LRT 2017 m. ataskaita by Lithuanian Radio and Television

TUR INYS SANTRAUKA

PROGRAMOS

TELEVIZIJA

RADIJAS

LRT.LT

ADMINISTRACIJA

LRT VALDYMAS IR STRUKTŪRA

LRT ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

KALBOS KULTŪRA

LRT DARBUOTOJŲ IR ŽURNALISTŲ APDOVANOJIMAI

UŽSIENIO RYŠIAI

LRT MUZIEJUS

LRT ARCHYVAI

LRT VIEŠIEJI RYŠIAI IR RINKODARA

TECHNOLOGIJOS

SA NTRA U KA

LRT TELEVIZIJOS žiūrimumas 2017 m. išaugo nuo 8,7 proc. (2016 m.) iki 10,5 proc. Pridėjus LRT KULTŪROS žiūrovų skaičių – 2017 m. bendra auditorija sudarė 11,6 proc.

ir „Šimtmečio datos“. Parodytos lietuviškos dokumentikos premjeros: šešių dalių ciklas „Istorijos perimetrai“, dokumentiniai filmai „Audrys“, „Evė. Mažosios Lietuvos rašytoja“ (apie Ievą Simonaitytę).

Svarbu pažymėti, kad LRT TELEVIZIJA ir toliau išlieka neabejotina lyderė tarp išsilavinusių ir subrendusių Lietuvos žmonių – vyresnių nei 25 metų miestų (kurių gyventojų skaičius daugiau kaip 100 000) gyventojų, turinčių aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą ir gaunančių daugiau kaip 232 Eur pajamų per mėnesį, skaičiuojant vienam šeimos nariui. LRT TELEVIZIJĄ renkasi 16,2 proc. šios grupės žiūrovų (LNK – 12,4 proc., TV3 – 9,5 proc.).

100-mečiui buvo sukurtas stilizuotas ženklas, eteryje buvo skaičiuojamos dienos iki jubiliejaus, o likus 100 dienų iki Vasario 16-osios, pradėta akcija #KeliuVėliavą, kurios kulminacija buvo numatyta 2018 m. vasarį. 2017 m. pavasarį Lietuva minėjo televizijos Lietuvoje 60-metį. LRT televizijos 60-mečio minėjimui buvo parengtas enciklopedinis leidinys „Lietuvos televizija 1957–-2017. Faktai. Kūrėjai. Laidos”, išleistas specialus „Kalba Vilnius“ laikraštis, sukurtas 60-mečio logotipas, specialūs TV skirtukai „Televizijai Lietuvoje – 60“, televizijos istorijos datomis paremtas vaizdo klipas, per 100 konkursų, kurių laimėtojams sukurti specialūs televizijos 60-mečio prizai, surengtos kelios fotografijų parodos (ŠMC salėse ir LRT patalpose).

LRT LITUANICOS pagrindinis tikslas – Lietuvos naujienas ir aktualijas transliuoti pasaulio lietuviams. Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, 2017 m. LRT LITUANICA transliavo daugiau šviečiamosios produkcijos negu 2016 metais. Lietuvos visuomeninis transliuotojas rengia tris radijo programas: LRT RADIJO, LRT KLASIKOS ir LRT OPUS. Nepaisant labai didelės ir nuolat augančios konkurencijos bei mažėjančio bendro radijo klausomumo, LRT RADIJAS išsilaiko trečioje vietoje (užima 13,1 proc. radijo rinkos). LRT KLASIKOS programos, skirtos rimtajai muzikai ir kultūros laidoms, klausosi apie 0,3 proc. radijo klausytojų. Jaunimui skirtos programos LRT OPUS klausosi 0,6 proc. radijo klausytojų.

2017 m. rudenį LRT TELEVIZIJA pradėjo minėti artėjantį Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. Rudens sezoną buvo daug įvairaus pobūdžio laidų, skirtų šiai reikšmingai progai: atkuriamosios dokumentikos ciklas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“, „Mes nugalėjom“, „Laisvės vėliavnešiai“, „Istorijos detektyvai“, „Nacionalinė ekspedicija“, transliuotas serialo „Laisvės kaina“ antrasis sezonas „Partizanai“. Sukurti proginiai šviečiamieji programų skirtukai „Šimtas. Istorijos apie dvi Lietuvas“

2017 m. buvo baigtas investicinis projektas, pagal kurį modernizuota II televizijos studija. Joje vyksta visų TV naujienų tarnybos laidų transliacijos. Įdiegta VIZRT kompanijos pildytos realybės grafikos sistema, kuri studijoje realiu laiku atvaizduoja virtualius objektus. 2017 m. gruodžio 31 d. LRT pagal darbo sutartis dirbo 555 darbuotojai.

PRO G RAM OS TELEVIZIJA

2017 m. rudenį su naujuoju televizijos sezonu LRT TELEVIZIJA pradėjo minėti artėjantį atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį. Buvo sugalvotas šūkis: „LRT – šimtmečio transliuotojas“, sukurtas įvaizdinis klipas.

LRT transliuoja tris televizijos programas: LRT TELEVIZIJĄ, LRT KULTŪRĄ ir LRT LITUANICĄ. Visi kanalai nepertraukiamai transliuoja visą parą septynias dienas per savaitę. LRT TELEVIZIJOS žiūrimumas 2017 m. išaugo nuo 8,7 iki 10,5 proc. Ji buvo trečia televizija pagal žiūrimumą tarp visų nacionalinių TV kanalų. Pridėjus LRT KULTŪROS žiūrovų skaičių – bendra auditorija sudarė 11,6 proc.

2017–2018 m. 100-mečio televizijos sezonas pradėtas filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ (rež. D. Ulvydas) televizine premjera. Ketvirtadienio vakarais buvo rodomi naujausi lietuviški vaidybiniai filmai: „Senekos diena“ (rež. K. Vildžiūnas), „Ramybė mūsų sapnuose“ (rež. Š. Bartas), „Karalių pamaina“ (rež. I. Miškinis), „Amžinai kartu“ (rež. L. Lužytė). LRT TELEVIZIJA rudens sezoną šeštadieniais pradėjo rodyti projektą „Dainuoju Lietuvą“, kurio žiūrovai ir jame dalyvavusi komisija išrinko Lietuvos 100-mečio dainą. Rudens sezone transliuotas ir serialo „Laisvės kaina“ antrasis sezonas „Partizanai“; laidos, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui: „Mes nugalėjom“, „Laisvės vėliavnešiai“, „Istorijos detektyvai“, „Nacionalinė ekspedicija“, atkuriamosios dokumentikos ciklas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“. Sukurti proginiai šviečiamieji programų skirtukai „Šimtas. Istorijos apie dvi Lietuvas“ ir „Šimtmečio datos“. Buvo rodomos lietuviškos dokumentikos premjeros: šešių dalių ciklas „Istorijos perimetrai“, dokumentiniai filmai „Audrys“, „Evė. Mažosios Lietuvos rašytoja“ (apie Ievą Simonaitytę). Pradėta akcija „Keliu vėliavą“, sukurtas klipas, raginantis Vasario 16-ąją iškelti trispalvę.

Svarbu pažymėti, kad LRT TELEVIZIJA ir toliau išlieka neabejotina lyderė tarp išsilavinusių ir subrendusių Lietuvos gyventojų – vyresnių nei 25 metų miestų (kurių gyventojų skaičius daugiau kaip 100 000) gyventojų, turinčių aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą ir gaunančių daugiau kaip 232 Eur pajamų, skaičiuojant vienam šeimos nariui. Tarp šios grupės LRT TELEVIZIJA užima 16,2 proc. (LNK – 12,4 proc., o TV3 – 9,5 proc.). 2017 m. LRT kanalai, transliuojami Lietuvos teritorijoje, daugiausia rodė informacines ir aktualijų programas. Dėl sutrumpėjusių pavakario žinių informacinių transliacijų procentas sumažėjo 3,6 procentinio punkto. Bendras eterio laikas, skirtas informacinėms programoms kartu su meno, kultūros ir švietimo programomis, išliko toks pats – sudaro 43 proc. eterio. LRT LITUANICOS pagrindinis tikslas – Lietuvos naujienas ir aktualijas transliuoti pasaulio lietuviams (naujienų ir aktualijų procentas išliko panašus kaip ir 2016 m.). Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, 2017 m. per LRT LITUANICOS kanalą transliuota daugiau šviečiamosios produkcijos negu 2016 metais.

2017 m. LRT buvo oficialus FIFA konfederacijų taurės transliuotojas. Transliuotos visos Lietuvos futbolo rinktinės atrankos į Pasaulio futbolo čempionatą rungtynės. Per LRT KULTŪRĄ transliuotos FIBA krepšinio čempionų lygos rungtynės, FIBA klubų pasaulio taurės rungtynės, Pasaulio ir Europos plaukimo čempionatai, Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas, Pasaulio irklavimo čempionatas.

2017 m. pavasarį Lietuva minėjo televizijos Lietuvoje 60-metį. Ta proga buvo sukurtas vaizdo klipas „60 metų kaip 60 sekundžių, kurios ką tik praėjo“. Per LRT TELEVIZIJĄ transliuotas specialus koncertas „60 metų televizijai Lietuvoje“.

2017 m. vasarą LRT TELEVIZIJOS eteryje skirta pozicija moderniam serialui – parodytas serialas „Svetimšalė“, prasidėjus rudens sezonui – „Tvin Pyksas“, „Jaunasis popiežius“, „Vokietija 1983-aisiais“, „Po vienu dangum“ ir kt.

LRT TV programų pritaikymas turintiems klausos negalią

– politinėmis temomis, taip pat apžvelgiamos naujausios knygos. Ketvirtadieniai skirti savaitės orų prognozės apžvalgai. Penktadieniais rengiamos rubrikos „Kino naujienos“, „Gardus rytas“, taip pat „Keliautojai“ (laidose dalyvauja įvairiausius kraštus aplankę turistai). Rytinių laidų vedėjai Eglė Kryževičienė ir Ignas Krupavičius aktyviai bendrauja su žiūrovais, pateikia jiems įdomių užduočių, aktyviausiems įteikia prizus.

LRT siekia, kad žmonės, turintys klausos negalią, nebūtų atskirti nuo visuomeninio gyvenimo. 2017 m. į gestų kalbą išversta 280 val. originalios produkcijos (tai sudaro 4,9 proc. visos transliuotos originalios produkcijos); subtitruota 361 val. originalios produkcijos (6,3 proc. visos originalios produkcijos). Iš viso su kartojimais 2017 m. klausos negalią turintiems žmonėms LRT TELEVIZIJA ir LRT KULTŪRA ištransliavo 350 val. produkcijos su vertimu į gestų kalbą (2 proc. bendro transliacijų laiko) ir 1 116 subtitruotos produkcijos (6,6 proc. bendro transliacijų laiko).

Prieš trejus metus pradėta rengti šeštadieninė „Labas rytas, Lietuva“ laida tapo viena populiariausių savaitgalio laidų. Žiūrovai kas valandą gali pamatyti naujausias žinias, pasiklausyti aktualių ir įdomių pokalbių, smagios muzikos. Laidos „Laba diena, Lietuva“ turinį ypač gyvina tiesioginiai įsijungimai iš penkių – Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus – regionų korespondentų punktų bei žurnalistų pasakojimai išvykus į tarnybines komandiruotes užsienyje. Per 2017 m. TV naujienų tarnybos žurnalistai suorganizavo per 1 000 tiesioginių interviu iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, taip pat iš užsienio.

Su subtitrais buvo rodomi dokumentiniai, vaidybiniai filmai, laidos „Gustavo enciklopedija“, „Bėdų turgus“, „Istorijos detektyvai“ bei tautinėms bendrijoms skirtos laidos – „Trembita“, „Menora“, „Vilniaus albumas“, „Rusų gatvė“, „Vilniaus sąsiuvinis“. 2017 m. LRT TELEVIZIJA kasdien transliavo žinias su vertimu į gestų kalbą: kasdien – pavakario žinias (buv. „Šiandien“), savaitgaliais – 15.45 val. žinias; per LRT KULTŪRĄ laidų „Nacionalinė paieškų tarnyba“, „Stilius“, „Klauskite daktaro“ kartojimus. Su vertimu į gestų kalbą transliuoti svarbūs valstybiniai renginiai: LR Prezidentės metinis pranešimas, LR Vyriausybės veiklos ataskaita, Vėliavų pakėlimo ceremonijos, Kovo 11-osios posėdis iš LR Seimo, LR Seimo posėdžio transliacija priimant 2018 m valstybės biudžetą, speciali transliacija iš LR Prezidentūros, likus 100 dienų iki Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio, tarptautinė konferencija „Quo vadis, Europa? ES saugumo ir gynybos ateitis“, spaudos konferencija „Mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimas“.

„Panoramoje“ kasdien gausu reportažų iš Lietuvos ir užsienio. Per 2017 m. TV naujienų tarnybos žurnalistai rengė reportažus daugiau kaip 10-yje užsienio komandiruočių: Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Kaliningrado srityje, Rusijoje. Ypatingo dėmesio sulaukė Vykinto Pugačiausko ir Edvardo Špoko reportažų ciklas iš Vašingtono – iš 45-ojo JAV prezidento rinkimų, tiesioginiai įsijungimai iš ES lyderių susitikimų Briuselyje, D. Trumpo vizito Lenkijoje, iš „Zapad“ pratybų Baltarusijoje, rinkimų Vokietijoje. LR Seimas 2017-uosius metus paskelbė Lietuvių kalbos kultūros metais, Tautinio kostiumo metais, Piliakalnių metais, Reformacijos metais, taip pat A. J. Greimo, K. Bradūno ir I. Simonaitytės metais. Tad „Panoramos“ žurnalistai parengė daugiau kaip 40 specialių reportažų, pasakojimų, buvo daug tiesioginių įsijungimų iš renginių vietų.

TV naujienų tarnyba TV naujienų tarnyboje dirba per 80 kūrybinių darbuotojų – tai 30 žurnalistų, korespondentų, 5 laidų vedėjai, 20 televizijos operatorių, 5 režisieriai, 4 garso režisieriai, 12 vaizdo montažo režisierių.

Kultūros ministerija 2017 m. Lietuvos kultūros sostine išrinko „Klaipėdą – neužšąlantį kultūros uostą“. Iš įvairių kultūrinių renginių per metus korespondentė Roma Gabrienė ir TV operatorius Juozas Mažonas nufilmavo 30 reportažų.

Per 2017 m. buvo parengta 2 100 val. originalios produkcijos: „Panorama“ – 304 val., 17.30 val. žinios – 304 val., „Labas rytas, Lietuva“ – 800 val., „Laba diena, Lietuva“ – 612 val. savaitgalio programos ir analitinė laida „Savaitė“ - 60 val. Kasmet vidutiniškai nufilmuojama ir parodoma beveik 5 000 reportažų pačiomis aktualiausiomis visuomenei temomis. Tai sudaro beveik trečdalį LRT TELEVIZIJOS paros programos. Per dieną parengiama ir transliuojama 10 vis atnaujinamų žinių laidų.

TV naujienų tarnybos regionų korespondentų punktų žurnalistai nufilmavo kelis šimtus reportažų kultūros temomis, socialiniais klausimais, net 46 reportažai buvo skirti antikorupcinei tematikai. 2017 m. „Panorama“ daug dėmesio skyrė Lietuvos gyventojų blaivinimo klausimams, alkoholio prekybos griežtinimui. Programose kalbėjo 65 pašnekovai – LR Seimo, LR Vyriausybės nariai, gamybininkai, prekybininkai, gyventojai, buvo parengti 23 reportažai. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas korupcijos atskleidimui. Apie tai žurnalistai parengė per 30 reportažų, rengė pokalbius ryto ir dienos programose.

Laida „Labas rytas, Lietuva“ rengiama jau 30 metų. Daugelį metų rengiamos populiariausios ir žiūrovų pamėgtos rubrikos darbo teisės, švietimo, mokslo, medicinos, meno, sporto ir pramogų temomis. Daug dėmesio buvo skirta naujojo Darbo kodekso aiškinimui. Rytinėse laidose minima Pasaulinė sveikatos diena, specialistai pasakoja apie ligų diagnostiką, profilaktiką, medicinos mokslo pasiekimus, unikalias operacijas. Pirmadieniais tradiciškai – šviečiamieji pokalbiai teisės temomis, „Žvalus rytas“ (sporto ir mankštos patarimai savaitei), antradieniais rengiami pokalbiai sveikatos ir medicinos, trečiadieniais

Vykdant Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2017 m. programą, darbo dienomis laida „Šiandien“ ir savaitgaliais 15.45 val. žinios verčiamos į gestų kalbą. Žinios į gestų kalbą

per Lietuvos TV verčiamos jau trečias dešimtmetis. Klausos negalią turinčiųjų patogumui jau antri metai į gestų kalbą verčiamos visos specialios laidos, transliuojamos iš LR Seimo, LR Prezidentūros, LR Vyriausybės. Per metus išversta per 360 val. LRT gaminamos ir transliuojamos produkcijos.

TV naujienų tarnyba kasmet vis plačiau diegia ir tobulina naujausias informacines technologijas, pvz., rengiami tiesioginiai interviu jau su aštuoniais TERADEK komplektais (5 korespondentų punktuose ir 3 Vilniuje), į programas įtraukiami operatyviai nufilmuoti vaizdai bepilotėmis skraidyklėmis, mobiliaisiais telefonais. Žinių laidose vis plačiau panaudojami 3D funkciniai ir vizualiniai modeliai, kitos vaizdo grafikos galimybės, atnaujinti orų žemėlapių grafiniai vaizdai. Jau treji metai visa LRT programa transliuojama raiškiosios televizijos formatu (LRT HD).

„Panorama“ nuolatinį dėmesį skiria mokslo pasiekimams. Pirmąkart LRT žurnalistė G. Raibytė parengė reportažų ciklą iš kosmoso agentūros NASA. Buvo parodyti reportažai apie biotechnologijų, lazerinės technikos bei medicinos naujoves. Kad būtų mažinama Rytų Lietuvos kultūrinė atskirtis, TV naujienų tarnyba kasmet ypatingą dėmesį skiria tautinių bendrijų švietimo, kultūros, socialinių ir verslo klausimams. Per metus žinių programoms nufilmuojamos kelios dešimtys reportažų iš Šalčininkų, Zarasų, Visagino, Ignalinos, Švenčionių, Molėtų, Trakų, Širvintų rajonų. LRT glaudžiai bendradarbiauja su EBU (Europos transliuotojų sąjunga), vienijančia 73 visuomeninius transliuotojus 56 Europos šalyse. EBU priklauso ir 34 asocijuoti nariai Azijoje, Afrikoje ir Amerikoje. Pagal EBU naujienų mainų programą TV naujienų tarnybos EBU koordinatorius A. Acus 2017 m. EBU pateikė 70 reportažų, pasakojančių apie Lietuvos ekonominį, kultūrinį gyvenimą. TV naujienų tarnybos žurnalistų parengti reportažai pasižymi objektyvumu, išradingumu, profesionalumu. Toks keitimasis aktualia informacija su EBU nariais kelia kitų šalių domėjimąsi Lietuva. Už aktyvų bendradarbiavimą žurnalistas A. Acus iš EBU būstinės gavo kvietimą pusmetį stažuotis Šveicarijoje.

Muzikinės pramoginės laidos ir koncertų bei renginių transliacijos

bei meniškai turiningas programas. Per tris sezonus šis muzikinis projektas jau tapo svariu reiškiniu bei scena, kurioje turi galimybę atsiskleisti jaunosios kartos atlikėjai ir kūrėjai. Be to, juo susidomėjo ir užsienio televizijos.

2017-aisiais LRT TELEVIZIJA transliavo du didelius muzikinius projektus. Pavasarį transliuotas projektas „60 akimirkų“ buvo skirtas televizijos Lietuvoje 60-mečiui, jį vainikavo specialus iškilmingas televizijos Lietuvoje 60-mečio koncertas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Kitas muzikinis konkursinio tipo projektas, transliuotas naujajame 2017–2018 m. sezone, – „Dainuoju Lietuvą“. Abu šie projektai sėkmingai suaktyvino žiūrovų susidomėjimą tiek Lietuvos televizijos istorija, tiek lietuviškos lengvosios muzikos klasikiniais kūriniais, tiek ir naujomis dainomis bei paskatino kūrėjus bei atlikėjus aktyviai dalyvauti projekte. Be to, jis reikšmingai toliau augino LRT TELEVIZIJOS žiūrimumą šeštadieniais.

Kaip ir kiekvienais metais, visus 2017 m. buvo įrašinėjami įvairūs koncertai, proginiai renginiai bei festivaliai. Per ataskaitinius metus nufilmuota per 120 koncertų, iš jų daugiau kaip 80 įvairių klasikinės ir rimtosios muzikos koncertų bei muzikinių spektaklių (operų, baletų, operečių). Beveik visi jie transliuoti per LRT TELEVIZIJĄ arba per LRT KULTŪRĄ. Derėtų išskirti naują praktiką: Lietuvoje rengiamų tarptautinių atlikėjų konkursų finalai pirmiausia transliuojami LRT.LT portale, o vėliau sumontuoti jų įrašai rodomi per LRT TV kanalus. Taip buvo bendradarbiaujama su tarptautiniu J. Heifeco smuikininkų konkursu, pirmą kartą surengtu tarptautiniu V. Noreikos dainininkų konkursu, tarptautiniu jaunųjų atlikėjų konkursu „Kaunas sonorum“. Pastebėtina, kad tokios transliacijos internetu yra perspektyvios.

Kaip ir kasmet, surengta „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka. Tokia atrankos tvarka sukurta 2014 m. ir nuo to laiko beveik nebuvo keista, tik atsisakyta kai kurių finansiškai ir techniškai nepasiteisinusių dalykų, pvz., užsienio komisijos. Po ilgos pertraukos surengtas įspūdingas finalas Klaipėdos „Švyturio“ arenoje, kurį reikšmingai parėmė Klaipėdos savivaldybė (paskutinį kartą finalas ne Vilniuje surengtas 2005 m. – tada jis vyko Kauno sporto halėje).

Ir 2017 m. buvo sėkmingai bendradarbiaujama su tokiais svarbiais vasaros festivaliais kaip Vilniaus, Pažaislio, Kristupo vasaros, taip pat ir festivaliu „Midsummer Vilnius“, kuriame pristatomi netradiciniai, populiariosios ir aukštosios kultūros sritis įdomiai sujungiantys renginiai, atnaujintas bendradarbiavimas su 25-metį 2017 m. šventusiu tarptautiniu festivaliu „Bliuzo naktys“ Varniuose. Be to, LRT yra tapusi keturių didžiausių Lietuvoje kasmet rengiamų tarptautinių džiazo festivalių – „Kaunas Jazz“, Klaipėdos pilies džiazo festivalio, „Vilnius Jazz“ ir „Vilnius Mama Jazz“ – partnere ir transliuotoja, įrašančia didžiąją dalį kiekvieno iš festivalių koncertų. Tai sėkmingai vykdyta ir 2017 m.

2017 m. toliau sėkmingai gyvavo seniausia tarp visų Lietuvos televizijų be pertraukos transliuojama muzikinė laida – liaudiškos muzikos kapelų ir folkloro ansamblių varžytuvės „Duokim garo“. 2016 m. laidos vaizdas ir turinys gerokai atnaujinti, kiek pakeistas laidos pobūdis: atsisakyta tiesioginio eterio bei telefoninio balsavimo, filmavimo vieta perkelta iš LRT 1-osios studijos į Didžiąją. Visa tai pasiteisino, todėl ir 2017-aisiais laida išliko tokia pati. Laidos svarbą žiūrovams liudija išaugęs jos žiūrimumas.

Visi įrašyti ir klasikinės, ir populiariosios muzikos koncertai buvo transliuoti per LRT kanalus (dalis jų — tiesiogiai). Nemaža jų dalis yra prieinama ir LRT portalo mediatekoje.

2017 m. buvo rodomas jau tradicinis moksleiviams skirtas žinių turnyras „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. Tokio pobūdžio projektas irgi vienintelis tarp Lietuvos televizijų. Šį žinių turnyrą vedė Robertas Petrauskas.

Atskirai reikėtų paminėti specialius renginius, kuriuos LRT viena ar drauge su partneriais organizavo ir transliavo 2017 m., iš jų paminėtini projektai „Kartu iki pergalės“, „Auksinės bitės“, „Misija Sibiras“, „Dedikacija Maestro“, „Degu kaip žvakė“ ir kt.

Toliau organizuotas, filmuotas ir transliuotas tęstinis projektas „OPUS ore“, kuris orientuojasi į kokybišką populiariąją muziką, perspektyvias jaunimo grupes

Lietuviški filmai

Šių dokumentinių filmų ciklo autorius ir vedėjas Rimas Bružas motociklu vyksta ieškoti aptariamų įvykių ištakų, pakeliui, pasitelkdamas temos ekspertus, populiariai, patraukliai ir suprantamai pasakoja jų istoriją, reikšmę ir įtaką visuomeniniam bei valstybės gyvenimui.

Pradedant naująjį 2017-ųjų metų TV rudens sezoną sėkmingai parodytas kino režisieriaus Donato Ulvydo naujausias filmas „Emilija iš Laisvės alėjos“, kuriame pasakojama apie žmones, turėjusius valios priešintis sovietinei sistemai. Visus 2017 m. LRT rodė naujausius lietuviškus filmus. Tai ir daugybės užsienio kritikų komplimentų sulaukęs filmas „Sangailės vasara“ (rež. A. Kavaitė): „Poetiškas siurprizas iš Lietuvos“ – taip „Sangailės vasarą“ apibūdino Los Andželo (JAV) laikraštis „Times“. Šis filmas apdovanotas už geriausią režisūrą prestižiniame „Sundance“ festivalyje, puikiai įvertintas Europoje ir pripažintas geriausiu Lietuvos filmu 2015 m. „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose. Rodytas filmas „Amžinai kartu“ (rež. L. Lužytė), kurio pagrindinio vaidmens atlikėja aktorė Gabija Jaraminaitė apdovanota „Sidabrine gerve“ už moters vaidmenį. LRT žiūrovai turėjo galimybę pamatyti vieno iš tų retų Lietuvos kino kūrėjų, kurio pavardė žinoma ne tik gimtinėje, bet ir užsienyje, – Šarūno Barto filmą „Ramybė mūsų sapnuose“. LRT taip pat rodė „Senekos dieną” (rež. K. Vildžiūnas), kuriame pinasi pasakojimas apie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakares ir mūsų dienas; „Karalių pamainą“ (rež. I. Miškinis), kuriame vaidina režisieriaus suburta ypač stipri lietuvių aktorių komanda; ir bendrą estų, latvių ir lietuvių filmą „ApsimetėliaI“ (rež. V. Toomla), kurio kūrybinėje grupėje – ir puikiai Lietuvos kine žinomi vardai.

Žiūrovui suteikiama proga temai aktualias geografines vietas išvysti ne tik archyviniuose dokumentuose, bet ir gyvai. Dokumentinių laidų ciklas „Istorijos perimetrai“ – tęstinis LRT projektas, kurio tikslas proginiais dokumentiniais filmais paminėti svarbiausius Lietuvos istorijos jubiliejinius įvykius bei datas.

Kiti LRT sukurti dokumentiniai filmai

2017 m. minimos Mažosios Lietuvos rašytojos Ievos Simonaitytės 120-osios gimimo metinės, todėl 2017-ieji buvo paskelbti Ievos Simonaitytės metais. Ta proga LRT (scenarijaus autorė I. Daraškevičiūtė) kartu su Kultūros ministerija sukūrė dokumentinę apybraižą „Ėvė. Apybraiža parodyta 2017 m. spalį LRT dokumentinio kino pozicijoje, buvo kartojama per LRT KULTŪRĄ ir LRT LITUANICĄ. 2017-ieji buvo paskelbti ir filosofo, rašytojo ir tautos atgimimo dainiaus Vydūno metais. Taip gimė dar vienas bendras LRT ir Kultūros ministerijos kūrinys – dokumentinė apybraiža „Išminties mylėtojas“ (scenarijaus autorė E. Mildažytė), kurioje pasakojama apie Vydūno didžiulį literatūrinį palikimą. Filmas sėkmingai buvo parodytas per visus LRT kanalus. LRT KULTŪRA parodė dar kelis naujus dokumentinius filmus apie ryškias Lietuvos asmenybes: apie iškilųjį teatro režisierių Eimuntą Nekrošių „Eimuntas Nekrošius: nutolinti horizontą“ (rež. J. Javaitis, A. Liuga); apie aktorę R. Varnaitę „Laimė būti kartu“(rež. J.Sabolius); apie aktorių Valentiną Masalskį, filosofą Algį Mickūną bei dailininką Rimantą Olšauską – „Trys skrybėlės” (rež. Ramunė Rakauskaitė).

„Viskas prasideda tavimi“. Rež. K. Šiaulys. Filmas pasakoja žymios estrados dainininkės Nijolės Ščiukaitės gyvenimo istoriją.

„Laimė būti kartu“. Rež. J.Sabolius. Filmas apie teatro ir kino legendą Kauno dramos teatro aktorę Reginą Varnaitę.

„Julija“. Rež. L. Lingytė. Filmas apie ilgametę televizijos režisierę ir daugelio muzikos laidų autorę. Archyviniuose kadruose ištraukos iš legendinio serialo „Petraičių šeima“, kur vieną iš vaidmenų sukūrė Julija Adamkevičienė.

„Miestas, kuriame negęsta šviesa“. Rež. R. Katiliūtė. Filmas, pasakojantis apie gydytojus, savo gyvenimą paskyrusius onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.

„Lietuvos šarvai 1918–1923 m.“. Rež. V. Radzevičius. Filmas, pasakojantis apie Lietuvos kariuomenės įkūrimą, apie jos kovas ir pergales ginant Lietuvos nepriklausomybę.

„Prisilietimas“. Rež. I. Morkevičienė. Filmas skirtas Reformacijos 500 metų jubiliejui.

„Žmogus su laiko žyme“. Rež. R. Aleknaitė. Filmas pasakoja apie kompozitoriaus Vyt. Laurušo sudėtingą kūrybinį kelią. Kompozitoriai E. Balsys, T. Makačinas, Vyt. Landsbergis, J. Juzeliūnas, B. Gorbulskis ir kiti menininkai atskleidžia praeito šimtmečio muzikinio gyvenimo užkulisius.

LRT sukurti vaidybiniai filmai

„Istorijos perimetrai“ Tai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas kelioninio, pažintinio ir istorinio žanro dokumentinių filmų ciklas, kuriame apžvelgiami svarbūs valstybės kūrybos etapai, jubiliejinės datos ir kertiniai Lietuvos istorijos įvykiai.

„Laisvės kaina. Partizanai“ (12 serijų). Rež. S. Balandis. Tai dar vienas filmas iš Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirto filmų ciklo ‚Laisvės kaina“. Filmo herojai atsiduria sudėtingų 1940–1945 m. įvykių sūkuryje. Filmas paremtos įžymių žmonių gyvenimo istorijomis.

„Giminės. Gyvenimas tęsiasi” (12 serijų). Rež. S. Vosylius. 1993 m. startavęs populiarus serialas tęsia savo gyvenimą. Seriale vaidina žinomi aktoriai: R. Varnaitė, G. Girdvainis, V. Mainelytė, V. Rumšas, I. Balsytė, S. Bareikis, G. Ryškuvienė, G. Arbačiauskas, R. Karvelis, L. Budzeikaitė ir kt.

LRT TELEVIZIJOS laidos

„Istorijos detektyvai“ Ši laida išradingai, įdomiai pateikia Lietuvos istoriją. Valstybės institucijos ne kartą yra pastebėjusios, kad vienas svarbiausių informacinio karo taikinių yra Lietuvos istorija. Todėl įdomus ir adekvatus Lietuvos istorijos pateikimas plačiajai auditorijai yra būtinas, stiprinant mūsų tapatybę bei valstybingumą, užtikrinant įvairių tautų bendrą sugyvenimą. Virginijus Savukynas yra šios laidos autorius.

„Mes nugalėjom“ Tai istorinis retrospektyvinis laidų ciklas, pasakojantis apie Lietuvai svarbias Nepriklausomybės datas liudijančias išskirtines nuotraukas ir jų herojus. Kas jie tokie ir ką veikia šiandien? Kaip susiklostė jų likimai? Ši laida kartu kaupia unikalų istorinį archyvą, apimantį Sąjūdžio laikotarpį.

„Klauskite daktaro“ Kūrybinei šios laidos komandai svarbiausia – Lietuva ir jos žmonės. Apie mediciną – suprantamai, naudingai ir linksmai. Pagrindinis tikslas – ne pasakoti apie ligas, o visą dėmesį sutelkti į jų prevenciją ir sveiką gyvenimo būdą, pasiteisina.

„Nematoma Lietuvos istorija“ Šis atkuriamosios dokumentikos filmų ciklas pasakojo apie kriminalinės policijos pareigūnų ir prokurorų darbą tiriant garsiausius šalies nusikaltimus. Pirmoje ciklo dalyje, transliuotoje 2016 m., papasakoję, kaip išnarpliojo Panevėžio „tulpinių“ nusikaltimus, antroje dalyje, teisėsaugininkai atskleidė, kaip į Lukiškes buvo pasiųstas Klaipėdos nusikaltėlių vadas Sigitas Gaidjurgis. Dokumentikos cikle kalbėta ne apie nusikaltimus, o tai, kaip žingsnis po žingsnio ištiriami stambiausi ir žymiausi nusikaltimai.

„Šiandien prieš 100 metų“ Tai dokumentinių apybraižų ciklas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. L. Mažylio lūpomis pasakojami svarbiausi įvykiai, atvedę Lietuvą į Vasario 16-osios akto paskelbimą ir nepriklausomos Lietuvos pripažinimą pasaulyje. Laidos kūrėjų tikslas – parodyti, kad Lietuvos nepriklausomybė – ne vien Vasario 16-osios aktas. Tai daugybė sudėtingų sąlygų ir susiklosčiusių tarptautinių aplinkybių, planų ir vizijų, kokia turėtų būti atkurta Lietuvos valstybė. Tai mūsų valstybės kūrėjai, ilgai ir kantriai dirbę vokiečių okupuotoje Lietuvoje ir užsienyje, daugybė jų susitikimų, pasitarimų, konferencijų, šūsnys priimtų rezoliucijų ir nutarimų, straipsnių spaudoje. „Šiandien prieš 100 metų“ komandos maršrutai driekiasi į Šveicariją, Vokietiją, Baltarusiją, Švediją. Dokumentinę apybraižą, skirtą konkrečiam istoriniam įvykiui, LRT TELEVIZIJOS žiūrovai mato tada, kai tam įvykiui būna sukakę lygiai 100 metų. 2017 m. LRT žiūrovai išvydo apybraižą apie Stokholmo lietuvių konferenciją, Šveicarijoje filmuotą apybraižą, skirtą Antrosios Berno lietuvių konferencijos 100-mečiui, ir Vokietijoje bei Lietuvoje kurtą apybraižą apie Gruodžio 11-osios nepriklausomybės deklaracijos priėmimo peripetijas. Profesorius L. Mažylis Lietuvos nepriklausomybės kūrėjų pėdsakais seks ir 2018 metais. Archyvinę medžiagą derindami su moderniausiomis filmavimo ir montažo technologijomis apybraižų ciklo kūrėjai siekia sukurti keliavimo erdve ir laiku iliuziją.

„Nacionalinė ekspedicija“ Trečią kartą rengto LRT televizijos projekto „Nacionalinė ekspedicija“ tikslas – patraukliomis priemonėmis papasakoti Lietuvos istoriją, atrasti istorines vietoves, supažindinti su unikalia gamta, tautine kultūra, maisto paveldu. „Nacionalinės ekspedicijos“ maršrutą, kaip ir kasmet, kartu su kūrybine komanda dėliojo profesorius Alfredas Bumblauskas. Ekspedicijos maršrutas nuo Marijampolės, Punsko, Seinų ir Suvalkų per didžiąją dalį dabartinės Lenkijos iki pat Gdansko ir Baltijos jūros. 2017 m. ekspedicijos dalyviams teko didžiulė garbė – specialiai pastatyto vytinės tipo laivo „Vytautas Didysis“ įplaukimas į Vyslą pažymėjo vieno svarbiausių Lenkijos renginių pradžią. Kelionė per bendrą Lietuvos ir Lenkijos istoriją neabejotinai suteikė daugiau žinių ir platesnį Lietuvos istorijos, valstybės vaidmens Europoje suvokimą. „Nacionalinė ekspedicijos“ komanda Lenkijoje keliavo beveik 3 savaites, viską filmavo ir laidas rengė 40 žmonių komanda. Žiūrovai išvydo 25 laidas.

„Auksinis protas“ Tai žiūrimiausias televizijos žaidimas, skatinantis domėtis, lavintis, dovanojantis teigiamas emocijas. Stulbinama klausimų ir rungčių įvairovė į žaidimą įtraukia ne tik dalyvius, bet ir televizijos žiūrovus, vakarais prie televizorių ekranų suburia šeimas – tėvus, vaikus ir senelius.

„Dėmesio centre“ Tai aktualių pokalbių laida, išsamiau analizuojanti svarbiausią dienos įvykį. Laidos vedėjas žurnalistas Edmundas Jakilaitis kas vakarą studijoje kalbina dienos įvykio herojus, ekspertus, apžvalgininkus.

„LRT forumas“

„Beatos virtuvė“

Kartą per mėnesį per LRT TELEVIZIJĄ transliuojama didžiausia šalyje aktualijų diskusija. Čia analizuojami svarbiausi krašto ekonomikos sprendimai, ieškoma jų alternatyvos, o kartais gal net išpranašaujamos krašto ateitį nulemsiančios tendencijos. Į reikšmingą viešą diskusiją kviečiami žinomi Lietuvos politikai, ekspertai, verslininkai. „LRT forume“ verda aistringos politikų ir ekspertų diskusijos svarbiausiomis ekonomikos ir politikos temomis. Savo nuomonę laidoje kviečiami pareikšti studijoje esantys žiūrovai.

Laida „Beatos virtuvė“ keliauja po Lietuvą ir kviečia kartu ieškoti maisto herojų – žmonių, kurių dėka valgome skanesnį, įvairesnį ir sveikesnį maistą. „Matau, kaip mūsų įpročiai keičiasi – vis dar esame ištikimi cepelinų gerbėjai, bet vis labiau išdrįstame į savo virtuvę įsileisti kanapių aliejų, šilauoges ar putino uogas, į kepinius bandome dėti mažiau cukraus ar kepti juos iš viso grūdo miltų. Mano manymu, esame labai pažangūs maisto srityje, tad kodėl tuo nepasidžiaugus ir nepasididžiavus?!“, – šypsosi Beata.

„Keliai. Mašinos. Žmonės“

„Svarbios detalės“

Šios laidos pagrindinės temos: LR įstatymų naujovės, reglamentuojančios saugų eismą, Kelių eismo taisyklių komentarai, technikos naujovės ir praktiniai patarimai vairuotojams. Kas neatidėliotina, kad būtume ramūs dėl savo šeimos narių? Kas nedelsiant darytina, kad mūsų artimieji visada saugiai pasiektų kelionės tikslą? Saugaus eismo ekspertai kartu su pilietiškais visuomenės atstovais aptaria tiesiausius kelius keliant vairavimo kultūrą.

Tai pokalbių laida, ieškanti įdomesnių, negirdėtų pašnekovų, kitu kampu žvelgia į tai, kas aktualu kiekvienam. Laidos vedėja – radijo ir televizijos žurnalistė Živilė Kropaitė. Jai padeda didelę patirtį turinti redaktorių komanda. „Tokia vedėja – kiekvieno prodiuserio svajonė“, – gerų žodžių laidos „Svarbios detalės“ veidu tapusiai Ž. Kropaitei negaili kūrėjų komandai vadovaujantis Edvardas Žičkus.

„Specialus tyrimas“

„Teisė žinoti“

Tai tiriamosios publicistikos laida apie šalies aktualijas, objektyviai atsakant į opius pilietiškumo, pagarbos įstatymui ir civilizuotos gyvensenos klausimus. Laida vertinama už tai, kad joje visada pateikiama nuomonių įvairovė, pateikiama tik objektyvi, patikrinta informacija. Ydinga pašalpų sistema, emigracijos problemos, socialinio būsto piktžaizdės, nedarbo bėdos, pabėgėlių integracija, valstybinės žemės užgrobimai – tai tik dalis temų, kurioms skiriamas didžiausias dėmesys.

Tai interviu ir diskusijos aktualiomis mūsų gyvenimo ir tarptautinėmis temomis. Ši laida skirta reikliems žiūrovams, mąstantiems ir ieškantiems atsakymų į rūpimus klausimus.

„Editos šou“ Vienas ryškiausių LRT veidų Edita Mildažytė naujajame sezone matoma naujame projekte „Editos šou“. Studijoje ji ne tik kalbina pašnekovus, bet ir provokuoja juos atsidurti už komforto zonos ribų, įtraukdama savo herojus į komiškas situacijas. Kaip ir dera savaitgalio vakarui, laidoje skamba daug muzikos. Dainuoja ir pati Edita, neslepianti, kad dainavimas – jos sena aistra.

„Karinės paslaptys“ Tai savaitinis trečiąjį sezoną LRT TV eteryje gyvuojantis karybos žurnalas, pasakojantis apie Lietuvos ir NATO sąjungininkų kariuomenių pasiruošimą gynybai, pratybas, ginkluotės sistemas bei technologijas. Ypatingas dėmesys laidoje skiriamas šauktiniams kariams, jų koviniam rengimui ir pratyboms, kario kasdienybei.

„Klausimėlis“ Šią laidą stebi platus žiūrovų spektras – ir besitikintys iš eksperto sužinoti ką nors naujo, ir nekantraujantys išgirsti, ką netikėtai egzotiško ar originalaus pasakys šalies miestų ir miestelių gyventojai, netikėtai užkalbinti gatvių praeiviai. 2017 m. sezoną „Klausimėlis“ perkopė pusės tūkstančio serijų viršukalnę.

„Gimę tą pačią dieną“ Tai naujas dokumentinių laidų ciklas, pasakojantis kaskart pasirinktų trijų tą pačią dieną gimusių žmonių gyvenimo istorijas nuo pat gimimo iki dabarties. Kartu prisimenami tiek Lietuvos, tiek pasaulio įvykiai, nutikę vienu ar kitu herojų gyvenimo laikotarpiu, istorinis ar kultūrinis kontekstas, galbūt turėjęs įtakos vienokiam ar kitokiam herojų pasirinkimui.

„Gustavo enciklopedija“

„Laisvės vėliavnešiai“

LRT televizijoje jau 15 metų gyvuojanti laida „Gustavo enciklopedija“ daugybės personažų lūpomis ir toliau pasakoja apie mus supantį pasaulį, tyrinėja istorijas, geografijos paslaptis, atskleidžia įvairių gamtos reiškinių prigimtį, o šį sezoną ypač daug dėmesio skyrė Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Ta proga A. Rakauskas su režisieriumi V. Lekavičiumi ir scenarijaus autoriumi V. Savukynu sukūrė istorinius skirtukus, pasakojančius apie svarbiausius Lietuvos istorinius įvykius.

Tai patriotinė Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirta laida, kurioje pasakojama apie žmones, kurie savo darbais ir kūryba prisidėjo prie gražesnės Lietuvos kūrimo. Parengta 100 laidų, kuriose pristatyta 100 Lietuvos šviesuolių portretų.

„Nacionalinė paieškų tarnyba“ Tai jau nei vienus metus per LRT rodomas socialinis projektas. Per 2017 m. laidos rengėjai padėjo surasti ir susitikti apie 300 pasimetusių žmonių. Toli gražu ne visi rastieji patenka į eterį.

„Gamtos inspektoriai“ LRT laida apie aplinkos apsaugos pareigūnų darbą. Kasdienis aplinkosaugos inspektorių darbas ne mažiau įtemptas nei policininkų, medikų ar ugniagesių. Kartu su aplinkosaugininkais vykdami į reidus, laidos žurnalistai fiksuoja gamtai ir aplinkai daromą žalą, brakonieriavimo, aplinkos taršos, gamtos niokojimo atvejus. Laidoje naudojami ir unikalūs, pačių pareigūnų nufilmuoti epizodai.

„Stilius“ Šeštadienio pavakarę į savo pasakojimus įtraukia populiari gyvenimo būdo, mados, įdomių asmenybių fiksuotoja ir pasakotoja V. Baublienė, kuri savo laidą „Stilius“ apibūdina taip: tai kokybės ženklas, pozityvi žinia, tai laikas atsipalaiduoti ir pamiršti rūpesčius.

„Dviračio žinios“

„Ryto suktinis“

Politinės satyros laida. Satyrinė laida – būdas patraukti ir sudominti žiūrovą, nesidomintį politinėmis aktualijomis, įvykiais ir procesais, tiesiogiai lemiančiais jo kasdienybę.

Temperamentingoji laidos vedėja Zita Kelmickaitė su kūrybine grupe aplanko tuos Lietuvos žmones, kurie nedejuoja, kuria, dainuoja, šoka, įdomiai pasakoja, o svarbiausia – nori gyventi savame krašte, puoselėti savo giminės, miestelių ir kaimelių tradicijas.

Humoras – tai sveiko proto pergalė prieš absurdą, savotiška informacinė sanitarija. Jos tikslas – pasijuokti iš mūsų pačių politikos ir visuomenės netobulumo, pernelyg didelio dėmesio mažareikšmėms smulkmenoms, nesugebėjimo matyti svarbesnių valstybės problemų ir iššūkių. Čia nepamirštamas ir tarptautinės padėties įvertinimas. „Pelių politologų“ rubrika transliuojama LRT informacinėse laidose, LRT portalo mediatekoje, LRT socialiniuose tinkluose. Pelės politologai apžvelgia svarbiausius politinius, ekonominius ir pramoginius dienos įvykius.

„Gyvenimas“ Ilgametis populiarių gyvenimo būdo projektų kūrėjas Edvardas Žičkus drauge su savo komanda kiekvieno trečiadienio vakarą įneša gaivų gūsį nuo pilkų atspalvių ir slogios nuotaikos pavargusiems žiūrovams. „Gyvenimas mūsų laidose toks, kuris įkvepia pozityvumu ir įvairove, pasakojimai – atviri ir nuoširdūs, išpažintys – tikros ir griebiančios už širdies.“

LRT KULTŪROS kanalas

LRT LITUANICOS kanalas

„Pradėk nuo savęs“ Laidoje apžvelgiamos dvi bendruomenių veiklos sritys – ekologija ir etnokultūra. Apie tai, kiek daug gali nuveikti bendruomenė, siekianti pagerinti savo gyvenimo kokybę, tausoti aplinką ir ugdyti pilietiškumą.

„Prisikėlimo ekspresas – šimtmečio veidai“ Pokalbių laidų ciklas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Pagrindinė idėja: 100-metis – tai ne tik Vasario 16-osios Akto akimirka, bet ir visas tada atgimusios šalies gyvenimas iki jos sunaikinimo 1940-ųjų vasarą. Laidos pokalbiai sukasi apie naujos Lietuvos pradžią, Kauno – laikinosios sostinės – gyvenimą. Pašnekovai primena anos, daug kam nežinomos epochos lietuvių viešojo ir privataus gyvenimo ypatumus. Laidos vedėjas – istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius. Pašnekovai – šimtmečio Lietuvos praeities žinovai: istorikai, kultūros tyrėjai, menotyrininkai, filosofai, žurnalistai, rašytojai, aktoriai, režisieriai ir kitų sričių atstovai.

„Kultūros teismas“

„Pasaulio lietuvių žinios“

Tai nauja 2017 m. rudenį pradėta rodyti laida, kuriame imituojant teismo procesą pagauliai ir nekasdieniškai nagrinėjamos aktualios kultūros plačiąja prasme temos.

Lietuva, nuo seno patyrusi ne vieną emigracijos bangą, turi didelę diasporą visame pasaulyje – skaičiuojama, kad už Lietuvos ribų gyvena apie 1,4 mln. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių. LRT, atsižvelgdama į užsienyje gyvenančių lietuvių poreikius, nuo 2015 m. pradžios ėmė transliuoti originalų TV projektą, kurio dalyviais bei kūrėjais tapo visi pasaulio lietuviai. Tai pirmoji originali LRT LITUANICOS žinių laida, ugdanti lietuviškąjį tapatumą, plėtojanti viso pasaulio lietuvių ryšius, puoselėjanti geriausias kultūrines tradicijas, suprantamai informuojanti tautines bendruomenes apie joms aktualius įvykius, formuojanti solidarumo su Lietuva gyvensenos ir bendravimo modelį.

TV SPORTO TRANSLIACIJOS

sensacingai laimėjo Kauno „Stumbras“. Taip pat birželį FIFA Konfederacijų taurės turnyras iš Rusijos, gruodį FIFA klubų pasaulio čempionatas iš Jungtinių Arabų Emyratų, geriausių pasaulio futbolininkų apdovanojimai bei 2018 m. pasaulio futbolo čempionato burtų traukimo ceremonija.

2017 m. LRT savo žiūrovams pasiūlė 150 sporto varžybų bei apžvalgų transliacijų, kurių bendra trukmė viršijo 300 val., ir Lietuvos vyrų krepšinio rungtynių transliacijų Europos čempionate per LRT RADIJĄ.

KREPŠINIS. Per LRT RADIJĄ transliuotos visos Lietuvos vyrų krepšinio rungtynės 2017 m. Europos čempionate. Transliuojamas ir FIBA Čempionų lygos krepšinio turnyras, kuriame sėkmingai žaidžia du Lietuvos klubai – Klaipėdos „Neptūnas“ ir Utenos „Juventus“. Transliuota ir Lietuvos moterų krepšinio lygos „Žvaigždžių diena“ iš Jonavos.

2017-ieji kaip reta buvo sėkmingi Lietuvos sportininkams – jie skynė pergales tiek Europos, tiek pasaulio čempionatuose. Auksiniu galima vadinti ir LRT KULTŪROS kanalą, nes būtent per jį sporto mėgėjai matė didžiąsias sezono Lietuvos sportininkų pergales lengvosios atletikos, irklavimo, plaukimo čempionatuose.

LENGVOJI ATLETIKA. Kovo mėnesį Europos lengvosios Europos uždarų patalpų čempionatas iš Belgrado, o rugpjūtį – pasaulio čempionatas iš Londono.

Kovo mėn. pradžioje Airinė Palšytė laimėjo auksą Belgrade vykusiose Europos lengvosios atletikos uždarų patalpų pirmenybėse. Disko metikas Andrius Gudžius rugpjūčio pradžioje Londone tapo pasaulio čempionu, pratęsdamas šlovingas Lietuvos disko metikų tradicijas.

PLAUKIMAS. LRT lieka ir svarbiausius plaukimo čempionatus transliuojanti televizija. 2017 m. transliuotas pasaulio čempionatas iš Budapešto bei gruodį Europos pirmenybės trumpajame baseine Kopenhagoje.

Irkluotojų porinė keturvietė – Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys, Rolandas Maščinskas ir Aurimas Adomavičius – gegužės pabaigoje iškovojo auksą Čekijoje vykusiose Europos irklavimo pirmenybėse. Rugsėjo pabaigoje pasaulio čempionate JAV keturvietė taip pat iškovojo auksą.

IRKLAVIMAS. Gegužės mėnesį – Europos čempionatas iš Čekijos, o rugsėjį – pasaulio čempionatas iš JAV. RANKINIS. Lietuvos vyrų ir moterų rankinio rinktinių rungtynės Europos čempionato atrankoje.

Metus vainikavo Europos plaukimo čempionatas trumpajame baseine Kopenhagoje. Lietuviams jis buvo istorinis – iškovoti net keturi medaliai, trys iš jų – aukso. Rūta Meilutytė Europos čempione tapo du kartus. O tikru viesulu į planetos plaukikų elitą Kopenhagoje įsiveržęs Danas Rapšys laimėjo po vieną aukso ir bronzos medalį.

KITOS SPORTO ŠAKOS. Transliuotos tarptautinės ristūnų lenktynės „Sartai 2017“, Lietuvos žirginio sporto konkūrų čempionatas ir tarptautinės žirginio sporto konkūrų varžybos, tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“ ir „Lithuanian open 2017“, tarptautinės meninės gimnastikos varžybos „Dalia Kutkaitė Vilnius Cup“.

FUTBOLAS. LRT lieka pagrindinis futbolo transliuotojas Lietuvoje. Transliuotos Lietuvos futbolo rinktinės kovos pasaulio čempionato atrankoje (su Anglija, Slovakija, Škotija, Slovėnija, Malta). Vilniaus „Žalgirio“ ir Marijampolės „Sūduvos“ futbolo klubų pasirodymas Europos taurių turnyruose bei Lietuvos futbolo taurės finalas, kurį

Metų pabaigoje pristatytas dokumentinis filmas „Auksinė komanda“ apie Lietuvos moterų krepšinio rinktinės auksą 1987 m. Europos čempionate. Autoriai Stasys Petkus ir Gintarė Grikštaitė.

TV UŽSIENIO PROGRAMŲ TRANSLIACIJOS 2017 M. PER LRT TELEVIZIJĄ IR LRT KULTŪRĄ

Vaidybiniai filmai 2016 m. per LRT parodyta 1 129 val. vaidybinių filmų. Formuojant LRT TELEVIZIJOS ir LRT KULTŪROS kino ir TV filmų programą, siekiama atrinkti pačius kokybiškiausius filmus, skirtus pramogai ir auditorijos skoniui ugdyti, supažindinti žiūrovus su kino istorija ir naujausiomis tendencijomis, žymiausiais kūrėjais, atskleisti mažiau žinomų šalių kino kūrėjų darbus, paskatinti domėtis kino kalba, padedančia geriau suvokti pasaulį ir komentuoti svarbiausius jo aspektus. Nuolat rodomi ir klasikiniai filmai, tapę kino istorija, aukso fondu, ir naujausi kūriniai, apdovanoti „Oskarais“, „Aukso gaubliais“, kitomis prestižinėmis premijomis.

Transliacijų apimtys 2017 m. per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT KULTŪRĄ užsienio programų iš viso transliuota 4 429 val. (2016 m. – 3 851 val., 2015 m. – 3 643 val., 2014 m. – 2 730 val.). Iš jų: animacijos – 356 val.

LRT KULTŪRA

dokumentikos – 985 val. vaidybinių filmų – 1 129 val.

LRT KULTŪROS „Elito kino“ pozicijoje, kaip įprastai, iš platintojų buvo įsigyta ir parodyta kelios dešimtys kino festivaliuose apdovanotų filmų iš įvairių pasaulio šalių. Lietuvoje vykstant tarptautiniam kino festivaliui „Kino pavasaris“, LRT žiūrovai galėjo prisiminti praėjusiame festivalyje rodytus filmus: islandų juostą „Avinai“ (Kanų festivalio konkursinės programos „Ypatingas žvilgsnis“ laureatas), danų komediją „Vyrai ir viščiukai“ (su aktoriumi M. Mikkelsenu), ispanų ir argentiniečių dramą „Trumanas“ (pelniusią 5 ispanų kino prizus „Goya“), rež. A. Sokurovo istorinę dokumentinę dramą „Frankofonija“ (apdovanotą specialiais prizais tarptautiniame Venecijos kino festivalyje), komišką graikų dramą „Ševaljė“ (Londono kino festivalyje apdovanotą Geriausio filmo prizu), komišką portugalų, prancūzų, vokiečių ir šveicarų dramą „Tūkstantis ir viena naktis“ (apdovanotą Sevilijos, Sidnėjaus festivaliuose, taip pat Portugalijos kino prizais) ir kt. Lapkričio mėnesį įplanuoti filmai, prieš metus rodyti kino festivalyje „Scanorama”: drama „Ateitis” su I. Huppert (66-ajame Berlyno kino festivalyje pelniusi „Sidabrinį lokį“), prancūzų rež. J. Audiardo „Dypanas” (Kanų kino festivalyje pelnęs „Auksinę palmės šakelę“) ir kiti.

serialų – 1 811 val. kitos transliacijos – 148 val. Tai sudaro 25 proc. visos LRT TELEVIZIJOS ir apie 21 proc. LRT KULTŪROS programos.

Programų įvairovė LRT įsigyjamų programų įvairovę ir kryptingumą lemia 2017 m. LRT televizijų tinklelis, programos tikslai, auditorijos poreikiai ir programai skirtas biudžetas. LRT atrenka ir siūlo žiūrovams visai šeimai skirtas užsienio programas, kurios plečia akiratį, lavina, žadina pažinimą, nuotykių troškimą. Įsigyjant užsienio programas, didelis dėmesys skiriamas jų kokybei, atsižvelgiama į tarptautinius vertinimus, žiūrėjimo reitingus, apdovanojimus, režisierius, aktorių kolektyvą, įvertinamas kūrinio politinis aktualumas, produkcijos kaina, kitos kontrakto derybinės sąlygos.

Kai kurie filmai šioje rubrikoje – gera proga prisiminti neeilines asmenybes arba nepaprastus įvykius, nutikusius netolimoje praeityje. Puikus pavyzdys – biografinė E. Zwicko drama „Aukojant pėstininką“ apie legendinį pasaulio šachmatų čempionato mačą tarp B. Spaskio ir R. Fisherio. Arba drama „Meilė ir malonė“, kurioje pasakojama tragiška ansamblio „Beach Boys“ lyderio ir įkūrėjo Briano Wilsono kova su klastinga liga („Oskarui“ ir „Auksiniam gaubliui“ nominuoti šio filmo aktoriai Paulas Dano ir Johnas Cusackas).

Dėmesys europinei produkcijai Vienas iš LRT privalumų – rodoma daug europinės produkcijos. Sutartys sudarytos su britų, vokiečių, prancūzų, italų, ispanų kompanijomis, rodomi lenkų, skandinavų filmai. 2017 m. parodyta apie 3 040 val. (2016 m. – 2 935 val., 2015 m. – 2 622 val., 2014 m. – 2 178 val.) europinės produkcijos, o tai sudaro apie 68,7 proc. visos transliuotos užsienio produkcijos.

Šeštadienio vakarais toliau buvo tęsiamas LRT KULTŪROS kanalo ciklas „Kino žvaigždžių alėja”. Parodytos įvairių šalių kino juostos, kurių autoriai – XX a. 7–9-ojo dešimtmečių legendiniai režisieriai arba aktoriai žvaigždės. Pavyzdžiui, kovo mėnesį buvo galima susipažinti su trimis brolių Coenų filmais: „Hadsakerio statytinis”, „Didysis Lebovskis” ir „Žmogus, kurio nebuvo”. Be to, buvo parodyti tokie kultiniai filmai, kaip aštuonių „Oskarų” laureatas – E. Kazano drama su M. Brando „Krantinėje”, taip pat aštuonis „Oskarus” pelniusi juosta „Iki amžinybės” su B. Lancasteriu, rež. L. Cavani drama „Pranciškus”, kurioje vaidina M. Rourke (režisierė buvo nominuota „Auksinei palmės šakelei“ Kanų

Sutartys su tarptautinėmis kompanijomis 2017 m. nuolatiniai partneriai buvo tokios tarptautinės platinimo kompanijos kaip BBC, BETA FILM, FOX NETWORKS, FREMANTLE MEDIA, TVP,PBS,SONAR, ZDF, MGM, NBC UNIVERSAL, GLOBAL SCREEN, NATIONAL GEOGRAPHIC NETWORK ir kt.

kino festivalyje), M. Scorsese „Paskutinis Kristaus gundymas” (1989 m. nominuotas „Oskarui“ už geriausią režisūrą), S. Spielbergo „Sugarlando ekspresas” (Kanų kino festivalyje 1974 m. pelnęs apdovanojimą už geriausią scenarijų). Paminėtini ir tokie šioje rubrikoje „svečiavęsi” kino meistrai kaip Terry Gilliamas, Johnny Deppas, Johnas Cleeseas, Kevinas Costneris, Burtas Lancasteris, Nastassja Kinski, Malcolmas McDowellis, Charlie Chaplinas, Sophie Loren, Sylvesteris Stallone ir kt.

komiksas „Nerealusis Halkas“, „Nematomas žmogus“, „Enderio žaidimas“ ir pan. Kadangi pastaruoju metu fantastiniai filmai dominuoja pasaulio kino rinkoje, ciklu buvo siekiama praplėsti žanro mėgėjų akiratį, supažindinti su šio žanro evoliucija ir priminti įtaigiausius darbus. Pasiteisinusioje ketvirtadienio politinių ir istorinių dramų, taip pat nuotykių filmų pozicijoje pavasarį parodytas aštraus siužeto, šeimos vertybes akcentuojantis filmų ciklas „Greiti ir įsiutę”. Rudens sezoną pradėjo naujas Čekijoje sukurtas trijų dalių serialas „Janas Husas”, parodytas Reformacijos 500 metinių proga. Taip pat visiškai naujas šveicarų dviejų dalių filmas „Gotardo tunelis” apie XIX a. vykusią grandiozinę statybą. Žiūrovai labai mėgsta Antrojo pasaulinio karo istorijas, todėl ketvirtadieniais nuolat rodomi šiai temai skirti filmai. Tokie kaip „Moteris Berlyne” arba „Berlynas 1936-aisiais“.

Balandžio mėnesį šioje rubrikoje rodyta brolių Taviani filmų retrospektyva: „Alonzanfanas”, „Tėvas šeimininkas” (pelnęs „Auksinę palmės šakelę“ ir FIPRESCI prizą tarptautiniame Kanų kino festivalyje, apdovanotas pagrindiniu prizu tarptautiniame Berlyno festivalyje) ir kt. Skandinaviško kino naujienos LRT KULTŪROS kanale jau ne pirmus metus pateikiamos, bendradarbiaujant su tarptautinio kino festivalio „Scanorama“ organizatoriais – „Kino aljansu“. 2017 m. tai buvo R. Anderssono filmas „Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį” (Pieterio Bruegelio paveikslo „Medžiotojai ant sniego“ interpretacija, Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje pelnęs „Auksinį liūtą“, apdovanotas Europos kino akademijos prizu už geriausią komediją), „Metų pilietis” (dalyvavęs Berlyno kino festivalio konkursinėje programoje) ir pan.

Rudens sezoną LRT TELEVIZIJOS sekmadienio pozicijoje buvo galima pamatyti JAV ir italų melodramą „Išmokyk mane mylėti” su R. Crowe, nuotaikingą komediją „Mano didelės storos graikiškos vestuvės 2”, melodramą „Patvirtinta bučiniu“, romantinę komediją „Nepakenčiamas žiaurumas“ su G. Clooney ir C. Zeta-Jones ir pan. Be abejo, neužmiršti ir kostiuminių romantinių dramų mėgėjai, kurie sekmadieniais pavasarį ir vasarą matė prancūzų juostas „Grafienė de Monpansje“, „Šulinkasio duktė“, amerikiečių ekranizaciją „Tuštybės mugė“, italų dviejų dalių dramą „Ana Karenina“.

Naujiena – nuo naujo sezono spalio mėn. penktadieniais pradėta šiuolaikinės vokiečių dramos rubrika, kurioje buvo rodomi nemokamai iš „Deutche Welle” gauti per kelerius pastaruosius metus Vokietijoje sukurti TV ir kino filmai: J. Bajerio drama „Sugrįžimas” (to paties pavadinimo Hermano Hesse’s romano motyvais), M. Enleno „Diena sulig gyvenimu”, „Kai nieko nebelieka” (apdovanotas tarptautiniame Bjarico televizijos filmų festivalyje).

Šeštadienį toliau buvo rodomos pasisekimo sulaukusios komedijos: „Mūza“ su S. Stone, „Tie žavūs žirgai“ su P. Cruz, „Piršlys“ su J. Garofalo, „Mėlynakis Mikis“ su H. Grantu, „Keliamieji metai“, prancūzų komedija „Didieji kunigaikščiai“. Tai lengvos, bet kokybiškos pramogos pavyzdžiai.

Sekmadieniais nuo rudens per LRT KULTŪRĄ pradėti rodyti animaciniai ir vaidybiniai filmai šeimai, sukurti įvairiose Europos šalyse ir JAV. Tokie kaip „Auklė Makfi”, „Nesąmoniukas”, „Longvudo legenda”, „Didysis Barnio nuotykis”, prancūzų animacinis filmas „Titiofas”, „Gnomeo ir Džiuljeta” ir t.t.

LRT TELEVIZIJA LRT TELEVIZIJOS žiūrovai tęsė pažintį su naujausiais Holivude sukurtais vaidybiniais filmais, kuriuos galima priskirti įvairiems žanrams. 2017 m. buvo pasirašyta sutartis su dar viena Holivudo kompanija MGM. Pakete yra ir naujausių, premjerinių kino filmų, ir klasikinių. Jie bus rodomi 2018 m. Šiuo metu dar galiojanti sutartis su viena iš didžiųjų Holivudo kompanijų „NBC Universal“ leidžia pasiūlyti nemažai kokybiškos pramoginės produkcijos įvairiems skoniams. Papildomai JAV gamybos filmų įsigyjama ir iš tokių kompanijų kaip ACME arba TV filmus platinančios JAV kompanijos „Sonar”. Penktadieniais per LRT TELEVIZIJĄ rodomi nuotykių filmai, trileriai. Nuo rudens sezono pradėtas fantastinių filmų ciklas su rubrika „Fantastiškas penktadienis“. Programoje – ir naujausi Holivudo filmai: „Užmirštieji“ su T. Cruise‘u, „Likimo ekspertai“ su M. Damonu ir E. Blunt, ir naujoji žanro klasika: filmų „Mumija“ ciklas, A. Niccolo antiutopinė juosta „Gataka“, fantastinė komedija „Evoliucija“, kino

Nemažai dėmesio LRT tradiciškai skiria jaunajai auditorijai ir šeimoms, ypač per šventes. Per Kalėdas ir Naujųjų metų išvakarėse žiūrovai matė puošnių kalėdinių filmų ciklą, įsigytą iš kompanijos „Sonar“. Šventinę programą papuošė tokie blokbasteriai kaip P. Jacksono „King Kongas“, R. Scotto „Gladiatorius“ ar L. Bessono „Liusi“. Per LRT KULTŪRĄ parodyti miuziklai „Vargdieniai“, „Anapus Visatos“, „Visas tas džiazas“, drama „Kalėdų skrynelės paslaptis“, fantastinė drama „Kalėdų giesmė“. Parodyta ir nemažai pasakų šeimai: „Snieguolė ir nykštukų paslaptis“, „Nauji karaliaus drabužiai“. Be abejo, mažiesiems žiūrovams buvo siūlomi animaciniai ir vaidybiniai filmai „Despero nuotykiai“, „Madlina“, „Kablys“.

Vaidybiniai serialai LRT žiūrovai įpratę rytais darbo dienomis stebėti vokiškus detektyvinius serialus, jų populiarumą patvirtina ir auditorijos tyrimai. Po laidos „Labas rytas, Lietuva“ jau ne vienerius metus rodomas serialas „Senis“, rudenį pradėta rodyti „Štutgarto kriminalinė policija“. Nuo pavasario pasiteisinusi tinklelio popietinė naujovė – ispanų visuomeninės televizijos kurtas serialas moterims „Seserys“ 16.15 val.

Vakaro žiūrovai jau porą metų nebuvo lepinami serialais, todėl rudenį šioje pozicijoje parodyti serialai nustebino auditoriją ir sulaukė daug teigiamų atsiliepimų. LRT pristatė naujausią legendinio „Tvin Pykso“ versiją ir daug apdovanojimų gavusį P. Sorrentino serialą „Jaunasis popiežius“ su Jude’u Law ir Diane Keaton.

Jau treti metai LRT KULTŪROS pirmadienio, antradienio ir trečiadienio vakarų dokumentikos pozicija skirta politinei aktualiajai, istorinei („Didžioji istorija“, „Pasauliniai karai“) ir mokslinei dokumentikai („Hablo kosminis teleskopas. Misija – Visata“, „Devyni mėnesiai gimdoje. Lemtingi pokyčiai“). Šeštadieniais per LRT KULTŪRĄ rodoma pozicija, skirta kino, režisierių, aktorių gerbėjams: „Bliuzas. Muzikinės kelionės“, „Amerikos žydai“, „Busteris Keatonas. Holivudo palaužtas genijus“.

Naktį buvo rodomas ir serialas „Svetimšalė“, gavęs 4 „Auksinius gaublius“, 3 „Emmy“ apdovanojimus – iš viso gavęs 21 kino apdovanojimą ir 32 nominacijas. LRT daug dėmesio skiria ir istoriniams filmams bei serialams, iš įdomesnių būtų galima paminėti „Medičiai, Florencijos valdovai“, „Vokietija 1983-iaisiais“ bei naujausią kostiuminį serialą „Megrė“ su R. Atkinsonu.

Kiekvieną savaitę rodoma ukrainiečių sukurta dokumentika apie Ukrainos istoriją, meną, kultūrą. Populiariausia dokumentikos pozicija per LRT KULTŪRĄ yra aktualioji pirmadienio dokumentika. Tai 2011 m. rudenį pradėta transliuoti rubrika apie pasaulio įvykius, kurie sukrėtė visą pasaulį.

Jaunimui toliau buvo rodomas vokiškas serialas „Šokių akademija“.

Tai filmai apie įvykius Rusijoje ir Ukrainoje: „Putinas amžinai?“, „Krymas. Įvykių kronika“, „Jis ne Dimonas. Jis – Rusijos milijardierius“, „Ukraina. Gilus randas“.

Animacija LRT TELEVIZIJĄ vaikai įsijungia savaitgalio rytais, tuo metu rodomos naujausios serijos pamėgtų filmukų: „Alvinas ir burundukai“, „Šervudo padauža Robinas Hudas“ „Džiunglių knyga“, „Džeronimas“, „Auklė Mun“ – į šią tinklelio poziciją atrenkamos klasikinės nuotykių istorijos, drąsūs herojai žavi savo poelgiais, humoru, spalvingais charakteriais.

Apie „Islamo valstybės“ įvykius: „Akistata su „Islamo valstybe““, „Tarptautinė koalicija – prieš „Islamo valstybę““, „Islamo valstybės“ finansavimo šaltiniai“. Pirmadienio pozicijos dokumentika – tai filmai apie politines aktualijas, asmenybes, pasaulio katastrofas: „Angela Merkel. Neįtikėtina karjera“, „Pokyčių karta“, „Kinija: vieno vaiko politikos grimasos“, „Erdoganas. Kelias į sultono sostą“. Per LRT KULTŪRĄ galime pamatyti dokumentinius filmus, gautus iš „Deutsche Welle“, Japonijos, Kinijos, Lenkijos ir JAV ambasadų.

Kiekvieną darbo dieną vakarais per LRT KULTŪRĄ transliuojami filmukai pritraukia irgi nemažai mažųjų gerbėjų. Čia jų laukia seniai pažįstami draugai iš anksčiau rodytų serialų, tokių kaip: „Tatonka ir mažieji draugai“, „Heidė“, „Visperė“, „Tobotai“. Išskirtinai tik internete rodyti buvo nupirktos animacinio serialo „Bitė Maja“ (78 ser.) teisės. Į „Vaikų rubriką“ įkelto filmuko viena serija surinkdavo apie 600 peržiūrų.

Kitų užsienio renginių transliacijos LRT su EBU turi sudariusi sutartį, pagal kurią LRT kasmet transliuoja tris klasikinės muzikos koncertus. Vienas iš jų – Vienos filharmonijos orkestro Naujametis koncertas sausio 1 d. Šis jau tradicija tapęs renginys pritraukia vis daugiau LRT žiūrovų. Taip pat sėkmingas EBU vasaros koncertas Šėnbrune (Austrija), kuriame buvo atliekamos W. A .Mozarto, J. Haydno, J. Bramso, J. Strausso ir kitų žymių kompozitorių kūriniai.

Minint Reformacijos 500-ąsias metines, parodytas istorinis animacinis serialas, kuris išsamiai pasakoja apie reformacijos atsiradimą, – „Martyno Liuterio gyvenimas“ (10 ser.).

Dokumentika Kiekvienais metais per LRT rodoma vis daugiau dokumentikos. 2017 m. per abu kanalus buvo rodoma 10 val. dokumentikos per savaitę. Bendras metinis 2017 m. valandų skaičius – 985 (2016 m. – 720 val., 2015 m. – 435 val., 2014 m. – 350 val.)

2017 m. trečias koncertas su Vienos filharmonijos simfoniniu orkestru, kuriam dirigavo Z. Mehta, žiūrovus sukvietė į Budapeštą. Koncerte skambėjo austrų ir vengrų kūriniai. Koncertas skirtas 150-osioms Austrijos-Vengrijos 1867 m. sutarties metinėms. Skambėjo J. Haydno, B. Bartoko, F. Erkelio, R. Strausso muzika.

Pati populiariausia ir žiūrimiausia LRT pozicija sekmadieniais – tai „Pasaulio dokumentikos“ rubrika per LRT TELEVIZIJĄ. Ši pozicija turi didelį žiūrimumo reitingą, nes planuojama pati naujausia didelio biudžeto produkcija iš viso pasaulio. Tai filmai apie įvairius žemynus, gamtą: „Planeta Žemė 2“, „Brazilijos gamtos stebuklai“, „Europos tyrai“, „Plėšrūnai“, „Atšiaurioji Arktis“ ir pan.

Kiekvieną savaitę per LRT KULTŪRĄ rodoma pusvalandinė „Deutsche Welle“ laida „Arts21“ apie naujausius kultūros renginius Europoje. Laida rodoma praėjus 14 dienų nuo jos premjeros Vokietijoje.

Šeštadienio dienos dokumentiniai ciklai skirti pasaulio mokslo ir gamtos, gyvūnijos paslaptims nagrinėti. Buvo parodyti tokie serialai kaip „Erdvės. Pasaulio žavesys“, „Ypatingi gyvūnų tėvai“, „Neįtikėtini Afrikos laukiniai gyvūnai“, „Liūtų kelionė“ ir kt.

PRIEDAI Televizijų auditorijos tyrimai Auditorijos dalis 2017 m. Tikslinė grupė: 4+

Auditorijos dalis 2017 m. Tikslinė grupė: vyresnis nei 25 metai, išsilavinęs, aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantis didmiesčio gyventojas

Auditorijos dalis 2017 m. Tikslinė grupė: 4-34

LRT TELEVIZIJOS auditorijos struktūra pagal tikslinės grupės indeksą

Pastabos: Transliacijų skaičius - kiekis 2017 m. / Reitingas (Rtg%) - procentas nuo visų Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 4 m. / Auditorijos dalis (Share) - procentas nuo tuo metu žiūrėjusiųjų / Duomenys imti su pavėluotu žiūrėjimu

2017 m. LRT TELEVIZIJOS 25 žiūrimiausios programos

Lentelė. LRT televizijų, transliuojamų Lietuvos teritorijoje, struktūra (LRT TELEVIZIJOS ir LRT KULTŪROS suma)

Lentelė. LRT LITUANICOS struktūra

LRT RADIJAS

LRT RADIJAS 2017 m. buvo vienas iš Lietuvos radijo rinkos lyderių, užimantis 13,1 proc. radijo rinkos. Didžiausias dėmesys skiriamas naujienų laidų operatyvumui ir objektyvumui, tiesioginėms transliacijoms iš įvykio vietos.

ir kultūros laidoms, klausosi apie 0,3 proc. radijo klausytojų. Jaunimui skirtos LRT OPUS programos klausosi 0,6 proc. radijo klausytojų. Toliau plečiama LRT RADIJO transliacijų aprėptis, 2017 m. pradėjo veikti nauji siųstuvai: LRT OPUS girdima Mažeikiuose, LRT KLASIKA – Raseiniuose, Jurbarke ir Marijampolėje.

Dėmesys informacijai ir diskusijoms, gimtosios kalbos puoselėjimui, krašto pažinimui, jo istorijai, mokslo pasiekimams, skaitymo skatinimui bei muzikinio skonio lavinimui. Vienintelė radijo stotis, transliuojanti žinias 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę, kurianti radijo dokumentiką, tiesiogiai transliuojanti klasikinės muzikos koncertus, valstybei svarbius renginius. Radijo naujienų tarnyba bendradarbiauja su korespondentais 34-iose pasaulio šalyse. Tai plačiausias bendradarbių užsienyje ratas tarp visų Lietuvos transliuotojų. LRT KLASIKOS programa 2017 m. transliavo beveik 400 val. „Euroradijo“ koncertų ir per 40 operų iš didžiausių pasaulio teatrų. Lietuvos visuomeninis transliuotojas rengia tris radijo programas: LRT RADIJO, LRT KLASIKOS ir LRT OPUS. LRT RADIJO ir LRT OPUS programos transliuojamos 24 val. per parą, o nuo 2015 m. rudens ir LRT KLASIKOS programa transliuojama visą parą. Nepaisant labai didelės ir nuolat augančios konkurencijos bei mažėjančio bendro radijo klausomumo, LRT RADIJAS išsilaiko II–III vietoje. LRT KLASIKOS programos, skirtos rimtajai muzikai

LRT RADIJO programa

skaitomi 1917–1918 m. laikraščiai, kuriuose detaliai atspindėti vykstantys procesai.

Siekiant pritraukti jaunąją auditoriją, vaikus, šeštadieniais pradėta transliuoti nauja laida vaikams „Domas ir Tomas“, kurią veda vaikų rašytojas Tomas Dirgėla. Kartu portale sukurtas specialus laidos puslapis, kuriame skelbiami konkursai, viktorinos, vaikai siunčia savo piešinius, fotografuoja savo darbelius ir jais dalijasi, atlieka užduotis.

Radijo naujienų tarnyba bendradarbiauja su korespondentais 34-iose pasaulio šalyse. Tai plačiausias bendradarbių užsienyje ratas tarp visų Lietuvos transliuotojų.

Penktadienio popietę papildė laida „Pin kodas“ – paprasta ir smagi radijo laida apie pinigus, ekonomiką ir verslą.

LRT RADIJO žurnalistai 2017 m. vasarą parengė laidų ciklą „Aplink Lietuvą“, kurio tikslas – pamatyti ir išgirsti Lietuvą tokią, kokia ji yra šiandien. Įvyko radijo dramaturgijos konkursas „Kviečia radijo teatras“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. LRT RADIJAS paskelbė lietuviškų populiariųjų dainų konkursą.

2017 m. suformuota svarbaus radijo žanro – radijo dokumentikos – kūrybinė grupė. Kovo–balandžio mėn. LRT RADIJAS transliavo 6 dalių dokumentinių laidų ciklą, skirta televizijos 60-mečiui. Gegužės mėn. radijo žurnalistės V. Ličytės parengta ne vieną apdovanojimą pelniusi radijo dokumentika apie Molėtų štetlą buvo pristatyta tarptautinėje radijo dokumentikos konferencijoje (IFC 2017) Stokholme. Gegužės mėn. transliuotas 4 dalių ciklas apie atskirtį ir jos apraiškas įvairiose srityse: sistemines skurdo priežastis, darbo santykius, psichikos sveikatą, švietimą. Balandžio–birželio mėn. V. Pilibaitytė stažavosi Bavarijos radijuje. Stažuotės metu jos parengta radijo dokumentika apie Kristaus kančios teatrą pelnė geriausios 2017 m. radijo dokumentikos apdovanojimą LRTK konkurse „Pragiedruliai“. LRT RADIJAS vienintelis Lietuvoje visą parą žinias kiekvieną valandą transliuoja tiesiogiai, o nuo 6 val. ryto iki 16 val. – kas pusvalandį. LRT RADIJAS tiesiogines laidas darbo dienomis pradeda transliuoti 6.30 val. ryto. Tiesioginės laidos transliuojamos iki 20 val. vakaro, o savaitgaliais tiesiogiai transliuojamos informacinės laidos „Ryto garsai“ ir „Lietuvos diena“, laidos vaikams „Domas ir Tomas“, viktorina vaikams ir visai šeimai „Tetos Betos viktorina“.

Norint gerinti radijo klausomumą popietinėmis valandomis ir išvengti klausytojų skaičiaus mažėjimo, vasaros pradžioje pradėta transliuoti pramoginė laida „Vasaros popietė“. Keturios vedėjų poros siekė kurti rimtą, įdomų, informatyvų laidų turinį ir kartu ieškoti patrauklesnės, lengvesnės, linksmesnės vedimo formos. Siekiama įtraukti ir klausytojus – laidoje nemažai viktorinų, atspėję slaptažodį klausytojai sulaukdavo malonių vasariškų prizų. Rudenį laida buvo tęsiama, pavadinimas pakeistas į „Radijo popietė“. Dviejų valandų tiesioginė laida labai pagyvino eterį, sulaukta gerų atsiliepimų, daug lankytojų prisijungė prie laidos paskyros „Facebooke“. Planuojama atlikti detalesnius sociologinius tyrimus – kokia yra tikslinė auditorija, ar patenkinami jos poreikiai, ką būtų galima tobulinti laidoje. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, radijo eteryje nemažai dėmesio skirta nepriklausomybės pradžiai. Laidoje „Nepriklausomybės dienoraštis“

Radijo naujienų tarnyba

valstybės atkūrimo 100-mečio proga buvo transliuojama nuo 2017 m. pabaigos iki 2018 m. kovo 11 dienos.

Visuomeninio radijo veiklai ypač reikšminga yra Radijo naujienų tarnyba, kurioje 2017 m. pabaigoje iš viso dirbo 52 etatiniai žurnalistai, 4 iš jų –korespondentai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Rygoje. 11 etatinių Naujienų tarnybos žurnalistų ir 3 neetatiniai autoriai rengė laidas rusų, lenkų, baltarusių, ukrainiečių, žydų (jidiš) kalbomis. Radijo naujienų tarnyba palaiko ryšius su daugiau nei 20 spaudos žurnalistų įvairiose šalies vietose. Su LRT RADIJU nuolat bendradarbiauja apie 20 neetatinių korespondentų užsienio šalyse: Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, JAV, Vokietijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Indijoje, Argentinoje, Australijoje, Olandijoje, Slovėnijoje, Graikijoje, Italijoje, Airijoje, Norvegijoje, Islandijoje ir kt.

„Verslo“ rubrikos žurnalistai Jurgita Čeponytė ir Mindaugas Aušra „Ryto garsų“ laidose pasakojo, kaip per šimtmetį keitėsi Lietuvos ekonomika. Likus pusmečiui iki jubiliejaus, laidos „60 minučių“ vedėjai Agnė Skamarakaitė ir Deividas Jursevičius iš Signatarų namų Vilniuje kartą per mėnesį tiesiogiai transliavo 6 valandines laidas, kuriose dalyvavo Kovo 11-osios Akto signatarai, istorikai, muziejininkai, archyvarai, valstybės 100-mečiui skirtų projektų sumanytojai ir įgyvendintojai, Bažnyčios atstovai, vilniečiai bei sostinės svečiai. Visos laidos lygiagrečiai buvo transliuojamos ir internetu. Šio ciklo laidoje 2017 m. gruodžio mėnesį surengtoje diskusijoje „Kokia Lietuva pasitinka valstybės šimtmetį?“ kalbėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Radijo naujienų tarnyba rengia tris informacines aktualijų laidas: „Ryto garsai“, „Lietuvos diena“ ir „60 minučių“. Visus 2017 m. Radijo naujienų tarnybos laidose nuolat kalbėta pačiomis įvairiausiomis temomis, susijusiomis su Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiu.

Atsiliepdami į nacionalinę iniciatyvą „Idėja Lietuvai“, laidų „Ryto garsai“ ir „60 minučių“ vedėjai kalbino įvairių idėjų autorius. Akcijai pasibaigus, surengta idėjų apžvalga.

Šia proga surengta radijo kelionė „Aplink Lietuvą”: dešimt dienų 2017 m. vasarą. Kelionės įspūdžius, interviu su daugybe sutiktų žmonių radijo žurnalistai Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius įrašydavo telefonu, paskui transliuodavo per radiją, rodydavo per televiziją ir perduodavo per socialinius tinklus. Visą kelionės medžiagą – maršrutą žemėlapyje, pokalbių tekstus, nuotraukas bei garso ir vaizdo įrašus – publikavo specialiai ta proga portale LRT.LT sukurta rubrika – pirmas tokio masto įvairių LRT turinio pateikimo platformų bendradarbiavimo pavyzdys.

Antrą 2017 m. pusmetį sekmadieniais LRT RADIJO laida rusų kalba transliavo ciklą „Mes kartu“. Tai buvo bendras LRT ir Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės projektas, pasakojantis apie įvairių Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų iškiliausius bei įdomiausius žmonės, jų atvykimą į Lietuvą, adaptaciją, problemas, mišrias šeimas. 2017 m. Radijo naujienų tarnyba tęsė ilgametę tradiciją vasaros mėnesiais transliuoti iš įvairių Lietuvos vietų. Liepos 21 d. pirmą kartą visos trys programos – LRT RADIJAS, LRT KLASIKA ir LRT OPUS – sinchroniškai transliavo iš Anykščių, o

Keliasdešimties garsinių skirtukų serija „Lietuva sveikina Lietuvą” su žmonių linkėjimais Lietuvai

birželio 23 d. iš Alantos ir rugpjūčio 18 d. iš Visagino tiesiogiai bendrą laidą parengė LRT RADIJAS ir LRT KLASIKA. Kitos vasaros transliacijos surengtos: birželio 2 d. – iš Skuodo, liepos 5 d. – iš Drevernos, rugsėjo 8 d. – iš Kėdainių.

kalvystė ar medžio apdirbimas. Transliuoti reportažai iš vadinamąja alternatyvia veikla užsiimančių įmonių bei bendrovių. Apie sraigių auginimą Zarasų ir Panevėžio rajonuose, kalvystę Alytaus rajone, medienos apdirbimą Utenos, Jurbarko, Vilkaviškio ir Kauno rajonuose, sūrių gamybą Kupiškio ir Varėnos rajonuose. Rengti pasakojimai iš kaimo turizmo sodybų, Upytės ir Onuškio amatų centrų, Biržų ir Anykščių turizmo klasterių. Be to, „Gimtoji žemė“ kartą per mėnesį pradėjo rengti skyrelį „Maistas mūsų stalui“, kuriame specialistai aptaria maisto saugos, tinkamo paruošimo ir vartojimo klausimus.

Praėjusiais metais laidoje „Ryto garsai“ įvestos kelios naujovės: atsirado reguliari socialinių tinklų apžvalga, pradėtos tiesioginės kai kurių pokalbių transliacijos „Facebooke“ esančioje „Ryto garsų“ paskyroje. Akivaizdžiai padaugėjo šios pagrindinės ryto laidos sekėjų šiame socialiniame tinkle. „Ryto garsai“ 2017 m. tęsė dar vieną tradiciją – savaitinius teminius ciklus, paeiliui 5 darbo dienas vis kitu kampu išsamiai aptariant kurią nors vieną aktualiją, pvz., gydytojų atlyginimus ir jų emigracijos problemą; pensijų peripetijas.

2017 m. Radijo naujienų tarnyba daug dėmesio skyrė užsienio informacijai, remdamasi ne tik įprastais naujienų agentūrų, pasaulio spaudos ar tarptautinių TV kanalų pranešimais, bet ir savo neetatinių bendradarbių tinklu maždaug 30-yje valstybių.

Pirmą kartą LRT RADIJAS drauge su Europos transliuotojų sąjunga (EBU) ir Airijos visuomeniniu transliuotoju RTE gegužės 7 d. tris ryto valandas tiesiogiai transliavo „Paukščių chorą“ – taip pavadintame bendrame Europos šalių projekte skambėjo pavasariniai Žuvinto ežero garsai.

Be to, Radijo naujienų tarnybos žurnalistai reguliariai keliavo nušviesti Europos Parlamento plenarinių sesijų darbo Strasbūre: Giedrė Trapikaitė vasario 13–16 d., Lukas Kivita kovo 13–16 d., gegužės 15–18 d., rugsėjo 11–14 d., Rūta Kupetytė balandžio 3–5 d., spalio 2–5 d., Greta Klimkaitė spalio 23–26 d., Rima Žilinskaitė lapkričio 13–16 d., Rytis Rakauskas gruodžio 11–14 d. Odeta Vasiliauskaitė pranešinėjo iš Briuselio po teroro išpuolio metro stotyje birželio 20–21 d. bei dalyvavo Briuselyje vykusiuose seminaruose apie moterų padėtį kovo 7–9 d. ir apie energetiką lapkričio mėnesį.

Radijo naujienų tarnybos verslo žurnalistai Jurgita Čeponytė ir Mindaugas Aušra vyko į Baltarusiją, kur parengė pasakojimų ciklą apie šalies ekonominę situaciją, gyventojų socialinę padėtį ir kas traukia kaimynus atvykti į Lietuvą. Verslo rubrika „Ryto garsuose“ pradėta rengti tiesiogiai – vietoj anksčiau įprastų įrašytų pasakojimų. Bent kelis kartus verslo žurnalistai tiesiogiai jungėsi iš įvykio vietų, pvz., Vilniuje atidarant pirmąją degalinę „Circle K“. Parengtas pasakojimų ciklas iš istorinių Lietuvos sostinių, analizuojant jas turizmo ir aplinkosaugos aspektais. Penktadieniais po pietų verslo žurnalistai pradėjo rengti ekonominio pažinimo laidą „PIN kodas“.

2017 m. liepos 1 d. Estijai pradėjus pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, pradėta laidose tiesiogiai susisiekti su į Taliną išvykusiu korespondentu. Iš Kijevo liepos 9–11 d. L. Kivita, be kita ko, pasakojo, kaip Ukraina pasitiko bevizį režimą su Europos Sąjunga. Balandžio 5–7 d. tas pats žurnalistas dalyvavo Helsinkyje surengtame Baltijos ir Šiaurės šalių žurnalistų seminare apie prekybą žmonėmis ir žiniasklaidos darbą kovojant su šia problema.

2017 m. Radijo naujienų tarnybos laida „Gimtoji žemė“ daugiau dėmesio skyrė sėkmingų ne žemės ūkio verslo pavyzdžių garsinimui kaime, tokių kaip

Tiesioginės LRT RADIJO laidos iš Vilniaus knygų mugės 2017 m.

Muzikos aktualijų ir žanrų įvairovę atspindi LRT RADIJO laida „Muzikinis vidudienis“. Jame kalbėta su humoru ir rimtai, apie švilpavimus ir paniūniavimus... , apie muziką, tinkamą judėti, melodijas iš ausinukų, rinkti hitai, nugalintys stresą, išsakyti pageidavimai namų pianinui ir ne tik, kalbėta apie širdyse ir dainose išsaugota Lietuvą, „Kartu iki pergalės“ su Ukraina. Laidų serija, skirta Eurovizijos atrankoms ir Didžiajai Eurovizijai, LTV muzikiniams projektams, kaip antai „Dainuoju Lietuvą“, metų muzikiniam renginiui „M.A.M.A“, jo nugalėtojams, Gatvės muzikos dienai, paskelbtas ir „Muzikiniame vidudienyje“ pristatytas LRT Radijo Lietuviškos dainos konkursas, skirtas Lietuvos valstybingumo 100-čiui. Laidos Europos MTV ir Grammy apdovanojimams, užsienio ir šalies džiazo muzikos atlikėjams. Parengtos lietuviškos populiarios ir alternatyvios muzikos festivalių apžvalgos, reportažai iš įvykių vietos, pristatomi naujausi CD, naujausia užsienio šalių populiari muzika, diskutuojama apie šiuolaikinės populiarios muzikos aktualumą, kūrybos ir atlikimo kokybę. Laidos metų jubiliatams: O. Vyšniauskui, O. Karkauskaitei, L. Adomaičio 20-čiui, G. Paškevičiui, N. Ščiukaitei, didiesiems Lietuvos ir užsienio muzikams atminti: Al Jarreau, M. Legrandui, V. Kernagiui, T. Saldauskui, K. Lušui, V. Bložei.... MV laidose viešėjo gr. „Žalvarinis“, „Fire it up“, „Saulės laikrodis“, „Pikaso“ lietuviškos muzikos ir džiazo žvaigždė Neda, K. Likša, Mantas, Jazzu, M. Linkytė, V. Bikus, A. Kaušpėdas, G. Paškevičius, R. Čivilytė, E. Dženings, J. Didžiulis ir gr. „In Culto“, „Biplan“, „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, Golden parazyth“, G. Liaudanskas-Svaras, dailininkė K. Norvilaitė ir pianistas P. Geniušas, smuikininkas T. Dešukas, su kolegomis grojantis gintariniais instrumentais....

Septintus metus iš eilės LRT mugėje turėjo savo studiją Vilniaus knygų mugėje. Iš LRT studijos tiesiogiai buvo transliuojamos laidos „LRT aktualijų studija“, „Ryto allegro“, „Kultūros savaitė“.

Radijo Metų žmogaus rinkimai – jau tryliktą kartą Tradiciškai LRT RADIJAS rinko Metų žmogų. 2017-ųjų Metų žmogaus vardas skirtas Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovui profesoriui Rimantui Kėvalui – už iškeltus į viešumą faktus apie vaikus, patiriančius smurtą šeimose, ir už atkreiptą žmonių dėmesį į jų pačių abejingumą

Muzika LRT RADIJUJE Muzika užima 35–40 proc. LRT RADIJO programos. 80 proc. sudaro klausytojų labiausiai mėgstama praėjusio amžiaus ir šiuolaikinė lietuviška bei užsienio šalių pop- ir roko muzika, kiti 20 proc. skirti populiariai ir stilizuotai klasikai, stilizuotam folklorui, džiazui, tarpiniams žanrams. Muzikos turinys ir santykis kinta priklausomai nuo švenčių, įvykių, datų. LRT RADIJO Muzikos redakcija rengia specialias šventines programas, skirtas Kalėdoms ir Naujiesiems metams, Sausio 13-ajai, Vasario 16-ajai, Kovo 11-ajai, Tremties, Mindaugo karūnavimo, Žalgirio mūšio, Juodojo kaspino dienoms, Mokslo metų pradžiai. Tokiomis progomis skamba išimtinai lietuviška įvairių žanrų ir stilių muzika, tiesiogiai transliuojami koncertai, skirti valstybinėms, kalendorinėms bei religinėms šventėms. Transliuojama tiek „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka, tiek paties tarptautinio „Eurovizijos“ dainų konkurso pusfinaliai bei finalas, transliuojamas LRT TELEVIZIJOS muzikinis projektas „Dainuoju Lietuvą“ ir kt.

LRT RADIJAS transliavo iš EBU gautus populiarių užsienio atlikėjų koncertus: koncertą iš Londono karališkosios salės, skirtą Al Jareeau atminti; transliuota per 10 įvairios stilistikos ir žanrų populiarios ir džiazo muzikos atlikėjų koncertų, kaip antai: „Grammy“ laureato G. Porterio, Londono

sodo, įrašyti du Šv. Kotrynos bažnyčioje vykę koncertai, pasaulinės muzikos koncertas „Hazmat Modine“ iš ciklo „Gera muzika gyvai“.

gospelo chorų ir ansamblių, atlikėjo „Radical Face“ koncertas Vokietijoje, Italijos atlikėjų Ermalio Metos, Francesco Gabbanio, grupių „Thegiornalisti“ ir „Sigala“ koncertai EBU festivalyje „Eurosonic“, 2017 m. San Remo festivalio finalinis koncertas, grupės „Bears of Legend“ koncertas „Radio France“ studijoje, tokių žvaigždžių kaip J. Bleiko, H. Coltmano, amerikiečių džiazo dainininkės M. Peyroux ir kt.

KRS transliavo tarptautinį Tytuvėnų senosios muzikos festivalį, iš Klaipėdos tiesiogiai transliuoti du koncertai: baigiamasis tarptautinio violončelių festivalio ir V. Urmanos. Įrašyti 4 Valdovų rūmuose vykę festivalio „Banchetto musicale“ koncertai, ansamblio „Ex Silentio“ koncertas Pranciškonų vienuolyne, keliolika kamerinės muzikos koncertų Vilniaus TDM.

Su naująja kilnojamąja radijo studija (KRS) tiesiogiai transliuoti 5 koncertai iš „Midssumer Vilnius“, fado karalienės M. Pedro koncertas iš Vilniaus botanikos

LRT KLASIKOS PROGRAMA LRT KLASIKOS eteris paįvairintas mažais „garso siurprizais“ – kiekvieną dieną skamba vis kita dienos sentencija, o LRT RADIJO klausytojai skatinami lavintis transluojant laidele „Ar žinai, kad...“, kurioje labai trumpai papasakojama apie istorijos, literatūros, kalbos, mokslo ir pasaulio įdomybes, atradimus, faktus.

šios muzikos pasireiškimo formas. Tai džiazo muzikos sala, kurioje galima pabūti ir pailsėti, kai, važiuojant po darbų į namus, patenkama į automobilių spūstį. Laidą veda L. Butėnienė, nominuota LRT „Auksinės bitės“ apdovanojimui. Etnokultūros laida „Ryto rasa krito“, skirta lietuvių tradicinei muzikai pristatomai remiantis ne tik tradicine muzika, bet papročiais, pasakojimais, žodiniu folklorų, tokiu būdu sudarant sąlygas vieniems klausytojams susipažinti, kitiems prisiminti ir iš kartos į kartą gaivinti tradicinės muzikos klodus.

Muzika LRT KLASIKOJE

Mažiesiems KLASIKOS klausytojams jau ne pirmus metus rengiama ir Kolombinos vedama laida „Muzikinė dėžutė“. Išskirtinės „Muzikinės dėžutės“ laidos buvo skirtos naujam neregėtam muzikos instrumentui, primenančiam skraidančią lėkštę, – hangui. Viešnagė Grigiškių muzikos mokykloje ir virtuozas trimitininkas J. Školnas. Kolombinos adaptuota radijo klausytojams kompozitoriaus A. Jasenkos „Dryžuota opera vaikams“, V. Palčinskaitės „Burtų fleita“ pagal V. A. Mocarto operą „Užburtoji fleita“, Karalienės Mortos mokyklėlės vaikų Vasario 16-sios šventė, V. Palčinskaitės istorija „Muzika Troliui“, Muzikinė istorija vaikams „Vienaragio mįslė“, muzika ir naujosios technologijos.

LRT KLASIKOS muzikos spektras – nuo viduramžių iki šių dienų, nuo klasikos iki džiazo, folkloro ir šiuolaikinių opusų, pristatomi įvairūs Lietuvos ir pasaulinio garso atlikėjai, kūrėjai ir kolektyvai. „Euroradijo“ koncertas ir pasaulio koncertų salėse: čia transliuojami įvairių Europos šalių įrašyti koncertai, gauti iš EBU. Per metus ištransliuojama per 350 koncertų. Klausytojai gauna visą informaciją apie atliekamų kūrinių autorius, kūrinių sukūrimo istorijas ir atlikėjus. Operos gerbėjams skamba operų ištraukos koncertuose, specialiose „Belcanto“ pozicijose bei šeštadienio „Operos vakaruose“. Čia transliuojamos Lietuvoje bei garsiuose pasaulio teatruose, tokiuose kaip „Metropolitan Opera“, „La Scala“ ir kt., įrašytos operos su žymiausiais pasaulio solistais, chorais ir dirigentais.

LRT KLASIKOS programoje savo „salas“ turi ir senoji muzika. Transliuojama kassavaitinė senosios muzikos sklaidai Lietuvoje skirta laida „Ars musica“. Tarp ryškiausių praėjusių metų laidų paminėtinos: albumas „Fuga visą parą“, švedų aktorių choras „Romeo & Julia”, XXIII senosios muzikos festivalis Rundalės pilyje (Latvija), „Kaip mirtingieji vykdo Dievų valią...“, „Capella de la Torre“ albumas „Water Music“ ir kt.

„Senas patefonas“ – klausytojų, kurie mėgsta senus ir traškančius įrašus, pamėgtas koncertas, kur grojami LRT archyvuose saugomi įrašai iš praeities. Prisimenamas laidos herojų kūrybinis kelias.

LRT KLASIKA transliavo 12 laidų ciklą, skirtą lietuviškų kino filmų muzikai „Muzika iš kino juostų“. Autorė I. Buinevičiūtė, besidarbuodama su archyvais, kino studijos padaliniuose chronologiškai, nuo pirmųjų lietuviškų kino filmų iki Nepriklausomybės atgavimo laikų, atskleidė ištisą mūsų istorijos epochą. Už šį ciklą autorė apdovanota „Auksinės bitės“ statulėle.

Laida apie šiuolaikinę akademinę ir populiarią muziką „Modus“. Čia patraukliai kalbama, diskutuojama, keičiamasi nuomonėmis apie muziką ir jos aspektus. 2017 m. buvo kalbama apie L. Carrollio „Alisos“ nuotykius, šiuolaikinę šamanę S. Namchylak, Niujorko postminimalistą D. Langą, vintažinės muzikos magę K. A. Smith, kino režisierius C. Eastwoodą, D. Lynchą, apie kritikų įvertintą sudėtingą ir klausytojų mėgstamą muziką, apie kompozitorius strategus, vaizdo žaidimus, ambiento pionierius, muzikos šventuosius. Laidos moderatoriai – kompozitoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

„Muzikinis pastišas“: išskirtinis pokalbis su Londono karališkosios akademijos prof. Sulamita Aranovsky-Žiūraitiene, 1970 m. išvykusia į Vakarus. JAV parengta laida apie lietuvybės puoselėjimą už Atlanto. Muzikinė kelionė „Vilnius-Japan“ – jos pašnekovas – šiuolaikinės choro muzikos ambasadorius Ko Matsushita, prisimintas Neapolis ir neapolietiškos dainos su italų tenoru D. Ravinni, pokalbiai su naujosios muzikos advokatu, kompozitoriumi J. Oteriu, kompiuterinės muzikos pradininku, kompozitoriumi D. Behrmanu (JAV), pasaulinio garso tenoru Ch. Kastronovo, kalbėta apie Europos Sąjungos dainų knygą, pristatytas stilingas, įdomus, į lagaminą telpantis žurnalas apie lietuvių muziką „Lithuanian music Link“ ir muzikos rinktinė „Note. Lithuanaia music: Folk/World“. Nepamiršta ir Lietuvos periferija, nuoširdžių pasakojimų parengta iš festivalio „Dūdų vasara“ Panevėžyje, M. Oginskio meno mokyklos, minėjusios 55 m. sukaktį, Viduklėje susitikta su žemaitiškos kultūros puoselėtoja, bandonininke M. Bardauskiene, su „Ąžuolais“ ir jų vadovu, prof. P.Gyliu, diskutuota apie Lietuvos chorinį judėjimą ir jo reikšmę išlaikant tautinį indentitetą, pagerbtas multiinstrumentalistas V. Petreikis, keletas laidų parengta iš tarptautinio 38-ojo „Euroradijo“ folkloro festivalio.

Kompozitoriaus ir eseisto Š. Nako laidų ciklai buvo skirti lietuviškos muzikos kontekstams, kaip antai „Juzeliūno pasaulis“ ir „Didžiosios iliuzijos“, iš skirtų Lietuvos valstybingumo 100-mečiui paminėtinos: „Lietuvos partizanai ir vakarų avangardistai“, „Ruporai gatvėse“, „Niekas nenorėjo mirti“, „Žmogus amfibija ir ateiviai“, „Juodasis kontinentas nusiplėšia grandines“. G. Kuprevičiaus autorinė laida „Audiologai“. Ciklo autorius G. Kuprevičius, kaip patyręs muzikos kulinaras, kuria vis naujus dar neragautus muzikos receptus, kaip antai: „Vieno kūrinio veidas“, „J. Cocteau ir muzika“, „Pasislėpusi muzika“, „Garsai iš vaško“, „Giedantis Liuteris“, „I. Stravinskio Dievai“ ir kt. Ilgus dešimtmečius savo istoriją rašanti laida „Sėsk į traukinį A“ ir keliauk su džiazo muzika pristato geriausius pasaulio ir Lietuvos džiazo atlikėjų įrašus, įvairius stilius, kryptis, įdomiausias ir netikėčiausias

Nuoširdūs pokalbiai prie kavos su M. Rubackyte apie Bermudų trikampį arba Naująją Zelandiją, su kalnų turizmą ir pedagoginę veiklą derinančiu A. Jurgelioniu, su kompozitoriumi A. Šenderovu apie laiko interpretacijas jubiliejaus proga, kalbėta apie muziką, tapybą ir dvarus su pianistu V. Paukšteliu, apie muzikos ir širdies reikalus su širdies chirurgu G. Kondrotu, bendrumų ieškota melodijos ir grafikos vingiuose su grafike E. Suchockyte, diskutuota apie gyvenimo ir išgyvenimo muzikoje peripetijas su M. Levickiu, D. Vaitiekūnu ir Š. Meškiu, dalintasi įspūdžiais apie keliones aplink pasaulį ir muzikavimą laivuose su pianistu V. Straižiu, prisiminti išėjusieji Anapilin: LKO vadovas S. Sondeckis, scenoje miręs smuikininkas R. Katilius, smuikininkas J. Heifecas, operos solistė E. Saulevičiūtė, chorų dirigentas A. Jozėnas, violončelininkas ir didis Lietuvos draugas M. Rostropovičius. Pagerbti 2017 m. jubiliatai, tarp kurių: maestro D. Katkus, M. Šenderovas, kompozitorius A. Bražinskas, kompozitorė A. Žigaitytė, pianistas J. Karnavičius, kompozitorius M. Urbaitis ir kt.

pasaulinės ir šiuolaikinės muzikos); per 40 operų iš Europos ir JAV teatrų. LRT KLASIKA dalyvavo 2017 m. „Euroradijo“ Kalėdų ir Velykų klasikinės muzikos ir folkloro bei pasaulinės muzikos projektuose, transliavo koncertus iš 26 šalių. LRT KLASIKA 2017 m. kovo 21 d. transliavo „Euroradijo“ senosios muzikos koncertus iš Stokholmo ir Jorko. Tradiciškai LRT KLASIKA dalyvavo Šiuolaikinės muzikos radijo įrašų konkurse „International Rostrum of Composers“ (2017 m. konkursas vyko Palerme). Buvo pristatyti Onutės Narbutaitės ir Justinos Repečkaitės (jaunųjų kategorija) kūriniai. LRT įrašytas O. Narbutaitės kūrinys „Ar tai buvo drugelis?“ pateko į geriausių kūrinių dešimtuką. LRT KLASIKA surengė „Rostrume“ pristatytų kūrinių 3 transliacijas su ekspertais. 2017 m. balandžio 19–20 d. LRT KLASIKOS muzikos projektai pristatyti Šiaurės ir Baltijos šalių visuomeninių radijų Klasikinės muzikos programų vadovų metiniame susitikime Taline.

„Muzikinis pastišas“ buvo kūrybinis palydovas šių svarbiausių šalies festivalių: „Jauna muzika“, „Gaida“, Vilniaus festivalio, Baltijos šalių orkestrų, Kristupo vasaros, „Midsummer Vilnius“ ir kt.

2017 m. gegužės 5–6 d. LRT delegatė Jūratė Katinaitė dalyvavo „Euroradijo“ muzikos ekspertų konferencijoje Hamburge.

LRT KLASIKA – nuolatinis Vilniaus koncertų salių svečias: Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje per metus įrašyta ir ištransliuota 60 koncertų, Kongresų rūmuose – 13, Vilniaus rotušėje – 3, Vilniaus katedroje ir Šv. Kazimiero bei Šv. Kotrynos bažnyčiose – per 15 koncertų, festivalio „Sugrįžimai“ – 4 koncertai, Kristupo vasaros festivalio – 8, tiesiogiai transliuoti penki „Midsummer Vilnius“ festivalio koncertai, keturi „Banchetto musicale“, šeši „Gaidos“ festivalio koncertai, šeši „Naujosios muzikų kartos“ koncertai. LRT KLASIKA ir LRT RADIJAS įrašinėja ir transliuoja koncertus ir iš kitų koncertinių erdvių, rengia apie juos laidas. Taip pat remia nekomercinius renginius, vykstančius Užutrakio dvaro rūmuose, Vilniaus botanikos sode, Palangos Tiškevičių rūmuose, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Biržuose ir kt. Lietuvos miestuose: Tomo Manno – Nidoje, Druskininkų vasarą su Čiurlioniu, Pažaislio festivalį. Per metus LRT Radijo įrašų grupė įrašo bemaž 120– 130 koncertų ir juos ištransliuoja LRT KLASIKOS programos rubrikoje „Lietuvos koncertų salėse“. LRT KLASIKOS programa transliavo apie 400 „Euroradijo“ koncertų (klasikos, džiazo, folkloro,

2017 m. liepos 19–22 d. Radijo muzikos redakcijos redaktorė Ieva Buinevičūtė dalyvavo „Euroradijo“ folkloro festivalyje ir folkloro prodiuserių susitikime Česky Krumlove (Čekijoje). LRT delegavo folkloro atlikėjų grupę „Laiminguo“. 2017 m. rugsėjo 15 d. LRT KLASIKA, bendradarbiaudama su festivaliu „Banchetto Musicale“, surengė „Euroradijo“ koncerto „Jeremijo raudos“ Reformacijos 500-osioms metinėms transliaciją. 2017 m. lapkričio 10–11 d. LRT pirmąsyk delegavo atstovą į „Euroradijo“ džiazo prodiuserių konferenciją. Dalyvavo redaktorė Laima Slepkovaitė. 2017 m. lapkričio 27 d. LRT KLASIKA transliavo „Euroradijo“ koncertų 50-mečio šventinę transliaciją iš Londono. LRT KLASIKOS klausytojai kartu su kitų kraštų auditorija balsavo, kurį koncertą fortepijonui, atliekamą solisto Londone, norėtų girdėti.

Tautinių bendrijų programa

Pasakojimų ciklas „Totoriai ir karaimai Lietuvoje – 620“: reportažai iš Trakų, mokslinių konferencijų, parodų, vasaros karaimų kalbos mokyklos. Pokalbiai apie armėnų tautos genocidą Osmanų imperijoje, senovinių armėnų žemėlapių parodą Vilniaus rotušėje, lietuvių ir armėnų mokslininkų santykius. Specialus pokalbis su Gruzijos ambasadore Ch. Salukvadze apie abiejų šalių politinius, ekonominius ir kultūrinius santykius. Rytų partnerystės aspektai: pokalbiai apie Lietuvos paramą Ukrainai, Moldovai, Gruzijai, Armėnijai. Reportažas iš renginio Panerių memoriale: romų holokausto aukų pagerbimas.

Neįgaliųjų problemoms – speciali laida LRT KLASIKOS laida „Arčiau manęs“ visą dėmesį skiria problemoms, su kuriomis susiduria Lietuvoje gyvenantys neįgalieji. Laidoje 2017 m. kalbėta apie neįgaliųjų švietimo ir ugdymo sąlygas, valstybės pagalbos neįgaliesiems aktualijas, problemas, su kuriomis susiduria neįgalius vaikus auginančios šeimos, neįgaliųjų darbo, būsto problemas. Nepamirštos svarbios sukaktys, pasakota apie neįgaliųjų dalyvavimą ir pasiekimus sporto, kultūros srityse.

Tautinių bendrijų programa „Santara“ 2017-aisias dėmesį skyrė Lietuvoje gyvenančių kitataučių bendruomenių aktualijoms, įdomiems kaimyninių šalių istorijos momentams, kitų tautų vaidmeniui Lietuvos istorijoje ir kultūroje. Laidoje žydams pasakojama apie Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos centro darbą, S. Bako muziejaus atidarymą, Kauno Č. Sugiharos muziejaus-namų vykdomus projektus, apie projektą „Lost shtetl“ Šeduvoje, S. Beržinio filmo „Meine Wilne“ premjerą.

Ramintai Naujanytei-Bjellei, atsirado ir specializuota laida „Taip ir toliau...“, kurioje skamba vien tik lietuviška muzika, joje lankosi įdomiausi mūsų šalies atlikėjai.

LRT OPUS

Koncertų ciklas „LRT OPUS ore“ gyvuoja jau kelerius metus. Koncertai vyksta maždaug kartą per mėnesį ir per visus šiuos metus nė karto negrojo tas pats atlikėjas ar grupė. Gerų, profesionalių atlikėjų Lietuvoje vis daugėja, dėl to didelis nuopelnas tenka programai LRT OPUS. Jau kelerius metus tiesiogiai iš Palangos centre įsikūrusios „Kultūros pievelės“ transliuojama „Vasara su LRT OPUS“. Čia mes ne tik pasirodom patys, bet ir stengiamės pasikviesti į laidą Vakarų Lietuvos žmones, atlikėjus, pakalbėti apie jų vietines problemas. LRT OPUS ir toliau dirba muzikos profesionalai, kurie gali ne tik pasakoti apie muziką, bet ir turi įtaką jaunų žmonių muzikinio skonio formavimui. Tarp jų – „Lietuvos ryto“ žurnalistas Ramūnas Zilnys, muzikos žinovas, leidybininkas bei renginių organizatorius Davidas Bluvšteinas, grupės „BA.“ lyderis Benas Aleksandravičius.

2017 m. LRT OPUS išliko ištikimas pasirinktai krypčiai – Lietuvos jaunimui transliuoti gerą, kokybišką produktą, kuris skirtųsi nuo šalies komercinių stočių. Čia sau erdvę atranda ne tik įdomiausia muzika, kuriama visose pasaulio šalyse (ne tik Jungtinėje Karalystėje ar JAV), bet ir perspektyviausi, kūrybingiausi lietuviškos muzikos atstovai, kurie dėl savo nekomercinio, savito požiūrio į meną yra reti svečiai komercinėse radijo stotyse. LRT OPUS išlaikė savo senąsias, klausytojų pasitikėjimą pelniusiais laidas „Atmerk akis“ su Mariumi Andrijausku, „Be problemų“ su Bernardu Šakniu ar „Švelnūs tardymai“ su Richardu Jonaičiu. Prie kolektyvo prisijungus žurnalistei Ingai Ramoškaitei ir aktorei Skaistei Vievesei, eteris pasipildė naujomis laidomis – šeštadienio muzikine informacine laida „Savaitgalio žemėlapis“, kelionių laida „Kelionės ir svajonės“, muzikine laida „Po stiklu“ su dar vienu nauju darbuotoju Tomu Lukaševičium. LRT OPUS visada stengėsi kuo daugiau dėmesio skirti jauniems ir perspektyviems Lietuvos atlikėjams, propaguoti jų muziką, požiūrį į ją. Į radijo stotį atėjus

PRIEDAI

LRT RADIJO AUDITORIJA PAGAL AMŽIŲ Vidutinė auditorija, tūkst.

LRT KLASIKOS AUDITORIJA PAGAL AMŽIŲ Vidutinė auditorija, tūkst.

LRT OPUS AUDITORIJA PAGAL AMŽIŲ Vidutinė auditorija, tūkst.

PRIEDAI

LIETUVOS RADIJO laidos 2017 m.

LR KLASIKOS laidos 2017 m.

3 130,9

35,7

924,3

10,5

2 206,6

25,2

5 358,5

61,2

1 564,5

17,9

174,8

250

2,9

256

2,9

3 113,2

35,5

184,2

2,1

86,4

8 760

100

2017 metai Tiesioginės transliacijos per LRT RADIJĄ ir LRT KLASIKĄ

Sausio 27 d. Spaudos konferencija iš SADM dėl būtinybės reformuoti vaiko teisių apsaugos sistemą.

Sausio 1 d.

Vasario 16 d.

Naujametis Vienos filharmonijos orkestro koncertas iš Vienos „Musikverein“ salės.

Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija S. Daukanto aikštėje. LR Prezidentės D. Grybauskaitės kalba.

Sausio 2 d.

Vasario 16-osios minėjimas prie Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų.

Muzikinio projekto „Auksinis balsas“ finalas iš LRT Didžiosios studijos.

Šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros. (LRT KLASIKA)

Sausio 12 d. Lietuvos laisvės gynimo 25-mečiui. Koncertas „Laisvės liepsna“ iš LRT Didžiosios studijos.

Iškilmingas Vasario 16-osios minėjimo koncertas iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro. (LRT KLASIKA) Šventinis Vasario 16-osios koncertas iš Kauno „Žalgirio“ arenos.

Sausio 13 d. Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas Seimo Kovo 11-osios salėje.

Kovo 9 d.

Vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.

Policijos generalinio komisaro L. Pernavo ir Kriminalinės policijos biuro viršininko R. Kiškio spaudos konferencija.

Šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros. (LRT KLASIKA)

Gegužės 7 d.

Kovo 11 d.

Gailestingumo kongresas. Procesija ir šv. Mišios iš Vilniaus Katedros aikštės. (LRT KLASIKA)

Iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo minėjimas, skirtas Kovo 11-ajai – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai.

Gegužės 9, 11 13 d.

Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.

„Eurovizijos“ dainų konkurso koncertai iš Stokholmo.

Šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros. (LRT KLASIKA)

Birželio 2 d.

Šventinio koncerto „Lietuva brangi“, skirto Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, transliacija iš Lietuvos nacionalinės filharmonijos. (LRT KLASIKA)

Spaudos konferencija „Mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimas“. Birželio 4 d.

„Eurovizija 2017“. Nacionalinės atrankos finalo koncertas iš Klaipėdos.

Labdaros koncertas „Su meile Mančesteriui“ iš Jungtinės Karalystės Senojo Trafordo kriketo aikštės.

Kovo 13 d. Vyriausybės programos įgyvendinimo plano pristatymas. Spaudos konferencija.

Birželio 8 d. LR Prezidentės D. Grybauskaitės metinis pranešimas. Transliacija iš LR Seimo.

Kovo 21 d. Europos senosios muzikos diena. Koncertų transliacijos iš Stokholmo ir Jorko. (LRT KLASIKA)

Birželio 9 d. XIV tarptautinio Tytuvėnų vasaros festivalio pradžios koncertas. (LRT KLASIKA)

Kovo 28 d.

Birželio 14 d.

Spaudos konferencija iš Policijos departamento dėl žudynių Kauno rajone.

Iškilmingas minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido atmintinoms dienoms, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.

Kovo 31 d. Prof. L. Mažylio sutiktuvės Vilniaus oro uoste. Balandžio 14 d.

Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.

I. Milkevičiūtės jubiliejinis vakaras iš Vilniaus kongresų rūmų. (LRT KLASIKA)

Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje Vilniuje.

Balandžio 15 d. Velyknakčio liturgija iš Vilniaus arkikatedros.

Šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros. (LRT KLASIKA)

Balandžio 18 d. Vyriausybės 2016 m. veiklos ataskaita.

Birželio 16 d.

Balandžio 27 d.

XXII Pažaislio muzikos festivalio koncertas iš Kauno valstybinės filharmonijos. (LRT KLASIKA)

Diskusija dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos Seime.

Birželio 25 d.

Gegužės 2 d.

Iškilmingos šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros. Arkivyskupo T. Matulionio beatifikacija. ( LRT KLASIKA)

60 metų televizijai Lietuvoje. Iškilmingas koncertas iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro.

Liepos 1 d.

Gegužės 6 d.

Kristupo vasaros festivalio atidarymo koncertas „Metų laikai“ iš Šv. Kotrynos bažnyčios. (LRT KLASIKA)

Klaipėdos I tarptautinio violončelės festivalio koncertas. (LRT KLASIKA)

Liepos 6 d.

Spalio 11 d.

Lietuvos valstybės diena. Iškilmingas vėliavų pakėlimas. Transliacija iš Vilniaus S. Daukanto aikštės.

Vyriausybės spaudos konferencija.

„Tegul šventei Lietuvos himnas pradžią duos“. Šventinis renginys pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį.

2018 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų projektų teikimas Seime.

Spalio 19 d.

Liepos 20, 25, 26 ,28 d.

Lapkričio 8 d.

Festivalio „Midsummer Vilnius“ koncertai iš LDK Valdovų rūmų.

100 dienų iki šimtmečio. Speciali transliacija iš LR Prezidentūros.

Liepos 27 d.

Lapkričio 11 d.

Festivalis „Midsummer Vilnius“. Operos žvaigždės Ch. Castronovo (JAV) koncertas iš LDK Valdovų rūmų. (LRT KLASIKA)

Penktojo Vilniaus fortepijono festivalio pradžios koncertas iš Lietuvos nacionalinės filharmonijos. (LRT KLASIKA)

Liepos 29 d.

Lapkričio 23 d.

Kristupo vasaros festivalis. J. Haydno oratorija „Pasaulio sutvėrimas“. Transliacija iš VU kiemo. (LRT KLASIKA)

Kariuomenės dienai. Iškilminga rikiuotė Katedros aikštėje. Lapkričio 27 d.

Liepos 30 d.

„Euroradijo“ transliacijų 50-mečiui. Šventinis koncertas iš Londono Šv. Luko bažnyčios. (LRT KLASIKA)

Kristupo vasaros festivalis. M. Pedro (Portugalija) koncertas iš VU Botanikos sodo. Rugpjūčio 15 d.

Gruodžio 14 d.

V. Urmanos ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro koncertas iš Klaipėdos dramos teatro.

Interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai. Gruodžio 24 d.

Žolinės atlaidai iš Krekenavos. (LRT KLASIKA)

Kalėdų nakties Bernelių Mišios iš Vilniaus arkikatedros.

Rugpjūčio 31 ir rugsėjo 2, 3, 5, 6, 9 d. Europos vyrų krepšinio čempionatas.

Gruodžio 26 d.

Rugsėjo 1 d.

Kalėdų Mišios iš Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios. (LRT KLASIKA)

Pilietinė akcija-koncertas Laisvės dienai ir mokslo metų pradžiai, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Transliacija iš S. Daukanto aikštės.

Gruodžio 31 d. Naujametinis vakaras su simfoniniu orkestru iš Lietuvos nacionalinės filharmonijos.

Rugsėjo 13 d.

Kiekvieną sekmadienį per LRT KLASIKĄ buvo transliuotos mišios iš Vilniaus arkikatedros.

EK pirmininko J. C. Junckerio metinis pranešimas apie ES padėtį. Transliacija iš Strasbūro. Rugsėjo 15 d. Festivalio „Banchetto musicale“ koncerto „Jeremijo raudos“, dedikuoto Reformacijos 500-osioms metinėms, „Euroradijo“ transliacija. (LRT KLASIKA) Rugsėjo 22 d. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncertas iš Vilniaus kongresų rūmų. (LRT KLASIKA)

Portalas LRT.LT Metinio skaitomumo statistikoje atsispindi tai, kad mažiau lankytojų buvo šiltuoju metų laiku, t.y. balandį–rugsėjį (išsiskiria gegužė, kai vyksta „Eurovizija“). Daugiausia skaitytojų – spalį.

populiarumo kanale „Youtube“ sulaukė dainų įrašai iš LRT transliuoto projekto „Dainuoju Lietuvą“. Didžioji LRT „Youtube“ kanalo auditorijos dalis – Lietuvos gyventojai (77 %). Iš užsienio auditorijos LRT keliamus vaizdo įrašus dažniausiai stebėjo žiūrovai iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Norvegijos, JAV.

Skaitomiausia rubrika – „Lietuva“. 2017-aisiais ji aprėpė labai įvairias temas: Lietuvos politiką, gyvenimo būdą, sveikatą, eismą ir kt. Ši rubrika 2017-aisiais buvo ir gausiausia publikacijų skaičiaus atžvilgiu. Ji skaityta 3 kartus daugiau nei antroje vietoje esanti rubrika „Tavo LRT“.

2017 m. antroje pusėje daugiau dėmesio skirta LRT paskyrai „Instagram“ platformoje, turinys keliamas nuosekliau, o paskyros sekėjų skaičius per metus išaugo nuo 2 970 iki 5 010. Šioje LRT paskyroje daugiau dėmesio skiriama televizijos ir radijo užkulisiams, ypač daug vartotojų susidomėjimo sulaukia akimirkos iš laidos „Labas rytas, Lietuva“ ir muzikinių projektų užkulisių.

2017 m. sustiprintos LRT.LT „Nuomonių” bei „Mokslo“ rubrikos. Iš teigiamų pokyčių 2017 m. atkreiptinas dėmesys į sustiprėjusią LRT „Facebooko“ paskyrą, kurios esminė turinio dalis – LRT.lt skelbta medžiaga.

Dar 2016 m. planuota LRT.lt plėtra, siekiant stiprinti LRT.lt turinio ir technines galimybes bei užtikrinti būtiniausius poreikius, 2017 m. vėl neįvyko, nors LRT vadovybei, kaip ir 2016 m., buvo pateikti plėtros plano dokumentai. Portale nebuvo nė vieno nuolat dirbančio IT darbuotojo, fotografo, trūko vaizdo medžiagos kūrėjų ir montuotojų, žurnalistų, specializuotų redaktorių. Nebuvo pradėta keisti nepatogi, gremėzdiška ir pasenusi turinio valdymo sistema (TVS), nors apie viešąjį pirkimą jai keisti kalbėta dar nuo 2015 m. (nepasiteisinus ankstesniam įsigytam produktui). Šie dalykai, kaip ir per mažos net LRT mastais portalo darbuotojų algos, taip pat 2017 m. rudenį prasidėjusios kalbos apie reorganizaciją, kurios tikslai ir principai nebuvo nei aptariami, nei derinami su redakcija, trukdė efektyvesniam portalo darbui.

LRT pagrindinės paskyros sekėjų skaičius išaugo nuo 114 710 iki 137 010. Ypač padidėjo naujienų srauto pasiekiamumo rodikliai. Tam įtakos turėjo pasitelkta papildomo finansavimo strategija. Nuo 2017 m. gegužės 5 d. dalis komunikacijos biudžeto buvo skirta mokamai LRT „Facebooko“ paskyros turinio reklamai. Vertinant pokyčius socialiniuose tinkluose turinio atžvilgiu, svarbu paminėti, kad „Facebooko“ tinkle labai išaugo vaizdo medžiagos skaičius. Lyginant su 2016 m. statistika, peržiūrų padaugėjo iki 9,8 mln. (+94,9 %), per 2017 m. vaizdo įrašų peržiūrų trukmė pasiekė 4 mln. minučių (+205 %). 2017 m. pažanga pastebima ir vaizdo įrašų platformoje „YouTube“. LRT kanalą pradėjo sekti 10,3 tūkst. naujų prenumeratorių, pasiekta 14,9 mln. peržiūrų, tai 30 % daugiau nei 2016 m. Vaizdo įrašų žiūrėjimo laikas pasiekė 43,1 mln. minučių. Didelio

Portalui LRT.lt visus metus akivaizdžiai trūko deramo ankstesnės LRT vadovybės dėmesio bei atodairos į seniai brendusius lūkesčius.

PRIEDAI

ADMINIST R ACIJA

LRT ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI LRT interesas – suburti ir išlaikyti profesionalią, dinamišką, kūrybišką, nuolat tobulėjančią, savo darbą mylinčią ir motyvuotą komandą, vieningai

siekiančią bendrų LRT tikslų, todėl personalo politika yra nukreipta į kolektyvo tobulėjimą ir jo gerovės kūrimą.

2017 m. gruodžio 31 d. LRT pagal darbo sutartis dirbo 555 darbuotojai.

2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, vidutinis LRT darbuotojo amžius buvo 46,9 metai.

2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, vidutinė nepertraukiamo darbo trukmė LRT – 17,2 metų.

klausimai. Vykdoma intensyvi darbo saugos reikalavimų laikymosi kontrolė, organizuojamas profesinės rizikos vertinimas. Darbuotojams rengiami gaisrinės saugos mokymai ir evakuacijos pratybos.

LRT prioritetai – išskirtinė programų kokybė ir kūrybinių idėjų inicijavimas, technologinė pažanga. Todėl ir 2017 m. daug dėmesio buvo skiriama darbuotojų profesionalumui ir kompetencijoms ugdyti. LRT dalyvavo EBU asamblėjose pagal profesines sritis, bendradarbiavo su kitų šalių nacionaliniais transliuotojais, dalyvavo tarptautinėse mokymų programose, seminaruose, kurių temos apėmė: naujausias žiniasklaidos tendencijas,

Siekiama, kad LRT kolektyvas būtų fiziškai aktyvus, rūpinamasi darbuotojų sveikata – LRT komandos 2017 m. dalyvavo įvairiuose sporto renginiuose, žygiuose (vėliavos bėgimas, futbolo turnyrai, maratonai, velomaratonai ir kt.)

tiriamąją žurnalistiką, naujienų rengimą, radijo dokumentiką,

Darbuotojai aktyviai dalyvauja LRT organizuojamose kraujo donorystės akcijose.

režisūrą,

Siekiama, kad kolektyvas aktyviai dalyvautų kultūriniame gyvenime: kuo platesniam ratui darbuotojų suteikiama galimybė lankyti spektaklius, koncertus, filmus, rengiamos LRT darbuotojų kūrybos parodos. Vien į kino filmų LRT premjeras darbuotojams buvo išdalinta per 1 400 bilietų.

sportą, muziką, komunikaciją ir rinkodarą, socialinę mediją,

Puoselėjamos tradicijos ir vienijamas kolektyvas. Organizuojami renginiai darbuotojams. LRT veikia senjorų klubas, vienijantis buvusius ilgamečius LRT darbuotojus, kuriame aktyviai dalyvauja per 40 narių.

garso, vaizdo ir komunikacinių technologijų naujienas ir kt. Iš viso per 2017 m. kvalifikaciją įvairiuose mokymuose, seminaruose, konferencijose kėlė 243 darbuotojai, iš jų per 50 - užsienyje. Žvelgdama į ateitį ir siekdama pritraukti gabiausius studentus bei sudaryti sąlygas jaunimui žengti pirmuosius profesinius žingsnius, LRT suteikia materialinę bazę ir profesionalų pagalbą praktiką atliekantiems studentams. Nuolat bendradarbiaujama su aukštosiomis mokyklomis, per metus praktiką LRT atlieka apie 100 studentų.

LRT – SOCIALIAI ATSAKINGA ĮMONĖ Darbuotojai draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų, sveikatos draudimu, remiami sunkių gyvenimiškų situacijų atveju, siekiama, kad įmonė ir darbuotojas suderintų interesus. Rūpinamasi darbuotojų sauga ir sveikata – sukurtas kompleksas priemonių: nuo saugaus darbo instrukcijų iki saugių darbo vietų įrengimo bei sveikatos patikrinimų. Periodiškai vertinamos aplinkos ir darbo sąlygos, sprendžiami aktualūs su sveikata ir sauga susiję

KALBOS KULTŪRA

pildomas svetimvardžių sąrašas, praverčiantis tiek sakytinėje, tiek rašytinėje žiniasklaidoje dirbantiems žurnalistams. Šiame sąraše – įvairių šalių politikų, visuomenės veikėjų, sportininkų, kultūros atstovų adaptuoti ir sugramatinti vardai ir pavardės. Adaptuota forma reikalinga radijo ir televizijos žurnalistams, kad žinotų, kaip asmenvardį tarti. Rašytinės žiniasklaidos atstovams praverčia sugramatintos asmenvardžių formos, kokias reikia vartoti rašytiniame rišliame tekste. Tokios duomenų bazės idėja atsirado iš pačių LRT naujienų tarnyboje dirbančių kalbininkų poreikio visada po ranka turėti patikimą šaltinį, nes darbas naujienų tarnyboje reikalauja operatyvumo ir tikslumo.

LRT, kaip nacionalinio transliuotojo, statusas ir atsakomybė įpareigoja rūpintis valstybine kalba, todėl LRT Kalbos kultūros skyriaus tikslas – užtikrinti, kad radijo ir televizijos programose būtų laikomasi taisyklingos kalbos reikalavimų. Be rutininio darbo – netiesioginių laidų tekstų, informacinių pranešimų, laidų ir filmų anonsų redagavimo bei kirčiavimo, LRT dokumentų redagavimo, žurnalistų rengiamų tiesioginių laidų stebėjimo ir žurnalistų konsultavimo, LRT kalbininkai imasi ir kitokių iniciatyvų: daugiau kaip 10 metų organizavo „Kalbos grynuolio“ rinkimus, pildo LRT portale sukurtą kalbos patarimų svetainę „Kalbėk“, rašo kalbos patarimus intranete esančiam „Kalbos sodui“, rengia temines kalbos atmintines, skirtas LRT darbuotojams.

Nuo 2017 m. LRT portale esančioje kalbos svetainėje atsirado rubrika „Paklausyk“, kur galima pasiklausyti „Ryto allegro“ laidos rubrikos „Kalbos rytas“. Joje nagrinėjamos ne tik kalbos aktualijos, bet ir pateikiamas platesnis bei gilesnis požiūris į kalbos ir kultūros reiškinius. 2017 m. buvo kalbama apie neiginių prasmę ir įtaką mūsų veiklai (lekt. Mindaugas Vidugiris); kiek lietuvių kalba gali pasiduoti išoriniams poveikiams, kad neprarastų savitumo (dr. Rita Miliūnaitė); apie pasakų įtaką vaikų pasaulėžiūros formavimuisi (dr. Jūratė Šlekonytė); apie besikuriančias tautosakos formas internete ir pan. Rubrikos svečiai – universitetų dėstytojai, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai, mokytojai, studentai, vertėjai, redaktoriai.

2017-aisiais Kalbos kultūros skyriaus iniciatyva dešimtus metus iš eilės buvo renkamas „Kalbos grynuolis“. Pirmaisiais metais buvo renkamas taisyklingiausiai kalbantis LRT radijo ir televizijos laidų vedėjas. Vėlesniais metais ieškota, kaip paįvairinti konkursą: buvo renkamas taisyklingiausiai kalbantis kandidatas į LR prezidento postą; įtaigiausias, labiausiai dėmesį patraukiantis laidos anonsas; kūrybiškiausias laidos pavadinimas. Po kurio laiko vėl grįžta prie taisyklingiausiai kalbančio LRT žurnalisto ir laidų vedėjo rinkimų. 2017 m. nutarta kandidatų į „Kalbos grynuolio“ apdovanojimą ieškoti tarp populiariausių laidų. Buvo svarbus ne tik kalbos taisyklingumo, prestižinės tarties kriterijus, bet ir žodyno turtingumas, gebėjimas pateikti tikslius, logiškus klausimus. Kviestinė kalbininkų komisija – prof. dr. Irena Smetonienė, prof. dr. Irena Kruopienė ir Donatas Smalinskas – ir visuomenė savo favoritus rinko iš sudaryto 20 klausomiausių ir žiūrimiausių 2016–2017 m. LRT sezono laidų sąrašo. Kalbos specialistų komisija televizijos „Kalbos grynuoliu“ išrinko laidą „Dėmesio centre“, tad apdovanojimas buvo įteiktas vedėjui Edmundui Jakilaičiui. Radijo „Kalbos grynuolio“ apdovanojimas atiteko laidai „Ką man skaityti“ ir jos vedėjoms: Austėjai Kuskienei, Birutei Rutkauskaitei, Jutai Liutkevičiūtei, Ramintai Jonykaitei. LRT.LT portale balsavę klausytojai ir žiūrovai televizijos „Kalbos grynuoliu“ išrinko „Panoramą“, radijo – „Ryto garsus“. „Kalbos grynuolio“ laureatai tradiciškai buvo paskelbti Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

LRT kalbininkų darbą įvertino tokios solidžios institucijos kaip Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Lietuvių kalbos institutas ir Valstybinės kalbos inspekcija – šių įstaigų tinklalapiuose prie naudingų nuorodų yra ir LRT portalo kalbos patarimų svetainės adresas. LRT kuriamos ir transliuojamos skirtingų žanrų kuo įvairiausias temas nagrinėjančios laidos, o laidų vedėjams, rengėjams kyla visokių su kalba susijusių su klausimų, todėl pagal poreikį 2017 m. parengta Muzikinių laidų leksikos ir kirčiavimo atmintinė, pradėta rengti ir nuolat pildoma Angliškų pasakymų, konstrukcijų skverbimosi į LRT kalbą atmintinė bei Kitų kalbų asmenvardžių vartojimo LRT laidose ir portale aprašas. Kas savaitę Radijo naujienų tarnybos žurnalistams raštu pateikiamos savaitės kalbos aktualijos. Parengta atmintinė, skirta LRT informacinėse laidose praktiką atliekantiems studentams ir naujiems darbuotojams. Joje pateikti pagrindiniai tarties, kirčiavimo, stiliaus, titravimo dalykai, svarbūs pradedant praktiką ar darbą LRT informacinėse laidose. Atmintinės praktikantams labai pasiteisina, nes tiek Radijo, tiek TV naujienų tarnybos yra tapusios mokymo bazėmis, kasmet čia praktiką atlieka po kelias dešimtis studentų iš Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.

2017-ieji išskirtini tuo, kad Kalbos kultūros skyrius daugiau dėmesio skyrė LRT portale esančiai kalbos patarimų svetainei „Kalbėk“: ją išplėtė, patobulino struktūrą ir pasirūpino, kad ji būtų lengviau prieinama, parengė patrauklesnį ir gyvesnį svetainės pristatymą, svetainės lankytojai paraginti rūpimais klausimais ar turėdami pasiūlymų tiesiogiai rašyti LRT Kalbos kultūros skyriaus redaktorėms. Svetainės medžiaga suskirstyta į kelias rubrikas: „Rašyba“ (čia sudėti LRT sukurti žaismingi klipai, primenantys elementarias rašybos taisykles), „Kalbos patarimai“ (skelbiami patarimai įvairiais kalbos klausimais), „Žodžių kilmė“ (pateikiami žodžių kilmės aiškinimai), „Neskurdena“ (čia galima rasti vaizdingų, įdomesnių lietuvių kalbos žodžių ar posakių) ir „Svetimvardžiai“. Tai kone didžiausią vertę kalbos svetainėje turintis nuolat

2017 m. tiesioginių radijo laidų vedėjams kalbos pagalba buvo teikiama ir interaktyviai. Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę iškart reaguoti į laidoje aptariamą temą. Kalbininkas, numatydamas galimas klaidas, elektroniniu paštu laidos vedėjui tiesiai į studiją siunčia taisyklingai sukirčiuotus žodžius ar pataisymus.

LRT DARBUOTOJŲ BEI ŽURNALISTŲ APDOVANOJIMAI LRT „Auksinių bičių 2017“ apdovanojimai:

Už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu apdovanota LRT radijo programų direktorė Guoda Litvaitienė.

Geriausias LRT radijo žurnalistas – Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius, Geriausias LRT televizijos žurnalistas – Irma Janauskaitė,

Premija už tarpkultūrinio dialogo skatinimą skirta žurnalistui, redaktoriui, kino kūrėjui Vitalijui Karakorskiui už originalumą ir netikėtų Lietuvoje gyvenančių tautų sąlyčio taškų atradimą kuriant LRT televizijos laidą „Menora“ tema „J. Basanavičius ir Lietuvos žydai (Daktaro J. Basanavičiaus 90-osioms mirties metinėms atminti)“ ir žurnalistui, TV laidų redaktoriui Siarhejui Haurylenkai už išskirtinį dėmesį Lietuvos tautinių mažumų kultūrai ir baltarusių kalbos puoselėjimą kuriant LRT kultūros ir istorijos televizijos laidų ciklą „Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis“.

LRT.lt profesionalas – Goda Raibytė, Geriausias LRT radijo laidų vedėjas – Juta Liutkevičiūtė ir Birutė Rutkauskaitė, Geriausias LRT televizijos laidų vedėjas – Eglė Daugėlaitė, Geriausias LRT televizijų pramoginių laidų vedėjas – Andrius Rožickas, LRT radijo profesionalas – Ingrida Urbonavičienė,

LRT KULTŪROS laida „Anapus čia ir dabar“ pagerbta Nacionaliniu lygybės ir įvairovės apdovanojimu. Laidos kūrėjui Algirdui Acui įteiktas apdovanojimas už religijų įvairovės sklaidą.

LRT televizijos profesionalas – Justas Puluikis, LRT profesionalas – Angelė Jasiulevičiūtė,

„Pragiedrulių“ apdovanojimai 2017 m.:

Geriausia LRT radijo laida – „Muzika iš kino juostų“,

Geriausia televizijos kultūros laida – „Legendos“, autoriai – Aistė Stonytė-Budzinauskienė, Česlovas Stonys ir Audrius Stonys;

Geriausia TV televizijos laida – „Labas rytas, Lietuva“, Garbės „Auksinė bitė 2017“ – Anupras Lauciūnas.

Geriausia radijo kultūros laida – apie Lietuvos radijo klausytojus iš ciklo „Devyni radijo dešimtmečiai“, autorė Vaida Pilibaitytė; Geriausia radijo pokalbių laida – „Koncertai ir Rusijos propaganda“ iš ciklo „Kita tema“, autorė – Živilė Kropaitė; Geriausia radijo publicistikos laida – „Prarasti Lietuvos štetlai. Molėtai“, autorės: Audra Girijotė, Indrė Anskaitytė ir Vita Ličytė.

UŽSIENIO RYŠIAI

visuomeninės televizijos ir radijo darbuotojai, buvo atvykusios žurnalistų grupės iš Moldovos, Baltarusijos, Armėnijos, Gruzijos ir Kirgizijos. Suorganizuoti jų susitikimai su LRT padalinių vadovais, diskusijos su TV naujienų tarnybos, radijo žinių ir interneto portalo vadovais bei žurnalistais. Užsienio ryšių skyrius rinko jiems rūpimą informaciją apie LRT valdymo, organizacinę struktūrą ir žurnalistinės etikos principus, išvertė į anglų kalbą ir jiems išsiuntė.

LRT Užsienio ryšių skyrius yra atsakingas už ryšius su Europos transliuotojų sąjunga (EBU) ir koordinuoja LRT dalyvavimą įvairiuose EBU projektuose, atlieka techninio koordinavimo funkcijas. 2017 m. per EBU palydovinį tinklą „Eurovison“ buvo užsakyta per 90 tiesioginių transliacijų: 78 sporto transliacijos, tarp jų – FIBA čempionų lygos, Europos ir Pasaulio plaukimo bei irklavimo čempionatų rungtynės, religinių švenčių proga 6 transliacijos iš Vatikano, 9 koncertų transliacijos, tarp jų – „Eurovizijos“ dainų konkursas, Naujametinis koncertas iš Vienos ir kt.

Užsienio ryšių skyrius koordinuoja LRT darbuotojų dalyvavimą EBU rengiamose asamblėjose, konferencijose ir seminaruose. 2017 m. LRT atstovai dalyvavo žiemos ir vasaros EBU generalinėse asamblėjose; EBU Finansų asamblėjoje; EBU Naujienų tarnybų asamblėjoje, rinkodaros specialistams skirtoje „EBU Connect“ konferencijoje; „Radio Day Europe“ konferencijoje ir kituose renginiuose.

2017 m. Vatikano, Lenkijos bei Amerikos religinių televizijų prašymu per palydovus tiesiogiai buvo transliuota arkivyskupo T. Matulionio beatifikacijos ceremonija. Iš LRT studijos Gruzijos visuomeninės televizijos prašymu transliuotas tiesioginis interviu su Lietuvoje viešėjusiu Gruzijos prezidentu bei CNN užsakymu Lietuvos užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus interviu laidai „The World Right Now“.

Užsienio ryšių skyrius palaikė glaudžius ryšius su JAV organizacija „The Broadcasting Board of Governors“ dėl „Amerikos balso“ ir „Laisvosios Europos“ kuriamos žinių laidos „Dabar pasaulyje“ („Nastojaščeje vremia“), su Vokietijos visuomenine televizija „Deutsche Welle“ – dėl per LRT retransliuojamų jų žinių rusų kalba, kassavaitinės kultūros naujienų laidos „Arts“ bei adaptuoto europietiško gyvenimo būdo ir kultūros žurnalo „Euromaxx“.

Drauge su EBU 2017 m. spalio 5–6 d. Vilniuje Užsienio ryšių skyrius surengė EBU Training Academy metinę asamblėją. Konferencija vyko viešbutyje „Radisson Blu Astorija“, joje dalyvavo per 80 svečių iš užsienio ir 9 LRT darbuotojai. Dalyviai konferenciją įvertino puikiai. Užsienio ryšių skyrius koordinavo darbą su Užsienio reikalų ministerija dėl „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – 2011–2019 m. programos bei „Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvų“, derino tarpinstitucinės veiklos programas, rengė veikos ataskaitas. Įgyvendinant šią programą, toliau plečiamas bendradarbiavimas su kaimyninių valstybių kabelinių televizijų operatoriais, pasirašomos sutartys dėl kanalo LRT LITUANICA retransliavimo.

Palaikomi glaudūs ryšiai su Lietuvoje veikiančiomis užsienio valstybių ambasadomis. Itin glaudūs ryšiai susiklostę su Jungtinės Karalystės, JAV, Prancūzijos, Nyderlandų, Danijos, Latvijos, Estijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Japonijos ambasadomis. Užsienio ryšių skyrius verčia iš anglų kalbos ir į ją įvairius su LRT veikla susijusius dokumentus ir sutartis, renka, susistemina ir pateikia LRT vadovybei bei LRT tarybai informaciją apie kitų Europos visuomeninių transliuotojų veiklą, jų strateginius planus ir finansavimą. Užsienio ryšių skyrius veda ekskursijas po LRT užsienio svečiams, talkina į Lietuvą atvykstantiems kitų Europos visuomeninių transliuotojų žurnalistams.

Užsienio ryšių skyrius prisidėjo prie „Baltic Centre for Media Excellence“ balandžio mėnesį Rygoje surengtos konferencijos „Baltijos ir Šiaurės šalių visuomeninės žiniasklaidos forumas“. Konferencijoje buvo pristatytas LRT projektas „Nacionalinė ekspedicija“. Kaip kooprodiuserė LRT prisidėjo prie latvių kino studijos „Mistrus Media“ kuriamo dokumentinio filmo „Teletiltas“. LRT padėjo surasti reikiamus žmones ir suteikė savo patalpas nufilmuoti interviu. Užsienio ryšių skyrius rūpinasi LRT darbuotojų kvalifikacijos kėlimu. Drauge su EBU buvo surengtas seminaras „Mokymai mokytojams“, kuriame dalyvavo 10 LRT darbuotojų. Bendradarbiaujant su BCME, surengtas 3 dienų seminaras „Darbas prieš kamerą“, kurį vedė BBC žurnalistė Tira Shubart (seminare dalyvavo 9 TV laidų vedėjai ir žurnalistai), ir 2 dienų seminaras laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėjams ir žurnalistams „Darbas studijoje su papildyta realybe“, kurį vedė buvęs BBC žurnalistas Markas Georgiou (seminare dalyvavo 13 LRT darbuotojų). Seminaras „Radijo dokumentika“ organizuotas drauge su „PRIX Europa“ (dalyvavo 8 radijo žurnalistai). Užsienio ryšių skyrius glaudžiai bendradarbiauja su kitų šalių visuomeniniais transliuotojais, kurie patirties nori semtis iš LRT. Ne kartą LRT lankėsi Ukrainos

LRT MUZIEJUS

Sausio mėnesį pristatyta paroda „Lietuviai – pasaulio tautų teisuoliai“, kurią inicijavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Pasaulio teisuolio garbės vardą Izraelio valstybės „Jad Vašem“ muziejus suteikia kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems holokausto aukas. Vasario mėnesį – nuotraukų paroda „Aukštumalos aukštapelkės atkūrimas Nemuno deltos regioniniame parke”. Jau šešioliktą kartą „Auksinėmis bitėmis“ buvo apdovanoti geriausi LRT darbuotojai, šiai šventei prisiminti surengta nuotraukų paroda. LRT 2017 m. rodė vaidybinį filmą „Emilija iš Laisvės alėjos“. Vasario mėnesį buvo eksponuotos fotografijos, kuriose užfiksuotos akimirkos iš filmavimo aikštelės. Kovo 11-osios proga eksponuota Pauliaus Lileikio nuotraukų paroda „Fotoamnestija. 1988–1999 m.”. „Fotoamnestija“ – giliai fotoarchyvuose įkalintų atgimstančios Lietuvos vaizdų, įamžintų 1988– 2000 m., inventorizacija. 50 darbų – tarsi 50 bylų, unikaliais fotovaizdiniais fiksuojančių atgimstančios Lietuvos įvykių raidą ir transformacijos periodą.

LRT istorijos muziejus rengia ekskursijas, kurios supažindina su nacionalinio transliuotojo istorija ir veikla. LRT parodų galerijoje vyksta tapybos ir fotografijų parodos, jų pristatymai bei pažintys su autoriais.

Balandžio 30 d. Lietuvos televizija šventė 60-metį. Buvo parengta nuotraukų paroda „60 metų kaip 60 akimirkų“, skirta ryškiausiems anuometinės televizijos momentams prisiminti ir parodyti su televizija susijusius eksponatus, pavyzdžiui, kone 6-ąjį dešimtį skaičiuojančius televizorius. Kai kuriuos televizorius pavyko atgaivinti. Per juos buvo rodomi 1957-ųjų vaizdai, kai prasidėjo televizijos istorija, ir 1975-ųjų, kai atėjo spalvotosios televizijos era. Eksponuotos ir buvusio Lietuvos televizijos operatoriaus Algirdo Šeškaus nuotraukos.

2017 m. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos istorijos muziejuje apsilankė 6 481 lankytojas, surengtos 265 ekskursijos. 176 iš jų skirtos moksleiviams (iš viso dalyvavo 4 385 moksleiviai). Lankytojai ekskursijos metu susipažįsta su LRT istorija, iš arti išvysta radijo ir televizijos užkulisius – pamato, kaip kuriamos ir eteriui rengiamos laidos, apsilanko studijose ir montažinėse. Ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinukams rengiami susitikimai su laidos vaikams „Gustavo enciklopedija“ autoriumi Audriumi Rakausku. Lankytojų pageidavimu rengiami susitikimai su laidų vedėjais, žurnalistais, viešųjų ryšių ar rinkodaros darbuotojais.

Vasarą LRT parodų galerijoje eksponuota jaunos menininkės Gabrielės Šermukšnytės ir knygų iliustratorės Jurgitos Rancevienės tapybos darbai. Pristatant Gintarės Stokonytės batikos technika atliktų paveikslų parodą, veikė kūrybinės dirbtuvės, kur buvo galima patiems susipažinti su batikos technika ir ją išbandyti. Rugsėjo mėnesį – LRT naujo TV sezono atidarymo nuotraukų paroda.

LRT muziejus prisijungė prie pilietinės iniciatyvos – renginio „Vasario 16-osios valstybingumo maršrutai: Geltona. Žalia. Raudona”, šią šventinę dieną irgi rengė ekskursijas.

Spalio mėnesį ilgamečio Lietuvos televizijos dailininko Romualdo Lukšo 90-mečiui skirta paroda, kurioje eksponuoti šio dailininko scenografijos darbai, sukurti Lietuvos televizijos filmams, spektakliams, ir nuotraukos.

2017 m., minint Lietuvos televizijos 60-metį, didesnis dėmesys buvo skiriamas televizijos istorijai, tad čia rengiamose ekskursijose buvo galima daugiau sužinoti apie svarbiausius įvykius bei garsiausias televiziją kūrusias asmenybes.

2017 m. laida „Labas rytas, Lietuva“ minėjo 30-metį. Pauliaus Lileikio fotografijų parodoje „Mikrofonas įjungtas“ buvo galima pamatyti ir prisiminti anksčiau šią laidą kūrusius žmones.

LRT istorijoje ypatingą vietą užima 1991-ųjų metų sausio įvykiai. Kiekvienais metais ruošiama ekspozicija, naujos parodos. Apžiūrėję ekspoziciją, lankytojai ekskursiją tęsdavo studijose, kuriose iki paskutinės minutės dirbo radijo ir televizijos laidų vedėjai, užsukdavo į koridorių, kuriame nufilmuoti desantininkai, einantys studijų link. Vienas iš svarbiausių protestų – 1991 m. kovo 6 d. prasidėjusi Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojų bado akcija. Lankytojai apsilanko ir Badautojų namelyje, kuriame buvo įsikūrę badaujantys darbuotojai, ir apžiūri čia įrengtą ekspoziciją. Surengtos 29 ekskursijos, kuriose apsilankė 787 lankytojai.

Lapkričio mėnesį LRT radijo Muzikos redakcijos redaktorės Junijos Galejevos tapybos darbų paroda „Tyla“. Fotografijų paroda „Keturių ekspedicijų akimirkos”, skirta Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių žurnalistų klubo 10-mečiui. Gruodžio mėnesį žinomo tapytojo Svajūno Armono darbų paroda. 2017 m. LRT istorijos muziejų papildė 26 nauji eksponatai. Šiuo metu daiktinių eksponatų rinkinį sudaro 629 eksponatai.

LRT parodų galerijoje surengta 14 parodų.

LRT ARCHYVAI Unikaliausias ir didžiausias archyvas tarp audiovizualinę ir garso produkciją gaminančių kompanijų Lietuvoje. Vaizdo ir garso saugyklose – įvairios laikmenos, kuriose užfiksuoti daugiau kaip šimtmetį menantys istoriniai, kultūriniai, politiniai įvykiai ir faktai. Analoginėse laikmenose sukauptas paveldas skaitmeninamas, fiksuojamas duomenų bazėje, ir tampa prieinamas LRT.lt portalo lankytojams. Portalo mediateka 2017 m. pasipildė 11 228 garso ir 14 044 audiovizualiniais kūriniais. Šiuo metu joje yra 58 350 vaizdo ir 42 267 garso įrašai. Susidomėjimas mediatekos turiniu kasmet didėja, todėl aktyvėja ir archyvinių įrašų paieška bei panaudojimas. Per metus atlikta daugiau kaip 560 archyvo įrašų paieškų, skirtų savišvietai, moksliniams, kūrybiniams ir meniniams darbams. Švenčiant Lietuvos televizijos 60-metį, išleista knyga „Lietuvos televizija. 1957–2017. Faktai. Kūrėjai. Laidos“. Radijas ir televizija kūrė specialias laidas. LRT muziejus ir TV archyvas teikė informaciją, talkino ieškant ir atrenkant nuotraukas, dokumentus, audiovizualinę medžiagą.

TV archyvai Televizijos archyve sukaupta 13 113 (1896–1991 m.) pavadinimų kino juostų originalų bei kopijų ir 40 142 (1988–2012 m.) vienetų vaizdajuosčių. Šios analoginės laikmenos konvertuojamos į skaitmeninį formatą siekiant užtikrinti jų ilgalaikį išsaugojimą ir kokybę. Įrašų metaduomenys tvarkomi vidiniame duomenų kataloge, kuriuo gali naudotis TV programų planuotojai, naujų laidų kūrėjai ir visi, kurie domisi LRT audiovizualiniu paveldu. 2017 m. suskaitmeninta 641 pavadinimo kino juosta, tai yra 146 val. kino įrašų, ir 2 095 vaizdajuostės, kuriose 706 val. įrašų. Juose – TV naujienų tarnybos informaciniai siužetai, politinės, religinės, publicistinės, pažintinės, kultūrinės, pramoginės, vaikams skirtos programos, koncertai, dokumentiniai ir vaidybiniai filmai.

Radijo archyvai Radijo archyvuose 184 029 vertingų ir unikalių įrašų, kurie užfiksuoti magnetinėse garso juostose, kasetėse, vinilinėse ir kompaktinėse plokštelės. Nuo 2010 m. įrašai paverčiami šiuolaikinėmis laikmenomis ir viešinami per interneto prieigą. Per 2017 m. suskaitmeninti 53 772 kultūros paveldo objektai. Lietuvos radijo archyvo fondai 2017 m. pasipildė Lietuvos koncertų salėse įrašytais 114 koncertų – 754 kūriniais, kurių bendras chronometražas 9 268 min. (155 val.).

Nuotraukų archyvas Per 2017 m. LRT nuotraukų fonde suskaitmeninta 882 ir suarchyvuota 589 nuotraukos. Skaitmeninėje duomenų bazėje saugoma 9 484 senojo archyvo nuotraukos.

LRT VIEŠIEJI RYŠIAI IR RINKODARA Žaismingu anonsu buvo kviečiama į LRT OPUS 11-ąjį gimtadienį, kuris vyko 11 mėnesį 11 dieną ir jame dalyvavo 11 grupių. Dalyviai buvo laukiami ne tik Menų fabrike „Loftas”, bet ir prie kompiuterių, planšečių ar įjungtų telefonų – gimtadienio koncertą tiesiogiai transliavo LRT.LT. Prieš 30 metų lapkričio 30-ąją gimusios Lietuvos televizijos laidos „Labas rytas, Lietuva“ gimtadienis pasitarnavo dar sykį sukviesti visus laidos vedėjus, o tokių susidarė kone 40, tarp jų – garsūs žurnalistai Henrikas Vaitiekūnas, Vytautas Kvietkauskas, Algimanta Žukauskienė, Skirmantas Pabedinskas, Edita Mildažytė, Andrius Tapinas, Živilė Vaškytė, Lavija Šurnaitė, Modestas Naudžius, Raigardas Musnickas, Jogaila Morkūnas, Gražina Sviderskytė, Ingrida Žaltauskaitė, Guoda Pečiulytė ir daugelis kitų. Sukurtas laidos himnas, speciali „Labo ryto“ kava, kuria buvo apdovanoti laidų dalyviai bei žiūrovai, įveikę mėnesį trukusį konkursinį maratoną. Didžiausią dalį Rinkodaros skyriaus darbų sudarė LRT televizijos 60-mečio minėjimas bei pasirengimas naujam LRT sezonui, kuris buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Svarbiausias LRT prioritetas – pilietinės visuomenės stiprinimas. Su žiūrovais, klausytojais ir skaitytojais minimos reikšmingiausios Lietuvos istorijos datos. Metų pradžioje prie LRT atidengtas Sausio 13-osios memorialas – skulptoriaus Romualdo Kvinto sukurtas obeliskas su varpu.

LRT televizijos 60-mečio minėjimui buvo parengtas enciklopedinis leidinys „Lietuvos televizija 1957– 2017. Faktai. Kūrėjai. Laidos”, išleistas specialus „Kalba Vilnius“ laikraštis, sukurtas 60-mečio logotipas, specialūs TV skirtukai „Televizijai Lietuvoje – 60“, televizijos istorijos datomis paremtas vaizdo klipas, per 100 konkursų, kurių laimėtojams sukurti specialūs televizijos 60-mečio prizai, surengtos kelios fotografijų parodos (ŠMC salėse ir LRT patalpose). Į socialinius tinklus buvo dedama archyvinė vaizdo medžiaga – istoriniai kadrai su pirmaisiais diktoriais, ištraukos iš laidų, kuriose užfiksuoti dabar Lietuvoje žinomi žmonės, nufilmuoti prieš 20–30 metų, sulaukė didelio susidomėjimo.

Vasaros kampanija „Mes – Lietuva“ kvietė didžiuotis Lietuva ir tapo įžanga į naująjį LRT sezoną, kuris buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Šimtmečiui buvo sukurtas stilizuotas ženklas, eteryje skaičiuojamos dienos iki jubiliejaus, o likus 100 dienų iki Vasario 16-osios, pradėta akcija #KeliuVėliavą, kurios kulminacija numatyta 2018 m. vasarį. Per metus prisidėta prie 150 kultūros bei sporto renginių, pilietinių akcijų, konferencijų sklaidos. Rinkodaros darbo rezultatus atskleidžia tyrimai. 2017-ųjų pabaigoje „Brand Capital“ prekės ženklų tyrimo rezultatai parodė, kad, nors didžiausi kritimai per metus pastebėti tarp žiniasklaidos prekės ženklų, LRT išlaikė stabilias pozicijas. O televizijos bendraamžiams (TG 55+/ grupėje nuo 55 metų) LRT TELEVIZIJOS prekės ženklas yra 4 vietoje tarp visų ženklų ir užima pirmąją vietą žiniasklaidos grupėje. Kasmetinės Lietuvos gyventojų apklausos, kurią metų pabaigoje atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai”, duomenimis, LRT žiniasklaidos grupė yra patikimiausia, objektyviausia ir operatyviausia šalyje. Tokius duomenis atskleidė gruodžio pradžioje „Baltijos tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

60-metį švenčianti televizija, nors ir seniausia televizija Lietuvoje, bet kartu yra ir viena moderniausių transliuotojų. Vasarį visuomenei buvo pristatyta naujos kartos išmanioji žinių studija. Studijos pristatymas buvo plačiai nušviestas spaudoje bei didžiuosiuose portaluose, o socialiniuose tinkluose dominavo palaikymo komentarai ir sveikinimai. LRT eteryje buvo transliuojamas specialiai sukurtas vaizdo klipas „Moderniausias transliuotojas Baltijos šalyse“. Rudenį jau antrasis nacionalinio transliuotojo kanalas – LRT KULTŪRA – pradėtas transliuoti raiškiosios televizijos formatu (HD). „Gilesnis garsas, ryškesnis vaizdas...“, – buvo akcentuojama vaizdo klipe, pristatančiame naują prekės ženklą LRT KULTŪRA HD.

2017 m. LRT radijas ir televizija transliavo daugiau kaip 500 000 sekundžių nemokamos socialinės ir kultūrinės informacijos, taip prisidėdama prie socialinių projektų, valstybinės reikšmės renginių ir projektų viešinimo. Kaip informacinis rėmėjas, LRT viešino informaciją dar beveik apie 300 kultūros ir sporto renginių.

LRT KLASIKOS radijo stoties reklaminė kampanija – jau ne vienerius metus kuriamos kampanijos „Aukščiau kasdienybės“ tęsinys. Šį kartą vaizdo klipui pasirinkta operos solistė Ieva Prudnikovaitė, dainuojanti centrinėje Vilniaus gatvėje spūstyje įstrigusiems vairuotojams.

TE CHNO L O GIJOS

sistema. Ant sumontuotų bėgių šiuo metu studijoje yra du japonų kompanijos „Shotoku“ robotai, tad atsirado galimybė režisieriui iš anksto suprogramuoti preciziškai tikslias kamerų pozicijas studijoje ir jų judėjimo trajektoriją. Kai dirbo operatoriai, to nebuvo galima užtikrinti.

LRT Technologijų departamentas ir toliau kryptingai dirbo siekdamas įtvirtinti LRT, kaip moderniausio transliuotojo, statusą Baltijos šalyse. Transliuotojo, kuris diegia pažangiausias laidų gamybos bei transliacijos technologijas ir užtikrina žiūrovams bei klausytojams Lietuvoje ir užsienyje aukščiausius kokybės standartus.

2017 m. atnaujinta ir televizijos eterio automatizacijos įranga, nuo kurios priklauso bylų, grafikos, garso takelių, subtitrų ir kitų elementų patekimas į eterį. Įgyvendinant projektą buvo pakeista jau antrą dešimtmetį skaičiuojanti SGT sistema, kuri jau nebeatitiko šiuolaikinės televizijos standartų ir buvo fiziškai susidėvėjusi. Naujoji britų gamintojo „Pebble beach“ automatizacijos sistema ne tik sumažino klaidų skaičių eteryje, bet ir palengvino darbą inžinieriams, atsirado daugybė papildomų automatinių funkcijų, kurias anksčiau reikėjo daryti rankiniu būdu.

Didžiausiu technologiniu iššūkiu 2017 m. laikytinas LRT KULTŪROS HD (raiškiosios televizijos) kanalo startas rugsėjo 1 d. Tai net iki 4 kartų geresnė vaizdo kokybė, papildyta erdviniu „Dolby Digital 5.1” garso takeliu, tai ir galimybė Lietuvos auditorijai pasirinkti titrus ir garso takelį. Tad LRT KULTŪROS HD kanalo žiūrovai, pasirinkę lietuviškus titrus, užsienio produkciją gali žiūrėti ir originalo kalba. 2017 m. buvo baigtas investicinis projektas, pagal kurį modernizuota II televizijos studija. Iš jos transliuojamos visos TV naujienų tarnybos laidos. Studija pradėta modernizuoti 2014 m., kai, siekiant pradėti raiškiosios televizijos (HD) transliacijas, buvo atnaujinta visa vaizdo įranga. Po kapitalinio studijos remonto 2017 m. kartu su naujomis dekoracijomis pastatyti du aukštos raiškos LED ekranai (4,8 m x 1,6 m ir 2,8 m x 2 m). Įdiegta VIZRT kompanijos papildytos realybės grafikos sistema, kuri realiu laiku studijoje gali atvaizduoti virtualius objektus. VIZRT kompanijos įdiegta įranga taip pat valdo ir ekranų grafiką, žemėlapius, orų grafiką ir informacines eilutes.

Kartu su automatizacijos atnaujinimu LRT televizijos centrinėje aparatinėje įdiegtas naujas pagrindinis garso ir vaizdo komutatorius. Senasis įdiegtas prieš daugiau nei 10 metų, kai tuo metu LRT transliavo tik dvi televizijos programas. Vėliau, plečiant kanalų skaičių, atsirado LTV WORLD (dabartinė LRT LITUANICA), 2014 m. LRT TELEVIZIJA HD ir 2017 m. LRT KULTŪRA HD. Vykstant tokiai televizijos plėtrai, tapo fiziškai per mažai vietos komutatoriuje. 2017 m. ir toliau buvo tęsiama radijo siųstuvų plėtra, startavo net 4 nauji siųstuvai LRT OPUS: Mažeikiai 89,9 MHz, LRT KLASIKA: Raseiniai 99,2 MHz, Jurbarkas 101,0 MHz, Marijampolė 90,8 MHz.

Tam, kad būtų galima atvaizduoti virtualius objektus realiu laiku ir supaprastinti darbą mažinant dirbančių operatorių skaičių, įdiegta moderni kamerų-robotų

2017 m. metai buvo ypatingi, nes vidiniams procesams pagerinti gamybos ir dokumentų valdymo srityje įdiegta nauja programinė įranga. Atsižvelgiant į LRT išorės audito rekomendaciją, 2017 m. įdiegta amerikiečių kompanijos „ScheduALL“ programinė įranga (NetInsight). Šios kompanijos specializacija – būtent žiniasklaidos priemonėms skirta programinė įranga, šio gaminio klientai yra iš daugiau nei 50 šalių, tarp jų ir BBC, CNN, „Al Jazeera“ ir kiti.

dokumentų, įdiegta lietuvių kompanijos programinė įranga „DocLogix“. Sistemoje yra bendras dokumentų registras, sutarčių registras, atostogų ir komandiruočių modulis, taip pat viešųjų pirkimų modulis. Ypač daug dėmesio buvo skiriama ir LRT informacinių sistemų saugumui, todėl, remiantis investiciniu projektu, modernizuotas LRT vidinis tinklas.

Siekiant optimizuoti LRT elektroninių dokumentų apskaitą ir atsisakyti kuo daugiau popierinių