvusiam treneriui Kęstučiui Kemzūrai. “Lietuvos rytui” vadovaujantis D.Maskoliūnas Lietuvos rinktinėje dirbs pirmą kartą. G.Krapikas patirties rinktinėje įgijo 2002-2006 metais, kai padėjo vyriausiajam treneriui Antanui Sireikai. Iš ką tik suformuoto trenerių štabo J.Kazlauskui iki šiol neteko dirbti tik su S.Kavaliausku. “Žinau, kokią mokyklą Sigitas išėjęs, be to, atsiliepimai apie jį tik geri”, - teigė J.Kazlauskas. Pasak trenerio, kad nesupultų visi darbai iš karto, skautui jau duotos užduotys pamažu analizuoti varžovų žaidimą. Europos vyrų krepšinio čempio-

J.Kazlauskas prisipažino jau kalbėjęsis su keliais rinktinės žaidėjais, be to, jis akylai stebi kandidatus. Tiesa, su žaidėjais kalbėti dar anksti - sezonas tik įpusėjo. Tačiau J.Kazlauskas jau sudarė rinktinės kandidatų sąrašą, preliminarų pasirengimo kontrolinių rungtynių, stovyklų - grafiką. Planuojama, kad rinktinė pasirengimą tradiciškai pradės Druskininkuose, vėliau persikels į Kauną ir Vilnių. “Galvos skausmas - rinktinės žaidėjai, - neslėpė J.Kazlauskas. - Pagrindinis įžaidėjas Mantas Kalnietis - traumuotas, už Atlanto esantis Donatas Motiejūnas visai nežaidžia, Linas Kleiza tai žaidžia, tai gydosi, netyla įvairios kalbos apie vidurio puolėją Joną Valančiūną.” Kad liktų kuo mažiau klaustukų, šią savaitę J.Kazlauskas, LKF prezidentas Arvydas Sabonis ir LKF vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas išvyks į Kanadą, ten susitiks su NBA rungtyniaujančiais Lietuvos žaidėjais, pasikalbės, pasižiūrės, kaip jie atrodo aikštelėje. Trijų asmenų delegacija turės galimybę stebėti dvejas rungtynes Toronte, kur vietos “Raptors” susitiks su Dalaso “Mavericks” (14 d.) ir Hiustono “Rockets” (16 dieną).

Išrinktieji titulus jau prisijaukino Lietuvos krepšinio federacijos surengtuose 2012 metų krepšininkų rinkimuose antrus metus iš eilės geriausiu mūsų krašte pripažintas Jonas Valančiūnas. Antrą kartą šį prizą pelnė ir Metų krepšininke tapusi Sandra Linkevičienė. Viena Lietuvos rinktinės lyderių S.Linkevičienė geriausia krepšininke buvo išrinkta 2010-aisiais, o NBA lygos Toronto “Raptors” vidurio puolėjas J.Valančiūnas išliko geriausiojo soste. Rinkimuose savo nuomonę pareiškė beveik 23 tūkst. krepšinio gerbėjų.

Sėkmingi metai S.Linkevičienė 2012-uosius pradėjo vienoje pajėgiausių Europos komandų Jekaterinburgo UGMK. 30-metė krepšininkė su ja tapo Rusijos čempione, laimėjo Rusijos taurę ir pateko į Eurolygos finalo aštuoneto turnyrą. Vasarą Sandra svariai prisidėjo prie Lietuvos rinktinės sėkmės 2013 metų Europos čempionato atrankos turnyre. Gynėja vidutiniškai pelnė 14,3 taško, atkovojo 5,3 kamuolio ir atliko 2,3 rezultatyvaus perdavimo. “Šiais metais turėjau progą išbandyti jėgas vienoje stipriausių Europos komandų, kovojome dėl aukščiausių vietų Eurolygoje. Tai buvo įdomi ir naudinga patirtis. Su Lietuvos rinktine sėkmingai įveikėme Europos čempionato atrankos var-

Geriausiais išrinkti Lietuvos rinktinės lyderė S.Linkevičienė ir jauniausias nacionalinės vyrų krepšinio komandos žaidėjas J.Valančiūnas. Romo Jurgaičio ir Erlendo Bartulio nuotraukos

žybų etapą, todėl manau, kad 2012uosius tikrai galiu vadinti sėkmingais metais”, - sakė S.Linkevičienė. Geriausios krepšininkės rinkimuose ji surinko 4798 balsus ir konkurentes paliko toli už nugaros. Antrojoje vietoje likusi Rima Valentienė gavo 2180 balsų, trečiąją vietą užėmusi Aušra Bimbaitė 2053. Ketvirtąją vietą užėmė Gintarė Petronytė (1810), penktąją Lina Pikčiutė (509). Į dešimtuką dar pateko Kamilė Nacickaitė

(485), Eglė Šulčiūtė (482), Marina Solopova (386), Gabrielė Gutkauskaitė (351) ir Kristina Alminaitė (306).

Maloni staigmena Geriausio krepšininko rinkimuose J.Valančiūno persvara prieš konkurentus buvo dar didesnė. Aukštaūgis surinko 7245 balsus ir daugiau nei trigubai aplenkė Renaldą Seibutį (2266) ir Liną Kleizą (2146). Toliau išsirikiavo Donatas

Motiejūnas (1400), Paulius Jankūnas (1081), Rimantas Kaukėnas (1045), Martynas Pocius (1019), Darjušas Lavrinovičius (997), Kšištofas Lavrinovičius (914) ir Mantas Kalnietis (845). J.Valančiūnas 2012-ųjų pirmąją pusę rungtyniavo Vilniaus “Lietuvos ryte”. Lietuvos krepšinio lygoje vidurio puolėjas praėjusį sezoną vidutiniškai pelnė 14,2 taško ir atkovojo 4,8 kamuolio. Londono olimpinėse žaidynėse 20-metis krepšininkas nacionalinei komandai rinko po 4,2 taško ir 4 atkovotus kamuolius. Rudenį uteniškis debiutavo NBA ir kol kas visus mačus pradėjo “Raptors” starto penkete. Elitinėje lygoje per 21 rungtynes lietuvis vidutiniškai pelno 8,2 taško ir atkovoja 5,3 kamuolio. “Norėčiau padėkoti visiems, kas už mane balsavo, - antruoju titulu džiaugėsi J.Valančiūnas. - Esu už Atlanto, todėl rinkimų eiga labai nesidomėjau, tik girdėjau, kad jie vyksta. Sužinojęs, kad aistruoliai išrinko mane, nustebau ir apsidžiaugiau. Man šis titulas reiškia labai daug.” Geriausių Lietuvos metų krepšininkų rinkimai surengti penktą kartą. 2008-aisiais geriausiu buvo išrinktas Ramūnas Šiškauskas (vyko bendri moterų ir vyrų rinkimai), 2009-aisiais nugalėjo G.Petronytė ir L.Kleiza, 2010-aisiais S.Linkevičienė ir L.Kleiza, 2011-aisiais R.Valentienė ir J.Valančiūnas.


2012 12 12 Lietuvos žinios

Sportas

Sieks pirmojo medalio VILMANTAS REMEIKA

Šiandien Turkijos mieste Stambule prasideda penkias dienas truksiantis pasaulio plaukimo čempionatas trumpajame baseine (25 m). Šios pirmenybės nuo 1993-iųjų rengiamos kas dvejus metus. Šis pasaulio čempionatas bus 11-asis. Garsiausi plaukikai varžysis Stambulo “Sinan Erden” arenoje įrengtame baseine. Erdvioje arenoje, kurioje telpa per 20 tūkst. žiūrovų, 2010-aisiais Lietuvos krepšinio rinktinė iškovojo pasaulio čempionato bronzos medalius. Stambule varžysis šeši Lietuvos plaukikai: olimpinė čempionė 15-metė Rūta Meilutytė, 22-ejų Raminta Dvariškytė, 17-metis Danas Rapšys, 20-metis Vaidotas Blažys, 22-ejų Mindaugas Sadauskas ir 23-ejų Giedrius Titenis. “Šis čempionatas mums labai svarbus kaip pasirengimas pasaulio čempionatui 50 metrų baseine, jis 2013 metų vasarą vyks Barselonoje. Be to, tai puiki proga mūsų jauniems plaukikams priprasti prie aukščiausio lygio tarptautinių varžybų. Aišku, tikimės, kad mūsų lyderiai plauks savo rungčių finaluose, o kiti pagerins asmeninius rezultatus”, - sakė Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas.

Pasaulio čempionate R.Meilutytė pasiryžusi naujiems iššūkiams. AFP/Scanpix nuotrauka

Žinoma, didžiausi lūkesčiai siejami su R.Meilutyte. Londono olimpiados atradimu tapusi Rūta Stambule varžysis net penkiose rungtyse 50 ir 100 m krūtine, 50 ir 100 m laisvuoju stiliumi bei 100 m kompleksiniu būdu.

T.Kučinskas teigė, jog Rūtai nekeliamas tikslas žūtbūt aplenkti visas varžoves: “Svarbiausias R.Meilutytės startas laukia kitais metais Barselonoje. Bet medalio iš jos tikimės ir Stambule.” Beje, Lietuvos plaukikai pasau-

PASAULIO ČEMPIONATO TVARKARAŠTIS laikas

rungtis

Gruodžio 12 d., trečiadienis 10.32 50 m krūtine, moterys 10.47 100 m nugara, vyrai 11.19 100 m krūtine, vyrai 19.00 Pusfinaliai ir finalai Gruodžio 13 d., ketvirtadienis 10.00 100 m laisvasis stilius, moterys 11.09 50 m laisvasis stilius, vyrai 11.37 100 m kompleksinis stilius, moterys 19.00 Pusfinaliai ir finalai Gruodžio 14 d., penktadienis 10.00 50 m nugara, vyrai 10.32 50 m peteliške, vyrai 10.54 100 m krūtine, moterys 12.43 200 m krūtine, vyrai 19.00 Pusfinaliai ir finalai Gruodžio 15 d., šeštadienis 10.13 100 m laisvasis stilius, vyrai 11.04 100 m kompleksinis stilius, vyrai 11.23 50 m laisvasis stilius, moterys 12.03 50 m krūtine, vyrai 19.00 Pusfinaliai ir finalai Gruodžio 16 d., sekmadienis 10.00 200 m nugara, vyrai 10.14 200 m krūtine, moterys 19.00 Pusfinaliai ir finalai

lio čempionatuose trumpuoju taku medalių dar nėra iškovoję. Kitiems sportininkams Turkijoje keliami kuklesni tikslai. “M.Sadauskas neseniai JAV pademonstravo gerus rezultatus plaukdamas laisvuoju stiliumi ir peteliške, todėl tikimės, kad jis su G.Titeniu pateks bent į pusfinalius. Jaunasis talentas D.Rapšys vis dar tobulėja, didžiausias viltis su juo siejame Rio de Žaneiro olimpiadoje”, - aiškino T.Kučinskas.

Išvykose labai prastai rungtyniavusių “Prienų” krepšininkų galimybės patekti į antrąjį Europos taurės turnyro etapą yra minimalios. Prieš šiandien vyksiantį paskutinį Europos taurės turnyro reguliariojo sezono turą situacija A grupėje tokia: į LAST 16 etapą dar gali patekti ir paskutinėje, ketvirtojoje, vietoje esanti “Prienų” komanda. Prieš trečiadienio rungtynes Kijevo “Budivelnik” (Ukraina) ir Nimburko ČEZ (Čekija) turi po tris pergales ir užima pirmas dvi vietas grupėje. Norėdama pakilti į antrąją vietą (ji garantuotų vietą kitame etape) “Prienų” ekipa šį vakarą Kauno sporto halėje ne tik turi nugalėti “Budivelnik” didesniu nei 27 taškų skirtumu (Kijeve pralaimėjo 57:84), bet ir tikėtis ČEZ pergalės prieš Jeruzalės “Hapoel Migdal” (Izraelis). “Prienų” ir “Budivelnik” rungtynės prasidės 21.30 val. “Ką čia beskaičiuosi, reikia žaisti. Variantai sunkūs, - be nuotaikos vakar su LŽ kalbėjo prieniškių vyriausiasis treneris Virginijus Šeškus. Nepagalvojome, kad pralaimėjimas Kijeve dideliu skirtumu gali būti toks svarbus. Juk žaidžiant su “Budivelnik” po dviejų kėlinių rezultatas buvo lygus (32:32), tačiau pabaigą paleidome iš rankų. Patys kalti.” Didžiausias skirtumas, kokiu “Budivelnik” šį sezoną yra pralaimėjęs 19 taškų. Tai įvyko per Ukrainos Superlygos rungtynes žaidžiant su pirmąją vietą užimančia Zaporožės komanda “Ferro-ZNTU”. Prieniškiai varžovus turi nugalėti 28 taškais. “Reikia sužaisti fantastiškai, kad ukrainiečius įveiktume 28 taškais. Bus labai sunku”, - apie šio vakaro

rungtynes kalbėjo “Prienų” treneris. Paklaustas, ar be pralaimėjimų Lietuvos krepšinio lygos (8 pergalės) ir Baltijos lygos (9) čempionatuose žengiantys “Prienai” šį sezoną jau yra sužaidę fantastiškai, V.Šeškus išskyrė pastarąją LKL dvikovą su Utenos “Juventus”. Utenoje prieniškiai šeimininkus įveikė 88:72. Lygi kova vyko tik šešias minutes (13:13). Vėliau geras 20 minučių svečiai tapo grėsmingais monstrais - jie draskė priešų gynybą ir atkarpą laimėjo net 60:30. “Tas rungtynes žaidėme gerai. Vyrai mobilizavosi, matėsi, kad žaidžia tikra komanda”, - savaitgalio rungtynes prisiminė V.Šeškus. Kalbėdamas apie Europos taurės varžybas treneris sakė, kad jo ekipoje trūksta lyderio, sunkiais momentais galinčio gelbėti ekipą. “Mūsų žaidėjai nėra individualiai stiprūs, mūsų jėga - komandinis žaidimas. Tiesa, per kelerias pastarąsias rungtynes, ypač Europos taurės turnyre, ryškėja vidurio puolėjų problema. Varžovai jau žino, kad gintis nuo jų galingų aukštaūgių mūsų centrams padės kiti krepšininkai, taip atsiras spragos gynyboje”, - problemas vardijo Lietuvos čempionato bronzos medalininkų treneris. Ar ČEZ pajėgi įveikti žydų komandą ir taip suteikti lietuviams viltį? “Čekai be problemų turėtų laimėti, - įsitikinęs V.Šeškus. - Pirmajame rate Jeruzalėje ČEZ laimėjo įtikinamai (86:69 - red.), net neabejoju, kad namie irgi turėtų laimėti.”

A GRUPĖS LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, taškų santykis) 1. ČEZ

3

2

395:369

2. Budivelnik

3

2

385:368

3. Hapoel Midgal

2

3

391:401

4. Prienai

2

3

371:404

Lietuvos rekordas

dalyviai

29,96 sek. 51,63 sek. 58,03 sek.

R.Meilutytė, R.Dvariškytė D.Rapšys G.Titenis, V.Blažys

54,30 sek. 21,52 sek. 1:00,65 sek.

R.Meilutytė M.Sadauskas R.Meilutytė

23,85 sek. 23,45 sek. 1:05,02 sek. 2:07,65 sek.

M.Sadauskas, D.Rapšys M.Sadauskas R.Meilutytė, R.Dvariškytė G.Titenis

47,54 sek. 52,35 sek. 24,97 sek. 27,39 sek.

M.Sadauskas, D.Rapšys M.Sadauskas R.Meilutytė G.Titenis, V.Blažys

1:55,28 sek. 2:27,54 sek.

D.Rapšys R.Dvariškytė

Šiandien, pirmąją čempionato dieną, startuos penki mūsų plaukikai. Iš ryto atrankos varžybose R.Meilutytė ir R.Dvariškytė plauks 50 m krūtine, G.Titenis ir V.Blažys - 100 m krūtine, o D.Rapšys sieks prasimušti į 100 m plaukimo nugara pusfinalį. Po pasaulio čempionato Lietuvos plaukikai rungsis šalies pirmenybėse, kurios vyks gruodžio 20-22 dienomis Anykščiuose. Kovoti dėl Lietuvos čempionės titulo žada ir R.Meilutytė.

V.Šeškus: “Patys kalti” SAULIUS RAMOŠKA

13

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga. Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞. Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.


14

2012 12 12 Lietuvos žinios

Trasa

Trumpai BATERIJAS GAMINS KINAI Bankrutuojančią automobilinių ličio jonų baterijų gamintoją “A123 Systems” ketina pirkti korporacija “Wanxiang America”. Patvirtinta sandorio vertė - 256,6 mln. JAV dolerių (apie 682,5 mln. litų). Susitarimas pasiektas po JAV bankrotų teismo surengto aukciono. “Wanxiang” planuoja įsigyti A123 automobilių technologijų, tinklo ir komercijos padalinius, įskaitant visas įmonės technologijas, produktus ir sutartis Mičigane, Masačusetse ir Misūryje, katodų miltelių gamybos liniją Kinijoje bei akcijų dalį Šanchajaus automobilių baterijų gamykloje. A123 “Ann Arbor” padalinys, dirbantis su JAV kariniais užsakymais, už 2,25 mln. JAV dolerių atiteks energetikos bendrovei “Navitas Systems”. Šįmet netikėtai apie bankrotą paskelbusi “A123 Systems” buvo laikoma viena geriausių automobilinių baterijų gamintojų. Jos baterijos naudojamos sportiniame “Fisker Karma”, “Chevrolet Spark”, o 2009 metais įmonė kūrė “Kers” sistemą “McLaren” “Formulės-1” ekipai. “Wanxiang America” JAV, Čikagoje, įsikūrusi nuo 1994 metų ir turi daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų. Jos pagrindinė korporacija “Wanxiang Group” yra didžiausia Kinijoje automobilių dalių gamintoja ir viena didžiausių nevalstybinių įmonių.

“A123 Systems” buvo laikoma viena sėkmingiausių automobilinių baterijų gamintojų, bet šį pavasarį netikėtai paskelbė apie bankrotą.

VAIRUOTOJUS PRILYGINS ŽMOGŽUDŽIAMS Rusijos Dūmoje svarstomas įstatymo projektas, kurį priėmus tragiškas avarijas sukėlę girti vairuotojai už grotų sėstų taip pat ilgam, kaip ir žmogžudžiai, nuteisti už tyčines žmogžudystes. Anot projekto, vairuotojas gali būti pasiųstas už grotų nuo 2 iki 10 metų tuo atveju, jei jo sukeltoje avarijoje žuvo vienas žmogus. Jeigu eismo įvykis nusinešė dvi ir daugiau gyvybių, avarijos kaltininkui grėstų įkalinimas nuo 5 iki 15 metų. Maža to, atlikęs bausmę ir grįžęs namo vairuotojas dar trejus metus neturėtų teisės sėsti prie automobilio vairo. Projektą rengę Dūmos nariai teigia, kad kraštutinių priemonių privertė griebtis situacija Rusijos keliuose. Šalies kaimynės deputatai girtiems vairuotojams karą skelbia po didelį atgarsį visuomenėje sukėlusių avarijų, kuriose dėl girtų vairuotojų kaltės žūdavo iškart po kelis ar net keliolika žmonių. Deputatus griežtai elgtis verčia ir nuo alkoholio apsvaigusių vairuotojų sukeltos avarijos, kuriose žuvo garsūs Rusijos žmonės. Viena pastarųjų girtų vairuotojų aukų tapo garsi teatro ir kino aktorė Marina Golub. Anksčiau girtiems vairuotojams siūlyta iki 1 mln. rublių (maždaug 100 tūkst. litų) padidinti baudas ir skirti priverstinį gydymą. Tačiau vėliau prieita prie išvados, kad tokių baudų masiškai girtaujančioje Rusijoje gali neužtekti. LŽ, Just-auto.com, Autonews.ru

Lietuvio garaže - riedanti istorija VAŽIUOJANČIŲ - VIENETAI Lietuvių kolekcijose galima rasti įvairių senovinių automobilių, tačiau važiuojančių yra labai nedaug. Techninės apžiūros (TA) įmonių asociacijos “Transeksta” duomenimis, mūsų šalyje tėra aštuoni dar riedantys originalūs automobiliai, pagaminti iki 1935 metų. TA ekspertas Ramūnas Vėlavičius patvirtino, kad istorinių mašinų apžiūros atliekamos šiek tiek kitaip negu šiuolaikinių. “Tikrinamas istorinių transporto priemonių gamintojo įrengtų sistemų veikimas, tačiau efektyvumas nematuojamas. Pavyzdžiui, žiūrima, ar stabdo stabdžiai, ar nestringa ratai. Jei numatyti žibintai, priekinis langas, jie ir turi būti. Neleistini perdarymai negalimi”, - prieš ketverius metus išleistą susisiekimo ministro įsakymą aiškino R.Vėlavičius. Tokios TA lengvatos taikomos iki 1960 metų pagamintiems ir naujesniems, Valstybinės kelių transporto inspekcijos istoriniais pripažintiems automobiliams. Į istorinės mašinos vardą gali pretenduoti originalūs 30 metų ir senesni modeliai, kurių gamyba nutraukta prieš 15 ar daugiau metų.

Puikiai išlaikytas “Ford Model A” ne tik demonstruojamas parodose, bet ir įveikia varžybų trasą. ILONA STAŠKUTĖ

Klaipėdiečio Augustino Jankevičiaus “Ford Model A” skaičiuoja jau devintąją dešimtį. Labiau karietą nei mašiną primenantis modelis nėra tik muziejinis eksponatas - juo šeimininkas leidžiasi ir į ilgas keliones. Šis modelis nėra itin retas, priešingai, kadaise pirmąjį serijinės gamybos modelį “Ford Model T” pakeitęs “Model A” buvo gana populiarus JAV. Tačiau pašnekovo automobilis stebina ne savo unikalumu, o nepaprastai puikia būkle. Vienas pirmųjų masinės gamybos modelių ne tik įspūdingai atrodo, bet ir puikiai važiuoja. Šeimininkas juo rieda ne vien į šventinius pasirodymus - šįmet net dalyvavo ralio varžybose.

4,8 mln. vienetų, todėl ir šiais laikais jų važiuojančių dar galima išvysti. Kadangi šių automobilių išleista tiek daug, jiems net šiuo metu vis dar gaminamos detalės pagal ano laikotarpio parametrus, todėl entuziastai gali palyginti lengvai ir nebrangiai prižiūrėti savo “senolius”. A.Jankevičius surizikavo mašiną nusipirkti jos nė neapžiūrėjęs, per aukcioną iš JAV, ir pirkinys pasirodė sėkmingas - automobilis atkeliavo gana neblogos būklės. Po maždaug du mėnesius trukusio nedidelio remonto šeimininkas jau galėjo juo išvažiuoti į renginius. Originali, nemodifikuota transporto priemonė ne tik gali važiuoti, bet ir yra viena seniausių Lietuvoje eksploatuojamų mašinų. Automobilis, kaip ir dera, registruotas “Regitroje” ir turi galiojančią techninės apžiūros kortelę.

A.Jankevičius rinkosi mašiną pagal labai neįprastą kriterijų - ratus. Asmeninio albumo nuotraukos

SENIAUSIOS LIETUVOJE TRANSPORTO PRIEMONĖS, TURINČIOS GALIOJANČIĄ TA KORTELĘ: 1923 m. “BSA E De Luxe” (motociklas) 1925 m. “Ford T” 1929 m. “Citroen AC4” 1929 m. “Oldsmobile F30” 1929 m. “Hupmobile A” 1930 m. “Ford Model A” (2 vnt.) 1935 m. “Mercedes Benz 200”

vyriškis. Pasak A.Jankevičiaus, mašina buvo kuriama galvojant apie tuometinį vairuotoją - visos detalės lengvai pasiekiamos ir paprastai pakeičiamos ar remontuojamos. Pašnekovas atskleidė, kad savo garažą papildė dar vienu senoviniu amerikietišku automobiliu, bet jis dar tik pradedamas restauruoti. Vis dėlto A.Jankevičius tikino, kad neužsikrėtė senovinių automobilių kaupimu, tai bus jo antrasis ir paskutinis istorinis modelis.

Elektronikos nėra Rinkosi pagal ratus A.Jankevičiaus automobilis pagamintas 1930 metų balandžio mėnesį ir yra beveik dvigubai senesnis už 47 metų šeimininką. Tokią tikslią pagaminimo datą pašnekovas žino todėl, kad šis modelis kiekvieną mėnesį buvo leidžiamas su skirtingos spalvos salono apdaila - lietuvio automobilyje ji pilka su rudu atspalviu. Turėti senovinį automobilį A.Jankevičius svajojo nuo vaikystės. Jis LŽ pasakojo, kad prieš daugelį metų su tėvu restauravo seną pobedą, vėliau iš pašaukimo baigė transporto studijas, o nuo automobilių nenutolsta ir darbe. Įsigyti “Model A” vyras pasirinko dėl labai neįprastos priežasties šis modelis turėjo ratus su stipinais. “Tuo pat metu buvo naudojami ir mediniai ratai, bet medinių pabijojau - vis dėlto tai yra medis, girdėjau, kokių problemų dėl to turi kolegos. Vėliau medinius ratus labai greitai pakeitė lieti, kokius matome ir dabar. Norėjau kai ko įdomesnio”, - aiškino pašnekovas.

Registruotas ir tinkamas naudoti Šis automobilis buvo iš garsiosios pirmosios pasaulyje automobilių gamybos linijos. Iki tol visi automobiliai būdavo individualiai surenkami rankomis po vieną, bet Henry Fordas sugalvojo, kaip juos gaminti pigiau ir greičiau. Pirmiausia ant konvejerio būdavo gaminamas “Model T”, o kai jis morališkai paseno, buvo pakeistas tobulesniu “Model A”. Per ketverius metus jų buvo pagaminta daugiau nei

Senovinis “Ford Model A” vis dar varomas originalaus restauruoto 2,8 litro darbo tūrio variklio, kuris 100 kilometrų suvartoja beveik 30 litrų benzino. A.Jankevičius patvirtino galėjęs į mašiną įmontuoti naujesnį, taupesnį variklį, bet nenorėjęs gadinti automobilio autentiškumo. Itin sename automobilyje yra ir šių laikų transporto priemonėse naudojamų sistemų, kurios tuomet būdavo didžiulė naujiena, tačiau daugybę elementų automobilių pramonė jau seniausiai pamiršusi.

ras, tachometras, reguliuojamos sėdynės, vakuumu įjungiami valytuvai”, vardijo A.Jankevičius.

Fordų nemėgo Senovinių mašinų entuziastas kasdien važinėja visiškai kitokiu automobiliu - visureigiu “Mercedes ML”. “Aš visą gyvenimą nekenčiau fordų ir šiaip niekuomet nepirkčiau fordo, bet taip išėjo. Įvertinęs visus “už” ir “prieš” išsirinkau turimą modelį”, - iš likimo posūkių juokėsi pašnekovas.

Devintąją dešimtį skaičiuojantis automobilis registruotas “Regitroje” ir turi galiojančią techninės apžiūros kortelę. Mašinos karkasas pagamintas iš medžio ir apkaltas skarda, o stogas iš storos medžiagos, panašios į dermatiną. Varantieji ratai - užpakaliniai, o stabdžiai mechaniniai. “Model A” buvo išleistas su visomis naujausiomis to meto sistemomis priekiniais žibintais, veidrodėliais, valytuvais ir didžiausia naujiena - sankabos, stabdžių ir akceleratoriaus pedalais, bet automobilyje nebuvo kai kurių dabar savaime suprantamų dalykų, tokių kaip posūkių žibintai ar saugos diržai. “Yra visi prietaisai, reikalingi automobilyje, bet jie kiek kitokios konstrukcijos. Temperatūros daviklis įmontuotas lauke, ant variklio dangčio, yra tepalo daviklis, mechaninis degalų lygio daviklis, spidomet-

Kai ėmė žiūrinėti skelbimus, jis jau žinojo, kokio modelio nori. Patikusią transporto priemonę A.Jankevičius rado po pusmečio paieškos jam buvo svarbiausia rasti keturdurę versiją su metaliniais stipinų ratais, nors rasti dažnesnį dvejų durų modelį būtų buvę paprasčiau. Beieškodamas automobilio pašnekovas pasidomėjo ir to meto rinka. Jis išsiaiškino, kad naujas toks automobilis kainavo 475 dolerius (dabartiniais pinigais - apie 100 tūkst. litų), bet tais laikais žmonės skaičiuodavo kiekvieną centą net pirkdami mašiną. “Šio automobilio kėbulo gamintojas bankrutavo, nes jo gaminamas kėbulas buvo trimis doleriais brangesnis nei kitų gamintojų”, - tvirtino

Išdrįso startuoti varžybose Senoviniu automobiliu klaipėdietis išrieda ne tik šiaip pasivažinėti. Rudenį jis savarankiškai atvažiavo į Vilnių, kur tada vyko klasikinių automobilių konkursas, ir net dalyvavo klasikinių automobilių ralyje. Mašiną A.Jankevičius vairavo pats, o šturmanu pasirinko buvusį Lietuvos autokroso čempioną Arvydą Vaišę. “Maršrutas driekėsi 150 kilometrų Klaipėdos, Palangos ir Šventosios apylinkėse, prie Platelių ežero. Važiavome per laukus, miškus, visokius kemsynus ir užėmėme trečiąją vietą”, - stebino jis ir patikino ketinantis kitąmet vėl startuoti varžybose. A.Jankevičius pripažino, kad kiekvieną sykį išriedėjęs istoriniu automobiliu į gatvę sulaukia nemažai dėmesio, bet tai ne visuomet malonu. “Šiais laikais žmonės (lietuviai, Estijoje nemačiau, kad šitaip būtų) nesaugo mašinų. Sakome žmonėms, kad vis dėlto tai retas daiktas, brangus, bet jie vis tiek jį gadina, lipa ant automobilio. Gaila dėl tokio nesupratingumo”, - dėstė jis. Nepaisant to, entuziastui malonu visuomenėje skatinti susidomėjimą istorinėmis transporto priemonėmis. Įsigijęs senovinį automobilį vyras praplėtė ir savo pažinčių ratą, susipažino su daugiau senų modelių savininkų ir kartu su bendraminčiais Klaipėdoje atgaivino senovinių automobilių judėjimą. Kartu su bendruomenės nariais A.Jankevičius dalyvavo Jūros šventėje, organizavo “Autoregatą” ir jau planuoja kitų metų renginius.


2012 12 12 Lietuvos žinios

Trasa

15

Pigus draudimas lyg sūris pelėkautuose •1 p.

Atkelta iš

E.Maciulevičius sakė, kad pelėkautus savo klientams draudimo bendrovės, ir ypač - joms atstovaujantys draudimo brokeriai, pradėjo spęsti tuomet, kai automobilių draudimo polisai atpigo, o klientams privilioti pradėta siūlyti įvairiausių nuolaidų. “Žmonės nori gauti gerą produktą, tačiau kartu siekia, kad jis būtų ir pigus. Antra vertus, mažinti draudimo liudijimų kainas verčia žiauri konkurencija. Stengdamiesi apsisaugoti nuo nuostolių draudimo bendrovių agentai tyčia blogina draudėjams draudimo sąlygas”, - dėstė nuomonę RDA steigėjas. Pasak jo, automobilius draudžiantiems žmonėms išvengti spąstų lengva - užtenka atidžiai perskaityti draudimo sutartyje surašytas sąlygas ir derėtis. “Draudikai gudrybes slepia po apgaulingomis formuluotėmis, kurias neatidus žmogus paprasčiausiai praleidžia”, - tvirtino E.Maciulevičius. Kita vertus, pasak RDA steigėjo, draudėjui labai praverstų žinoti ir kokios tai gudrybės, nes dauguma vairuotojų neturi teisinio išsilavinimo, o be jo draudikų klastą gana sunku pastebėti.

E.Maciulevičius teigia, kad pigiu draudimu neretai pridengiamos nekokybiškos paslaugos.

“Draudikai greitį viršijusiam klientui, kurio sutartyje įrašyti žodžiai “didelis neatsargumas”, gali ir neatlyginti žalos.”

Vietoj gatvės - miestas RDA steigėjo teigimu, draudikų noras numušti TPVCAPD liudijimų kainas ir neprarasti klientų kartais peržengia sveiko proto ribas. “Antai draudimo taisyklėse reikalaujama, kad pasirašydamas sutartį klientas privalo apie save pateikti tikslią informaciją, kitaip avarija gali būti pripažinta nedraudžiamuoju įvykiu, o nukentėjusiajam atsisakyta atlyginti padarytą žalą. Atkreipsiu dėmesį, kad draudimo liudijimo kaina Vilniuje ir provincijoje gali skirtis net iki 30 procentų. Todėl draudžiant vilnietį retsykiais sąmoningai parašoma, kad jis gyvena, tarkime, ne sostinės Ukmergės gatvėje, o Ukmergės mieste. Tuomet poliso kaina nukrinta iškart trečdaliu. Draudėjas į tokią klaidą dažniausiai nė neatkreipia dėmesio, nes jis lieka patenkintas maža draudimo kaina”, pasakojo E.Maciulevičius. RDA steigėjas sakė, kad toks draudimo liudijimas niekam neužkliūva tol, kol neatsitinka eismo įvykis. “Nukentėjusysis, kurio draudimo liudijime užrašyti netikslūs duomenys, galbūt finansiškai smarkiai ir nenukentės, nes kalčiausias šiuo atveju yra draudikas. Tačiau bus sugaišta daug brangaus laiko ir paaukota nervų aiškinantis. Juk

Autoservisai neretai už automobilio, patekusio į avariją, remontą išrašo sąskaitas ne tik draudimo kompanijoms, bet ir neatidžiai draudimo sutartis pasirašiusiems vairuotojams. / LŽ archyvo nuotraukos atsitinka, kad eismo įvykio kaltininko draudimo bendrovė pretenziją pareiškia ir niekuo dėtam vairuotojui klausdama, kodėl jis neteisingai nurodė savo gyvenamąją vietą? Tada vyksta tyrimas ir atliekamos kitos procedūros, kurios vairuotojui gali būti labai nemalonios. Todėl geriau jau pareikalauti, kad asmens duomenys būtų įrašyti tiksliai”, - tikino pašnekovas. Tiesa, A.Maciulevičius atkreipė dėmesį, kad “tokiomis nusikaltimu kvepiančiomis manipuliacijomis užsiima ne draudimo bendrovės, o jų atstovai”.

Būtina derėtis Draudimo ekspertas atskleidė ir dar vieną ganėtinai plačiai draudikų naudojamą gudrybę, kuri šiuokart vairuotojui gali smarkiai kirsti per kišenę. “Įsigyjant draudimo liudijimą vairuotojui leidžiama pasirinkti - ar pirkti pi-

gesnį draudimą, kuriame nurodyta, jog po avarijos remontuojant mašiną bus nuskaitytas ir detalių nusidėvėjimas, ar brangesnį, kuriame tokios išlygos nėra. Dažniausiai vairuotojas, aišku, renkasi tą draudimą, kuris kainuoja mažiau. Tokiu atveju pralaimėjimas beveik garantuotas. Kai nepataisomai sugadinta detalė keičiama į naują, draudikas apskaičiuoja ir nusidėvėjimą. Jo dydis labai priklauso nuo to, kokio senumo yra viena ar kita transporto priemonė. Taigi nusipirkęs pigesnį draudimo liudijimą automobilio savininkas nusidėvėjimo skirtumą privalės padengti pats - jis gali siekti net iki 20 proc. detalės vertės. Jeigu detalė yra brangi, teks ne juokais paploninti piniginę. O jeigu tokių detalių teks keisti daug? Maža to, dažnas vairuotojas nesupranta - kodėl už keičiamą apdrausto automobilio detalę

jis dar turėtų ir primokėti? Tačiau pats draudėjas kaltas - juk su draudimo bendrove sulygo tokias, o ne kitokias sąlygas”, - pasakojo A.Maciulevičius. RDA steigėjo teigimu, draudikai žino tiek gudrybių, kaip manipuliuoti klientais, jog visų jų iš karto ir neišvardysi. Tačiau, kaip mokė pašnekovas, įtarę bent menkiausią manipuliaciją klientai su draudikais privalo derėtis. “Nenoriu, kad man būtų taikoma franšizė. Nenoriu, kad po avarijos būtų skaičiuojamas detalių nusidėvėjimas. Noriu, kad būtų palikta teisė man pačiam pasirinkti servisą galimam remontui, nes gavęs draudimo išmoką grynaisiais galbūt dar sutaupysiu suderėjęs mažesnę nei išmokos dydis kainą”, - kaip galimą vieną iš derybos modelių siūlė LŽ pašnekovas.

Vargas dėl “didelio neatsargumo” Įdomu, kad draudėjų interesus ginančios asociacijos teiginiams pritaria ir patys draudikai. Sakykim, draudimo kompanijos “If P&C” Insurance AS” filialo Lietuvoje Rinkodaros departamento vadovės Orijanos Mašalės nuomone, pigumo vaikymasis draudėjams gali pridaryti daugybę problemų. “Pirkdami pigius draudimo liudijimus klientai iš tikrųjų turėtų labai daug dėmesio skirti smulkmenoms. Tarkime, kai kurios bendrovės į sutarties sąlygas mėgsta įrašyti sąvoką

“didelis neatsargumas”. Ir neatlygina nuostolių, kai vairuotojas prieš eismo įvykį ar jo metu neatsargiai pasielgė”, - pasakojo draudimo kompanijos atstovė. O.Mašalė pateikė ir pavyzdį. Anot jos, šiandien dauguma vairuotojų važinėja 10 km/h didesniu nei leistinas greičiu, nes Kelių eismo taisyklės nenumato realios piniginės baudos už tokį pažeidimą. “Tačiau draudikai tokį greičio viršijimą klientui, kurio draudimo sutartyje įrašyti žodžiai “didelis neatsargumas”, gali traktuoti taip, kaip jiems naudingiau, ir neatlyginti žalos. Neretas ir toks atvejis, kai draudikai atsisako atlyginti žalą judrioje gatvėje, kur draudžiama sustoti, pastatyto automobilio savininkui. “Gali būti traktuojama, kad vairuotojas neatsargiai elgėsi palikdamas savo transporto priemonę ten, kur jos neleidžiama statyti, todėl už jo mašinai padarytą žalą yra atsakingas pats. Jeigu kalbėsime apie kasko draudimą - draudikai siūlo labai skirtingus paketus, todėl irgi reikėtų pasidomėti - o ką gi tu nusiperki už sumokėtus pinigus? Pavyzdžiui, draudimo rinkoje populiarėja toks “Mini kasko”. Taip, jo kaina yra mažiausia. Gali įsigyti kasko draudimą ir už 200 litų per mėnesį. Bet nuostoliai bus atlyginti tik tuo atveju, jei mašina pavagiama, sudega arba užgriuvus stichinei nelaimei automobilis visiškai suniokojamas. Vairuotojai į tokius niuansus dažnai neįsigilina. Tačiau stichijos užgriūva retai, o ką daryti, jei eismo įvykio metu sumaitojamas, tarkime, brangios apynaujės mašinos sparnas arba durelės?” - retoriškai klausė pašnekovė.

Prievaizdai negelbės Draudimo rinkos priežiūrą vykdančio Lietuvos banko nuomone, vairuotojai patys kalti, jei prieš padėdami parašą ant sutarties neįsiskaito į joje surašytas sąlygas. “Sutartis skaityti reikia, nes po jos tekstu padėtas parašas reiškia susipažinimą su sutarties sąlygomis ir sutikimą jų laikytis”, - dienraščiui LŽ tvirtino Darius Andriukaitis, Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus viršininkas. Kartu jis tikino, kad vairuotojų nusiskundimų dėl to, jog draudikų buvo smulkmeniškai apgauti, draudimo rinkos prievaizdai dar nėra gavę. “Be abejo, kiekvienam asmeniui yra suteikta teisė savo tiesą pasitikrinti teisme ar dėl ginčo nagrinėjimo kreipiantis į LB”, - sakė banko atstovas.

Daugiausia apdovanojimų - vokiškiems modeliams ILONA STAŠKUTĖ

Konkursas “Metų automobilis 2013” baigėsi septintos kartos “Volkswagen Golf” pergale. Be to, Vokietijos gamintojų modeliams atiteko ir daugiau apdovanojimų.

Žurnalistai, išbandę 38 konkursui pateiktus automobilius, daugiausia balsų atidavė septintos kartos “VW Golf”. / Organizatorių nuotrauka

Lietuvoje itin populiaraus modelio naujausiai versijai dešimties žurnalistų vertinimo komisija skyrė daugiausia balų - 67. “Golf 7” išrinktas ir “Jaunimo metų automobiliu”. Antrąją vietą užėmė 56 balus surinkęs kitas populiarus vokiškas modelis - naujos kartos “BMW 320i”. Šis automobilis dar tituluotas “Moterų aistros objektu”. Trečias per šiuos rinkimus liko taip pat vokišku prekės ženklu pažymėtas “Opel Mokka”, gavęs 36 balus. Kom-

paktiškas, visais ratais varomas automobilis pripažintas ir naujos, tik pernai konkurse atsiradusios “Miesto visureigio” nominacijos laimėtoju. Iš tikrųjų galiūnų “Metų visureigio” titulą pelnė naujos kartos japoniškas pikapas “Isuzu D-Max”. Jis įveikė kitą labai panašų modelį “Ford Ranger”. Žinomas lenktynininkas Stasys Brundza, prieš aštuonerius metus įsteigęs “Saugiausio automobilio” nominaciją, išrinko “Volvo V40”. Jame sumontuota ne tik gausybė vairuotoją ir keleivius saugančių sistemų, bet ir pirmoji oro pagalvė pėstiesiems. Šis modelis rimtai pretendavo ir į “Tautos automobilio” titulą, bet automobilių mėgėjai šiek tiek daugiau balsų skyrė prabangiam universalui “Audi A6 Allroad”. Jis buvo įvertintas ir kaip geriausias verslo klasės automobilis. Geriausio dizaino prizas atiteko

prancūziškam “Citroen DS5”, išsiskyrusiam itin futuristiniu stiliumi. O sportiškiausio automobilio apdovanojimas skirtas “dvynukams” “Subaru BRZ” ir “Toyota GT86”. Dešimties komisijos narių nuomonė šiemet nedaug skyrėsi ne tik dėl favoritų, bet ir dėl kitų keturių automobilių iš finalinio septynetuko. Ketvirtąją vietą per rinkimus pelnė “KIA cee’d” (25 balai), penktąją užėmė “Volvo V40” (24 balai), šeštąją - “Subaru BRZ”/”Toyota GT-86” (22 balai), o septintąją “Renault Clio” (18 balų). Baigiantis metams Lietuvos žurnalistų autoklubas “Metų vairo” prizą tradiciškai skiria tam šalies automobilių sporto atstovui, kuris labiausiai garsino Lietuvą užsienio trasose. Po ilgų diskusijų “Metų vairas” antrus metus iš eilės atiteko kartų meistrui Simui Juodviršiui.


16

2012 12 12 Lietuvos žinios

Trasa

Baltarusius su Lietuva susiejo automobiliai VIDMANTAS UŽUSIENIS

Nors pastaruoju metu Baltarusijos piliečiai mūsų šalyje perka vos vieną kitą naują automobilį, anksčiau įsigytos mašinos verčia reguliariai atvažiuoti į Lietuvą. Tuo patenkinti ir prekybos centrai - kol atliekamas garantinis automobilių remontas, baltarusiai šluoja mūsų parduotuves. Renaldas Gineika, itališkų automobilių atstovės Lietuvoje UAB “Autobrava” generalinis direktorius, LŽ sakė, kad ir pernai baltarusiai noriai pirkdavo naujus automobilius Lietuvoje.

Į prekybos centrus iš autoservisų “Pastebime, kad šiemet perkama mažiau, nes nuo metų pradžios Baltarusijoje pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) apmokestinami jau ne tik juridinių, bet ir fizinių asmenų iš užsienio įvežami automobiliai”, - sakė verslininkas. Tačiau Lietuvoje įsigiję naujas mašinas baltarusiai reguliariai - maždaug kas 3-4 mėnesius - važiuoja į mūsų šalį atlikti garantinio remonto, kiti - tiesiog pasiremontuoti savo plieninių žirgų. “Patys kaimynai pripažįsta, kad pas mus autoservisuose aptarnavimo kokybė daug aukštesnė nei tėvynėje, o kainos daug mažesnės. Baltarusijoje autoservisų paslaugas labai brangina detalių muitai, kurie nėra taikomi dažniausiai iš kitų Europos Sąjungos šalių detales importuojančiai Lietuvai. Maža to, baltarusiams suremontuotais automobiliais grįžtant atgal į tėvynę pasienyje grąžinamas už remontą sumokėtas PVM, nes ši paslauga įskaitoma kaip eksporto prekė”, - skaičiavo R.Gineika. Jis sakė, kad garantiniais automobiliais į Lietuvos autoservisus atvykstantys baltarusiai smarkiai padidina prekybos ir pramogų centrų apyvartą. “Jei nebūtų baltarusių, žlugtų labai daug mūsų parduotuvių. Nemažas kaimynų srautas plūs-

Baltarusiai į žvalgytuves mūsų šalies naujų automobilių rinkoje mielai užsuka ir kalėdiniu laikotarpiu. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Lietuvoje įsigiję naujas mašinas baltarusiai reguliariai - maždaug kas 3-4 mėnesius važiuoja į mūsų šalį atlikti garantinio remonto. ta ir garantinėmis mašinomis - automobilius palieka autoservisuose, o patys eina apsipirkti, pramogauti”, - kalbėjo “Autobravos” vadovas.

Nepasitiki Rusijoje rinktais automobiliais Jo žodžius patvirtino prekybos ir pramogų centro “Ozas” atstovas Kęstutis Isakas. Lietuvių verslininkams priklausantis verslo centras steigia fi-

lialą Baltarusijoje, todėl K.Isakui tenka dažnai važinėti į kaimyninę šalį ir atgal. Priešingai nei R.Gineika, “Ozo” atstovas tikino, jog baltarusiai ir toliau Lietuvoje bei Lenkijoje mielai perka naujas mašinas. “Dėl muito mokesčių gretimoje valstybėje trečdaliu brangesnės ne tik senos, bet ir naujos mašinos, todėl baltarusiams geriau apsipirkti svetur”, - tvirtino pašnekovas. Anot jo, pastaruoju metu į Balta-

IŠVEŽAMA UŽ MILIJONĄ Lietuvos statistikos departamento (SD) duomenimis, 2012 metais per pirmus dešimt mėnesių į Baltarusiją buvo reeksportuota automobilių, kurių bendra vertė 460 195 litai. Iki tol penkerius metus reeksporto apimtis buvo didesnė - 2007 metais nuo sausio iki spalio buvo reeksportuota 491 842 litų vertės mašinų, tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu 556 351,6 lito, 2009 metais (1-10 mėn.) - 472 013,8 lito, 2010 metais (1-10 mėn.) 659 071,3 lito, 2011 metais (1-10 mėn.) - 1 356 034,9 lito vertės automobilių. SD nepateikia duomenų, kiek iš to kiekio sudarė naujų automobilių vertė. Portalas Verslilietuva.lt nurodo, kad, pavyzdžiui, 2010 metais į Baltarusiją iš Lietuvos buvo išvežta apie 4 proc. naujų mašinų. Tai sudarė nuo kelių šimtų iki maždaug 1,5 tūkst. automobilių.

rusiją plūsta pasaulinio garso prekės ženklus turintys automobiliai iš Rusijos. “Rusijoje pristatė gamyklų vokiečiai, japonai, korėjiečiai. Tačiau nusprendę įsigyti naują mašiną baltarusiai vis tiek mieliau renkasi Lie-

tuvą, nes nepasitiki rusų automobilių surinkimo kokybe. Kaimynai yra mielai laukiami ir mūsų pramogų bei prekybos centruose, nes dažniausiai į Lietuvą atvyksta pasiturintys verslininkai”, - teigė K.Isakas.

Koridoriui reikia trigubos partnerystės VIDMANTAS UŽUSIENIS

Dalyvaudama Europos Komisijos programose mūsų valstybė, talkinant Lietuvos intermodalinio transporto technologinei platformai (LITTP), Vakarų ir Rytų transporto koridoriaus asociacijai (East-West Transport Corridor - EWTCA), kartu su Skandinavijos šalių partneriais tikisi jau 2050 metais atsiriekti 10 proc. iš beveik dviejų trilijonų litų vertės pyrago, kuriuo vertinamas krovinių srautas tarp Rytų ir Vakarų. Tačiau iki prognozuojamo rodiklio - dar labai toli, o jam pasiekti būtina ir Lietuvos valdžios parama. Tai teigia LITTP administratoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro (ITLKC) vadovas dr. Algirdas Šakalys. 37 partnerius iš 13 šalių - nuo Kinijos iki Prancūzijos - vienijančioje EWTCA, anot mokslininko, Lietuva, kaip viena šios asociacijos iniciatorių, turi stiprias pozicijas jos valdymo struk-

tūrose. “Vis dėlto plečiantis asociacijos narystės tinklui bus labai sunku jas išlaikyti. Iki šiol EWTCA veikloje, jos renginiuose aktyviai dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijos. Manau, jog ir toliau tiek Lietuvos valdžios, tiek verslo struktūros turėtų siekti, kad Klaipėdos jūrų uostas, bendrovė “Lietuvos geležinkeliai”, Lietuvos ekspeditoriai būtų vieni svarbiausių žaidėjų plėtojant Rytų-Vakarų transporto koridorių pietiniame Baltijos jūros regione, nes vien iniciatoriams susidoroti sunku konkurentų yra labai daug”, - dienraščiui LŽ aiškino A.Šakalys. Pasak jo, ITLKC kartu su partneriais iš Europos Sąjungos (ES) valstybių įgyvendina du ES 7-os bendrosios programos projektus BESTFACT ir “eMAR”. Pirmo projekto svarbiausias tikslas - išanalizuoti gerąją ES šalių patirtį plėtojant intermodalinį transportą (skirtingų transporto rūšių efektyvią sąveiką), apibendrinti ją ir atrinkti tuos gerosios patirties pavyzdžius, kurie galėtų būti panaudoti platesniu mastu, taip pat ir plėtojant Rytų-Vakarų transporto koridorių. Baigiant projektą 2015 metais Vilniuje planuojama surengti Europos intermodalinio transporto konfe-

Lietuva tikisi, kad ir šalies geležinkeliai kiekvienais metais bus vis labiau apkraunami iš Europos į Aziją ir atgal gabenamais kroviniais. LŽ archyvo nuotrauka

renciją. Per ją transporto verslo ir mokslo atstovams bus pristatyti pasiekti rezultatai ir svarbiausios rekomendacijos. Tos pačios programos “eMAR” projekto svarbiausi tikslai ir uždaviniai - parengti siūlymus, kaip efektyviai formuoti uostų bendruo-

menę, atsisakyti popierizmo palaikant tarpusavio ryšius, plačiau taikyti informacines technologijas, kaip tobulinti jūrų transporto sąveiką su sausumos transportu. “Projekto vykdytojų rekomendacijos turėtų būti naudingos Europos Komisijai rengiant teisinius ir strate-

ginius dokumentus jūrų transporto sektoriuje. Tikiuosi, šis projektas sudomins ir Klaipėdos jūrų uosto bendruomenę - sieksime aktyviai su ja bendradarbiauti. ITLKC taip pat dalyvauja geros kaimynystės INTERREG programos “RailBaltica Corridor Growth” projekte. Svarbiausias jo tikslas - identifikuoti pagrindinius transporto ir logistikos žaidėjus, kurie gali būti potencialiai suinteresuoti geležinkelio projekto plėtra, krovinių bei keleivių vežimu. Kartu identifikuojami transporto ir logistikos centrai, galintys aprūpinti kroviniais šią geležinkelio liniją. Norėčiau pabrėžti, kad “eMAR” nėra “Rail Balticos” geležinkelio infrastruktūros projektas, jis sietinas su racionaliu šios geležinkelio infrastruktūros eksploatavimu”, - kalbėjo A.Šakalys. Mokslininkas tvirtino, jog EWTCA sekretoriatas šiuo metu dirba ir dar gerą pusmetį dirbs visuomeniniais pagrindais. Ir vėliau jis bus finansuojamas ne iš Lietuvos, o iš narystės asociacijoje ir kitų lėšų. “LITTP - sėkmingai veikianti struktūra. Ir ji, skirtingai negu kitos 20, kurių daugelis jau seniai nustojo gyvavusios, yra vienintelė, nesulaukusi iš valstybės nė lito paramos”, - pažymėjo A.Šakalys.


2012 12 12 Lietuvos žinios

Trasa

17

Pusnys paralyžiavo eismą ILONA STAŠKUTĖ

Savaitės pradžioje gausiai iškritęs sniegas miestuose sukaustė eismą. Slidžiose gatvėse susidarė spūstys ir įvyko bemaž dvigubai daugiau avarijų nei įprastomis dienomis. Magistralinius kelius prižiūrinčios bendrovės direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Rinkevičius patvirtino, kad svarbiausios šalies magistralės nuvalytos ir pabarstytos. “Jose sniego gali būti tik sningant, o baigus snigti keliai pagal normatyvus nuvalomi. Judėjimas vyksta, ir kol kas rimtų katastrofų nebuvo”, - sakė jis.

Miestuose padaugėjo avarijų Miestuose vairuotojams buvo sunkiau. Vilniaus gatves prižiūrinčios bendrovės “Grinda” direktorius Algimantas Vilūnas neneigė, kad pirmadienį valant gatves buvo šiek tiek sunkumų, bet tikino, jog antradienį su sniegu buvo susidorota idealiai. Tiesa, socialiniuose tinkluose ir bendraminčių forumuose vairuotojai dalijosi priešingomis nuomonėmis, tačiau pašnekovas patikino, kad per septynerius metus bendrovė nė karto nebuvo pažeidusi sutartyje su miesto savivaldybe nurodytų kokybės ir terminų sąlygų. Kasmet pasikartojančią situaciją, kai žiema vairuotojus ir vėl “užklupo netikėtai”, bemat pastebėjo draudi-

Gatvių prižiūrėtojai neskubėjo valyti gausiai iškritusio sniego, todėl sostinėje susidarė didelės spūstys. Romo Jurgaičio nuotrauka

mo bendrovės. “Lietuvos draudimas” pranešė, kad pirmadienio rytą užregistravo ketvirtadaliu daugiau eismo įvykių nei įprastą pirmadienį, o “Ergo Lietuva” sulaukė net dvigubai daugiau pranešimų. Šios bendrovės Žalų

administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis tvirtino, jog pranešimų apie eismo įvykius sulaukiama iš visos Lietuvos, o dažniausia avarijos mieste priežastis ta, kad atsitrenkiama į priešais važiuojantį automobilį.

Įspėjo dėl atlyginimo Draudimo ekspertas pažymėjo, kad praėjusią savaitę, kai eismo sąlygos taip pat buvo sudėtingos, pasitaikė atvejų, kad eismo įvykio kaltininkas dar nebuvo pasikeitęs vasarinių

padangų į žiemines. “Remiantis Kelių eismo taisyklėmis, toks automobilis laikomas techniškai nesutvarkytu. Jeigu nustatoma, jog avarija kilo būtent dėl to, kad vairuotojas nebuvo pasirūpinęs tinkamomis padangomis, draudimo įstatymas numato galimybę iš techniškai nesutvarkytu automobiliu važiavusio ir eismo įvykį sukėlusio vairuotojo išsireikalauti nukentėjusiam vairuotojui išmokėtą draudimo išmoką, o kasko draudime atsisakyti mokėti draudimo išmoką”, teigė N.Giedraitis. Ir jis, ir bendrovės “Lietuvos draudimas” Žalų centro vadovas Gintaras Dambrauskas patvirtino, kad vidutinis nuostolių dydis siekia apie 2,5 tūkst. litų. Avarijos mieste kiek “pigesnės”, bet nelaimės užmiesčio keliuose neretai baigiasi ne tik automobilių sumaitojimu, bet ir žmonių sužalojimu. “Lietuvos draudimo” duomenimis, vidutinė miestuose įvykusios avarijos žala siekia apie 2000 litų. Dažniausiai jos įvyksta dėl nesėkmingo manevravimo, stabdymo sankryžose. Avarijai įvykus užmiestyje, draudikai skaičiuoja kur kas didesnes žalas - jos gali siekti 10 tūkst. litų, nes įvyksta skaudesnės nelaimės - dideliu greičiu lekiantys automobiliai nuslysta nuo kelio ir apsiverčia, susiduria su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu, atsitrenkia į kelio atitvarus ar pakelės medžius.


18

2012 12 12 Lietuvos žinios

Kriminalinės paraštės

Areštinės meniu - kontrabandinės cigaretės po kratos į kamerą šis sulaikytasis pamiršęs paties atsineštas cigaretes ant stalo patalpoje, kurioje vyko jo apžiūra. O jis esą jas radęs ir nunešęs užuomaršai į kamerą. Kad rūkantiems sulaikytiesiems nedraudžiama turėti areštinėje net ir kelis blokus cigarečių, patvirtino ir buvęs A.Balkaus pavaldinys, dalyvavęs su juo Artūro Ž. kratoje. Tiesa, netrukus jis patikslino, kad kontrabandinės cigaretės areštinėje draudžiamos.

GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

Ieškodami Merkinės vagiliautojų Varėnos policijos kriminalistai išsiaiškino, kas jų panosėje, komisariato areštinėje, aprūpina sulaikytuosius kontrabandiniais rūkalais. Dėl to prieš teismą stojo buvęs jos vadovas. Kauno apygardos teismas susidūrė su dilema, kuo tikėti: ne kartą teistais asmenimis, galbūt suvedusiais sąskaitas su principingu pareigūnu, ar jo kolegomis, šio pareigūno sąskaita sprendusiais savas problemas ir paskui inicijavusiais tarnybinį patikrinimą, po kurio atpirkimo ožiu tapęs kolega atleistas iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo. Tokia buvusio Varėnos policijos areštinės laikinojo vadovo Artūro Balkaus, kaltinamo piktnaudžiavimu tarnyba bei dokumento klastojimu, bylos, kurią šią savaitę atvertė minėtas teismas, esmė.

“Sudegino” savi 29-erių A.Balkus, prisistatęs teismui jau kaip UAB “Dzūkijos šilas” darbininkas, savo kaltės nepripažįsta. Nors teigiama, kad tarnybinio patikrinimo, kurį atliko Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto poskyrio pareigūnai, išvadų, tapusių pagrindu atleisti jį iš tarnybos policijoje dėl pareigūno vardo pažeminimo, neapskundė. A.Balkų gina vos prieš metus advokato mantiją užsivilkęs Ugnius Čižiūnas. Prieš tai jis porą metų vadovavo Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybai, kuri šiuo metu reorganizuota į Imuniteto valdybą. U.Čižiūnas LŽ tikino, kad griežtai laikosi principo neginti asmenų, kaltinamų padarius nusikaltimus dar tuo metu, kai jis dirbo policijoje. Į A.Balkui pareikštą kaltinimą sugulę įvykiai yra šiemetiniai, kovo 28osios. Pirmajame teismo posėdyje parodymus davė ir trys buvę kolegos.

Kas ką pergudraus

Piktnaudžiavimu tarnyba kaltinamą A.Balkų (iš dešinės) gina ne vieną panašią bylą, patekusią į teismą anksčiau palaiminęs U.Čižiūnas. / Erlendo Bartulio nuotrauka Vienas jų tuo metu taip pat laikinai vadovavo to paties Varėnos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriui. Dabar jis - jau šio padalinio vadovas. Būtent šis kriminalistas inicijavo A.Balkaus atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą, kuris tapo pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iškalbingas dialogas Varėnos kriminalinės policijos vadovas teisme pasakojo, kad, sužinojęs apie Merkinės gyventojo Artūro Ž. sulaikymą dėl smurto šeimoje, jo padedamas bandė įminti ir minėtame miestelyje nesiliaujančių vagysčių paslaptį. Pasikvietęs sulaikytąjį į tarnybinį kabinetą, jis lyg tarp kitko paklausęs, o kaip svečiui sekasi areštinėje? Artūras Ž. atsakęs, kad gerai. Ir ėmęs girtis, kad areštinės viršininkas net nupirkęs jam kontrabandinių cigarečių. Kabineto šeimininkui suklusus, svečias ir daugiau papasakojo. Esą už minėtus penkis šešis pakelius kontrabandinių cigarečių jis su geradariu atsiskaitęs iš pinigų, paimtų per jo kratą. “Ir jums nesukėlė jokių abejonių tokie sulaikytojo, galėjusio

taip suvedinėti sąskaitas su principingu pareigūnu, parodymai?” klausė liudytojo teisėjas Jurgis Kiškis, kuris ne kartą buvo susidūręs su panašiais spektakliais kitose bylose. “Aš iškviečiau komisariato viršininką, kuriam taip pat abejonių nekilo, atsakė liudytojas ir pridūrė: - Be to, mes tas aplinkybes tikslinome - pradėjome tyrimą. Manau, kad tokie dalykai netoleruotini.”

nešime apie jam neįteiktą šaukimą, šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje. Pirmajame posėdyje parodymus davė tik tris kartus teistas liudytojas, buvęs su Artūru Ž. vienoje kameroje jau po jo suėmimo. Šis liudytojas patvirtino tai, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, - kad kameros kaimynas sakęs, jog cigaretes jam nupirko prižiūrėtojas vardu Artūras. Esą iš sulaikymo metu jo turėtų pinigų.

Liudytojai išsilakstė

Atnešė pamirštas cigaretes?

Varėnos policijos vadovas nepasirodė pirmajame teismo posėdyje dėl ligos. Į jį neatvyko ir du kartu su Artūru Ž. toje pačioje Varėnos areštinės kameroje laikyti asmenys. Vienas jų, remiantis kaltinamuoju aktu, buvęs su Artūru Ž. vienoje kameroje tada, kai A.Balkus atnešė jo užsiprašytas cigaretes, bandė išsisukti pareiškimu. Jame nurodė, kad tuo metu, kai buvo numatytas posėdis, iš Varėnos į Kauną nėra jokio autobuso. Be to, esąs bedarbis ir neturįs pinigų bilietui. Tačiau teismas nusprendė prašyti policijos, kad ši padėtų minėtam liudytojui atvykti į kitą posėdį. Pats Artūras Ž., kaip teigiama pra-

A.Balkui pareikštame kaltinime teigiama, kad jis, “šių metų kovo 28-ąją vesdamas Artūrą Ž. į laikino sulaikymo kamerą, pastarajam paprašius cigarečių, susitarė jų parduoti, o kaip atlygį pasiimti pinigus, paimtus iš Artūro Ž. per kratą. Ne anksčiau kaip po poros valandų jam į kamerą A.Balkus pristatė po du pakelius cigarečių “Fest”, “Premier” ir “Minsk” su baltarusiškomis banderolėmis, taip pat esą suklastojo Artūro Ž. asmens kratos protokolą - vietoj pas sulaikytąjį rastų 84,77 lito nurodydamas tik 54,77”. A.Balkus teismą tikino cigarečių Artūrui Ž. nepirkęs ir jo sulaikymo protokolo neklastojęs. Neva eidamas

V.Babilius pripažino, kad kovo 19-ąją vairavo automobilį, bet neigė, jog buvo neblaivus. / LŽ archyvo nuotraukos biliui nuobauda skirta už tris pažeidimus - transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimą, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, bei pasitraukimą iš įvykio vietos. Parlamentaras neatvyko į teismą, kai buvo skelbiama nuobauda, jis taip

pat nedalyvavo nė viename teismo posėdyje. Liberalcentristas V.Babilius pavasarį sukėlė avariją, per kurią atsitrenkė į kitą automobilį ir jį nepataisomai sugadino, apgadino šviesoforą ir pasišalino įvykio vietos. V.Babilius ne pirmą kartą teisiamas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. 2010 metų vasarą jis virši-

jo greitį ir už tai buvo nubaustas 1,5 tūkst. litų bauda bei trims mėnesiams neteko teisės vairuoti. Šiemet V.Babilius dalyvavo rinkimuose į Seimą su Liberalų ir centro sąjunga, tačiau vėl tapti parlamentaru jam nepavyko.

BNS, LŽ

Pasieniečio žūtis

V.Babilius nevairuos ketverius metus Vilniaus apygardos teismas atmetė avariją sukėlusio ir iš jos pabėgusio buvusio Seimo nario Vinco Babiliaus skundą dėl paskirtos nuobaudos. Apygardos teismas nusprendė, kad apylinkės teismo skirta 3,5 tūkst. litų bauda ir ketveriems metams atimta teisė vairuoti yra tinkama nuobauda ir ją keisti nėra jokio pagrindo. Vilniaus apygardos teismo nutartis - galutinė ir neskundžiama. V.Babiliaus apeliacinis skundas nagrinėtas praėjusią savaitę, šalims nedalyvaujant. V.Babilius teismui pateiktame skunde teigė, neva apylinkės teismas neįrodė, kad jis pasišalino iš įvykio vietos, be to, netyrė jo pateiktų įrodymų dėl sveikatos būklės tą dieną, nekvietė medikų į posėdį. V.Babiliaus manymu, tik medikai galėjo įvertinti jo sveikatos būklę. Anot buvusio parlamentaro, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, o visos abejonės turėjo būti traktuojamos jo naudai. Atmesdamas V.Babiliaus skundą Vilniaus apygardos teismas pabrėžė, kad nėra jokio pagrindo tenkinti skundą, paskirta vidutinė nuobauda, ji tinkamai individualizuota. Baudos dydis skirtas atsižvelgiant į tai, kad nėra lengvinančių aplinkybių. V.Ba-

Tuo metu pačiam A.Balkui teisme netikėtai grįžo atmintis. Ankstesnių jo apklausų protokoluose neminima, kad jis nešė Artūrui Ž. į kamerą jo pamirštas cigaretes. A.Balkų ginantis U.Čižiūnas, anksčiau palaiminęs ne vieną panašią į teismą iškeliavusią bylą, taip pat bandė sumenkinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Varėnos kriminalistų viršininko, kurio iniciatyva atsirado ši byla, jis klausė: “Kaip yra skatinami asmenys, teikiantys pareigūnams informaciją?” Į tai minėtas liudytojas jam atkirto, kad galėtų į tokius klausimus atsakyti tik asmeniui, turinčiam leidimą dirbti su slapta informacija. Tačiau kad buvo pirma laiko paleistas iš suėmimo po to, kai davė parodymus, padėjusius pasodinti į teisiamųjų suolą A.Balkų, teisme paliudijo kol kas vienintelis jame apklaustas buvęs Artūro Ž. kameros kaimynas. Tuo tarpu A.Balkaus nenaudai byloja kratos jo namuose ir darbo vietoje rezultatai. Namie buvo rasta nemažai kontrabandinių rūkalų. Tačiau, anot A.Balkaus, jie yra žmonos, o ši juos pirko turguje. Pastaroji, naudodamasi teise neduoti parodymų bylose, iškeltose artimiesiems, taip ir padarė. Nerūkančio, kaip pats prisipažino, A.Balkaus darbo vietoje taip pat rastas toks pat pakelis cigarečių. Tačiau ir šiuo atveju jis linkęs tikinti, kad tai vieno sulaikytojo, tuo metu buvusio išvežto į teismą, turtas. O jis buvo sutikęs tik jį pasaugoti.

Šakių rajone pirmadienio vakarą susidūrus trims automobiliams žuvo viena šių mašinų važiavęs pasienietis. Nelaimė įvyko ne tarnybos metu. Eismo įvykis užregistruotas apie 19.30 val. kelio Pilviškiai - Šakiai Jurbarkas 46-ame kilometre, Valenčiūnų kaimo teritorijoje. Apie tai pranešė Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Nuosavą automobilį “VW Passat” vairuojantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus pasienietis 24 metų T.G., kaip įtariama, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu “Audi 80”, vairuojamu 25 metų L.P. Pasak Policijos departamento, į susidūrusius automobilius dar atsitrenkė “VW Golf”, vairuojamas 22 metų M.Š. “VW Passat” vairuotojas nuo patirtų sužalojimų pakeliui į ligoninę mirė. Šioje avarijoje taip pat sužaloti automobilio “Audi 80” vairuotojas ir kartu važiavusi 24 metų Ž.M. Abu dėl įvairių kūno sužalojimų paguldyti į ligoninę. Vairuotojui L.P. nustatyta sunki galvos smegenų trauma, kaukolės skliauto ir pamato lūžis, kairiojo šlaunikaulio skeveldrinis lūžis, galvos ir dešinio kelio srities muštos žaizdos, jis paguldytas į reanimaciją. “VW Golf” vairavęs M.Š. nukentėjo mažiausiai.


20

2012 12 12 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto. Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų. Galima naudoti atskirus kabinetus. Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą. Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Nemokamai gydau depresiją, patariu kaip apsisaugoti nuo jos, taip pat pačiam atspėti savo ateitį, padedu išspręsti nesutarimus šeimoje, konsultuoju vaikų auklėjimo klausimais. Teirautis: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda. AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

Parduodami BUAB “Varalda” debitoriniai įsiskolinimai. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonu (8 5) 272 8038. Užs. R-699

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

UAB “Baltijos ekonominio ir finansinio verslo korporacija”, į. k. 234996820, kurios buveinė adresu: Pušų g. 14-9, Vilnius, registro tvarkytojas VĮ Registrų centras Vilniaus sk., praneša apie pavadinimo pakeitimą į UAB “Treasury of investments”. Su pertvarkomos įmonės dokumentais galima susipažinti adresu: Trakų g. 16-20, Vilnius, tel. 8 696 91 734. Užs. LM-9083

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063. PASLAUGOS

Renginių vedimas, didžėjaus paslaugos. Garso aparatūros nuoma. www.tavodj.lt, tel. 8 671 97 597. Kaminkrėtys valo kaminus. Dirba ir savaitgaliais. Tel. 8 600 58 833. Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

VšĮ “Gamta.LT” (302653939) savininko sprendimu keičia pavadinimą į VšĮ “Juridical Promotion”. Užs. LM-3634

PERKA

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403, www.garmausbiuras.lt

IEŠKO DARBO

42 metų vyras ieško apdailos darbų pagalbinio darbininko ar apsaugos darbuotojo darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

PRANEŠIMAI

Parduodamas BUAB “Dolosita ir partneriai” priklausantis žemės sklypas, Pelėdų take 27, SB “Dainava”, Kaune (Un. Nr. 1901-0141-0088). Komerciniai pasiūlymai priimami iki 2013 01 31. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis tel. 8 618 56 155. Užs. R-700

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Informacija apie poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą 1. Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) užsakovai: M.Semaška, V.Semaškaitė, R.Semaškienė, Ukmergės g. 21, LT-92308 Klaipėda, tel. 8 698 41 201. 2. PŪV pavadinimas: saulės jėgainių statyba. 3. PŪV vieta: žemės sklypas Valučių k., Veiviržėnų sen., Klaipėdos rajone, kad. Nr. 5508/0001:0016. 4. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2012 12 11 raštu Nr. (4)-LV4-3896 priėmė atrankos išvadą, kad M.Semaškos, V.Semaškaitės, R. Semaškienės planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Išsamiau su informacija apie PŪV galima susipažinti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo UAB “Ekosistema” buveinėje, Taikos pr. 119, Klaipėda, 9.00-16.00 val., tel. (8 46) 43 04 63, kont. asmuo N.Nemirovienė. 6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Birutės g. 16, Klaipėda, 8.00-17.00 val., tel. (8 46) 46 64 62, kont. asmuo - M.Vaišvila. 7. Su PŪV poveiklio aplinkai vertinimo atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susipažinti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, Birutės g. 16, Klaipėda, 8-17 val. ir UAB “Ekosistema” buveinėje, Taikos pr. 119, Užs. LM-3633 Klaipėda, 9.00-16.00 val.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 11 20 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1881 patvirtintas žemės sklypų (SB “Avalyninkas” Nr. 145, kad Nr. 0101/0075:82, Gurių sodų 26-oji - 14, ir kad Nr. 0101/0075:3315, Vilniaus m.) formavimo ir pertvarkymo projektas (sklypų sujungimas). Užs. LM-9082

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

STATYBOS PASLAUGOS

40 proc. pigiau ekologiški, draugiški aplinkai ir gamtai buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai AntiCa. Apsauga nuo nuovirų, kalkių nuosėdų susidarymo katiluose, boileriuose, šilumokaičiuose, skalbimo ir indų plovimo mašinose. Montavimas, garantija. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

Informacija apie Gyvių grunto karjero eksploatacijos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9600, faks. (8 5) 232 9609, el. p.: lakd@lakd.lt. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - Gyvių grunto karjero eksploatacija. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Gyvių k., Veiverių sen., Prienų r., Kauno apsk. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada (2012 12 06 raštas Nr. (5)-V2-140) - planuojamai Gyvių grunto karjero eksploatacijai Gyvių k. Prienų r. neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimo. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB “Kelprojektas”, I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 22 31 86, el. p.: info@kelprojektas.lt. Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais bei teikti pasiūlymus dėl atrankos išvados persvarstymo galima teikti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kauno g. 69, LT-62107 Alytus, tel. (8 315) 56 746, faks. (8 315) 56 732, el. p.: alytus@ard.am.lt per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo dienos. Užs. R-696

Informacija apie Grigaliūnų grunto karjero eksploatacijos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9600, faks. (8 5) 232 9609, el. p.: lakd@lakd.lt. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - Grigaliūnų grunto karjero eksploatacija. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Grigaliūnų ir Samanynės k., Veiverių sen., Prienų r., Kauno apsk. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada (2012 12 06 raštas Nr. (5)-V2-139) - planuojamai Grigaliūnų grunto karjero eksploatacijai Grigaliūnų ir Samanynės k. Prienų r. neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimo. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB “Kelprojektas”, I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 22 31 86, el. p.: info@kelprojektas.lt. Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais bei teikti pasiūlymus dėl atrankos išvados persvarstymo galima teikti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kauno g. 69, LT-62107 Alytus, tel. (8 315) 56 746, faks. (8 315) 56 732, el. p.: alytus@ard.am.lt per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo dienos. Užs. R-697

Informacija apie tekstilės gaminių fabriko J.Janonio g. 66, Panevėžyje, statybos ir eksploatacijos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės užsakovas: UAB “Devold”, Paliūniškio g. 15, 35114 Panevėžys, tel. (8 45) 42 43 94, faks. (8 45) 50 16 15. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: tekstilės gaminių fabriko statyba ir eksploatacija. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: J.Janonio g. 66, Panevėžio m., Panevėžio apskr. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: 2012 12 05 raštu Nr. (5)-V3-1888 LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima galima: UAB “Devold”, Paliūniškio g. 15, 35114 Panevėžys, tel. (8 45) 42 43 94, faks. (8 45) 50 16 15. Pateikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima: LR LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamente, Žvaigždžių g. 7, 37109 Panevėžys, tel. (8 45) 58 14 01, faks. (8 45) 58 14 41. Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima: LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamente, Žvaigždžių g. 7, 37109 Panevėžys, tel. (8 45) 58 14 01, faks. (8 45) 58 14 41, UAB “Sweco Lietuva”, V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, tel. (8 5) 219 6573, faks. (8 5) 261 7507, el. p.: ausra.juneviciute@sweco.lt. Užs. R-698

Nacionalinis dienra‰tis

Lietuvos žinios

“LIETUVOS ÎINIˆ” PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURUOSE: VILNIUJE: Vykinto g. 14, tel.: (8 5) 249 2161. KAUNE: Vytauto pr. 27, tel.: (8 618) 87 802. MARIJAMPOLñJE: P. Butlerienòs g. 11, tel.: (8 343) 50 890.

LAIKRA·âIO “LIETUVOS ÎINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAâIOSE PLATINIMO TARNYBOSE: DRUSKININKAI ELEKTRñNAI GARGÎDAI JONI·KIS KAI·IADORYS KELMñ KRETINGA KUR·ñNAI LAZDIJAI N.AKMENñ

V.Kudirkos g. 45 Sod˜ g. 13-3 Kvietini˜ g. 3 Statybinink˜ g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybinink˜ g. 19 Birutòs g. 11 J.Basanaviãiaus g. 1 Sein˜ g. 3 Respublikos g. 7

Nemokamas telefonas

(8 (8 (8 (8 (8 (8 (8 (8 (8 (8

313) 51 075, 8 685 47 526 528) 39 200 46) 45 21 14, 8 686 21 345 426) 60 569 346) 51 378, 8 605 19 330 427) 51657, 8 612 33 150 445) 53 949, 8 687 12 779 41) 58 57 61 318) 52 374, 52 375 425) 56 588

8 800 77 888

PAKRUOJIS PLUNGñ RADVILI·KIS RADVILI·KIS ROKI·KIS ·AKIAI ·IAULIAI ·IAULIAI ·ILALñ ·VENâIONYS

K´stuãio g. 8-3 T.VaiÏganto g. 27 S.Dariaus ir S.Giròno g. 30 S.Dariaus ir S.Giròno g. 46 Nepriklausomybòs a. 13 J.Basanaviãiaus g. 67 Trak˜ g. 20 P.Vi‰inskio g. 26 Îemaitòs g. 4-18 Aduti‰kio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

www.lzinios.lt

REKLAMA reklama@lzinios.lt

Tel.:

249 249 249 Faksas:278 275

2166, 2173, 2165. 4104, 3131.


22

2012 12 12 Lietuvos žinios

TV programos

TREČIADIENIS 12 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-7 11.00 “LRT aktualijų studija”. 12.00 “Laba diena, Lietuva”. 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”. 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”. 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”. 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 19.00 Pasaulio plaukimo čempionatas trumpajame (25 m) baseine. Pusfinaliai. Finalai. (Pastaba: gali dalyvauti R.Meilutytė, G.Titenis). Tiesioginė transliacija 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 Labdaros akcija “Ištiesk gerumui ranką” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 Labdaros akcija “Ištiesk gerumui ranką” 23.25 Vakaro žinios 23.40 “Popietė su Algimantu Čekuoliu” (k.) 0.10 “Stilius”. Jausmai (k.) 0.40 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Keista šeimynėlė” (k.) 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.45 “Būk mano meile!” (k.) 10.40 “Specialioji Los Andželo policija” (k.) N-7 11.40 “Nikita” (k.) n-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Keista šeimynėlė” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!” 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Diagnozė: Seimas” 20.55 “Karamelinės naujienos” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” 22.35 Kriminalinė drama “Sumokėti viską” N-7 0.45 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.40 “V. Vizitas” N-7

TV3 6.30 “Teleparduotuvė” 6.45 “Simpsonai” 7.15 “Nauja diena”. Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Beatos virtuvė” 12.00 “Ką manai?” 13.00 “Akistata” 13.40 “Šeimos reikalai” 14.10 “Drakonų medžiotojai” 14.40 “Skunk Fu” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis”

17.10 “Drąsi meilė” 18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Akistata” 20.00 “Motina ir sūnus” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Vikingų loto” 22.05 “Daktaras Hausas” 23.05 “CSI Niujorkas” 0.05 “Amerikietiška siaubo istorija” 1.05 “Anarchijos vaikai” 1.55 “Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Užkalnio 5” (k.) N-7 9.00 “Prajuokink mane” (k.) N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Jūrų velniai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Auksarankiai” N-7 20.00 Žinios 20.25 Lietuvos turizmo dvidešimtmečio apdovanojimai. Iškilmingas koncertas. Tiesioginė transliacija 22.55 “Mentai” N-7 23.55 “Jūrų velniai” (k.) N-7 0.55 “Laukinis” (k.) N-7 1.55-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Sunkus vaikas” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “San Francisko raganos II” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Širdies balsas” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokingiausi netyčiukai” 17.00 “Auklė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 21.00 Kriminalinė drama “Nuopuolis” N-14 23.30 “Skaičiai” N-7 0.30 “Pabėgimas” N-7 1.30 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Odisėjo klajonės” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Gintarinės batutos meistrai”. Gintaras Rinkevičius (k.) 13.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.) 13.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. III tarptautinis J.S.Bacho muzikos festivalis. J.S.Bachas ir barokiniai šokiai. 2 d. (k.) 14.10 “Laiko portretai” (k.) 15.00 “Tapatybės labirintai” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Etnokultūros ratas”. Smuikas Lietuvoje 18.40 “Pinigų karta” 19.25 “Emigrantai” (k.) 20.00 Jono Meko filmų retrospektyva. “Tarp 1964-8”. “Šitoje rojaus pusėje” 21.30 Europos taurės krepšinio turnyro rungtynės. “Prienai” - Kijevo “Budivelnik” (Ukraina). Tiesioginė transliacija 23.15 Drama “Popiežė Joana” N-14 1.40 Panorama (k.)

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Robinzonas Kruzas” 12.00 “Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “Robinzonas Kruzas” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI kriminalistai” 20.00 “Vedęs ir turi vai-

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Širdžių ėdikas” - 10.45, 13, 15.15, 18.15, 21 val. “Virš įstatymo” - 11.15, 13.45, 16.30, 19, 21.30 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.30, 15, 17.45 val. “Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val. “Džiunglės” - 12, 14.45, 16.45, 19.15, 21.45 val. “Džiunglės” (3D) - 20.15 val. “Debesų žemėlapis” - 17.30, 20.45 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.45, 18.45, 21.20 val. “Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.30, 12.45, 15.30 val. “Monstrų viešbutis” - 13.30 val. “Pragaras rojuje” - 20.30 val. FORUM CINEMAS VINGIS “Širdžių ėdikas” - 11.20, 13.45, 16.15, 21.55 val. “Virš įstatymo” - 11.30, 15, 18.15, 21 val. “Legendos susivienija” (3D) - 11.10, 13.30, 16.10 val. “Legendos susivienija” - 11.45, 14.15, 16.45, 19.15, 21.30 val. “Legendos susivienija” (originalo kalba) 14.05, 18.40 val. “Karališkas romanas” - 15.20, 18.30, 21.35 val. “Džiunglės” (3D) - 18.45 val.

“Debesų žemėlapis” - 14.30, 17.45, 21 val. “Frankenvynis” (3D) - 15.45 val. “Apgaulinga aistra” - 16.20, 20.45 val. “Septyni psichopatai” - 18.10 val. “30 širdies dūžių” - 15.50, 20.30 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12, 14.30, 17, 19.30, 22 val. “Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 11, 13.20 val. “007 operacija “Skyfall” - 15, 18.20, 21.15 val. SKALVIJA “Užtemimas” - 21 val. “Moters identifikacija” - 18.40 val. “Tabu” - 16.40 val. PASAKA “Meilė yra viskas, ko reikia” - 20.30 val. “Septyni psichopatai” - 21 val. “Kazino apiplėšimas” - 19 val. “Sviestas” - 21.15 val. “Sniego karalienė” - 17 val. Kino vakarai su Izolda - 19 val. OZO KINO SALĖ “Miegančių drugelių tvirtovė” - 18 val. “Coco prieš Chanel” - 16 val. MULTIKINO “Širdžių ėdikas” - 14.45, 17, 19.15, 21.30 val. “Legendos susivienija” (3D) - 11.15, 13.15, 15.30, 17.45, 19.30 val. “Legendos susivienija” - 10.15, 12.15, 14.30, 16.45, 19 val.

kų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Nuotykių komedija “Trise plauste. Gamtos šauksmas” 23.20 Europos pokerio turas 0.25 “6 kadrai” 0.55 “CSI kriminalistai” 1.50 “Išvaduotojas”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Gyvenimo būdas” 10.15 “Namų daktaras” 10.55 Dok. f. “K-19. Nepagražinta versija” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Negaliu tylėti” 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “SOS Beringo jūroje” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “SOS Beringo jūroje” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 Dok. f. “Čingischanas” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.30 “Pašėlę TV pokštai” N-7 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Animac. f. “Vėžliuko Semio nuotykiai” 9.00 Melodrama “Gatvės šokiai” 11.00 Komedija “Poniutė kaime” 13.00 Komedija “Tarnybinis romanas. Dabartiniai laikai” 15.00 Komedija “Vyrai, kurie spokso į ožkas” N-7 17.00 Drama “Popiežė Joana” N-7 19.25 Drama “Geresnis gyvenimas” N-7 21.00 Drama “Nemirtingieji” N-7 23.00 Komedija “Gamtos keistenybės” N-14 1.00 Melodrama “Paskutinis bučinys” N-7

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Vaiduokliškos istorijos” 9.45 “Užtemimas: prisiminti pavojinga” N-7 10.45 “Kultūra+” (k.) 11.15 “Kritinė riba” N-7 12.15 “Vienišų seselių klubas” N-7 12.45 “Joe Zee mados pamokos” 13.45 “Reidas” (k.) 14.15 “Mūsų augintiniai” 14.45 Drama “Pradingęs deimantas” N-7 16.45 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 17.15 “Senas geras faras” N-7 18.15 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 18.45 “Pražūtingas auksas” N-7 19.45

“Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Advokatė Lovinski” 21.15 “Karamelė” 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Kinomano užrašai” (k.) 22.45 “Likimo dovana” 23.45 “Misija: išteisinti!” N-7

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 “X byla” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Melžėja iš Chacapetovkos” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Kaimo gydytojas” 21.05 “Tyrėjo Nikitino byla” 22.05 Kova dėl druskos 23.00 “Operatyvininkai” 23.55 Žinios+ 0.10 “Miestelis” 0.40 Vaid. f. “Ieškau žmogaus” 2.25 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Rankinis. Europos moterų čempionatas 15.30 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga 16.30 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Fulham” “Newcastle” 18.20 “Sunderland” - “Reading” 20.10 Krepšinis. Eurolyga. “Emporio Armani” “Žalgiris” 22.00 Krepšinis. Eurolyga. “Panathinaikos” - “Fenerbahce Ulker” 23.50 Ledo ritulys. KHL. Minsko “Dinamo” - Rygos “Dinamo”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Vaikinai iš Niujorko 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškasis motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Išgyvenimo pamokos 22.00 Privalau išgyventi 23.00 Svetimkūniai 0.00 Antžmogiai 1.00 Tiesa ir melas

Teatras “Džiunglės” (3D) - 13.15, 15.15, 17.30, 19.30, 21.45 val. “Džiunglės” - 21.15 val. “Debesų žemėlapis” - 18.30, 20 val. “Frankenvynis” (3D) - 10.45, 12.45 val. “Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) 10, 12, 14.15, 16.30 val.

“007 operacija “Skyfall” - 18.30, 21.45 val. “Monstrų viešbutis” - 10.15 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Širdžių ėdikas” - 11.30, 14, 16.45, 19.15, 21.45 val. “Virš įstatymo” - 11.15, 13.45, 16.15, 19, 21.30 val. “Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.45, 15.15, 18.15 val. “Legendos susivienija” - 10.30, 12.30, 14.30 val. “Džiunglės” - 16.30, 18.30, 20.30 val. “Džiunglės” (3D) - 15.30, 22 val. “Debesų žemėlapis” - 12, 18, 20.45 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.15, 16, 18.45, 21.15 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 12 d. 18.30 val. “Linksmoji našlė” 13 d. 18.30 val. “Barbora Radvilaitė” 14 d. 18.30 val. “Vienos kraujas” 15 d. 12 val. “Buratinas”

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Širdžių ėdikas” - 11, 13.30, 16, 18.45, 21.15 val. “Virš įstatymo” - 19.15, 22 val. “Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 15, 17.15 val. “Septyni psichopatai” - 22 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13, 18.45, 21.15 val. “007 operacija “Skyfall” - 15.30, 21.30 val. “Monstrų viešbutis” (3D) - 11 val. “Monstrų viešbutis” - 10.45 val.

KAUNAS CINAMON “Širdžių ėdikas” - 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.15 val. “Debesų žemėlapis” - 11.15, 14.45, 18.10, 21.35 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.30, 18, 20.30 val. “Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) 10.45, 15, 17.15 val. “007 operacija “Skyfall” - 7-11 d. 21.45 val.; 12 d. 20.45 val. “Monstrų viešbutis” - 11.30, 13.30, 16.15 val.

“Monstrų viešbutis” (3D) - 12.45 val. “Pagirios Tailande” - 18.30 val. “Šokis hip-hopo ritmu. Revoliucija (3D) - 19.30 val. “Džokas” - 12, 14.15 val. “Vyrai juodais drabužiais” - 21.45 val. FORUM CINEMAS “Širdžių ėdikas” - 11.15, 13.45, 16, 17.45, 20.30 val. “Virš įstatymo” - 13, 15.30, 18.15, 21 val. “Legendos susivienija” (3D) - 10.30, 12.45, 15.15, 17 val. “Legendos susivienija” - 11.30, 13.30, 15.45. 18 val. “Džiunglės” (3D) - 14.45, 19.15, 21.30 val.

“30 širdies dūžių” - 20, 22 val. “Debesų žemėlapis” - 11, 14.15, 17.30, 20.45 val. “Apgaulinga aistra” - 16.30 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 14, 18.45, 21.15 val. “Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) 10.45, 12.30 val.

“Septyni psichopatai” - 15.15, 18.15, 20.45 val. “Legendos susivienija” - 13.15, 15.45, 18 val. “Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45 val. “Džiunglės” (3D) - 17 val. “Pragaras rojuje” - 20.15 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.45, 16.30, 19, 21.45 val. “Monstrų viešbutis” - 12.45 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Legendos susivienija” - 11.40, 13.20, 15, 16.45 val. “Vėžliuko Semio nuotykiai” - 10 val. “Širdžių ėdikas” - 18.45, 20.40 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 20.30 val. I SALĖ “Karališka drąsa” - 10, 11.45 val. “Į Romą su meile” - 15.20 val. “Pabandom iš naujo” - 17.15 val. “Kazino apiplėšimas” - 13.30, 19.10 val.

15 d. 18.30 val. “Žydrasis Dunojus” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 12 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Visuomenės priešas” 13 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Akmuo” 13 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai” 14 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Nusiaubta šalis” 14 d. 19 val. Studijoje. “Poetė” 15 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji” 15 d. 16 val. Fojė. Koncertas. Džiazo sesijos teatre koncertuoja “Tree Stones” 15 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Juodoji našlė” JAUNIMO TEATRAS 12 d. 18 val. “Pagalvinis” 13 d. 18 val. “Ivona, Burgundo kunigaikštytė” 14 d. 18 val. “Bestija žydrom akim” 15 ir 16 d. 17 val. “Kovos klubas” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 15 ir 16 d. 12 val. “Undinėlė” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 12 d. 18.30 val. “Meilužis” 13 d. 18.30 val. “Trys seserys” 15 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai” 16 d. 11 val. “Brangusis atrakcionų parko dėdė” VILNIAUS “LĖLĖ” Didžioji salė 15 d. “Batuotas katinas” KEISTUOLIŲ TEATRAS 12, 13, 14, 15 d. 12 vasl. “Grybų karas ir taika” MENŲ SPAUSTUVĖ 12 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatro judėjimas “No Theatre”. “No concert” 14 ir 15 d. 18 val. Studijoje II. Teatras “Atomico” (Ispanija). Ištraukos iš trijų spektaklių “Nužudysiu tave švelniai”, “Nuvalkiotas”, “A.M.” 14 d. 19 val. Juodojoje salėje. Koncertas “Kurak” 14 d. 19 val. Kišeninėje salėje. “Išėjimo nėra” 15 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Drąsi šalis (Lietuvos diena)” “DOMINO” TEATRAS 12 ir 13 d. 19 val. “Striptizo ereliai” 14 d. 19 val. “Sex guru”

RAGANIUKĖS TEATRAS 15 ir 16 d. 12 val. “Tikroji Kalėdų Senelio istorija”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 12 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 12 d. 18 val. Mažojoje scenoje. Trupė “Degam”. “Tetos” 12 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. Vilniaus mažasis teatras. “Trys seserys” 13 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 14 ir 15 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” 15 d. 15 val. Ilgojoje salėje. “Liūdnas dievas” 16 d. 15 val. Mažojoje scenoje. “Stiklinė arbatos su citrina” 16 d. 18.30 val. Rūtos salėje. “Markizė de Sad” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 12 d. 18 val. “Dulkių spindesys” 13 d. 18 val. “Liučija di Lamermur” 15 d. 18 val. “Linksmoji našlė” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 13 d. 12 val.; 14 d. 10 ir 12 val.; 15 ir 16 d. 12 ir 14 val. “Kaip atpažinti raganą?” 13, 14, 15, 16 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 15 d. 18 val. “Katytė P” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 15 ir 16 d. 11 val. Mažojoje scenoje. “Naujametė pasaka” 15 ir 16 d. 12 val. “Balta sniego žmogeliukų kelionė” KAUNO TEATRO KLUBAS 13 d. 19 val. “Brendžio trims!” 14 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” 15 d. 19 val. Vyrų vokalinės grupės “Quorum” koncertas KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 12 d. 18 val. “Velnio nuotaka”

13 d. 17.30 ir 19.30 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Dugne” 14 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” 15 d. 18 val. Všį “Laimingi žmonės”. “Visu greičiu atgal”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 15 d. 18.30 val. “Smuikininkas ant stogo” 16 d. 12 val. “Verpalų pasakos” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 12 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Moteris be kūno” 14 d. 19 val. Pantomimos teatras “A”. “Jaunystė, branda, senatvė, mirtis” 15 d. 13 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Mikė Pukuotukas” 15 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Paleistuvis” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 15 ir 16 d. 12 ir 14 val. “Kalėdų Senelio namelis”

“007 operacija “Skyfall” - 21 val.

ŠIAULIAI

PANEVĖŽYS

ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 16 d. 15 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

FORUM CINEMAS BABILONAS “Širdžių ėdikas” - 13.30, 16, 18.30, 21 val. “Virš įstatymo” - 20.45 val. “Legendos susivienija” - 13.45, 18.10 val. “Legendos susivienija” (3D) - 12.45, 15.20 val. “Džiunglės” (3D) - 17.50 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.40, 20.30 val.

PANEVĖŽYS

15 d. 19 val. “Apie ką kalbą vyrai?”

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 15 d. 11 val. Vilniaus mažasis teatras. “Brangusis atrakcionų parko dėdė” BENDRUOMENIŲ RŪMAI 12 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”


2012 12 12 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:33 leidžiasi 15:52 dienos ilgumas

7:19

Orai ir horoskopai MĖNULIS

-5 Oslas

Septintąją delčios dieną Mėnulis teka 7:11, leidžiasi 15:14

Delčia XII 06

Jaunatis XII 13

Priešpilnis XII 20

Šiauliai

+4 Amsterdamas

-6

Berlynas

-3 Miunchenas

+5

Bordo

Kėdainiai -4

-7

Ukmergė -5 -10

Kaunas

Lisabona

VILNIUS

-5

-9

+5 Madridas

+11 Barselona

+7 Roma

Vilnius Minskas -4 -4 Varšuva 0 Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas -4 -1 -2 Bukareštas Varna Dubrovnikas -2 Sofija +6

+14

Alytus Druskininkai

+13

+8 Nica

-6 Maskva

-5

-5 Praha

0 Paryžius

Zarasai Utena

Panevėžys

-2 Sankt Peterburgas

-4 Ryga

-3 Kopenhaga

-8 -5 -10

Klaipėda

-5

Talinas

+4 Londonas

-5

Stokholmas

Pilnatis XII 28

Dublinas +6

Palanga

-2 Helsinkis

-2

23

Stambulas +9

Malaga +13

-5 -10

Alžyras +16

ŠIANDIEN: debesuota, vietomis snyguriuos. Temperatūra dieną 4-5 laipsniai šalčio.

Tunisas +14

347-oji metų diena. Gruodžio dvyliktoji, trečiadienis, trečioji 51-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 19 dienų.

Atėnai

+15 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Dagmara, Gilmintė, Vaigedė; rytoj: Eiviltė, Kastautas, Kastytis, Liucija, Otilija.

RYTOJ: daug kur pasnigs, pustys. Naktį šaltukas spustels iki 12 laipsnių, dieną temperatūra 6-7 laipsniai šalčio, pajūryje apie 0.

Geros dienos!

Senoliai sakydavo: Aš tiek tavęs bijau, kiek pernykščio sniego.


24

2012 12 12 Lietuvos žinios

Margumynai

Pajūryje - kalėdinis gintaras DENISAS NIKITENKA

Gali atrodyti, kad gintaro Lietuvoje galima rasti tik šiltuoju metų laiku, tai tarsi neatsiejamas vasaros akcentas, tačiau ir žiemą Jūratės ašaros puošia snieguotas pajūrio pakrantes. Klaipėdiečių šeima džiaugėsi praėjusį savaitgalį Smiltynėje per valandą pririnkusi visą stiklinę įvairiaspalvio gintaro. “Pajūris labai gražus žiemą, jis kitoks, paslaptingesnis, tylus, tačiau nenuobodus. Vaikščiodami Smiltynėje prie pietinio molo išvydome garsiai rėkiančių kirų būrį, o kur triukšmauja kirai - ten ir maistas. Paukščiai rausėsi iš jūros išmestose šiukšlėse, dumbliuose, kurių buvo labai daug - keliolikos metrų 20 centimetrų storio ruožas. Tose šiukšlėse radome gausybę gintaro gabaliukų”, - džiaugėsi klaipėdietė Elija. Palangos gintaro muziejaus muziejininkė Regina Makauskienė LŽ teigė, jog rasti gintaro gyslą žiemą nėra dažnas reiškinys, tačiau ir ne sensacija. “Didžiausią savo gyvenime gintaro gabalą - smiliaus dydžio - radau Palangoje ties Birutės parku būtent žiemą. Atšalus jūros vanduo pasidaro klampesnis, tirštesnis, todėl jo paviršiuje lengviau išsilaiko gintaro gabaliukai. Prilipę prie jūros šiukšlių, dumblių jie išmetami į krantą. Žiemą pajūryje tikrai yra ką veikti. Štai ir gintaro galima prisirinkti. Vasarą pilna žmonių, o po snieguotą pakrantę mažai kas vaikšto, tad ir rasti Jūratės ašarų didesnė tikimybė”, - sakė R.Makauskienė ir pabrėžė, kad laikas griauti stereotipą, jog gintaro randama

Žiemą pajūryje netrūksta staigmenų: tokiose jūros šiukšlėse randama gausybė gintaro. / Deniso Nikitenkos nuotraukos tik vasarą - lietuviško aukso sezonas prasideda rudenį su audromis. Gintaro gaudymo jūroje ekskursijas pajūryje ne vienus metus vedantis gidas Igoris Osnačius sakė, kad tikimybė žiemą jūros šiukšlėse aptikti didelių gintaro gabalų labai maža. “Stambų gintarą lengviau pagauti jūroje su graibštais, tinklais. Tai, kad

gruodžio viduryje pajūris nusėtas gintaro, nėra dažnas reiškinys, tiems klaipėdiečiams labai pasisekė. Šiukšlių juostose prie pat vandens, išplautų dumblių krūvose galima rasti smulkių gintariukų. Nors jie ir maži, tačiau koks malonumas patiems rinkti mūsų lietuviškąjį auksą. Aš tai vadinu gintaro terapija”, - pasakojo gidas.

I.Osnačius sakė, kad šie metai buvo šykštūs audrų, todėl ir gintaro pajūryje pavyko rasti nedaug. “Klysta tie, kurie mano, kad gintaro ieškoti reikia vaikštant smėlėtu pajūriu. Ma-

žai tikėtina, kad jo rasite, o štai gaudant vandenyje ar pasirausus jūros šiukšlėse tikimybė parsinešti saulėje spindinčių akmenėlių labai didelė”, - teigė jis.

Laukia laimingos pabaigos

G.Depardieu kraustosi į Belgiją

Buvusi “The Spice Girls” narė Geri Halliwell, patyrusi virtinę nesėkmingų draugysčių, svajoja apie romantiškus santykius, kuriuos vainikuotų pasakiška pabaiga - laiminga santuoka.

G.Depardieu tikisi, kad Belgijoje jam seksis geriau. Nešine jau atsirado užrašas, rodantis, kur ieškoti aktoriaus.

Gali būti, kad mokesčiai turtuoliams išvijo iš Prancūzijos kino žvaigždę Gerard’ą Depardieu. Garsus prancūzų kino aktorius G.Depardieu savo gyvenamąją vietą užregistravo Nešino kaime Belgijos provincijoje prie pat Prancūzijos sienos. Tai patvirtino vietos meras Danielis Senesaelis, o Prancūzijos televizija parodė ir nuotrauką, kurioje G.Depardieu jau spėjo nusifotografuoti su kaimo gyventojais. Pasak mero, aktoriui patinka vietos gamta, maistas ir žmonės. Jis dabar įsilies į maždaug 2800 ten gyvenančių prancūzų, tarp kurių yra ir Mulliez šeimos, valdančios tokius stambius prekybos tinklus kaip “Auchan”, nariai, būrį. Kol kas neaišku, ar nekilnojamojo turto šia-

me kaime įsigijęs aktorius prašys Belgijos pilietybės. “Manau, jam patinka atmosfera Belgijoje, mūsų identitetas, kaimiška aplinka”, - sakė prancūzų radijui D.Senesaelis. Sklandė gandų, kad ankstesnio Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy šalininkas G.Depardieu palieka savo šalį dėl socialistų, kurie atėjo į valdžią žadėdami apmokestinti stambųjį kapitalą. Aktoriui artimi šaltiniai paneigė, kad jis bėga iš Prancūzijos norėdamas išvengti drakoniškų mokesčių. Tačiau tiesa yra ta, kad Belgijos piliečiai nemoka turto mokesčio, kuris Prancūzijoje įvestas asmenims, turintiems daugiau nei 1,3 mln. eurų metinių pajamų; neapmokestintas ir belgų kapitalas, gautas pardavus akcijas. Prezidento Francois Hollande’o vadovaujama Prancūzijos socialistų

vyriausybė supykdė daugelį turtingiausių šalies gyventojų dėl 2013 metų biudžeto, nes numatė turtuoliams taikyti 75 proc. mokestį. Belgijoje jis neviršija 50 procentų. Šis persikraustymas vargu ar pagerins Obelikso vaidmeniu prancūzų filmuose apie Obeliksą ir Asteriksą išgarsėjusio aktoriaus įvaizdį. Įvairūs incidentai pastaruoju metu itin sugadino G.Depardieu reputaciją. Visai neseniai Paryžiuje jis pargriuvo važiuodamas motociklu, o policija nustatė, kad aktorius buvo smarkiai įkaušęs. Vasarą vienas vairuotojas pateikė ieškinį G.Depardieu dėl užpuolimo per susidūrimą gatvėje. Aktorius taip pat visus pašiurpino, kai pradėjo šlapintis lėktuvo salone keleiviams matant, nes stiuardesė neleido jam pasinaudoti tualetu. G.Depardieu nuo seno garsėja pomėgiu gerai pavalgyti ir išgerti.

40 metų britų žvaigždė pareiškė neprarandanti vilties rasti tikrąją meilę ir ištekėti. “Manau, manęs laukia laiminga pabaiga it pasakoje, aš to laukiu”, - sakė dainininkė, nė karto netekėjusi ir auginanti dukterį Bluebell, kurios susilaukė po trumpalaikių santykių su britų scenaristu Sacha Gervasi. Anksčiau ji buvo poruojama su popmuzikos žvaigžde Robbie Williamsu ir komiku Russelu Brandu. Nors pernai nutrūko ir trejų metų draugystė su mylimuoju britų aristokratu Henry Beckwithu, G.Halliwell žvelgia į ateitį optimistiškai. Tačiau dainininkė teigia, kad galutinį atsakymą bus galima sužinoti tik tuomet, kai sulauks devyniasdešimties. Apie savo šešiametę dukrą Geri sako, kad mergaitė jau yra tokio amžiaus, kai gali suprasti “The Spice Girls” muziką. Ji ateis į “The Spice Girls” naujo miuziklo “Viva Forever!” premjerą ir, pasak dainininkės, galės susidaryti vaizdą, ką veikia mama, kai būna su “The Spice Girls”. G.Halliwell taip pat planuoja dukrai parodyti filmą apie grupę, jo Bluebell dar niekada nematė, nes mama nenorėjo vaikui akcentuoti “The Spice Girls” reikalų.

G.Halliwell koncertavo per 2012 metų Londono olimpinių žaidynių uždarymą. / AFP/PA/Scanpix nuotraukos

Newsru.com, WENN, “The Daily Mirror”, LŽ

SV-11032

2012 gruodžio 12 d. / Tre čiadienis / Nr. 285 (13 413)  

Pažadų gausa oponentų neužliūliavo

Advertisement