Issuu on Google+

Lietuvos pramonininkų konfederacija Lithuanian Confederation of Industrialists

specialusis leidimas 2012

Žurnalas apie verslo, mokslo ir kultūros lyderius Lietuvoje

„...pasitikėjimo savimi suteikia įvertinimai tradiciniuose Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkursuose „Sėkmingai dirbanti įmonė“ ir „Lietuvos metų gaminys“ dr. Gediminas Rainys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos e.p. prezidentas, Vykdomosios direkcijos generalinis direktorius www.BESTinLT.lt


Turinys

4 Iškiliam verslininkui ir dosniam mecenatui atminti

8

Gediminas Rainys: „Nepaisant kalbų apie finansų krizę, verslininkų noras parodyti save kitiems ir būti įvertintiems išliko toks pat stiprus kaip ir anksčiau“ Interviu su LPK e.p. prezidentu, Vykdomosios direkcijos

14 Kurdistanas - naujos galimybės Lietuvos verslui

Aurelijus Ušeckas, LPK Užsienio ryšių departamento direktorius

16

generaliniu direktoriumi dr. Gediminu Rainiu

12

Pavasariop tikimasi pramonės atsigavimo. Kalbamės su LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktoriumi Sigitu Besagirsku

18

Patraukli darbo rinka ir paskatos dirbti – bendras tikslas. Dovilė Baškytė, LPK Verslo socialinės politikos ir teisės departamento direktorė

Lietuvos pramonė: po itin sparčios plėtros, perspektyvos santūresnės. Aleksandr Izgorodin, LPK Ekonomikos ir finansų departamento analitikas

Lietuvos metų gaminys 2011

20 AB „Kauno Grūdai“ – tai šimtmečio patirtis, tradicijos, kokybė

22 Jau 130 metų kepame Jums duoną. UAB „Vilniaus duona“ 24

40 „Enerstena“ – įmonė, turinti dešimtmetę patirtį Pirmasis projekto „Nacionalinio atviros prieigos

UAB “Liūtukas“ ir Ko produktai pripažinti vartotojų ir ekspertų

42 ateities energetikos technologijų mokslo centro

„Marijampolės pieno konservai“ – vienintelis

44 Aukštos kokybės statybos paslaugos. UAB „Avona“

26 pieno konservų gamintojas Baltijos regione

28 UAB „Aconitum“ apdovanota už inovacijas ir kokybę 30

38 „Blu-ray“ diskas – „Lietuvos metų gaminys 2011“

Viskas, ko reikia sėkmei – darni komanda

sukūrimas“ gaminys. Lietuvos energetikos instituttas

46 Statybų mene mums nėra paslapčių. UAB „Irdaiva“ 48

UAB „Mažeikių mėsinė“

31 Šviežumas ir kokybė. UAB „Mantinga“

49

Klijuotų medienos konstrukcijų lyderis UAB „Jūrės medis“

Ežerų (tvenkinių) užteršto dugno dumblo vietinio valymo technologija VšĮ „Grunto valymo technologijos“

32

Net trys AB „Umega“ gaminiai apdovanoti aukso medaliais Stambiausia specialiųjų montavimo darbų įmonė

34 Lietuvoje. AB „Montuotojas“

50 Mes dirbame Jums ir su Jumis. UAB „Garlita“ Paprastas ir patogus siuntų užsakymo internetu

51 būdas taupantiems laiką UAB „DPD Lietuva“

MG AB „Precizika“ ir UAB „Precizika Metrology“

52 Stilius, kokybė, funkcionalumas. UAB „Zbiga“

2011“ aukso medaliais

54 UAB „ENEKA“ – pažangi vandentvarka

35 nauji gaminiai įvertinti „Lietuvos metų gaminio 36 UAB „ORION GLOBAL PET“

55 Efektyvus darbas ir malonus laisvalaikis suderinti UAB „Inida“

Sėkmingai dirbanti įmonė 2011

Dėmesys ilgalaikėms vertybėms padėjo

57

Penkiolikos metų veiklos jubiliejus

64 pasaulyje kompiuterinį tomografą. UAB „Spektramed“

56 prisijaukinti sėkmę. AB „Požeminiai darbai“ 58

Lietuvos inovacijų centras

Produktų linija Signa®: metas pereiti prie

60 elektroninių dokumentų. UAB „MitSoft“ 62

Patikimi informacinių sistemų kūrėjai. UAB „Algoritmų sistemos“ Žurnalas „Best in Lithuania“, Specialusis leidimas, 2012 Redakcijos adresas: UAB „Linoleum design“ M.Mažvydo g. 9-19, LT-06256 Vilnius Tel. +370 615 83361. El. paštas rimvidas@khorizontai.lt. www.bestinlt.lt Redakcija už reklamų turinį neatsako.

„Grinduvos“ kolektyvas sėkmingai pergyveno krizes Lietuva – pirmoji Baltijos šalis, turinti moderniausią „Gjensidige Baltic“: darbuotojų sveikatos

67 draudimas teigiamai veikia verslo rezultatus 68 „Beepart“ kūrybinės dirbtuvės 72 Laikas pagal Stasą. Mažoji galerija Redaktorius Fotografas Reklamos direktorius Žurnalistė Dizainerė

Rimvidas Stankevičius Gintaras Morkūnas Gediminas Miškinis Jūratė Mockuvienė Lina Šiškutė


Bronislovas lubys 1938-2011

Iškiliam verslininkui ir dosniam mecenatui atminti

4 |


Šviesios atminties Bronislovas Lubys, beveik du dešimtmečius buvęs didžiausios Lietuvos pramonę ir verslą vienijančios organizacijos – Lietuvos pramonininkų konfederacijos – prezidentas, į istoriją įeis ir kaip vienas žymiausių Lietuvos verslininkų, LR Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, Lietuvos Respublikos ministras Pirmininkas, koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininkas. Už nuopelnus Lietuvos valstybei jis buvo apdovanotas II-ojo laipsnio Gedimino ordinu.

Gana paprastas ir sukalbamas su eiliniais žmonėmis, kandus ir įžvalgus pokalbiuose su valdžia, kietas bei turintis savo nuomonę versle – toks buvo Bronislovas Lubys. Jam pavyko sukurti 5500 darbuotojų turintį koncerną, vienijantį apie 50 įvairių įmonių. Tai buvo stiprus žmogus, ryški asmenybė, daug prisidėjusi prie Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, ekonominio ir energetinio vystymosi. Pažanga, pasiekta Lietuvos suskystintų dujų terminalo projekto srityje, didelis B. Lubio indėlis. Jo charizma lėmė autoritetą, kurį B.Lubys išnaudodavo reikiamiems sprendimams pasiekti. Verslininkas kaip mat išsiaiškindavo, kas kalba atsakingai, o kas tuščiai. Jis pats mokėjo pasakyti kandžiai ir ironiškai. B. Lubys įrodė, kad Lietuvoje jam niekas negali prilygti. Tokio išskirtinumo pasiekė sugebėdamas plačiai apžvelgti ir taikliai įvertinti situaciją, su verslo ir politikos žmonėmis bendraudamas aukščiausiu lygiu. Jis pasižymėjo intuicija tarp juodų pelenų įžvelgti aukso grūdą. Tai buvo šiuolaikinės chemijos patriarchas, į kurį tiek dabar, tiek ir prieš 40 metų, kai jis buvo dar jaunas specialistas, visi žiūrėjo kaip į autoritetą. Neatsitiktinai 2001 m. jis tapo Klaipėdos universiteto garbės daktaru. Būdamas plataus mąstymo ir skvarbaus proto, B. Lubys kūrė nuo vieno žmogaus nepriklausomą verslo piramidę. Todėl šiandien „Achemos koncerne“ sukurta efektyvi valdymo sistema, leidžianti skirtingiems verslams veikti kaip šveicariško laikrodžio mechanizmui. Tačiau išeidamas jis paliko tuštumą, kuri dar ilgai nebus užpildyta.

Plungės garbės pilietis Plungiškiai B. Lubį prisimena kaip paprastą, kuklų, savą žmogų. Gal todėl jis amžinojo poilsio vieta pasirinko ne triukšmingas didmiesčio kapines, o šeimos kapą Plungės mieste, greta tėvų ir brolio, netoli namų, kuriuose kažkada gyveno. Ypač didelį dėmesį verslininkas skyrė Plungės „Saulės“ gimnazijai, kurią baigė 1957 m. Dabartinis jos direktorius Algimantas Budrys prisimena, kad mecenato dėka buvo įrengtas tuo metu vienas pirmųjų Lietuvoje informacinių technologijų kabinetas. B. Lubio lėšomis mokykloje įrengta biblioteka, moderni muzikos studija. Mokyklą jis rėmė finansiškai per konkrečius projektus ir pirkinius. A. Budrys prisimena, kad kai pirmąkart susipažino su šiuo tikrai turtingu žmogumi, imponavo jo nuoširdumas ir paprastumas, kad net miela buvo bendrauti. Kalbėdavosi jie apie švietimą, Plungės visuomeninį, politinį gyvenimą, įvairiomis bendromis temomis. Didelį pėdsaką šis iškilus žmogus paliko Plungiškių draugijos veikloje, kurią ėmėsi iniciatyvos atkurti 2002 m., įregistravo po metų. Sutartinai išrinktas jos prezidentu B. Lubys daug dėmesio ir širdies skyrė krašto ekonominiam vystymui, susitikimams su jaunimu, krašto kultūros savitumui puoselėti bei plėtoti. Pasak draugijos viceprezidentės Genovaitės Žiobakienės, tarptautiniai Mykolo Oginskio festivaliai Plungėje, kurių idėja gimė ir buvo subrandinta būtent draugijoje, tapo išskirtiniu kultūriniu reiškiniu šio krašto ir Lietuvos gyvenime. Festivalio

| 5


garbės Prezidentas B. Lubys didžiavosi festivaliu ir visokeriopai jį rėmė, kaip ir pačios draugijos veiklą. Jis sakė: „Džiugu, kad kultūrinės ir dvasinės vertybės grįžta į mano gimtąjį miestą Plungę ir turtina plungiškių dvasią“. Trąšų gamykla buvo visas gyvenimas B. Lubys, būdamas jaunas chemikas ir po studijų atvykęs į pirmąją darbovietę, dar tik pradedamą statyti azotinių trąšų gamyklą, greitai pradėjo kilti karjeros laiptais: aplinkinius užburdavo savo paprastumu, buvo kupinas idėjų ir visus stebindavo nenusakomu darbštumu. Buvo atkaklus ir talentingas inžinierius. B. Lubiui ne kartą buvo siūlomos aukštos pareigos ne Lietuvoje, bet jis savo ateitį siejo tik su Jonavos gamykla, ir neklydo. Jo sukurta verslo piramidė ir visas koncernas paliko ir ateities kartoms, ir visai Lietuvai. B. Lubys turėjo verslininko nuojautą. Jo investicijos visuomet pasiteisino ir uždirbo pinigus koncernui, o sprendimai, pavyzdžiui, statyti savarankišką suskystintų dujų terminalą ar elektrinę aplenkė valstybėje vykdomus strateginės svarbos projektus. Atkaklūs ir įžvalgūs šio verslininko pastebėjimai daugelį valdžios vyrų įtikino priimti valstybei teisingus sprendimus. Dosni ranka Garsus verslininkas visai prieš pat mirtį dar spėjo pasirūpinti, kad būtų skirta 100 tūkst. Lt naujosios Jonavos bažnyčios projektavimo darbams. Iš viso per pastaruosius 5 metus „Achemos grupė“ Jonavai skyrė paramos ir investicijų, kurių vertė siekia apie 20 mln. Lt. Vaikų globos namai, senelių pensionatas, neįgaliųjų veiklos centras, mokyklos, darželiai ir įvairios visuomeninės organizacijos nuolat gaudavo įmonės paramą. „Achemos“ koncerno lėšomis mieste įrengti dviračių takai, Lietuvos vardo tūkstantmečiui pastatytas Abraomo Kulviečio paminklas, planuota statyti pramogų ir laisvalaikio centrą bei kartu su ES parama įgyvendinti energetikos projektą, turėjusį dešimtadaliu atpiginti šildymą gyventojams. Klaipėdoje Švyturio gatvėje pastatyta uosto triukšmą sulaikanti garso izoliacinė siena, rekonstruotos dvi miesto sankryžos, skirta lėšų keletui paminklų sta-

6 |

tyti. Klaipėdos universiteto tarybos pirmininkas B. Lubys pasirūpino, kad studentams ir mokslininkams būtų skiriamos stipendijos bei premijos, parama tyrimams, leidybai, kompiuterinei įrangai. B. Lubio iniciatyva buvo įkurtas „Achemos“ veteranų klubas, kurio nariai nemokamai lanko įvairius kultūrinius renginius. Biografija: 1938 m. spalio 8 d. gimė Plungėje, Stefanijos ir Apolinaro Lubių šeimoje. 1957 m. baigė Plungės vidurinę mokyklą. 1958 m. įstojo į Kauno politechnikos institutą. 1963 m. įgijo inžinieriaus technologo diplomą. 1963 m. pradėjo dirbti Jonavos azotinių trąšų gamykloje skyriaus viršininku. 1971 m. tapo vyr. inžinieriumi. 1983 m. dirbo Kauno politechnikos instituto dėstytoju, vėliau docentu. 1985 m. tapo Jonavos azotinių trąšų gamyklos „Azotas“ vadovu. 1990 m. Aukščiausiosios tarybos deputatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1991 m. LR ministro Pirmininko pavaduotojas. 1992-1993 m. penktosios LT Vyriausybės ministras pirmininkas. 1993 m. įkūrė Lietuvos pramonininkų konfederaciją, buvo išrinktas jos prezidentu. 1993 m. tapo technikos mokslų daktaru. 1994 m. privatizavęs VĮ „Azotas“ įkūrė „Achemą“, tapo jos vadovu. 1998 m. privatizavo Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją „Klasco“ ir 1999 m. tapo jos prezidentu. 1998 m. buvo apdovanotas Gedimino II laipsnio ordinu. 2000 m. apdovanotas Nepriklausomybės medaliu. 2000 m. Jonavos rajono garbės pilietis. 2001 m. išrinktas koncerno „Achemos grupė“ prezidentu. 2001 m. apdovanotas Lenkijos Respublikos Komandoro laipsnio ordinu. 2002 m. buvo paskirta tarptautinė Petro Didžiojo premija. 2002 m. Plungės rajono garbės pilietis. 2006 m. apdovanotas Belgijos Karūnos didžiuoju karininko ordinu. 2009 m. Druskininkų rajono garbės pilietis 2011 m. spalio 23 d. mirė, palaidotas Plungės miesto kapinėse.


„Achemos“ generalinis direktorius Jonas Sirvydis B. Lubys pasižymėjo geranorišku požiūriu į miesto socialinius klausimus. Todėl „Achema“ kasmet rėmė vaikus, neįgaliuosius, senelių namus. Padėdavo žmonėms nelaimės ar netekties valandą. Jonavoje buvo įrengti dviračių takai apie tvenkinius, paminklas Abraomui Kulviečiui, nors ir sunkiu ekonominio nuosmukio laikotarpiu miestui dovanotas autobusas, nes verslininkas laikėsi anksčiau duoto pažado. Nestigo

„Achemos“ paramos per įvairias miesto šventes. Šiandieniniai paveldėtojai prižadėjo tęsti koncerno a. a. Prezidento darbus. Nedaug kas suprato, kad už griežto verslininko išvaizdos slypi be galo jautrus žmogus. Būdavo, kai su juo lieki vienas pasišnekėti apie kokius nors gyvenimiškus klausimus, pavyzdžiui, apie tėvus, tai, žiūrėk, ašaros jo akyse pasirodo. Ko iš pirmo žvilgsnio apie šį tvirto charakterio versli-

ninką nepasakytum. Jis tvirtai laikėsi duoto žodžio. Jei koks nors žmogus paprašė, o jis pažadėjo, pažado nepamirš. Mudu bendravome 48 metus. Tai buvo gana atviras, nemėgstantis nuolaidžiauti ar padlaižiauti žmogus, tikras žemaitis, turėjęs aiškią savo nuomonę ir ją išsakydavęs. Bet savo vidumi buvo be galo jautrus. Jo netekus, visus ištiko didelis šokas, nes tai buvo iškili asmenybė.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas Tai buvo verslininkas, kuriam rūpėjo ne tik verslas ir jo sėkmė, bet ir siekis palikti po savęs pėdas žemėje. Todėl negailėta lėšų kultūrai, menui, mažajai architektūrai, sportui. Kartu tai buvo atviros širdies žmogus, bendravęs ir su eiliniu darbininku, ir su valdžios atstovu. Jis matė ne tik siaurą kelią ar takelį, kuriuo ėjo, bet ir valstybės problemas, ir kas vyksta už valstybės ribų. Tai buvo didis žmogus. Su jo pagalba Druskininkuose pastatyta

skulptūra „Šaulys“ skirta, M.K. Čiurlioniui įamžinti. Remtas ne vienas kultūrinis renginys ir ne viena šventė. Didžiulis sveikatingumo ir poilsio kompleksas – tai investicijos į verslą, bet jos buvo daromos taip, kad tuo pačiu puoštų miestą, o ne vien tik siekiant susikurti sau verslo aplinką. Aš dažniau sulaukdavau jo skambučių nei pats skambindavau. Aptardavom ir projektus, ir investicijas. Pastarosios buvo daromos dėl miesto ir miestiečių patogumo

bei grožio, pavyzdžiui, brangiai kainuojančios požeminės parkavimo aikštelės, kad automobiliais nebūtų užkimštas miestas ir aplinkinės gatvės. Druskininkai jam patiko, traukė ir žavėjo, nors nėra jokių akivaizdžių su šiuo miestu siejančių biografijos faktų. Pastaruoju metu jis čia praleido daug laiko. Savo ruožtu druskininkiečiai B. Lubiui suteikė garbės piliečio vardą, nors tokiais vardais Druskininkuose nėra švaistomasi.

Garbė Bronislovui Lubiui už drąsą. Didysis verslas norom nenorom turi būti atsargus, ypač kai kalbama apie ekonomiškai potencialų žaidėją pasaulio rinkose - Kiniją. Pastaroji Tibeto temą labai blokavo arba traktavo savaip. Iš šios patirties supratau, kad verslininkas nebijojo rizikuoti savo verslo galimybėmis dėl sąžiningos pilietinės pozicijos. Mane tai labai maloniai nustebino. Daugelis kitų verslininkų atmestinai žiūrėjo į Tibetą, lyg tai būtų dėmesio neverti atskalūnai. Tai nebuvo didelio biudžeto filmas, surengėme dviejų savaičių ekspediciją. Tačiau tam tikras pilietinis ar politinis gestas buvo padarytas. Filmas suvaidino tam tikrą vaidmenį, nes didžiuosiuose miestuose atsirado Tibeto skverai. Paskutinis mūsų susitikimas buvo, kai kūrėme filmą „Partizano žmona“ apie partizano Daumanto žmoną Nijolę. 2011 m. vasaros pabaigoje filmas buvo baigtas, rugsėjį aš jį nuvežiau B. Lubiui. Šis pasidžiaugė, su dukrele pažiūrėjęs pakomentavo, kad vaikai mokykloje negauna tokios informacijos apie pokarį. Ir tuomet aš pasakiau, kad norėčiau mokykloms padovanoti istorinių filmų

apie iškilius Lietuvos menininkus, politinius veikėjus, pavyzdžiui, apie a.a. Stasį Lozoraitį, filmų antologiją. Ir graudu, ir gražu, kad jis suspėjo palikti ir tokią galimybę. Kitų metų viduryje bus išleista istorinių filmų antologija. Be B. Lubio to nebūtų įvykę. Literatūros srityje irgi kalbėjome apie tai, kad norėtume išleisti pasakų ir istorinių knygų vaikams, kurios nėra komercinės. B. Lubys tai pažadėjo, o po savaitės jo neliko. Galiu pasidžiaugti, kad naujieji „Achemos“ savininkai tai žinojo ir sutarta, jog šiųmetinei knygų mugei bus išleistos tokios knygos vis dar su jo parama. Kai B. Lubys buvo gyvas, atrodė, kad taip ir turėtų būti. Kai jo neliko, suvoki, kad daugiau tokių žmonių ir nėra. Tai buvo unikali asmenybė mūsų kultūros tradicijai, kaip didieji mecenatai Pacai ar Šlapeliai. Galvoti apie Lietuvos vaikus ir ateities Lietuvą gali tik brandus žmogus, kuris sugeba peržengti savo ūkelį. Džiaugiuosi, kad likimas mus suvedė ir leido kartu įvykdyti darbus, o kartu ir labai liūdna jo netekus. Bet tikiuosi, kad jo darbų tęsėjai neišsižada aukštai iškeltos kartelės. Ir toliau mes planuojame bendrus projektus.

Menininkas Vytautas V. Landsbergis Iki a. a. Bronislovo Lubio nesuradau tokio verslininko, kuris suprastų, kad tai, ką aš darau literatūroje, kine, teatre, gali būti naudinga Lietuvoje augantiems vaikams, jaunimui. Kad nuo kultūros pobūdžio priklauso, kokią išugdysime Lietuvos jaunąją kartą. Pirmasis mūsų susitikimas buvo kalbantis apie filmą „Kai aš buvai partizanas“. Tai buvo vaidybinis filmas, kuriam Kultūros ministerija neskyrė lėšų. Tuomet pabandžiau surasti verslininką, kuris manytų, jo pokario partizanų tema yra reikalinga ir mums patiems, ir Vakarams apie tai papasakoti. Mes nesiginčijome, ar to reikia, juo labiau - jis nesikišo, kaip tai padaryti. Jis pasakė: „Tai ne mano sritis, bet aš džiaugiuosi, kad tai daroma ir kad galiu prisidėti“. Pirmasis mūsų pokalbis giliai įstrigo, nes supratau, kad a. a. Bronislovas buvo susidūręs su pokario realybe, ne tik matydamas nušautus partizanus išmėtytus gatvėje Plungėje, bet ir su gyvaisiais jo šeima turėjo ryšių. Jam ši tema pasirodė tikrai reikalinga. Iš šio žmogaus geros valios ir atsirado pirmasis mūsų bendras filmas. Vėliau ėmiausi filmo apie Tibeto pabėgėlius.

| 7


GEDIMINAS Rainys: „Nepaisant kalbų apie finansų krizę, verslininkų noras parodyti save kitiems ir būti įvertintiems išliko toks pat stiprus kaip ir anksčiau“

Jūratė Mockuvienė

2011 m. viduryje ekonomikos atsigavimu patikėjusi Lietuvos pramonė metų pabaigoje optimistinius lūkesčius sutramdė, o 2012-uosius pradėjo gana sunerimusi. Nepaisant to, mūsų šalies verslas ir toliau ryžtingai skinasi kelią ne tik Lietuvoje, bet ir į užsienio rinkas. Juo labiau kad pasitikėjimo savimi suteikia įvertinimai tradiciniuose Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) konkursuose „Sėkmingai dirbanti įmonė“ ir „Lietuvos metų gaminys“. Kaip pramonininkai vertina šiandienos situaciją, kalbamės su LPK e.p. Prezidentu, vykdomosios direkcijos generaliniu direktoriumi dr. Gediminu Rainiu.

8 |


BiL Kas ketvirtį atliekate Lietuvos pramonės įmonių lūkesčių vertinimą. Kokie jie buvo 2011-aisiais ir kaip šiuos metus pasitinka mūsų šalies verslas? Tikėjomės, kad 2011 metus įvardinsime metais po krizės. Tiesa, pernai I pusmetį atrodė, kad taip bus. Mūsų įžvalgos buvo paremtos kas ketvirtį atliekamų pramonės lūkesčių indekso duomenimis. Lūkesčių indeksas skaičiuojamas apklausiant apie 130 direktorių iš įvairių pramonės šakų. Apklausos metu bandoma išsiaiškinti kito ketvirčio viziją, ją lyginant su esamu ketvirčiu. II ketvirčio lūkesčiai buvo rekordiniai. Kai tikėjomės, kad III ketvirtis iš inercijos irgi bus geras, staiga pramonės lūkesčiai smuko. IV ketvirtis atnešė dar daugiau pesimizmo. Šiandien galiu pasakyti, kad dar niekad nebuvome apimti tokios nežinios, kaip dabar. Pirmiausia nežinomybę sukelia išoriniai veiksniai: Europos finansų ir skolų krizė. Lietuva – atvira šalis, todėl atidžiai stebime mūsų prekybos partnerių situaciją, pavyzdžiui, Vokietijos. Dažnai būna, kad pagal jos ūkio konjunktūrą elgiasi ir kitos, ekonominiais ryšiais susijusios, valstybės. Kiek daugiau optimizmo teikia faktas, kad kasdieninio vartojimo prekių paklausa, nepaisant įvairių krizių, išlieka nepakitusi. Sunkmečiais labiausiai nukenčia prabangių prekių: jachtų, bangių automobilių, namų statybos – pramonės sritys. Neramina kaimyninių valstybių: Lenkijos ir Baltarusijos, kur drastiškai devalvuojama valiuta, situacija. Verslui sunku subalansuoti prekybos srautus. Skaudų smūgį alkoholinių gėrimų, tabako ir kuro pramonei suduoda šešėlinės ekonomikos buvimas. Įdomios tendencijos antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje Kinijoje. Dėl juanio kurso pokyčių ir didėjančio vidaus vartojimo tokių pačių grupių produkcija jau nėra ten gaminama iki 30 proc. pigiau nei Europoje, kaip būdavo anksčiau. Laivų pramonės atstovų teigimu, gaminant didelius laivus, kur reikia daug žaliavų, konkuruoti su Pietryčių Azija neįmanoma, bet yra išskirtiniai individualūs sprendimai, kur mūsų gamintojai tampa konkurencingi. Verslininkams palankus ir Rusijos įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją. Pozityvus ne tik muitų mažinimas, bet ir Rusijos, tampančios vis labiau prognozuojama šalimi, aspektas. Tarptautinės prekybos reguliavimas tampa žymiai aiškesnis, o ginčų sprendimo mechanizmas perkeliamas į PPO organus Ženevoje. Šiek tiek neramu dėl gamtinių dujų dempingo kainų, kai ginčų dėl to jau nebebus įmanoma išspręsti Europos lygiu, o painios procedūros bus įklampintos PPO diskusijoje. BiL Kaip tokiame tarptautiniame kontekste regite Lietuvos perspektyvą? Mums reikėtų remtis Businesseurope prezidento Jurgen Thumano (ilgamečio Vokietijos pramonininkų

vadovo) žodžiais apie Vokietijos ekonomiką: „Vokietijos ekonomika augo 2010 m. bei 2011 m., augs 2012 m. ir vėliau. Taip yra todėl, kad Vokietija turi stiprų industrinį inžinerinį stuburą, sukūrusį 41 mln. darbo vietų. Nepriklausomai nuo finansinių Europos bėdų, šis industrinis stuburas užtikrins ūkio augimą ir viešųjų finansų tvarumą“. Gruodį paaštrėjusi finansinė situacija Europoje parodė, kad ir mūsų finansinė sistema nėra tvari. Apgailestaudamas galiu pasakyti, kad vienas iš dalykų, kurio pagundai niekaip nesugebame atsispirti, - valstybės skolos, artėjančios prie 40 mlrd. Lt. Kaip žinome, vien palūkanoms aptarnauti reikia apie 2 mlrd. Lt. Bėda ta, kad negalime subalansuotai gyventi. Atrodytų natūralu, jog šeimoje gyveni iš to, kiek turi. Galima pasiskolinti tik tiksliai apskaičiavus, kada grąžinsi skolą, arba verslo plėtrai. Tebeturime didelių klausimų ir pastabų dėl Lietuvos darbo rinkos funkcionavimo. Politikai, kalbėdami, kad mums pritaiko skandinavišką darbo santykių reglamentavimo modelį, iš jo išrenka tik palankesnes tezes. Pasigilinus galima surasti daug ir mums tinkančios patirties. Pavyzdžiui, švedai jaunimui ir pagyvenusiems žmonėms taiko sumažintą „Sodros“ mokestį, kad jiems būtų lengviau įeiti į darbo rinką arba kad darbdaviui būtų patraukliau tą žmogų išlaikyti darbo rinkoje. Įdarbinus ilgalaikius bedarbius, darbdaviai tiek laiko nemoka „Sodros“ mokesčio, kiek laiko žmogus buvo bedarbis. Darbo biržų veikla vertinama pagal finalinius rezultatus ir įdarbintus žmones. Žmonių apmokymas, papildomų gebėjimų suteikimas, koordinuotas su paklausa, glaudūs ryšiai su įmonėmis, išsiaiškinant, kokių darbuotojų reikia, ryšiai su kredito įmonėmis dėl kredito gavimo verslui – tai švedų darbo biržų funkcija. Šiuos negatyvus bent iš dalies kompensuoja, kad turime daug gabių žmonių, aukščiausio lygio vadybininkų, kurie plečia gamybą, eksportuoja. Tiesiog chrestomatiniais pavyzdžiais galėtų būti lietuvių gaminami suskystintomis dujomis varomi laivai, pritaikyti plaukioti Baltijos jūroje, kur ekologijos kartelė keliama vis aukštyn. „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ pranoko savo pavadinimą, nes gamina naujus lokomotyvus, kuriuos eksportuoja į užsienį. BiL 65 proc. Lietuvos BVP kuriama iš eksporto. Kurias rinkas laikytumėte prioritetinėmis? Prioritetas tai rinkai, kur galima plėsti eksportą. Tai verslas jaučia ir greitai susiorientuoja. 1999 m., prieš Rusijos krizę, Lietuvos ekonomika dar buvo stipriai integruoti į Rytus. Kai rublis buvo devalvuotas 4 kartus, ekonominės sąlygos privertė žaibiškai persiorientuoti į Vakarus. Mūsų vyraujantis patarimas – geriausia surasti balansą tarp Rytų ir Vakarų. Vakarų kryptis užtikrina konkurencingumą, atsparumą įvairiems sukrėtimams, gebėjimų vystymą, o Rytai: Baltarusija, Ukraina ir Rusija – fiziškai didelė

| 9


rinka, tačiau priklausanti nuo įvairių, kartais net ne ekonominių aplinkybių. Antrasis teiginys – kuo kaimynas artimesnis, tuo apyvarta didesnė. Todėl lietuvių eksporto gijos driekiasi į Latviją, Lenkiją, Kaliningrado sritį, Baltarusiją. Pastarojoje – apie 30 proc. Klaipėdos uosto krovinių. Tai tuo pačiu garantuoja ir Lietuvos geležinkelių darbo apimtis. Pagal tai, kokios organizuojamos mugės, parodos, verslo misijos, eksporto geografija labai plati. Neseniai susikūrė Lietuvos ir Kazachstano verslo taryba, kuri inkorporuota į pramonininkų konfederaciją. LPK nariai yra Lietuvos–Izraelio prekybos rūmai. Organizuojame kelionės į šiaurinę Irako dalį Kurdistano provinciją, kur vyksta tikras naftos ir dujų įsisavinimo bumas ir didėja perkamoji žmonių galia. Žvalgomės į Indiją, Kiniją, Braziliją. Mūsų pagalba ir valstybės parama turi būti nukreipta į tas rinkas, kur mūsų pramonei plėstis ar gaminti yra perspektyva. Yra ir konkrečių pavyzdžių. „Vičiūnų“ įmonių grupė išsiplėtė į Ispaniją, „Kauno grūdų“ grupė Afrikoje žvalgėsi pajėgumų pašarų gamybai. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad labiausiai draugaujama su kaimyninėmis ir didžiausiomis rinkomis. BiL Kiek Lietuvos pramonėje panaudojamas technologijų mokslo potencialas? Kiek valstybių beapžvelgčiau, tobulų santykių niekur nėra. Didelė verslo dalis dėl visai objektyvių priežasčių negali ypač daug prioritetų skirti mokslo ir gamybos sąveikai. Akivaizdu, kad kuo korporacija didesnė, tuo daugiau turi savų laboratorijų, tyrimo, dizaino centrų. Atvirkščiai, kuo įmonė mažesnė, tuo jos inovacijos paprastesnės. Jomis tiesiog prisitaikoma prie rinkos sąlygų, prekių grupių, technologijų. Jie adaptuoja tai, kas išrasta. Siekių priartinti mokslą prie pramonės yra. Jau vien tai, kad Lietuvoje įkurti 5 integruoti mokslo, studijų ir verslo slėniai. Ateitis parodys, kokių jie duos rezultatų. Turime įvairių kitų bendradarbiavimo formų. Pavyzdžiui, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo tarybose dalyvauja verslo atstovų. Atsiranda tiesiogiai su aukštosiomis mokyklomis bendradarbiaujančių ir kviečiančių pas juos atlikti gamybines praktikas įmonių, pavyzdžiui, „Arginta“. Galėčiau paminėti ir gražių įgyvendintų projektų. Pavyzdžiui, Panevėžio krakmolo gamintojai „Amilina“ daug dėmesio skirianti inovacijoms. Arba „Biok laboratorijoje“ sukurta lietuviška ekologiška dantų pasta „Ecodenta“. Tokios inovacijos nebus įvardintos pasaulinio masto atradimais, bet kryptis ir supratimas jau yra. Pramonininkai - gana pragmatiški žmonės. Jie ieško ne tik tolimos naudos, bet pagrįstos tam tikru netolimu ekonominiu ciklu. Vis dėlto mokslo ir gamybos bendradarbiavimo srityje progresas didelis.

10 |

BiL LPK organizuoja daug tradicinių konkursų geriausioms, inovatyvioms įmonėms, gaminiams išrinkti. Ką jie apskritai duoda verslui? Padarius gerą darbą, norisi tam tikro pripažinimo. Pats geriausias, kai tavo kolegos profesionalai įvertina, jog veikla, procesas, atliktas darbas arba gaminys puikus ir tenkina gamybos ar vartotojų skonį. Nepaisant kalbų apie finansų krizę, verslininkų noras parodyti save kitiems ir būti įvertintiems išliko toks pat stiprus kaip ir anksčiau. Sulaukėme gerokai daugiau nei 100 kandidatų paraiškų. Pirmąkart debiutuota kartu su Aplinkos ministerija, išrenkant geriausią gaminį iš antrinių žaliavų. Laimėjo paprasčiausias plastikinis kibiras, pagamintas iš perdirbto plastiko butelių. Tradiciškai geriausiais pripažinta daugiausia su maisto pramone susijusių gaminių. Jie vertinti dviem etapais. Pirmiausia savo pastabas pateikė tos srities specialistai, o po to vertino galutinė komisija. Konkurse įvertinta statybos bendrovė „Irdaiva“, statybos ir remonto darbus atlikusi LR Seimo centriniuose rūmuose ir Nepriklausomybės atkūrimo akto pasirašymo salėje. Apdovanojimą įteikdama Seimo pirmininkė patvirtino, kad darbai atlikti su aukšta gamybos kultūra, laiku ir paprašyta atlygio tiek, kiek buvo sutarta. Negalima nepasidžiaugti naujojo lietuviško manevrinio šilumvežio gamyba, kuris eksportuojamas į Estiją ir netgi Rusiją. Tai gaminys, sukurtas iš amerikiečių variklio, čekiškos įrangos ir rusiško kėbulo. Visa tai sukomplektavus paaiškėjo, kad gaminio kokybė puiki, o kaina įperkama vartotojui. Sėkmingai dirbanti įmonė - tai tarsi visų sprendimų: gamybos, pardavimo, verslo strategijos ir t. t. integruotas rodiklis. Konkurso metu vertinami pirmiausia finansiniai rodikliai: eksporto dydis ir augimas, naujų rinkų atsiradimas, apyvartos, darbuotojų skaičius, užimamos rinkos augimas. Kaip pavyzdys, „Achemos“ įmonė, kuri išaugus gamtinių dujų kainai, sudarančiai gaminio savikainos liūto dalį, sugebėjo būt konkurencinga. Įmonė ir toliau sėkmingai gamino, įsisavino naujas Indijos ir Argentinos rinkas. Naujų sprendimų nuolat pasiūlo gerais ekonominiais rezultatais pasižyminti 2 mlrd. Lt apyvartą pasiekusi „Vičiūnų“ grupė. 1 mlrd. jau pasiekė „Kauno grūdų“ grupė. Sėkmingai dirbo „Arvi“ koncernas, „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos uostas, kurio veiklos rezultatai susiję su krovos kompanijų ir Lietuvos geležinkelių apimtimis. Apdovanojimas yra priminimas kolektyvui, kad sugebėjo sukurti išskirtinį gaminį. Tai susiję ir su kokybe, nes ji patikrinta ir pripažinta. Kiekvienas vartotojas mieliau pirks produktą, kurio gamyba susijusi su kokiomis nors inovacijomis, į jį buvo atkreiptas dėmesys bei suteiktas tam tikras įvertinimas.


www.omegawatches.com

GEORGE CLOONEY’S CHOICE.

AVAILABLE AT:

| 11


Pavasariop tikimasi pramonės atsigavimo Lietuvos pramonininkų konfederacija šiemet pradeda Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai pasiruošimo darbus. Tikimasi, kad per oficialius reginius atsakingiems ES pareigūnams pavyks atskleisti verslui rūpimus klausimus ir įtikinti Europą kalbėti vienu balsu tiek mokesčių, tiek energetikos klausimais. Apie tai ir apskritai apie mūsų pramonės padėtį kalbamės su Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktoriumi Sigitu Besagirsku.

Jūratė Mockuvienė

BiL Kaip apskritai šiandien vertinate Lietuvos pramonės perspektyvas? 2012 m. Lietuvos pramonė tikisi nedidelio – apie 2,5 proc. nuo BVP – augimo, nors grėsmių vis dar bus daug. Nuo pavasario ekonomika augs sparčiau. Kokių rezultatų galima tikėtis, paaiškės kovo 20 d., kai Graikija turės išpirkti didelę valstybės obligacijų emisiją. Jei bus susitarta dėl jų kainos, skolų nurašymo, tuomet visos ES ekonomikoje atsiras tam tikras skaidrumas ir vėl bus atkurtas pasitikėjimas Europa, taip pat - Lietuva. Mūsų šalis – tai mažas laivelis, plaukiojantis tarp didelių laivų ir priklausantis nuo jų kurso bei problemų. BiL Vis dėlto kokias matote Lietuvos stipriąsias puses? Lietuvos verslo pranašumas tas, kad eksportuojama į stipriąsias ES šalis: Vokietiją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę, Švediją, Nyderalndus. Jų ekonomikos smukimas nedidelis. Ta pati Prancūzija, nepaisant to, kad Tarptautinė reitingų agentūra sumažino jos reitingą, pasekmių dėl skolinimosi neturi. Lietuvių eksportas į Italiją, Graikiją, Portugaliją nedidelis. Mes dėl to nukenčiame mažiau, todėl ir ekonomikos augimo sulėtėjimas šiek tiek mažesnis nei bendras Europos ekonomikos augimo sulėtėjimas. Lietuvos verslo pranašumas tas, kad eksportuoLietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas

12 |


jama į stipriąsias ES šalis: Vokietiją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę, Švediją, Nyderlandus. Jų ekonomikos smukimas nedidelis. Ta pati Prancūzija, nepaisydama to, kad Tarptautinė reitingų agentūra sumažino jos reitingą, pasekmių dėl skolinimosi neturi. Lietuvių eksportas į Italiją, Graikiją, Portugaliją nedidelis. Mes dėl to nukenčiame mažiau, todėl ir ekonomikos augimo sulėtėjimas šiek tiek mažesnis nei bendras Europos ekonomikos augimo sulėtėjimas. Matome, kad lietuvių verslininkai pradeda atrasti naujų rinkų, kurios stabilesnės arba jų augimas didesnis. Jaučiamas suaktyvėjimas Rusijos link, nes šioje šalyje vykdoma vartojimo skatinimo politika. Didelę dalį pinigų, uždirbtų iš naftos, dujų ir kitų gamtinių išteklių, Rusijos valdžia nukreipia vartojimui. Šiemet Rusija du kartus didina policininkų atlyginimus, tris kartus – kariškių, daug numato karinės technikos pirkimų ir kitų veiksmų vidaus vartojimui skatinti. Be to, apie 100 JAV dolerių už barelį naftos – didelė kaina, leidžianti Rusijai daryti ir populistinių sprendimų. Dėl situacijos Europos Sąjungoje neapibrėžtumo lietuviai atranda ir kitų naujų rinkų: Kinijos, arabų šalių, Lotynų Amerikos valstybių ir kitų. Kristalizuojasi tam tikra diversifikacija. Negalima sakyti, kad atsitraukiama nuo ES ir NVS valstybių rinkų, bet žvalgomasi ir kitose. BiL Kaip keičiasi lietuviška pramonė? Po truputį atsinaujina. Problema ta, kad pokyčiai lėti ir vyrauja tradicinė pramonė. Pasaulinėje rinkoje toliau vyrauja Azijos bei Lotynų Amerijos šalių didėjančio spaudimo Europos gamintojams tendencija. Stipriai brangsta žaliavos ir energetiniai ištekliai. Brangstant žaliavoms apie ketvirtadalis Lietuvos įmonių nedidina produkcijos kainų. Įmonėse lieka mažiau apyvartinių lėšų, todėl jos mažiau gali investuoti į darbo užmokestį, inovacijas. Jos priverstos viduje trauktis ir taupyti. Vis dėlto galėčiau paminėti dag pavyzdžių, kur įmonės atranda naujų veiklos sričių. Suintensyvėjo kelionės į tarptautines parodas, kontaktų muges. Sunkumai verčia ieškoti inovatyvių sprendimų, vos ne kasdien tenka išgirsti iš vienos ar kitos įmonės apie sukurtą mini stebuklą – pradedant milisekundiniu lazeriu ir baigiant ultreavioletinius spindulius atspindinčiais drabužiais. BiL Kokius darbus šiemet ruošiasi nuveikti Lietuvos pramoninkų konfederacija?

Artėja rinkimai, todėl šiemet ruošiame pasiūlymus partijų rinkiminėms programoms. Įtraukėme ne tik mūsų konfederacijai priklausančių apie 60 asociacijų, bet ir kitas aktyviausiai veikiančias organizacijas: Nekilnojamo turto plėtros asociaciją, Laisvosios rinkos institutą, Investuotojų forumą, Prekybos pramonės amatų rūmus, Transparency international, Lietuvos biurą ir rengiame bendrą pasiūlymų paketą, ką naujoji valdžia per ketverius metus gero turi padaryti verslui ir tuo pačiu visuomenei. Taip pat siekiame, kad verslai, kurie kitose šalyse skatinami, bet pas mus dar į tokias skatinimo programas neįtraukti, pavyzdžiui, elektromobilių gamyba, būtų įtraukti į naujosios sudėties Parlamento verslo paramos planus ir tie planai per ketverius metus būtų įgyvendinti. Kiti svarbūs darbai susiję su Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungai 2013 m. antrojoje pusėje. Daroma daug namų darbų, planuojama daug įvairių renginių. Jų globėju ketiname pakviesti kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų, kviesime ir kitų šalių prezidentus bei iškelsime daug įvairių klausimų verslui, kurie gali būti sprendžiami ES institucijų lygiu. Pasinaudodami Lietuvos pirmininkavimo ES laikotarpiu norime parodyti, kad verslui svarbios problemos turi būti sprendžiamos sutartinai. Pavyzdžiui, bendrieji ES mokesčiai. Kiek tik buvo įvairių bendrų mokesčių projektų, jie visi diskriminavo mažąsias ES šalis. Matome, kad didžiosios ES šalys, nors ir darydamos gerus darbus, vis tiek sugeba ignoruoti mažąsias ES valstybes. Tai norime įrodyti konkrečiais pavyzdžiais. Mūsų tikslas, kad ES numatytų tam tikras gaires bendrajai mokesčių politikai, nes tai neišvengiama. Po kokių 50 metų ES turės vienodus arba labai panašius mokesčius. Mes stengiamės užbėgti už akių, kad tie mokesčiai nebūtų diskriminaciniai tam tikrų šalių atžvilgiu. Kitas mums jau seniai aktualus klausimas – bendra ES energetikos politika. Dėl vis dar silpnos jos išraiškos labiausiai nukenčia trys Baltijos šalys. Ir dar vienas svarbus klausimas – tai Lietuvos santykiai su Rusija. Jie turėtų būti ne Lietuvos asmeniniai, o bendri ES santykiai, atsižvelgiant į visų suinteresuotų šalių nuomonę. O ne taip, kad kai naudinga, pavyzdžiui, Vokietijai, Europa užsimerkia žvelgdama į Baltijos šalių problemas. Tai tokios trys pagrindinės temos, kurias norime gvildenti surengdami tarptautinį verslo forumą. Lietuvos pirmininkavimo ES metu bus surengti 7 oficialūs renginiai. Vienas iš jų – išskirtinai LPK organizuojamas renginys, kuriame dalyvaus ir kitų šalių tokių pat organizacijų kaip LPK prezidentai, pačių didžiausių Europos korporacijų vadovai.

| 13


Naujos Lietuvos verslo galimybės: Kurdistanas Šiuo metu jaučiamas ženklus Lietuvos eksporto sulėtėjimas į tradicines namų - ES, NVS - rinkas. Tai lemia keletas veiksnių: dabartinis ekonominis nuosmukis, sumažėjusi gyventojų perkamoji galia, mažėjančios viešojo sektoriaus išlaidos, paklausos lėtėjimas, užsienio valiutų nuvertėjimas. Dėl šios priežasties Lietuvos pramonininkų konfederacija ėmėsi ieškoti naujų rinkų, kuriose Lietuvos įmonių produkcija ir paslaugos turėtų paklausą. „Dabartinės ES krizės akivaizdoje manome, kad kyla būtinybė žvalgytis į trečiąsias, dar ne visiškai Lietuvos verslo atrastas rinkas“ - teigia LPK užsienio reikalų departamento direktorius Aurelijus Ušeckas. Dar praeitais metais buvo nuspręsta rasti būdų Lietuvos verslui įkelti koją į vieną sparčiausiai besivystančių ir turtingiausių ištekliais regionų pasaulyje - Iraką, o tiksliau, jo Šiaurinį regioną - Kurdistaną. Daugelio verslininkų vaizduotėje Irakas asocijuojamas su JAV okupacija, nesibaigiančiais kariniais veiksmais ir savižudžių sprogdinimais. „Tačiau mūsų tikslas yra tai, kad Kurdistano vardas žmonėms asocijuotųsi su naujomis verslo galimybėmis ir saugumu“ - teigia Ušeckas. Iš tiesų šiuo metu tai yra vienas saugiausių Artimųjų Rytų regionų, kur paskutinis neramumas buvo užfiksuotas dar 2004 metais. Keli faktai apie Iraką ir Kurdistano autonominį regioną Kurdistanas – tai autonominis regionas Irako Respublikoje, užimantis trečdaliu mažesnį nei Lietuva plotą, tačiau gyventojų skaičiumi labai panašus į ją (apie 4 mln.). Kurdistanas autonominio regiono statusą įgijo dar 1970 metais ir dar kartą buvo patvirtintas 2005 metais. Šis regionas yra įvardinamas kaip stabiliausias ir saugiausias užsieniečiams Irako teritorijoje, kuriame kriminalinių įvykių suvestinės papildomos ypač retai. Po Saadamo Huseino režimo nuvertimo matomas milžiniškas šuolis ekonomikos, švietimo, mokslo, medicinos srityse. 2003-

14 |

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Užsienio ryšių departamento direktorius Aurelijus Ušeckas


2007 metais regionas gavo 1,9 mlrd. JAV dolerių investicijų pagal Irako rekonstrukcijos programą. Pagrindinė pramonė orientuojasi į naftos, chemikalų, tekstilės, odos, statybinių medžiagų pramonę. Visa regiono ekonomika yra paremta naftos eksportu, kuris sudaro 84% viso eksporto.

Kurdistano kultūra Kurdų kultūra yra siejama su Persija - Irano kultūros ištakomis. Dauguma gyventojų regione išpažįsta islamą (šiitai). Kurdistanas nėra itin konservatyvus kraštas, kitaip nei daugelis arabų šalių. Čia matomas aktyvus ir rezultatyvus moterų teisių gynimas, regionas įvertinamas kaip religiškai tolerantiškas, kuriame taikiai gyvena skirtingo tikėjimo žmonės. Taip pat nėra arabų pasauliui būdingo draudimo vartoti alkoholinius gėrimus.

Naujieji Jungtiniai Arabų Emiratai? Nors Doing Business 2010 duomenimis pradėti verslą Irake yra gana sudėtinga dėl politinių grėsmių, arabųkurdų konfliktų, ekonominės priklausomybės nuo naftos bei korupcijos, tačiau investicijos Kurdistane yra gana patrauklios: maži mokesčiai (nėra PVM), taikomos mokesčių lengvatos, užsieniečiai gali nusipirkti valstybinės žemės. Projektų draudimas, sąskaitų atidarymas vietiniuose ar užsienio bankuose yra patogus ir paprastas. Sureguliuota bankininkystės ir finansų sistema, galimybė įdarbinti užsieniečius, garantijos, kad investicijos nebus nacionalizuotos ar konfiskuotos ir kt. Taip pat Kurdistane gausūs naftos ištekliai: apie 30% visos Irako naftos. Kurdistane veikia 7 universitetai (dviejuose iš jų dėstoma anglų kalba), išugdantys kvalifikuotą darbo jėgą. Irake įkurtos 4 laisvosios ekonomikos zonos, iš kurių viena yra šiaurės Kurdistane. Kurdistano įmonių registro duomenimis, nuo 2010 metų užsienio įmonių skaičius regione išaugo 55% (registruotos 1602 įmonės), kas rodo spartų regiono vystymąsi ir investuotojų susidomėjimą. Itin patrauklios investicijos žemės ūkio, bankininkystės, komunikacijos, statybų, energetikos, sveikatos apsaugos, naftos, dujų, turizmo ir kitose srityse. Kurdistanas tampa patrauklus ne tik savo geografine padėtimi (turi du tarptautinius oro uostus su daugiau nei 80 savaitinių skrydžių), bet ir ekonominiais duomenimis. Nors regionas sulaukia vis didėjančio investuotojų dėmesio, sričių naujoms investicijoms nestinga.

Galimos problemos, su kuriomis gali susidurti potencialūs investuotojai ir eksportuotojai, yra kalbos barjeras (mažai anglakalbių), kvalifikuoto personalo, specialybės įgūdžių stoka, prasta infrastruktūra (neišvystytas geležinkelių tinklas), elektros energijos tiekimo problemos. Tačiau visos šios problemos yra efektyviai ir operatyviai sprendžiamos. Pavyzdžiui, dėl energijos užtikrinimo: visai nesenai JAV bendrovė „General Electrics” laimėjo milžinišką elektrinių statymo konkursą ir per kelerius metu tikina užtikrinsianti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą. Kad išvengtų retų ir trumpalaikių energijos tiekimo trukdžių, įmonės sėkmingai panaudoja elektros energijos generatorius. Juk kuro Irake netrūksta.

Galimybės Lietuvos verslui: • Sparčiai auga gyvenamosios, komercinės ir administracinės paskirties, infrastruktūros objektų statyba, tačiau dėl žemos kokybės sudėtingiems pastatams samdomi Europos, JAV inžinieriai ir architektai. Galimybės: sudėtingesnių NT objektų „klonavimas”, infrastruktūros projektai. • Anksčiau regionas garsėjo maisto pramone (buvo cukraus fabrikas), tačiau konfliktų metu sektorius buvo sužlugdytas. • Naujai pastatyta gėrimų (taip pat ir alkoholinių) gamykla, tačiau ji kol kas veiklos nevykdo. • Kurdistane įvežama daug šaldyto, ilgai išliekančio maisto. Perspektyva - pieno perdirbimo, mėsos ir žuvies produktų, konservuotų produktų gamyklos. • Vyrauja smulki prekyba, nėra prekybos tinklų, dominuoja Kinijoje pagaminta produkcija (įskaitant falsifikatus ir kopijas). Perspektyva – tinklinė prekyba (maisto ir pramoninės prekės), garsūs prekių ženklai. • Nėra greito maisto užkandinių tinklo. • Pradeda vystytis vietinis turizmas, turintis potencialą (regionas „natūraliai žalias ir gyvas” palyginus su kitais Irako regionais). Perspektyva – reklama, IT paslaugos, valdymo sistemos. Be Kurdistano, Lietuvos pramonininkų konfederacija šiais metais dar ketina organizuoti šias verslo misijas: • Verslo misija į Gruziją (planuojama su Ministru Pirmininku), • Verslo misija į Saudo Arabiją ir Katarą (planuojama su Ministru Pirmininku), • Verslo misija į Pietų Afriką (planuojama su Ministru Pirmininku), • Verslo misija į Sankt Peterburgą (planuojama su Vilniaus m. Savivaldybės meru), • Verslo misija į Australiją, Naująją Zelandiją, • Verslo misija į Kazachstaną, • Verslo misija į Tatarstaną.

| 15


Patraukli darbo rinka ir paskatos dirbti – bendras tikslas Dovilė Baškytė

V

erslo socialinė politika Lietuvos pramonininkų konfederacijos veikloje visada buvo susijusi su aktyviu bendravimu tarp darbdavių organizacijų tarpusavyje ir bendradabiavimu su profesinėmis sąjungomis. Ne išimtis buvo ir praėję metai. Nors nuomonės ne visada sutapo, ne tik darbdavių atstovų ir profesinių sąjungų, bet ir tarp pačių darbdavių organizacijų, tačiau intensyvus bendravimas leido ieškoti bendrų išeičių, tinkamų abiems pusėms.

Svarbiausios praeitų metų veiklos buvo minimalios mėnesinės algos didinimo klausimas ir lankstensio darbo santykių reguliavimo nustatymas. Reikia pripažinti, kad tai nebuvo lengvas diskutavimas su socialiniais partneriais. Minimalios mėnesinės algos kėlimo klausimas vis dar kabo ore ir jokie sprendimai dėl to nėra priimami. Pramonininkų konfederacija išdėstė aiškią poziciją – minimali mėnesinė alga yra žemiau skurdo ribos ir būtina ją didinti iki 900 Lt, o vėliau ir iki 1000 Lt. Šiuo atveju pramo-

Dovilė Baškytė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo socialinės politikos ir teisės departamento direktorė

16 |


nininkų pozicija sutapo su profesinių sąjungų reikalavimais, todėl nesulaukėme mitinguotojų grupės prie konfederacijos būstinės, bet netgi gavome pasiūlymą draugiškai pražingsniuoti kartu su profesinėmis sąjungomis Gedimino prospektu. Derybos dėl minimalios mėnesinės algos dar nesibaigė. Įsivėlėme į kaltinimų vieni kitiems ratą – Vyriausybė kaltina Trišalę tarybą, kad ji nepriima sprendimo, profesinės sąjungos kaltina darbdavius, kad jie nepriima bendros pozicijos. Vis dėlto prošvaistės matyti. Socialiniai partneriai linkę susitarti ir Vyriausybės pozicija nebe tokia kategoriška. Tikimės, jog kartu su pavasariu sulauksime atšilimo ir šiuo klausimu. Kitas aktualus klausimas – darbo santykių lankstumo didinimas. Šis klausimas yra aktualus ne vienerius metus, tačiau pasiekti susitarimą, kuris iš esmės pagerintų darbo santykių vertinimą Lietuvoje, yra ypač sunku. Be abejonės, šioje srityje visą laiką susiduria du priešiški frontai – darbuotojų ir darbdavių interesai. Nors iš tiesų reikia suprasti, jog dabartinė situacija yra nepalanki ne tik darbdaviams, bet ir patiems darbuotojams. Baimė dėl griežto darbo laiko, atleidimo iš darbo reglamentavimo, mokesčių naštos dažną darbdavį verčia gerai apgalvoti, ar plėsti verslą, kurti naujas darbo vietas, priimti naujų darbuotojų. O tikėtis geresnės situacijos, t.y. mažesnio nedarbo lygio, didesnio darbo užmokesčio, be naujų darbo vietų kūrimo sunkiai įmanoma. Nors iš profesinių sąjungų dažnai susilaukiame kritikos, jog darbo santykių reglamentavimo liberalizavimas darbo vietų nekuria, tačiau tai tikrai suteikia motyvacijos kurti ir investuoti Lietuvoje. Jei nebus investicijų, darbo vietų skaičius ne tik neaugs, bet dar ir mažės. Nereikia pamiršti ir fakto, kad Lietuva Pasaulio Banko sudarytame verslo sąlygų reitinge pagal darbo santykių lankstumą užima tik 119 vietą. Reikia pasidžiaugti, jog ilgai ir ne visada sėkmingai vykusios derybos šiuo klausimu vis dėlto davė rezultatų. Nors su profesinėmis sąjungomis kompromiso rasti nepavyko, tačiau pagrindinės darbdavių organizacijos, partneriškai susėdusios prie vieno stalo, rado bendrą kalbą ir įteikė valdžiai ir profesinėms sąjungoms savo konkrečias pozicijas, kurias, tikėtina, pavyks įgyvendinti.

Vertėtų paminėti ir dar vieną problemą, su kuria praeitais metais susidūrė nemažai darbdavių. Nors tiek Statistikos departamentas, tiek Lietuvos darbo birža praneša apie vis dar didelį nedarbo lygį, norint rasti kvalifikuotą darbuotoją ypač transporto, lengvosios pramonės srityse reikia ypatingos kantrybės. Turint šimtus tūkstančių bedarbių tarp j�� rasti tinkamą darbuotoją yra sunki užduotis. Džiugu, kad į ne kartą išsakytas pramonininkų pastabas šiuo klausimu buvo atsižvelgta ir metų pabaigoje buvo priimta nauja bedarbių profesinio mokymo tvarka. Vadovaudamiesi šia nauja tvarka, darbdaviai galės pretenduoti į piniginę paramą, skirtą apmokyti darbuotoją atitinkamoje įstaigoje ar pas darbdavį darbo vietoje. Reikia tikėtis, jog ši naujovė padės įsidarbinti Lietuvos gyventojams, o darbdaviams nereikės atlikti ilgų ir nepigių procedūrų siekiant įdarbinti trečiųjų šalių piliečius. Šiais metais aktualūs dalykai bus nelegalaus darbo prevencija, paskatos dirbti, o ne gauti pašalpas. Apie nelegalų darbą kalbama dažnai ir daug, tačiau pastangos jį sustabdyti kol kas efekto neduoda. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų duomenimis, nevalstybiniame sektoriuje dirba apie 300 – 350 tūkst. darbuotojų. Tas skaičius parodo, kokie gali būti nelegalaus darbo mastai. Tuo labiau, kad pastaruoju metu akivaizdus ne įprastas nelegalus darbas be darbo sutarties, o darbas, už kurio dvi tris valandas mokamas oficialus atlyginimas, tačiau už likusias valandas mokama vokeliuose. Reikia nepamiršti ir to, jog įmonės, kurios moka tokius neoficialius atlyginimus, dažnai sugeba laimėti milijoninius viešuosius pirkimus, nes sugeba pasiūlyti mažiausią kainą nelegalaus darbo užmokesčio sąskaita. Su tokiais konkurentais sąžiningai dirbantiems darbdaviams konkuruoti yra ypač sunku. Tokia pat kliūtis darbo rinkai yra ir socialinė sistema, kuri neskatina dirbti. Socialinių išmokų gavėjai dažnai gali gyventi geriau nei eilinis darbuotojas. Akivaizdu, jog esant tokiai situacijai darbo rinkos atsigavimo tikėtis neverta. Idėjų, kaip žmones skatinti dirbti, o ne naudotis socialinės sistemos išmokomis, pramonininkai turi, tad belieka tikėtis, jog šis ir naujai išrinktas Seimas turės intencijų tas idėjas įgyvendinti.

| 17


Lietuvos pramonė: po itin sparčios plėtros, perspektyvos santūresnės Aleksandr Izgorodin

L

ietuvos pramonė santykinai greitai atsikratė neigiamų didžiosios recesijos padarinių, o sustiprėjusi užsienio paklausa, nuo kurios Lietuvos gamintojai yra itin priklausomi, buvo pagrindiniu spartaus pramonės atsitiesimo katalizatoriumi. Palankios makroekonominės tendencijos bei išaugusios pramonės produkcijos kainos reikšmingai padidino įmonių pajamas, tačiau pasaulio finansų rinkose šoktelėjusios energetinių išteklių ir žaliavų kainos ribojo pelningumo atsigavimą. Po itin sparčios plėtros 2011 m. pramonės augimas 2011 m. sulėtės didžiąja dalimi dėl lėtesnio pasaulio ekonomikos augimo, ypač dėl nepalankios situacijos euro zonoje, kuriai tenka 60% lietuviško eksporto. Tačiau besitęsiantis augimas centrinėse euro zonos valstybėse, palankios Rusijos ekonomikos perspektyvos bei išaugęs lietuviško verslo lankstumas bei konkurencingumas turėtų padėti Lietuvos pramonei susidoroti su globalios ekonomikos atšalimu bei palaikyti tolesnį pramonės augimą 2012 m.

Tendencijos pramonėje tradiciškai turi reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikos raidai. Apdirbamoji gamyba yra didžiausias Lietuvos ekonomikos sektorius, sukuriantis penktadalį šalies BVP – daugiau nei ES vidutiniškai (16%) bei daugiau nei kaimyninėse Latvijoje (14%), Estijoje (18%) ir Lenkijoje (17%). Didžioji recesija pasaulio ekonomikoje sudavė stiprų smūgį Lietuvos pramonei – ženklus užsienio rinkų sulėtėjimas bei drastiškas vidaus paklausos susitrauki18 |

Aleksandr Izgorodin, Ekonomikos ir finansų departamento analitikas mas 2009 m. nusmukdė apdirbamosios pramonės sukuriamą pridėtinę vertę 16%. Tačiau pramonė santykinai greitai atsikratė neigiamų sunkmečio padarinių ir pastaruosius porą metų demonstravo įspūdingus augimo tempus: užsienio paklausos atsigavimas bei palanki statistinė bazė lėmė, kad apdirbamosios pramonės sukuriama pridėtinė vertė 2010 m. išaugo 10%, o per tris 2011 m.

ketvirčius (lyginant su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu) šoktelėjo dar 13% arba dvigubai daugiau nei bendras Lietuvos BVP atsigavimo tempas (6,4%). Spartų Lietuvos pramonės atsigavimą didžiąj dalimi lėmė išaugusi paklausa užsienio rinkose, ypač ES ir NVS regionuose: 2011 m. sausio-spalio mėn., lyginant su atitinkamu 2010 m. laiko-


tarpiu, eksportas į ES ir NVS ūgtelėjo atitinkamai 32% ir 37%. Atkreiptinas dėmesys, kad per pastaruosius keletą metų Lietuvos pramonė nuolat didino priklausomybę nuo eksporto – 2011 m. 68% pramonės produkcijos buvo skirta užsienio vartotojams, o tai yra didžiausia reikšmė per šio rodiklio skaičiavimo istoriją. Akivaizdu, kad silpnas vidaus vartojimas, arši konkurencija vietinėje rinkoje bei iš esmės palankios tendencijos eksporto rinkose paskatino įmones labiau koncentruotis į užsienio vartotoją, kas padėjo gamintojams išlaikyti gerus augimo rodiklius 2011 m. Nepaisant to, kad Lietuvos pramonė yra vis mažiau priklausoma nuo vidaus paklausos, vidaus vartojimas 2011 m. taip pat prisidėjo prie gerų pramonininkų rezultatų – laipsniškai mažėjant bedarbystei, augant nominaliam darbo užmokesčiui bei stiprėjant gyventojų optimizmui, vidaus vartojimas 2011 m. paaugo 6%. Geri užsienio paklausos rodikliai, išaugęs vidaus vartojimas bei padidėjusios galutinės produkcijos kainos lėmė, kad per devynis 2011 m. mėn., lyginant su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, pramonininkų pardavimo pajamos šoktelėjo 31%. Tačiau pelningumo tendencijos buvo gerokai kuklesnės: nepaisant to, kad atsigaunanti ekonomika padidino gamintojų pelningumą nuo 1,6% trečiąjį 2009 m. ketvirtį iki 5,7% atitinkamą 2010 m. laikotarpį, apdirbamosios pramonės pelningumas trečiąjį 2011 m. ketvirtį smuktelėjo iki 3,2%. Kuklius pelningumo rezultatus didžiąją dalimi galima paaiškinti neigiama išaugusių pasaulinių energetinių išteklių ir žaliavų kainų įtaka Lietuvos gamintojams. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) skaičiuojamas apdirbamosios pramonės lūkesčių indeksas (tyrime dalyvauja 130 didžiausių Lietuvos gamintojų) rodo, kad 2011 m. 57% gamintojų fiksavo žaliavų kainų padidėjimą, bet tik 36% įmonių padidino galutinės produkcijos kainą. Savo ruožtu 54% respondentų galutinės produkcijos kainų nekeitė. LPK tyrimo rezultatai liudija, kad arši konkurencija vidaus ir užsienio rinkose bei nepakankamai aukšta vartotojų perkamoji galia skatino įmones absorbuoti dalį išaugusių žaliavų kainų, t.y. galutinės produkcijos kainų nedidinti savo pelningumo sąskaita. Palankios užsienio ir vidaus paklausos tendencijos bei išaugęs verslininkų optimizmas paskatino įmones atnaujinti įdarbinimo procesus. Per tris 2011 m.

ketvirčius, lyginant su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, laisvų darbo vietų skaičius apdirbamojoje gamyboje išaugo 37%, tuo tarpu kai 2010 m. buvo fiksuotas 4,5% susitraukimas. Apskritai 2011 m. pramonė buvo lyderė pagal sukurtų naujų darbo vietų lygį: čia buvo sukurta 20% visų laisvų darbo vietų, t.y. daugiau nei bet kokiame kitame sektoriuje. Tačiau pramonės užimtumo rodikliai buvo gerokai kuklesni – per tris 2011 m. ketvirčius užimtųjų darbo vietų skaičius padidėjo tik 5,4%, o užimtųjų žmonių apdirbamojoje gamyboje skaičius išaugo vos 1,3%. Didelį atotrūkį tarp naujų darbo vietų kūrimo spartos bei užimtumo didėjimo pramonėje galima paaiškinti kvalifikuotos darbo jėgos stoka – gamintojai buvo pasiruošę padidinti darbuotojų skaičių, tačiau nesugebėjo surasti žmonių, kurių kvalifikacijos lygis atitiktų darbdavių poreikius. Po itin gerų 2011 m. rezultatų 2012 m. pramonės augimas sulėtės. Statistiniai rodikliai rodo, kad Lietuvos pramonės padėtis išlieka gera, tačiau augimo tempai laipsniškai lėtėja – jeigu 2011 m. pirmąjį ketvirtį pramonės produkcijos apimtys ūgtelėjo 21%, trečiąjį 2011 m. ketvirtį augimas sulėtėjo iki 8,6%. Atsižvelgiant į tai, kad beveik 70% Lietuvos pramonės produkcijos iškeliauja į užsienio rinkas, Lietuvos pramonė yra itin priklausoma nuo tendencijų pasaulio ekonomikoje, kurios pastaruoju metu nebuvo palankios. Itin komplikuota padėtis išlieka euro zonoje, kuriai tenka 60% lietuviško eksporto. Gilėjanti euro zonos fiskalinė krizė sulėtins regiono ūkio augimą nuo 1,5% 2011 m. iki 0% 2012 m., o pirmąjį šių metų pusmetį galima tikėtis nedidelės recesijos. Prastėjančios paklausos perspektyvos, didelis neapibrėžtumas, pablogėjusios finansavimo sąlygos bei smukęs įmonių optimizmas riboja verslo investicijas į gamybos plėtrą ir įrenginių atnaujinimą. Savo ruožtu prastėjanti darbo rinkos padėtis, smukę vartotojų lūkesčiai bei plataus masto viešųjų finansų konsolidavimas skatina vartotojus išlaikyti aukštą taupymo lygį bei riboti vartojimą. Ekonominė situacija NVS šalyse, kurioms tenka 28% lietuviško eksporto, išlieka palankesnė Lietuvos eksportuotojams, tačiau rizikos veiksnių įtaka didėja. Vidutinis Rusijos BVP augimas 2011 m. pirmąjį-trečiąjį ketvirčius siekė 4%, tačiau prie ūkio augimo itin stipriai prisidėjo skatinamosios finansų politikos priemonės (kai kurių mokesčių maži-

nimas bei reikšmingas viešojo sektoriaus išlaidų didinimas), kurios didžiąja dalimi buvo finansuojamos iš aukštų naftos kainų. Swedbank tyrimai rodo, kad neįskaitant pajamų iš naftos produktų pardavimo, Rusijos biudžeto deficitas šoktelėjo nuo 3% BVP 2007 m. iki 13% BVP 2010 m. Auganti Rusijos priklausomybė nuo pasaulinių energetinių išteklių kainų yra itin rizikinga, kadangi ryškesnis energetinių išteklių kainų sumažėjimas skatintų vyriausybę imtis skausmingų biudžeto deficito mažinimo priemonių, kurios pakenktų vidaus vartojimui bei reikšmingai sulėtintų ūkio augimo tempą. Nepaisant nepalankių tendencijų pasaulio ekonomikoje bei didėjančios rizikos veiksnių įtakos, recesijos rizika Lietuvos pramonėje išlieka itin maža, o labiausiai tikėtinas scenarijus – tolesnė pramonės plėtra, tačiau gerokai lėtesniais nei 2011 m. tempais. Pirma, išankstiniai makroekonominiai indikatoriai euro zonoje pastaruoju metu akivaizdžiai stabilizavosi ir laipsniškai kyla nuo labai žemų lygių. Nors minėti rodikliai vis dar pranašauja recesiją, euro zonos ūkio susitraukimas bus santykinai trumpalaikis ir nedidelis. Tikimės, kad nuosaikus augimas sugrįš į euro zoną antrąjį šių metų pusmetį, prie ko labiausiai prisidės aktyvesni Europos centrinio banko veiksmai mažinant įtampą finansų rinkose bei spaudimą periferinėms euro zonos valstybėms. Antra, sunkmetis turėjo kur kas mažesnės įtakos centrinėms euro zonos valstybėms – pavyzdžiui, Vokietijos ir Prancūzijos ūkiams 2012 m. prognozuojamas tolesnis augimas (atitinkamai 0,4% ir 0,3%). Atsižvelgiant į reikšmingą centrinių euro zonos valstybių įtaką Lietuvos eksportui (2011 m. Vokietijai atiteko 12% lietuviškos kilmės eksporto, o Prancūzijai – 6%), tolesnė plėtra minėtose valstybėse yra dar viena gera žinia lietuvos eksportuotojams. Trečia, nepaisant tam tikro sulėtėjimo, Rusijos ekonomikos plėtra 2012 m. išliks ganėtinai sparti ir sieks apie 3,5%. Tolesnį ūkio augimą leis palaikyti stabiliai aukšta naftos kaina, kuri, kaip prognozuojama, 2012 m. svyruos apie 100 USD/barelį dėl ribotos pasiūlos bei geopolitinių konfliktų MENA regione ir Ormūzo sąsiauryje. Galų gale, išaugęs lietuviško verslo lankstumas bei konkurencingumas taip pat turėtų padėti Lietuvos pramonei susidoroti su globalios ekonomikos atšalimu bei palaikyti tolesnį pramonės augimą 2012 m. | 19


Lietuvos metų gaminys 2011

AB „Kauno Grūdai“ – tai šimtmečio patirtis, tradicijos, kokybė

AB „Kauno Grūdai“ vardas siejamas su šimtmečio patirtimi, tradicijomis, kokybe, ekonomine galia ir modernumu. Šiandien ši įmonė, kartu su Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynu, sudaro vieną didžiausių gamybinių susivienijimų Lietuvoje – įmonių grupę „KG Group“.

Iššūkių metai 2011-ieji įmonei „Kauno Grūdai“ – iššūkių metai. Bendrovė padalino savo veiklas į septynis autonominius verslus: • Augalininkystės verslas, • Miltų ir jų produktų verslas, • Kombinuotųjų pašarų ir premiksų verslas, • Baltyminių papildų verslas, • Žaliavų prekybos verslas, • Veterinarinės farmacijos verslas, • Naminių gyvūnų produktų verslas. Šie pokyčiai lėmė įmonės valdymo unikalumą ir išskirtinumą. Į rinką ėjome su septynių verslų strategijomis. Įmonės „Kauno Grūdai“ veiklų išskyrimas į verslus leido išgryninti svarbių veiklų vystymą ir orientuoti veiklą į vartotojų poreikius. Tai atvėrė naujas plėtros galimybes, todėl šiandien aiškiai suvokiame, kur ir kaip galime augti vystydami savo veiklas ar vykdydami eksporto plėtrą į užsienio šalis. 20 |

Veiklų integracija: nuo lauko iki stalo Vienas pagrindinių įmonių grupės sėkmės faktorių – veiklų integracija. „KG Group“ įmonių grupės veiklos orientuotos ne tik į išorinius klientų, bet ir į vidinius gamybinius verslų poreikius. Augalininkystės verslas aprūpina pagrindine gamybine žaliava – grūdais. 2011 metais – tai viena perspektyviausių ir labiausiai išaugusių įmonės veiklų. Augalininkystės sektoriuje per metus laiko įmonė sugebėjo užimti trečdalį rinkos. „Kauno Grūdai“ – vieni didžiausių maistinių ir pašarinių grūdų perdirbėjų Lietuvoje. Ši įmonė – didžiausia lesalų gamintojai Baltijos šalyse. Įmonė pašarais ir lesalais aprūpina ne tik Lietuvos ir užsienio rinkas, bet grupei „KG Group“ priklausančius Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynus. Bendradarbiaudama su didžiausiais

Lietuvos paukštynais ir gyvulių ūkiais įmonė įgavo patirties sudarydama receptūras, garantuodama kokybinius parametrus, suteikdama kompleksines paslaugas ir didindama paukščių produktyvumą. Tai patirtis, kurią kompanija sėkmingai taiko dirbdama šalies ir tarptautinėse rinkose. Šiandien „Kauno Grūdai“ – patikimas ūkininkų parteris, kuris teikia ekspertų konsultacijas, padeda užauginti kuo gausesnį derlių ir superka tiek pašarinius, tiek maistinius grūdus, paukštininkystės ir gyvulininkystės ūkius aprūpina pašarinėmis žaliavomis, pašarais ir lesalais bei teikia veterinarijos gydytojų konsultacijas.

Kokybe pagrįstas pasitikėjimas Įmonė jaučia atsakomybę prieš savo partnerius ir vartotojus, todėl kiekviename žingsnyje siekiama garantuoti paslaugų


Konkurse dalyvavusios įmonės vertintos pagal veiklos rodiklius ir jų progresyvų pokytį. Sudėtinga šalies ekonominė situacija ir vidinis „Kauno Grūdai“ valdymo restruktūrizavimas galėjo išbalansuoti įmonės veiklą. Tačiau „Kauno Grūdai“ su septynių verslų portfeliu pademonstravo puikius veiklos rodiklius ir daugiau nei 60 proc. pajamų augimą bei 50 proc. išaugusias investicijas.

„Vystome Lietuvos žemės ūkį, integruojame veiklas ir atsakingai žvelgiame į kokybę, kad nuo lauko iki stalo Jus pasiektų natūralūs produktai“

„KG Group“ valdybos pirmininkas, „Kauno Grūdai“ generalinis direktorius Tautvydas Barštys

ir gaminamos produkcijos kokybę. AB „Kauno Grūdai“ dirba pagal tarptautinius kokybės standartus: ISO 22000 ir BRC. Augimas, plėtra ir sėkmė priklauso nuo kiekvieno darbuotojo indėlio. Įmonėje dirba kvalifikuoti technologai bei geriausi receptūras sudarantys specialistai. Gamybos procese naudojamos žaliavos tikrinamos laboratoriniais tyrimais. Moderniausios technologijos užtikrina aukščiausios kokybės produkciją. Tai leidžia AB „Kauno Grūdai“ konkuruoti ir būti lyderiais su gaminama produkcija ne tik mūsų šalies, bet ir tarptautinėse rinkose. Veikla tarptautinėse rinkose

Aktyviai dirbame užsienio rinkose vystydami eksportą ir importą. Mūsų partneriai – didžiausios pasaulyje kompanijos. Šiandien įmonių grupė eksportuoja savo produkciją į 30 užsienio šalių, o pajamos iš eksporto 2011 m. siekė daugiau nei 300 mln. Lt. Kasmet dalyvaujame tarptautinėse parodose: SIAL, WORLD OF PRIVATE LABLE, IFE, ANUGA, POLAGRA FOOD, VIV ir kitose. Patirtis parodė, jog esame patikimi partneriai, galintys konkuruoti tarptautinėse rinkose su lietuviška produkcija. Užsienio rinkoms siūlome ne tik savo gaminamą produkciją, bet ir vykdome žaliavų importą, dirbame su didžiausiais veterinarinių preparatų gamintojais: Virbac, Vetoquinol, Pfizer, KRKA ir kt. Taigi patikimi partneriai leidžia garantuoti kokybę ir užtikrinti teikiamų paslaugų kompleksiškumą.

AB „Kauno Grūdai“ – sėkmingai dirbanti įmonė AB „Kauno Grūdai“ veiklos sėkmės pripažinimas – ne tik vartotojų pasitikėjimas, bet ir kasmet gaunamos „Lietuvos metų eksportuotojo“, „Lietuvos metų gaminio“, „Sėkmingai dirbančios įmonės“ ir kitos nominacijos. Lietuvos pramonininkų konfederacija paskelbė „Sėkmingai dirbančių įmonių 2011“ sąrašą, kuriame ir AB „Kauno Grūdai“.

Verslas yra itin svarbus šalies ekonomikai dėl kuriamų darbo vietų, mokamų mokesčių, eksporto, investicijų į plėtrą bei socialiai atsakingos veiklos. 2011 m. gruodžio mėn. įmonė pripažinta viena iš vertingiausių įmonių Lietuvoje. Ketvirtoje sąrašo vietoje atsidūrusi „Kauno Grūdų“ įmonė buvo įvertinta kaip prisidedanti prie gyventojų ir visos valstybės gerovės.

2012 metais laukia dar didesni iššūkiai Galima drąsiai teigti, jog 2012 metais AB „Kauno Grūdai“ augimo tikslai – ne mažiau ambicingi nei pernai. Milijardo litų apyvartą pasiekusi „KG Group“ įmonių grupė prognozuoja apie 30 proc. augimą. Didžiausia plėtra 2012 metais numatoma žaliavų prekybos versle, kiek mažesnė baltyminių papildų versle. Šie verslai yra orientuoti į bendradarbiavimą su užsienio rinkomis, viena jų – Rusija. Vienas svarbiausių įmonės plėtros įvykių – 2012 metais planuojamas atidaryti naujas makaronų fabrikas Kėdainiuose, kuriame pagaminta produkcija bus skirta eksportui į užsienio rinkas.

www.kauno-grudai.lt | 21


Lietuvos metų gaminys 2011

Jau 130 metų kepame Jums duoną

VILNIAUS DUONA – didžiausia ir seniausiai veikianti kepykla Lietuvoje, įkurta dar 1882-aisiais metais. Jau daugiau kaip šimtmetį šios kepyklos meistrų kepama tiek tradicinė, tiek šiuolaikiška duona yra mėgstama ne tik sostinės, bet ir visos Lietuvos gyventojų. Šiandien VILNIAUS DUONA yra Lietuvos duonos rinkos lyderė, o jos kepama duona – viena populiariausių šalyje. UAB VILNIAUS DUONA priklauso trys kepyklos ir du logistikos centrai Vilniuje ir Panevėžyje. Antroji kepykla Vilniuje buvo atidaryta 2008 metų rudenį ir yra moderniausia kepykla Baltijos šalyse. Tų pačių metų pavasarį buvo baigta ir Panevėžio kepyklos modernizacija – įdiegtos naujos produktų gamybos linijos, atnaujinti įrengimai. Gamybos ir logistikos restruktūrizavimas sukūrė prielaidas tolesnei sėkmingai įmonės plėtrai ir naujų šiuolaikiškų duonos kepinių gamybai. Šiuo metu UAB VILNIAUS DUONA gamina daugiau kaip 90 rūšių duonos gaminių, kuriuos galima įsigyti visoje Lietuvoje. Dalis gaminių taip pat ekspor-

22 |

tuojami į Didžiąją Britaniją, Airiją, Lenkiją ir kitas šalis. Nuo 2002 metų VILNIAUS DUONA priklauso kepimo įmonių lyderei Suomijoje ir Baltijos šalyse VAASAN įmonių grupei. VILNIAUS DUONOJE dirba virš 400 darbuotojų. UAB VILNIAUS DUONA siekia, kad vartotoją pasiektų švieži, saugūs ir aukštos kokybės gaminiai. Įmonėje yra įdiegta kokybės vadybos sistema pagal tarptautinių standartų ISO 9001:2008 reikalavimus. Įmonės prioritetai – stabili ir aukšta produktų kokybė, maisto sauga, aukšta sanitarijos ir higienos kultūra.


Didžiausią paklausą turi ruginė AGOTOS, VILNIAUS, BOČIŲ, MOČIUTĖS, LINELIS, URTĖS duona, kvietinė duona GOJA, TOSTE sumuštinių duona, IMK bandelės. LIETUVOS METŲ GAMINIO KONKURSE – AUKSO MEDALIS Lietuvos pramoninkų konfederacijos organizuojamame „Lietuvos metų gaminio 2011“ konkurse Vilniaus duonos gaminys „URTĖS 7 grūdų“ duona 0,300 kg laimėjo aukso medalį. URTĖS duonos šeima rinkai buvo pristatyta 2011 metų kovo mėnesį. URTĖS prekės ženklas sujungia aukščiausios kokybės, išskirtinio skonio praturtintus priedais ruginės ir kvietinės duonos gaminius: URTĖS 7 grūdų duona duona (0,300 kg), Urtės 7 grūdų batonas (0,350 kg), Urtės batonas su sviestu (0,350 kg). Siūlau tų svorių nerašyti. URTĖS 7 grūdų duona – tamsi ruginė, praturtinta skirtingais 7 rūšių grūdais – rugių, kviečių, miežių grūdais, linų sėmenimis, sezamo ir saulėgrąžų sėklomis, soja. Grūdai suteikia duonai išskirtinį skonį. Duonos savybės ir išskirtinumas: • Natūralus raugas ir plikinys; • Ilgas gamybos procesas, trunkantis ilgiau nei 24 valandas; • Gamybos procese daug rankų darbo; • Kepama dideliais 5 kg kepalais, tai leidžia ilgiau išlaikyti duonos drėgnumą, skonį, aromatą. • Sudėtyje 7 rūšių grūdai.

www.vilniausduona.lt

Ankstesniuose „Lietuvos metų gaminio“ konkursuose aukso medaliais buvo apdovanoti ir kiti VILNIAUS DUONOS gaminiai: AGOTOS tamsi duona (2009 m.), MOČIUTĖS juoda duona (2004, 2008 m.), GOJA kvietinė duona (2007 m.), AGOTOS šviesi grūdėta duona (2009 m.), IMK bandelės (2005 m.), sidabro medaliu apdovanota VILNIAUS tamsi duona (2004 m.).

| 23


UAB “Liūtukas“ ir Ko produktai pripažinti vartotojų ir ekspertų Esate reiklūs? Norite pavalgyti greitai ir kokybiškai, tačiau neturite laiko gaminti? Įmonės „Liūtukas“ ir Ko šaldyti kulinariniai gaminiai kaip tik Jums. Gausiame asortimente mėgstamą produktą išsirinksite pusryčiams, pietums ar vakarienei. Paruoštu ir pagardintu patiekalu maloniai nustebinti liks ir maži, ir suaugę vartotojai. Visi „Liūtukas“ ir Ko produktai yra pagaminti siekiant palengvinti Jūsų gyvenimą ir sutrumpinti maisto ruošimui skirtą laiką.

ar bulvių patiekalų asortimente mėgstamą produktą gali išsirinkti net įnoringiausias pirkėjas.

1993 m. įkurta šaldytų kulinarinių pusgaminių gamintoja UAB „Liūtukas“ ir Ko per trumpą laiką tapo viena didžiausių ir moderniausių Lietuvoje. Įmonės sėkmę garantuoja vartotojų bei ekspertų pripažinta produkcija, novatoriškumas ir išskirtinis dėmesys kokybei.

Naujų idėjų paieška ir pagarba tradicijoms subrandino mintį, kaip sukurti vienintelius Baltijos šalyse EKOLOGINIUS produktus koldūnus su jautiena, varške ir bulvėmis. Tai išskirtiniai produktai, skirti šiuolaikiškiems ir reikliems vartotojams, vertinantiems ne tik skonio savybes, bet ir jaučiantiems poreikį rinktis sveiką bei ekologišką maistą. Ypač gardūs, pasižymintis ypatingai švelniu skoniu bei aromatu koldūnai pagaminti tik iš kruopščiai atrinktų ir sertifikuotų ekologiškų žaliavų, kurias auginant ir apdorojant nebuvo naudota sintetinių ar cheminių medžiagųtrąšų, hormonų ar antibiotikų, nebuvo genetiškai modifikuoti.

Kaip teigia įmonės direktorė Valdemara Rita Kazlauskienė, „tik sveikai besimaitinantis žmogus yra sveikas žmogus“. Remiantis šia nuostata yra vystomas verslas ir siekiama, kad vartotojus pasiektų tik aukščiausios kokybės, rinktinių žaliavų, natūralūs, unikalių receptūrų ir naujausių technologijų produktai. Gausiame virtinių, koldūnų, blynelių

Išpuoselėta gamtos, sukurta žmogaus

2011 m. Vilniuje įvykusioje trečiojoje tarptautinė ekologiškų produktų ir aplinkosaugos parodoje mugėje „Greenshow 2011”, "Ekologiški" koldūnai buvo pripažinti kaip ekologiškiausi ir apdovanoti stiklinio obuolio statulėle

Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuojamame konkurse „Lietuvos metų gaminys 2011” buvo įvertinti vieninteliai Baltijos šalyse UAB „Liūtukas“ ir Ko gaminami ekologiniai koldūnai su jautiena ir apdovanoti aukso medaliu. Produktai pelnė ne tik Lietuvos žmonių, bet ir užsienio vartotojų įvertinimą bei pripažinimą. Šiuo metu produkcija yra ekportuojama į daugiau nei 15 šalių: Airiją, Angliją, Vokietiją, Ispaniją, Italiją, Latviją, Estiją, Lenkiją, JAV, Kanadą, Kiprą, Belgiją, Prancūziją, Švediją ir kt. Įmonė aktyviai dalyvauja tarptautinėse maisto pramonės parodose: Biofach, Anuga (Vokietija) Alimentaria (Ispanija), Gastronord (Švedija), Shop (Airija).

LT-EKO-001 Ne ES/ ES žemės ūkis LT-EKO-001 ES/ ES žemės ūkis

2012m. šie produktai bus pristatomi Vokietijoje (Niurnberge) vykstančioje tarptautinėje ekologinių produktų parodoje „BioFach 2012“ 24 |

www.liutukas.lt

Ekologiškų produktų linija


| 25


Lietuvos metų gaminys 2011

„Marijampolės pieno konservai“ – vienintelis pieno konservų gamintojas Baltijos regione

UAB „Marijampolės pieno konservai” yra vienas didžiausių ir pajėgiausių pieno perdirbėjų Lietuvoje bei vienintelis konservuoto pieno gamintojas Baltijos regione. Įmonėje naudojamos technologijos leidžia užtikrinti gaminamos produkcijos kokybę, kuri atitinka Lietuvos, Europos Sąjungos ir NVS šalių standartus. Produkcija gaminama iš itin aukštos kokybės pieno. Įmonė yra patvirtinta eksportui į Europos bei Rusijos rinkas. Gamyba vykdoma pagal sertifikuotų maisto saugos (RVASVT), kokybės vadybos (ISO 9001) ir aplinkos vadybos (ISO 14001) sistemų reikalavimus. Pagrindinė įmonės produkcija - saldintas sutirštintas pienas, sterilizuotas nesaldintas sutirštintas pienas, saldinti ir nesaldinti pieno gaminiai su augalinės kilmės medžiagomis, grietinėlė, sviestas, lieso ir nenugriebto pieno miltai. UAB „Marijampolės pieno konservai” didžiąją produkcijos dalį eksportuoja į Latviją, Estiją, Kazachstaną, Uzbekiją, Čekiją, Vokietiją, Lenkiją, Ispaniją, Portugaliją, Prancūziją, Libiją, Belgiją, Daniją, Kanadą, Afriką ir kt. Bendrovėje puikiai išvystyta paslaugų sfera: teikiamos muitinės paslaugos - ruošiami muitinės dokumentai, tvarkomi importo ir eksporto formalumai, atstovaujama partnerio firmai muitinėje, atliekama muitinės procedūrų kontrolė. Atsižvelgiant į klientų pageidavimus, teikiamos produkcijos transportavimo paslaugos geležinkeliais, autotransportu, jūrų transportu per Klaipėdos, Rygos, Kaliningrado uostus. 2011 m. pasirašyta sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, pagal kurią įsipareigota įgyvendinti projektą „UAB „Marijampolės pieno konservai” gamybos procesų modernizavimas”. Bendroji projekto vertė 46 612 530 Lt. Įgyvendinus projektą planuojama pieno miltelių gamybą padidinti iki 87%. www.milk.lt

26 |

2011 m. Lietuvos pramoninkų konfederacijos rengtame konkurse „Lietuvos metu gaminys – 2011“ metų gaminiu pripažintas saldintas sutirštintas 1 % riebumo pienas ir jam suteiktas aukso medalis.


| 27


UAB „ACONITUM“

apdovanota už inovacijas ir kokybę

Atėjus metų pabaigai daugelis apmąstome nuveiktus darbus ir pasiektus rezultatus. Farmacijos įmonė „Aconitum“ džiaugiasi puikiais praėjusių metų pasiekimais bei įvertinimais. 2011 m. gruodžio 16 d. iškilmingos ceremonijos metu konkurso „Lietuvos metų gaminys – 2011“ laureatams apdovanojimus įteikė Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Tą patį vakarą Lietuvos pramonininkų konfederacijos kalėdiniame – naujametiniame renginyje, vykusiame Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, buvo apdovanoti nacionalinio konkurso „Inovacijų prizas – 2011“ nugalėtojai. UAB „Aconitum“ apdovanojimų ceremonijoje buvo pagerbta net dviem apdovanojimais: „Lietuvos metų gaminio – 2011“ aukso medaliais bei „Inovatyvaus produkto – 2011“ konkurso statulėle. Įmonė taip pat gavo „Sėkmingai dirbanti įmonė - 2011 “ įvertinimą.

„Tai, kad mūsų gaminius vertina ne tik vartotojai, bet ir specialistai, tiesiog įpareigoja mus stiebtis aukštyn ir neapleisti lyderio pozicijų,“– sako farmacijos įmonės „Aconitum“ generalinis direktorius Vincas Vilius. Apdovanojimai gaminiams Šiais metais „Aconitum“ gaminami vaistiniai preparatai „Ginkobil“ ir „Glucosan“ buvo vieninteliai vaistiniai preparatai „Lietuvos metų gaminio – 2011“ farmacijos pramonės grupėje, pelnę aukso medalius. Konkurso „Lietuvos metų gaminys“ metu apdovanojami Lietuvos gamintojai, kuriantys aukštos kokybės produkciją, galinčią konkuruoti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose. Pirkdami produktą su „Lietuvos metų gaminio“ ženklu, vartotojai gali būti tikri, kad įsigyja patikimą, kokybišką, natūralų ir visais požiūriais saugų lietuvišką gaminį. Pagrindinis konkurso tikslas yra informuoti vartotoją apie Lietuvoje gaminamus aukštos kokybės gaminius ir skatinti Lietuvos žmones rinktis lietuvišką prekę. „Ginkobil“ ir „Glucosan“ – 2011 m. rinkai pristatyti UAB „Aconitum“ gaminami vaistiniai preparatai – buvo įvertinti aukščiausiu šio konkurso apdovanojimu – aukso medaliu. Konkurso „Inovacijų prizas – 2011“ inovatyvaus produkto kategorijoje buvo įvertintas ir naujas ,,Aconitum” vaistinis preparatas akims „Bilberin“. Po kelių atrankos etapų iš daugiau kaip dviejų šimtų besidominčių konkursu ir 79 paskutinių dalyvių, nacionalinio konkurso „Inovacijų prizas“ nugalėtojais nominuota 14 įmonių trijose kategorijose. Jau tradiciniu tapęs konkursas, globojamas LR Ūkio ministerijos, organizuojamas septintus metus iš eilės. Jo

28 |

tikslas – skatinti verslų mąstymą, technologinę plėtrą bei suteikti įmonėms galimybę įvertinti savo konkurencingumą ir inovatyvumą. Pasak Kastyčio Gečo, Lietuvos inovacijų centro direktoriaus, šiemet ekspertams buvo sunku, nes išaugo ne tik ekonominių veiklų gausa, bet ir paraiškų kokybė. „Esame sužavėti visais konkurso dalyviais, jų veržlumu, o svarbiausia – verslo filosofija ir verslo etikos principais, kuriais jie vadovaujasi,“– teigia Lietuvos inovacijų centro vadovas. Vienintelis produktas iš farmacijos sektoriaus, gavęs „Inovatyvaus produkto – 2011“ apdovanojimą, buvo naujas UAB „Aconitum“ vaistinis preparatas „Bilberin“. Nacionalinio konkurso ekspertų įvertinimą pelnęs „Bilberin“ yra pirmasis išskirtinės kokybės vaistas iš mėlynių ekstrakto Lietuvoje ir Baltijos šalyse.

UAB „Aconitum“ direktorius Vincas Vilius

mai labai džiugina. Mano nuomone, šių apdovanojimų mūsų įmonės kolektyvas yra vertas, kadangi visus metus sunkiai dirbo, siekdami užsibrėžtų tikslų ar net viršydami lūkesčius. Tai, kad mūsų gaminius vertina ne tik vartotojai, bet ir specialistai, tiesiog įpareigoja mus stiebtis aukštyn ir neapleisti lyderio pozicijų,“– sako farmacijos įmonės „Aconitum“ generalinis direktorius Vincas Vilius.

Įmonės įvertinimas „Aconitum“ pripažinta „Sėkmingai dirbančia įmone – 2011“. Įmonės pretendentės į ,,Sėkmingai dirbančios įmonės – 2011“ nominaciją buvo vertinamos pagal produkcijos ir paslaugų apimtis, pelningumą, investicijas į gamybą, eksporto apimtis, darbo našumo rodiklius ir kitus papildomus kriterijus. „Aconitum“ šis apdovanojimas yra labai svarbus, kadangi buvo įvertintos šių metų pastangos diegiant inovacijas, plečiant gamybą bei eksportą. „Ne pirmus metus pelnyti apdovanoji-

Saulės kolektoriai leidžia panaudoti ekologišką energiją

Gamybai naudojama nauja moderni įranga


INOVATYVI IR VERŽLI FARMACIJOS ĮMONĖ UAB „Aconitum“ yra inovatyvi lietuviško kapitalo farmacijos įmonė, per pastaruosius trejus metus rinkai pristačiusi septynis naujus vaistus. „Aconitum“ rinkai pristato saugius aukštos kokybės prod produktus, nes visi įmonės preparatai gaminami Lietuvoje iš aukščiausios kokybės Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančių žaliavų pagal Geros gamybos praktikos (angl. Good Manufacturing Practice) standartus. Bendrovėje „Aconitum“ įsteigta moderni, Europos Sąjungos standartus atitinkanti vaistų tyrimo laboratorija, kurioje taikant šiuolaikinius pažangius tyrimo metodus atliekama veikliųjų medžiagų ir pagamintų produktų kokybės analizė ir proceso kontrolė. UAB „Aconitum“ gaminami preparatai pripažinti ir turi paklausą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos bei Azijos valstybėse. Aktyvi eksporto plėtra lėmė, kad įmonė turi partnerius daugiau kaip dvidešimtyje įvairių užsienio šalių. 2011 m. įmonėje buvo įdiegta moderni atsinaujinančių energijos šaltinių sistema, kuri leidžia gamyboje panaudoti geoterminę ir saulės energiją. Pasitelkus atsinaujinančius energijos šaltinius ir modernias sistemas gaunamas tiek ekologinis, tiek ekonominis efektas. Šios sistemos leidžia ne tik labai sumažinti elektros energijos ir gamtinių dujų suvartojimą, bet ir išskirti mažiau anglies dvideginio, todėl sumažinamas neigiamas poveikis aplinkai.

,,Bilberin“ – išskirtinės kokybės vaistas akims Regėjimas ir jo aštrumas – vienas svarbiausių gyvenimo kokybės vertinimo kriterijų. Deja, tenka apgailestauti, kad daugelis žmonių, kol nesusiduria su pirmosiomis problemomis, tokiomis kaip akių nuovargis ar susilpnėjęs regėjimas, dažnai nepasirūpina profilaktika. Dėl susilpnėjusio regėjimo prastėja žmogaus gyvenimo kokybė, didėja nelaimingų atsitikimų tikimybė. Jau seniai žinoma mėlynių nauda regėjimui. Mėlynės – tai vitamininga žaliava, kurių sudėtyje esančios veikliosios medžiagos – antocianinai sustiprina regėjimo aštrumą, matymą prieblandoje, mažina akių nuovargį, slopina pigmento rodopsino sintezę, saugo akies lęšiuką nuo jo susidrumstimo, stabdo kataraktos tolimesnį vystymąsi. Nors mėlynių ekstraktas, kaip vaistinė medžiaga, yra gerai žinoma daugelį metų, vaistų, skirtų regėjimo negalavimams gydyti, su šia veikliąja medžiaga dėl sudėtingų tyrimų ir vystymo metodikų rinkoje nebuvo. Vaistinis preparatas ,,Bilberin“ yra pirmasis ir vienintelis vaistas iš mėlynių ekstrakto Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Preparatui ,,Bilberin“ gaminti naudojamas išskirtinės kokybės mėlynių standartizuotas ekstraktas, atitinkantis griežčiausius Europos farmakopėjos standartus ir kokybės reikalavimus. Šis vaistinis preparatas turi beveik 40 kartų daugiau aktyvių mėlynių komponentų – antocianinų nei kiti rinkoje esantys preparatai su mėlynių ekstraktu. ,,Bilberin“ efektyvumas įrodytas klinikiniais tyrimais, todėl šis preparatas yra efektyvus vaistas akių nuovargiui, naktiniam matymui gydyti.

,,Ginkobil“ – kraujotakai ir atminčiai gerinti Ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, didėjant gyvenimo ritmui, neišvengiamai daugėja kraujotakos sutrikimų. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kraujotakos sutrikimai sudaro apie 56 proc. mirties atvejų Lietuvoje. Tai labai opi problema visame pasaulyje. Senėjimo procesas sukelia arterijų sienelių aterosklerotinius pakitimus, tokius kaip arterijų kietėjimas bei siaurėjimas. Didėja kraujagyslių užsikišimo, trombozių ir embolijų tikimybė. Visi kraujotakos sutrikimai blogina organų aprūpinimą krauju, deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Sutrikusios kraujotakos pasekmės – insultas, infarktas ir kiti įvairūs organų funkcijų sutrikimai bei pažeidimai. Per pastaruosius 50 metų atlikta ypač daug klinikinių tyrimų, kuriais įrodyta, kad ginkmedžių ekstraktas ir jo veikliosios medžiagos reikšmingai gerina galvos smegenų bei periferinę kraujotaką, smegenų ląstelių būklę, mažina kraujo klampumą, gerina atmintį. Vaistinio preparato „Ginkobil“ sudėtyje yra aukštos kokybės standartizuotas ginkmedžio lapų ekstraktas, kuris ir lemia vaisto terapinį poveikį, gydomąsias savybes. ,,Ginkobil“ yra efektyvus ir saugus vaistas, pasižymintis kompleksiniu veikimu: kraujotakos sutrikimams gydyti, atminčiai gerinti, galvos sukimuisi ir spengimui ausyse gydyti. Tai išskirtinės kokybės augalinės kilmės vaistas, tinkantis kraujotakos sutrikimams gydyti.

,,Glucosan“ – sveiki ir judrūs sanariai! Kol sąnariai sveiki, žmogus jų tarsi nejaučia, tačiau net pirmieji ligos požymiai sutrikdo įprastą gyvenimo ritmą. Sąnarių ligomis serga beveik 20 proc. pasaulio gyventojų. Šios ligos pablogina gyvenimo kokybę, sumažina darbingumą. Su amžiumi šios ligos stipriai progresuoja. Tačiau negalima teigti, kad sąnarių ligos atsiranda dėl metų naštos. Tam tikrų sporto šakų atstovai ir turintys viršsvorio, negalavimus gali pajusti anksti. Šiuo atveju ypač svarbi profilaktika. ,,Glucosan“ – tai vaistas, kurio sudėtyje yra gliukozamino sulfatas. Gliukozaminas yra svarbiausia kremzlinio audinio sudedamoji medžiaga, todėl šis preparatas padeda palaikyti normalią medžiagų apykaitą bei kremzlių būklę, stabdydamas sveikų kremzlių irimą. Preparato veiksmingumas, efektyvumas ir terapinė dozė pacientams, sergantiems osteoartritu, yra patvirtintas klinikiniais tyrimais. Vaistinis preparatas „Glucosan“ saugo kremzlinį audinį, mažina sąnarių uždegimą ir skausmą. Šis preparatas gaminamas pagal Geros gamybos praktikos (angl. Good Manufacturing Practice) reikalavimus, kas garantuoja vaistinio preparato kokybę ir saugumą. Šis vaistinis preparatas buvo palankiai įvertintas ir jau spėjo užsitarnauti tiek Lietuvos gydytojų, tiek pacientų palankumą.

| 29


Lietuvos metų gaminys 2011

Viskas, ko reikia sėkmei – darni komanda AB „Mažeikių mėsinė“, lietuviško kapitalo įmonė, yra viena didžiausių ir moderniausių Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių. Veiklą pradėjusi 1991 metais, šiandien „Mažeikių mėsinė" yra žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Įmonė savo produkciją eksportuoja į Vokietiją, Airiją, Angliją bei kt. Praėję metai „Mažeikių mėsinei“ buvo labai sėkmingi. Tai patvirtina didėjantis vartotojų pasitikėjimas ir augantys pardavimai. Ne tik didelis vartotojų pasitikėjimas, bet ir noras kurti ir siekti tikslų pozityviai nuteikia naujiems iššūkiams bei darbams. Ne vienerius metus įmonė ėjo arčiau vartotojo, tapo labiau pasiekiama: „Mažeikių mėsinės“ gaminių pirkėjai jau gali rasti ir visuose didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose, ko anksčiau nebuvo. Bendrovės darbuotojai didžiuojasi ir keletu praėjusiais metais įgyvendintų investicinių projektų, dėl kurių buvo įdiegti novatoriški ir unikalūs techniniai sprendimai gamyboje bei sustiprintas logistikos padalinys. Nupirkti nauji krovininiai automobiliai aprūpinti naujausia įranga, kuri techniniu lygiu atitinka pačius griežčiausius mėsos produktų transportavimo standartus. Todėl džiugu, kad „Mažeikių mėsinės“ švieži gaminiai kiekvieną dieną pasiekia visoje Lietuvoje išsibarsčiusius klientus. Įmonė orientuojasi į šeimą ir produktus, skirtus visai šeimai, bei siekia realizuoti klientų poreikį valgyti skanius ir sveikus mėsos gaminius. Jau seniai įdiegta ir veikianti kokybės valdymo sistema leidžia užtikrinti, kad vartotojus pasiektų geriausi mėsos gaminiai. Profesionali, darniai dirbanti komanda, ryžtas ir užsispyrimas bei šiuolaikiškas požiūris į besikeičiančias tendencijas – viskas, ko reikia atlikti darbą. „Mažeikių mėsinė“ ne pirmus metus dalyvauja „Metų gaminio“ konkurse. 2010 m. buvo laimėti du medaliai: aukso ir sidabro. Nuoširdžiai dirbant, nuolat galvojant apie naujus gaminius ir jų vartotojus, visada pasiekiama gerų rezultatų. To įrodymas – Lietuvos pramonininkų konfederacijos surengto konkurso apdovanojimai: „Mažeikių mėsinės“ gaminiai 2011 metais gavo net tris apdovanojimus. Aukso medalius pelnė virta dešra „Daktariška Premium“ ir šaltai rūkyta dešra „Delikatesinis saliamis“, o vytintos „Kubietiškos lazdelės“ įvertintos sidabro medaliu. Tai dar vienas įrodymas, kad „Mažeikių mėsinė“ išlieka stabili ir patikima, o gaminiai labai mėgstami pirkėjų.

www.mesine.lt 30 |


Lietuvos metų gaminys 2011

Šviežumas ir kokybė

au dešimt metų lietuviai iš parduotuvių į namus nešasi dar garuojančią „Mantingos“ duoną, bandeles, ragauja aukščiausios kokybės pagal užsienio šalių tradicijas pagamintus duonos ir pyrago gaminius. Marijampolėje esanti UAB „Mantinga“ dar 1998-aisiais tokią veiklą pradėjo nuo vos kelių rūšių gaminių: prancūziško kruasanto, bagetės, bandelės–sraigės, šokoladinės bandelės ir lietuviško batono. Šiandien įmonės gaminių kataloge puikuojasi apie 300 įvairiausių kepinių. Įmonė „Mantinga“ per daugiau nei dešimtmetį veiklos tapo viena didžiausių Rytų Europoje bei moderniausių šaldytų duonos ir pyrago gaminių įmonių. Apie

„Mantingos“ itališkų apkepėlių liniją pamėgo ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių vartotojai

51% įmonėje gaminamos produkcijos yra eksportuojama į 27 užsienio šalis. Šiemet įmonė atnaujino logotipą ir šūkį. Tai susiję su įmonės asortimeno plėtra. Įmonės pagrindinis biuras ir gamykla įsikūrę Marijampolėje. Gamykloje veikia 17 modernių europinių gamybos linijų. „Mantingoje“ yra įdiegta integruota maisto saugos, kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti BRC 5 versiją, LST EN ISO 22000:2005/AC:2006, LST EN ISO 9001:2001, LST EN ISO 14001:2005 standartų reikalavimus. Taip pat veikia rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) sistema. Visoje maisto gamybos grandinėje skiriamas ypatingas

dėmesys maisto saugai − nuo žaliavų patekimo į įmonę iki produkto patekimo pas vartotoją. 2011 m. „Mantinga“ apdovanota „Lietuvos metų gaminio 2011“ konkurse, kuris verslo bendruomenės laikomas svarbiausiu įmonių vertinimu. Įmonė jau ne kartą pelnė apdovanojimų šiame konkurse. Šį kartą aukso medalis skirtas „Mantingos“ „Itališkai apkepėlei sui kumpiu“. Minkštos tešlos padelis, kumpio, fermentinio sūrio bei marinuotų agurkų derinys, pomidorų padažas ir švelnus prieskonių mišinys – tai „Itališka apkepėlė su kumpiu“. Ją pamėgo ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių vartotojai. Nuolat skubantiems, laiko neturintiems vartotojams apkepėlė yra tikras išsigelbėjimas, nes pavalgyti galima greitai ir svarbiausia sočiai bei skaniai nepriklausomai nuo to, kur esate. Tai vienas populiariausių mūsų gaminių tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose. Visa tai patvirtina nuolat didėjančios pardavimų apimtys.

www.mantinga.lt | 31


Lietuvos metų gaminys 2011

Net trys AB „Umega“ gaminiai apdovanoti aukso medaliais AB „Umega” – viena didžiausių metalo apdirbimo įmonių Lietuvoje, turinti gamybinius padalinius Ukmergėje („Vienybės” departamentas) ir Utenoje (SNOL ir ŽŪT departamentai). Tai šiuolaikiška įmonė, turinti ilgalaikes tradicijas metalo apdirbimo ir gamybos srityse. AB „Umega“ orientuojasi į eksportą, tad įmonės darbuotojai puikiai supranta, jog norint išlikti konkurencingais tarptautinėse rinkose, reikia vartotojams pateikti geros kokybės gaminius už patrauklią kainą. Todėl standartiniai gaminiai nuolat atnaujinami, tobulinami, taip pat kuriami nauji gaminiai atsižvelgiant į klientų norus, pageidavimus bei pasiūlymus.

B

endrovė gamina žemės ūkio (traktorines puspriekabes ir priekabas) ir miško techniką, šiaudais kūrenamus katilus ir šildymo blokus, kieto kuro katilus, pirties krosneles, židinius, laboratorines ir pramonines krosnis, orapūtes, vožtuvus, sandėliavimo konstrukcijas, metalines detales baldams ir mašinoms, 20 litrų kanistrus kurui bei kitus metalo produktus.

namas mediena, anglimi, durpių ir pjuvenų briketais, jų mišiniais, kurių drėgnumas ne didesnis nei 25%. Panaudojus šiuolaikinę šilumokaičio konstrukciją, degant įvairiam kurui, pasiekiamas aukštas – 79% naudingo veikimo koeficientas. Šie katilai turi gerą

Lietuvos pramoninkų konfederacijos rengiamame konkurse „Lietuvos metų gaminys“ aukso medaliais apdovanoti net trys AB „Umega“ gaminiai: kieto kuro katilas „Vienybė 16“, grūdų perkrovimo puspriekabė GPP23 ir žemos temperatūros laboratorinė elektros krosnis SNOL 60/300. Pirmą kartą buitinis centrinio šildymo katilo „Vienybė 16“ bandomasis modelis buvo pristatytas parodoje „Resta 2011“, kurioje šis gaminys iškart susilaukė didelio vartotojų susidomėjimo. Serijinė centrinio šildymo katilo „Vienybė 16“ gamyba pradėta 2011 m. birželio mėnesį. Nuo gamybos pradžios, per ganėtinai trumpą laikotarpį, jau pagaminta ir realizuota daugiau nei 100 vnt. šio modelio katilų. Šiuo metu katilas „Vienybė 16“ parduodamas Lietuvos, Latvijos rinkose, keletą modelių jau įsigijo prekybos partneriai iš Estijos, Lenkijos bei Rusijos. Centrinio šildymo katilas „Vienybė 16“ yra skirtas šildyti gyvenamuosius namus, administracines ir gamybines patalpas iki 175 kvadratinių metrų. Katilui nereikalinga pastovi priežiūra. Jis gali būti kūre32 |

Grūdų perkrovimo puspriekabė GPP23


Kieto kuro katilas „Vienybė-16“

termoizoliaciją, reikalingą šilumos temperatūrą šildymo sistemoje palaiko automatinis termoreguliatorius. Katilo konstrukcija leidžia lygiagrečiai sujungti kelis katilus. Grįžtamojo vandens pajungimas ir valymo angos yra iš abiejų pusių, todėl, nepriklausomai nuo užsakovo katilinės išplanavimo, patogu prijungti katilą prie šildymo sistemos ar jį išvalyti. AB „Umega“ specialistai puikiai žino, jog gaminius reikia nuolat atnaujinti atsižvelgiant į klientų pageidavimus bei pasiūlymus. Nors grūdų perkrovimo puspriekabė buvo gaminama ir anksčiau, tačiau per praeitus metus ji buvo patobulinta ir pripažinta geriausiu metų gaminiu. Grūdų perkrovimo puspriekabė GPP23 skirta surinkti grūdus iš kombainų, juos pervežti į lauko pakraštį ir perkrauti į sunkiasvores automobilines transporto priemones. Grūdų iškrovimas galimas į abi puses, ir tai užtrunka apie 3-4 min. Dar vienas įmonės gaminys apdovanotas aukso medaliu – tai naujo modelio, šiuolaikiško dizaino krosnis SNOL 60/300, skirta medžiagų terminiam apdirbimui iki 300°C temperatūros. Ši krosnis naudojama tokiems procesams, kaip džiovinimas, kaitinimas, terminis testavimas, sendinimas oro aplinkoje. Krosnyje sumontuota priverstinės oro cirkuliacijos sistema leidžia pasiekti homogeninį temperatūros pasiskirstymą visų procesų metu. Terminiui apdirbimui skirtuose SNOL įrenginiuose naudojami tikslūs skaitmeniniai mikroprocesoriniai „Omron“ ir „Eurotherm“ temperatūros valdikliai su

Žemos temperatūros laboratorinė elektros krosnis SNOL 60/300

automatiniu ir rankiniu PID parametrų parinkimu. Vartotojas gali pasirinkti paprastą arba programuojamą termoreguliatorių, kuris turi 4 programas po 16 žingsnių programavimo galimybę (temperatūros pakėlimo greičio reguliavimas, nustatytos temperatūros išlaikymas, automatinis išjungimas). Platus prietaisų pasirinkimas leidžia parinkti optimalų valdiklį reikiamam procesui. Laboratorinės krosnys SNOL 60/300 buvo sukurtos orientuojantis į vakarų Europos vartotojus, tačiau dėl naujo dizaino, aukštos kokybės, trumpų gamybos terminų, lankstaus papildomos įrangos naudojimo bei konkurencingos kainos jos tapo ne mažiau mėgstamos klientų Rusijoje, Baltarusijoje bei Ukrainoje. Apdovanojimai už geriausius metų gaminius liudija, jog naujų gaminių kūrimas, senųjų atnaujinimas ir tobulinimas, nelieka nepastebėti. Gaminiai išlieka paklausūs užsienio rinkose, kuriose vyrauja didelė konkurencija ir, norint ją nugalėti, reikia įdėti daug pastangų.

www.umega.lt | 33


Lietuvos metų gaminys 2011

Stambiausia specialiųjų montavimo darbų įmonė Lietuvoje

AB „Achema“ 47 MW kogeneracinė elektrinė Nr.2 „Augustė“

Privataus kapitalo AB „Montuotojas“ jau daugiau kaip pusė šimto metų yra aktyvi Lietuvos Respublikos rinkos dalyvė, per metus parduodanti paslaugų ir produkcijos vidutiniškai už 200 mln. Lt. Dabartiniu metu bendrovė dirba ir sėkmingai bendradarbiauja ne tik su darbo part-neriais ir užsakovais iš Lietuvos, bet ir su įmonėmis, esančiomis Ispanijoje, Danijoje ir Norvegijoje. Konkursui „Metu gaminys 2011“ AB „Montuotojas“ pateikė stambų projektą - „AB „Achema“ 47 MW kogeneracinę elektrinę „Augustė“. Įmonė kartu su partneriais iš Danijos ir Švedijos pastatė ir paruošė eksplotuoti naują 46,35 MW galios gamtines dujas deginančią kogeneracinę jėgainę, skirtą gaminti „Achemos“ produkcijos gamybos procesuose reikalingą garą bei elektros energiją. Šis objektas yra strategiškai svarbus bendrovei, siekiant padidinti konkurencingumą. Kogeneracinės elektrinės jėgainės projekto technologinę (elektros ir garo gamybos), dujų tiekimo ir procesų valdymo ir automatizacijos dalis atliko „Istroenergo Group Incorporated“, Slovakija. Likusias projekto dalis bei inžinerinių tinklų projektavimą ir prijungimą prie veikiančių tinklų atliko UAB „Projektų centras“. Konkurso vertinimo komisija, atsižvelgusi į objekto kompleksiškumą, per trumpą laiką įgyvendintus sudėtingus technologonius sprendimus, panaudotas pažangiausias darbų vykdymo technologijas, verslo konkurencingumo didinimą,pastovų įmonės indėlį į naujų technologijų įsisavinimą Lietuvos statybų sektoriuje, reikšmę ekologijai bei Jonavos savivaldybei, AB „Montuotojas“ gaminiui „AB „Achema“ 47 MW kogeneracinė elektrinė „Augustė“ skyrė aukso medalį. Be to, AB „Montuotojas“ suteikta Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacija „Sėkmingai dirbanti įmonė 2011“. www.montuotojas.lt 34 |


Lietuvos metų gaminys 2011

MG AB „Precizika“ ir UAB „Precizika Metrology“ nauji gaminiai įvertinti „Lietuvos metų gaminio 2011“ aukso medaliais

B

andomoji gamykla „Precizika“ įkurta 1967 metais Eksperimentinio metalo pjovimo staklių mokslinio tyrimo instituto (ENIMS) specialaus konstravimo biuro pagrindu. 1994 metais, po privatizavimo, įmonė „Precizika” įgijo mokslinės gamybinės akcinės bendrovės statusą. Įmonė atsisakė taršios su metalų apdirbimo pramone susijusios gamybos ir yra fotoelektrinių (FE) modulių pramoninės gamybos pradininkė Baltijos šalyse.

MG AB „Precizika“ 2011 metų liepos 7 d. atidarė FE modulių surinkimo liniją. FE modulių surinkimo linijos įsigijimas yra įgyvendinamas pagal programą „Lyderis LT“, projekto pavadinimas „Industrinė technologinė linija naujos kartos saulės elementų modulių gamybai“. Įmonė gali gaminti silicio kristalinius, stiklas-galinis lakštas ir stiklas-stiklas konstrukcijos FE

modulius. FE modulio galia piko valandomis siekia 220-250 Wp. FE moduliai yra ilgaamžiai gaminiai, gamintojas garantuoja, kad po 20 metų galia sieks ne mažiau kaip 80 % maksimalios pradinės galios. MG AB „Precizika“ gaminamas FE modulis „Solet“ ir UAB „Precizika Metrology“ precizinių linijinių poslinkių fotoelektrinių keitiklių gama įvertinti Lietuvos Pramonininkų Konfederacijos „Metų gaminio 2011“ aukso medaliais mašinų ir įrengimų pramonės grupėje. Fotoelektrinių keitiklių gama sukurta linijinių poslinkių matavimo įrenginiams, kurie skirti darbui didesnės rizikos sąlygomis, kaip dideli temperatūrų svyravimai, sistemos darbo aplinkos užterštumas įvairiais skysčiais, didelės vibracijos. Šie keitikliai tokiomis sąlygomis užtikrina aukštą matavimo tikslumą, stabilumą, didelę skyrą.

www.precizika.lt

| 35


Lietuvos metų gaminys 2011

UAB „ORION GLOBAL PET“ priklauso „INDORAMOS“ grupei. „INDORAMA“ – viena didžiausių polietileno tereftalato (PET) granulių gamintojų lyderių pasaulyje, valdanti gamyklas Azijoje, Europoje ir JAV. UAB „ORION GLOBAL PET“ gamykla yra įsikūrusi Klaipėdos Laisvoje Ekonominėje Zonoje, Lietuvoje. Įmonė gamina PET polimerus (polietilentereftalatą), kurie naudojami gaminant gėrimų ir maisto pakuotes, taip pat farmacijos reikmėms, buitiniams produktams gaminti. Gamykla pradėjo gamybą 2006 m. su metiniu 230 000 tonų pajėgumu, kaip didžiausia PET žaliavų gamykla Europoje. Taikomos šiuolaikinės 36 |


šveicariškos technologijos leidžia sumažinti poveikį aplinkai žemiau leistinos normos. Įmonė yra sertifikuota ISO 9001, ISO 14001, ISO 22000, OHSAS 18001 ir SA 8000. Gamykla pagrindinį dėmesį skiria žmonėms, procesams, žinioms, produkto kokybei, tenkinančiai klientų poreikius, saugos operacijoms ir įsipareigojimams socialinei atsakomybei bei aplinkai. UAB „ORION GLOBAL PET“ 2009, 2010 ir 2011 metais pelnė Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso „Lietuvos metų gaminys“ aukso medalius bei 2010 metais pelnė „Lietuvos metų eksportuotojo“ nominaciją.

www.indoramaventures.com | 37


Lietuvos metų gaminys 2011

„Blu-ray“ diskas – „Lietuvos metų gaminys 2011“ 2011 m. gruodžio mėnesį LPK konkurso „Lietuvos metų gaminys 2011“ informacinių technologijų grupėje „BOD Group“ įmonių grupei priklausančiai UAB „BRD“ įteiktas aukso medalis už gaminį „Blu-ray diskas - aukščiausios kokybės vaizdo ir garso standartas“.

I

nformacijos laikmenų gamybos kompanijų grupė „BOD Group“ 2011 metais Vilniuje įkūrė pirmąjį Baltijos šalyse ir vieną moderniausių Europoje Blu-ray Disc gamybos centrą, kuriame gaminami diskai su Full HD kokybės filmais. Investicijos į šį gamybos kompleksą siekia 8,3 milijonus litų. Pirmuoju Baltijos šalyse pagamintu Blu-ray disku tapo Andriaus Mamontovo koncerti38 |

nis filmas „Park West Chicago“. Koncertas buvo įrašytas viename žymiausių JAV klubų „Park West“, esančiame Čikagoje. Blu-ray Disc yra naujos kartos optinio disko formatas, ateityje pakeisiantis DVD diskus. Tik Blu-ray Disc formatas leidžia įrašyti sparčiai populiarėjančius aukščiausios rezoliucijos Full HD filmus bei saugoti itin didelius – iki 50

GB dydžio – duomenų kiekius. Naujasis formatas sėkmingai įsitvirtina Vakarų Europos ir JAV rinkose. Holivudo kino studijos aktyviai propaguoja aukštos rezoliucijos filmų leidybą, nes Full HD formatu į Blu-ray diskus įrašyti filmai savo kokybe jau priartėja prie kino teatro kokybės. Taip pat sparčiai populiarėja 3D filmai, kuriems platinti tinka tik didžiausios talpos Blu-ray diskai.


Vilniuje „BOD Group“ įrengė vokiečių bendrovės „Singulus“ gamybos liniją „BLULINE II“, kurios metiniai pajėgumai sieks 6 milijonus 25 GB talpos arba 4,76 milijonus 50 GB talpos Bluray Disc formato diskų. Iš viso „BOD Group“ gamyklų Vilniuje ir Taline CD ir DVD gamybos linijų pajėgumas siekia 70 milijonų kompaktinių diskų per metus. 85% „BOD Group“ produkcijos eksportuojama į Angliją, Prancūziją, Vokietiją, Suomiją, Švediją, Norvegiją, Islandiją, Čekiją, Lenkiją, Baltarusiją, Rusiją (Kaliningrado sritį). Įmonių grupė „BOD Group“ jau 14 metų yra lyderiai aukštųjų technologijų srityje. Šiandien kompanija yra didžiausia Baltijos šalyse bei moderniausia Centrinėje, Vidurio ir Rytų Europoje pramoninių įrašytų CD, DVD ir Blu-ray Disc kompaktinių diskų gamintoja, valdanti dvi šiuolaikiškas modernias skaitmeninių laikmenų gamyklas – UAB „BRD“ Vilniuje ir „Baltic Disc AS“ Taline bei „BOD Group“ atstovybę Rygoje. Abiejose gamyklose gaminami visų formatų – CD DVD ir Blu-ray – kompaktiniai diskai atitinka tarptautinius aukščiausios kokybės ir aplinkos apsaugos standartus ISO 9001 ir ISO14001. Įmonių grupei priklauso ir didžiausia Baltijos šalyse muzikos, vaizdo bei kompiuterinių žaidimų leidybos ir distribucijos kompanija UAB „Prioro įrašų grupė“, nuo 2010 metų Baltijos šalyse atstovaujanti pasauliniam kino industrijos gigantui „Universal“. 2011 metais UAB „Prioro įrašų grupė“ sukūrė bendrą prekės ženklą „Prior Entertainment“ visoms savo veikloms sujungti ir pradėjo vystyti dar vieną verslo šaką – kino platinimą Baltijos šalių kino teatruose. Pirmuoju „Prior Entertainment“ platinamu kino filmu tapo finansinis trileris „Rizikos riba“ (angl. „Margin Call“), kuriame vaidina tokios pasaulinio garso kino žvaigždės kaip Jeremy Irons, Kevin Spacey, Paul Bettany, Demi Moore ir kt. Šiandien „Prior Entertainment“ prioritetai yra produkcijos platinimo plėtra Europoje, užsienio muzikos CD ir vaidybinių filmų leidyba DVD bei Blu-ray Disc formatais. Visuomenei „BOD Group“ vardas asocijuojasi su itin sparčiai į priekį žen-

Pirmasis lietuviškas Blu-ray diskas: Andriaus Mamontovo koncertas Park West Chicago

giančia, dinamiška ir inovatyvia įmone. Tai įrodo ir pačios „BOD Group“ įmonės gyvenimas: nuolatinės permainos, nauji sprendimai, geriausių ir efektyviausių veiklos metodų paieškos. „BOD Group“ visada siekia būti žingsniu priekyje. Naujausia perspektyvinė įmonių grupės verslo kryptis yra saulės energetika. „BOD Group“ kartu su Vokietijos investuotojais įsteigė dvi kompanijas „Baltic Solar Energy“ ir „Baltic Solar Solutions“, kurios Vilniuje kartu su UAB „Via Solis“ vystys saulės elementų tyrimus ir eksperimentinę saulės celių gamybą bei modulių surinkimą. Šiandien pagrindinis įmonių grupės uždavinys yra saulės elementų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės gamybos centro statybos Visoriuose. Oficiali naujojo gamybos centro statybų pradžia įvyko 2010 m. lapkričio 24 dieną, o 2013 metų pavasarį jau numatoma švęsti oficialų naujojo gamybos centro

atidarymą. Bendros „BOD Group“ investicijos į šią sritį sudarys 150 milijonų litų. Daugiau nei 95 procentai produkcijos bus eksportuojama. Artimiausiais metais Vilniuje bus suformuotas vienas moderniausių ir patraukliausių verslo ir mokslo bendradarbiavimo centrų, kur bus kuriamos didelės pridėtinės vertės paslaugos ir technologijos. Sukurtas analogo regione neturintis aukštųjų technologijų verslo ir mokslo bendradarbiavimo branduolys pritrauks ir kitų Vakarų kompanijų dėmesį.

www.bodgroup.com | 39


Lietuvos metų gaminys 2011

enerstena –

įmonė, turinti dešimtmetę patirtį

Kondensacinis ekonomaizeris įrengtas AB "Šiaulių energija"

UAB „Enerstena“ pagrindinės veiklos sritys – energetikos objektų statyba, rekonstrukcija, modernizavimas, remontas ir techninis aptarnavimas. Projektuojame, komplektuojame, montuojame, paleidžiame bei suderiname įvairaus dydžio katilines, kūrenamas biokuru, gamtinėmis dujomis, mazutu bei kitu kuru.

P

erspektyvių ir ambicingų Kauno technnologijos universiteto Mechanikos fakulteto absolventų įkurta UAB „Enerstena“ šių metų balandžio mėnesį minės savo dešimties metų jubiliejų. Per savo veiklos metus sparčiai išplėtusi veiklą įmonė dabar turi 130 kvalifikuotų specialistų, pasižymi finansiniu stabilumu, patikimais partneriais ir nuolat augančiu klientų skaičiumi.

tiekimo tinklams. Įrangos valdymas yra visiškai automatizuotas, veikimo metu nereikalingas papildomas personalas. UAB „Enerstena“ gaminamos pakuros ir katilai yra aukšto naudingumo koeficiento. Įrengimai skirti kūrenti tiek sausu, tiek drėgnu iki 60% drėgnumo kuru. UAB „Enerstena“ gaminamos pakuros padės geriau įvykdyti aplinkosauginius reikalavimus bei sumažinti šilumos gamybos išlaidas.

Įmonės statomas biokuro katilines, skirtas ruošti aukšto ir žemo slėgio garą ir vandenį, pagal užsakovo pageidavimus galima pritaikyti įvairiems pramonės procesams bei centralizuotiems šilumos

UAB „Enerstena“ tai įrodė pastatydama naują bendrovės AB „Grigiškės“ katilinę: aukštų parametrų garas gaminamas naudojant biokurą, o greitaveikai nereikia jokių papildomų akumuliuojančių talpų.

40 |

8MW katilas, skirtas Utenos katilinei

UAB „Enerstena“ gamybos pakura


Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas įmanomas ir pačiuose sudėtingiausiuose technologiniuose procesuose. Šią biokuro katilinę UAB „Enerstena“ pastatė ir įrengė per vienerius metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Statybos darbai prasidėjo 2010 m. vasarą, o jau 2011 m. vasario mėn. gamybai pradėta tiekti pirmoji šiluma. Įgyvendinusi naują projektą, bendrovė sumažino gamybos procesui reikalingos šilumos savikainą. Garo gamybai bus naudojamas 2 kartus pigesnis, lyginant su dujomis, importuojamomis iš Rusijos, biokuras iš medienos.

AB „Grigiškės“ biokuro katilinės atidarymo ceremonija

2011 m. birželio 16 dieną AB „Grigiškės“ teritorijoje įvykusioje šventėje oficialiai perkirpta 18 MW biokuro katilinės atidarymo juosta. REKONSTRUOTA KATILINĖ – PIGESNĖ ŠILUMA 2011 m. lapkričio mėnesį UAB „Enerstena“ baigė Utenos rajoninės katilinės rekonstrukcijos darbus įrengdama 8MW vandens šildymo katilą. Projektas buvo įgyvendintas per rekordiškai trumpą laiką – 6 mėnesius. Visa įranga gaminama Lietuvoje. Pritaikę inovatyvius technologinius sprendimus ir turimas žinias įrengimų projektavimą ir gamybą atliko aukštos kvalifikacijos UAB „Enerstena“ specialistai. Įgyvendinant projektą sukurta ir pagaminta naujos technologijos šiuolaikiška pakura. Taip pat pritaikyta nauja kuro deginimo technologija, aukšto lygio, visiškai automatinis pakuros valdymas ir techninis aptarnavimas, leidžiantis operatyviai gauti reikalingus pakuros valdymo duomenis. Tokia pakuros technologija užtikrina šiluminės energijos gamybą be pastovaus aptarnaujančio personalo. Pasak UAB „Utenos šilumos tinklai“ direktoriaus, šilumos kaina sumažės 11 procentų. Utena iš dešimtosios vietos vėl turėtų išsiveržti į pirmaujančių pagal mažas šilumos kainas savivaldybių gretas. KONDENSACINIS EKONOMAIZERIS – LIETUVOS METŲ GAMINYS Lietuvos pramoninkų konfederacijos organizuojamame „Lietuvos metų gaminio 2011“ konkurse, mašinų ir įrengimų pramonės kategorijoje UAB „Enerstena“

AB „Grigiškės“ nauja katilinė

buvo apdovanota Aukso medaliu už savo gaminį – kondensacinį ekonomaizerį, įrengtą įmonėje AB „Šiaulių energija“. Šiuolaikinių dujas kūrenančių katilų efektyvumas yra pakankamai aukštas, tačiau net ir efektyviausio katilo našumą galima padidinti įrengus kondensacinį ekonomaizerį. Šiuo atveju AB „Šiaulių energija“ kondensacinis ekonomaizeris yra skirtas katilams, kurių bendras našumas įmonėje yra 94,5 MW. Ekonomaizerio šiluminė galia – 10,17 MW. Papildomas šilumos kiekis padės energiją gaminti efektyviau ir sumažinti reikalingą gamtinių dujų kiekį, todėl įmonė galės tiekti šilumą vartotojams mažesniu tarifu. Gaunama nauda valstybės mastu – gamtinių dujų taupymas mažina jų poreikį, o kartu mažina priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Planuojama, kad 3,65 mln litų vertės projektas atsipirks per 2,5 metų. UAB „Enerstena“ projektuoja ir gamina net keleto tipų kondensacinius ekono-

maizerius, kuriuos savo klientams siūlo ne tik kaip šilumą gaminančius įrenginius, bet visiškai sukomplektuotą, automatiškai veikiančią ir ypač mažomis sąnaudomis pasižyminčią sistemą. Įmonės UAB „Enerstena“ produkcijai tai jau ne pirmas toks aukštas įvertinimas. „Šį apdovanojimą įmonė vertina kaip įrodymą, kad UAB „Enerstena“ veikla atitinka jos misiją – kurti ir gaminti efektyvias bei patikimas šiluminės energijos sistemas, taip pat viziją būti lydere energetikos srityje. Kiekvienas toks apdovanojimas liudija vizijos pildymąsi ir įmonės, kaip srities lyderės, statuso patvirtinimą“, – teigia Virginijus Ramanauskas, įmonės UAB „Enerstena“ generalinis direktorius.

www.enerstera.lt | 41


Lietuvos metų gaminys 2011

Pirmasis projekto „Nacionalinio atviros prieigos ateities energetikos technologijų mokslo centro sukūrimas“ gaminys Dr. Nerijus Striūgas, Lietuvos energetikos institutas

L

ietuvos energetikos instituto (toliau – LEI) misija – vykdyti energetikos, termoinžinerijos, matavimo inžinerijos, medžiagotyros ir ekonomikos srities mokslinius bei taikomuosius tyrimus, kurti inovacines technologijas, prisidėti prie darnios energetikos plėtros Lietuvoje vystymo perkeliant taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatus ir atradimus į pramonę bei verslą. Vykdydamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą (Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V-01-007) „Nacionalinio atviros prieigos ateities energetikos technologijų mokslo centro sukūrimas“, LEI siekia tapti moderniu Europos lygio mokslo tyrimo centru, rengti aukščiausios kvalifikacijos ir kompetencijos specialistus, plėsti mokslinės, technologinės bei eksperimentinės plėtros apimtis, pritraukti Lietuvos ir užsienio šalių užsakovus. Institute greta Kokybės vadybos sistemos įdiegta ir Aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti LST EN ISO 14001:2005 standarto reikalavimus, pagal kuriuos dalis projekte įgytos įrangos naudojama įvairaus kuro degimo proceso fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams. LEI Degimo procesų laboratorijoje atliekami degimo procesų moks-

42 |

liniai–taikomieji tyrimai kuro taupymo, aplinkos taršos mažinimo ir medžiagų terminio nukenksminimo srityse. Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriama biokuro ir kaloringų atliekų deginimo bei dujinimo procesų eksperimentiniams tyrimams, deginimo ir dujinimo įrenginių modelių kūrimo bei skaitinio modeliavimo darbams.


Srovinės mazuto purkštuvų galvutės y-3000.1 apdovanotos konkurso „Lietuvos metų gaminys 2011“ aukso medaliu

Per pastarąjį dešimtmetį LEI Degimo procesų laboratorija pasiūlė nemažai sprendimų didinant skystojo kuro, daugiausia mazuto, deginimo efektyvumą ir mažinant pavojingų teršalų išmetimą į aplinką. Mokslinių taikomųjų tyrimų metu laboratorijoje sukurti kombinuoti dujinio ir skystojo kuro degikliai, kurie plačiai pritaikyti bei įdiegti Lietuvos pramonės ir šilumos tiekimo įmonių deginimo įrenginiuose. Kokybiškas kuro degimas nesunkiai pasiekiamas kūryklos erdvėje pagaminus gerą kuro ir oro mišinį. Optimizuojant skysto kuro išpurškimą ir susimaišymą su degimui reikalingu oru, atlikta nemažai projektavimo, modeliavimo ir eksperimentinių darbų. Bandymų tikslas buvo eksperimentiškai nustatyti purkštuvų konstrukcijos įtaką atmosferos taršai ir kuro ekonomijai. Taikomųjų tyrimų metu sukauptos žinios leido sukurti unikalią srovinę mazuto purkštuvų galvutę, kuri kartu su degikliais įdiegta skystąjį kurą deginančiuose katiluose bei technologinėse krosnyse. Siekiant geresnio mazuto degimo garo katile TGME-464, pagal konkretaus užsakovo AB „ORLEN Lietuva“ poreikį remiantis naujais aerodinaminiais sprendimais sukurta ir unikali srovinių mazuto purkštuvų galvutė Y-3000.1. Dėl naujų purkštuvų degimo proceso metu susidaro mažesnės NOx ir kietųjų dalelių koncentracijos dūmuose.

gaminys 2011“ grupėje „Mašinos ir įrengimai“ įvertintas aukso medaliu. Siekdami toliau tobulinti ir pritaikyti srovinius mazuto purkštuvus LEI Degimo procesų laboratorijos mokslininkai ir inžinieriai sėkmingai naudoja naują analitinę įrangą, įsigytą pagal projektą „Nacionalinio atviros prieigos Ateities energetikos technologijų mokslo centro sukūrimas“. Dūmuose esančių dujų, lakiųjų organinių junginių ir policiklinių aromatinių angliavandenilių kokybiniam ir kiekybiniam įvertinimui įsigyti ir naudojami du dujiniai chromatografai „Agilent 7890A“ su skirtingais, šiluminio laidumo bei kvadrupoliniu masių spektrometriniu, detektoriais.

www.lei.lt

Gaminys „Srovinės mazuto purkštuvų galvutės Y-3000.1“ Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuojamame konkurse „Lietuvos metų

| 43


Lietuvos metų gaminys 2011

Aukštos kokybės statybos paslaugos

Jau septyniolika metų bendrovė AVONA darbuojasi Lietuvos statybų rinkoje. Ilgametė bendrovės specialistų patirtis – tai įmonės patikimumo garantas ir didžiausias bendrovės turtas. UAB „Avona“ – moderni bei aktyvi statybos firma, pasižyminti dinamiška, į statybinių paslaugų vartotoją orientuota strategija, puoselėjanti vidinę ir išorinę kultūrą, savo veiklą grindžianti darbo išmanymu bei etika, dalyvaujanti visuomeniniame bei kultūriniame gyvenime.

Siekiant išlaikyti bendrovės konkurencingumą, pakelti atliekamų darbų kokybę ir padidinti veiklos efektyvumą įmonėje įdiegtos kokybės, aplinkos apsaugos ir darbų saugos bei sveikatos vadybos sistemos. Atestuota UAB „Avona“ stato, rekonstruoja, renovuoja ir remontuoja visuomeninius, gamybinius bei gyvenamuosius statinius, atlieka interjero įrengimo ir apdailos, stogų dengimo ir remonto, pastatų šiltinimo darbus, restauruoja ir konservuoja nekilnojamąsias kultūros vertybes, montuoja vidaus ir išorės inžinerinių 44 |


tinklų sistemas bei tvarko aplinką ypatingos svarbos statybos objektuose. Bendrovės tikslas – optimaliai tenkinti užsakovų poreikius, derinti ūkinius interesus su architektūros, kultūros paveldo, aplinkosaugos reikalavimais, statyti kokybiškus, patikimus, estetiškus ir klientų lūkesčius bei Europos kokybės reikalavimus atitinkančius objektus pagal šiuolaikinę technologiją ir įgyti užsakovų pripažinimą.

medalis, ir daug kitų. Taip pat įmonė yra rekonstravusi nemažai mokymosi įstaigų visoje Lietuvoje: Druskininkų „Ryto“ gimnazija, Babtų gimnazija, Vilniaus Lazdynų vidurinė mokykla, Vilniaus J. Lelevelio vidurinė mokykla, Kauno „Varpo“ gimnazija, Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo vidurinė mokykla, Garliavos J. Lukšos gimnazija, Kauno rajono Ringaudų pradinė mokykla ir t.t.

UAB „Avona“ yra sukaupusi didelę patirtį statybos srityje. Per savo gyvavimo metus ji pastatė, restauravo daugybę įvairios paskirties pastatų. Bendrovės specialistai dirbo ir tebedirba svarbiuose architektūriniu ir visuomeniniu požiūriu statiniuose. Tai Vilkaviškio Katedra, Vytauto Didžiojo universitetas, AB „Lietuvos energija“, seminarų ir konferencijų centras „Dubingiai“, Kėdainių darbo birža, Joniškio apygardos teismas, VU Santariškių vaikų klinikos, Lietuvos karininkų ramovė, Kauno apskrities centrinis paštas, VDU Kauno botanikos sodas, Kaišiadorių kultūros rūmai, LR Teisingumo ministerija, Biochemijos institutas, Abromiškių reabilitacijos ligoninė, Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bazilikos bokštų tvarkybos darbai, už kurį konkurse „Lietuvos metų gaminys 2011“ gautas aukso

Įmonė yra statybininkų asociacijos narė, konkursų „Geriausiai įrengtas skardinis stogas 2001“ I-osios vietos laimėtoja ir „Geriausiai įrengtas stogas“ prizininkė, Nacionalinio kokybės prizo dalyvė. Įmonės vadovui padėką už indėlį į Lietuvos statybų plėtrą pareiškė A.Brazauskas, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija. 2008 m. vadovas apdovanotas Profesijos riterio titulu. Visus bendrovės darbuotojus atestavo atitinkamos Lietuvos Respublikos institucijų kvalifikacinės atestavimo komisijos. Darbuotojai nuolat tobulinasi įvairiuose seminaruose ir kvalifikacijos kėlimo kursuose Lietuvoje ir užsienyje. Įmonėje yra įvairių profesijų aukštos kvalifikacijos darbininkų, apdailos specialistų, sugebančių įrengti architektūriniu požiūriu sudė-

tingus interjerus bei fasadus. Nuosavame stalių darbų ceche gaminamos įvairių tipų durys, langai bei kiti medienos gaminiai. Sukaupta našios statybinės technikos bei mažos mechanizacijos priemonių. Siekdami tenkinti išreikštus ir numatomus užsakovų lūkesčius, UAB „Avona“ bendradarbiauja su Lietuvos mokslo bei mokymo įstaigomis, projektavimo bei statybos bendrovėmis, Lietuvos verslo organizacijomis, bankais ir draudimo bendrovėmis, visuomeninėmis ir religinėmis organizacijomis. Nuolatinis tobulinimasis, atkaklus užsibrėžto tikslo siekimas bei gera darbų organizacija užtikrina puikų, aukštos kokybės UAB „Avona“ atliktų darbų rezultatą.

www.avona.lt | 45


Lietuvos metų gaminys 2011

Statybų mene mums nėra paslapčių

UAB „Irdaiva“ – sparčiai bei užtikrintai besiplečianti statybų bendrovė. Šiuo metu įmonė teikia projektavimo darbų, bendrųjų statybos darbų ir genrangos paslaugas. UAB „Irdaiva“ tikslas – suteikti užsakovams visą paslaugų, susijusių su statybomis, komplektą, kuris reikalingas norint statyti, renovuoti, rekonstruoti bet kokios paskirties pastatą, atlikti visus su statybomis susijusius darbus nuo projekto iki vidaus apdailos.

46 |

Dėl profesionalaus požiūrio UAB „Irdaiva“ stato didelės apimties objektus, atlieka statinių techninius, techninius darbo ir technologinius projektus. Šiuo metu įmonėje dirba daugiau nei 200 darbuotojų. Įmonėje įdiegtos kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) vadybos sistemos, atitinkančios ISO 9001, ISO 14001, OHAS 18001 reikalavimus. UAB „Irdaiva“ yra suteiktas LR Aplinkos ministerijos atestatas, suteikiantis teisę atlikti statybos ir projektavimo darbus ypatingų statinių kategorijose. Keletas UAB „Irdaiva“ atliktų projektų: • Šv. Kazimiero bažnyčios fasado restauracijos darbai, Didžioji g. 34, Vilnius; • Biržų pilies rūmų rūsio patalpų pritaikymo maitinimo paslaugų veiklai ir kitų patalpų remonto darbai; • Buvusių Raseinių arešto namų ūkinio administracinio pastato rekonstravimas ir pritaikymas viešiems turizmo poreikiams; • Šiaulėnų miestelio centrinės aikštės rekonstrukcija; • Lietuvos Respublikos Seimo I-ųjų rūmų IV aukšto ir Lietuvos Tarybos salės remonto darbai. Darbai atlikti per itin trumpą laiką. • Žemės ūkio ministerijos palėpės įrengimas; • vaikų darželių, mokyklų, gyvenamųjų namų, ligoninių renovavimas ir kiti projektai.


Valiuta, LT 70.000

68.187

60.000 50.000 40.000 30.000

28.648

20.000 14.806

16.479

10.000 7.607 5.054

5.000

Prienų rajono Veiverių Antano Kučingio meno mokyklos (Veiverių pašto stoties rūmų ansamblio) modernizavimo techninio projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir rekonstrukcijos darbai

931 2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

UAB "Irdaiva" apyvarta 2005-2011 m.

Šiuo metu vykdomi projektai: • Vytauto Kasiulio dailės muziejaus Vilniuje, Goštauto g. 1, rekonstrukcija; • UAB SC „Energetikas“ gydymo profilaktoriumo pastatų rekonstrukcija; • Biržų pilies komplekso - rūmų sutvarkymo, arsenalo pastato atstatymo ir pritaikymo turizmo ir kitiems viešiesiems poreikiams tvarkomųjų paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbai; • Buvusioje naudotų padangų aikštelėje (Žaizdrių k., Trakų r. sav.) įvykusio gaisro padarinių likvidavimo ir užterštos teritorijos sutvarkymo darbai.

Buvusių Raseinių arešto namų ūkinio administracinio pastato rekonstravimas ir pritaikymas viešiems turizmo poreikiams

Vilniaus neįgaliųjų vaikų ugdymo centro ,,Viltis", Šimulionio g. 6, Vilnius, rekonstrukcijos ir statybiniai darbai

UAB „Irdaiva“ atliekami darbai ir vykdomi projektai vis sudėtingesni. Atliekami ne tik statybos, renovacijos, remonto darbai, bet ir įvykdyti bei vykdomi vandentvarkos, aikščių tvarkymo projektai. Objekte „Lietuvos Respublikos Seimo I-ųjų rūmų IV aukšto ir Lietuvos Tarybos salės remonto darbai“ UAB „Irdaiva“ sugebėjo įrodyti, kad remontas gali baigtis laiku. Per 2 mėn. suremontuotas apie 2000 kv. m. plotas. Minėtas objektas iškėlė ir kitų iššūkių. Pavyzdžiui, dirbti veikiančiame pastate ketvirtame aukšte, užtikrinti medžiagų pristatymą, švarą ir tvarką net oficialių priėmimų metu. Apie kokybiškai bei laiku atliktus remonto darbus teigiamai atsiliepia Seimo kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamento direktorius Antanas Dimaitis. Priekaištų neturėjo ir Semo Pirmininkė Irena Degutienė. Darbams Seime vadovavusiems UAB „Irdaiva“ darbuotojams bei įmonei įteikti padėkos raštai, o pats objektas pelnė konkurso „Lietuvos metų gaminys 2011“ aukso medalio nominaciją. Padėkas už laiku ir kokybiškai atliktus darbus UAB „Irdaiva“ yra gavusi iš daugelio užsakovų. Seimo I rūmų IV aukšte yra 68 kabinetai (apie 2 tūkst. m² plotas), juose dirba 115 žmonių, iš jų – 38 Seimo nariai. Remonto darbų metu jiems laikinai buvo numatytos kitos patalpos darbui. Tai pat tarp remontuotinų patalpų ir Lietuvos Tarybos salė. „Verslo žinios“ išrinko ir apdovanojo ketverius metus sparčiausiai augusias Lietuvos įmones. Viena projekto „Gazelė 2011“ Vilniaus apskrities lyderių – UAB „Irdaiva“.

Biržų pilies komplekso - rūmų sutvarkymo, arsenalo pastato atstatymo ir pritaikymo turizmo ir kitiems viešiesiems poreikiams tvarkomųjų paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbai

www.irdaiva.lt | 47


Lietuvos metų gaminys 2011

Klijuotų medienos konstrukcijų lyderis

U

AB „Jūrės medis“ – viena iš seniausių ir didžiausių klijuotos medienos konstrukcijų gamintojų Pabaltijo regione. Savo veiklą pradėjusi 1974 metais, jau daugiau kaip 35 metus sėkmingai gamina klijuotos medienos konstrukcijas. Įmonė taip pat rengia priešprojektinius pasiūlymus, konsultuoja, projektuoja, dažo, transportuoja ir montuoja klijuotos medienos konstrukcijas. 2008 m. įmonė modernizuota: sumontuota visiškai nauja, moderni klijuotos medienos konstrukcijų gamybos linija. UAB „Jūrės medis“ eksportuoja daugiau kaip 80 proc. visos pagamintos produkcijos. Įmonės gaminių asortimentą sudaro: • standartiniai gaminiai, t.y. standartinių matmenų sijos, • klijuotos medienos sienojai, skirti medinių namų gamybai, • projektiniai gaminiai, t.y. klijuotos medienos elementai, kurie gaminami pagal konkretų projektą (gali būti įvairių matmenų ir formos). Gamykla gali pagaminti iki 40 m ilgio ir 2,1 m aukščio vientisą klijuotos medienos elementą. Klijuotos medienos konstrukcijos naudojamos įvairios paskirties pastatams: sporto salėms, ledo arenoms, vandens pramogų parkams, baseinams, bažnyčioms, gyvenamiesiems namams, įvairios paskirties sandėliams, fermoms, pėsčiųjų ir automobilių tiltams ir kt. UAB „Jūrės medis“ patirtis ir kokybė yra vertinama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Tai patvirtina ir sėkmė Norvegijos rinkoje.

48 |

2010 m. įmonė laimėjo Norvegijos kelių ministerijos rengiamą konkursą iš klijuotos medienos konstrukcijų pagaminti 4 autotransporto tiltus. Užsakymas buvo įvykdytas, tiltai sėkmingai pagaminti, sumontuoti ir 2011 m. pradėti eksploatuoti. Už vieną iš jų 2011 m. UAB „Jūrės medis“ gavo „Metų gaminio“ auksinį apdovanojimą. Minėto tilto ilgis – 60 m, plotis – 10 m. Tilto santvaros elementai pagaminti iš itin didelio skerspjūvio (560x500 mm) klijuotos medienos sijų. Šis projektas vienas iš sudėtingiausių konstrukcine ir technologine prasme, todėl laimėtas tokio pobūdžio konkursas tik dar kartą patvirtino įmonės brandumą, profesionalumą ir patirtį. Prieš kelerius metus buvo įkurta UAB „JM HAUS“, kuri užsiima medinių gyvenamųjų namų, vilų, pirčių iš klijuotos medienos sienojų gamyba bei statyba. Parduoda Lietuvoje, taip pat eksportuoja į Japoniją, Pietų Korėją, Olandiją, Vokietiją, Rusiją, Katarą ir kitas šalis. Suformavusi stiprų partnerių būrį įvairiose užsienio šalyse, įmonė ir toliau ieško naujų galimybių, dalyvauja tarptautinėse statybų parodose, domisi naujais projektais.

www.jures.eu


Lietuvos metų gaminys 2011

Ežerų (tvenkinių) užteršto dugno dumblo vietinio valymo technologija

E

ksploatuojant kuro, karines bazes, kolūkių technikos kiemus, perdirbant ir transportuojant naftą ir jos produktus dėl įvairių priežasčių gruntas teršiamas naftos produktais. Ekstremalių situacijų atvejais teršiama Baltijos jūra, požeminiai ir paviršiniai vandenys. Jau XX a. pabaigoje buvo pradėtos spręsti užterštų naftos produktais teritorijų valymo problemos. Todėl 1995 m. Klaipėdos raj. Kiškėnų k. buvo pastatyta pirmoji šalyje naftos produktais užteršto grunto valymo įmonė, kurią savo žinion 1997 m. perėmė Aplinkos ministerija, ir buvo įkurta viešoji įstaiga „Grunto valymo technologijos“ (GVT). Įstaigos paskirtis – padėti savivaldybėms, įmonėms ir organizacijoms spręsti aplinkosaugines problemas, susijusias su nafta ir jos produktais bei kitomis organinėmis medžiagomis užteršto grunto, vandens bei dumblo valymu. Sukurtos ir įdiegtos efektyvios, draugiškos aplinkai naftos, jos produktais užteršto grunto valymo technologijos. Plečiant veiklą 2008 m. Jonavos raj. pradėjo veikti modernus naftos produktais užteršto grunto, dumblo ir vandens valymo kompleksas. GVT pavojingų atliekų valymo kompleksuose kasmet sutvarkoma iki

14000-15000 t užterštų atliekų. GVT įdiegtos ir sertifikuotos aplinkos, kokybės bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos. Per visą įstaigos veiklos laikotarpį negauta iš užsakovų ne vienos reklamacijos. Teikiamos konsultacijos kaimyninių šalių specialistams: Baltarusijos ir Latvijos aplinkosaugos ir privačių organizacijų specialistai dažni mūsų svečiai. Įstaiga vykdo plačią aplinkosauginę veiklą – rengia užterštų teritorijų ir vandens telkinių valymo projektus, vykdo eksperimentinius darbus, švietėjišką veiklą. 15 aplinkosaugos ir 3 biomedicinos srities darbai pripažinti LR išradimais. GVT kompleksai yra mokomosios gamybinės bazės studentams (paruošti 9 bakalauro ir 7 magistro darbai). 2011 m. įstaiga už savo veiklą ir inovatyvius sprendimus jau penktą kartą apdovanota Lietuvos Pramonininkų konfederacijos konkurso „Lietuvos metų gaminys 2011“ aukso medaliu. Šį kartą už sukurtą Ežerų (tvenkinių) užteršto dugno dumblo vietinio valymo technologiją, kuri buvo sėkmingai pritaikyta Kretingos mieste valant iš Kretingos vienuolyno (Pastauninko upelio) tvenkinių išsiurbtą dugno dumblą.

www.gvt.lt | 49


Lietuvos metų gaminys 2011

MES DIRBAME JUMS IR SU JUMIS

U

AB „Garlita“ yra privati įmonė, turinti 40 metų darbo patirtį trikotažo gamybos srityje. Įmonė gamina moterišką, vyrišką, vaikišką viršutinį trikotažą, kepures ir šalikus. Namų tekstilės gaminius: pagalves, antklodes, pledus, lininius rankšluosčius. Megztas uniformas mokykloms, muitinei, armijai, policijai, ugniagesiams. Įmonė gamina megztinius armijai pagal NATO standartus. UAB „GARLITA“ gaminami armijos megztiniai yra įtraukti į jungtinį NATO katalogą (NATO MASTER CORSS REFERENTE LIST). Įmonei suteiktas NATO komercinis kodas. Gaminame ekologiškus ir inovatyvius gaminius. Įmonėje yra įdiegti ISO standartai 9001 ir 14001 bei EMAS standartas. Mūsų produkcija pasižymi aukšta kokybe bei trumpais pristatymo terminais. Jau daug metų įmonėje gaminami inovatyvūs gaminiai pripažįstami „Lietuvos Metų Gaminiais“ ir apdovanojami aukso medaliu: „Lietuvos metų gaminys 2008“ – inovatyvūs megztiniai, pagaminti iš verpalų, prisotintų vitaminu E; „Lietuvos metų gaminys 2009“ – megztinis, apsaugantis nuo vabzdžių; „Lietuvos metų gaminys 2010“ – megztinis, atsparus pjūviams ir aštriems daiktams; „Lietuvos metų gaminys 2011“ – gaminys, apsaugantis nuo saulės šilumos poveikio. Bendradarbiaujame su Vokietijos, Švedijos, Anglijos, Airijos, Rusijos, Izraelio, Danijos ir daugeliu kitų šalių kompanijomis. Savo produkciją eksportuojame į Europos, Azijos ir kitų kontinentų valstybes.

50 |

www.garlita.lt


Lietuvos metų gaminys 2011

Paprastas ir patogus siuntų užsakymo internetu būdas taupantiems laiką 2010 metais pristatyta svetainė www.esiunta.lt atvėrė galimybę naudotis siuntų užsakymo internetu paslaugomis ne tik įmonėms, bet ir privatiems asmenims. Prisiregistravusieji svetainėje gali jiems patogiu paros metu pateikti siuntos užsakymą ir, susimokėję už paslaugas internetu, laukti atvykstančio kurjerio.

Nauda vartotojams: • www.esiunta.lt gali naudotis bet kuris nepasirašęs sutarties klientas – fizinis ar juridinis asmuo. • www.esiunta.lt neskirsto siuntų kainų pagal skirtingus svorius. Ji leidžia vartotojui pasirinkti siuntos rūšį – voką iki 0,5 kg arba siuntą iki 31,5 kg. Tokiu būdu vartotojas neprivalo sverti siuntos, norėdamas sužinoti jos siuntimo kainą. • Vartotojai, neturintys galimybių patys atsispausdinti siuntos lipduko, pildydami užsakymą gali pasirinkti, kad šį lipduką su siuntos numeriu ir unikaliu brūkšniniu kodu atsivežtų kurjeris.

• Klientai, pasirašę sutartį, už paslaugas gali atsiskaityti ne prieš siųsdami siuntas, o gavę sąskaitą (dažniausiai kito mėnesio pradžioje). Sutartyje taip pat numatomos specialios paslaugų kainos. • Sutartis pasirašę klientai turi galimybę iškart importuoti į sistemą visą siuntų sąrašą, naudodamiesi vienu iš dviejų standartinių metodų – įkeldami CSV failą arba naudodamiesi SOAP (Simple Object Access Protocol).

• Vartotojas gali pats pasirinkti sau patogią kurjerio atvykimo dieną ir laiką iš pateiktų intervalų. • Kiekvieno vartotojo paskyroje išsaugoma jo siuntų istorija, todėl vartotojas gali žymiai pagreitinti užsakymo pateikimo procesą. Numatyta galimybė pateikti ir archyvuoti paruoštas spausdinti PVM sąskaitas faktūras.

www.dpd.lt www.esiunta.lt | 51


Lietuvos metų gaminys 2011

Stilius, kokybė, funkcionalumas

UAB „ZBIGA“, kurios prekės ženklas yra „Magrės baldai, jau 16 metų gamina stilingus ir funkcionalius minkštuosius baldus, kurių kokybę spėjo įvertinti daugelis vartotojų. Darbuotojų profesionalumas ir aukšta kvalifikacija leidžia sėkmingai konkuruoti tarp šiandieninių baldų gamintojų Lietuvoje ir užsienyje. Įmonės plėtrą lėmė kokybiškai ir laiku vykdomi užsakymai bei dėmesys vartotojui, technologijų modernizavimas bei gamybos valdymo gerinimas. Bendrovės gaminami minkšti baldai išsiskiria moderniu dizainu. 52 |


UAB „ZBIGA“ – Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ narė. Kiekvienais metais įmonė dalyvauja tradicinėje parodoje „Baldai“, organizuojamoje parodų centre „Litexpo“. 2005 metais konkurse ,,Geriausias metų gaminys“ bendrovės gaminama sofa „Magrė - Lyon“ buvo įvertinta sidabro medaliu, o 2011 metais ,,Impulse“ kampinė sofa pelnė aukso medalį.

Gaminio funkcionalumas Šis baldas labai funkcionalus, galima lengvai keisti jo funkciją- naudojantis specialiu mechanizmu jį patogu paversti miegamuoju baldu. Vienoje iš baldo dalių yra įtaisyta erdvi dėžė daiktams susidėti, kuri pakelta užsifiksuoja. Naujų medžiagų ir technologijų panaudojimas

Meninis ir dizaino sprendimas Kuriant baldų modelį „IMPULSE“ buvo siekiama, kad jie atspindėtų šių dienų dvasią, puikiai derėtų šiuolaikiškame interjere ir, svarbiausia, būtų patogūs, funkcionalūs bei kokybiški.

Natūralios odos baldai dažniausiai kainuoja daug, o dirbtinės odos baldų kokybe ir ilgaamžiškumu dažnai abejojama. Kampinei sofai „IMPULSE“ gaminti naudojama itin aukštos kokybės bekvapė, ekologiška dirbtinė nano

oda Genetic. Tai revoliucinis perversmas ir didžiulis žmogaus pasiekimas baldų gamybos srityje. Išskirtinė ir Lietuvoje analogų neturinti dirbtinė oda Genetic® savo savybėmis prilygsta natūraliai odai: turi orui pralaidžią struktūrą, yra atspari drėgmei bei trinčiai, lengvai prižiūrima bei valoma. Tušinuko, kavos ar vyno dėmės, atsiradusios ant baldo, aptraukto Genetic® nano-oda, daugiau jokia problema. Jos pašalinamos be jokio vargo. „Impulse“ baldų sėdimai daliai gaminti yra naudojamas UAB „Vita Baltic Interantional“ viskoelastinis putų poliuretanas, apdovanotas Metų Gaminio 2010 Aukso medaliu, tapęs Inovacijų prizo 2010 laimėtoju kategorijoje „Inovatyvus produktas“.

• Bendrovės gaminama produkcija yra platinama 20 parduotuvių Lietuvoje bei 15 prekybos taškų Latvijoje bei Estijoje. • Asortimento gamą sudaro daugiau nei 500 skirtingų baldų modifikacijų. • Moderniai įrengtose gamybinėse patalpose dirba 160 darbuotojų.

www.magresbaldai.lt | 53


Lietuvos metų gaminys 2011

UAB „ENEKA“ – pažangi vandentvarka

K

onkurso „Lietuvos metų gaminys 2011“ medalis - neatsitiktinė kūrybingo UAB „ENEKA“ kolektyvo sėkmė. Naujų technologinių sprendimų paieška yra tapusi nuolatiniu įmonės darbuotojų rūpesčiu. Iki šiol esame pirmavę įdiegdami keletą naujovių mūsų tiekiamoje nuotekų valymo įrangoje. Pirmieji Lietuvoje pradėjome diegti koalescencinių plokščių paketus naftos skirtuvuose, ypač efektyvų sorbentą, skirtą šalinti naftos produktus iš vandens, buitinių nuotekų valymo įrenginius, veikiančius pažangiu sekos biologinio reaktoriaus (SBR) principu. Didelių talpyklų iš polietileno gamybos rotacinio liejimo įrangą įsigijome taip pat pirmieji Lietuvoje. Be to, mūsų sukurta modulinių talpyklų SNIGO sistema yra visiškai unikali. Mūsų specialistai noriai lankosi įvairiose didžiosiose parodose daugelyje Europos šalių, tačiau, ką neseniai pradėjome gaminti, neteko matyti nieko panašaus. Sukonstravome tokias liejimo formas, kad jas surenkant vienu ar kitu būdu gaminamos įvairaus dydžio talpyklos (nuo 1000 iki 12000 litrų talpos) ir patenkinami patys įvairiausi klientų poreikiai. Būtent šios SNIGO talpyklos ir atnešė sėkmę „Lietuvos metų gaminio 2011“ konkurse. Naujausia UAB „ENEKA“ programa vadinasi „Dovana iš dangaus – lietaus vanduo“ ir yra skirta mažinti centralizuotai tiekiamą vandens suvartojimą, didele dalimi pakeičiant jį nemokamai gamtos dovanojamu lietaus vandeniu. Mūsų lietaus vandens kaupimo ir naudojimo sistema leidžia gana paprastai sutaupyti pusę buityje suvartojamo geriamo vandens. Visais iškylančiais nuotekų valymo ar lietaus vandens naudojimo klausimais galite kreiptis nemokamos konsultacijos į UAB „ENEKA“ specialistus.

54 |

www.eneka.lt


Lietuvos metų gaminys 2011

Efektyvus darbas ir malonus laisvalaikis suderinti UAB „Inida“ – kompanija, siūlanti informacinių technologijų produktus ir aptarnavimo paslaugas, skirtas palengvinti darbą ir padidinti verslo galimybes. Įmonės veiklos kryptys: kompiuterių ir periferinės įrangos pardavimas prekybos salone ir e-parduotuvėje, kompiuterių ir serverių gamyba, serviso paslaugos, IT įrangos priežiūra įmonėse. Įmonės teikiamų paslaugų kokybę patvirtina atitiktis kokybės valdymo sistemai – ISO 9001:2008, o atsakomybę už gaminamos įrangos nežalingą poveikį aplinkai – ISO 14001:2005 standartas.

Kompiuteris „Magnum Office 500“

Kompiuteris „Magnum Pro+ 700“

Šiandien „Inida“ lyderiauja rinkoje kaip viena iš didžiausių kompiuterių gamintojų prekybos tinklams Lietuvoje. Vykdydama mažmeninę ir didmeninę prekybą „Magnum“ prekiniu ženklu pažymėtais kompiuteriais ir serveriais, įmonė gamina tiek namų, tiek verslo klientams, tiek naudotojams profesionalams pristatydama rinkai kompiuterių „Magnum Home“, „Magnum Office“ ir „Magnum Pro+“, ir serverių „Magnum Server“ serijas. Už aukštą kokybę „Magnum“ gaminiai yra pelnę apdovanojimų Lietuvos mastu. Konkurse „Lietuvos metų gaminys 2010“ medaliu įvertintas „Magnum Pro+ 700“ stalinis kompiuteris dėl šių išskirtinių akcentų: užtikrintai tylaus darbo, iki trijų kartų sumažinto elektros energijos sunaudojimo ir komponentų, kurie pagaminti iš nekenksmingų gamtai medžiagų. Sidabro medaliu 2011 metais įvertintas „Magnum Office 500“ serijos gaminys. Šis naujos kartos itin ergonomiškas kompiuteris sukurtas atsižvelgus į verslo įmonių, valstybinių ir švietimo įstaigų darbuotojų poreikius. „Magnum Office 500“ išsiskiriantis mažu dydžiu, tačiau sutalpinantis visas aukščiausias technologijas.

Serveris „Magnum Server 2612“

www.inida.lt | 55


Sėkmingai dirbanti įmonė 2011

Dėmesys ilgalaikėms vertybėms padėjo prisijaukinti sėkmę

L

ietuvoje viena iš didžiausių vandentvarkos objektų statybos, sąvartynų įrengimo ir uždarymo, šilumos ūkio veiklą vystančių kompanijų „Požeminiai darbai“ vykdo sudėtingiausius projektus ir randa efektyviausius sprendimus, gerinančius žmonių gyvenimo sąlygas. Kasmet įgyvendinama per keliasdešimt projektų: statomi vandenviečių vandens gerinimo įrenginiai, rekonstruojamos Lietuvos šiluminės trasos, tiesiami šimtai kilometrų vamzdynų, statoma dešimtys nuotekų ir vandens gerinimo įrenginių, keletas sąvatynų. Per ilgus veiklos metus, lydėtus iššūkių ir išbandymų, pareikalavusių nelengvų sprendimų, pelnytos penkios „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominacijos, du Nacionaliniai kokybės prizai, aukso ir sidabro medaliai už itin sudėtingų projektų vykdymą. „Požeminiai darbai“ — viena iš seniausių Kauno įmonių, savo veiklą pradėjusi dar 1980 metais. Bendrovės generalinis direktorius Raimondas Baikštys pasakoja, kad veiklos kelias netrumpas ir gana sunkus, tačiau sukaupta didžiulė patirtis, užmegzti vertingi ryšiai su partneriais, suburta profesionali ir pasitikėjimo verta komanda. „Šiuo metu galime drąsiai teigti, kad per trisdešimt dvejus metus bendrovė užsitarnavo patikimos, randančios tinkamus techninius sprendimus ir profesionaliai dirbančios kompanijos vardą. Kasdien dirbdami nuožmios konkurencijos sąlygomis, didelį dėmesį skiriame inovacijoms, moderniai technikai ir įrangai bei skaičiavimo metodikų tobulinimui. Tik dėl sukauptos patirties, nuolat tobulinamų skaičiavimų galime priimti pasvertus sprendimus, o klientams suteikti paslaugas, pagrįstas abipuse nauda, nesi-

AB "Požeminiai darbai" visuomet randa efektyviausius sprendimus

vaikant trumpalaikio pelno“, — pasakoja Raimondas Baikštys. Vasario penktą dieną paminėjusios garbingą 32 metų sukaktį bendrovės apdovanojimų sąrašą papildė jau penkta „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominacija. Ši nominacija, Lietuvos pramonininkų konfederacijos įsteigta dar 1996 metais, skirta pagerbti ir parodyti plačiai visuomenei sėkmingai Lietuvoje kuriančias ir vystančias verslą įmones, gabius jų vadovus ir specialistus. „Imdamiesi įgyvendinti visus projektus,

visų pirma pasveriame ir suskaičiuojame, ar galėsime nepriekaištingai atlikti numatytus darbus, o kitos kompanijos imasi projektų, kurių našta galiausiai pasirodo per sunki jų pečiams. Visada siekiame geriausių rezultatų, todėl įgyvendinamiems projektams kokybės kartelę keliame labai aukštai. Mūsų veiklos įvertinimas ne tik stimulas ir toliau siekti aukščiausių rezultatų, bet ir patvirtinimas, jog savo veiklą grindžiame teisingomis vertybėmis, leidžiančiomis mums realizuoti užsibrėžtus tikslus,“ — tvirtina generalinis direktorius.

Bendrovė sėkmingai įgyvendino projektą „Kauno nuotekų biologinio valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį“ 56 |

www.pozeminiaidarbai.lt


Sėkmingai dirbanti įmonė 2011

„Grinduvos“ kolektyvas sėkmingai pergyveno krizes Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ Garbės direktorius Antanas Minkevičius

Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ pradėjo savo veiklą 1997 m. Pradžia buvo labai sunki. Dirbome tik mažuose objektuose, kad galėtume apmokyti darbuotojus. 100-200 m2 grindų per pamainą – tokia buvo darbo pradžia. Šiandien mūsų įmonės darbininkai per pamainą įrengia iki 1500 m2 grindų, o per savo gyvavimo laikotarpį jau įrengėme iki 2 mln. m2 grindų.Įsigijome naujausią grindų įruošimo techniką. Mes pasiekėme ne tik vakarietiškus uždarbius, bet ir išdirbius. Geri mūsų santykiai su rangovais, užsakovais. Kiekvienas užsakovas mokėdamas pinigus nori gauti gerą prekę, tai natūralu. Ir mums malonu, kai tas pats užsakovas kviečia įrengti grindis antrą, trečią ar ketvirtą kartą. Mes turime gerus specialistus- inžinierius, kurie gali patarti, suprojektuoti geras grindis, atitinkančias naujausias technologijas. Mūsų darbų profilis – sunkaus, smulkiagrūdžio betono, poliuretano-epoksido grindys. Taip pat galime renovuoti senas grindis. Mes dirbame visoje respublikoje ir kartais vadinami „įmone ant ratų“. Aukšta darbų kokybė, nuolatinis noras tobulėti padėjo pelnyti įvairius apdovanojimus: 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2010 m. ir 2011 m. įmonė tapo konkurso „Sėkmingai dirbanti maža įmonė“ laureate. Jei prieš 15 metų mes siuntėme įmonės darbuotojus mokytis į Čekiją, tai praeitais metais sulaukėme mokinių iš Čekijos. Bendradarbiaujame su VGTU ir kitais partneriais, ypač tais, kurie tiekia medžiagas. Praėjusieji metai mums buvo labai sėkmingi, viršijome SMD apimtį 2.5 karto. 2012 m. UAB „Grinduva“ labai svarbūs – turime atnaujinti technologinę įrangą. Kreipiamės į visus partnerius, statybininkus, konkurentus – dirbkime kokybiškai, teisingai vertinkime užsakovų investicines lėšas į statybos sektorių – ir visiems užteks vietos po Lietuvos verslo skėčiu.

www.grinduva.lt

| 57


Penkiolikos metų veiklos jubiliejus Penkiolikos metų veiklos jubiliejus garbingas bet kuriai nevyriausybinei organizacijai. Neseniai tokią sukaktį šventė Lietuvos inovacijų centras (LIC), organizacija, teikianti inovacijų paramos paslaugas verslo įmonėms, mokslo ir studijų institucijoms, Lietuvos verslo asocijuotoms struktūroms ir verslo paramos organizacijoms. LIC visada siekė būti efektyvia verslą ir mokslą (technologines ir vadybos žinias) jungiančia grandimi, kurios misija – teikti inovacijų paramos paslaugas, įgyvendinant Lietuvos inovacinę ūkio plėtros politiką.

Kastytis Gečas, Lietuvos inovacijų centro direktorius

R

ealizuodamas strateginius tikslus Lietuvos inovacijų centras teikia viešąsias (nemokamas) konsultacines inovacijų paramos paslaugas ir vykdo inovacijų skatinimo veiklą. Dažnai tokios veiklos ir paslaugų nesiima teikti komercinės įmonės, nes jų naudą galutiniam klientui sunku apčiuopti ir tiesiogiai įvertinti. Nepaisant to, rinkoje egzistuoja šių paslaugų poreikis, o veiklos nauda šalies ekonomikai yra akivaizdi. LIC įgyven-

58 |

dina veiklą, kurios neteikia komercinės organizacijos ir kurią finansuoja trečiosios šalys, todėl neiškreipiamos konkurencijos sąlygos ir patenkinamas viešųjų paslaugų poreikis. Viešosios konsultacinės paslaugos taip pat svarbios formuojant naujų paslaugų poreikį ir sugebėjimus naudotis komercinėmis konsultacinėmis paslaugomis. Apie LIC veiklą, pasiekimus ir iššūkius kalbamės su Kastyčiu Geču, Lietuvos inovacijų centro direktorium.


BiL Kada Lietuvos inovacijų centras, kaip organizacija, pradėjo savo veiklą? 1996 metais Lietuvos inovacijų centras pradėjo veikti kaip mokslo komercializavimo institucija – organizacija, padedanti Lietuvos mokslininkams perduoti užsienio įmonėms mokslinius rezultatus naudoti pramonėje. Per penkiolika veiklos metų Lietuvos inovacijų centras iš esmės išplėtė inovacijų paramos paslaugų spektrą, pakeitė pagrindinę paslaugų kryptį: nuo paslaugų mokslinėms laboratorijoms į paslaugas verslui, tapo profesionalia – inovacijų patarėjų – organizacija ir pagrindine tokių konsultacinio pobūdžio paslaugų institucija Lietuvoje. Augant centro darbuotojų kompetencijai, plečiant veiklą ir teikiamas konsultacines paslaugas, išsiplėtė ir klientų ratas – iki 1800 klientų kasmet. Dabar Lietuvoje mūsų paslaugomis naudojasi daugiau nei 1500 įmonių, 250-300 mokslinių laboratorijų ir nemažas skaičius kitų, inovacijomis suinteresuotų organizacijų. BiL Esate žinomi kaip geriausi technologijų perdavimo ekspertai Lietuvoje... Tai nemaža dalimi yra LIC komandos nuopelnas, tačiau svarbus faktas yra ir tai, kad Lietuvos inovacijų centras veikia kaip didžiausio pasaulyje, integruotos verslo ir inovacijų paramos tinklo – Enterprise Europe Network – narys. Tarptautinė, ypač europinė, integracija ir profesionali techninė pagalba perduodant ir perimant technologijas – technologijų „eksportas“ ir „importas“ – yra tapusi prioritetine Lietuvos inovacijų centro veiklos ir paslaugų kryptimi. Šiomis paslaugomis naudojasi apie 700 tų Lietuvos įmonių ir mokslinių laboratorijų, kurioms reikalingi inovatyvūs sprendimai ir kurių plėtra rinkoje paremta naujomis technologijomis ir tų, kurios gali pasiūlyti tarptautinei technologijų rinkai modernius technologinius sprendinius Kasmet, padedant LIC, klientai sudaro iki 15 tarptautinio technologijų partnerystės sandorių, tai vienas geriausių rezultatų Europos Sąjungoje, vertinant pagal gyventojų skaičių. BiL Tačiau esate ne vien „techniniai darbuotojai“, terminą „inovacijos“ jūs minėjote jau tada, kai mažai apie jį kas buvo tegirdėjęs. LIC ne tik siekė atkreipti dėmesį į inovacijas, tačiau prisidėjo ir formuojant šalies inovacijų politiką. Jau pirmąją, 2000 metais Vyriausybės patvirtintą, Ino-

vacijų versle programą, kurioje buvo ne tik sunormintos inovacijų sąvokos ir terminologija, bet ir padėti pagrindai formuojant šiuolaikinę ilgalaikę Lietuvos inovacijų politiką, rengė LIC koordinuojama ekspertų grupė. Dabar panašią veiklą Lietuvos inovacijų centras jau vykdo tarptautiniu mastu: dalyvauja europinėse ekspertų darbo grupėse, specialiuose inovacijų politikos formavimo projektuose ar teikia konkrečią techninę pagalbą šalių, kurios rengiasi stoti į Europos Sąjungą vyriausybėms, pavyzdžiui, Kroatijos mokslo, švietimo ir sporto ministerijai. Lietuvos inovacijų centras savo kompetencija ir įgūdžiais pasirengęs ir toliau padėti valdžios institucijoms, ypač savo dalininkams. Iš kitos pusės, Lietuvos inovacijų centras pagal savo pobūdį yra operatyvinė organizacija - teikdamas inovacijų paramos paslaugas Lietuvos įmonėms tiesiogiai prisideda prie inovacijoms palankios ūkio politikos įgyvendinimo. BiL Visi esame vienoje valtyje, juk palanki politika kuria aplinką inovatyvioms įmonėms? Būtent. Mes visada deklaravome efektyvų bendradarbiavimą, kaip vieną svarbiausių palankios inovacijoms aplinkos elementų. Pradėję nuo inovacijų populiarinimo leidiniuose, šviečiamųjų informacinių renginių, publikacijų žiniasklaidoje, palaipsniui perėjome prie inovacijų propagavimo – sukūrėme inovacijų portalą, praėjusiais metais vienas iš šešių Europos Inovacijų festivalių, skirtų dizaino inovacijoms, buvo organizuotas Vilniuje. Taip perėjome prie lavinimo ir mokomosios veiklos - konsultacinės lavinimo sesijos, inovacijų vadybos mokymo kursai... BiL ... ir, žinoma, „Inovacijų prizas“? Kiekvienais metais „Inovacijų prizo“ konkursas sulaukia vis didesnio populiarumo, o jame dalyvauja ne tik stambaus verslo atstovai, jau spėję išgarsėti šalyje ir už jos ribų, bet ir naujos įmonės, dar tik siekiančios įsitvirtinti rinkoje naujomis idėjomis ir veržlumu. Kaip rodo laimėtojų atsiliepimai, prizas atneša daugeriopą naudą: dalyvaudamos konkurse, įmonės gauna objektyvų ir nepriklausomą savo inovatyvumo įvertinimą, o apdovanojimas tampa puiki rinkodaros priemonė prisistatant klientams, partneriams ir visuomenei. Laimėtas prizas yra didelis įvertinimas ir įmonės darbuotojams už jų pastangas inovacinėje veikloje bei paskata tobulėti toliau. www.lic.lt

| 59


Produktų linija Signa®: metas pereiti prie elektroninių dokumentų Antanas Mitašiūnas, UAB „MITSOFT“ direktorius

Inovacijų prizas 2011 „Inovatyvaus produkto“ kategorijoje įteikiamas UAB „MitSoft“ direktoriui Antanui Mitašiūnui už produktų liniją „Signa“

Tvarkant oficialius europinius reikalus, kad būtų greičiau ir pigiau, daugeliui teko įvykdyti reikalaujamą procedūrą: parsisiųsti ruošinį, jį užpildyti reikiamais duomenimis, išspausdinti, pasirašyti, uždėti antspaudą, nuskenuoti, išsaugoti dokumentą, nusiųsti jį adresatui ir galiausiai nusiųsti dokumento originalą paprastu arba skubiu paštu. Lietuvoje ši procedūra šiek tiek modifikuota, skenuotoje dokumento kopijoje nurodant, kad originalas siunčiamas nebus.

Šie du pavyzdžiai čia yra paminėti tiktai todėl, kad jie įrodo, jog tradiciniai popieriniai dokumentai nebetenkina nūdienos reikalavimų ir yra ieškoma būdų, kaip panaudoti elektroninės erdvės privalumus dirbant su dokumentais, kas jau yra padaryta daugelyje kitų sričių. Nebėra jokių išorinių kliūčių: nei teisinių, nei norminių, nei technologinių pereiti prie dokumentų originalų elektroninėje terpėje. Liko vidinė kliūtis - ji mumyse. Visi požymiai 60 |

rodo, kad ir ši paskutinė kliūtis bus labai greitai įveikta, kaip buvo užmiršti popieriniai mokėjimo pavedimai ar laidinis telefono ryšys, kaip kompiuteris tapo toks pat įprastas, kaip ir televizorius. Elektroninių dokumentų srityje Lietuva nėra viena iš daugelio šalių, o viena iš pirmaujančių pasaulyje. Fenomenalu, jog Lietuva aiškiai pasakė, kas yra originalus dokumentas elektroninėje terpėje, adekvačiai išsaugant dokumento struktūros ir jo gyvavimo

ciklo savybes pagal nacionalinės teisėkūros reikalavimus. O daugelio kitų šalių elektroninio dokumento sampratą sąlygojo egzistuojančios programinės įrangos galimybės parengti atitinkamą dokumentą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė viena pirmųjų pasaulyje nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. perėjo prie dokumentų rengimo ir originalų leidimo tik elektronine forma. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos iniciatyva parengtos valstybės elektroninių dokumentų archyvo techninės ir programinės priemonės. Kitose šalyse panašaus valstybės elektroninių dokumentų archyvo buvimas nėra žinomas. SoDros elektroninio deklaravimo sistemomis daugeliu atvejų privaloma tvarka yra priimamos tik elektroninės deklaracijos ir jos sudaro apie 90% visų deklaracijų. Nuo 2014 m. numatoma, kad visi oficialūs dokumentai bus tik elektroniniai. UAB „MitSoft“ yra elektroninio parašo ir elektroninių dokumentų infrastruktūros kūrimo visų pagrindinių procesų aktyvus da-


BFL/Tomo Lukšio nuotr.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius deda pirmąjį elektroninį parašą

Progą šiai publikacijai suteikė UAB „MitSoft“ produktų linijos Signa® (registruotas prekės ženklas Europos Sąjungoje) pripažinimas nacionalinio konkurso „Inovatyvus produktas 2011“ nugalėtoju. Produktų linijos Signa® produktai suteikia priemones nestruktūrizuotiems ADOC specifikacijos dokumentams kurti, tikrinti bei parengti ilgalaikiam saugojimui, įskaitant elektroninių parašų laiko žymų įtraukimą.

lyvis. Atskirai paminėtinas nestruktūrizuotų žmogaus skaitomų elektroninių dokumentų specifikacijos ADOC ir struktūrizuotų kompiuteriu skaitomų elektroninių dokumentų specifikacijos MDOC projektų parengimas. Šios specifikacijos 2010 m. buvo nominuotos kaip svarbiausia strateginė inovacija Lietuvoje.

Produktų linija Signa® yra unikali ir neturi analogų pasaulyje tiek dėl universalaus dokumento modelio ir dokumento gyvavimo ciklo palaikymo, tiek ir dėl produktų rinkinio spektro pagal paskirtį (galutiniams vartotojams ar programuotojams, plėtojantiems informacines sistemas ar dokumentų valdymo sistemas), pagal prieigą (instaliuojama programinė įranga ar paslauga), pagal vartotojus (anoniminius ar registruotus), pagal portabilumą (skirta veikti Windows operacinėje sistemoje ar bet kurioje paplitusioje operacinėje sistemoje ir naršyklėje), pagal visų tipų saugios parašo formavimo aktualios įrangos, įskaitant mobilią, palaiky-

mą, pagal vartotojo sąsajos kalbas (lietuvių, anglų, prancūzų), pagal daugybinius elektroninius parašus ir daugybinius pasirašomus duomenų objektus, pagal paketinį daugelio dokumentų pasirašymą vienu saugios parašo formavimo įrangos aktyvavimu ir t.t. Atėjo metas ir verslui pereiti prie elektroninių dokumentų. Į verslo įmonių praktinį klausimą: „O kaip bus, kai ateis inspektorius?“ jau yra atsakymas. Pagrindinės tikrinančios institucijos: Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba situaciją žino, jai ruošiasi ir naujoves priima palankiai. Išorinių kliūčių iš tiesų nebėra. Kitas ėjimas turės būti padarytas verslo.

www.mitsoft.lt | 61


Patikimi informacinių sistemų kūrėjai

„Algoritmų sistemos“ kuria aukštos kokybės, efektyvias ir patikimas informacines sistemas didelėms ir vidutinio dydžio organizacijoms bei verslo įmonėms. Įmonės misija – sukurti klientams sprendimus, kurie suteikia pagrindą jų veiklos efektyvumui, stabilumui, tęstinumui ir vertės augimui. Dešimties metų darbo patirtis, įsiklausymas į klientų poreikius, žinios ir nuolatinis kokybės siekimas padėjo „Algoritmų sistemoms“ įsitvirtinti informacinių technologijų rinkoje bei pelnyti patikimos informacinių sistemų kūrėjos vardą. Bendrovė turi kokybės vadybos sertifikatą LST ISO9001 bei viena pirmųjų įmonių Lietuvoje sertifikuota pagal tarptautinį informacijos saugumo valdymo standartą LST ISO/IEC 27001. Inovacijų svarba įmonėje grindžiama ne tik rinkoje priimant tikslingus sprendimus, bet ir diegiant struktūrinius pokyčius įmonės viduje. Didelis dėmesys skiriamas moksliniams tyrimams ir vystomiems naujų inovatyvių aukštos pridėtinės vertės gaminių prototipams: įgyvendinami mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektai, iš dalies finansuojami Europos Sąjungos fondų, bendradarbiaujama su mokslo ir studijų institucijomis

62 |

(Vilniaus universitetu, Kauno technologijos universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu). Technologinėms žinioms plėsti stiprinama partnerystė su Microsoft ir Oracle pasauliniais programinės įrangos gamintojais (Gold partner – auksinė narystė). Įmonė jau antrą kartą apdovanojama „Inovacijų prizu 2011“ „Inovatyvios įmonės“ kategorijoje. Pirmasis „Inovacijų prizo 2006“ „Inovatyvios įmonės“ apdovanojimas UAB „Algoritmų sistemoms“ skirtas 2006 m. Dalyvaudamos konkurse, įmonės gauna objektyvų ir nepriklausomą savo veiklos inovatyvumo įvertinimą. Laimėtas Inovacijų prizas yra didelis įvertinimas įmonės darbuotojams už jų pastangas inovacinėje veikloje bei paskata tobulėti toliau.

www.algoritmusistemos.lt


Klasikiniai Interjerai iš kietmedžio masyvo

woodinteriors.weebly.com + 370 698 50448


Lietuva – pirmoji Baltijos šalis, turinti moderniausią pasaulyje kompiuterinį tomografą

U

AB „Spektramed“ Lietuvos gydymo įstaigas aprūpina moderniausia gydymo ir diagnostikos aparatūra. Bendrovės specialistai kompetentingai teikia įvairias konsultacijas apie medicininės įrangos veikimo subtilybes, o ištikus techniniams nesklandumams kvalifikuoti inžinieriai nedelsdami skuba į pagalbą. Apie aukštųjų technologijų taikymą Lietuvoje ir ateities perspektyvas kalbamės su bendrovės generaliniu direktoriumi gydytoju Jonu Žiburkumi.

BiL Šiemet kovo 16 d. „Spektramed“ švęs veiklos 20-metį. Kaip apibūdintumėte bendrovės nueitą kelią? Aš esu gydytojas, dirbęs intervencinės radiologijos ir kardiologijos srityje, todėl domėjausi medicinos technika ir man jos trūko. Nuolat besilankant medicinos įrangos parodose toptelėjo mintis, kad jei pats nepradėsiu ieškoti man reikalingų priemonių, vargu ar jas gausiu iš ligoninės ar Sveikatos ministerijos. Turėjau verslumo gyslelę, bet jokio patyrimo, todėl iš pradžių man padėjo draugai verslininkai is korporacijos „Lietuvos spektras“ (dabar „5 kontinentų“ įmonių grupė). Nors jau turėjome kelių garsių gamintojų atstovavimo teises, tačiau mūsų veikla prasidėjo ne nuo pardavimų. Kartu su garsia farmacijos kompanija „Nycomed“ suorganizavome pirmąjį Skandinavijos-Baltijos šalių radiologų simpozi64 |

umą. Pasikvietėme 6 garsius radiologijos profesorius iš Skandinavijos ir po 25 radiologus iš kiekvienos Baltijos šalies. Tai buvo labai sėkmingas renginys, nes jo metu mes ne tik susipažinome su savo būsimaisiais klientais, bet ir sudarėme jiems galimybę plėsti mokslinį akiratį. Tai ir buvo pirmasis mūsų žingsnis privataus verslo link. Per dvidešimt UAB „Spektramed“ veiklos metų būta ir kalnų, ir pakalnių. Kompanija nuo dviejų žmonių išaugo iki aštuoniolikos, įkūrėme savo inžinerinį padalinį, daug dėmesio skyrėme ligoninių personalo apmokymui. Lietuvos ūkio krizės (ypač pastaroji) mūsų neaplenkė. Rekordinė 2008 m. apyvarta 2009-aisiais smuko net keturis kartus. Išsilaikyti nebuvo lengva, teko ieškoti vidinių resursų, reorganizuoti darbą, atsisakyti nepelningos veiklos. Tačiau mes niekam nesumažinome atlyginimų, o priešingai - radome būdų

materialiai ir moraliai skatinti savo darbuotojus. 2011 m. sulaukėme gana neblogų rezultatų, kai pusantro karto viršijome 2008 m. apyvartą. Džiaugiamės, kad nuo pat įmonės veiklos pradžios mumis pasitiki keli pasaulyje pirmaujantys įvairių sričių medicininės įrangos gamintojai, tikri technologijų lyderiai. Tai „Toshiba Medical Systems“ (Japonija), „Karl Storz“ (Vokietija), „Schiller AG“ (Šveicarija), „NeuroLogica“ (JAV), „Medispec“ (Izraelis) ir kiti. Turint tokius partnerius, akivaizdu, kad jų produkcijos poreikis rinkoje tikrai bus. BiL Diegiate Baltijos šalyse priešakinės medicinos įrangos technologijas. Plačiau papasakokite apie tai. Šių metų kovą Kauno klinikose ims veikti moderniausias pasaulyje „Toshiba“ rentgeno kompiuterinis tomografas


diologai bei neurologai ir tai bus pirmasis toks aparatas Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Tokių aparatų iš viso pasaulyje parduota apie 400. Ši sistema turi galimybę plėstis į pulmonologiją, navikinių darinių diagnostiką. Ji ypač svarbi naujagimiams, mažiems vaikams, kurie negali sulaikyti kvėpavimo. Šis pirkinys - tai Vidurio ir Vakarų Lietuvos kardiologinės programos, kurios didžioji dalis finansuojama ES Struktūrinių fondų lėšomis, dalis. Lietuvai teks prisidėti tik 15 proc. pirkinio sumos. Kitas modernus aparatas jau įrengtas Kauno klinikose – tai mobilus firmos „Neuro Logica“ daugiapjūvis kompiuterinis tomografas „CereTom“. Jis skirtas ligoniams, kurių negalima judinti arba kurie yra operacinėje. Mobiliu kompiuteriniu tomografu fiksuojama paciento smegenų būklė. Jį lengvai gali vežioti po palatas ar skyrius viena laborantė. Jungti aparatą galima tiesiai į tinklo rozetę ir net dingus elektros srovei jo

akumuliatoriaus užtenka aštuoniems ligoniams ištirti. „Karl Storz“ endoskopinė įranga, naudojama minimaliai invazinei chirurgijai, taip pat užima didelę mūsų rinkos dalį. Ja naudojasi pilvo chirurgai, neurochirurgai, akušeriai-ginekologai, pediatrai ir kiti. Labai įdomūs Izraelio kompanijos „Medispec“ produktai, kurie veikia organus garso smūgine banga. Tai ne tik akmenų inkstuose skaldymas. Panašiu principu gydomas kraujotakos netekęs širdies raumuo (susikuria naujos smulkios kraujagyslės), sąnarių susirgimai ir net kraujagyslinės kilmės erekcijos sutrikimai. Mūsų siūlomų produktų yra visose šalies ligoninėse, o daliai gamintojų mes atstovaujame ir už Lietuvos ribų. Kompanijos inžinierių ir apmokymo specialistų pagalba dažnai naudojasi gretimos šalys: Rusija, Ukraina, Čekija, Slovakija, Latvija ir kt.

E. Adomaitės nuotr.

„Aquilion ONE“, kuris turi 320 detektorių eilių ir per trečdalį sekundės nuskenuoja 16 centimetrų kūno tūrio 0.5 mm ar net 0.25 mm storio pjūviais. Tarkime, galvos smegenų apimtis yra nuo 12 iki 16 cm, o širdies - iki 16 cm. Per sekundę širdis susitraukia 1 kartą arba dar dažniau. Šiuo aparatu širdį galima nuskenuoti visose jos susitraukimo fazėse, dirbtinai nelėtinant širdies ritmo. Kadangi mus domina širdies kraujagyslių anatomija, galime gauti tikslų dvimatį arba trimatį širdies vaizdą per 10-15 sekundžių ir nustatyti bei kiekybiškai įvertinti daugelį ten esančių problemų. Tas pat ir su galvos smegenimis, kai per kelias sekundes galima gauti ne tik anatominį smegenų struktūrų ir jų kraujagyslių trimatį vaizdą, bet ir ištirti tų pokyčių dinamiką realiu laiku. Turėkite galvoje, kad visa tai atliekama nepažeidžiant kūno vientisumo ir labai nedidelėmis rentgeno spindulių dozėmis. Šį kompiuterinį tomografą naudos kar-

Jonas Žiburkus „Toshiba Medical Systems Europe“ techniniame centre Olandijoje drauge su pardavimu vadovu Kai Ohdner ir kompanijos prezidentu Chikao Kamijima apžiūri naujausią kompiuterinį tomografą

| 65


BiL Ar yra ribos tokios aparatūros tobulinimui? Ar gali žmogaus smegenys nustoti mąstyti? Lyginant su tuo, kaip mes dirbome prieš 20, 10 ar net 5 metus ir kaip dirbame dabar, skirtumas yra milžiniškas. Pamenu, kaip iš kreivių ir grafikų šifruodavome informaciją, įvairūs apskaičiavimai užimdavo begalę laiko ir nebuvo tikslūs. Dabar žmogaus organus galima fiksuoti dvimatėje, trimatėje ir net keturmateje erdvėje realiu laiku. Jau motinos įsčiose galima diagnozuoti būsimas vaisiaus problemas, nedarant jam jokios žalos. Operuoti galima minimaliai pažeidžiant organizmo vientisumą, per atstumą, taip pat panaudojant robotus.

J. Žiburkaus nuotr.

„Toshiba Asteion“ kompiuteriniu tomografu tiriamas susirgęs delfinas

BiL Kaip atrodo Lietuva kitų pasaulio valstybių kontekste? Jei lygintumėme su JAV, kur aprūpinimas naujausiomis medicinos technologijomis yra optimalus, Lietuvai dar nemažai ką reikėtų įsigyti. Mūsų situacija nėra labai prasta, tačiau dar toli iki to, kad mūsų specialistai galėtų atlikti tiek, kiek sugeba. Lietuvos jaunų gydytojų žinios ir jų siekis dar daugiau sužinoti yra gero lygio, deja, daugelis jų neranda erdvės visa tai pritaikyti ir jų darbas nėra pakankamai apmokamas. Dėl to mes jau netekome dalies perspektyvių gydytojų, negana to, medikų emigracija nemažėja.

D. Matvejevo nuotr.

Moderniausias dviejų plokštumų angiografinis aparatas „Toshiba Infinix“

BiL Jūsų įmonė nemažai lėšų skiria labdarai ir paramai. Kokią matote tokios veiklos prasmę? Pirmiausia remiame mokslinius renginius, gydymo įstaigas, aukštąsias medicinos mokyklas ir mokslo draugijas. Gydytojų tobulėjimas – garantija, kad mes visi gausime tikrai kvalifikuotą pagalbą tada, kai jos prireiks. Nemažai lėšų ir nuolat skiriame kultūrai: muzikai ir menui. Norėdami gyventi ir auginti savo vaikus bei anūkus kultūringoje aplinkoje, turime prie to prisidėti. Tai - socialiai atsakingos įmonės prievolė. Muzika ir menas taurina mūsų gyvenimą ir dėl to mes remiame „Piano.lt“ koncertinę veiklą, Klezmerių festivalį, „Gaidos“ ir Vilniaus fortepijono muzikos festivalius, esame nuolatiniai galerijos „Kairė-Dešinė“ rėmėjai.

„Piano.lt“ partneriai Jonas Žiburkus ir Aleksandras Šimelis su pasaulinio garso pianiste Mūza Rubackyte po antrojo Vilniaus fortepijono muzikos festivalio atidarymo

www.spektramed.lt 66 |


„Gjensidige Baltic“: darbuotojų sveikatos draudimas teigiamai veikia verslo rezultatus

P

raktika, kuomet įmonių darbuotojai motyvuojami savanoriškuoju sveikatos draudimu, sparčiai plinta Lietuvoje. Kiek anksčiau šia iniciatyva užsikrėtė užsienio kapitalo įmonės, pavyzdžiui, bankai, informacinių technologijų, telekomunikacijų bendrovės. Tačiau pastaruoju metu tokia galimybe motyvuoti savo komandą ima domėtis ir lietuviško verslo atstovai. „Sveikatos draudimas vis dažniau tampa įmonių motyvavimo sistemos dalimi. Darbuotojams jis leidžia gyventi kokybiškiau ir jaustis saugiau, todėl jie jaučiasi labiau vertinami. Be to, tokiu būdu įmonė parodo, kad yra socialiai atsakinga, o vadovams rūpi jų komandos nariai. Šią motyvavimo sistemą pasirinkusios kompanijos retai kada nori jos atsisakyti“, – teigia Kęstutis Motiejūnas, draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo generalinis direktorius. Šiuos žodžius patvirtina ir skaičiai. Statistika rodo, kad 2011 m. buvo pasirašyta apie 30 mln. Lt papildomo savanoriško sveikatos draudimo įmokų. Lyginant su 2010 m., rinka paaugo beveik trečdaliu – apie 30 proc. Pasak K. Motiejūno, tokį augimą skatina įmonių vadovų siekis motyvuoti savo darbuotojus bei šiam draudimui palanki mokesčių aplinka. Lietuvoje darbuotojų sveikatos draudimui lėšų skiriančioms įmonėms taikomos mokesčių lengvatos. Jei draudimo įmoka neviršija 25 proc. darbuotojo darbo užmokesčio fondo, ji neapmokestinama nei pelno, nei gyventojo pajamų, nei „Sodros“ mokesčiais. Draudimo apsaugų sąrašas – vienas ilgiausių Norvegijos kapitalo draudimo bendrovė „Gjensidige Baltic“ savanoriškojo sveikatos draudimo paslaugas teikia nuo 2011 m. pavasario. Rinkoje jos išsiskiria itin lanksčiomis sąlygomis – įmonė, nusprendusi apdrausti savo darbuotojus, gali pasirinkti individualų draudimo apsaugų paketą. Anot K. Motiejūno, bendrovės sukaupta patirtis ir atidi klientų poreikių analizė leidžia

Lietuvos verslui pasiūlyti optimaliai jų poreikiams pritaikytą draudimo paslaugą. „Gjensidige Baltic“ siūlomo savanoriškojo sveikatos draudimo apsaugų sąrašas – vienas ilgiausių šalies rinkoje. Pasirinkusių „Gjensidige“ sveikatos draudimą įmonių darbuotojams garantuojama bet kokia būtinoji medicinos pagalba, ambulatorinis ir stacionarusis gydymas valstybinėse bei privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Gydytojo konsultacijai ir būtinosioms medicinos paslaugoms galima užsiregistruoti internetu ir paslaugą gauti dar tą pačią dieną. Sveikatos draudimas taip pat kompensuoja kritinių ligų gydymo išlaidas, reabilitaciją, odontologijos ir optikos paslaugas, vaistus, profilaktinį patikrinimą bei skiepus. Sveikatos draudimu apdrausti darbuotojai gali naudotis ir sveikatinimo paslaugomis – gydytis sanatorijose, lankytis masažo kabinetuose, Kęstutis MotiejŪnas, draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ sporto klubuose ar gauti kitų svei- Lietuvos filialo generalinis direktorius katai naudingų procedūrų. Svarbu ir tai, kad apsidraudęs asmuo gali būti ramus, jog jo patirtas išlaidas, jeigu jos nedraustajam bent kartą per metus pasitikrinti viršija draudimo sumos, apmokės draudikas. sveikatą, todėl žmogus apie ligą sužino labai anksti ir tai leidžia tinkamą gydymą skirti dar Daro teigiamą įtaką ankstyvoje ligos stadijoje bei išvengti ilgesverslo rezultatams nio gydymo proceso ar liūdnų pasekmių. Pasak „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ge„Mūsų šalyje vis dar gausu problemų, susineralinio direktorius, verslininkai skaičiuoja, jusių su sveikatos apsauga. Teoriškai teigiakad investavimas į darbuotojo sveikatą atnema, kad nemokamas gydymas gyventojams ša neabejotinos grąžos – nuolat savo sveikagarantuojamas, tačiau praktiškai kokybiškas ta besirūpinantis darbuotojas serga rečiau. šios srities paslaugas gauti nėra taip lengva Be to, skaičiai rodo, kad sveikatos draudimu arba tam reikia skirti daug papildomų lėšų. apsidraudęs darbuotojas į darbą po ligos suDarbdavys, pasirinkęs savanoriškąjį sveigrįžta žymiai anksčiau. katos draudimą, nuima šią naštą nuo savo darbuotojų, taip juos motyvuodamas. Mūsų praktika rodo, kad draudimo apsaugai pasirenkamos vis didesnės sumos, norinti apsisaugoti nuo rimtų ligų ar sveikatos sutrikdymo“, – teigė K. Motiejūnas. Sveikatos draudimas suteikia galimybę apwww.gjensidige.lt | 67


„Beepart“ kūrybinės dirbtuvės Vilniuje kaip ir kituose postsovietiniuose miestuose visos pramogos ir renginiai koncentruojasi miesto centre dažniausiai senamiestyje, o didžiojoje miesto dalyje dar vadinama „miegamais rajonais“ yra visiškas kultūrinis ir socialinis štilis. Andrius Ciplijauskas, dizaineris-scenografas, dirbęs Lietuvoje ir Šveicarijoje, sukaupęs daug patirties architektūros, ekspozicijų projektavimo, dizaino, socialinio meno srityse, įgyvendino vieną didžiausių savo svajonių. Sukūrė jaukią, šviesią ir gamtai draugišką erdvę, į kurią pakvietė jungtis įvairioms gražioms iniciatyvoms vieno miegamojo Vilniaus rajono gyventojus. Dabar „Beepart“ yra ne tik modernios kūrybinės dirbtuvės, visuomenės traukos centras, bet ir vieta, kurioje gimsta ir įgyvendinamos originalios idėjos. Jos sklinda ir gerokai toliau už Pilaitės ribų. Dirbtuvės orientuotos į vietos bendruomenę bei į tarptautinius projektus. Didelis dėmesys yra skiriamas lokaliam socialiniam klimatui gerinti, pasitelkiant savanorius, organizuojami įvairūs renginiai įtraukiantys vietinę bendruomenę. Čia vyksta kūrybiniai užsiėmimai vaikams ir tėveliams, seminarai, pokalbiai su įvairių sričių specialistais. Taip pat kviečiamos aukštosios meno mokyklos ir jų atstovai, profesionalus menininkai bei privačios kompanijos dirbti kartu. Per dvejus metus tarptautinės komandos suprojektuotas pastatas išsiskiria savo netipišku dizainu, kitokia erdvės pajauta, bei įnovatyviais, ekologiškais sprendimais. Iš modulių surinktas pastatas yra visiškai nepriklausomas (išskyrus elektros tiekimą) nuo miesto infrastruktūros. Reikalavimai pastatui buvo iškelti gana prieštaringi: nebrangus laikinas statinys (leidimas eksploatacijai valstybinėje žemėje – 2 metai, o finansuojamas privačiomis lėšomis), tačiau išraiškingos architektūros, šiltas, talpus ir novatoriškas. Taip gimė idėja panaudoti nebenaudojamus

68 |


jūrinius konteinerius: pasibaigus eksploatacijos terminui, jie bus išrinkti ir pervežti kitur neišardant vidaus apdailos, elektros, vėdinimo įrangos ir t.t. Siekiant išlošti daugiau ploto, du didieji konteineriai (13.7x2.5x2.9h) užkelti ant mažojo konteinerio, tokiu būdu susidaro didelė terasa Iame aukšte, o viršutinė, apšiltinta pastato dalis apsaugoma nuo galimo vandalizmo. Konteineriai apšildyti šiaudų briketais – ekologiška ir pigia medžiaga, o fasadų apdailai panaudotas tentinis audinys. Toks fasado sprendimas lengvas, nereikalaujantis priežiūros ir nebrangus, be to, po tentu paslėptos kintamo spalvinio spektro LED lempos naktį sukuria „švytinčio spalvoto objekto“ efektą. Ant pastato stogo žaliuoja veja, yra renkamas lietaus vanduo, kuris naudojamas dirbtuvių reikmėms, ir dar daug kitų netradicinių sprendimų yra įdiegta šiame pastate. BEEpart pastatas jau tapo savotišku alternatyviu ir ekologiškų sprendimų „show room“, kurio sprendimai įdomus ne tik vietinei bendruomenei bet ir profesionalams. Pastato techniniai sprendimai bus ir toliau tobulinami ir testuojami. Pasitelkiant savanorius ir privačias kompanijas, buvo sudarytas rajono turistinis žemėlapis, pradėtas valyti miškas, kad tai taptų tikru parku. Šį rudenį įvyko pirmasis tarptautinis šviesos instaliacijų festivalis po atviru dangumi. Dar prieš kelis metus www.beepart.lt, tapo pirma socialinio meno virtuali galerija. Svetainės pagalba siekiame suburti kūrybingų žmonių ratą, bei atskleisti naujus talentus. Svetainėje taip pat informuojama apie renginius, jų laikus, bei nuotraukų galerija, dirbtuvių portfolio, kontaktai, komentarai, partneriai ir kita naudinga informacija. Projektas jau sulaukia ir miesto valdžios dėmesio, į veiklas po truputį įsitraukia ir verslo struktūros, ir pavieniai aktyvūs ir kūrybingi asmenys. Kaip dėmesio ženklas, kūrybinių dirbtuvių įkūrėjui Andriui Ciplijauskui praėjusiais metais miesto Rotušėje buvo įteiktas šv. Kristofo apdovanojimas “už iniciatyvas ir kūrybiškumą”.

| 69


70 |

Prizai

Skulpturos

Stalo aksesuarai

Interjero detales

RankU darbo stiklo gaminiai


Vilniaus Žvėryno mikrorajone esanti Mažoji galerija jau 14 metų pateikia lankytojui šiuolaikinio profesionalaus meno kūrinių: lietuvių klasikų darbus bei didelę juvelyrikos meistrų kolekciją. Čia surasime ir šios šeimyninės galerijos bendraturčio juvelyro Staso Chailovo darbų. Be originalių papuošalų jau keletas metų S.Chailovas kuria ir unikalius laikrodžius, todėl jam teko pramokti laikrodininko amato. Viskas prasidėjo nuo to, kad juvelyras vieną kartą gavo neįprastą užsakymą – pagaminti šveicarų firmos Corum laikrodžio mechanizmui skirtą didesnį korpusą (nuotr. 1) . Su šiuo mechanizmu (nuotr. 2) ir Breguet firmos mechanizmu (nuotr. 3) buvo padaryta ir daugiau laikrodžių.

Laikas pagal Stasą

Nuotr. 1

Nuotr. 2

www.smallgallery.net 72 |

Nuotr. 3


Nuotr. 5

Nuotr. 4

Nuotr. 7

Nuotr. 6

Nėra nei vieno menininko, kuriam patinka kurti tik pagal užsakymus. Todėl netrukus S.Chailovas pradėjo gaminti ne tik naujus korpusus, pritaikytus esamiems mechanizmams, bet ir kurti savo laikrodžius, naudodamas savitas juvelyrines technologijas. S.Chailovas žavisi ir šiuolaikiniais, ir vadinamaisiais vintažiniais mechanizmais. Tai laikrodžių mechanizmai, išleisti dvidešimtojo amžiaus 50 -70 metais. Jų ieškoti tenka

Šveicarijos, Nyderlandų antikvaruose. Laikrodžiai turi būti visai nenešioti arba labai nedaug pabuvę ant rankos. Tokių laikrodžių mechanizmus juvelyras išardo, palikdamas tik korpusą, graviruoja, poliruoja iš naujo, jeigu reikia, auksuoja ir t.t. (nuotr. 4). Sukuriamas originalus korpusas, kuris pažymimas „Piece Unique“ ženklu, reiškiančiu, kad šis laikrodis yra unikalus, pasaulyje vienintelis egzempliorius. (nuotr. 5, 6).

Nuotraukoje pavaizduotas laikrodis (nuotr. 7) buvo kuriamas 8 mėnesius. Sugalvotas originalios formos auto užvedimo rotorius, pagamintas iš gryno 24 K aukso ir baltojo aukso 18 K. Auksinis ciferblatas papuoštas besikeičiančiu

segmentų apvadu (taip pat iš gryno aukso ir sidabro bei padengtu juoda emale). Datų diskas iš aukso ir juodos emalės. Originalios auksinės laikrodžio rodyklės padengtos balta emale, o mechanizmo užvedimo galvutė grynas safyras. | 73


www.lankininkas.lt

Unikalus ir idomus laisvalaikis! Lan kini nkų sporto klub as suaugusių, jaunimo ir vaikų grupėms

siūlo šaud ymo iš lank o pramoga s



Best in Lithuania #specialusis leidimas 2012