Teismai.lt 2011 m. sausis, Nr. 2
G. KRYŽEVIČIUS: PIRMININKO PAREIGOS PRIVILEGIJA, O DIDŽIULĖ ATSAKOMYBĖ
Šiame numeryje
–
NE
Živilė JOKIMAITĖ-DOLGICH
G. Kryževičius: pirmininko pareigos – ne privilegija, o didžiulė atsakomybė
1
A. Norkūnas: drausmės bylos gali būti naudojamos kaip spaudimo būdas
1
Teisėjai vertinami pagal rezultatus, o ne simpatijas
4
Procesinių dokumentų šablonai iš advokatų duonos neatims
5
Teisėjų padėjėjų teisinio statuso apibrėžties problema
6
Neverbalinė kalba teisėjų darbe
7
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atstovė ryšiams su visuomene
Dar visai neseniai kolegų išrinktas vadovauti Teisėjų tarybai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas teigia, kad šių pareigų nesureikšmina ir jas vertina ne kaip privilegiją, o kaip didžiulę atsakomybę. Anot jo, tik bendras visų darbas ir pastangos gali duoti vaisių. Apie Teisėjų tarybos veiklą bei Lietuvos teismų problemas kalbamės su Gintaru Kryževičiumi. Sakykite, kaip vertinate Lietuvos teismų darbą praėjusiais metais ir ką žada naujieji 2011-ieji? 2010-ieji teismų sistemai išties buvo išbandymų metai. Nauji iššūkiai paskatino keistis, imtis iniciatyvų, priimti naujus sprendimus. Žinote, kiekviena krizė yra kažko nauja pradžia. Todėl viską vertinti esu linkęs teigiamai. Kad ir teismų darbą bei visuomenės pasitikėjimą jais. Lietuvos teismuose dirba 774 teisėjai, per vienuolika praėjusių metų mėnesių jie išnagrinėjo 322 tūkst. bylų, o apskųsti tik 5 proc. procesinių sprend imų. Tai rodo, kad dauguma žmonių iš esmės pasitiki teismais, procesiniai sprendimai juos tenkina. Nukelta į 2 psl.
A. NORKŪNAS: DRAUSMĖS KAIP SPAUDIMO BŪDAS
BYLOS
GALI
BŪTI
NAUDOJAMOS Kristina PETROŠIENĖ
Naujausi teisės aktų pakeitimai
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene
8
Asmens teisė į privataus gyvenimo gerbimą modernių technologijų akivaizdoje: naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika
10
Iš teismų istorijos: teismų kūrimosi priešistorė
12
Teismų sistemos: Vokietijos teismų sistema
14
Iš teisėjų gyvenimo. Beieškant tikrojo dvasingumo
15
Pastaruoju metu vis dažniau skaitome apie teisėjams keliamas drausmės bylas. Ar galima teigti, kad šis procesas pastaruoju metu yra suintensyvėjęs? Jei taip, kokios to priežastys? Apie teisėjų drausminę atsakomybę kalbamės su naujuoju Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininku, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju Algiu Norkūnu. Ar nesuklysime pasakę, kad pastaruoju metu skundų dėl teisėjų drausminės atsakomybės žymiai padaugėjo? Ar tam turi įtakos faktas, kad kreiptis dėl etikos pažeidimo suteikta teisė visiems žmonėms?
Naujai paskirti teismų pirmininkai ir teisėjai
16
Sveikiname
17
Pastaraisiais metais dėl drausminės atsakomybės teisėjams taikymo gauname daugiau skundų negu ankstesniais metais. Jeigu 2009 m. Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) išnagrinėjo 50 teikimų, tai 2010 m. (negalutiniais duomenimis) gauta virš 200 teikimų, skundų ir pareiškimų dėl teisėjų elgesio. Iš jų dalis Komisijos buvo pripažinti aiškiai nepagrįstais ir net nepradėti tyrimai, o dėl maždaug 120 skundų atlikti patikrinimai ir tyrimai. Manau, kad tokį akivaizdų skundų skaičiaus augimą paskatino 2008 m. pakeisti įstatymai, pagal kuriuos skundą dėl teisėjo gali pateikti bet kuris asmuo, kuriam tapo žinoma apie teisėjo netinkamą elgesį, o taip pat teismo administravimo pareigūnai. Kita priežastis gali būti tai, kad augant darbo krūviams, gali augti ir įtampa teismuose, todėl didėja ir galimų pažeidimų skaičius. Be to, mūsų visuomenė tampa reiklesnė, nesitaiksto su tais nepageidaujamais reiškiniais teismo darbe, į kuriuos anksčiau žiūrėjo pakančiau ar visai nekreipė dėmesio. Kaip matome, pastaraisiais metais smarkiai (nuo keliolikos iki poros šimtų per metus) išaugo TEDK gaunamų skundų skaičius. Gal yra kokios nors statistikos, atspindinčios, kaip dažnai skundžiamasi dėl teisėjų padarytų procesinių pažeidimų, kurių Teisėjų etikos ir drausmės komisija nenagrinėja? Iš gautų virš 200 skundų aiškiai nepriimtinais yra pripažinta daugiau kaip 80 skundų; iš jų absoliuti dauguma yra susijusi su vien procesinio pobūdžio pažeidimų nurodymais. Kaip minėjau, dar dėl maždaug 120 skundų buvo atlikti patikrinimai, drausmės bylos buvo iškeltos 14 atvejų, o 9 atvejais buvo nustatyti pažeidimai, kurie kvalifikuoti kaip mažareikšmiai. Tais atvejais, kai po atlikto patikrinimo drausmės bylos nebuvo keliamos, Komisija dažniausiai darydavo išvadą, kad teikime nurodytos aplinkybės neįrodytos. Neretai šiuose skunduose greta kitų aplinkybių buvo nurodomi teisėjų padaryti procesiniai pažeidimai. Nukelta į 3 psl.