Guide to teach citizenship by Luisa Costa

Erasmus+ project “European Rainbow: a guide to teach and learn European Citizenship”

7 šalių mokyklų partnerių darbą galima palyginti su 7-iomis vaivorykštės spalvomis, kurios kartu sukuria nepakartojamą reginį. Dirbdami kartu, mes surinkome daug įvairių darbo metodų, padedančių ugdyti europietiškąsias vertybes ir kurti laimingą pasaulį.

Bulgarija

Graikija

Italija

Lietuva

Lenkija

Portugalija

Slovakija

Sąrašas Įvadinis puslapis

pusl. 4

BULGARIJA - ,, Kaip sėkasi?”

pusl. 8

- ,, Raudonkepuraitė ”

pusl. 13

- ,, Magiškasis turgus ”

pusl. 16

- ,, Labdara ”

pusl. 20

- ,, Atspėk vertybę ”

pusl. 24

GRAIKIJA - ,,Vertybių žaidimas”

pusl. 30

- ,, Balionai”

pusl. 34

- ,, Juodos ir baltos avis”

pusl. 38

- ,, Būkime draugais”

pusl. 41

ITALIJA - ,, Vaidinimas”

pusl. 44

- ,, Tinklalaidė”

pusl. 51

- ,, Debatai”

pusl. 56

- ,, Kryžiažodžiai”

pusl. 63

LIETUVA - ,, Skulptūros”

pusl. 67

- ,, Stereotipai”

pusl. 71

- ,, Mano vertybių sistema”

pusl. 75

- ,, Aktyviosios vertybės”

pusl. 80

LENKIJA - ,, Parodyk ir atspėk”

pusl. 85

- ,, Kelionė į mėnulį”

pusl. 88

- ,, Kodėl?”

pusl. 90

- ,, Paminklas”

pusl. 95

PORTUGALIJA - ,, Veidrodi, pakalbėk su manimi”

pusl. 101

- ,, Dauguma/mažuma”

pusl. 106

- ,, Demokratijos žaidimas”

pusl. 112

- ,, Asmeniniai pasirinkimai“

pusl. 116

SLOVAKIJA - ,, Oro baliono skrydis”

pusl. 117

- ,, Pūga“

pusl. 123

- ,, Formos, skaičiai, raidės”

pusl. 127

- ,, Beždžionėms patinka bananai ”

pusl. 130

Erasmus+ project «European Rainbow: a guide to teach European Citizenship»

ĮVADAS

Kaip Europos piliečiai, mes visi turime tam tikrų pareigų: puoselėti Europos identitetą ir apsaugoti bendrąsias Europos vertybes, prisidėti prie Europos ateities kūrimo, suvienijimo ir kultūrinės įvairovės praturtinimo, taip pat turime puoselėti solidarumą ir socialinį teisingumą. Europos pilietybė reiškia tam tikrą požiūrį ir elgesį. Tai sąmoningai pasirinktas būdas gyventi visuomenėje, kurioje visi piliečiai gerbia žmogaus teises, išpažįsta tokias vertybes kaip lygybė, tolerancija, demokratija ir socialinis teisingumas. Tam, kad Europos pilietybė taptų savastimi, svarbu, jog kiekvienas asmuo būtų kritiškai mąstantis ir sąžiningas. Švietimo paskirtis ugdyti pareigingą, savarankišką ir bendruomenišką pilietį, kuris atsakingai vadovaujasi savo teisėmis ir pareigomis, geba palaikyti kontruktyvų dialogą, išlaiko pagarbą kitiems, yra demokratiškas ir pripažįsta nuomonių įvairovę, bet tuo pačiu vadovaujasi kritiniu mąstymu bei kūrybiškumu. Dažnai ugdant jauną žmogų kyla klausimas, kaip pakloti esminius moralės pamatus. Iš tikrųjų, dabartiniame technologijų pasaulyje per mažai dėmesio yra skiriama vertybių ugdymui. Ir nors pasaulis sparčiai keičiasi, bet vertybės, kurias ugdome, yra pastovios, jas puoselėjo ir ankstesnės kartos. Tad, kai kalbame apie pasikeitusias vertybes, pavyzdžiui, pagarbą kitiems arba rūpinimąsi aplinkosauga, iš tiesų kalbame ne apie naujas vertybes, o apie įvairius ir naujus jų perėmimo būdus, todėl pedagogams pirmiausia reikia apsvarstyti kontekstą: mokiniai dabar gyvena visiškai globalizuotame pasaulyje, kuriame daugybė žmonių, ko anksčiau nebuvo, yra susiję žiniatinklio prijungtimi. Tai lemia aktyvesnį bendravimą ir prieigą prie įvairių informacijos šaltinių.

Pažangių technologijų teikiami milžiniški informacijos srautai (naujienos, pramogos, nuomonės, reklama ir pan.) dažnai glumina jaunuolius ir jiems būna sunku atsirinkti tai, kas yra išties reikšminga. Dėl to galima nutolti nuo esminių vertybių. Norint, kad tai nenutiktų, reikia trijų dalykų: žinių, emocijų ir veiksmų. Taigi visi mokymo apie vertybes metodai turėtų prisijungti prie trijų minėtų elementų. Būtent šiame leidinyje parengti ir surinkti Europos vertybių mokymo būdai ir pavyzdžiai grindžiami minėtais trimis elementais, kurie įtvirtina žinias apie pasaulį ir jausmus, sukelia emocijas. Visa tai įtraukia mokinius į tam tikras veiklas. Mokykla užima svarbią reikšmę mokant pilietiškumo pagrindų. Šis leidinys yra puiki priemonė, pristatanti įvairių klasių mokiniams veiklą ir metodus vertybėms ugdyti. Tikimės, kad tai padės naujoms kartoms augti ir tapti sąžiningais ir aktyviais piliečiais. Visi mokytojai turėtų prisiminti tris itin svarbius dalykus:  jei norite, kad jūsų mokiniai parodytų solidarumą, rodykite pavyzdį ir patys būkite solidarūs bei paremkite jų norus, o jei norite, kad jūsų mokiniai gerbtų įvairovę, tai patys gerbkite įvairovę bei rodykite pavyzdį;  prisidėkite prie problemų sprendimų – planuojant veiklą būtina stengtis išvilioti mokinius iš komforto zonos ir leisti jiems susidurti su situacijomis, kurios sustiprina vertybes, leidžia mokiniams susipažinti su problemomis, išnagrinėti, suprasti skirtingus požiūrius ir kuria didesnę brandą;  naudokite išorinius išteklius – jie suteikia puikią galimybę mokiniams tyrinėti situacijas.

BULGARIJA Erasmus+ project ,,European Rainbow: a guide to teach and learn European Citizenship”

1 metodas Mokykla /šalis Veiklos /metodo pavadinimas Aprašymas

Vertybės Tikslai /įgūdžiai, kuriuos norime tobulinti Tikslinė auditorija (mokiniai, amžius) Laikas / trukmė Šaltiniai / medžiagos Veiklos eiga / planas

VEIKLOS PLANAS ,,Saint Sofia” Private Primary School – Bulgaria ,,Kaip sekasi?” Dalyvaudami veikloje, mokiniai gauna informaciją apie skirtingus jausmus. Jie supranta, kad skirtingi žmonės patiria skirtingas emocijas, net jei situacijos yra panašios. Mokiniai suvokia, kaip jie gali rūpintis kitais ir padėti jiems jaustis geriau, o darbas grupėje leidžia pasijusti naudingam. Savęs pažinimas, tolerancija, pagalba kitiems, bendradarbiavimas. Organizuoti savęs pažinimo veiklas, mokyti atpažinti savo ir kitų žmonių jausmus ir emocijas; padėti suvokti emocijų ir elgesio veiksmus; mokyti kontroliuoti savo emocijas ir padėti kitiems išmokti kontroliuoti emocijas. 7-11 metų mokiniai; grupėje turi būti apie 20 žmonių, gali būti pritaikoma mažesnėms ar didesnėms grupėm s. Pasiruošimas veiklai užims 2 valandas / pamokas; veiklos vykdymas – 2 savaitės ir 1 pamoka – veiklos apibendrinimas. Spalvotas kartonas, segtukai, paso dydžio vaikų nuotraukos – jas gali padaryti ir mokytojas. Vienos pamokos metu mokytojas aptaria su vaikais, kokie yra mokinių jausmai, kuriuos jie dažniausiai patiria mokykloje. Pamokos pabaigoje mokiniai sudaro 7 ar 8 bendriausių jausmų sąrašą. Tuo pačiu metu jie aptaria ir balso tembrą, kurį jie naudoja kiekvienai emocijai išreikšti. Antros pamokos metu mokiniai kuria dideles gėles iš kartono. Gėlės centre yra mokinio emocijos spalva, tuomet aptariamas kiekvienas jausmas ir ant to jo užrašomas jausmo pavadinimas. Žiedlapiai gali būti skirtingų spalvų. Gėlės eksponuojamos klasės stende arba ant sienos, kad mokiniai galėtų lengvai pamatyti ir prieiti prie jų. Kiekvienas mokinys turi kortelę, ant kurios jis priklijuoja savo mažą nuotrauką. Kitą savaitę kiekvieną 8

rytą atvykęs į mokyklą mokinys įdeda į kortelę su savo fotografija sukurtą spalvingą gėlytę, kuri atspindi jo emocijas ir nuotaiką. Paskutinę savaitės dieną mokiniai turi teisę dar kartą peržiūreti savo gėles ir, jeigu mano kitaip, pakeisti spalvas. Kitos savaitės pradžioje mokiniai yra dalinami į 4 grupes po 5 mokinius. Kiekviena grupė yra atsakinga už kitos grupės emocijų apibūdinimą. Lengviausias būdas – pagaminus schemas su vaikų vardais ir emocijomis įrašyti jausmus. Tokia schema padeda mokiniams lengviau apibūdinti kitos grupės emocijas. Pirmadie- Pirmadienio nio rytas vakaras

Apibendrinimas /refleksija

Penktadie- Penktadienio rytas nio vakaras

Tomas Marija Tikslas – sužinoti, ar mokiniai patiria neigiamų jausmų mokykloje, nes savaitės pabaigoje kiekviena grupė turi grupės jausmų apibūdinimą. Jei yra mokinių, kurie patiria neigiamų emocijų, antros savaitės metu mokiniai gauna užduotį sugalvoti idėjų, kurias įgyvendinus, mokiniai galėtų mokykloje jaustis geriau. Mokiniams galima siūlyti atlikti tyrimų, kad būtų surastos mokinių nerimo priežastys (draugai, sunkumai per kai kurių dalykų pamokas, kontrolinių darbų baimė) ir pagalvoti apie tai, kas galėtų jiems padėti. Po to pateikiamos ataskaitos. Paskutinę savaitę mokiniai bando įvairias iniciatyvas, kurios padėtų bendraklasiams patirti kuo daugiau teigiamų emocijų mokykloje. Savaitės pabaigoje mokytojas organizuoja diskusijas. Galima remtis šiais klausimais: 1. Ką jūs manote apie kiekvienos veikl os etapą? 2. Ar jūs ką nors naujo sužinojote apie bendraklasius? 3. Su kokiais sunkumais jūs kaip komanda susidūrėte? 4. Ar yra mokinių, kurie po šios veiklos jaučiasi geriau? Kas tai nulėmė?

Pastabos

2 metodas Mokykla / šalis

,,Saint Sofia” Private Primary School – Bulgaria

Pavadinimas

,,Raudonkepuraitė“.

Vertybės Tikslai

Užuojauta, empatija, gailestingumas. Dirbant komandose ir iliustruojant padėti mokiniui pažinti vertybes ir suprasti jų reikšmę. Mokiniai nuo 7 iki 14 metų. 40 minučių. Santrauka, kurią nusprendėme naudoti, jeigu vaikai iš anksto nežino pasakos turinio. Kartonas arba popieriaus lapai su personažais, kuriuos reikia pavaizduoti. Skaitome pasirinktą pasaką. Mūsų atveju tai ,,Raudonkepuraitė“. Tada padalijame mokinius į keturias grupes. Kiekviena grupė gauna kartonines plokšteles su personažais, kuriuos reikia apibūdinti. Tai Raudonkepuraitė, jos motina, vilkas ir medžiotojas. Grupėms suteikiama laiko pasiruošti ir pristatyti duoto personažo istoriją ir pateisinti jo elgesį. Taip pat jie turi atsakyti į kai kuriuos samprotavimo reikalaujančius klausimus: Raudonkepuraitė Kaip galima buvo nesuprasti, kad lovoje guli ne senelė? Ar ne per žiauru padėti medžiotojui dėti akmenis į vilko skrandį? Kodėl Raudonkepuraitė nepakluso savo motinai, kuri liepė nekalbėti su nepažįstamais ir neišklysi iš kelio, vedančio į močiutės namus? Ar ateityje Raudonkepuraitė klausys savo tėvų? Motina Ar ne motinos pareiga buvo aplankyti savo sergančią motiną, o ne siųsti savo dukrą? Ar motina atsakingai pasielgė pasiųsdama į mišką Raudonkepuraitę vieną? Ar ateityje ji dar taip elgsis? Vilkas Kodėl jis toks gudrus ir neutralus? Kodėl vilkui pasiseka taip lengvai apgauti žmones? Kodėl vilkas suėdė mažąją mergaitę ir jos močiutę? Ką darytų vilkas, jei kitą kartą būtų alkanas? Medžiotojas Medžiotojas yra atsakingas už žmonių saugumą miške. Kodėl jis prastai atliko savo darbą?

Tikslinė auditorija Laikas Šaltiniai / medžiagos

Veiklos eiga / planavimas

Apibendrinimas / refleksija

Ar ne per žiauru kišti vilkui į skrandį akmenis, (primena viduramžių kankinimus) po to, kai buvo išgelbėta senelė ir mergaitė? Ką medžiotojas galėtų padaryti, kad ateityje išvengtų panašių incidentų? Metodas gali būti naudojamas su bet kokia pasaka, pavyzdžiui, ,,Jonukas ir Grytutė“. Ar geriau supratote veikėjus? Ar supratote, kodėl jie taip elgėsi? Ar juos užjaučiate? Kas privertė jus susimąstyti ir įsijausti į jų situaciją?

Pastabos

3 metodas Mokykla / šalis Tema Aprašymas Vertybės Tikslas Tikslinė auditorija Laikas Priemonės

Veiklos eiga / planavimas

Refleksija

Veiklos planas ,,Saint Sofia” Private Primary School – Bulgaria ,,Magiškasis turgus“. Žaidžiant žaidimus, suvokti pasirinktų vertybių svarbą. Įvairios vertybės, su kuriomis susiduria mokiniai. Mokinių vertybių prioritetai gali būti labai netikėti. Suteikti mokiniams žinių apie jų gyvenimo vertybių prioritetus. Mokiniai nuo 6 iki 14 metų. Laikas priklauso nuo dalyvaujančių mokinių skaičiaus ir stebuklingų objektų, kuriuos pristatys mokiniai. Mokytojai gali nuspręsti, ar vaikai tiesiog apibūdina savo magiškus objektus ant popieriaus lapo, ar organizuoja veiklą patrauklesniais būdais ir sukuria tikrus meninius stebuklingus objektus. Tokiu atveju jie turi nuspręsti, kokias medžiagas naudos, galima kreiptis patarimo į dailės mokytoją. Objektus mokiniai gali kurti namuose arba mokykloje. Kad žaidimas būtų įdomesnis, klasė turėtų būti pertvarkyta į turgų su prekystaliais. Kiekvienas vaikas gali pristatyti nuo vieno iki trijų objektų. Objektai yra „stebuklingi“, nes jie gali išpildyti norą ar turėti stebuklingų galių – gebėti išgydyti žmonės nuo bet kokios ligos, dovanoti gebėjimą būti protingam, mylėti ir būti mylimam, būti geru draug u, turėti laimingą šeimą, sugebėti skristi, sugebėti išmaitinti visus alkstančius žmones pasaulyje... Sąrašas yra begalinis ir priklauso nuo to, ką vaikai sugalvos. Kai visi yra pasiruošę, mokiniai savo „prekes “ atneša į ,,turgų“ ir jiems suteikiama laiko visa tai pristatyti savo klasės draugams. Tada mokiniai tarpusavyje prekiauja stebuklingais objektais. Žinoma, galima pasilikti savo „prekę“, jei ji yra labai svarbi. Iš anksto mokiniams nurodomas laikas, iki kada turgus veiks. Uždarius turgų, kiekvienas mokinys pasakoja savo klasės draugams, kodėl jis pasirinko šį stebuklingą daiktą ir kodėl pasirinktos vertybės /gebėjimai jam yra svarbūs. Taip pat pasakoja, kaip gali tuo pasidalinti. Jei yra apgailestaujančių dėl netinkamo pasirinkimo, papasakoja, kodėl apgailestauja, taip pat paaiškina, ar pasirinktų kažką kita, jei galėtų atsukti laiką. Mokiniai gali pasiimti savo gaminius, kurie privers juos apsvarstyti savo pasirinkimus.

4 metodas

Mokykla / šalis

Veiklos planas ,,Saint Sofia” Private Primary School – Bulgaria

Pavadinimas

,,The Charity Bazar” (labdara).

Aprašymas Vertybės

Suorganizuoti labdaros renginį. Labdara / geranoriškumas, užuojauta / gailestis, empatija, rūpestis kitais, nesavanaudiškumas. Supažindinti mokinius apie stokojančių poreikius, išmokyti juos rūpintis kitais ir jiems padėti; padėti mokiniams suprasti, kokie jie yra svarbūs ir laimingi. Mokyklinio amžiaus vaikai nuo 6 iki14 metų. Apie 2-4 savaites pasiruošti ir 2 valandas galutiniam renginiui (labdaros mugei), 30 minučių paruošti kioskus/ prekystalius ir per 1,5 h parduoti savo paruoštas prekes. Jums reikės didelio ir plataus mokyklos koridoriaus, jeigu oras geras, tinka ir mokyklos kiemo erdvė. Taip pat reikės stalų, kad mokiniai galėtų sudėti savo skanėstus (po vieną stalą kiekvienai klasei). Būtų gerai turėti gražiai išpuoštas dėžutes pinigams dėti – tai paskatintų paaukoti. Visa kita priklauso nuo mokinių. Jeigu jiems dar kažko reikės, gali pasigaminti namuose arba mokykloje. Jūs galite nuspręsti organizuoti vienkartinį renginį konkrečiai labdarai arba rengti jį tradiciškai kiekvienais metais. Apie renginį būtina paskelbti prieš mėnesį. Mokiniai per mėnesį paruoš tai, ką nori parduoti. Jie ruošiasi namuose su tėvais arba mokykloje per technologijos ar dailės pamokas. Labdaros mugėje galima prekiauti atvirukais ir dekoracijomis, naminiu maistu, galima parengti meninius numerius (dainuoti, šokti, groti instrumentais). Renginio dieną tėvai yra taip pat pakviečiami dalyvauti labdaros mugėje. Kiekvienais metais vaikai labai didžiuojasi savo darbu ir suprekiautais pinigais, kuriuos jie paaukoja stokojantiems. Payzdžiui, vienais metais lab daros mugėje buvo surinkta virš 4 000 eurų. Mokiniai laukia šios veiklos ir iš anksto džiaugiasi. Jie taip pat gali siūlyti labdaros idėjas. Po labdaros mugės mokiniams atsiskaitoma, kam ir kiek pinigų buvo paaukota. Mokiniai karts nuo karto aplanko našlai čius, kitas įmones ar įstaigas ir aptaria savo veiklą, domisi

Tikslas Tikslinė auditorija Laikas

Priemonės

Veiklos eiga

Informavimas

stokojančių problemomis. Taip jie mokosi rūpintis kitais ir jaustis dėkingais už tai, ką patys turi.

Pastabos

Ši veikla suartina šeimas ir vietinę bendruomenę.

5 metodas

Mokykla / šalis Pavadinimas Aprašymas Vertybės

Tikslas Tikslinė auditorija

Veiklos planas ,,Saint Sofia” Private Primary School – Bulgaria ,,Atspėk vertybę”. Žaidybinė veikla, orientuota į geresnį išmoktų vertybių suvokimą. Laisvė, meilė gimtajai šaliai, tolerancija , įkvėpimas, vaizduotė, kūrybiškumas, vienybė, draugystė, parama, žinios, išmintis, smalsumas, gailestingumas. Dirbant komandoje, mokytis išskirstyti vertybes, suprasti jų reikšmes. Mokyklinio amžiaus vaikai nuo 10 iki 14 metų.

Laikas

Padalinkite klasę į 4-5 komandas po 4 mokinius. Kiekviena komanda iš anksčiau paruoštų dėžučių su vertybėmis turi ištraukti 3 vertybes ir jas iliustruoti. Tai užtruks maždaug 90 minučių. Jei tai trunka per ilgai, pateiktų vertybių skaičių galima sumažinti.

Priemonės

Dėžutė su vertybėmis, jos yra užrašytos ant spalvoto kartono kortelių. Kiekvienos komandos atstovai gali išsirinkti po 3 korteles. Popierius, rašikliai ir medžiaga, reikalinaga darbo atlikimui.

Veiklos eiga

Mokiniai skirstomi į 4-5 komandas. Kiekviena grupė aptaria pasirinktų vertybių reikšmes, jie turi dešimt minučių pasirengimui. Mokiniai negali naudoti tiesioginių apibrėžimų. Vertybė gali būti apibūdinta per istoriją, vaidinimą, dialogą, dainą, nuotrauką. Po 10 minučių kiekviena grupė pristato pasirinktas vertybes kitoms komandoms. Komandos, kurios atspėjo vertybę, pelno tašką kaip ir komanda, kuri pateikia tinkamą vertybės apibūdinimą. Mokytojai, kurie organizuoja žaidimą, gali paruošti sinonimų arba žodžių su perkeltinėmis pr asmėmis. Mokiniai gali bandyti atspėti vertybę.

Pastabos

Veiklos planas Mokykla / šalis „Saint Sofia“ privati pagrindinė mokykla Pavadinimas ,,Atspėk vertybę“. Apibūdinimas / aprašymas Žaisdami koncentruojasi į vertybių supratimą, kurių stengiamės išmokyti. Vertybės Laisvė, patriotizmas, tolerancija, įkvėpimas, vaizduotė, kūrybiškumas, vienybė, draugystė, solidarumas, žinios, išmintis, smalsumas, atjauta, dosnumas, gerumas. Sąraše gali būti ir kitos tikslines vertybės. Tikslai Dirbant komandomis ir iliustruojant vertybes, suprasti vertybių prasmę ir jas ugdytis. Tikslinė auditorija 10-14 metų vaikai. Laikas Suskirstyti klasę į 4-5 komandas po keturis mokinius. Kiekviena grupė iš gražaus ir iš anksto paruošto krepšio turi paimti 3 vertybes, jas nupiešti ir pristatyti. Tai užtruks apie 90 minučių.Galimas ir trumpesnis atlikimo laikas, bet tuomet reikėtų mažinti pristatomų vertybių skaičių. Priemonės / medžiagos Krepšys, kuriame sudėtos ant spalvingų kortelių surašytos vertybės. Jos gali būti parinktos mokytojų arba kiekviena grupė gali savarankiškai sugalvoti vertybes.

Darbo eiga

Užrašai

Popierius, rašikliai ir medžiagos bei priemonės, skirtos piešimui. Mokiniai yra padalinami į 4-5 komandas. Kiekviena grupė nupiešia vertybę, kurią atsitiktinai ištraukia iš krepšio. Jie turi 10 minučių pasiruošti, kaip ją pristatyti. Komanda negali naudoti tiesioginių apibrėžimų. Vertybė gali būti pristatyta per kokią nors istoriją, trumpą vaidinimą, dialogą, dainą, nuotrauką arba tai, ką sugalvos pati komanda. Kai laikas baigsis, kiekviena komanda pristatys vertybes kitoms komandoms. Komandos, kurios atspės vertybę, gaus tašką. Taip pat komanda, kurios vertybė buvo atspėta, irgi gaus tašką už gerą aiškinimą. Po to komandos keičiasi. Siūloma darbo eigą pakartoti 3 kartus. Mokytojai, kurie organizuoja žaidimą, kaip teisingą įvertinimą gali įskaičiuoti ir tuos variantus, kuriuose pavartoti sinonimai arba artimos reikšmės frazės.

Graikija Erasmus+ project ,,European Rainbow: a guide to teach and learn European Citizenship”

1 metodasMokykla / šalis Pavadinimas/ veiklos pavadinimas Vertybės (temos)

Graikija, 1st dim. school of Xanthi - Greece ,,Vertybių žaidimas“.

Tikslas/ įgūdžiai, kuriuos norima tobulinti

1. Padėti mokiniams tiksliai suprasti vertybių reikšmes. 2. Ugdyti bendradarbiavimo, bendravimo ir komandinio darbo įgūdžius. 3. Tobulinti anglų kalbos kalbėjimo įgūdžius (žodynas, patarlės). 4. Linksmai praleisti laiką. Vyresni mokiniai (nuo 10 iki 14 metų).

Tikslinė auditorija (mokinių amžius) Laikas (veiklai ir, jeigu reikia, kiekvienam etapui) Ištekliai / medžiagos

Atlikimo metodika (Apibūdinkite, kaip parengti veiklą ir visas mokytojų bei mokinių veiklos sritis)

Vertybių mokymasis.

1 valanda. 1. Kortelės su angliškomis patarlėmis padalijamos į dvi dalis. 2. Kortelės (A4), ant kurių užrašyti skirtingų vertybių pavadinimai. 3. Dėžutė (sudėtos kortelės su patarlėmis). 4. Audinio gabalas, ant kurio bus išdėliotos kortelės su vertybėmis. 5. Kortelės su vertybių apibrėžimais. 6. Lipni juosta. Veiklai įvykdyti reikalinga erdvė. Veiklą geriau organizuoti mokyklos kieme. 1. Kortelės su patarlėmis yra naudojamos mokinių dalinimui į dvi grupes. (Mokiniai paima korteles iš dėžutės ir tie, kurie renkasi tą patį numerį bei patarlę, ir bus pora, jie turi atistoti vienas priešais kitą). Lipni juosta bus reikalinga tam, kad atskirtume dvi komandas (ji yra klijuojama ant grindų). Mokiniai turi stovėti šalia, už priklijuotos juostos. Tarp juostų turi būti padėtas audinio gabalas ir ant to gabalėlio yra dedamos kortelės su vertybių pavadinimais ir apibrėžimais. 2. Vedėjas skelbia numerį ir du mokiniai (po vieną iš kiekvienos komandos), turintys tą numerį, prieina ir paima po vieną kortelę su apibrežimu. Jie grižta prie savo komandų, perskaito apibrežimą ir turi suvokti, apie kokią vertybę kalbama.

3. Vedėjas dar vieną kartą skelbia numerį, mokiniai grižta į centrą ir šį kartą jie turi išrinkti vertybės pavadinimą. Mokinys, kuris greičiau suranda tinkamą vertybę, gauna tašką ir taip toliau.

Apklausa Pabaigoje vyksta refleksija ir veiklos aptarimas: (Apklausa yra labai 1. Ką jūs manote apie pasiūlytą veiklą? svarbus bet kurios 2. Ar sugebėjote įgyti naujų žinių ? vertybės mokymosi veiklos etapas. Tai skatina mokinius galvoti apie savo (ir kitų) veiksmus, dalintis savo mintimis ir jausmais bei leidžia mokytojams išsiaiškinti mokinių vertybines nuostatas)

2 metodas Mokykla / šalis Pavadinimas /veiklos pavadinimas

Activity plan Graikija, 1st dim. school of Xanthi - Greece ,,Balionai“.

Vertybės (temos)

Vertybės turi paaiškėti veiklos metu.

Tikslas / įgūdžiai, kuriuos norima tobulinti Tikslinė auditorija (mokinių amžius) Laikas (veiklai ir, jei reikia, kiekvienam etapui) Ištekliai / medžiagos

Veikla yra skirta darbui grupėse. Mokiniai mokosi ir prieštarauti, ir pritarti kitų žmonių idėjoms. Jie yra supažindinami su vertybių svarba. Vyresni mokiniai (nuo 10 iki 14 metų).

Atlikimo metodika (aprašykite, kaip parengti veiklą ir visas mokytojų bei mokinių veiklos rūšis)

1. 1 dalis (1 val.) Dirbdami grupėse (po 4-6 asmenis), mokiniai turi išrinkti jiems svarbiausias vertybes ir kiekvienas turi užrašyti po vieną vertybę ant savo baliono (pateikiami 6 balionai). Po to diskutuodami grupėse mokiniai turi sumažinti balionų skaičių ir išrinkti tik vieną balioną (vertybę). Kiekvienai grupei turi likti tik vienas balionas. Tai turi būti labai linksma, nes balionai, kurių atsisakoma, yra susprogdinami. 2. 2 dalis Ant grindų yra padėti A 4 formato lapai. Kiekviena grupė ima po vieną lapą ir užrašo savo pasirinktos vertybės pavadinimą. Vėliau visi mokiniai vaikšto po klasę, prieina prie vertybių pavadimų ir užrašo savo mintis apie vertybę. Veiklai pasibaigus, mokinių mintys yra garsiai perskaitomos. 3. 3 dalis Mokiniai turi atlikti kūrybinį darbą ir pagaminti po 2 koliažus: „Mūsų ateitis su vertybių sistema“ ir ,,Mūsų ateitis be vertybių sistemos“. Vyksta veiklos aptarimas: 1. Ar patiko veikla? Ką jūs manote? 2. Kuri veiklos dalis Jums buvo įdomiausia? 3. Ar buvo nors viena veiklos dalis sunkiai įvykdoma?

Refleksija (Apklausa yra labai svarbus bet kurios vertybės mokymosi veiklos etapas. Tai skatina mokinius galvoti apie

2 valandos (kartu su gamyba). 1. Klasėje mokiniams turi būti sudaryta galimybė dirbti ratu ir, jeigu reikės, laisvai judėti po klasę. Galima įjungti muziką. 2. Vidutinio dydžio balionai, A 4 formato lapai, įvairių spalvų markeriai, žirklės, klijai, senų žurnalų ir laikraščių nuotraukos ir paveiksliukai kūrybinio darbo atlikimui.

savo (ir kitų) veiksmus, dalintis savo mintimis ir jausmais bei leidžia mokytojams išsiaiškinti mokinių vertybines nuostatas) Pastabos Veiklos vykdymo laikas gali būti pailgintas iki 3 valandų, tai priklauso nuo mokinių, (Priklausomai nuo dalyvaujančių veikloje, amžiaus. Organizuojant veiklą gali dalyvauti ir dailės arba siūlomos veiklos ar technologijų mokytojas. strategijos rūšies, jos gali visiškai neatitikti šios formos ir gali prireikti paaiškinti tam tikras pastabas)

3 metodas Mokykla / šalis Pavadinimas / veiklos pavadinimas

Activity plan Graikija, 1st dim. school of Xanthi - Greece ,,Juodos ir baltos avys“.

Vertybės (temos)

Empatija, solidarumas.

Tikslas / įgūdžiai, kuriuos norima tobulinti Tikslinė auditorija (mokinių amžius) Laikas (veiklai ir, jei reikia, kiekvienam etapui) Ištekliai / medžiagos

1. Darbas grupėse. 2. Minčių reiškimas pantomima ir vaidmenimis. 3. Empatijos ir aktyvumo mokymasis. Pradinės mokyklos mokiniai (nuo 6 iki 12 metų).

Atlikimo metodika (aprašykite, kaip parengti veiklą ir visas mokytojų bei mokinių veiklos rūšis)

1 valanda. Erdvė, švelni muzika. 1. 1 dalis. Mokiniai yra prašomi susėsti ratu ir pasisveikinti netradiciniu būdu (neverbalinis bendravimas). Kiekvienas turi sugavoti savo pasisveikinimo būdą. 2. 2 dalis. Groja švelni muzika, mokiai laisvai juda po klasę, atsipalaiduoja. Vėliau muzika yra stabdoma ir mokiniai yra prašomi užsimerkti. Tuo metu vienas mokinys paslepiamas, o atsimerkę mokiniai turi atspėti, kas dingo. Veikla gali būti kartojama. 3. 3 dalis. Groja švelni muzika, mokiai laisvai juda po klasę, atsipalaiduoja. Vėliau muzika yra stabdoma ir mokiniai nejudėdami turi pavaizduoti pasirinktą gyvūną. 4. 4 dalis. Mokiniai yra prašomi susėsti ratu ir mokytojas pasakoja jiems istoriją apie ant žalios kalvos gyvenančią baltų avių kaimenę. Mokiniams pasiūloma suvaidinti baltas avis. Jie turi nuspręsti, kas bus: maži ėriukai ar suaugusios avys, avys ar avinai, taip pat turi imituoti jų elgesį (valgyti žolę, gerti vandenį, žaisti ir miegoti). Žaidimas tęsiamas, vėliau mokiniai informuojami, kad artėja dvi juodosios avys (du mokiniai vaizduoja juodas avis). 5. Yra organizuojama diskusija ir mokiniams yra pasiūloma padiskutuoti ir apsispresti, ar priimti juodąsias avis gyventi kartu, ar ne, ir paaiškinti kodėl. Žaidimą galima kartoti.

Vyksta veiklos aptarimas: 1. Ką manote apie organizuotą veiklą? 2. Kokiu būdu jūs nusprendėte, ar ketinate priimti juodąsias avis? 3. Kokios vertybės, jūsų manymu, yra susijusios su šia veikla?

4 metodas Mokykla / šalis Pavadinimas /veiklos pavadinimas

Activity plan Graikija, 1st dim. school of Xanthi - Greece „Būkime DRAUGAIS“.

Vertybės (temos)

Empatija, solidarumas, draugystė.

Tikslas / įgūdžiai, kuriuos norima tobulinti

1. Padėti mokiniams tobulinti savo komunikacinius sugebėjimus, ypač neverbalinius. 2. Padėti jiems suvokti, kad nors mes ir skiriamės vienas nuo kito, vis tiek esame lygūs. 3. Padėti suprasti, kad dirbdami ir žaisdami kartu galime padėti vienas kitam. 4. Padėti susidraugauti su specialiųjų poreikių mokiniais. Specialiųjų poreikių mokiniai; visi mokiniai.

Tikslinė auditorija (mokinių amžius) Laikas (veiklai ir, jei reikia, kiekvienam etapui) Ištekliai / medžiagos Atlikimo metodika (aprašykite, kaip parengti veiklą ir visas mokytojų bei mokinių veiklos rūšis)

Refleksija (Apklausa yra labai svarbus bet kurios vertybės mokymosi veiklos etapas. Tai skatina

1 valanda. Įvairių spalvų A4 formato kartoninės lentelės, tiek žymeklių, kiek yra mokinių, žirklės, klijai, juostelės, muzika ir atvira erdvė. 1. Įjungiame šokių muziką. Įvairių poreikių mokiniai vaikščioja laisvai po teritoriją. Kai muzika sustoja, jie sustoja ir sveikinasi vieni su kitais sakydami savo vardus. Vėl įjungiama muzika ir viskas prasideda iš naujo. Po kelių kartų pasiūloma mokiniams sustoti ratu ir šokti pagal muziką. Išjungiame muziką. Po vieną mokiniai vėl sako savo vardus, visi kiti ploja ir kartoja vardą garsiai. Tokiu būdu mes pasiūlome mokiniams tapti poromis su specialiųjų poreikių mokiniais. 2. Einame į erdvę, kurioje galime sėdėti ir piešti. Kiekviena pora nupiešia balioną ant spalvotų kartono plokščių. Abu mokiniai ant baliono užrašo savo vardus ir atkerpa bei užklijuoja juostelę. 3. Paprašyti mokinių porą atsistoti po vieną, pristatyti savo naują draugą kitiems ir priklijuoti jų balioną ant didelio kartono ar popieriaus lapo. Paprašyti jų pasakyti savo vardus ir žodį „draugai“. Tokiu būdu mes sukuriame gražų plakatą su spalvingais balionais, vaizduojančiais naujus draugus. Paklausti mokinių nuomonės apie veiklą. Jie dalijasi savo patirtimi su naujais draugais. Suplanuoti kitą šios veiklos dalyvių susitikimą, kad mokiniai galėtų pamatyti naujus draugus ir vėl žaisti kartu.

mokinius galvoti apie savo (ir kitų) veiksmus, dalintis savo mintimis ir jausmais bei leidžia mokytojams išsiaiškinti mokinių vertybines nuostatas) Pastabos (Priklausomai nuo siūlomos veiklos ar strategijos rūšies, jos gali visiškai neatitikti šios formos ir gali prireikti paaiškinti tam tikras pastabas)

Norėdami atlikti šią veiklą, turime susisiekti su mokytojais, dirbančiais su specialiųjų poreikių mokiniais ir susitarti, kaip suburti mokinius (dalyvių skaičius turėtų būti daugiau ar mažiau lygus, kad jie galėtų tapti poromis, kaip to reikalauja numatytos veiklos).

Italija Erasmus+ project ,,European Rainbow: a guide to teach and learn European Citizenship”

1 metodas Mokykla / šalis Pavadinimas / veiklos pavadinimas Vertybės (temos) Tikslas / įgūdžiai, kuriuos norima tobulinti

Tikslinė auditorija (mokinių amžius) Laikas (veiklai ir, jei reikia, kiekvienam etapui) Ištekliai / mežiagos Atlikimo metodika (aprašykite, kaip parengti veiklą ir visas mokytojų bei mokinių veiklos rūšis)

Activity plan Italija, Istituto d’Istruzione Superiore ,,Ovidio” Sulmona ,,Vaidinimas“.

Užuojauta, empatija, kitų supratimas, dėkingumas, pagarba įvairovei, pagarba skirtingoms kultūroms bei etninėms grupėms, tolerancija, kitų žmonių priėmimas. Šią veiklą įgyvendino „Istituto d’Istruzione Superiore ,,Ovidio” 1L klasės mokiniai. Tai gera strategija mokant pagarbos įvairovei bei skirtingoms kultūroms ar etninėms grupėms, taip pat ir tolerancijos, kitų žmonių priėmimo mokymui. Darbas su tekstu ir istorijos kūrimas – geras būdas leisti mokiniams pajausti emocijas, susijusias su izoliacija, pagarbos stoka ir patyčiomis. Dalyvaudami šioje veikloje mokiniai mokysis empatijos ir geriau suprasti kitus žmones. 14-15 metų mokiniai. 40 minučių. Istorijos siužetas vaidinimui. Veiklos apibūdinimas: 1 ŽINGSNIS – situacijos apibūdinimas; 2 ŽINGSNIS – idėjų aptarimas; 3 ŽINGSNIS – grupinis darbas; 4 ŽINGSNIS – vaidmenų pasirinkimas; 5 ŽINGSNIS – informacijos paieška; 6 ŽINGSNIS – vaidinimas; 7 ŽINGSNIS – veiklos ir išmoktos medžiagos aptarimas. 1 etapas Mokiniai susirinkę klasėje. Pamokos metu pavaduotoja įeina į klasę ir pristato mergaitę. Mokytojas. ,, Koks tavo vardas? Iš kur atvykai?“ Mergaitė neatsako, tikriausiai nesupranta kalbos. ,,Koks tavo vardas? Iš kur tu atvykai?“ 44

„Bianca“, – atsako ji, – „aš kilusi iš Nigerijos“. Mokytojas. „Gerai. Pasirink sau vietą. Kas nori sėdėti šalia jos? “ Niekas neatsako. Aurora. „Mokytojau!“ Mokytojas. „Gerai, Aurora. Ar tu nori čia persikelti ?“ Aurora. „Tiesą sakant ... aš galvojau ... Ar dažytumėte plaukus taip, kaip Bianca?“ Visi juokiasi. Mokytojas. „Aurora! Koks grubumas ... Kaip tu drįsti?“ Aurora. „Atsiprašau, mokytojau“. 2 etapas Bianca tyliai sėdi. Giorgia ir Serena sėdi už jos, ir Giorgia užrašo ant popieriaus lapą „LOSER“ (nevykėlė), kurį klijuoja ant Biancos šaliko, Serena pradeda pešioti Biancos spalvotai nudažytus plaukus. Skambutis. 3 etapas Merginos kalbasi koridoriuje, Bianca vaikšto ir žiūri į jas. Alessia eina jos link, apsimesdama, kad nori pakalbėti su Bianca, bet ji ją pastumia. Bianca griūna ant žemės ir besistodama pamato lapelį, priklijuotą ant šaliko. Ji nubėga į tualetą. Giorgia ir Alessia seka paskui ją ir užsirakina duris. 4 etapas Po kurio laiko bendraklasės atrakina duris. Bianca grįžta į savo klasę, atsisėda į savo vietą, bet mokytoja, supratusi, kad Biancai skaudu ir ji bando sulaikyti ašaras, klausia jos: „Kas nutiko, Bianca?“ Bianca bando paaiškinti, bet nemoka itališkai kalbėti, todėl paima iš kuprinės P. Mastrocola knygą „Una barca nel bosco “ (,,Valtis miške“) ir priglaudžia ją prie krūtinės taip išreikšdama savo jausmus. Po kelių dienų Bianca vis dar atrodo nelaiminga ir mokytoja pastebi, kad yra ignoruojama. Vieną dieną mokytoja siūlo mokiniams paruošti trumpą video filmuką patyčių tema, mokiniai gauna užduotis ir savo vaidmenis. 5 etapas Mokytojas. „Taigi dabar paimkite popieriaus lapą, vėliau vaidinsime, bet pirmiausiai atsakykime į šiuos klausimus: kaip jūs jaustumėtės, jei būtumėte šios situacijos auka? kaip jūs jaustumėtės, jei būtumėte patyčių organizatorius? kokio elgesio jūs tikėtumėtės iš savo klasės draugų? kokį elgesį jūs įkūnijote? 6 etapas Atsakymai yra skaitomi, analizuojami ir bendrai aptariami. Mokiniams duodama šiek tiek laiko apsvarstyti savo elgesį. 7 etapas Mokiniai supranta, kad jie pasielgė labai blogai, ir kai kurie iš jų savo noru ateina atsiprašyti Biankos, kuri dabar džiaugiasi nuoširdžiu bendraklasių atsiprašymu. O vienas iš bendraklasių pasiūlo organizuoti Biancos sutikimo vakarėlį. Besibaigiant vakarėliui, jie nusifotografuoja visi kartu. Bianca atrodo labai laiminga.

Vyksta veiklos aptarimas: ar dabar personažus suprantate geriau? ar suprantate, kodėl jie elgėsi taip ir ką jie padarė? ar jiems simpatizuojate? kas privertė apsigalvoti ir priimti kitokį požiūrį ?

2 metodas Mokykla / šalis Pavadinimas / veiklos pavadinimas Vertybės (temos) Tikslas / įgūdžiai, kuriuos norima tobulinti

Activity plan Italija, Istituto d’Istruzione Superiore ,,Ovidio” Sulmona ,,Tinklalaidė“.

Užuojauta, empatija, kitų supratimas, dėkingumas, pagarba įvairovei, pagarba skirtingoms kultūroms, etninėms grupėms, tolerancija, kitų žmonių priėmimas. Veiklos tikslas – skaitmeninių įgūdžių ugdymas ir žinių, sąmoningumo įgijimas apie Europos „gimimą“ kaip skirtingų šalių sąjungą, taip pat atsižvelgimas į bendras vertybes, kurios yra pačios sąjungos pagrindas. Veiklos pabaigoje mokinių yra prašoma sukurti pokalbį kitais žodžiais, kitu požiūriu ir užregistruoti interviu apie Europos Sąjungos gimimo procesą tarsi jie būtų tikrosios radijo programos dalyviai. Įgyti žinių ir supratimo apie Europos „gimimą“ kaip įvairių šalių sąjungą, atsižvelgus į bendrąsias vertybes, kurios yra pačios sąjungos pagrindas. Moksleiviams nuo 14 iki 16 metų. 240 minučių (keturios pamokos). Vadovėliai, užrašų knygelės, kompiuteriai, interaktyvi lenta, išmanieji telefonai, diktofonas. Veiklos organizavimas 1 veiksmas. Mokytoja pateikia keletą dokumentų apie Europos Sąjungos steigėjus, pavyzdžiui, apie Alcide De Gasperi. Tai gali būti vaizdo įrašai, tekstai ir pan. 2 veiksmas. Pasidalinę į grupes, mokiniai ieško daugiau informacijos apie veikėją ir jo indėlį į Europos Sąjungos kūrimą, domimasi tais dokumentais, kurie nustatė ES gimimą ir vertybes, kuriomis ši sąjunga grindžiama. 3 veiksmas. Padedant mokytojui, moksleiviai surenka dar papildomos informacijos, analizuoja rastą medžiagą, išsirenka pačius reikšmingiausius aspektus ir įtraukia juos į galutinį tinklalaidės kūrimo variantą. 4 veiksmas. Grupėse mokiniai organizuoja pokalbį, jo metu nusprendžiama, kokius klausimus reikia užduoti, o kita grupė yra atsakinga už atsakymų formulavimą. 5 veiksmas. Trys mokiniai yra atrenkami iš klasės, kad galėtų organizuoti tinklalaidės interviu su įsivaizduojamu ES kūrėju; vienas iš jų įkūnys kalbėtoją, kitas bus atsakingas už interviu, o trečiasis atsakys į klausimus, tiesiog sekdamas De Gasperi idėjomis. Su skaitmeniniais įrankiais ir programomis mokiniai galės įrašyti tinklalaidės programą. 6 veiksmas. Įsivertinimas. Paskutinė veiklos dalis skirta paskutiniam bandymui. Naudojant klausimynus ir testus, tikrus / klaidingus pratimus ir daugkartinio pasirinkimo tekstus, mokytojas galės įvertinti įgytas žinias per pateiktus rezultatus. 51

Kuriant galutinį produktą, mokytojas taip pat skatins skaitmeninių įgūdžių gerinimą. Galutinis klausimynas bus teikiamas kaip įsivertinimo priemonė.

Veiklos apibūdinimas 1.Kaip manote, ar ši veikla naudinga? 2. Ar manote, kad ši veikla yra maloni? 3. Ar dirbote aktyviai? 4. Ar atlikdami veiklas organizavote darbų paskirstymą, ar dirbote be užduočių pasidalijimo? 5. Ar manote, kad ši veikla padės suprasti vertybių svarbą?

3 metodas Mokykla / šalis Pavadinimas / veiklos pavadinimas

Activity plan Italija, Istituto d’Istruzione Superiore ,,Ovidio” Sulmona ,,Debatai“ (vertybių aptarimas).

Vertybės (temos)

Bendradarbiavimas, tolerancija, kitų žmonių nuomonės priėmimas.

Tikslas / įgūdžiai, kuriuos norima tobulinti

Veiklos tikslai: pateikti mokiniams metodiką ir strategijas diskusijoms valdyti; ugdyti gebėjimą kalbėti viešai; ugdyti gebėjimą ginti savo nuomonę; ugdyti gebėjimą reaguoti į pašnekovą; ugdyti gebėjimą konspektuoti mintis, suteikiant pirmenybę grupiniam darbui, kritinio mąstymo ugdymui, efektyviam bendravimui, bendradarbiavimui, argumentavimui; ugdyti gebėjimą gerbti kitų žmonių idėjas. 15-17 metų mokiniai.

Tikslinė auditorija (mokinių amžius) Laikas (veiklai ir, jei reikia, kiekvienam etapui) Ištekliai / medžiagos

Atlikimo metodika (aprašykite, kaip parengti veiklą ir visas mokytojų bei mokinių veiklos rūšis)

1 valanda ( 20 minučių pasiruošimas ir 40 minučių debatai). Klasės kambarys (kambarys turėtų būti įrengtas taip, kad jame galėtų dirbti 3 mažos grupės); stalų išdėstymas; interaktyvi lenta; interneto ryšys; planšetiniai kompiuteriai (be interneto ryšio); skelbimų lenta; darbalapiai mokiniams; mokiniams turi būti pateikta medžiaga diskusijos organizavimui. Mokiniams pateikiama medžiaga aptariama tema (tema yra susijusi su tolerancijos svarba). Mokiniai suskirstomi į tris grupes: viena grupė kalbės apie tolerancijos privalumus, antra – apie trukūmus , trečia – vertinimo komisija. Grupės ruošia diskusiją ir tada pradeda veiklą. Pasibaigus diskusijai, vertinimo komisija paskelbs nugalėtoją pagal pateiktą vertinimo šabloną. Atlikus užduotį, mokytojas gali surengti apklausą ir sužinoti mokinių nuomonę ir įžvalgas apie atliktas veiklas. Visų pirma, jie turėtų apmąstyti temą ir jos eigą, klausimus, kuriuos jie aptarė, taip pat turi paaiškinti, kaip jie pakeitė savo požiūrį į nagrinėjamą temą. 56

Refleksija (Apklausa yra labai svarbus bet kurios vertybės mokymosi veiklos etapas. Tai skatina mokinius galvoti apie savo (ir kitų) veiksmus, dalintis savo mintimis ir jausmais bei leidžia mokytojams išsiaiškinti mokinių vertybines nuostatas) Pastabos (Priklausomai nuo siūlomos veiklos ar strategijos rūšies, jos gali visiškai neatitikti šios formos ir gali prireikti paaiškinti tam tikras pastabas)

Vyksta apklausa: apibūdinkite, kaip jūs gaunate informaciją apie įgytas žinias ir įgūdžius (kolegos arba mokytojo įvertinimas). Mokytojas gali veiklos metu atkreipti dėmesį į mokinių įsitraukimą į veiklos procesą ir įvertinti mokinių pastangas.

Veiklos pasiruošimui reikalingas laikas. Tai nauja metodika, kuri yra pristatoma mokyklose, bet ji turi būti gerai žinoma ir mokiniams, ir mokytojams. Mokiniams taip pat reikia laiko informacijos paieškai ir pasiruošimui diskusijai, nes diskusijų pasiruošimas reikalauja tam tikrų taisyklių laikymosi.

Mokyklos debatai 10 taisyklių, kaip tapti puikiu kalbėtoju! Ar kada nors teko stebėti debatus per televizorių? Ar politinius debatus? Debatai yra gera proga lavinti loginį mąstymą bei išreikšti savo nuomonę tam tikra tema. Turite galimybę suteikti vertę savo idėjoms bei sužinoti patarimų, kaip įtikinti žmones, jog esate teisūs! Šauniai skamba ar ne? Pradėdami temą susiskirstykite į nedideles komandas, palaikančias privalumus arba trūkumus, ir turėsite galimybę išreikšti savo mintis bei įrodyti jas nuomonėmis, dokumentais, tikrais duomenimis. Argumento paieška yra kalbėtojo darbo dalis. Pradėkime! 1. Pagrindinės taisyklės Debatų procesas pradedamas nuo to, kad mokytojai formuoja komandas po tris mokinius. 2. Mandagumo taisyklės Debatų metu mokiniai privalo laikytis mandagumo taisyklių. Debatų dalyviai privalo pasisveikinti su teisėju, oponentais bei žiūrovų auditorija. Jie gali pertraukti kalbantįjį ir užduoti klausimų. Kalbantysis gali pasirinkti, ar reaguoti į dalyvių pastabas, ar ne, bet tai padaryti privalo mandagiai! 57

3. Temos taisyklės Mokytojas užrašo temą lentoje, kad visi matytų. Nuo šio momento prasideda debatai! 4. Argumentavimo ir įrodymo taisyklės Mokiniai privalo turėti įrodymus ir jais naudotis debatų metu. Debatų dalyviai savo įrodymus užrašo iš patikimų šaltinių abėcėlės tvarka. 5. Argumentų sekimas Vyresnėse klasėse mokiniai turi naudotis schema. Dalyviai debate metu užsirašo kitų kalbėtojų idėjas, kad nepamirštų pateiktų argumentų. 6. Taisyklės pirmajam teigiančiajam kalbėtojui Pranešimų pristatymo tvarkos taisyklė yra ta, kad teigiantysis kalbėtojas kalba pirmas (8 minutes). Jis pristato parengtą kalbą, kurioje nurodoma, kad esama padėtis neleidžia pasiekti norimo rezultato ir kad yra akivaizdi pokyčių būtinybė. Tuomet neigiantysis turi 3 minutes, kad užduotų klausimų. 7. Taisyklės pirmajam neigiančiajam kalbėtojui Pirmasis neigiantysis kalbėtojas kalba 8 minutes ir bando parodyti, kad priešingai nei teigė teigiantysis kalbėtojas, būtinybės pokyčiams nėra ir kad jo pasiūlytas sprendimas nebūtų veiksmingas. Pirmasis teigiantysis turi 3 minutes ir užduoda klausimų kalbėtojui. 8. Taisyklės likusiems kalbėtojams Antrasis teigiantysis kalbėtojas kalba 8 minutes. Pirmasis neigiantysis kalbėtojas per 3 minutes užduoda kalbėtojui klausimų. Tada suteikiama galimybė kiekvienam kalbėtojui paneigti argumentus. 9. Laiko taisyklės Mokinys iš žiūrovų auditorijos nustato laiką kalbėtojams. Taisyklių, nurodytų kalbų trukmei bei klausinėjimui, turi būti griežtai laikomasi. 10. Taisyklės teisėjui Teisėjas stebi ir konspektuoja kiekvieno kalbėtojo pranešimą ir, atsižvelgdamas į pateiktų argumentų svarumą, paskiria taškus. Teisėjas skelbia laimėjusią komandą.

4 metodas Mokykla / šalis Pavadinimas / veiklos pavadinimas Vertybės (temos) Tikslas / įgūdžiai, kuriuos norima tobulinti

Refleksija (Apklausa yra labai svarbus bet kurios vertybės mokymosi veiklos etapas. Tai skatina mokinius galvoti apie savo (ir kitų) veiksmus, dalintis

Activity plan Italija, Istituto d’Istruzione Superiore ,,Ovidio” Sulmona ,,Kryžiažodžiai“.

Užuojauta, empatija, supratingumas, gailestingumas, pagarba įvairovei, pagarba skirtingoms kultūroms ir etninėms sritims, tolerancija, kitų žmonių priėmimas. Šią veiklą įgyvendino „Istituto d’Istruzione Superiore ,,Ovidio” 1L klasės mokiniai. Tai gera strategija mokant pagarbos įvairovei bei skirtingoms kultūroms ar etninėms grupėms, taip pat ir tolerancijos, kitų žmonių priėmimo mokymui. Dirbdami grupėse mokiniai kurs kryžiažodžius, kurie bus pateikti kitiems klasės grupių mokiniams. Kiekvienas kryžiažodis bus susijęs su Europos vertybėmis. Dirbdami su žodžių apibrėžimais, mokiniai išmoks vertybių reikšmes. 14-15 metų mokiniai. 120 minučių (2-3 pamokos). Popieriaus lapai , rašikliai, kompiuteriai, spausdintuvas, žodynai. Veiklos etapai: 1 žingsnis: klasė susiskirsto į grupes po 3 ar 4 mokinius. 2 žingsnis: mokytojas dalina informaciją apie vertybes (apie 2-3 minutes). Kiekviena grupė turės apie 8-10 vertybių, kad galėtų dirbti (nesvarbu, ar skirtingos grupės dirba su panašiomis vertybėmis). 3 žingsnis: žodyne ar internete radę vertybių apibrėžimus, apibūdina pasirinktas vertybes. 4 žingsnis: grupės pradeda braižyti kryžiažodį (apie 20 minučių). 5 žingsnis: skirtingos grupės keičiasi kryžiažodžiais ir bando juos išspręsti (apie 30 minučių). 6 žingsnis: vyksta diskusija apie jų jausmus atliekant šią veiklą (apie 10 minučių). 7 žingsnis: įsivertinimas atsakant į pateiktus klausimus (apie 10 minučių). KLAUSIMAI 1. Ar tau ši veikla tau buvo naudinga? 2. Ar ši veikla tau buvo maloni? 3. Ar tu aktyviai dirbai? 4. Ar dirbote visi kartu, ar darbus pasidalijote? 5. Kaip manai, ar ši veikla pradėjo tau suprasti vertybių svarbą?

savo mintimis ir jausmais bei leidžia mokytojams išsiaiškinti mokinių vertybines nuostatas)

Lietuva Erasmus+ project ,,European Rainbow: a guide to teach and learn European Citizenship”

1 metodas Mokykla / šalis Pavadinimas/ veiklos pavadinimas Vertybės (temos)

Activity plan Visagino ,, Žiburio” pagrindinė mokykla ,,Skulptūros“. Bendradarbiavimas, savigarba, gebėjimas reikšti ir atpažinti jausmus.

Tikslai/ tikslai, kuriuos norima tobulinti

Ugdyti savigarbą ir pasitikėjimą savimi; mokytis bendradarbiauti komandoje; mokytis reikšti ir atpažinti jausmus. Organzuoti diskusiją ir paaiškinti žodžių prasmę (Europos vertybės).

Tikslinė auditorija (mokinių amžus) Laikas(veiklai ir, jei reikia, kiekvienam etapui) Resursai / medžiagos

Išbandyti su bet kurio amžiaus mokinių grupėmis. 5-10 minutės. Klasės tipas: patalpa turėtų būti įrengta taip, kad grupė galėtų laisvai vaikščioti po klasę.

1. Paprašyti visų mokinių vaikščioti po klasę atsipalaidavus ir jaustis laisviems (daryti rankų judesius, judinti galvą ar pečius). 2. Garsiai pasakyti žodį (vieną iš Europos vertybių) ir paprašyti, kad grupė padarytų gyvą skulptūrą, kuri prasme būtų panaši į šį žodį. Jie negali kalbėtis tarpusavyje, tiesiog turi padaryti skulptūrą. 3. Pakartoti 2-3 kartus vis su kitais žodžiais (skirtingomis vertybių sąvokomis). Refleksija Labai svarbu suteikti mokiniams šiek tiek laiko užduoties pabaigoje. Jie (Apklausa turi sugebėti vertinti vykusią veiklą. Paklauskite mokinių, ar jie gali yra labai svarbus bet paaiškinti skulptūroje pavaizduoto žodžio reikšmę; kurios vertybės Klauskite: mokymosi veiklos kaip jautėtės veiklos metu? etapas. Tai skatina kokia yra pagrindinė žaidimo idėja? mokinius galvoti apie kodėl šis žaidimas yra naudingas? savo (ir kitų) veiksmus, dalintis savo mintimis ir jausmais bei leidžia mokytojams Atlikimo metodika (aprašykite, kaip parengti veiklą ir visas mokytojų bei mokinių veiklos rūšis)

išsiaiškinti mokinių vertybines nuostatas)

Atsiliepimai

Mokytojas gali fiksuoti grupės atmosferą pradžioje ir pabaigoje, taip pat veiklą ir mokinių reakcijas veiklos metu.

Pastabos Galima paprašyti mokinių sudaryti atskiras grupes pagal amžių, ūgį, (Priklausomai nuo mėgstamiausią spalvą ar veiklą. siūlomos veiklos ar strategijos rūšies, jos gali visiškai neatitikti šios formos ir gali prireikti paaiškinti arba pridėti tam tikras pastabas) Autorius

Zita Miškinytė- Mazūrienė

2 metodas

Mokykla / šalis Pavadinimas /veiklos pavadinimas Vertybės (temos) Tikslas/ įgūdžiai, kuriuos norima tobulinti Tikslinė auditorija (mokinių amžius) Laikas (veiklai ir, jei reikia, kiekvienam etapui) Ištekliai / mežiagos

Atlikimo metodika (aprašykite, kaip parengti veiklą ir visas mokytojų bei mokinių veiklos rūšis)

Activity plan Visagino ,, Žiburio” pagrindinė mokykla ,,Stereotipai“. Empatija, bendradarbiavimas, savigarba. Skatinti savigarbą ir pasitikėjimą savimi; gerinti komandinio darbo įgūdžius; ištirti sąsają tarp visuomenės nomomis paremto ir realaus elgesio; organizuoti diskusiją ir paaiškinti, kaip stereotipai paveikia mūsų bendravimą; suprasti, kaip mūsų elgesys daro įtaką kitiems. Bandyti su bet kurio amžiaus mokinių grupėmis. 30-45 minutės. Patalpa turėtų būti įrengta taip, kad grupė galėtų susėsti ratu. Taip pat turėtų būti parengta: mokinių darbo lapai; kitos specifinės medžiagos (lipni juosta arba popieriaus lapelis (po vieną), žirklės, rašymo įrankiai (rašikliai ar pieštukai); „Minčių lietui “ – lenta, kreida arba didelis popieriaus lapas ir žymekliai. 1. Kiekvienam grupės nariui ant kaktos užklijuojama lipnaus popieriaus juostelė (apie 5 cm ilgio ir 2 cm pločio), su užrašytu charakterio bruožu arba arba tam tikros socialinės grupės apibūdinimu, pavyzdžiui, tinginys, romas, neįgalusis, protingas, narkomanas ir taip toliau (reikėtų sugalvoti kiekvienam skirtingą vaidmenį). Įspėti, kad niekas negali pasakyti, kas yra užrašyta draugui ant kaktos, taip pat negalima atsilipinti juostelės ir pasižiūrėti, kas ant jos parašyta. 2. Pateikiame užduotį kiekvienai grupei. Pavyzdžiui, sukurti grupės logotipą, nutarti, kokią grupę pakviesti koncertuoti į miesto šventę, parengti mėgiamos roko grupės sutikimą, suplanuoti išvyką, parašyti laišką Kalėdų Seneliui laišką ar kita. 3. Paaiškinti užduotį grupei. Nurodykite, kad, atlikdami užduotį, jie turi elgtis vienas su kitu taip, kaip parašyta ant kaktoje priklijuotos juostelės. Pavyzdžiui, jei nurodyta „tinginys“, tai kiekvienas ir turi elgtis su juo kaip su tinginiu, bet negali naudoti ar sakyti žodžių, parašytų ant juostelių. Svarbiausia yra tai, kad atliekant užduotį ir bendradarbiaujant niekada neištarti draugui to, kas yra parašyta ant jo kaktos. 4. Dalyviai turi pabandyti atlikti užduotį ir elgtis vienas su kitu pagal minėtus stereotipus (parašytus ant popieriaus juostelių). 8. Žaidimo pabaigoje kiekvienas dalyvis turi atspėti, kas buvo parašyta ant popieriaus, bet tai nėra pagrindinis užduoties tikslas. 71

Labai svarbu suteikti mokiniams šiek tiek laiko užduoties pabaigoje. Jie turi sugebėti apibūdinti savo jausmus ir pabandyti įsivardinti suteiktą vaidmenį. Paklauskite mokinių, ar jiems pavyko atspėti, kas buvo parašyta ant lapelių. Klauskite: kaip jautėtės veiklos metu? kokios buvo paprastos ir sudėtingos šios veiklos dalys? Kodėl? kaip jautėtės, kai kiti iš jūsų tikėjosi kitokio elgesio nei esate įpratęs? kaip jautėtės, kai su jumis elgėsi nepagrįstai? Paprašykite mokinių paaiškinti žodžių, parašytų ant lapelių, reikšmę. Paprašykite mokinių atlikti žaidimo įvertinimą. Mokytojas gali fiksuoti, kaip grupė jaučiasi darbo pradžioje ir pabaigoje, taip pat gali fiksuoti mokinių reakcijas veiklos metu. Mokytojas gali paprašyti mokinių atsakyti į paskutinius (vertinimo) klausimus (,,Minčių lietus“): kaip jautėtės veiklos pradžioje ir dabar, pabaigoje? ką manote apie šią veiklą? ar ši veikla buvo naudinga? kuo naudinga?

Pastabos Prieš žaidimą turite priminti mokiniams, kad jie negali pažvelgti į ant kaktos (Priklausomai nuo siūlomos prilipintus lapelius. veiklos ar strategijos rūšies, jos gali visiškai neatitikti šios formos ir gali prireikti paaiškinti tam tikras pastabas) Autorius Zita Miškinytė- Mazūrienė

3 metodas Mokykla / šalis Pavadinimas / veiklos pavadinimas Vertybės (temos)

Tikslas / įgūdžiai, kuriuos norima tobulinti Tikslinė auditorija (mokinių amžius) Laikas (veiklai ir, jei reikia, kiekvienam etapui) Ištekliai / mežiagos

Atlikimo metodika (aprašykite, kaip parengti veiklą ir visas mokytojų bei mokinių veiklos rūšis)

Activity plan Visagino ,,Žiburio” pagrindinė mokykla ,,Mano vertybių sistema“. Empatija, bendradarbiavimas, savigarba, savęs pažinimas, gebėjimas spręsti problemas, sprendimų priėmimas, komunikacijos įgūdžių tobulinimas, vertybės (meilė, tolerancija, pagarba, sąžiningumas, dėkingumas), visuomenės normos. Padėti mokiniaims formuotis savęs pažinimo įgūdžius, ugdyti asmenines ir socialines vertybes. Vertybės yra pagrindiniai žmogaus ir visuomenės elgesio modeliai, kurie nustato bendravimo normas ir elementus, pakeičia žmogaus elgesį ir formuoja asmenybę pagal socialines normas. 10-15 metų mokiniai. 30 minučių. Klasės tipas: patalpa turėtų būti įrengta taip, kad grupė galėtų susėsti ratu. Taip pat turėtų būti parengta: stalų išdėstymas; klasės lenta; mokinių darbo lapai; kitos specifinės medžiagos: lipni juosta arba popieriaus lapelis (po vieną) žirklės, lipni juosta, rašymo įrankiai (rašikliai ar pieštukai); „Minčių lietui “ – lenta, kreida arba didelis popieriaus lapas ir žymekliai. 1. Kiekvienam grupės nariui duoti lipnaus popieriaus juostelę (apie 5 cm ilgio ir 2 cm pločio). Taip pat galima naudoti lipnią juostą ir popierių. 2. ,,Minčių lietaus“ metodu mokiniai rašo vertybes. Jas klijuoja ant didelio popieriaus lapo arba lentoje. Nė vienas mokinys negali būti ignorojimas.Visi mokiniai turi teisę užrašyti savo mintis. Komandos kapitonas nekomentuoja vertybių pasirininkimo. 3. Komandos kapitonas arba mokytojas kalba apie vertybes ir paaiškina, kokios vertybių grupės yra. Vertybės yra dalinamos į socialines ir asmenines. Asmeninės vertybės, tokios kaip pagarba, atsakingumas, sąžiningumas, žmogiškumas padeda žmogui tobulėti, subręsti ir išgyventi žmonių pasaulyje. Socialinės vertybės padeda žmogui pagerinti socialinio bendravimo įgūdžius, suprasti socialinę aplinką ir didina psichologinę kompetenciją. 75

4. Komandos kapitonas arba mokytojas prašo komandos narių sukurti savo asmeninių ir socialinių vertybių vėrinius. Reikia nupiešti karoliukus ir užrašyti mokiniui svarbiausias vertybes. 5. Žaidimo pabaigoje kiekvienas dalyvis turi pristatyti savo darbą.

Mokytojas gali paprašyti mokinių atsakyti į paskutinius (vertinimo) klausimus: ką manote apie jausmą, kurį pajutote veiklos pradžioje ir pabaigoje? ar ši veikla buvo naudinga? kuo naudinga?

Žana Latyšovič

4 metodas Mokykla / šalis Pavadinimas / veiklos pavadinimas Vertybės (temos)

Activity plan Visagino ,, Žiburio” pagrindinė mokykla ,,Aktyviosios vertybės“. Empatija, bendradarbiavimas, savigarba, savęs pažinimas, problemų sprendimas, sprendimų priėmimas, komunikacijos įgūdžiai, vertybės (meilė, tolerancija, pagarba, sąžiningumas, dėkingumas), visuomenės normos. Idealus žaidimas ruošiant mokinius diskusijai bei siekiant išnagrinėti vertybių reikšmes.

Tikslas / įgūdžiai, kuriuos norima tobulinti Tikslinė auditorija 10-15 metų mokiniai. (mokinių amžius) Laikas (veiklai ir, 30 minučių. jei reikia, kiekvienam etapui) Ištekliai / mežiagos Klasės tipas: patalpa turėtų būti įrengta taip, kad grupė galėtų susėsti ratu. Taip pat turėtų būti parengta: stalų išdėstymas; mokinių darbo lapai; iš anksto paruoštos kortelės su vertybėmis; rašymo įrankiai (rašikliai ar pieštukai); „Minčių lietui “ – lenta, kreida arba didelis popieriaus lapas ir žymekliai. Atlikimo metodika (aprašykite, kaip parengti veiklą ir visas mokytojų bei mokinių veiklos rūšis)

1. Veiklos pradžioje paduoti kiekvienam mokiniui voką, kurio viduje yra 40 kortelių su išvardintomis vertybėmis (4 kortelės paliekamos tuščios, tai vadinamosios ,,lemiamos kortelės“, į jas mokiniai gali įrašyti žodį ar vertybę, kurią mokiniai nori paminėti ir tai yra jiems svarbu, bet galbūt to nėra tarp kitų 36 vertybių. Mokiniai turi išdėstyti korteles ant stalo priešais save, tokiu būdu jie gali susipažinti su kiekviena vertybe. 2. Paprašykite mokinių kelias minutes panagrinėti korteles ir pabandyti suprasti vertybių reikšmes. Jei jūs naudojate kortelių komplektą, kurios turi apibrėžimus, tuomet reikia priminti mokiniams, kad apibrėžimai yra subjektyvūs ir mokiniai, bandydami išsiaiškinti vertybės reikšmę, neprivalo jomis naudotis. Apibrėžimai yra pateikti tiesiog, kad būtų aiškus šių žodžių kontekstas. 3. Kai visų vertybių reikšmės apmąstytos, meskite mokiniams iššūkį ir paprašykite identifikuoti 5 vertybes, kurios geriausiai atskleidžia jų asmenybę. Mokiniai turi išrinkti 5 vertybes ir padėti jas ant stalo priešais save. Tai užima nemažai laiko. Būkite kantrūs ir leiskite kiekvienam išsirinkti 80

Refleksija

Autorius

,,penketuką”. Atidžiai stebėkite procesą, kadangi mokiniams gali iškilti sunkumų bandant atsirinkti 5 svarbiausias vertybes. 4. Kai kiekvienas išsirenka po 5 vertybes ant stalo, paklauskite, ar visi mato, ką pasirinko kaimynai. Leiskite mokiniams pavaikščioti po klasę ir pažiūrėti, ką pasirinko kiti mokiniai. Vėliau grupėse mokiniai turi aptarti, kodėl jie galbūt pasirinko tam tikrą vertybę. 5.Kai aptarimas baigiasi, paprašykite, kad kiekvienas sugrįžtų į savo vietą ir paprašykite mokinių padalinti jų išsirinktas 5 vertybes į tas, kurias laikytų etiškomis vertybėmis ir tas, kurio tokios nėra. Jas turi sudėlioti į skirtingas puses (kairę ir dešinę). Jūs turite paaiškinti, kas yra priskiriama prie etiškų vertybių. Pavyzdžiui, turto ar sveikatos troškimas tai nėra etiška vertybė, o sąžiningumas yra etiška vertybė. Dažniausiai mokinių vertybės pasiskirsto beveik apylygiai. 6. Paskui paprašykite, kad mokiniai išrinktų vertybę, dėl kurios jie pasiryžę daug dirbti, kad ji būtų sustiprinta. Paprašykite, kad jie apie tai papasakotų draugui, sėdinčiam dešinėje, ir paaiškintų, kodėl jaučia, kad tai silpniausia jų vertybė. Kai tik ta diskusija yra baigta, paprašykite, kad jie išrinktų kortelę, kuri atskleidžia stipriausią jų vertybę. Paprašykite, kad paaiškintų apie tai kaimynui, sėdinčiam kairėje, ir argumentuotų, kodėl. 7. Paskutinis žingsnis – paprašykite mokinių išrinkti tik vieną kortelę, kuri būtų jų pagrindinė vertybė. Skirkite pakankamai laiko. Paprašykite kiekvieną mokinį pakelti kortelę su vertybe ir paaiškinti savo pasirinkimą. Žaidimo pabaigoje paprašykite mokinių atsakyti į klausimą, ar gali tą pačią pasirinktą vertybę vienodai apibūdinti 5 žmonės. Paprašykite pateikti savo išsirinktos vertybės taikymo realiame gyvenime pavyzdžių.

Žana Latyšovič

Lenkija Erasmus+ project ,,European Rainbow: a guide to teach and learn European Citizenship”

1 metodas Mokykla / šalis Veiklos /metodo pavadinimas Aprašymas Vertybės Tikslai / įgūdžiai, kuriuos norima tobulinti Tikslinė auditorija (mokiniai, amžius) Laikas / trukmė Šaltiniai / medžiagos Veiklos eiga / planas

Apibendrinimas / refleksija

VEIKLOS PLANAS Pagrindinė mokykla Nr.58, Lenkija ,,Parodyk ir atspėk“. Dalyvaudami veikloje, mokiniai gauna informacijos apie skirtingas vertybes. Žaidimas koncentruojamas į vertybių apibūdinimą. Bendradarbiavimas, nacionalinė kultūra, komunikabilumas, drąsa, motyvacija, įkvėpimas, kūrybingumas, tyrinėjimas. Organizuoti savęs pažinimo veiklas, ugdyti gebėjimą apibūdinti ir inscenizuoti vertybes. 10-14 metų mokiniai. 1,5 val. Vertybių sąrašas – parengtas iš anksto. Popierius, rašiklis. Padalinkite mokinius į 6 grupes po keturis. Kiekviena grupė gauna popierių, rašiklį ir ištraukia vieną vertybę, užrašytą ant lapelio. Iš pradžių kiekviena grupė turi per 10 minučių užrašyti visus žodžius ir jausmus arba situacijas, susijusias su šia vertybe. Kas 10 min. grupės keičiasi lapais ir prideda savo žodžių, minčių. Kai laikas baigiasi, mokytojas surenka visus lapus (yra 6 lapai). Mokytojas sulenkia lapus, kad mokiniai nematytų, kas parašyta ant jų. Tada kiekvienos grupės lyderis pasirenka vieną sulenktą lapą. Kiekviena grupė, gavusi vertybę, per 15min. turi parengti inscenizaciją ir pristatyti vertybę. Kiekviena grupė pristatinėja, o kitos grupės turi atspėti pristatomas vertybes. Kol vieni mokinai pristatinėja vertybę, kiti turi atspėti. Jie naudos žodžius, susijusius su daugybe vertybių. Tai atskleidžia, jog vertybės yra susijusios, ir parodo, kad mes taikome jas gyvendami pasaulyje.

Pastabos 2 metodas 85

2 metodas Mokykla / šalis Veiklos / metodo pavadinimas Aprašymas

Vertybės Tikslai / įgūdžiai, kuriuos norima tobulinti Tikslinė auditorija (mokiniai, amžius) Laikas / trukmė Šaltiniai / medžiagos Veiklos eiga / planas

Apibendrinimas / refleksija Pastabos

VEIKLOS PLANAS Pagrindinė mokykla Nr.58, Lenkija ,,Kelionė į Mėnulį“. Mokytojas imituoja situaciją, kurios metu mokiniai ruošiasi įsikurti Mėnulyje. Kiekviena grupė turi bagažą, kuris paimamas į kelionę, ir krepšį, kuris paliekamas namuose. Mokiniai, suskirstyti į grupes, turi rinktis tik 4 vertybes, kurias jie gali pasiimti ir paslėpti jas bagaže. Vertybes, apie kurias jie diskutuoja, bet nusprendžia jų neimti, perkelia į krepšį, kuris liks namuose. Jie turi pasirinkti vertybes, kurios yra labai svarbios kuriant naują visuomenę. Veikla orientuota į paiešką naudingiausių vertybių, reikalingų naujam pasauliui sukurti. Platus vertybių spektras: bendradarbiavimas, nacionalinė kultūra, bendravimas, drąsa, motyvacija, įkvėpimas, kūrybiškumas, tyrinėjimas. Apibūdinti vertybes, surenkant jas į ‚,bagažą‘‘, kurį vaikai nori pasiimti keliaudami į Mėnulį ir ,,krepšį‘‘, kur yra paslėptos ne tokios svarbios vertybės. 10-14 metų mokiniai. 1 val. Lapas, rašikliai. 1. Suskirstykite mokinius į 6 grupes (po 4 kiekvienoje grupėje). 2. Kiekviena grupė gauna popierių, rašiklį. 3. Mokiniai piešia bagažą ir krepšelį. 4. Jie klausosi mokytojo pristatomos istorijos. 5. Jie išsklaido vertybes ir įdeda jas į ,,bagažą“ arba ,,krepšį“. 6. Kai jie yra pasirengę, dvi grupės yra sujungiamos. Jie vėl piešia bagažą ir vėl iš bagažo pasirenka 4 vertybes. 7. Baigiamasis darbas iš sujungtų grupių pristatomas visiems dalyviams (gaunami 3 baigiamieji darbai). Pristatydami darbus, mokiniai paaiškina ir argumentuoja, kaip pasirinktos vertybės gali pagerinti mūsų pasaulį.

3 metodas Mokykla / šalis Veiklos / metodo pavadinimas Aprašymas Vertybės Tikslai / įgūdžiai, kuriuos norima tobulinti

Tikslinė auditorija (mokiniai, amžius) Laikas / trukmė Šaltiniai / medžiagos Veiklos eiga / planas

VEIKLOS PLANAS Pagrindinė mokykla Nr.58, Lenkija ,,Kodėl?“ Mokytojas imituoja situaciją padėdamas mokiniams suprasti, kaip žmonės jaučiasi skirtingose situacijose. Platus vertybių spektras: bendradarbiavimas, nacionalinė kultūra, bendravimas, drąsa, motyvacija, įkvėpimas, kūrybiškumas, tyrinėjimas, empatija. SVARBIAUSI TIKSLAI: gebėjimas suvokti kitų žmonių poreikius, gebėjimas interpretuoti gyvenimo situacijas iš skirtingų požiūrio taškų, gebėjimas atpažinti kitų žmonių emocijas, empatijos ugdymas. 10-16 metų mokiniai. 1 val. Lapas, rašikliai ir kortelės su situacijų aprašymu. 1. ĮŽANGA – įvardinti temą ir paaiškinti pamokos tikslus; žodžio EMPATIJA paaiškinimas; galima padėti lapelį su apibrėžimu matomoje vietoje. Kaip aiškina psichologijos žodynas, EMPATIJA yra kitų žmonių emocinė būklė ir visų proceso dalyvių emocinės būklės derinimas. Mokiniai padalinami į 6 grupes. 2. Užduotis – ,,Kaip galima tai paaiškinti?” Kiekviena grupė gauna parkerį, popieriaus lapą ir kortelę su situacijos apibūdinimu: 1 grupė – vyras įšėjo iš parduotuvės nesumokęs už prekes; 2 grupė – apsiašarojęs paauglys sėdi ant suoliuko parke; 3 grupė – berniukas užmigo pamokos metu; 4 grupė – bendraklasis gauna vis blogesnius įvertinimus; 5 grupė – jaunuolis nesuteikė galimybės vyresnei moteriai atsisėsti; 6 grupė – mokinys drabužinėje suplėšė bendraklasio(-ės) švarką. Komandų užduotis – surasti ir užrašyti kiek įmanoma daugiau pavaizduotų situacijų priežasčių.Vėliau komandų lyderiai pritvirtina savo plakatus prie sienos ir pristato komandos darbą. Užduoties grįžtamasis ryšys – mokiniai užduoda vieni kitiems klausimus:  ar jus nustebino pavaizduotų situacijų galimų priežasčių gausa? 91



Apibendrinimas / refleksija

kodėl gyvenime mes turime apsvarstyti tokio elgesio priežastis?  jeigu tokioje situacijoje bus reikalingą pagalba, ar mes gebėsime ją suteikti? 3 užduotis – ,,Kaip jie jaučiasi? Kodėl jie taip elgiasi?” Gavę mažas korteles su atvejais ir charakterio apibūdinimais bei dirbdami savo komandose, mokiniai turi išanalizuoti šias situacijas: 1 grupė – neįgaliojo vežimėliu besinaudojančio žmogaus mintys ir jausmai, kai jis prašo kitų keleivių pagalbos norėdamas įlipti į autobusą; 2 grupė – jaunų žmonių mintys ir jausmai matant neįgaliojo vežimėliu besinaudojantį žmogų, kuris prašo kitų keleivių pagalbos norėdamas įlipti į autobusą; 3 grupė – mintys ir jausmai moters, kuri gatvėje iš praeivių prašo išmaldos; 4 grupė – mintys ir jausmai praeivių, pamačiusių išmaldos prašančią moterį; 5 grupė – jausmai ir mintys silpnai besimokančio mokinio, kuris prašo gerai besimokančio bendraklasio pagalbos; 6 grupė – mintys ir jausmai gerai besimokančio mokinio, kurio pagalbos prašo silpnai besimokantis bendraklasis. Mokytojas pasirenka mokinius, dalyvausiančius situacijos apibūdinime ir vaidinime. Jie suvaidina trumpą situaciją ir dalinasi savo mintimis ir jausmais su visa klase. Užduoties grįžtamasis ryšys – mokinių atsakymai į klausimus:  ar jums buvo lengva įsijausti į duotą vaidmenį?  ar jūs norėtumėte tikrovėje patirti tokias situacijas?  kas yra lengviau: padėti ar prašyti pagalbos? Refleksija: mokiniai išsako argumentuotą nuomonę apie tai, kokiu būdu empatija palengvina palaikyti ryšį su kitais žmonėmis ir kodėl tai turi būti ugdoma. Darbo tikslas yra suvokti šią mintį: ,,Rūpestis kitu žmogumi atskleidžia tavo paties žmogiškumo lygį“.

Pastabos

4 metodas Mokykla / šalis Veiklos / metodo pavadinimas Aprašymas

Vertybės Tikslai / įgūdžiai, kuriuos norima tobulinti

Tikslinė auditorija (mokiniai, amžius) Laikas / trukmė Šaltiniai / medžiagos Veiklos eiga / planas

Apibendrinimas / refleksija Pastabos

VEIKLOS PLANAS Pagrindinė mokykla Nr.58, Lenkija ,,Paminklas“. Pagrindinis veiklos tikslas – parodyti mokiniams, kaip vertybės yra įkūnijamos fizinį pavidalą turinčiuose objektuose – paminkluose. Mokiniai, kiekvieną dieną praeidami pro paminklus, beveik niekada apie tai net negalvoja ir nesupranta tų formų. Norima paaiškinti, kad ta pati vertybė gali būti atskleidžiama naudojant skirtingas formas. Laisvė, lygybė, meilė šaliai, palaikymas, bendradarbiavimas, nacionalinė kultūra, komunikacija, drąsa, motyvacija, įkvėpimas, kūrybiškumas, tyrinėjimas, ištikimybė. SVARBIAUSI TIKSLAI: – pristatytų paminklų idėjų suvokimas; – gebėjimas interpretuoti skirtingus paminklus ir vertybių, užkoduotų juose, paieška; – gebėjimas suvokti kitų žmonių emocijas ir skirtingus jų išraiškos būdus. 10-16 metų mokiniai. Priklauso nuo mokinių ir grupių skaičiaus. Lapas, rašikliai, paminklų paveiksliukai. ĮŽANGA 1. Įvardinti temą ir paaiškinti pamokos tikslus. Skirtingų vertybių, paslėptų populiariuose paminkluose, paieška. 2. Komandos dalijimas į grupes (po penkis mokinius kiekvienoje grupėje). 3. Kiekviena grupė gauna paminklo paveiksliuką, kurį mokiniai turi apibūdinti paprastais žodžiais (didelis, milžiniškas, tamsus, draugystė ir taip toliau). Po to ant lapelio mokiniai turi surašyti visas vertybes, susijusias su paminklu. Mokiniai dalinasi savo rezultatais, kurie gali skirtis nuo menininko idėjos. Labai svarbu mokytojui akcentuoti, kad vertybės gali turėti skirtingas formas. 4. Užduotis – mokytojai pateikia iš anksto paruoštas ir užrašytas ant popieriaus lapų vertybes (vienas lapas vienai grupei). Mokiniai, naudodami tik savo kūnus, turi pastatyti paminklą. Vėliau kiekviena grupė pristato savo darbą ir paaiškina, kokias vertybes atskleidžia jų sukurti paminklai ir kokiais būdais tos vertybės buvo atskleistos. Galima sugalvoti papildomą užduotį. Po to, kai grupės apibūdina paminklus, kiti bando atspėti paminklo pavadinimą. Mokytojas 96

perskaito originalų pavadinimą ir mokiniai bando paaiškinti menininko idėjos koncepciją. Mokiniams galima paruošti skirtingo lygio užduotis. Pavyzdžiui, jie gali pristatyti savo sukurtą paminklą naudodami plastikinius butelius, maišelius, popierių ar kitokias medžiagas.

100

101

Portugalija Erasmus+ project ,,European Rainbow: a guide to teach and learn European Citizenship”

1 metodas Mokykla / šalis Pavadinimas / veiklos pavadinimas

Activity plan Portugalija, Agrupamento de Escolas Morgado de Mateus – Portugal ,,Veidrodi, pakalbėk su manimi“.

Vertybės (temos)

Empatija, bendradarbiavimas.

Tikslas / įgūdžiai, kuriuos norima tobulinti Tikslinė auditorija (mokinių amžius) Laikas (veiklai ir, jei reikia, kiekvienam etapui) Ištekliai / medžiagos

Ugdyti savigarbą, pasitikėjimą savimi, stiprinti komunikacinius bei komandinio darbo gebėjimus. Sustiprinti ryšį tarp komandų narių ir skatinti komandinį darbą.

Veiklos eiga (aprašykite, kaip parengti veiklą ir visas mokytojų bei mokinių veiklos rūšis)

1 Žingsnis – individualus darbas (10 minučių). 1)Visa grupė susėda ratu ir dalyviams išdalinami lapai. Paprašoma dalyvių užrašyti savo vardą ant ,,veidrodžio“ rėmelio. 2) Kiekvienas grupės narys perduoda savo ,,veidrodį“ asmeniui, sėdinčiam dešinėje, ir paima kairės pusės kaimyno ,,veidrodėlį“. 3) Kiekvienas gautame ,,veidrodyje“ rašo vieną ar du teiginius, komentarus apie žmogų, kurio ,,veidrodį“ turi (pavyzdžiui, jo pasiekimai, teigiami darbai ir taip toliau). 4) Dalyviai perduoda ,,veidrodį“, kurį jie ką tik komentavo, dešinėje esančiam asmeniui. 5) Žaidimas tęsiamas tol, kol grupėje bus apsuktas ratas ir kiekvienas dalyvis pakomentuos kiekvieno ,,veidrodį“. 2 Žingsnis – informavimas (10 min). Paprašyti dalyvių sustoti ir atsiimti savo ,,veidrodžius“. Duoti mokiniams pakankamai laiko perskaityti komentarus, tada atlikti trumpą aptarimą.

Eksperimentuoti su mokinių grupėmis (bet kokio amžiaus), kurie jau pažįsta vieni kitus. 20-30 minučių (priklauso nuo dalyvių skaičiaus). Kambarys turi būti paruoštas taip, kad grupė galėtų susėsti ratu. Ištekliai – popieriaus lapai su veidrodžio piešiniu (kiekvienam dalyviui po vieną).

102

Veiklos apibūdinimas:  kaip jautėtės veiklos metu?  kokios buvo lengvos, o kokios sudėtingos šios veiklos dalys? Kodėl?  kaip jautėtės rašydamas ką nors teigiamo apie kitą žmogų?  kaip jautėtės skaitydamas teigiamus dalykus apie save?

Patarimai:  padarykite pakankamai didelį ,,veidrodžio“ piešinį, kad mokiniai galėtų parašyti komentarus.  būkite pasirengę pateikti teigiamų komentarų pavyzdžių.

103

104

105

106

2 metodas Activity plan Mokykla / šalis Pavadinimas / veiklos pavadinimas

Portugalija, Agrupamento de Escolas Morgado de Mateus – Portugal ,,Dauguma / mažuma“.

Vertybės (temos)

Tapatybė, įtraukimas, bendradarbiavimas, įvairovė.

Tikslas / įgūdžiai, kuriuos norima tobulinti

Metodas gali būti taikomas ugdant mokinių požiūrį, įsitikinimus bei vertybes ir padeda mokiniams įgyti naujų įgūdžių bei plėsti žinias apie svarbius dalykus, sąvokas, susijusias su tarpkultūrine kompetencija, tokia kaip tapatumas, diskriminacija, kitoniškumas, empatija, įvairovė, bendradarbiavimas ir tarpusavio priklausomybės. Veikla tinka 20 dalyvių grupei (stažuotojams, mokytojams ar bet kokio amžiaus mokiniams). Veikla 15 minučių; apklausa 30 minučių.

Tikslinė auditorija (mokinių amžius) Laikas (veiklai ir, jei reikia, kiekvienam etapui) Ištekliai / medžiagos Veiklos eiga (aprašykite, kaip parengti veiklą ir visas mokytojų bei mokinių veiklos rūšis)

Didelė erdvė, keturių spalvų lipdukai. 1. Prieš pradedant šią veiklą besimokančiųjų prašoma sudaryti ratą. Mokytojas pateikia mokiniams informaciją apie veiklos pradžią. Veiklos vykdymo metu neleidžiama kalbėti. Pirmiausia mokiniai yra prašomi užsimerkti ir netrukus vėl atsimerkti. Labai svarbu, kad mokiniai, dalyvaudami veikloje, nesikalbėtų. 2. Mokytojas tyliai klijuoja nedidelius spalvotus lipdukus mokiniams ant kaktos. Pavyzdžiui, 20 dalyvių grupė: mėlyni lipdukai ant 8 dalyvių kaktų, žalios spalvos lipdukai ant 6 dalyvių kaktų, geltonos spalvos lipdukai ant 3 dalyvių kaktų, raudonos spalvos lipdukai ant 2 dalyvių kaktų, o 1 dalyvis lieka be lipduko. Kiekvienos spalvos lipdukų skaičius skirtas socialinės nelygybės modeliavimui (labai greitai didesnės grupės dalyviai ima labiau pasitikėti savimi ir yra linkę tapti lyderiais). 3. Vėliau mokytojas paaiškina situaciją. ,,Vykdydami užduotį jūs turėjote užsimerkti ir negalėjote kalbėti. Dabar jūsų užduotis netariant nė žodžio susigrupuoti“. Taigi dalyviams neliepiama susigrupuoti pagal spalvas, bet taip yra dažniausiai daroma. Dėl žmonių įpročio klasifikuoti daiktus pagal aplinkinę situaciją grupės susiformuoja pagal spalvas, o vienas žmogus lieka izuoliuotas. Čia ir yra stereotipai. 4. Grupė dirba tol, kol jaučiamas susidomėjimas, o pagalbininkas stebi dalyvių elgesį ir požiūrį bei daro pastabas, kuriomis reikės vadovautis apžvelgiant veiklą. Kai dalyviai atlieka nurodytus pratimus, jie supranta, kad nežino, kas yra priklijuota ant kaktos, todėl jie pasikliauna vieni 107

kitais. Tik kiti gali pamatyti, kokios spalvos grupei jie priklauso, ir paaiškinti kitiems, bet jie negali bendrauti tarpusavyje. Grupėms išspręsti šiuos sunkumus prireiks 10 – 15 minučių. Vykdant užduotį reikia pasitikėjimo, bendradarbiavimo ir kūrybiškumo. Tai yra įvairiapusis pratimas, o aptarinėjimo dalyje visada pateikiama daugybė interpretacijų. 5. Dalyviai gali likti suformuotose grupėse, bet, žinoma, jie dabar gali kalbėti. Mokytojas supažindina su keletu instrukcijų bei nurodymų. Vyksta veiklos aptarimas „Kaip jautėtės užmerkę akis?“ Dalyviai apmąsto vykdytos veiklos patirtį: nesugebėjimas bendrauti svetima kalba, nieko nematymas ir taip toliau. Kai kurie gali manyti, kad ši veiklos dalis kelia grėsmę ir išreiškia nerimą. ,, Kokia buvo jūsų pirmoji reakcija, kai atsimerkėte?” Mūsų jausmų aptarimas yra svarbus tarpkultūrinių kompetencijų ugdymo ir mokymosi komponentas. Paprastai įvardijami vienišumo ir sutrikimo jausmai. Gali būti įvardijami ir priešingi jausmai, pavyzdžiui, kad mes esame suvokiami ir vertinami remiantis mums nežinomais kriterijais. Kai dalyviai išsako savo nuomonę, mokytojai gali įvesti tokias sąvokas kaip tapatybė, diskriminacija ar kitoniškumo samprata bei „Alter ego“ suvokimas. „Kaip jautėtės negalėdami susikalbėti?“ Grupė apmąstys paraleles su realiu gyvenimu, situacijomis. Dažnai pokalbis paskatins grupę aptarti bejėgiškumo jausmą tokiose situacijose, kai negalima suprasti savęs, kai veikia kalbos barjerai ir bendraujama tik neverbaline kalba. „Kokias strategijas taikėte vykdydami užduotį?” Aptardami nurodymus ir jų informaciją, dalyviai palaipsniui supras, kokio elgesio tipai jiems rodomi grupėje. Diskutuodami dalyviai turi suvokti, kad jie galėjo pasirinkti alternatyvius grupavimo metodus ir kad mokytojo nurodymai neturėjo jų paskatinti atskirti ir formuoti raudonos, mėlynos, žalios ir geltonos spalvos grupių: jie galėjo sudaryti kuo daugiau pogrupių (sudaryti iš visų galimų spalvų (pavyzdžiui, vaivorykštės grupė, tokiu būdu priimanti jų grupėje skirtybes) arba jie galėjo nuspręsti nepalikti nė vieno mokinio ir įtraukti vienišius į bet kurią grupę. Šis klausimas yra pagrindinis mokymosi proceso dalykas – tai privers dalyvius suvokti, kaip jie „padarė išvadas“, ar geba kritiškai analizuoti savo polinkį atsiriboti, apmąstyti nesąmoningą savo sprendimų priėmimo lygį ir suprasti, kodėl ir kiti pasirenka tokią strategiją. Tada grupė gali toliau tobulėti, nagrinėdama kitas galimybes, kurios galėjo būti pasirinktos; vykdytojas gali nuspręsti toliau konceptualizuoti, pateikdamas sąvokas, kurios yra svarbiausia kultūrų kompetencija (pvz., empatija, įvairovė, bendradarbiavimas, tarpusavio priklausomybė), ir nustatyti požiūrius, įgūdžius ir žinias, paskatinančias elgtis bei palaikančias žmogaus teises ir socialinę įtrauktį. „Ką jūs manote apie situaciją, lygindami ją su realaus gyvenimo situacijomis? Vykdydami šį veiklos etapą mokiniai gali apibendrinti tai, ką išmoko skirtinguose kontekstuose ir pritaikyti informaciją bei gautas žinias savo pokalbiams ir patirtims. Dažnai diskusija padės grupei suvokti ne tik atviras ir paslėptas diskriminacinio elgesio pasekmes mažose grupėse ir socialinėse grupėse, bet taip pat ir pasaulinio lygmens diskriminacinius sprendimus. 108

Pastabos (Priklausomai nuo siūlomos veiklos ar strategijos rūšies, jos gali visiškai neatitikti šios formos ir gali prireikti paaiškinti tam tikras pastabas)

Didžioji dauguma grupių sugebės atlikti užduotį, tačiau retais atvejais grupei bendradarbiaujant bus sunku surasti sprendimą. Tai nutinka labai retai, bet jei taip atsitinka, mokytojas turi nuspręsti, kada yra tinkamas laikas sustabdyti grupinį darbą. Ši veikla gali būti atliekama pamokos metu arba darbo vietoje, vykstančioje treniruotėje, trukmė apie 45 minutes. Diskusija leidžia mokytojui užduotį pritaikyti klasės užsiėmime. Galimos mokyklos ugdymo programos atitiktys: pilietinis ugdymas, demokratijos ugdymas, pilietiškumas / žmogaus teisių švietimas, kalba ir komunikacija, filosofija ir etika, gyvenimo įgūdžiai ir klasės valdymas.

109

110

111

112

3 metodas Mokykla / šalis Pavadinimas/ veiklos pavadinimas

Activity plan Portugalija, Agrupamento de Escolas Morgado de Mateus - Portugal ,,Demokratijos žaidimas“.

Vertybės (temos)

Demokratija ir demokratinės vertybės.

Tikslas / įgūdžiai, kuriuos norima tobulinti Tikslinė auditorija (mokinių amžius) Laikas (veiklai ir, jei reikia, kiekvienam etapui) Ištekliai / mežiagos

Sužinos apie demokratijos ypatybes ir demokratines vertybes.

Atlikimo metodika (aprašykite, kaip parengti veiklą ir visas mokytojų bei mokinių veiklos rūšis)

Šį labai paprastą demokratijos mokymą galima žaisti atskirai arba komandoje. Mokytojas paskirsto kiekvienam žaidėjui žaidimo rinkinį, kuriame yra 8 – 10 popieriaus juostelių su frazėmis, nurodančiomis demokratijos ypatybes bei 8 – 10 popieriaus juostelių su frazėmis, kuriose surašyta tai, kas nėra demokratinės vertybės. Du skirtingi plakatai, vienas pavadintas „Demokratija“ arba „Demokratinis režimas“, o kitas pavadinimas „Nėra demokratinio režimo“. Kiekvienas mokinys / komanda bandys užpildyti abu plakatus. Pirmasis mokinys / komanda, kuris (-i) užpildo „Demokratijos“ plakatą teisingesnėmis frazėmis laimi žaidimą. Po žaidimo kiekvienas mokinys/ komanda pristato pagamintą plakatą „Demokratija“ bei pasidalina su kitais įžvalgomis, kodėl pasirinko tuos sakinius, ir ar turėjo kokių nors abejonių ar klausimų. Pasibaigus žaidimui mokiniai kviečiami dalyvauti bendroje diskusijoje apie demokratiją ir demokratines vertybes. Veikla gali būti baigta kolektyviniu apibrėžimu. Lentoje užrašyta „Demokratija“. Reikia įvertinti mokinių gautas žinias. Reikia nuspręsti, kas įvertins žinias: mokytojas ar veiklos dalyviai. Atlikus veiklas, kiekvieną mokinį galima paprašyti apibūdinti, ką jam reiškia demokratija. Mokytojai įvertina mokinių žinias ir supratimą.

7-15 metų mokiniai. 15 – 30 minučių (15 minučių žaidimui ir 15 minučių diskusijos organizavimui). 8 – 10 popieriaus juostelių su skirtingais demokratijos bruožais, vertybėmis; 8 – 10 popieriaus juostelių su totalitarinio režimo ypatybėmis.

113

išsiaiškinti mokinių vertybines nuostatas)

Pastabos Žaidimas gali būti naudojamas kaip papildoma veikla mokiniams, kurie bet kurią (Priklausomai nuo užduotį užbaigia anksčiau. Diskusija visai klasei gali būti organizuoja įvykdžius siūlomos veiklos ar kitas veiklas. strategijos rūšies, jos gali visiškai neatitikti šios formos ir gali prireikti paaiškinti tam tikras pastabas)

114

115

116

4 metodas Mokykla / šalis Pavadinimas/ veiklos pavadinimas

Activity plan Portugalija, Agrupamento de Escolas Morgado de Mateus - Portugal ,,Asmeniniai pasirinkimai“.

Vertybės (temos)

Bendravimas, nuomonių įvairovė.

Tikslas / įgūdžiai, kuriuos norima tobulinti

Ši veikla suteikia naujų žinių apie nuomonių įvairovę ir žiniasklaidos vaidmenį. Tai sudomina ir skatina atvirumą, taip pat pasirengimą deryboms dėl tarpusavio priklausomybės bei asmeninės atsakomybės bendradarbiaujančiose grupėse. Nuomonių įvairovės pripažinimas formuoja teigiamą vertę aplinkai bei žmonijos išlikimui, sudaro galimybę pamatyti dalykus iš kitų perspektyvų. Formuojamas gebėjimas pasinaudoti įvairiapuse kitų žmonių patirtimi bei darbo grupėse privalumais, atsiranda supratimas apie besikeičiančią tapatybės ir kultūros prigimtį. Formuojamas suvokimas apie tai, kaip grupinis darbas gali sustabdyti konfliktus, diskriminaciją ir smurtą, gilėja realybės suvokimas. Bet kokio amžiaus mokiniams, bet dirbant su jaunesniais mokiniais reikia nepamiršti pridėti daugiau instrukcijų, kad jie suprastų, ko tiksliai iš jų reikalaujama. 40 minučių.

Tikslinė auditorija (mokinių amžius) Laikas (veiklai ir, jei reikia, kiekvienam etapui) Ištekliai / mežiagos

Atlikimo metodika (aprašykite, kaip parengti veiklą ir visas mokytojų bei mokinių veiklos rūšis)

Pasirinkiti vieną variantą iš patektų:  daiktą, esantį dalyvių kišenėse, kuprinėse ir taip toliau;  nuotraukų apie įvairovę šiandieninėje visuomenėje (amžius, lytis, kalba, stilius, rasė, profesijos ir t.t.), tinka nuotraukos žmonių, kurie užfiksuoti sausakimšose gatvėse ar parduotuvėse. Galima iškirpti nuotraukas iš laikraščių, tekstų, poemų, vaizdo klipų ar atliekamų dainų.  interneto produkcija: ,,YouTube“, elektroninio pašto vaizdo medžiaga, tinklaraščiai, įvairūs vaizdo įrašai. Atrinkite ir kopijuokite į užduočių lapus. Naudokitės daiktais, kuriuos mokiniai turi savo kišenėse, arba galima pasiruošti ir atspausdinti iš interneto šiuolaikinę kasdienybę iliustruojančias nuotraukas. Sudėkite visus turimus daiktus ant stalo ir leiskite mokiniams susipažinti, ką jie turi ir su kuo turės dirbti. Pirmas žingsnis (asmeninis darbas – 10 minučių). Kiekvienas dalyvis turi susipažinti su medžiaga ir pasirinkti daiktą atsakydamas sau į toliau pateiktus klausimus. 1. Kuris iš padėtų daiktų ant stalo, reprezentuojančių šiuolaikinį pasaulį, man yra pats reikšmingiausias? 2. Kodėl tai yra reikšmingiausias daiktas? 3. Ką jis reiškia man? Antras žingsnis (grupinis darbas ir pristatymas – 30 minučių). 117

1. Dalyviai yra suskirstomi į mažas grupes po 4 ar 5 mokinius. 2. Pirma grupė turi pasidalinti užduotimis: kas užrašys pastabas ar įžvalgas? kas pristatys grupės ataskaitą? kas bus grupės stebėtojas? kas fiksuos laiką ir bus grupės lyderis? Kai tai bus nuspręsta, grupės lyderis ir stebėtojas gaus tam tikras užduotis. 3. Dalyviai prisistatys grupei pasakodami apie savo pasirinkimus, aiškindami priežastis, kodėl jie pasirinko tą daiktą. Kiekvienas gali pristatančiajam pateikti klausimų. 4. Pačios grupės pasiruošia pristatyti ir analizuoti pasirinktus variantus. 5. Grupių pristatymai. Pasibaigus pristatymams, grupės stebėtojas kalba apie pateiktas pastabas ir įžvalgas. Pabaigoje visa grupė aptaria padarytus pasirinkimus. Skirtingas mokinių aktyvumas diskusijų metu atskleidžia, kaip nuomonių įvairovė gali visus praturtinti.

118

Slovakia Erasmus+ project ,,European Rainbow: a guide to teach and learn European Citizenship”

1 metodas Mokykla / šalis Pavadinimas Apibūdinimas / koncentracija Vertybės Tikslai Tikslinė auditorija Laikas Ištekliai / medžiagos

Eiga

Veiklos planas Skolska 14 Levice Slovakia ,,Oro baliono skrydis“. Žaidžiant žaidimą, koncentruojamasi į vertybių apibūdinimą. Draugystė, bendradarbiavimas. Sukurti vertybių sąrašą, suprasti, kas svarbu gyvenime. Mokyklinio amžiaus mokinių grupė nuo 10 iki 14 metų. 30 minučių. X klasės tipas: X stalų išdėstymas – 4 mokinių grupei; interaktyvi lenta; interneto ryšys; programinė įranga. X lentelė, skelbimų lenta, X mokinių darbalapiai. Kitos specialios medžiagos: spalvotas popierius, žirklės. 1 žingsnis (grupinis darbas – 10 min.) minčių žemėlapis. 1. Paprašykite mokinių sudaryti grupes iš 4 žmonių. 2. Paskirstykite lenteles (po vieną grupei) ir pasakykite mokiniams sukurti minčių žemėlapį su centriniu žodžiu – VERTYBĖS. 3. Aptarkite ir palyginkite, kokias vertybes jie parašė savo minčių žemėlapiuose. 2 žingsnis (individualus – 10 min.) – ,,Oro balionas“. 1. Mokiniai dirba individualiai. Kiekvienam mokiniui pateikiamas darbo lapas su oro baliono vaizdu, taip pat kiekvienam mokiniui duodama po penkis lipdukus. 2. Paprašykite mokinių parašyti savo vertybes, kurios jiems yra 119

Refleksija

svarbios.Vertybės rašomos ant kiekvieno lipduko atskirai ir suklijuojamos ant oro baliono. 3. Papasakokite jiems istoriją: balionas skraido virš šalies, bet jis pradeda kristi ir gali įvykti avarija. Jiems reikia sumažinti apkrovą, kad balionas vėl galėtų skristi, todėl mokiniai turi atsisakyti kai kurių vertybių. Jie turi atsakingai apmąstyti, kokia būtų pirmosios, antrosios ir kt. vertybių svarba. Taigi, pirmiausiai kiekvienas turi atsisakyti tos vertybės, kuri jiems yra mažiausiai svarbi, ir turi ją perklijuoti į apačią. Taip surikiuojamos vertybės pagal svarbą.Viršuje atsiduria svarbiausia vertybė. 4. Aptarkite vertybes mažose grupėse. 1. Kai mokiniai baigia vertybių sąrašus, suskirstykite juos į mažas grupes ir leiskite jiems aptarti gautus rezultatus. 2. Skirkite pakankamai laiko, kad mokiniai perskaitytų savo vertybių sąrašą, palygintų savo vertybių sąrašą su draugų ir atliktų trumpą apklausą pagal šiuos klausimus: kaip jautėtės veiklos metu? kaip jautėtės, kai turėjote atsisakyti savo vertybių? kaip jautėtės kalbėdami apie savo vertybių sąrašą?

120

121

122

123

2 metodas Mokykla / šalis Pavadinimas / veiklos pavadinimas Vertybės (temos) Tikslai / įgūdžiai, su kuriais norime dirbti ir tobulėti Tikslinė auditorija (mokinių amžius) Laikas (veiklai ir, jeigu reikia, kiekvienam etapui) Ištekliai / medžiagos Veiklos eiga (aprašykite, kaip parengti veiklą ir visas mokytojų bei mokinių veiklos rūšis)

Skolska 14 Levice Slovakija ,,Pūga“. Empatija, bendradarbiavimas, patikimumas. Suprasti, kad yra daug aklų žmonių, kurie gyvena tarp mūsų ir jiems reikia mūsų pagalbos. Eksperimentuoti su bet kokio amžiaus mokinių grupėmis. 10-15 minučių. Šalikas, skirtas užrišti akims, pūgos garsas, gimnastikos lankai, balanso suoliukai, gimnastikos kilimėliai. Du vaikai pasiklysta pūgoje ir bando grįžti namo, bet vienas iš jų yra aklas. Užduotis – padėti aklam vaikui grįžti namo. Gimnastikos įranga klasėje ar salėje sudaro daug kliūčių – ,,sniego tunelį, užšalusią upę, sniego tiltą“. Mokiniai negali prarasti vienas kito eidami per pūgą. Kai pasiekiamas tikslas (,,grįžtama namo“), jie pakeičia vaidmenimis.

Kai mokiniai pabaigia savo veiklas, reikia juos susodinti ratu ir leisti aptarti savo jausmus. Būtina jiems skirti pakankamai laiko pasidalinti nuomonėmis bei palyginti savo jausmus: kaip jautėtės veiklos metu? kaip jautėtės būdami akli ? kaip jautėtės rodydami kelią savo aklam partneriui? kaip jaučiatės kalbėdami apie savo jausmus?

Mokytojas gali užsirašyti pastabas apie grupės atmosferą veiklos pradžioje ir pabaigoje ir apie mokinių susidomėjimą veiklos metu. Mokytojas gali paprašyti mokinių atsakyti į šiuos klausimus: ar veikla buvo naudinga? kuo naudinga ši veikla? 124

prireikti paaiĹĄkinti arba pridÄ&#x2014;ti tam tikras pastabas)

125

126

127

3 metodas Mokykla / šalis Veiklos pavadinimas Vertybės Tikslai / įgūdžiai, kuriuos mes norime pagerinti Tikslinė auditorija Laikas Ištekliai / medžiagos Procedūra

Apklausa

Refleksija

Pastabos

Skolska 14 Levica/Slovakia ,,Formos, skaičiai, raidės“. Draugystė, bendradarbiavimas, tolerancija, empatija. Suteikiama patirties, kad kiekvienas yra esminė visumos dalis. Eksperimentuoti su bet kokio amžiaus mokinių grupe, kurie jau pažįsta vienas kitą. 25 minutės. X klasė: didesnis kambarys, kad būtų pakankamai vietos, interaktyvi lenta, interneto ryšys, programinė įranga, skelbimų lenta. 1. Leisti mokiniams sudaryti penkias, šešias grupes. 2. Pateikiant konkrečius nurodymus, bandyti suformuoti kai kurias figūras (trikampis, kvadratas, stačiakampis...). 3. Mokiniai gali gulėti ant grindų, sėdėti ar stovėti. Kai mokiniai baigia savo veiklą, paprašykite, kad jie susėstų į apskritimą ir aptartų savo jausmus pagal šiuos klausimus: ką jūs sužinojote šios veiklos metu? kaip jautėtės veiklos metu? ar visi mūsų visuomenėje yra svarbūs, ar ne? ar svarbu bendradarbiauti ir kodėl? Mokytojas gali fiksuoti grupės atmosferą veiklos pradžioje ir pabaigoje bei mokinių reakcijas veiklos metu. Mokytojas gali paprašyti mokinių atsakyti į šiuos klausimus: ar ši veikla buvo naudinga? kuo buvo naudinga? Priklausomai nuo siūlomos veiklos ar strategijos rūšies, jos gali visiškai neatitikti šios formos ir gali prireikti paaiškinti arba pridėti tam tikras pastabas.

128

129

130

4 metodas Mokykla / šalis Pavadinimas /veiklos pavadinimas Vertybės (temos) Tikslai / įgūdžiai, su kuriais norime dirbti ir tobulėti Tikslinė auditorija (mokinių amžius) Laikas (veiklai ir, jeigu reikia, kiekvienam etapui) Ištekliai / medžiagos Veiklos eiga (aprašykite, kaip parengti veiklą ir visas mokytojų bei mokinių veiklos rūšis)

Skolska 14 Levice Slovakija ,,Beždžionėms patinka bananai“. Empatija, sąžiningumas. Parodyti vaikams, kaip gimsta melas, ir atskleisti, kaip melas gali žmogų įskaudinti. Eksperimentuoti su bet kokio amžiaus mokinių grupėmis. 10-15 minučių. Kitos specifines medžiagos: popierius ir rašikliai. Parašykite trumpą pranešimą ant popieriaus lapo, pavyzdžiui: ,,Beždžionės mėgsta valgyti bananus“. Perduokite šį pranešimą mokiniui ir nurodykite jam perrašyti pranešimą kitame popieriaus lape, tačiau jis turi pakeisti vieną sakinio žodį. Pavyzdžiui, jis gali rašyti: ,,Beždžionės mėgsta valgyti kopūstus“. Tada mokinys turi siųsti pranešimą kitam mokiniui, kuris pakartoja šį procesą. Kai kiekvienas iš eilės perrašo sakinį, nurodykite pradinį sakinį.Tada paimkite galutinę versiją ir ją perskaitykite. Abi versijos greičiausia bus labai skirtingos. Kiti mokiniai, klausydami pasakojimo, gali siūlyti keisti pasakojimo detales. Paaiškinkite mokiniams, kad šio pasakojimo kūrimas yra panašus į melą ir žeidžia, net jei tai yra ir nereikšmingos smulkmenos. 1. Kai mokiniai baigia skaityti, suskirstome juos į mažas grupeles ir leidžiame jiems aptarti savo darbo rezultatus. 2. Suteikti pakankamai laiko kalbėti apie savo veiklą. Gali padėti šie klausimai: kaip jautėtės veiklos metu? kaip jautėtės, kai išgirdote melą? kaip jaustumėtės, jeigu jūs išgirstumėte melą apie save?

131

Informacija

Mokytojai gali fiksuoti grupės atmosferą veiklos pradžioje bei pabaigoje, taip pat gali fiksuoti mokinių reakcijas veiklos metu.

Pastabos Galima užduoti šiuos klausimus: (Priklausomai nuo ar ši veikla buvo naudinga? siūlomos veiklos ar kuo buvo naudinga? strategijos rūšies, jos gali visiškai neatitikti šios formos ir gali prireikti paaiškinti tam tikras pastabas)

132

133

134