LRT ataskaita 2016 m. by Lithuanian Radio and Television

TUR INYS SANTRAUKA

PROGRAMOS

TELEVIZIJA

RADIJAS

LRT.LT

ADMINISTRACIJA

LRT VALDYMAS IR STRUKTŪRA

LRT ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

LRT DARBUOTOJŲ IR ŽURNALISTŲ APDOVANOJIMAI

UŽSIENIO RYŠIAI

LRT MUZIEJUS

LRT ARCHYVAI

LRT VIEŠIEJI RYŠIAI IR RINKODARA

TECHNOLOGIJOS

NAUJŲJŲ TECHNOLOGIJŲ IŠŠŪKIS

TECHNIKA

FINANSAI

SA NTRA U KA radijo stočių per dieną klausėsi – 351,1 tūkst. Per savaitę bent 5 minutes LRT RADIJO klausėsi 506,3 tūkstančiai, LRT KLASIKOS – 73,9 tūkstančiai, o LRT OPUS – 79,5 tūkstančiai Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 12 metų. Bendrai visų stočių bent trumpai klausėsi 572,5 tūkstančio klausytojų.

Nors konkurencija didėja, o žmonės vis mažiau laiko praleidžia prie televizoriaus ar radijo, LRT TELEVIZIJAI ir RADIJUI savo rinkos dalį pavyko išlaikyti, o naujienų portalo LRT.lt auditorija didėjo. Kiekvieną dieną LRT sukurtą turinį per televiziją, radiją internetu pasiekia daugiau kaip pusė (52,7 %) Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų. 2016 m. ypač stiprėjo LRT prekės ženklas – per metus jis pakilo 39 pozicijomis: iš 57 vietos į 18-ąją. LRT įvertintas kaip sparčiausiai kilęs prekės ženklas iš visų tirtųjų (tyrimą Baltijos šalyse atliko „DDB Brand Capital“).

2016 m. LRT.lt portale apsilankė beveik 5 mln. vartotojų (tai yra 4 983 154, 2015 m. – 4 326 787) – 15,17 proc. daugiau, nei jų apsilankė 2015 m. Iš viso portalo puslapiai buvo atverti 48 582 275 kartus – tai 10,53 proc. daugiau nei pernai. Smarkiai išaugo

LRT 90-mečio koncertas „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas”. Kalbą sako Prezidentas Valdas Adamkus

2016 m. LRT TELEVIZIJĄ per dieną bent trumpai įsijungdavo beveik 814 tūkst., o LRT KULTŪROS kanalą – 309 tūkst. Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 4 metai. Bendrai per dieną LRT TELEVIZIJOS ir LRT KULTŪROS kanalą bent trumpai įsijungdavo 879,2 tūkst. Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 4 metai. Per savaitę LRT TELEVIZIJĄ bent trumpai žiūrėjo 1,56 mln. žiūrovų, o kartu su LRT KULTŪRA – 1,63 mln. žiūrovų, vyresnių nei 4 metai.

vartotojų, besijungiančių mobiliaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais, skaičius: 2015 m. tokių buvo 19,52 proc., o praėjusiais metais – 33,02 proc. Portalo mediateka 2016 m. pasipildė 7 650 garso ir 8 942 audiovizualiniais kūriniais. Šiuo metu joje yra 44 306 vaizdo ir 31 039 garso įrašai. Kaip parodė 2016 m. lapkričio mėnesio apklausa, kiek daugiau nei 8 iš 10 (83 %) suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresni) apskritai teigiamai vertina Lietuvos radijo ir televizijos (LRT), kaip žiniasklaidos priemonės, veiklą. Lyginant su prieš metus vykusia apklausa, gyventojų nuomonė apie LRT pagerėjo (vertinančių teigiamai padaugėjo 4 procentiniais punktais).

LRT TELEVIZIJA išlieka neabejotina lyderė tarp išsilavinusių, subrendusių ir veiklių Lietuvos gyventojų: vyresnių nei 25 m., turinčių aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą, gyvenančių miestuose, kuriuose daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų, ir gaunančių daugiau kaip 232 Eur pajamų, skaičiuojant vienam šeimos nariui.

Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės iškeltą užduotį, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų priimamos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos TV programos, nuo 2016 m. birželio 3 d. pradėjo veikti naujas LRT skaitmeninės antžeminės TV tinklas. 37 siųstuvai visoje Lietuvoje užtikrina kokybišką LRT TELEVIZIJOS, LRT TELEVIZIJOS HD bei LRT KULTŪROS programų siuntimą.

Nepaisant labai didelės ir nuolat augančios konkurencijos bei mažėjančio bendro radijo klausomumo, LRT RADIJAS išlieka antroje vietoje ir užima 17 proc. šalies radijo rinkos. LRT RADIJO 2016 m. bent 5 minutes per dieną klausėsi 322,3 tūkst. Lietuvos gyventojų, LRT KLASIKOS – 22,2 tūkst., LRT OPUS – 21,1 tūkst. Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 12 metų. Bendrai visų

2016 m. LRT minėjo Lietuvos radijo 90-metį. Visus metus radijas kvietė į kelionę laiku: nuo šaukinių iš studijos Kaune, pirmųjų radiofono transliacijų, sparčiai gausėjančio klausytojų rato, karo išbandymų, sovietinės cenzūros iki bundančio Lietuvos radijo, Baltijos kelio dalyvio ir tebesikeičiančio šių dienų visuomeninio LRT RADIJO – vienos populiariausių radijo stočių Lietuvoje. Televizijoje tai progai buvo skirtas laidų ciklas „90 dainų – 90 legendų“, kuris buvo užbaigtas grandiozinio koncerto iš Kauno tiesiogine transliacija, vykusia 2016 m. birželio 12-ąją – būtent tą dieną, kai prieš 90 metų nuskambėjo pirmasis radijo šaukinys Lietuvoje: „Alio, alio. Kalba Kaunas“. Šiai progai sukurtas ir įvaizdinis klipas „LRT radijas. 90 metų girdime vieni kitus“. 2016 m. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos istorijos muziejuje apsilankė 6 729 lankytojai, surengtos 292 ekskursijos. 190 iš jų skirtos moksleiviams, iš viso jose dalyvavo 4 661 moksleivis. LRT galerijoje surengta 11 įvairaus žanro fotografijos ir tapybos parodų.

2016 m. Petro Babicko premijos laureatė Bernadeta Lukošiūtė

žiniasklaidos priemones. Per 2016 m. vaizdo medžiagos iš Lietuvos EBU narių TV kanalais buvo parodytos daugiau kaip 1 000 kartų. Labiausiai Europos televizijas sudomino LRT parengti reportažai apie Seimo antrojo rinkimų turo rezultatus. Šią medžiagą rodė 24 skirtingi EBU kanalai, o iš viso ji transliuota 60 kartų. Išskirtinio dėmesio sulaukė ir LRT TV žurnalistų Vykinto Pugačiausko, Lauros Tautvaišaitės ir Edvardo Špoko parengtas pasakojimas apie Donaldo Trumpo agitacinį namą Pensilvanijoje. Jį rodė 16 skirtingų kanalų, iš viso 49 kartus. Išskirtinas ir vaizdo siužetas apie JAV senatorių pasisakymus Vilniuje dėl sankcijų Rusijai (operatoriaus Evaldo Petrausko darbas). Medžiagą transliavo 16 kanalų, iš viso 45 kartus.

Kaip ir kiekvienais metais, LRT žurnalistai buvo įvertinti įvairiais apdovanojimais. Jolanta Kryževičienė apdovanota Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Petro Abukevičiaus premija 2016 m. įteikta žurnalistės Dalios Juočerytės, kuri LRT kuria laidą „Pradėk nuo savęs“, vadovaujamai kūrybinei grupei už filmą „Didžioji paukščių paslaptis“. Petro Babicko premija įteikta LRT laidų vedėjai Bernadetai Lukošiūtei. „Pragiedrulių“ apdovanojimus 2016 m. pelnė Živilės Kropaitės laida iš radijo dokumentikos ciklo „65+“, ji pripažinta Metų radijo publicistikos laida. Rūta Kupetytė, Edvardas Kubilius, Aušra Juraitė ir Vita Ličytė įvertinti už Metų radijo pokalbių laidą – transliaciją iš Medininkų.

2016 m. gruodžio 31 d. LRT pagal darbo sutartį dirbo 547 darbuotojai (52,4 proc. vyrų ir 47,6 proc. moterų). 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis, vidutinis LRT darbuotojo amžius – 47,4 metai (vyrų – 46,2, moterų – 47,7). Vidutinė nepertraukiamo darbo trukmė LRT – 18,1 metų.

2016 m. per palydovinį EBU „Eurovision“ tinklą užsakyta per 120 tiesioginių transliacijų: 116 sporto transliacijų, 6 transliacijos iš Vatikano, 7 koncertai. LRT žurnalistų sukurti reportažai domino ir užsienio

LRT projekto „90 dainų – 90 legendų” vedėjai Eglė Daugėlaitė ir Viktoras Gerulaitis

PRO G RAM O S LRT TELEVIZIJA LRT transliuoja tris televizijos programas: LRT TELEVIZIJĄ, LRT KULTŪRĄ ir LRT LITUANICĄ. Visi kanalai nepertraukiamai transliuoja visą parą septynias dienas per savaitę. LRT TELEVIZIJA išlaiko savo žiūrovų skaičių. 2016 m. jos auditoriją sudarė 8,7 proc. ir ji buvo trečia televizija pagal žiūrimumą tarp visų nacionalinių TV kanalų. Pridėjus LRT KULTŪROS žiūrovų skaičių – bendra auditorija sudarė 9,8 proc. Svarbu pažymėti, kad LRT TELEVIZIJA ir toliau išlieka neabejotina lyderė tarp išsilavinusių ir subrendusių Lietuvos gyventojų – vyresnių nei 25 m., turinčių aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą, gyvenančių miestuose, kuriuose daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų, ir gaunančių daugiau kaip 232 Eur pajamų, skaičiuojant vienam šeimos nariui. Kasmet LRT didelį dėmesį skiria valstybiniams renginiams – rengiamos transliacijos, sudaromi specialūs tinkleliai, kuriami proginiai anonsai (skirti ne tik televizijų programai, bet ir pačiai valstybinei dienai reklamuoti). 2016 m. Lietuva minėjo tragiškų Sausio įvykių 25-metį. Ta proga buvo parengta speciali LRT TELEVIZIJOS, LRT KULTŪROS ir LRT LITUANICOS programa: transliuotas koncertas iš LRT Didžiosios studijos „Laisvės liepsna“, rodyti šie nauji dokumentiniai filmai: „Diena po rytojaus“ (rež. R. Bružas), „Skirmantas Valiulis. Laiko labirintuos“ (rež. A. Tarvydas), „Agresijos kronika“ (rež. R. Stadalnikaitė, buvo manoma, kad filmas yra prarastas). Sukurtas specialus Laisvės gynėjų dieną įprasminantis klipas.

Laidų ciklas „90 dainų – 90 legendų”

2016 m. vasarą LRT buvo oficialus Europos futbolo čempionato transliuotojas. Per abu televizijos kanalus (LRT TELEVIZIJĄ ir LRT KULTŪRĄ) buvo parodytos 72 rungtynės, t. y. beveik 139 valandos transliacijos, rengtos specialios UEFA URO 2016 apžvalgos. 2016–2017 m. TV sezoną LRT TELEVIZIJA pradėjo specialiomis LR Seimo rinkimams skirtomis laidomis, operatyviai buvo nušviesti ir aptariami abiejų rinkimų turų rezultatai – transliuojamos tiesioginės laidos, pranešančios rinkimų rezultatus, spaudos konferencijos, specialiosios žinios.

LRT TELEVIZIJA minėjo Lietuvos radijo 90-metį. Tai progai buvo skirtas laidų ciklas „90 dainų – 90 legendų“, kuris užbaigtas grandiozinio koncerto iš Kauno „Žalgirio“ arenos tiesiogine transliacija, vykusia 2016 m. birželio 12-ąją – būtent tą dieną, kai prieš 90 metų Lietuvoje nuskambėjo pirmasis radijo šaukinys: „Alio, alio. Kalba Kaunas“. Šiai progai taip pat buvo sukurtas įvaizdinis klipas „LRT radijas. 90 metų girdime vieni kitus“.

2016 m. LRT kanalai, transliuojantys Lietuvos teritorijoje, daugiausia rodė informacines ir aktualijų programas, daug dėmesio buvo skiriama menui, kultūrai ir švietimui. Informacinės programos kartu

„Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas” – koncertas Kauno „Žalgirio” arenoje

su meno, kultūros ir švietimo programomis sudarė beveik 43 proc. eterio. Palyginti su 2015 m., šis rodiklis padidėjo 5 procentais.

transliuotojus 56 Europos šalyse. EBU priklauso ir 34 asocijuoti nariai Azijoje, Afrikoje ir Amerikoje. Pagal naujienų mainų programą, EBU 2016 m. LRT iš viso pateikė 90 reportažų – vidutiniškai apie 7,5 per mėnesį. Apie 80 proc. jų buvo panaudota. Aktyvūs informaciniai mainai su EBU nariais neabejotinai prisideda prie žinios apie Lietuvą sklaidos, o tai, kad didėja parengtos medžiagos panaudojimas, galima laikyti TV naujienų tarnybos žurnalistų kylančio profesionalumo įrodymu.

LRT LITUANICOS pagrindinis tikslas – pasaulio lietuviams transliuoti ne tik Lietuvos naujienas ir aktualijas, bet ir gerą bei kokybišką pramogą: informacinės ir aktualijų laidos kartu su pramoginėmis laidomis 2016 m. sudarė 65 proc. LRT LITUANICOS eterio (2015 m. – 67 proc.).

LRT TV programų pritaikymas turintiems klausos negalią

Per 2016 m. vaizdo medžiaga iš Lietuvos EBU narių TV kanalais buvo parodyta daugiau kaip 1 000 kartų. Labiausiai Europos televizijas sudomino LRT parengti reportažai apie Seimo rinkimų antrojo turo rezultatus. Juos rodė 24 skirtingi EBU kanalai – iš viso transliuota 60 kartų.

LRT siekia, kad žmonės, turintys klausos negalią, nebūtų atskirti nuo visuomeninio gyvenimo. 2016 m. LRT parengė subtitrus 530-čiai valandų originalios produkcijos – iš viso (su kartojimais) ištransliuota 1 465 subtitruotos produkcijos valandų. Su subtitrais buvo rodomi dokumentiniai, vaidybiniai filmai ir šios laidos: „Gustavo enciklopedija“, „Popietė su A. Čekuoliu“, „Bėdų turgus“, laidos, skirtos tautinėms bendrijoms, – „Trembita“, „Menora“, „Vilniaus albumas“, „Rusų gatvė“, „Vilniaus sąsiuvinis“.

Išskirtinio dėmesio sulaukė ir LRT TV žurnalistų Vykinto Pugačiausko, Lauros Tautvaišaitės ir Edvardo Špoko parengtas pasakojimas apie Donaldo Trumpo agitacinį namą Pensilvanijoje. Jį rodė 16 skirtingų kanalų, iš viso 49 kartus. Taip pat išskirtinas vaizdo siužetas apie JAV senatorių pasisakymus Vilniuje dėl sankcijų Rusijai (operatoriaus Evaldo Petrausko darbas). Medžiagą transliavo 16 skirtingų kanalų iš viso 45 kartus.

Su vertimu į gestų kalbą ištransliuota 422 produkcijos valandų. Per 2016 m. į gestų kalbą buvo verčiama žinių laida „Šiandien“, savaitgalio žinios, kai kurie LR Seimo posėdžiai, LR Prezidentės metinis pranešimas. LRT KULTŪRA su vertimu į tarptautinę gestų kalbą transliavo „Eurovizijos“ dainų konkurso finalinį koncertą, vasarą – laidas „Klauskite daktaro“ ir „Nacionalinė paieškų tarnyba“.

Europos visuomeninius transliuotojus domina ne tik pasaulinių aktualijų atgarsiai Lietuvoje, pavyzdžiui, įtakingų politikų vizitai, bet ir originalesni Lietuvos įvykiai. Tarp populiariausių LRT parengtų reportažų EBU naujienų mainų programoje (EBU „News Exchange“) – ir reportažai apie tai, kaip Lietuvos policija bepilotėmis skraidyklėmis ieško naminukės gamintojų (23 kanalai, parodyta 81 kartą), siužetas apie suniokotą D. Trumpo ir V. Putino bučinio grafitį Vilniuje (11 kanalų, parodyta 39 kartus), Kalėdų Senelių susirinkimas Trakuose (11 kanalų, parodyta 21 kartą).

LRT TV naujienų tarnyba LRT TV naujienų tarnyba per 2016 m. parengė ir transliavo beveik 3 000 valandų originalios produkcijos. Per metus parengiama beveik 5 000 reportažų visuomenei aktualiausiomis temomis. Darbo dienomis transliuojamos laidos „Labas rytas, Lietuva“ ir „Laba diena, Lietuva“, kasdien – 18.30 val. „Šiandien“ ir 20.30 val. „Panorama“. Visos šios laidos sudaro trečdalį LRT TELEVIZIJOS beveik paros programos.

Pvz., 2015 m. Europos transliuotojus labiausiai domino reportažas apie euro įvedimą, Kalėdų Senelių plaukimas upe ir krašto apsaugos ministro J. Oleko pasisakymas apie JAV sunkiąją techniką. 2014-aisiais – siužetas apie rinkimuose balsuojančią prezidentę D. Grybauskaitę, NATO oro policijos pratybos bei Baltijos kelio 25-metis.

LRT glaudžiai bendradarbiauja su EBU (Europos transliuotojų sąjunga), vienijančia 73 visuomeninius

LRT TV naujienų tarnyba

(penktadieniais žiūrovai supažindinami su maisto receptais, pasaulio virtuvių tradicijomis), taip pat rubrika „Keliautojai“ (laidose dalyvauja įvairiausiuose kraštuose apsilankę turistai). Rytinės laidos nuolat aktyvinamos bendravimu su žiūrovais pasitelkiant socialinius tinklus bei interaktyvius žaidimus. Patvirtinus naująją Vyriausybę, laidose nuolat rengiami pokalbiai su ministrais, naujaisiais Seimo nariais. Laidoje „Laba diena, Lietuva“ kasdien organizuojami 5–6 tiesioginiai įsijungimai iš Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus regionų. Per metus TV naujienų tarnybos žurnalistai suorganizavo per 1 000 tiesioginių interviu iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, taip pat iš užsienio.

Žurnalistas Edvardas Špokas rengė reportažus iš karščiausių taškų

Kasmet vis daugiau žiūrovų renkasi LRT TELEVIZIJOS ryto laidas. TV naujienų tarnyba nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio šeštadieniais rodo trijų valandų informacinępramoginę programą „Labas rytas, Lietuva“, kurią veda Vilija Andrulevičiūtė ir Arnas Mazėtis. Rytinėje šeštadienio laidoje žiūrovams kas valandą rodomos naujausios žinios, aktualūs ir įdomūs pokalbiai, grojama smagi muzika. Jau daugelį metų laidai „Labas rytas, Lietuva“ rengiamos rubrikos darbo teisės, švietimo, mokslo, medicinos, meno, sporto ir pramogų temomis. Minimos pasaulinės sveikatos dienos, specialistai pasakoja apie ligų diagnostiką, profilaktiką, medicinos mokslo pasiekimus, unikalias operacijas. Tradiciškai pirmadieniais – šviečiamieji pokalbiai teisės temomis, „Žvalus rytas“ (sporto ir mankštos patarimai), antradieniais – sveikatos ir medicinos, trečiadieniais – politologų komentarai, naujausios literatūros apžvalgos, ketvirtadieniais – orų prognozes skelbia naujos orų komentatorės Vida Ralienė ir Izolda Marcinonienė. Populiariausios rubrikos „Kino naujienos“, „Gardus rytas“

Žurnalistai Vilija Andrulevičiūtė ir Arnas Mazėtis

Per 2016 m. LRT TV naujienų tarnyba plačiai nušvietė rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą kampaniją, žurnalistai Vykintas Pugačiauskas ir Edvardas Špokas parengė 45 reportažus apie JAV prezidento rinkimus, 10 reportažų iš Didžiosios Britanijos referendumo (BREXIT) dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Sprendžiant pabėgėlių krizę, žurnalistai Viktorija Mickutė ir Edvardas Špokas parengė ciklą reportažų iš Graikijos, Turkijos, Italijos, Belgijos, Sicilijos migrantų stovyklų. Žurnalistai stebėjo pabėgėlių registravimą Berlyne, domėjosi migracijos problemomis Vakarų Europoje, pabėgėlių gyvenimu Lesbo saloje, pabėgėlių apgyvendinimo galimybe Lietuvoje. TV žiūrovams buvo parodyta, kaip pabėgėliai įkurdinami Rukloje. 2016 m. TV naujienų tarnybos žurnalistai keliskart lankėsi Sibire. Apie Sibire žuvusių tremtinių kapų tvarkymą, lietuvių bendruomenių gyvenimą Rusijoje reportažus rengė Zina Paškevičienė, Skirmantas Pabedinskas, Giedrius Vitkauskas. Buvo tvarkomi kapai Buriatijoje, Krasnojarske, Tomske, Irkutske.

Laidos „Labas rytas, Lietuva” studija vasarą persikelia į lauką

2016 m. paminėtas Lietuvos 25-metis UNESCO. Šiuo metu pasaulio paveldo objektų sąraše yra Vilniaus senamiestis, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinis lankas, padėjęs nustatyti mūsų planetos dydį ir formą, kryždirbystė.

Apie Rusijos lietuvių bendruomenės gyvenimą ir suvažiavimą Sankt Peterburge, Baltarusijos lietuvių bendruomenę, apie Astravo atominės elektrinės keliamus pavojus specialius reportažus rengė Zina Paškevičienė ir Skirmantas Pabedinskas. Šie žurnalistai parengė pasakojimų ciklą iš Černobylio atominės elektrinės, minėjusios tragedijos 30-metį, aplinkinių rajonų, nukentėjusių nuo radioaktyviųjų medžiagų.

Pagerbiant žydų genocido aukas buvo parengti reportažai iš LR Seime surengtos mokslinės konferencijos, Panerių memorialo, iš žydų genocido parodos ir iš lietuvių, gelbėjusių žydus, apdovanojimo iškilmių.

Lietuvos diplomatų pastangomis, minint Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių 25-metį, ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo temomis buvo parengti reportažai iš Maskvos, Žemutinio Naugardo.

Siekiant mažinti Rytų Lietuvos kultūrinę atskirtį, TV naujienų tarnyba kasmet ypatingą dėmesį skiria tautinių bendrijų švietimo, kultūros, socialinių ir verslo klausimams. Per metus informacinėms laidoms nufilmuojamos kelios dešimtys reportažų iš Šalčininkų, Zarasų, Visagino, Ignalinos, Švenčionių, Molėtų, Trakų, Širvintų rajonų. Daugiausia reportažų TV žiūrovams buvo parengta iš Šalčininkų – apie vaikų globą, naujų darbo vietų kūrimą, folkloro festivalį.

TV naujienų tarnybos kūrybinė grupė (Giedrius Vitkauskas ir Jevgenijus Bardauskas) pirmąkart buvo pakviesti su patruliniu laivu „Dzūkas“ dalyvauti parodomosiose NATO pratybose Baltijos jūroje. LR Seimui 2016-uosius paskelbus Bibliotekų metais, žinių laidose buvo siekiama kuo daugiau visuomenės įtraukti į įskaitymo, mokymosi, informacinio raštingumo projektus. TV naujienų tarnybos žurnalistai parengė 19 reportažų iš įvairių šalies bibliotekų: iš Valdo Adamkaus bibliotekosmuziejaus, VU, VDU, KTU, Nacionalinės Martyno Mažvydo, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bibliotekos, Klaipėdos, Marijampolės, Biržų. Įdomiai Bibliotekų metus pradėjo Šiaulių biblioteka – lankytojai, turintys klausos negalią, čia aptarnaujami gestų kalba.

Įgyvendinant Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2017 m. programą, darbo dienomis laida „Šiandien“ ir savaitgaliais 15.45 val. žinios yra verčiamos į gestų kalbą. Žinios į gestų kalbą per Lietuvos TV verčiamos jau 21-us metus. Klausos negalią turinčiųjų patogumui vasarą per LRT KULTŪRĄ buvo transliuotas ciklas populiariausių laidų su vertimu į gestų kalbą. 2016 m. „Panoramoje“ ir kitose laidose nuolat buvo domimasi naujuoju Darbo kodeksu. Reportažuose aptarti įvairūs Darbo kodekso aspektai, į diskusijas įtraukti darbo teisės specialistai, Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovai.

LRT TV naujienų tarnybos regionų korespondentų punktų žurnalistai nufilmavo kelis šimtus reportažų kultūros temomis, socialiniais klausimais, net 46 reportažai skirti antikorupcinei tematikai. 2016-ieji buvo paskelbti Bendruomenių metais. Apie bendruomenių gyvenimą korespondentai rengė reportažus iš Biržų, Molėtų, Ukmergės, Vilniaus rajonų.

TV naujienų tarnyba kasmet vis plačiau diegia ir tobulina naujausias informacines technologijas, pvz., rengiami tiesioginiai interviu jau su 8 TERADEK komplektais (5 korespondentų punktuose ir 3 Vilniuje), į programas plačiau bandoma įterpti operatyviai nufilmuotus vaizdus bepilotėmis skraidyklėmis, mobiliaisiais telefonais, kai tik yra galimybė, organizuojami tiesioginiai įsijungimai į ryto ir vakaro žinių laidas.

Žinių laidose nuolatinis dėmesys skiriamas mokslo pasiekimams. Parodyta reportažų apie jungtinės gyvybės bei nacionalinio fizinių ir technologijos mokslą, žiūrovai susipažino su biotechnologijų, molekulinės diagnostikos, bioinformatikos, neuromokslo, lazerinės technikos naujovėmis.

Rita Miliūtė

Nacionalinės ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“ komanda

Publicistinės, diskusinės visuomeninės ir šviečiamosios laidos

„Ryto suktinio“ kūrėjai aplanko tuos Lietuvos žmones, kurie nedejuoja, kuria, dainuoja, šoka, įdomiai pasakoja ir nori gyventi savame krašte, puoselėti savo giminės, miestelių ir kaimelių tradicijas.

„Teisė žinoti“ – patyrusi žurnalistė Rita Miliūtė rengia diskusijas aktualiomis temomis su informuotais ir savo nuomonę turinčiais pašnekovais, kurių veikla žiūrovams gali būti ne tik įdomi, bet ir svarbi.

„Istorijos detektyvai“ gyvuoja jau ketvirtą sezoną. Ši laida išradingai, įdomiai pateikia Lietuvos istoriją. Valstybės institucijos ne kartą yra pastebėjusios, kad vienas svarbiausių informacinio karo taikinių yra Lietuvos istorija. Todėl įdomus ir adekvatus Lietuvos istorijos pateikimas plačiajai auditorijai yra būtinas, stiprinant mūsų tapatybę bei valstybingumą, užtikrinant įvairių tautų bendrą sugyvenimą. Virginijus Savukynas yra šios laidos autorius.

„Specialus tyrimas“ – tiriamosios publicistikos laida apie šalies aktualijas, objektyviai atsakanti į visus iškeltus klausimus. Laida vertinama už nuomonių įvairovę ir objektyvią, patikrintą informaciją. Ydinga pašalpų sistema, emigracijos problemos, socialinio būsto piktžaizdės, nedarbo bėdos, pabėgėlių integracija, valstybinės žemės užgrobimai – tai tik dalis temų, kurioms skiriamas didžiausias dėmesys.

„Dėmesio centre“ – tai aktualių pokalbių laida, išsamiau analizuojanti svarbiausią dienos įvykį.

Istorinė karinė drama „Laisvės kaina. Savanoriai”

„Nacionalinė ekspedicija. Nemunu per Lietuvą“. Praėjusiais metais nuo Kauno iki Klaipėdos nuplaukę prof. A. Bumblauskas, Z. Kelmickaitė ir S. Paltanavičius su komanda priima naują iššūkį ir leidžiasi į kelionę Nemunu nuo pačių ištakų. Šiuo metu Baltarusijai priklausančios žemės glaudžiai susijusios su Lietuva: čia valstybę kūrė Mindaugas, pilis statė Vytautas, apie didžią Lietuvą svajojo Radvilos. 18 laidų cikle savo sričių žinovai lietuviškų ženklų Baltarusijoje ieško netikėčiausiose vietose. „Keliai. Mašinos. Žmonės“ – laida, su geriausiais saugaus eismo ekspertais ieškanti netradicinių sprendimų, kaip kelti vairavimo kultūrą. Pagrindinės temos – neblaivūs vairuotojai, greičio viršytojai, kiti kelių chuliganai. Su specialistais ieškoma atsakymų, ką daryti, kad keliuose visiems būtų saugu. „Tikri vyrai“ – tai trečius metus iš eilės rodomas 12 laidų ciklas, kurio tikslas populiarinti Lietuvos kariuomenę ir ugdyti patriotiškumą. 12 žinomų Lietuvos vyrų ir moterų savo noru atsisakė įprasto gyvenimo tam, kad per 12 dienų iš arti susipažintų su kariuomenės gyvenimu ir darbu. Kiekvienas dalyvis sau kelia skirtingus reikalavimus, tačiau visiems keliamas bendras tikslas – tapti stipria komanda, kurios nariai vienas kitu pasitiki, mažu kariniu vienetu, galinčiu atlikti nedidelę operaciją.

Laidos „Klauskite daktaro“ vedėjai A. Unikauskas ir R. Kulvinskytė

„Karinės paslaptys“ – antrą sezoną rodomas savaitinis karybos žurnalas, pasakojantis apie Lietuvos ir NATO sąjungininkų kariuomenių pasirengimą gynybai, pratybas, ginkluotės sistemas ir technologijas. Ypatingas dėmesys laidoje skiriamas šauktiniams, jų koviniam rengimui ir pratyboms, kario kasdienybei.

ką originalaus pasakys Lietuvos gatvių ir skersgatvių praeiviai. Šį sezoną parodyta 500-oji serija. „Auksinis protas“ – tai Lietuvoje dar neregėto masto intelektinis žaidimas, kurio nugalėtojas laimi ne tik „Auksinio proto“ titulą ir karūną, bet ir puikų pagrindinį prizą – nepamirštamą kelionę. Šis žiūrimiausias televizijos žaidimas – tai kokybiška intelektualus, smalsuolius ir įvairiausių visuomenės sluoksnių atstovus vienijanti pramoga. Žaidimo forma suteikia galimybę susirungti ne tik miestų, bet ir regionų auksiniams protams. Azartas ir intriga bei netikėčiausių žinių bagažas lydi kiekviename žaidime nuo pat pradžių iki galo. Ne veltui „Auksinis protas“ 2016 m. pripažintas geriausia LRT laida ir pelnė „Auksinę bitę“.

„Klauskite daktaro“. Kaip ir praėjusiais metais, pagrindinis laidos tikslas – ne pasakoti apie ligas, o visą dėmesį sutelkti į jų prevenciją bei sveiką gyvenimo būdą. Laidos žiūrovai gauna visko: rimtos informacijos, humoro, patarimų, įkvepiančių pavydžių. „Klausimėlis“. Vieni šią laidą žiūri tikėdamiesi iš eksperto sužinoti ką nors naujo, kitiems labiau rūpi,

Laidų ciklas „Tikri vyrai“ populiarina Lietuvos kariuomenę

Populiariausia 2016 metų laida „Auksinis protas” apdovanota „Auksine bite”

„Pinigų karta“ – tai interaktyvių TV laidų ciklas, mokantis ir skatinantis geriau valdyti savo pinigus, taupyti, investuoti, susirasti darbą ir netgi pradėti verslą. Čia galima klausytis ekspertų patarimų, stebėti, kaip sekasi savanoriams, pasiryžusiems pakeisti savo gyvenimą į geresnę pusę ir interaktyviai pasitikrinti savo pačių žinias.

naujausią literatūrą, išgirsta gyvąsias tarmes, bet ir patys gali dalyvauti unikaliame gyvame procese: teikti siūlymus viktorinai ir laimėti specialius laidos prizus – knygas. Pagrindinis uždavinys – kurti naujadarus, kurie pakeistų arba nukonkuruotų į lietuvių kalbą besiveržiančias svetimybes. Laidos vedėjas A. Smetona.

„Gamtos inspektoriai“ – laida apie aplinkos apsaugos pareigūnų darbą. Kasdienis aplinkosaugos inspektorių darbas ne mažiau įtemptas nei policininkų, medikų ar ugniagesių. Kartu su aplinkosaugininkais vykdami į reidus laidos žurnalistai fiksuoja gamtai ir aplinkai daromą žalą: brakonieriavimo, aplinkos taršos, gamtos niokojimo atvejus. Laidoje naudojami ir unikalūs, pačių pareigūnų nufilmuoti epizodai.

Laida „Maistas ir aistros“ siekia plačiau pristatyti Lietuvos dvarų autentiškus receptus, Lietuvos kulinarijos paveldą, lietuvišką produkciją, supažindinti su senųjų patiekalų specifika bei gamybos procesu ir plačiau pristatyti mūsų šalies gastronomijos istorijos raidą. Laidos vedėjai Erikas Tamašauskas ir Indrė Tamašauskienė. Laidoje „Pradėk nuo savęs“ apžvelgiama bendruomenių veikla dviejose – ekologijos ir etnokultūros – srityse. Šia laida siekiama parodyti,

„Girių horizontai“ – laida apie Lietuvos miškus, jų grožį, saugojimą ir miškininkų problemas. 2016 m. LRT TELEVIZIJA transliavo 8 laidų dokumentikos ciklą „Nematoma Lietuvos istorija“ apie valstybės pergalę prieš mafiją. Atkuriamosios dokumentikos filmų cikle prisiminimais apie išskirtinį tyrimą Panevėžyje dalijasi tuo metu dirbę policijos kriminalistai ir prokurorai. 2016 m., pradedant LRT KULTŪROS sezoną, žiūrovams buvo pristatytos 8 naujos laidos. Į pokalbių laidą „Stambiu planu“ pasikviečiamas svečias, su kuriuo kalbama ne apie jo veiklą, bet apie vertybes, skonį, emocijas, iškeliamos nepatogios, keistos, asmeniškos temos. Laidos kūrėjų tikslas – per atvirą pokalbį atskleisti ne paradinę, o žmogiškąją pašnekovo pusę. Laidos vedėjas Andrius Rožickas. Interaktyvi, pozityvi laida „Lietuva – mūsų lūpose“, skirta lietuvių kalbai populiarinti. Tai žaidimas, kurio žiūrovai ne tik sužino apie mūsų kalbos raidą,

Laidos „Stambiu planu” vedėją Andrių Rožicką kalbina kolega Tadas Jačiauskas

Laidos „Lietuva mūsų lūpose” vedėjas Antanas Smetona

pėdsaką mūsų kultūros istorijoje ir kasdienybėje, keliami klausimai, ar menas keičia žmones, aplinką, jausmus.

kiek daug gali nuveikti bendruomenė, kad pagerintų savo gyvenimo kokybę, tausotų aplinką ir kartu ugdytų pilietiškumą. Laidą pasikeisdami veda šie vedėjai: Dalia Juočerytė, Julija Petrošiūtė, Jonas Adominis-Tumasonis, Augustas Stankevičius.

Laidoje „Nes man tai rūpi“ ne tik atspindimi įvykiai, bet ir giliau, aštriau, gyviau analizuojami kultūros, visuomenės gyvenimo procesai, egzistuojančios problemos, rengiamos diskusijos aktualiomis, aštriomis temomis, suteikiama galimybė pasisakyti skirtingas nuomones turintiems pašnekovams. Laidos vedėja Jolanta Kryževičienė.

Laidoje „Stop juosta“ apžvelgiama istorinių pastatų architektūra ir interjerai, į filmavimo aikštelę įtraukiama ir miesto bendruomenė. Pasirinkta teritorija aptveriama STOP juosta, tuo pabrėžiama, kad šioje vietoje prašoma dėmesio, čia įrašomas pokalbis su kviestiniu svečiu. Pokalbyje analizuojamas pasirinktos vietos architektūrinis, istorinis palikimas, su šia vieta susijusios istorijos ir reiškiniai.

Laidos „Skrendam” tikslas žiūrovus supažindinti su aviacija. Laidoje pasakojama Lietuvos aviacijos istorija, kalbama apie jos dabartį ir ateitį, kalbinami žymūs ir nusipelnę aviacijai žmonės, lėktuvų konstruktoriai, supažindama su lėktuvų modeliais, aviacijos profesijomis, bepiločiais orlaiviais. Pasakojama apie įstaigų, nuo kurių priklauso skrydžių saugumas, veiklą.

Laidoje „Nacionalinis turtas“ nagrinėjama, ar Nacionaline premija įvertinti kūrėjų darbai palieka

Nebuvo pamirštos ir Lietuvos tautinės bendrijos. Su rubrika „Kultūrų kryžkelė“ kasdien rodomos šios laidos: „Vilniaus albumas“ (lenkų k.), „Trembita“ (ukrainiečių k.), „Menora“ (laida Lietuvos žydams), „Vilniaus sąsiuvinis“ (baltarusių k.) bei „Rusų gatvė. Žinios“. Šios laidos buvo subtitruojamos lietuvių kalba. „Misija: Vilnija“ – laida, pasakojanti Vilniaus krašto žmonių istorijas, analizuojanti, kaip spręsti šio krašto problemas, kartu siekiama pamėginti padėti Lietuvoje gyvenantiems skirtingų tautų žmonėms geriau suprasti vienam kitą ir šalyje vykstančius procesus. Kaip ir praeitą sezoną, iš eterio nepasitraukė savo auditoriją radusios laidos. „Legendos“ neleido pamiršti iškiliausių Lietuvos kūrėjų, kurių portretai atgimė bičiulių, bendražygių, artimųjų, draugų ir mylimųjų lūpomis. „Linija. Spalva. Forma“ – tai laida, suteikianti galimybę žiūrovams paklaidžioti po Lietuvos dailininkų pasaulį, pristatanti dalininkų parodas ir primenanti Lietuvos klasikų darbus.

Indrė ir Erikas Tamašauskai pasakoja apie kulinarinį paveldą

diktantas, akcija „Visa Lietuva šoka“. Vilniaus knygų mugėje buvo įsikūrusi LRT studija, iš kurios transliuota visas 4 mugės dienas – iš viso 32 valandos produkcijos. Transliuoti geriausių visų televizijos laidų apdovanojimai „Pragiedruliai“, nufilmuota ir ištransliuota skaitytojų didelio susidomėjimo sulaukusi tinklo „Pegasas“ iniciatyva „Šiuolaikinių lietuvių autoriai kitu kampu“, iš viso vyko 14 susitikimų su 20 rašytojų ir improvizacijos teatro „Kitas kampas“ aktoriais. Kaip ir kasmet, transliuotas vaikus skaityti skatinantis knygių mūšis „Augu skaitydamas“. Rodyta ir nemažai Lietuvos teatrų spektaklių. Po daugelio metų sukurtas televizijos spektaklis „Naujieji patriotai“, kurį režisavo Julius Dautartas. LRT LITUANICOS laida „Pasaulio lietuvių žinios“. Lietuva, nuo seno patyrusi ne vieną emigracijos bangą, turi didelę diasporą visame pasaulyje – skaičiuojama, kad už Lietuvos ribų gyvena apie 1,3 mln. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių.

Vilniaus knygų mugėje buvo įsikūrusi LRT studija

LRT, atsižvelgdama į užsienyje gyvenančių lietuvių poreikius, 2015 m. pradžioje pradėjo transliuoti originalų TV projektą, kurio dalyviais bei kūrėjais tapo visi pasaulio lietuviai. Tai pirmoji originali LRT LITUANICOS žinių laida, ugdanti lietuviškąją tapatybę, plėtojanti viso pasaulio lietuvių ryšius, puoselėjanti geriausias kultūros tradicijas, suprantamai informuojanti tautines bendruomenes apie joms aktualius įvykius, formuojanti solidarumo su Lietuva elgesio modelį.

Ir 2016 m. buvo rodoma Margaritos Alper laida „Teatras“, kurioje pasakojama, kaip gimsta spektakliai, artimiau supažindinama su pripažintais teatro kūrėjais, pirmaisiais jaunųjų bandymais teatro scenoje ir netikėtais atradimais. 2016 m. LRT KULTŪROS kanalas galėjo didžiuotis dokumentinių filmų asortimentu – nuo užsienio iki Lietuvos dokumentikos meistrų. LRT KULTŪRA toliau tęsia tradiciją – išliko „Elito kino“ pozicija elitiniam žiūrovui. 2016 m. pradėtos rodyti dar dvi rubrikos gero kino mėgėjams – tai dvylikos P. Almadovaro filmų retrospektyva bei „Kino žvaigždžių alėja“. Su šia rubrika rodomi filmai, sulaukę didžiulio dėmesio per visą kino istoriją.

Tikintiesiems transliuojamos Mišios, atsinaujinusi laida „Šventadienio mintys“ (LRT TELEVIZIJA), laida evangelikams „Kelias“ bei laida stačiatikiams – „Krikščionio žodis“ (subtitruojama lietuviškai). Kitos LRT TV laidos: „Gimtoji žemė“, „Popietė su Algimantu Čekuoliu“, „Mūsų miesteliai“, ,,Istorijos detektyvai‘‘, ,,Emigrantai‘‘, „Mūsų gyvūnai‘‘, „Dvarai ir likimai‘‘, ,,IQ presingas‘‘, TV žaidimas „Kas ir kodėl“. Pradėta transliuoti nauja laida apie aviaciją „Skrendam“.

Per LRT KULTŪROS kanalą buvo tiesiogiai transliuojama gausybė renginių, tokių kaip „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimai, Lietuvių tautinio kostiumo konkursas „Išausta tapatybė“, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo iškilmės, iškilmingas festivalio „Kino pavasaris“ atidarymas ir uždarymas ir 10 laidų tiesiai iš „Vingio“ kino teatro, kur buvo kalbinami garsūs kino kūrėjai iš visos Europos, buvo transliuojama skaitymo skatinimo akcija „Lietuva skaito!“, Nacionalinis

Sukurta TV apybraiža „Tikėjimo riteris. Vyskupas Jonas Kauneckas“, transliuota gruodžio 24 d. per LRT KULTŪRĄ. Įrašytas Pažaislio festivalio spektaklis V. Krėvės „Šarūnas“. Laida „Stop juosta“ apžvelgia istorinių pastatų architektūrą

Muzikinės pramoginės laidos ir koncertų bei renginių transliacijos

pusmetį, t. y. nuo naujojo 2016–17 m. TV sezono laida esmingai ir kokybiškai pasikeitė. Ji buvo pradėta filmuoti LRT Didžiojoje studijoje, atsisakyta pigių varžytuvių stiliaus ir daugiau dėmesio skirta Lietuvos liaudiškos muzikos (įskaitant ir tautines mažumas) kultūrai.

2016 m. buvo tęsiami keli didieji LRT projektai. Pirmąjį pusmetį pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į Lietuvos radijo, o drauge ir visos LRT 90-mečio minėjimą. Ta proga buvo rengiamas pramoginių pažintinių laidų ciklas „LRT – 90“, kuris birželio 12-ąją buvo užbaigtas tiesiogine įspūdingo ir iškilmingo šventinio koncerto iš Kauno „Žalgirio“ arenos transliacija. Be to, visą pirmąjį 2016-ųjų pusmetį vyko tradicinis, kas dvejus metus su ŠMM rengiamas televizijos konkursas „Dainų dainelė“. Į ekranus jis išėjo gerokai atsinaujinęs, visos atrankinės laidos buvo filmuojamos LRT Didžiojoje studijoje, o finalas tradiciškai tiesiogiai transliuotas iš LNOBT.

2016 m. toliau buvo rodomas jau tradicinis moksleiviams skirtas žinių turnyras „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. Toks projektas irgi vienintelis tarp Lietuvos televizijų. Kaip visiškai pasiteisinęs, ir toliau šią laidą veda Dominyko Vaitiekūno ir Roberto Petrausko duetas. Toliau organizuotas, filmuotas ir transliuotas tęstinis projektas „OPUS ore“, kuris orientuojasi į kokybišką populiariąją muziką, perspektyvias jaunimo grupes

„Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“

bei meniškai turiningas programas. Per keturis praėjusius sezonus šis muzikinis projektas jau tapo svariu reiškiniu bei scena, kurioje turi galimybes atsiskleisti jaunosios kartos atlikėjai ir kūrėjai. Šį projektą ir toliau vedė Richardas Jonaitis.

Antrajame pusmetyje atnaujintas jau anksčiau žiūrovų didelio dėmesio sulaukęs projektas „Auksinis balsas“. Kaip vieną iš didesnių pramoginių projektų reikia paminėti pramoginį muzikinį konkursą „Atspėk dainą“. Pirmasis 6 laidų ciklas parodytas pavasarį, o žiemą buvo pratęstas. Vis dėlto dėl tam tikro laidos prodiuserių aplaidumo bei laidos turinio lėkštumo, balansuojančio ant politinio skandalo ribos, konkursas 2017 m. pradžioje buvo nutrauktas.

Specialiai muzikai ir įvairiems su ja susijusiems klausimams skirtų laidų pirmąjį 2016 m. pusmetį per LRT KULTŪROS kanalą buvo transliuojamos net trys laidos – tai „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“, „Visu garsu“ ir „Muzikos savaitė“. Vis dėlto naujajame sezone kaip labiausiai pasiteisinusią nuspręsta palikti tik pirmąją iš jų.

Buvo transliuojama tarptautinio „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka. Lyginant su ankstesniais metais, atranka atnaujinta, nes konkursas imtas traktuoti gerokai rimčiau ir solidžiau, kiek supaprastinta ir žiūrovams padaryta suprantamesnė atrankos sistema. Be kita ko, išlaikyta ankstesniame sezone pasiteisinusi išskirtinė nacionalinės atrankos praktika – dainas ir atlikėjus vertina ir renka ne tik Lietuvos žiūrovai kartu su žiuri nariais, bet ir užsienio ekspertai.

Kaip ir kiekvienais metais, 2016-aisiais buvo įrašinėjami įvairūs koncertai, proginiai renginiai bei festivaliai. Per ataskaitinius metus nufilmuota apie 200 įvairių koncertų ir proginių muzikos renginių, iš jų daugiau kaip 110 įvairių klasikinės ir rimtosios muzikos koncertų, apie 60 populiariosios ir lengvosios muzikos koncertų. Praėję metai pasižymėjo ir džiazo koncertų gausa. 2016 m. LRT tapo vienvalde lydere džiazo muzikos pasaulyje – pirmą kartą po ilgesnio laiko ji tapo visų pagrindinių Lietuvoje organizuojamų džiazo festivalių transliuotoja. 2016-aisiais nufilmuoti šie

Ir 2016-aisiais sėkmingai gyvavo seniausia tarp visų Lietuvos televizijų be pertraukos transliuojama muzikinė laida – liaudiškos muzikos kapelų ir folkloro ansamblių varžytuvės „Duokim garo“. Antrąjį

Tiesioginės transliacijos džiazo muzikos festivaliai: Birštono džiazo festivalis (seniausias Lietuvoje), „Kaunas Jazz“ (po ilgos pertraukos grįžo į LRT KULTŪRĄ), Klaipėdos Pilies džiazo festivalis, „Vilnius Jazz“ ir „Vilnius City Jazz“. Nufilmuoti keli pavieniai džiazo muzikos koncertai, iš kurių išskirtinas Kęstučio Vaiginio koncertas Vilniaus mažajame teatre. Didžioji dalis įrašytų ir klasikinės, ir populiariosios muzikos koncertų buvo transliuoti LRT kanalais (dalis jų – tiesiogiai). Nemaža jų dalis prieinama ir internetu – portalo LRT.lt mediatekoje.

2016 m. LRT išskirtinį dėmesį skyrė Ukrainos įvykiams, NATO pajėgų stiprinimui Lietuvoje, pabėgėlių krizei Europoje ir kitoms svarbioms temoms. Tiesiogiai transliuotas Europos Komisijos Pirmininko J. C. Junckerio metinis pranešimas; speciali laida-interviu su Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputate Nadija Savčenko ir kt. (daugiau laidų tomis temomis su komentarais, aptarimais transliavo TV naujienų tarnyba).

Konferencijos, diskusijos, forumai, minėjimai per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT KULTŪRĄ

Reikia paminėti, kad LRT nuolat skiria dėmesį iki šiol svarbos neprarandančiam lietuvių tautinio kultūros paveldo renginiui – Dainų šventei. 2016 m. vasaros pradžioje pirmiausia buvo filmuota ir tiesiogiai transliuota Kauno regiono moksleivių šventė, o liepos pradžioje – jau tradicinė Lietuvos moksleivių dainų šventė. Iš viso tiesiogiai transliuoti keturi Dainų šventės renginiai.

Globalios Lietuvos apdovanojimų ceremonija Prezidentūroje; Transliacijos iš LR Seimo: Iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo 25-mečiui;

Ir 2016 m. buvo sėkmingai bendradarbiaujama su tokiais svarbiais vasaros festivaliais, kaip Vilniaus festivalis, Pažaislio festivalis, „Kristupo muzikos vasara“. Trečius metus iš eilės LRT buvo išskirtinė Šiaurės Lietuvos renginio – „Žagarės vyšnių festivalio“ – rėmėja bei visų jo renginių transliuotoja ir tuo reikšmingai prisidėjo prie kultūros sklaidos Lietuvos regionuose. Be to, vasarą, bendradarbiaujant su Lietuvos liaudies kultūros centru (LLKC), jau antrą kartą buvo sėkmingai parengtas ir ištransliuotas naujas renginys – „Tautinio kostiumo diena“.

Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas, skirtas Lietuvos laisvės gynimo 25-mečiui; Pasaulio kultūros dienos 10-mečio minėjimas; Tarptautinė konferencija „Ar kultūra tampa valstybės prioritetu?“; Minėjimas, skirtas Prezidento Kazio Griniaus 150-osioms gimimo metinėms;

Tarp išskirtinių 2016 m. muzikos projektų reikia paminėti keletą jubiliejinių koncertų, kuriuos LRT pati surengė LRT Didžiojoje studijoje ir filmavo. Tai Veronikos Povilionienės, Dainiaus Pulausko, Irenos Milkevičiūtės jubiliejiniai koncertai. Išskirtinio Vilniaus kultūros festivalio „Kultūros naktis“ 10-mečio proga buvo sukurtas dokumentinis filmas „Naktį viskas kitaip“, kurį režisavo Raimonda Katiliūtė.

2015 m. aktyviausių Lietuvos skaitytojų pagerbimas; Speciali laida, skirta referendumui dėl LR Konstitucijos 9-ojo straipsnio pakeitimo; Lietuvos ambasadorių klubo forumas, skirtas Lietuvos sugrįžimo į pasaulio bendruomenę 25-mečiui, ir kt.

Tautinio kostiumo diena

LR Seimo rinkimai, spaudos konferencijos, naujosios Vyriausybės formavimas ir kt. 2016 m. vienas svarbiausių Lietuvos politinio gyvenimo įvykių buvo LR Seimo rinkimai. Tiesiogiai transliuota 12 Seimo rinkimų debatų laidų (su vertimu į gestų k.). Tiesiogiai transliuotos dvi politikų spaudos konferencijos iš LDK Valdovų rūmų (su vertimu į gestų k.), skirtos rinkimų rezultatams aptarti, ne viena VRK pirmininko Zenono Vaigausko spaudos konferencija (su vertimu į gestų k.); baigiančio kadenciją XI LR Seimo paskutinis posėdis; naujojo LR Seimo pirmasis posėdis; Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teikimas Seimui svarstyti Sauliaus Skvernelio kandidatūrą Ministro Pirmininko pareigoms; Seimo nutarimai „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projekto teikimas, „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ teikimas, „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ priėmimas, 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto priėmimas ir kt.

Transliacijos, skirtos atmintinoms dienoms bei šventėms nušviesti ir kitiems šalies įvykiams Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Liepos 6-ąją, Birželio 14-ąją tiesiogiai transliuotos valstybės ir istorinės vėliavos bei trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijos, minėjimai bei rikiuotės, iškilmingi Seimo posėdžiai; LR Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus spaudos konferencijos; Vasario 16-osios minėjimas prie Lietuvos Nepriklausomybės Signatarų namų; Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo iškilmės LR Prezidento rūmuose; Birželio 14 d. Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje; Metinės Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus spaudos konferencijos.

Sausio 13-osios minėjimas. Edita Mildažytė ir Marijus Žiedas

Sausio 13-osios minėjimas

LRT eteryje – Lietuvos futbolo rinktinės kovos

LRT Sporto redakcija

Lietuva–Norvegija, tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“ iš Kauno, tarptautinės meninės gimnastikos varžybos „Dalia Kutkaitė Vilnius Cup“, tarptautinės žirgų konkūrų varžybos Šiauliuose.

Vertėtų išskirti tiesiogines sporto transliacijas per LRT – 2016 m. jų buvo 176 (354 valandos). KREPŠINIS. 2016 m. LRT transliavo Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynes, rengiantis Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms. Transliuota 10 rungtynių, vykusių Lietuvoje, Ispanijoje, Argentinoje ir Brazilijoje. 2016 m. buvo rodomos Europos čempionato atrankos Lietuvos moterų krepšinio rinktinės rungtynės. Transliuotas ir FIBA Čempionų lygos krepšinio turnyras, kuriame sėkmingai žaidė du Lietuvos klubai – Klaipėdos „Neptūnas“ ir Utenos „Juventus“. Transliuota ir Lietuvos moterų krepšinio lygos „Žvaigždžių diena“ iš Alytaus.

DOKUMENTINIAI FILMAI. LRT Sporto redakcija kuravo, o autoriai Gintarė Grikštaitė ir Stasys Petkus 2016 m. sukūrė ir pristatė dokumentinį filmą „Modestas Paulauskas. Krepšinio švyturys“. 2016 m. sukurti filmai apie Vladą Garastą, Daną Pozniaką ir Virgilijų Alekną. Kiekvieną darbo dieną LRT Sporto redakcija rengia penkias sporto apžvalgas šioms TV naujienų tarnybos laidoms: „Labas rytas, Lietuva“, „Laba diena, Lietuva“, „Šiandien“, „Panorama“ ir „Vakaro žinios“. TV sporto žinioms parengiama iki 22–24 min. produkcijos per dieną.

FUTBOLAS. LRT lieka ir pagrindinė futbolo rungtynių transliuotoja Lietuvoje. Transliuotos Lietuvos futbolo rinktinės kovos pasaulio čempionato atrankoje (su Slovėnija, Škotija, Malta, Slovakija), Baltijos taurės rungtynės su Latvija ir Estija, draugiškos rungtynės su Rumunija, Rusija ir Lenkija. Tikra puošmena tapo Europos futbolo čempionatas UEFA EURO 2016. Transliuotos 51 rungtynės tiesiogiai iš Prancūzijos ir 35 netiesioginės EURO-2016 skirtos laidos. Prieš pirmenybes parodyta 12 laidų „Kelias į UEFA EURO 2016“.

LRT RADIJUI rengiamos 7 sporto apžvalgos: pradedant 7 val. ryto naujienomis, kurios nuolat atnaujinamos, iki pat 22.00 val. vakaro. Verta atkreipti dėmesį, kad per 2016 m. pavyko susitarti dėl pasaulio ir Europos čempionatų transliacijų 2017 m. tų sporto šakų, kurioms atstovaujantys Lietuvos sportininkai gali pasiekti gerų rezultatų: plaukimo (R. Meilutytė, S. Bilis, G. Titenis, D. Rapšys), lengvosios atletikos (A. Palšytė) ir irklavimo (D. Vištartaitė-Karalienė ir M. Valčiukaitė, M. Griškonis, S. Ritteris, R. Maščinskas).

PLAUKIMAS. LRT lieka ir svarbiausius plaukimo čempionatus transliuojančia televizija. 2016 m. transliuotas Europos plaukimo čempionatas iš Londono (Europos čempione tapo Rūta Meilutytė, o prizininku – Giedrius Titenis), pasaulio plaukimo pirmenybės Vindzore (pasaulio čempionu tapo Simonas Bilis), tarptautinės plaukimo varžybos „Swim Open Stokholm“, kuriose triumfavo Rūta Meilutytė. SPORTO RENGINIAI. LRT transliavo ir 2015 m., ir 2016 m. Lietuvos sporto apdovanojimų ceremonijas, Žiemos olimpinį festivalį iš Druskininkų bei „Olimpinę dieną“ iš Šiaulių. KITOS SPORTO ŠAKOS. Transliuotas Europos irklavimo čempionatas, Pasaulio biatlono taurės varžybos (31 transliacija), Deviso taurės teniso mačas

LRT žiūrovai tiesiogiai stebėjo R. Meilutytės triumfą Europos čempionate

PRIEDAI 2016 m. LRT TELEVIZIJOS auditorija sudarė 8,7 proc., ir ji buvo trečia televizija pagal žiūrimumą tarp visų nacionalinių TV kanalų. Pridėjus LRT KULTŪROS žiūrovus, bendra auditorija sudarė 9,8 proc.

LRT TELEVIZIJOS žiūrovas – subrendęs, išsilavinęs didmiesčio gyventojas, gaunantis nemažas pajamas. LRT jau ne vienus metus yra stipri šio auditorijos segmento lyderė Lietuvoje.

LRT TELEVIZIJOS ir LRT KULTŪROS auditorijos dalis išliko stabili. Didžiųjų komercinių kanalų auditorija mažėjo, o mažesnių kanalų, transliuojamų per daugiakanales platformas ir turinčių įrangą bei galimybę žiūrėti įrašytas laidas, auditorija stipriai didėjo. Tai rodo, kad keičiasi televizijos žiūrėjimo įpročiai ir būdai. Todėl nuo 2017 m. LRT pradės teikti auditorijos rodiklius, į kuriuos bus įtrauktas ir vėlesnis TV programų žiūrėjimas, t. y. kai žiūrovas įrašytas TV laidas pasižiūri jam patogiu laiku.

LRT KULTŪRA LRT KULTŪROS auditorijos dalis (1,1 proc.) išlieka stabili jau keleri metai. Tačiau pastebima, kad šį kanalą renkasi vis daugiau žiūrovų. Pavyzdžiui, dienos auditorijos pasiekimas tūkstančiais auga jau penketą metų, nors kanalas skirtas išskirtinių poreikių ir pomėgių turinčiai visuomenės daliai, o gyventojų per tuos metus Lietuvoje sumažėjo.

Remiantis „Kantar TNS“ duomenimis, 2016 m. LRT KULTŪRĄ bent trumpai įsijungdavo 11,1 proc., per savaitę – 31,9 proc., per mėnesį – 52,3 proc. Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 4 metai.

Šv. Mišių tiesioginės transliacijos 2016 m.

Rugpjūčio 15 d. – Žolinės atlaidai Krekenavoje Rugsėjo 11 d. – Šiluvos atlaidai Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena. Transliacija iš Vilniaus

Sausio 6 d. – Ortodoksų Kalėdos. Transliacija iš Vilniaus

Lapkričio 20 d. – Aušros Vartų atlaidai

Sausio 13 d. – Laisvės gynėjų diena. Transliacija iš Vilniaus

Lapkričio 23 d. – Lietuvos kariuomenės diena. Transliacija iš Vilniaus

V asario 16 d. – Nepriklausomybės diena. Transliacija iš Vilniaus

Gruodžio 24 d. – Bernelių mišios iš Vilniaus arkikatedros

K ovo 11 d. – Nepriklausomybės atkūrimo diena. Transliacija iš Vilniaus

Gruodžio 24 d. – Kalėdų pamaldos iš Evangelikų liuteronų bažnyčios Vilniuje

K ovo 20 d. – Verbų sekmadienis. Transliacija iš Vilniaus

Gruodžio 26 d. – Kalėdų mišios iš Kauno

Kovo 26 d. – Velyknakčio liturgija. Transliacija iš Vilniaus

Tiesioginės transliacijos iš Vatikano

B alandžio 3 d. – Gailestingumo sekmadienis. Transliacija iš Vilniaus

Sausio 1 d. – Šv. Mišios Pasaulinei taikos dienai Kovo 25 d. – Kryžiaus kelias iš Romos Koliziejaus

B alandžio 3 d. – Gailestingumo sekmadienis. Transliacija Amerikos žemynui (anglų k.)

Kovo 27 d. – Velykų mišios

Gegužės 8 d. – Nacionalinis Gailestingumo kongresas iš Vilniaus Katedros aikštės

Kovo 27 d. – Velykinis sveikinimas „Urbi et Orbi“

Gegužės 15 d. – Sekminės iš Vilniaus Kalvarijų

Rugsėjo 4 d. – Motinos Teresės iš Kalkutos paskelbimas šventąja

B irželio 14 d. – Gedulo ir vilties diena. Transliacija iš Vilniaus

Lapkričio 13 d. – Gailestingumo metų jubiliejaus durų uždarymas Vatikane

L iepos 6 d. – Valstybės diena. Transliacija iš Vilniaus

Gruodžio 24 d. – Kalėdų nakties Bernelių mišios

Liepos 10 d. – Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai

Gruodžio 25 d. – Kalėdinis sveikinimas „Urbi et Orbi“ 2016 m. balandžio 3 d. transliuojamas Mišias iš Gailestingumo šventovės per LRT LITUANICOS kanalą galėjo matyti daugiau kaip 60 šalių katalikiškų kanalų žiūrovai.

L iepos 16 d. – Naujojo Panevėžio vyskupo L. Vodopjanovo ingresas Liepos 31 d. – Kryžių kalno atlaidai

LRT RADIJAS

Radijo programų direktorė Guoda Litvaitienė

LRT RADIJAS 2016 m. buvo vienas iš Lietuvos radijo rinkos lyderių, užimantis 17 proc. šalies radijo rinkos. Didžiausias dėmesys skiriamas naujienų laidų operatyvumui ir objektyvumui, tiesioginėms transliacijoms iš įvykio vietos.

Lietuvos visuomeninis transliuotojas rengia tris radijo programas: LRT RADIJO, LRT KLASIKOS ir LRT OPUS. LRT RADIJO ir LRT OPUS programos transliuojamos 24 val. per parą, o nuo 2015 m. rudens visą parą transliuojama ir LRT KLASIKOS programa.

2016 m. Lietuvos radijas minėjo 90-metį. Tai devyni mūsų visuomenės, technologijų ir minties raidos istorijos dešimtmečiai radijo eteryje. Visus metus radijas kvietė į kelionę laiku nuo šaukinių iš studijos Kaune, pirmųjų radiofono transliacijų, sparčiai gausėjančio klausytojų rato, karo išbandymų, sovietinės cenzūros iki bundančios Lietuvos radijo, Baltijos kelio dalyvio ir tebesikeičiančio šių dienų visuomeninio LRT RADIJO – vienos populiariausių radijo stočių Lietuvoje.

Nepaisant labai didelės ir nuolat augančios konkurencijos bei mažėjančio bendro radijo klausomumo, LRT RADIJAS išsilaiko antroje vietoje. LRT KLASIKOS programos, skirtos rimtajai muzikai ir kultūros laidoms, jau keleri metai klausosi apie 0,6 proc. klausytojų. Jaunimui skirtos programos LRT OPUS – apie 0,5 proc. Toliau plečiama LRT RADIJO transliacijų aprėptis, 2016 m. pradėjo veikti nauji siųstuvai Kėdainiuose, Kybartuose, Jurbarke, Laukuvoje, Šilutėje, LRT OPUS – Druskininkuose.

LRT RADIJO programa

Radijo dokumentikos laida „Devyni radijo dešimtmečiai“ pelnė 2016 m. „Auksinę bitę”

LRT RADIJAS – vienintelis Lietuvoje visą parą žinias kiekvieną valandą transliuoja tiesiogiai, o nuo 6 val. ryto iki 16 val. – kas pusvalandį. Tiesiogines laidas darbo dienomis LRT RADIJAS pradeda 6.30 val. ir transliuoja iki 20 val. Savaitgaliais tiesiogiai transliuojamos informacinės laidos „Ryto garsai“ ir „Lietuvos diena“, vaikams ir visai šeimai „Tetos Betos viktorina“, laida jaunimui „Paraštės“, dažnai tiesiogiai transliuojami koncertai.

Dėmesys informacijai ir diskusijoms, gimtosios kalbos puoselėjimui, krašto pažinimui, jo istorijai, mokslo pasiekimams, skaitymo skatinimui bei muzikinio skonio lavinimui. Vienintelė radijo stotis, transliuojanti žinias 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę, kurianti radijo dokumentiką – ciklus „Devyni radijo dešimtmečiai“ (23 dalys), „Lietuvos štetlai“ (9 dalys), „Gana“ ir „Mianmaras“. 2016 m. iš Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Kauno, Biržų, Šalčininkų ir Vilniaus miestų viešųjų bibliotekų transliuotos rinkimams į Seimą skirtos laidos.

Laidos „Kultūros savaitė“ nauja kryptis šiais metais buvo platesnis žvilgsnis į pasaulį. Atsirado nauja rubrika „Užsienio kultūros apžvalga“, transliuotas pasakojimų ciklas iš Lenkijos kultūros centro „Paribiai“ Krasnogrūdoje, iš Europos kultūros sostinės Vroclavo, iš Lvovo knygų mugės. Laidoje skambėjo pokalbiai su garsiais Europos menininkais: Svetlana Aleksijevič, Olga Tokarčuk, Aleksandru Sokurovu, pasaulinio garso čekų dailininke Kveta Pacovska, lenkų kultūros kūrėjais Adamu Pomorskiu, Adamu Szostkiewicziumi, Piotru Kempinskiu ir kt.

LRT RADIJAS transliuoja kelias dešimtis programų, rudenį eterį papildė nauja pokalbių laida „Studija 50“, laida apie jaunuosius Lietuvos atlikėjus ir kūrėjus „Pakartot!“ ir sekmadieninė popiečio laida „Gera girdėti“. Sukurtas trumpų edukacinių laidų ciklas „Ar žinai, kad...“, kuriame pasakojama apie didžiuosius žmonijos atradimus, apie literatūros, mokslo, muzikos įdomiausius įvykius ir asmenybes, kūrinių atsiradimo istorijas.

Beata Tiškevič ir Richardas Jonaitis „Paraštėse“

Radijo naujienų tarnyba LRT radijo žinios – visą parą 7 dienas per savaitę patikima ir operatyvi informacija iš Lietuvos ir pasaulio. Visuomeninio radijo veiklai ypač reikšminga yra Radijo naujienų tarnyba, kurioje 2016 m. pabaigoje iš viso dirbo 54 etatiniai žurnalistai, iš jų – 4 korespondentai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Rygoje. 11 etatinių Radijo naujienų tarnybos žurnalistų ir 3 neetatiniai autoriai rengė laidas rusų, lenkų, baltarusių, ukrainiečių, jidiš kalbomis. Radijo naujienų tarnyba palaiko ryšius su daugiau kaip 20 spaudos žurnalistų įvairiose šalies vietose. Su LRT RADIJU nuolat bendradarbiauja apie 20 neetatinių korespondentų užsienio šalyse: Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, JAV, Vokietijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Indijoje, Argentinoje, Australijoje, Nyderlanduose, Slovėnijoje, Graikijoje, Italijoje, Airijoje, Norvegijoje, Islandijoje ir kt.

Vasaros transliacijų prodiuserė – Aušra Jaruševičiūtė

Radijo naujienų tarnyba rengia tris informacines aktualijų laidas: „Ryto garsus“, „Lietuvos dieną“ ir „60 minučių“, visų šių laidų trukmė per dieną siekia net pusšeštos valandos.

Būtent ši laida iš Kauno pradėjo ir vasaros transliacijų sezoną – daugiau nei dešimtmetį puoselėjamą tradiciją rengti tiesioginę trijų valandų programą iš skirtingų šalies vietų. Birželio 23 d. transliuota iš greitkelio „Via Baltica“, pagrindinį dėmesį skiriant šio kelio avaringumo problemoms. Liepos 8 d. transliaciją iš Birštono paskatino Pasaulio moterų karšto oro balionų čempionatas. Pabėgėliai ir kariuomenė liepos 22 d. buvo pagrindinės temos laidos, transliuojamos iš Ruklos. Rugpjūčio 5 d. transliuota iš didžiausios Lietuvos salos Rusnės, o rugpjūčio 19-ąją tiesioginė laida surengta iš Kupiškio. Vasaros transliacijų prodiuserė – Aušra Jaruševičiūtė. Kalbant apie tiesiogines transliacijas ne iš studijos, minėtinas laidų ciklas iš įvairių miestų viešųjų bibliotekų Seimo rinkimų agitacijos metu. Tai buvo ne vien agitacinės laidos, kurias LRT RADIJUI privalu rengti pagal įstatymą, bet ir pokalbiai su vietos žmonėmis bei specialūs pasakojimai apie partijas. Iš viso surengtos 7 tokios laidos: rugsėjo 12 d. Vilniuje, rugsėjo 14 d. Biržuose, rugsėjo 19 d. Kaune, rugsėjo 21 d. Šiauliuose, rugsėjo 26 d. Panevėžyje, rugsėjo 28 d. Klaipėdoje, spalio 3 d. Šalčininkuose. Šias laidas prodiusavo Aušra Jaruševičiūtė.

Prezidentas Valdas Adamkus Vytauto Markevičiaus laidoje

Svarbi nauja Radijo naujienų tarnybos kūrybinė kryptis 2016 m. buvo socialiniai pasakojimai iš įvairių Lietuvos vietų. Socialinis korespondentas Zenonas Gipiškis vykdavo į vietas, kurios būdavo tapusios visuomenę sukrėtusių rezonansinių įvykių scenomis. Tokių išvykų tikslas – ne sensacijų vaikymasis, o noras išsiaiškinti, kodėl įvyksta tragedijos ar kraupūs nusikaltimai, kaip į tai reaguoja visuomenė ir valdžia, o svarbiausia – kokios pamokos išmokstamos ir kas daroma, kad gyvenimas taptų geresnis. Tokių socialinių situacijų transliacijos neapsiribojo vien tik blogio analize, bet ir atskleidė ne vieną teigiamą reiškinį ar tendenciją, o savo nuomonę per radiją galėjo išsakyti labai skirtingi žmonės – nuo pirkėjos kaimo parduotuvėje iki socialinės darbuotojos, lankančios daugiavaikę šeimą. Socialiniai pasakojimai tęsiami toliau, į šią veiklą planuojama įtraukti daugiau žurnalistų. Jubiliejinė praėjusių metų sukaktis – Lietuvos radijo 90-metis birželio 12 dieną – paminėtas dokumentinių pasakojimų ciklu, kurį kartu su kolegomis iš kitų padalinių rengė didelis būrys Radijo naujienų tarnybos žurnalistų, koordinuojamų Vaidos Pilibaitytės. Šio ciklo kulminacija buvo tiesioginė laida iš Kauno radijo stoties pastato Žaliakalnyje birželio 10 dieną.

Vaida Pilibaitytė rengia radijo dokumentikos laidas

Dar viena nestudijinė naujovė buvo laidos „60 minučių“ tiesioginė transliacija iš Vilniaus „Akropolio“ apie kalėdinę pirkimo karštinę ir iš Vilniaus oro uosto apie emigraciją bei išvykusiųjų santykį su tėvyne. Idėjos sumanytojai ir įgyvendintojai – žurnalistai Edvardas Kubilius ir Rūta Kupetytė.

šioje Baltijos valstybėje. Kopenhagoje vykusioje Šiaurės šalių taryboje taip pat dirbo Lukas Kivita. Adomas Šimkus pranešinėjo iš NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje, kur, beje, LRT RADIJAS pirmą kartą turėjo savo transliacijų kabiną, parūpintą EBU. Vaida Pilibaitytė prieš Jungtinės Karalystės referendumą keliavo į Londoną ir Bostoną, lankėsi Baltarusijoje (Astravo AE statybos aikštelėje), vėliau lankėsi Ganoje (ekologija), dar vėliau Švedijoje (pabėgėlių iš Sirijos integracija). Rūta Kupetytė pranešinėjo iš Suomijos, Živilė Kropaitė – iš Lenkijos, Mindaugas Aušra – iš Vokietijos, dar keli žurnalistai vyko į komandiruotes į Strasbūrą ir Briuselį.

Verslo korespondentai Jurgita Čeponytė ir Mindaugas Aušra rytinę rubriką papildė specializuotų pasakojimų ciklais, pavyzdžiui, apie šalies miestus, kurie priklauso nuo vienos įmonės. Pasikeitė ekonominių žinių srauto pagrindinėse naujienose samprata: svarbu ne tik kuo operatyviau žinias pranešti, bet ir, jei tema sudėtinga, ne mažiau svarbu pateikti ją aiškiai ir suprantamai.

LRT radijo žurnalistai

„Ryto garsuose“ pradėta socialinių tinklų, tokių kaip „Facebook“, apžvalga, kuri turėtų tapti kasdiene rubrika.

Užsienio korespondentas Lukas Kivita, talkinant kolegoms Adomui Šimkui, Ryčiui Rakauskui bei Vaidai Pilibaitytei, sėkmingai tobulino užsienio įvykių pateikimo koncepciją žiniose ir laidose, pirmiausia operatyviai buvo aptariami pasaulio žiniasklaidos pranešimai. Ryškiausi 2016 m. tarptautiniai įvykiai – Jungtinės Karalystės referendumas dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos ir JAV prezidento rinkimai – per radiją buvo nušviečiami specialiomis analitinėmis laidomis, pvz., kelių valandų tiesioginė transliacija po netikėtų „Brexito“ rezultatų, taip pat dažnai bendradarbiaujant su TV naujienų tarnybos žurnalistais, pvz., su rinkimų laikotarpiui į JAV išvykusiais televizijos kolegomis, kurie nuolat kalbėdavo ir per radiją.

Siekiant geresnės garso kokybės, korespondentai, jei tik leidžia techninės galimybės, iš įvykio vietos praneša telefonais vadinamąja mobiliąja programėle. Tokiu atveju garsas iš išorės skamba lyg būtų transliuojama iš studijos. Živilės Kropaitės laida iš ciklo „65 +” buvo įvertinta „Pragiedrulių“ apdovanojimu kaip geriausia publicistikos laida. Rūtos Kupetytės ir Edvardo Kubiliaus vedama tiesioginė laida iš Medininkų pilies kiemo (prodiuserė Aušra Jaruševičiūtė) – geriausia „Pragiedrulių“ pokalbių laida.

Radijo naujienų tarnybos žurnalistai ir patys nemažai keliavo po užsienį: Lukas Kivita vyko į Airiją, kai buvo minimas šios šalies nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės šimtmetis; iš Estijos jis pasakojo apie gyvenimą

Vaidos Pilibaitytės „Vienkartinė planeta“, skirta Černobylio 30-osioms metinėms, pelnė pagrindinę premiją Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Aplinkos ministerijos konkurse „Žmogus ir aplinka“.

Reikšmingiausi visuomenei įvykiai ir renginiai – per LRT RADIJĄ

Laidose rusų kalba apžvelgtas Baltarusijos opozicijos forumas, pasaulio baltarusių bendruomenių atstovų susitikimas Vilniuje, kalbinta žymi Baltarusijos žmogaus teisių gynėja J. Tonkačiova.

LRT RADIJO eteryje 2016 m. transliuoti visuomenei reikšmingi įvykiai bei renginiai: Vasario 16-osios minėjimas, Vyriausybės ataskaita Seime, Prezidentės metinis pranešimas, speciali programa, skirta Kovo 11-ajai – Lietuvos nepriklausomybės dienai, speciali šventinė programa Valstybės dienai – Liepos 6-ajai, svarbūs Lietuvos Respublikos Seimo posėdžiai, iškilmingi renginiai, svarbios Lietuvai ir jos žmonėms spaudos konferencijos.

Laidose rusų kalba nuolat buvo kalbama ir apie padėtį Rusijoje. Laidose dalyvavo Rusijos opozicijos atstovas L. Gozmanas, B. Nemcovo bendražygis M. Maglovas, I. Jašinas, V. Černozubas pasakojo apie dokumentinį filmą „Putinas amžinai“.

Dėmesys žemės ūkiui Laida „Gimtoji žemė“ tęsė tradiciją lankytis Lietuvos kaimuose ir klausytojams pasakoti apie tikresnį gyvenimą ir darbus kaime. Per metus aplankyti 47 rajonai ar savivaldybės, o intensyvios žemdirbystės regionuose (Kauno, Kėdainių, Panevėžio, Pasvalio, Pakruojo) laidos rengėjai buvo po keletą kartų. Kalbinti ne tik žemdirbiai, bet ir kaimuose ar miesteliuose gyvenantys amatininkai, bendruomenių aktyvistai, kultūros renginių organizatoriai ar įdomūs žmonės. Visus metus didesnis dėmesys buvo skiriamas pieno sektoriaus problemoms, mat dvejus metus besitęsianti krizė į kampą įvarė ne vieną ūkininką. Buvo parengtas pasakojimų ciklas apie pieno ūkių kooperaciją, pieno perdirbimą ūkiuose, naujų rinkų paieškas, pasaulinį pienininkystės kongresą Roterdame. Transliuoti reportažai iš žemdirbių protesto akcijų Vilniuje prie ŽŪM ir Briuselio. Aiškinama ES ir Lietuvos vyriausybės parama pieno ūkių šeimininkams.

2016 m. parengta daugiau tiesioginių transliacijų iš Seimo. Tai susiję su vis stiprėjančia nuostata, kad radijas, jei tik įmanoma, turi transliuoti tiesiogiai. Laikytis tokios nuostatos skatina ir klausytojų pageidavimai. (Daugiau tiesioginių transliacijų – priede.)

Laidos rusų kalba Laidos rusų kalba daug dėmesio skyrė Lietuvos ir užsienio gyvenimo aktualijoms („Brexit“, teroro aktai, tarptautiniai įvykiai, pabėgėliai, Darbo kodekso ir socialinio modelio svarstymai, kova su korupcija). Laidose rusų kalba nuolat buvo kalbama ir apie padėtį Rusijoje, pasakota apie pavasarį ir rudenį vykusius laisvosios Rusijos forumus, apie lietuvių bendruomenių gyvenimą Karelijoje ir Irkutske.

Gegužės 6–10 d. transliuoti specialūs pasakojimai, parengti Lietuvos radijo 90-mečiui. Rubrikoje „Radijas mano gyvenime“ kalbėjo Rokiškio, Pasvalio, Biržų, Utenos ir Švenčionių rajonų ūkininkai, sutikti kaimo žmonės. Nuo lapkričio mėnesio laida „Gimtoji žemė“ turi paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“.

Laidose nuolat pasakojama apie padėtį Ukrainoje, paminėtos Krymo aneksijos metinės, nuolat kalbinami Donecko srityje gyvenantys žurnalistai, rengti reportažai iš Vilniaus vaikų ir jaunimo centro suorganizuotų stovyklų ukrainiečių vaikams.

Laidos rusų kalba žurnalistai

Iš Kauno „Žalgirio“ arenos tiesiogiai transliuotas LRT 90-mečiui skirtas iškilmingas koncertas

Tiesioginės LRT radijo laidos iš Vilniaus knygų mugės

Visuomeninio radijo eteryje – tiesioginės laidos iš Lietuvos miestų ir miestelių

Šeštus metus iš eilės Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje LRT turėjo savo studiją. Iš čia tiesiogiai buvo transliuojamos laidos „LRT aktualijų studija“, „Ryto allegro“, „Kultūros savaitė“.

Praėjusią vasarą, jau daugiau kaip 10 metų puoselėdamas tradiciją, LRT RADIJAS tiesiogiai transliavo iš įvairių Lietuvos vietų:

Radijo Metų žmogaus rinkimai – jau dvyliktą kartą

birželio 12 d. – iš Kauno „Žalgirio“ arenos tiesiogiai transliuotas iškilmingas koncertas, skirtas Lietuvos radijo 90-mečiui;

Tradiciškai LRT RADIJAS rinko Metų žmogų. 2016-ųjų Metų žmogaus vardas skirtas prozininkui, dramaturgui ir režisieriui Mariui Ivaškevičiui. Jis įvertintas už pilietinę iniciatyvą – Atminties maršą Molėtuose.

birželio 23 d. – iš magistralės „Via Baltica“; buvo aptariamos avaringumo priežastys ir ieškoma būdų, kaip jį mažinti; liepos 8 d. – iš Birštone vykusio Pasaulio moterų karšto oro balionų čempionato; liepos 22 d. – iš Ruklos, pasak gyventojų, saugiausio Lietuvos miesto; buvo kalbama apie miestelio kasdienybę, apie čia įsikūrusius pabėgėlius ir Lietuvos kariuomenės dalinius; rugpjūčio 5 d. – iš Rusnės, didžiausios Lietuvos salos, kurioje nauji metai prasideda pavasarį, o bulvės nukasamos anksčiausiai, nes gyvenimo ritmą čia diktuoja gamta; rugpjūčio 19 d. – iš Kupiškio, savito Šiaurės Rytų Lietuvos regiono, išsiskiriančio aukštaičių rotininkų tarme, etnografija ir įdomia istorine praeitimi.

LRT RADIJAS Metų žmogaus vardą skyrė Mariui Ivaškevičiui

Koncertuoja Veronika Povilionienė

Muzika LRT RADIJUJE

Tarp ryškiausių LRT RADIJO programos praėjusių metų darbų minėtinas laidų ir tiesioginių transliacijų ciklas, skirtas Lietuvos radijo 90-mečiui: prieškario Kauno radiofono muzikinė programa; „Pupų Dėdė – neblėstanti radijo legenda“; „Prarasta, atgimusi ir išsaugota lietuviška radiofonija“ – unikalūs LRT archyvo fondai ir unikalūs liudijimai iš Lietuvos radijo istorijos; laidos apie Lietuvos radijo muzikinio eterio žmones; auksinės praėjusių dešimtmečių dainos. Tiesiogiai transliuotas LRT TV koncertų ciklas, skirtas Lietuvos radijo 90-mečiui, ir tai progai skirtas jubiliejinis koncertas iš Kauno „Žalgirio“ arenos. „Muzikos valandoje“, vėliau „Muzikiniame vidudienyje“, tema keitė temą, žanras – žanrą, atlikėjas – atlikėją. Parengtos laidos metų jubiliatams: dirigentams J. Domarkui ir R. Šervenikui, kompozitorei O. Narbutaitei, dainininkams G. Grigorianui, P. Domingui, V. Daunorui, E. Kaniavai, aikštingajai primadonai K. Betl, A. Lietuvininkui, poetui S. Žlibinui, „Armonikos“ vadovui S. Liupkevičiui, džiazo legendai T. Benetui, D. Pulauskui ir jo džiazo grupės 20-mečiui, taip pat naujosios kartos Karmen atlikėjai K. Gringytei, žmogui, pakeitusiam pasaulį, N. Arnonkūrui, italų operų libretistui Lorenzo da Pontei, pasaulio batutos meistrui A. Papanui, latvių klasikams P. Vaskui ir A. Piartui.

Muzika užima 30–35 proc. LRT RADIJO programos. 80 proc. sudaro klausytojų labiausiai mėgstama praėjusio amžiaus ir šiuolaikinė lietuviška bei užsienio šalių pop- ir roko muzika, 20 proc. skirti populiariai ir stilizuotai klasikai, stilizuotam folklorui, džiazui, tarpiniams žanrams. Muzikos turinys ir santykis kinta, priklausomai nuo švenčių, įvykių, datų. LRT RADIJO Muzikos redakcija rengia specialias šventines programas, skirtas Kalėdoms ir Naujiesiems metams, Sausio 13-ajai, Vasario 16-ajai, Kovo 11-ajai, Tremties, Mindaugo karūnavimo, Žalgirio mūšio, Juodojo kaspino, Mokslo ir žinių dienai, tomis progomis skamba išimtinai lietuviška įvairių žanrų ir stilių muzika. Iš LNOBT, Nacionalinės filharmonijos, Šv. Jonų bažnyčios, Prezidentūros kiemo tiesiogiai transliuojami koncertai, skirti šioms ir kalendorinėms bei religinėms šventėms: Užgavėnėms, Velykoms, Joninėms, Žolinei, Vėlinėms, Motinos ir Tėvo dienai. LRT RADIJO programos muzikos aktualijų ir žanrų įvairovę atspindi „Muzikos valanda“, vėliau į 12.12 val. poziciją grįžo „Muzikinis vidudienis“, kuris yra skirtas lietuviškai ir užsienio populiariai muzikai, klasikai, džiazui ir kitiems populiariems žanrams.

LRT RADIJAS transliavo populiarių užsienio atlikėjų koncertus, gautus iš EBU, kaip antai: pasaulinio garso roko grupės „Coldplay“ koncertas Amsterdame, koncertai iš Londono karališkosios salės, skirti D. Bowiui, Princui ir L. Cohenui atminti. Nuo Kalėdų iki Naujųjų metų buvo surengta šventinė EBU koncertų savaitė, ištransliuota per 12 įvairios stilistikos ir žanrų populiarios ir džiazo muzikos atlikėjų koncertų: „Grammy“ laureato G. Porterio, Londono gospelo chorų ir ansamblių, Londono džiazo festivalio didieji koncertai, airių grupės „Hannsard“, fado karalienės K. Branko, kylančių žvaigždžių J. Bleiko ir H. Coltmano, kubiečio džiazo veterano Ch. Valdeso ir kt. koncertai, taip pat Naujųjų metų koncertas iš Vienos pokylių salės. Rudens–žiemos sezoną sekmadieniais buvo transliuota daugybė šiuolaikinių užsienio jaunimo grupių ir atlikėjų koncertų, gautų iš EBU.

LRT 90-mečio koncerto vedėjai Ž. Kropaitė, D. Užkuraitis ir A. Plaipaitė

LRT KLASIKOS programa

Kartu su LATGA-A rengto radijo dramaturgijos konkurso, skirto Lietuvos radijo 90-mečiui, trys pjesės laureatės buvo pastatytos Radijo teatre. Šiais metais į Radijo teatrą pritraukta ir naujų ryškių Lietuvos teatro kūrėjų – Justas Tertelis, Nelė Savičenko, Agnė Sunklodaitė, Juozas Javaitis ir kt. Galima pasidžiaugti, kad šiais metais pavyko pristatyti originalią, specialiai Radijo teatrui parašytą Ramutės Skučaitės pjesę „Gaudom vėjus, ar gerai?“ (rež. G. Mikalauskas). Radiofonizuota britų klasiko K. Grahame‘o knyga „Vėjas gluosniuose“, pagal ją pastatytas keturių dalių spektaklis (rež. R. Vikšraitis). Pastatyta Audros Baranauskaitės radijo pjesė „Neprarykite mano senelės, arba Kaip sugalvoti pasaką“ (rež. G. Storpirštis). 2016 m. Vaikų radijo teatro premjera – G. Adomaitytės radiofonizuota M. Sluckio legenda „Milžinai nenorėjo karaliais būti“ (rež. A. Gluskinas).

Laidos „Ryto allegro“ rengėjai

Buvo skaitomos lietuvių autorių naujų knygų ištraukos: S. Paltanavičiaus „Maži ežiuko sapnai“, D. Ausčio „Mergiotė ir mirusi kalba“, V. V. Landsbergio „Briedis Eugenijus Uogieninas“ ir „Skruzdėlytė Birutė“, D. Šukio „Ežys, kuris mylėjo slapta“, A. Liobytės „Lėlė Aili“.

Kultūros laidų redakcijos žurnalistams ir 2016 m. buvo labai svarbūs kokybiniai kriterijai, todėl buvo tobulinamos laidos, siekiama kurti daugiau radijo principus atitinkančių pasakojimų, žurnalistinio tyrimo laidų, ieškoti ryšio su klausytojais ne tik tiesioginių laidų metu, bet ir per paskyras socialiniame tinkle „Facebook“ (dedamos laidos „Ryto allegro“ nuotraukos iš tiesioginės transliacijos, laidos „Ką man skaityti?“ viktorinos, tekstų iš pasaulio interneto puslapių dalybos).

Mažieji radijo klausytojai galėjo klausytis šių naujų geriausių vertimų iš užsienio kalbų: L. Carrollio „Alisa Stebuklų šalyje“ ir „Alisa Veidrodžio karalystėje“, O. Kirkegaardo „Raganosis Otas“, A. M. G. Schmidt „Minusė“, S. Lean „Šuo vardu Benamis“ ir kt. Taip pat įvairių pasaulio tautų pasakų.

LRT RADIJAS tebelieka bendradarbiavimo partneris rengiant Metų knygos rinkimus. Buvo skaitomos konkurse dalyvaujančių knygų ištraukos, pristatyti knygų autoriai, klausytojams suteikta galimybė laimėti knygas viktorinose. Jau šeštus metus LRT KLASIKOS žurnalistai dirbo Vilniaus knygų mugėje įrengtoje LRT studijoje: tiesiogiai vedė laidas, rengė interviu su užsienio svečiais. Įrašyti įdomiausi mugės susitikimai, diskusijos, knygų pristatymai vėliau buvo transliuojami LRT KLASIKOS laidose „Ryto allegro“, „Radijo paskaitos“, „Kasdienybės kultūra“.

Knygų ištraukas, pasakas skaitė populiarūs teatro aktoriai: M. Capas, L. Urnikytė, M. Žiemelytė, V. Klimčiauskaitė, A. Kazanavičius, S. Visockaitė, V. Rašimas, D. Morozovaitė, V. Rumšas, V. Anužis, D. Skamarakas ir kt.

Knygų mugėje pristatyta Algirdo Šeškaus fotografijų knyga „TV”

Didėjant radijo teatro ir radiofonizuotų laidų finansavimui, galima parengti daugiau laidų „Vidurnakčio lyrika“, „Vakaras su knyga“, „Vakaro pasaka“, tačiau vis dar nėra šiuolaikinių techninių galimybių įrašyti kokybiškas radiofonizuotas laidas ir pastatymus. Radijo studija, kurioje vyksta įrašai su aktoriais ir režisieriais, yra neremontuota, tamsi, joje negalima išgauti jokių garso atspalvių, efektų, nėra akustinių galimybių.

pristatytas pasakojimų ciklas „Už kadro“ apie kino kūrimą, pakalbinti įvairių sričių atstovai: scenaristai, operatoriai, šviesų dailininkai, garso režisieriai ir t. t. Rengti interviu su Lietuvoje apsilankiusiais užsienio menininkais: vokiečių režisieriumi Gustu Van den Berghe’u, Rusijos kino kritiku Andrejumi Plachovu, kino operatore Aleksandra Ivanova (dok. filmas „Čia visad šviečia saulė“ apie Šiaurės Korėją), muzikos prodiuseriu Marku Reederiu, vengrų kino režisieriumi Szabolcsu Hajdu ir kt.

2016 m. buvo paskelbti Prezidento K. Griniaus metais, ta proga sukurta speciali laida apie K. Grinių „Žmonės ir idėjos“, pasakojimus apie šią iškilią asmenybę transliavo laidos „Kultūros savaitė“ ir „Ryto allegro“.

Su rubrika „Malonumas skaityti“ buvo transliuojamos profesionalių literatūros kritikų (J. Čerškutės, M. Buroko, E. Banytės, E. Baliutavičiūtės, R. Čičelio) parengtos naujausių knygų apžvalgos. Rubrikos „Kalbos rytas“ rengėjai domėjosi aktualiausiais kalbos klausimais, lietuvybės išsaugojimu emigracijoje, su ekspertais kalbėjosi apie kūrybinį rašymą, reklamos tekstų kalbą.

2016-ieji buvo paskelbti Bibliotekų metais. Minėtose laidose buvo parengtas pokalbių ciklas apie bibliotekų darbą, didžiausias problemas, vyko tiesioginės diskusijos, kokie iššūkiai kyla bibliotekoms modernių technologijų kontekste. Plačiai pristatytas Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos atidarymas, pasakota apie pasikeitusį bibliotekos darbo stilių, apie naujas galimybes skaitytojams.

LRT KLASIKA pradėjo transliuoti naują laidą „Džinsai“ apie populiariąją kultūrą ir šiuolaikinės visuomenės naujus reiškinius. Kompozitorius ir eseistas Š. Nakas parengė laidų ciklą „Karai ir pokariai“ (10 laidų) ir ciklą, skirtą kompozitoriaus J. Juzeliūno 100-osioms gimimo metinėms, Juzeliūno pasauliui“ (10 laidų).

Kultūros laidose stengiamasi aprėpti ne tik meno pasaulį, bet ir nagrinėti socialines aktualijas, visuomenei kylančius iššūkius. Laidų „Žmonės ir idėjos“, „Vienkartinė planeta“ žurnalistai buvo parengę pasakojimų apie ekologijos problemas, buvo nagrinėjami numatomų tarptautinių sutarčių ir įsipareigojimų pavojai, analizuojamos naujo Darbo kodekso pataisos, žmogaus teisių pažeidimai savivaldybėse, žiniasklaidos tendencijos ir problemos šiandieninėje Lietuvoje.

Muzika LRT KLASIKOJE

„Ryto allegro“ 2016 m. aprėpė visą Lietuvos kultūros aktualijų lauką, kalbino iškiliausius menininkus, kuriančius Lietuvoje ir garsinančius Lietuvos vardą pasaulyje, tęsė pokalbių ciklą su Nacionalinės, Vyriausybės ir kitų reikšmingų premijų laureatais, kūrybinių konkursų laimėtojais, kalbino kultūros ir meno veteranus Elegijų Bukaitį, Izabelę Pinaitytę, Mariją Oržekauskaitę, Robertą Antinį ir kt. ryškiausius debiutantus. Kalbino ir užsienyje kuriančius menininkus Geistę Kinčinaitytę, Žilviną Kempiną, Povilą Syrrist-Gelgotą ir kt. Svarbu paminėti tai, kad laidoje rengiamos diskusijos aktualiomis temomis: kokią valstybę kūrėme nuo 1990-ųjų; kaip LATGA gina autorių teises; kokia šių dienų lietuviška animacija; kaip užsiauginti kritišką teatro žiūrovų kartą; apie piratavimą internete; kur žengia Europos kinas; apie Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektą; kultūros leidinių likimą; kodėl reikia neįprastų teatro erdvių; apie Autorių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimus; apie mokslo finansavimo problemas; koks kuriamas lietuviškas kinas; apie Lentvario rūmus ir kitus apleistus paveldo objektus; apie miesto erdves ir paminklinimą; muzikos konkursų kokybę; kokia Lietuvos mokslo žurnalų ateitis; kaip susitarti dėl valstybės simbolio Vyčio įamžinimo Lukiškių aikštėje; apie Lietuvos nacionalinio kultūros centro pokyčius; kaip kalbėti vaikams apie meną ir kt.

Laidų ciklo „Audiologai“ autorius Giedrius Kuprevičius

LRT KLASIKOS muzikos spektras – nuo viduramžių iki šių dienų, nuo klasikos iki džiazo, folkloro ir šiuolaikinių opusų, pristatomas platus Lietuvos ir pasaulinio garso atlikėjų, kūrėjų ir kolektyvų spektras.

Iš Kauno buvo transliuota tiesioginė laida, kurios tema: ar Kaunas vertas tapti Europos kultūros sostine?

„Euroradijo“ koncertas praėjusiais metais perkeltas iš 16 val. į 10 val., kad tiek dirbantys, tiek besiilsintys namuose turėtų galimybę būti su muzika. Čia transliuojami įvairiose šalyse įrašyti koncertai, gauti iš EBU. Per metus ištransliuota per 700 koncertų. Klausytojai turi galimybę susipažinti su visos Europos

Parengtas ciklas susitikimų su radijo veteranais ir pasakojimų, skirtų Lietuvos radijo 90-mečiui;

muzikine kultūra, pajusti, kuo alsuoja Europa. Klausytojų pamėgti „Klasikos sodai“. Sodų metafora leidžia jų gidui – muzikos redaktoriui – atskleisti įvairiapusius klasikinės muzikos klodus. Įžengus pro klasikos vartus, skambant įvairių stilių ir nuotaikų muzikai, galima pabėgti nuo šiuolaikinio pasaulio triukšmo ir pabūti pamėgtame muzikos pasaulyje.

šiuolaikiškai kalbama, diskutuojama, ginčijamasi apie muziką, kurią kiekvienas savaip supranta. G. Kuprevičiaus autorinė laida „Audiologai“. Ciklo autorius G. Kuprevičius, kaip patyręs muzikos kulinaras, kuria vis naujus muzikos receptus. Kiekvienas klausytojas gali muziką pasirinkti pagal savo skonį, o liberalus ir šmaikštus laidos stilius suteikia galimybę pažinti naujus dalykus. Etnokultūros laida „Ryto rasa krito“ skirta lietuvių tradicinei muzikai. Laidoje pasakojama ir apie lietuvių papročius, skamba žodinis folkloras ir liaudiški pasakojimai, taip sudaroma galimybė susipažinti ar prisiminti ir iš kartos į kartą gaivinti tradicinės muzikos klodus.

Operos melomanams skamba operų ištraukos iš įvairių LRT KLASIKOS rengiamų koncertų, kurie transliuojami specialiose „Belcanto“ pozicijose bei šeštadienio „Operos vakaruose“. Klausytojai gali pasiklausyti Lietuvoje bei garsiuose pasaulio teatruose, tokiuose kaip „Metropolitan Opera“, „La Scala“ ir kt., įrašytų operų su žymiausiais pasaulio solistais, chorais ir dirigentais.

Nepamiršti ir patys mažiausi LRT KLASIKOS klausytojai. Jau ne vienerius metus vaikams rengiama laida „Muzikinė dėžutė“. Laidos vedėja Kolombina ne tik supažindina su klasikinės muzikos laboratorija, bet ir kartu su Lietuvos atlikėjais kuria muzikinius spektaklius, pasakas, kurių mažieji LRT KLASIKOS klausytojai ypač mėgsta klausytis. Išskirtinėse „Muzikinės dėžutės“ laidose išsamiai pristatytas šeimų muzikavimui skirtas renginys „Gaidų pynė 2016“ ir V. Bartulio operetė „Oginskio vaikystei“. Bendradarbiaujant su M. K. Čiurlionio namais, sukurtas spektaklis M. K. Čiurlionio muzikos ir paveikslų motyvais „Karaliai mums pasakas seka“. Transliuotas „Liepaičių“ koncertas, skirtas kompozitorės Onutės Narbutaitės jubiliejui,

„Paralelės“ – koncertas, parengtas viena pasirinkta tema, pvz., „Burtai ir burtininkai“ (P. Dukas, M. Musorgskis, H. Berliozas, A. Liadovas, H. Potteris), Uvertiūros, Rapsodijos, Folijos, Pasakalijos (skirtingų kompozitorių, programos apie žanro savybes bei raidą), „Varpai“ (varpų skambesys įkvėpė kurti ne vieną kompozitorių, vieni bandė perteikti, lyg atkartoti jų unikalius sąskambius kitais instrumentais, tokiais kaip fortepijonas, toniniai mušamieji ar pučiamieji); „Škotija“ (skambanti F. Mendelsono ir M. Brucho muzika perkelia į Škotiją); „Bohemija“ (kviečiama apsilankyti Bohemijoje ir pasiklausyti trijų čekų kompozitorių – B. Martino, V. Novako ir A. Dvoržako – muzikos).

Fausta Savickaitė – Kolombina – laidos „Muzikinė dėžutė” vedėja

ir tarptautinio jaunųjų muzikų festivalio „Kaunas 2016“ apžvalga. Kauno vaikų etnokultūros centro „Ratilėlis“ viešnagė „Griežynės 2016“ festivalyje. Pristatyti meistro A. Martinaičio pagaminti muzikos instrumentai.

Koncertas „Senas patefonas“ skirtas klausytojams, mėgstantiems senus ir traškančius įrašus, nes čia skamba LRT archyvuose saugomi įrašai iš praeities, prisimenamos laidos herojų biografijos ir jų kūrybinis kelias.

LRT KLASIKOJE yra laidų, skirtų ir senajai muzikai. Transliuojama kassavaitinė senosios muzikos sklaidai Lietuvoje skirta laida „Ars musica“. Tarp ryškiausių praėjusių metų šios laidos temų minėtinos šios: V. Šekspyro metams skirtas 6 laidų ciklas;

Jau ne vienerius metus rengiama diskusijų laida „Modus“ apie šiuolaikinę akademinę ir populiariąją muziką. Jos klausosi ir jaunimas, ir vidutinio amžiaus žmonės, ir senjorai, nes joje patraukliai ir

ispanų literatūros klasiko M. Servanteso 400 m. mirties metinėms skirta laida „Servantesas operoje“; Marco Scacchi rinkinys „Canones nonnulli“ (1649 m.) lietuviškai. Senajai muzikai skirta ir pozicija „L,estro armonico“, kurioje skamba geriausi senosios muzikos pavyzdžiai iš viso pasaulio.

2016 m. įrašyta 113 Lietuvos koncertų salėse vykusių koncertų, t. y. 838 kūriniai, kurių bendras chronometražas – 9 006 min. (150 val. 06 min.). Visi šie kūriniai laikomi LRT radijo fonduose. LRT KLASIKA transliavo apie 370 „Euroradijo“ koncertų (klasikos, džiazo, folkloro, pasaulio etninės ir šiuolaikinės muzikos), daugiau kaip 40 operų iš Europos ir JAV teatrų.

Pagrindinė muzikinė LRT KLASIKOS laida – „Muzikinis pastišas“. Ją rengia jauni, kūrybingi ir energingi Muzikos redakcijos redaktoriai G. Griniūtė, I. Buinevičiūtė ir M. Šinkūnas. „Muzikinis pastišas“ 2016 m. buvo nominuotas „Auksinių bičių“ apdovanojimui kaip geriausia LRT radijo laida, o I. Buinevičiūtė įvertinta kaip geriausia praėjusių metų laidų vedėja ir buvo apdovanota LRT „Auksine bite“.

LRT KLASIKA dalyvavo 2016 m. „Euroradijo“ Kalėdų ir Velykų klasikinės muzikos ir folkloro bei pasaulio etninės muzikos projektuose, transliavo koncertus iš 18 šalių. 2016 m. rugsėjo 23 d. LRT KLASIKA tarptautinėje koncertinėje scenoje surengė garsaus violončelininko litvako, reziduojančio Vokietijoje, Davido Geringo ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro, diriguojamo Gintaro Rinkevičiaus, tiesioginę „Euroradijo“ multimedijų (LRT KLASIKA ir LRT.lt) transliaciją. Transliacijai reklamuoti pagaminti du vaizdo klipai lietuvių ir anglų kalbomis, angliškasis buvo transliuojamas EBU narių interneto portaluose. Koncertas dedikuotas D. Geringo 70-mečiui. Tradiciškai LRT RADIJAS dalyvavo Šiuolaikinės muzikos radijo įrašų konkurse „International Rostrum of Composers“ (2016 m. konkursas vyko Vroclave, kuris 2016 m. buvo Europos kultūros sostinė). Buvo pristatytas Justės Janulytės elektroakustinis kūrinys „Švytėjimas“, skirtas pirmojo atominės bombos sprogdinimo 70-osioms metinėms ir sprogimo aukoms pagerbti. LRT KLASIKA surengė tris „Rotrume“ pristatytų kūrinių perklausų su ekspertais transliacijas.

Geriausia 2016 m. LRT radijo laidų vedėja Ieva Buinevičiūtė

„Muzikiniame pastiše“ buvo paminėti žymių atlikėjų ir kompozitorių jubiliejai: J. Juzeliūno, L. Survilos, J. Menuhino, A. Ginasteros 100-mečiai, paminėtos dirigento J. Domarko, solisčių A. Krikščiūnaitės, R. Maciūtės ir V. Povilionienės bei violončelininko S. Lipčiaus, muzikologo J. Ambrazo, kompozitorės K. Vasiliauskaitės sukaktys, 115-osios D. Verdi mirties metinės. Su kompozitoriais A. Šenderovu, V. Barkausku, A. Bražinsku ir V. Laurušu, T. Makačinu kalbėta apie bandymus būti moderniems, apie pasirinkimą kurti, apie kūrybos prasmę. „Muzikinis pastišas“ yra kūrybinis palydovas svarbiausių šalies festivalių, tokių kaip: „Jauna muzika“, „Gaida“, Vilniaus festivalis, Baltijos šalių orkestrų festivalis, Kristupo vasaros, M. Rubackytės. Transliuoti šie renginiai: tarptautinis jaunųjų atlikėjų konkursas „Sugrįžimai“, tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“, „Grok, Jurgeli“, „Griežynė“ ir kt. tradicinės muzikos renginiai, Akordeono muzikos savaitė, B. Dvariono jaunųjų atlikėjų konkursas, Moksleivių dainų šventė, vasaros festivaliai pajūryje, renginiai Lietuvos dvaruose. Apie daugelį paminėtų ir nepaminėtų festivalių ir renginių buvo ne tik rengiamos laidos, bet ir įrašomi bei transliuojami atskiri koncertai pozicijoje „Lietuvos koncertų salėse“.

2016 m. liepos 29–31 d. Radijo muzikos redakcijos redaktorė Ieva Buinevičūtė dalyvavo „Euroradijo“ folkloro festivalyje ir folkloro prodiuserių susitikime Viljandyje (Estija). Pirmą kartą į „Euroradijo“ folkloro festivalį LRT delegavo šaliai atstovaujančią atlikėją – dainininkę ir kanklininkę Indrę Jurgelevičiūtę. Ši originalaus kūrybinio braižo atlikėja dalyvavo net trijuose festivalio projektuose. Viename iš jų – kartu su Švedijoje gyvenančiu Senegalo tradicinės muzikos atlikėju Solo Cissokho. 2016 m. balandžio 14–15 d. LRT KLASIKOS muzikos projektai pristatyti Šiaurės ir Baltijos šalių visuomeninių radijų Klasikinės muzikos programų vadovų metiniame susitikime Reikjavike. 2016 m. gegužės 3–4 d. LRT delegatė Jūratė Katinaitė dalyvavo „Euroradijo“ muzikos ekspertų metiniame suvažiavime Ženevoje.

Tautinių bendrijų programa

LRT RADIJAS yra nuolatinis Vilniaus koncertų salių svečias – įrašo Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Taikomosios dailės muziejuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, Kongresų rūmuose, LNOBT, Vilniaus rotušėje, Paveikslų galerijoje, Vilniaus arkikatedroje, Šv. Kazimiero bažnyčioje ir kt. salėse vykstančius koncertus, rengia specialias laidas LRT RADIJUI ir LRT KLASIKAI. Remia nekomercinius renginius, vykstančius Užutrakio dvaro rūmuose, Vilniaus botanikos sode, Palangos Tiškevičių rūmuose, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Biržuose ir kt. Lietuvos miestuose, Tomo Manno festivalį Nidoje, „Druskininkų vasarą su Čiurlioniu“, Pažaislio festivalį.

Tautinių bendrijų programa „Santara“ 2016-aisias dėmesį skyrė Lietuvoje gyvenančių kitataučių bendruomenių aktualijoms, įdomiems kaimyninių šalių istorijos momentams, kitų tautų vaidmeniui Lietuvos istorijoje ir kultūroje. Laidose skambėjo pasakojimas apie Lietuvos ir Gruzijos diplomatinių santykių 25-metį, gruzinų kalbos mokymai VU, pokalbis su lietuvių literatūros vertėja į gruzinų kalbą, transliuotas Tbilisio skvero atidarymas Vilniuje, gruzinų fotomenininkų ir tapytojų parodos Vilniaus galerijose.

Laidoje „Santara“ paminėtos armėnų tautos genocido metinės, parengtas interviu su armėnų muzikos koncerto Vilniuje rengėjais ir atlikėjais.

2016-ieji buvo paskelbti rašytojo, Nobelio premijos laureato Henryko Sienkiewicziaus metais. Suorganizuota istorinė kelionė Sienkiewicziaus keliais Liaudoje (Mitriūnai, Pociūnėliai, Upita, Paberžis, Ukmergė, Panevėžys, Biržai, Kėdainiai). Daug dėmesio skirta temai „H. Sienkiewiczius „Tvano“ pėdsakais“.

Laidose skambėjo interviu su JAV ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoju H. Solomonu, parengtas buvusio Latvijos prezidento V. Zatlero knygos pristatymas, reportažai iš karaimų kalbos ir kultūros vasaros stovyklos Trakuose, Lietuvos totorių istorijos ir literatūros konferencijos. Romų holokausto metinėms transliuotas pokalbis su prof. L. Donskiu.

Viena iš monografijos „Kinas sovietų Lietuvoje: sistema, filmai, režisieriai“ autorių, kinotyrininkė Anna Mikonis-Railienė pasakojo apie jau pamirštus ar nežinomus filmų likimus bei apie kino istorijos tyrimo poreikį ir svarbą. Monografija apie sovietmečio kiną – tai pirmas akademinis bandymas pateikti susistemintą Lietuvos vaidybinio kino istoriją.

Daug dėmesio skirta žydų genocido temai. Transliuotas Atminties maršas, surengtas Molėtuose, prisimenant 1941 m. rugpjūčio 29 dieną nužudytus žydus; S. Kanovičiaus projektas „Dingęs štetlas“; parengtas reportažas iš Litvakų atminties sodo; paminklo vaikams, žuvusiems per holokaustą, atidengimas Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijoje. Lietuvos ir Izraelio santykių vystymasis buvo nagrinėjamas pokalbyje su ambasadoriumi A. Maimonu, kalbėta apie pasaulinio garso skulptoriaus litvako Ž. Lipšico parodą, transliuotas BBC žurnalisto S. Josmano knygos „Šaltojo karo samdinys“ pristatymas, žydų viešojoje bibliotekoje surengta diskusija apie lietuvių ir žydų santykius bei holokaustą, dalyvaujant knygos „Mūsiškiai“ autorei R. Vanagaitei, S. Vyzentalio centro vadovui E. Zuroffui, rašytojui M. Ivaškevičiui. „Vilniaus geto poezijos autoriai ir kūriniai“ – tai pokalbis su žymiu jidiš kalbos specialistu M. Juškovskiu. Transliuotos ir VU Rusų filologijos katedros darbuotojų viešosios paskaitos apie rusų kalbos kultūrą, literatūrą. Kalbėta apie pirmąkart išleistą Vilniaus stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolyno choro kompaktinę plokštelę.

Europos šalių kino forume „Scanorama“ buvo pristatytas paskutinis Andrzejaus Wajdos filmas „Povaizdis“. Apie bendradarbiavimą su garsiu lenkų režisieriumi ir apie laisvės bei kūrybos temas gvildenančio „Povaizdžio“ kūrimą pasakojo „Scanoramos“ svečias, Andrzejaus Wajdos filmų prodiuseris Michalas Kwiecinskis. Du Vilniuje veikiantys lenkų teatrai šventė jubiliejus. Šia tema įrašyti pokalbiai su režisieriais ir aktoriais. Laidose buvo aptarti Vilniuje vykę teatro festivaliai. Apie savo darbą Vilniuje pasakojo teatro režisierius Krystianas Lupa, kuris Lietuvos nacionaliniame dramos teatre režisavo spektaklį „Didvyrių aikštė“. Laidose buvo kalbama apie istoriją. Pristatytos trys Romano Liachovičiaus knygos istorine tema. Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys pristatė lietuvių kalba išleistą lenkų rašytojo Jozefo Mackiewicziaus knygą „Nereikia garsiai kalbėti“. „Vilniečių prisiminimai” – tai radijo laidų ciklas, kuriame apie savo gyvenimą pasakoja žmonės, vaikystę ir jaunystę praleidę prieškario ir karo metų Vilniuje, o po karo likę Vilniuje ar apsigyvenę Lenkijoje, palikę ryškius pėdsakus moksle, mene, visuomeniniame gyvenime. Šitas ciklas – tai dramatiškų XX a. vilniečių likimų istorija.

Transliuoti šie kasmetiniai festivaliai: Rusų sakralinės muzikos festivalis, Velykinis, Kalėdinis muzikos festivalis „Kultūrų dialogas“, Rusų folkloro festivalis „Pokrovskije kolokola“, M. Dobužinskio estetinio lavinimo centro rengiamos rusų kultūros dienos Kaune. Poeto ir diplomato J. Baltrušaičio laiškų savo amžininkams vertimo į lietuvių kalbą pristatymas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, H. Radausko poezijos vertimai į rusų kalbą (interviu su vertėja A. Gerasimova), konferencijos „Venclova. Milošas. Brodskis“ Sankt Peterburge dalyvių pasisakymai, R. Skučaitės vertimų knygos „Mes – ketvertas“ (A. Achmatova, B. Pasternakas, O. Mandelštamas, M. Cvetajeva), išleistos dviem kalbomis, pristatymas, paminklo sentikiams, Lietuvos kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę, atidengimas Kaune.

Daug pasakojome apie švietimo įstaigas – mokyklas, mokyklinius ansamblius. 2016 m. Vilniaus r. Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko gimnazija šventė 70-metį. Apie gyvenimą šioje įstaigoje pasakojo direktorius ir bendruomenė.

Neįgaliųjų problemoms – speciali laida LRT KLASIKOS laida „Arčiau manęs“ visą dėmesį skiria problemoms, su kuriomis susiduria Lietuvoje gyvenantys neįgalieji. Laidoje 2016 m. kalbėta apie neįgaliųjų švietimo ir ugdymo sąlygas, valstybės pagalbos neįgaliesiems aktualijas, problemas, su kuriomis susiduria neįgalius vaikus auginančios šeimos, neįgaliųjų darbo, būsto problemas. Nepamirštos svarbios sukaktys, pasakota apie neįgaliųjų dalyvavimą ir pasiekimus sporto, kultūros srityse.

Laidos lenkų kalba 2016-aisiais paminėtos Šventojo Stanislovo ordino įkūrimo 250-osios metinės. Šia proga trys Lenkijos ir Lietuvos valdovų istorinėse rezidencijose įsikūrę muziejai suorganizavo ypatingą, per visas tris istorines sostines – Varšuvą, Krokuvą ir Vilnių – keliaujančią parodą, kuri 2016 m. buvo pristatoma Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Laidose pasakojome apie Ordiną ir jo kavalierius. Paminėtas Czesławo Miłoszo laiptų atidengimas, pasakota apie dailininko Andrzejaus Strumiłło kūrybą, Kossakowskių šeimos palikimą Lietuvoje.

LRT OPUS LRT OPUS ir 2016 m. išliko vienintelė Lietuvos radijo stotis, transliuojanti nekomercinę muziką, orientuotą į jaunus, išsilavinusius žmones. Čia vietą randa ne tik įdomiausi užsienio kolektyvai, bet ir kūrybingi Lietuvos muzikantai. Atsiranda vis daugiau vietinių grupių bei atlikėjų, kuriems tramplinu į didžiąją sceną tapo būtent LRT OPUS eteris. Buvo siekiama ne tik išsaugoti visas geriausias ir populiariausias LRT OPUS laidas, tokias kaip „Švelnūs tardymai“ (ved. Richardas Jonaitis) ar „LRT OPUS namai“ (ved. Karolis ir Justina Ramoškai ir kt.), bet ir pasiūlyti naujų laidų bei vedėjų. Taip atsirado „Lietuvos ryto“ muzikos apžvalgininko Ramūno Zilnio laida „Vardai ir garsai“, Karolio Vyšniausko „Klasė“ ar alternatyvios muzikos propaguotojo veterano Dovydo Bluvšteino laida „Muzikos pasaulis pagal Dovydą Bluvšteiną“. Didelio susidomėjimo sulaukia ir laidos „Be problemų“ vedėjo Bernardo Šaknio svečiai – LRT OPUS gerbėjai, dažniausiai atstovaujantys mokslo bei technikos pasauliui, kuriame labai daug jaunų kūrybingų žmonių, turinčių kuo pasidalyti su LRT OPUS klausytojais. Kaip visuomet, vasarą LRT OPUS stengiasi išeiti į viešumą. Ir 2016 m. buvo transliuojama tiesioginė laida „Vasara su LRT OPUS“, kurią pasikeisdami vedė Richardas Jonaitis ir Sakalas Čumačenko. Palangos centre įsikūrusi LRT OPUS stotis daug kam tapo savotiška šiuolaikinio meno oaze, sulaukta daug gerų atsiliepimų. Vyko ne tik gyvos laidos, interviu, bet ir jaunų grupių koncertai. Tęsiant bendradarbiavimą su menų fabriku „Loftas“, buvo rengiami koncertai „LRT OPUS gyvai“, tad galimybę pasirodyti turėjo ne viena kylanti užsienio žvaigždė, o jas „apšildydavo“ dažniausiai lietuviškos grupės. Tradiciškai didelio susidomėjimo bei palaikymo sulaukė koncertų ciklas „LRT OPUS ore“, kuriame pasirodo perspektyvios Lietuvos grupės. Šie koncertai vyksta bendradarbiaujant su LRT KULTŪRA, tad jaunieji atlikėjai turi šansą būti ne tik išgirsti, bet ir pamatyti. Koncertus „LRT OPUS ore“ galima pasižiūrėti ir svetainėje „Youtube“, čia jie sulaukia dešimčių tūkstančių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenančių vartotojų peržiūrų.

LRT OPUS laidų vedėjas Richardas Jonaitis

LRT OPUS vasaros terasa

PRIEDAI

LIETUVOS RADIJO programos laidos 2016 m.

LR KLASIKOS programos laidos 2016 m.

2016 metai

Vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.

Tiesioginės transliacijos per LRT RADIJĄ ir LRT KLASIKĄ

Šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros. (LRT KLASIKA)

Sausio 1 d.

Sausio 18 d.

Naujametis Vienos filharmonijos orkestro koncertas iš Vienos „Musikverein“ salės.

Prezidentės D. Grybauskaitės ir Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus pasisakymai po susitikimo su 16-osios Vyriausybės nariais.

Sausio 4 d.

Vasario 9 d.

Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus spaudos konferencija.

Sausio 7 d.

Vasario 16 d.

LR Prezidentės D. Grybauskaitės metų apžvalgos spaudos konferencija.

Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija S. Daukanto aikštėje. LR Prezidentės D. Grybauskaitės kalba.

Lietuvos laisvės gynimo 25-mečiui. Koncertas „Laisvės liepsna“ iš LRT Didžiosios studijos.

Vasario 16-osios minėjimas prie Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų.

Koncertas „In memoriam“ iš Šv. Jonų bažnyčios Vilniuje. (LRT KLASIKA)

Šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros. (LRT KLASIKA)

Sausio 13 d. Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas Seimo Kovo 11-osios salėje.

Iškilmingas Vasario 16-osios minėjimo koncertas iš Lietuvos nacionalinės filharmonijos. (LRT KLASIKA)

Birželio 14 d.

Vasario 25, 26, 27 d. 4 tiesioginės transliacijos iš Vilniaus knygų mugės.

Iškilmingas minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido atmintinoms dienoms, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.

Kovo 11 d. Iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo minėjimas, skirtas Kovo 11-ajai – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai.

Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.

Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.

Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje Vilniuje.

Šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros. (LRT KLASIKA)

Kovo 24 d.

Birželio 15 d.

Prezidentės D. Grybauskaitės ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo A. Vershbow spaudos konferencija.

Vilniaus festivalis 2016. H. Berliozo „Requiem“. Transliacija iš LNOBT. (LRT KLASIKA)

Kovo 26 d.

Liepos 6 d.

Velyknakčio liturgija iš Vilniaus arkikatedros.

Lietuvos valstybės diena. Iškilmingas vėliavų pakėlimas. Transliacija iš Vilniaus S. Daukanto aikštės.

Balandžio 21 d. Vyriausybės 2015 m. veiklos ataskaita Seime.

„Tautiška giesmė aplink pasaulį 2015“. Šventinio renginio transliacija iš Palangos.

Gegužės 1 d.

Šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros. (LRT KLASIKA)

Tarptautinė aušros choro diena. Transliacija iš Airijos. Gegužės 7 d.

Liepos 31 d.

Nacionalinis gailestingumo kongresas. Koncertas „Aš čia“ iš Vilniaus Katedros aikštės.

Medininkų žudynių 25-ųjų metinių minėjimo, vykusio Medininkų memoriale, transliacija. Rugpjūčio 15 d.

Gegužės 7 d.

Žolinės atlaidai iš Krekenavos. (LRT KLASIKA)

Gailestingumo kongresas. Procesija ir šv. Mišios iš Vilniaus Katedros aikštės. (LRT KLASIKA)

Rugpjūčio 23 d. JAV viceprezidento J. Bideno kreipimasis į Baltijos tautas.

Gegužės 10, 12, 14 d. Tarptautinio „Eurovizijos“ dainų konkurso koncertai iš Stokholmo.

Rugsėjo 1 d. Šventinis koncertas „Beauštanti aušrelė“ iš Vilniaus S. Daukanto aikštės.

Gegužės 17 d. Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovų E. Gentvilo ir R. Šimašiaus spaudos konferencija.

Rugsėjo 14 d. Metinė EK pirmininko J.-C. Junckerio kalba.

Birželio 5 d.

Rugsėjo 23 d.

LRT RADIJO vasaros kelionės. Transliacija iš Klaipėdos.

D. Geringo jubiliejinio koncerto „Euroradijo“ transliacija iš Vilniaus kongresų rūmų.

Birželio 9 d.

Spalio 10, 24 d.

LR Prezidentės D. Grybauskaitės metinis pranešimas. Transliacija iš LR Seimo.

Po Seimo rinkimų pirmojo turo. Politikų spaudos konferencijos iš LDK Valdovų rūmų.

Birželio 12 d. Lietuvos radijo 90-mečio koncertas iš Kauno „Žalgirio“ arenos.

VRK spaudos konferencijos.

Lapkričio 14 d. 2016–2020 m. kadencijos LR Seimo pirmojo posėdžio transliacija. Lapkričio 17 d. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projekto teikimas. Lapkričio 22 d. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projekto priėmimas. Lapkričio 23 d. Kariuomenės dienai. Iškilminga rikiuotė Katedros aikštėje. Gruodžio 6 d. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projekto teikimas. Gruodžio 13 d. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projekto svarstymas ir priėmimas. Gruodžio 22 d. 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto priėmimas. Gruodžio 24 d. Kalėdų nakties Bernelių šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros. Gruodžio 26 d. Kalėdų šv. Mišios iš Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčios. (LRT KLASIKA) Gruodžio 31 d. Naujametinis vakaras su simfoniniu orkestru iš Lietuvos nacionalinės filharmonijos. Kiekvieną sekmadienį per LRT KLASIKĄ buvo transliuotos mišios iš Vilniaus arkikatedros.

42 LRT RADIJO, LRT KLASIKOS ir LRT OPUS AUDITORIJA PAGAL AMŽIŲ Vidutinė auditorija, tūkst.

LRT.lt

2016 m. portale LRT.lt apsilankė 4,98 mln. unikalių vartotojų – 15 proc. daugiau nei 2015 metais. Portalo auditorija pastaruosius 5 metus nuolat auga ir vis daugiau skaito naujienas, žiūri ir klauso mediatekos įrašų.

Atlikti atnaujinimo darbai

Smarkiai išaugo vartotojų, besijungiančių mobiliaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais, skaičius: 2015 m. tokių buvo 19,52 proc., o praėjusiais metais – 33,02 proc.

Kasmet LRT.lt atnaujina ir portalo technines galimybes, ir vizualinius sprendimus, plečia turinio kiekybę ir kokybę. Šie žingsniai gerina vartotojų naršymo svetainėje patirtį, didina ir auditoriją, ir peržiūrimos informacijos kiekį. 2016 m. itin pagerinta į portalą dedamų nuotraukų kokybė. Šis pokytis labai pakeitė bendrą svetainės vaizdą. Prie naujienų atsirado daugiau nuotraukų galerijų – tai ypač aktualu skilčiai „Tavo LRT“, kurioje dažnai viešinamos nuotraukos iš LRT laidų ir projektų filmavimų. Atnaujintas ir mediatekos grotuvas – tai leidžia tiesiogines transliacijas ir mediatekos įrašus žiūrėti naudojantis pačiais naujausiais įrenginiais ir naršyklėmis. Svarbus atnaujinimas, padidinęs įrašų peržiūras, – TV programos susiejimas su LRT mediateka. Toks sprendimas žiūrovams palengvina neseniai transliuotų įrašų paiešką. Praėjusiais metais atnaujinta ir LRT.lt mobilioji programėlė – įgyvendintas tikslas pagerinti naršymo greitį, naudojantis tiek „iOS“, tiek „Android“ operacinėmis sistemomis.

Augantis mobilių vartotojų skaičius 2016 m. LRT.lt portale apsilankė beveik 5 mln. unikalių vartotojų (t. y. 4 983 154, o 2015 m. – 4 326 787) – 15,17 proc. daugiau, nei jų apsilankė 2015 m. Iš viso portalo puslapiai buvo atverti 48 582 275 kartus – tai 10,53 proc. daugiau nei pernai.

2012–2016 m. pasiekti rekordai 2016-ieji LRT.lt portalui buvo rekordų metai. Per 5 metus nuosekliai augusi auditorija pernai pasiekė rekordines aukštumas. Gegužės mėnesį „Eurovizijos“ dainų konkurso tiesiogines transliacijas internetu stebėjo ir naujienų srautą sekė daugiau kaip 843 tūkst. unikalių vartotojų. Šis mėnuo taip pat išsiskyrė aktyviausiu skaitytojų susidomėjimu naujienų skiltimi – naujienos perskaitytos 909 079 kartus. 2016 m. tarp tekstinio turinio skilčių populiariausios buvo „Lietuvoje“, „Tavo LRT“, „Kalba Vilnius“, „Pasaulyje“, „Ekonomika“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent šių skilčių turinį praturtina LRT.lt žurnalistų autoriniai tekstai („Lietuvoje“, „Tavo LRT“, „Ekonomika“) ir profesionalus redaktorių darbas kuriant tekstus iš televizijos ir radijo laidų („Kalba Vilnius“, „Tavo LRT“).

Tiesiogines transliacijas iš Stokholmo stebėjo rekordinis internautų skaičius

LRT.lt projektai 2016 m. ypač daug dėmesio skirta „Projektų“ skilčiai. Čia buvo sukurti specialūs puslapiai svarbiems renginiams, konkursams, sporto įvykiams, taip pat LR Seimo rinkimams.

Birželio mėnesį LRT žiūrovai turėjo galimybę stebėti Pasaulio futbolo čempionato transliacijas ne tik per televiziją, bet ir internetu. Prie tiesioginių transliacijų per LRT.lt portalą prisijungta rekordiškai daug kartų – 1,81 mln. prisijungimo atvejų.

LRT.lt aktyviai įsitraukė į LRT RADIJO 90-mečio viešinimo kampaniją. Sukurta speciali skiltis „Devyni radijo dešimtmečiai“. Joje pateikta radijo istorijos retrospektyva, specialių laidų ciklas, „Aukso fondo“ įrašai, archyvinės nuotraukos ir kitas su LRT RADIJO jubiliejumi susijęs turinys. Tai leido į portalą labiau integruoti LRT RADIJO medžiagą, be to, specialioje skiltyje informacija buvo greičiau ir lengviau pasiekiama.

Viena aktyviausiai lankomų LRT.lt skilčių, kaip ir ankstesniais metais, buvo LRT mediateka. Lapkritį portalas sulaukė daugiausia mediatekos peržiūrų per pastaruosius 5 metus – iš viso buvo paleisti 1 207 809 radijo ir TV įrašai. Didelio portalo lankytojų dėmesio sulaukė TV ir radijo laidų epizodai: aktyviai domėtasi politinėmis aktualijomis („Dėmesio centre“), sveikatos („Klauskite daktaro“) ir transporto („Keliai. Mašinos. Žmonės“) temomis.

Dar vienas svarbus LRT.lt projektas – interneto svetainė vaikams. 2016 m. gruodžio mėnesį paleista pirmoji Lietuvoje saugaus turinio svetainė, skirta įvairaus amžiaus vaikams. Svetainėje pateikiamas edukacinio pobūdžio turinys – LRT RADIJO ir TV archyviniai įrašai, užsienio kūrėjų produkcija (animacija), ŠMM rekomenduojama medžiaga. Projekto „LRT.lt vaikams“ tikslas – LRT turinį pritaikyti vaikų auditorijai, rūpintis, kad jiems skirta informacija būtų kokybiška.

Iš viso 2016 m. portale LRT.lt apsilankė 4,98 mln. unikalių vartotojų (15 proc. daugiau nei 2015 m.). Lankytojų visumą sudarė Lietuvos vartotojai (82,5 proc.), apsilankė ir užsienyje gyvenantys lietuviai (Jungtinėje Karalystėje – 4,72 proc., Vokietijoje – 1,96 proc., Norvegijoje – 1,87 proc., JAV – 1,37 proc.) bei lankytojai iš kitų šalių. Kartu jie atvertė beveik 48,5 mln. puslapių – naujienų, anonsų, tiesioginių transliacijų ir vaizdo bei garso įrašų.

ADMINISTRACIJA LRT taryba

LRT tarybos nariai:

LRT taryba yra aukščiausias LRT valdymo organas, kuriam įstatymu pavestos LRT visuotinio susirinkimo funkcijos ir kuris atstovauja visuomenės interesui. Įstatymo nustatyta tvarka LRT taryba sudaroma iš 12 asmenų, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas (4 narius), Seimas (4), po 1 narį – Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos Vyskupų Konferencija.

Eugenijus BUTKUS

(Lietuvos mokslo taryba)

Edmundas GANUSAUSKAS (Lietuvos Respublikos Seimas, iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.)

Dalia KUTRAITĖGIEDRAITIENĖ (Lietuvos Respublikos Seimas, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.)

Žygintas PEČIULIS

(pirmininkas) (Lietuvos Respublikos Prezidentė)

Darius CHMIELIAUSKAS (Lietuvos Vyskupų Konferencija)

Tomas EITUTIS

Liudvikas GADEIKIS

Česlovas JURŠĖNAS

Giedrė LASTAUSKIENĖ

Vytautas Petras PLEČKAITIS

Andrius PUKSAS

(Lietuvos Respublikos Seimas, iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.)

Lolita JABLONSKIENĖ

(pirmininko pavaduotoja) (Lietuvos Respublikos Prezidentė)

(Lietuvos Respublikos Seimas, iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.)

Kornelijus PLATELIS

(Lietuvos Respublikos Seimas, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.)

(Lietuvos meno kūrėjų asociacija)

Raimondas SAVICKAS

(Lietuvos Respublikos Seimas)

(Lietuvos Respublikos Prezidentė)

Vilija TARGAMADZĖ

(Lietuvos Respublikos Seimas, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.)

(Lietuvos švietimo taryba)

LRT tarybos sudėties pokyčiai

Išanalizavusi strategijos įgyvendinimą, Taryba LRT administracijai rekomendavo tobulinti planą, ambicingai siekiant strateginių LRT tikslų.

2016 m. rugpjūčio 31 d. baigėsi Lietuvos Respublikos Seimo deleguotų Tarybos narių kadencija. Lietuvos Respublikos Seimas į LRT tarybą 6 metų kadencijai delegavo 3 naujus narius: Dalią Kutraitę-Giedraitienę, Vytautą Petrą Plečkaitį, Raimondą Savicką, ir tam pačiam laikotarpiui pratęsė Liudviko Gadeikio kadenciją.

LRT vadybos stebėsena LRT taryba ypatingą dėmesį skyrė 2015 m. UAB „Ernst & Young Baltic“ atlikto išorinio audito rekomendacijų, kaip tobulinti LRT veiklą, įgyvendinimo priemonių plano aptarimui ir jo įgyvendinimo analizei. Šie klausimai svarstyti šešiuose Tarybos posėdžiuose. Taryba LRT administracijai rekomendavo tobulinti, konkretinti išorinio audito rekomendacijų įgyvendinimo planą ir laikytis numatytų įgyvendinimo terminų.

2016 m. baigėsi LRT tarybos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo 3 metų kadencija. Įstatymo numatyta tvarka naujai kadencijai LRT tarybos pirmininku perrinktas Žygintas Pečiulis, pirmininko pavaduotoja – Lolita Jablonskienė.

LRT tarybos darbo organizavimas

Posėdžiuose svarstyti ir šie LRT valdymo klausimai:

LRT taryba dirbo pagal sausio mėnesio tarybos posėdyje parengtą metinį posėdžių planą, kuris buvo tikslinamas iš anksto rengiant ir tvirtinant posėdžių darbotvarkes. 2016 m. įvyko 14 LRT tarybos posėdžių, kuriuose dalyvavo LRT tarybos nariai, LRT vadovybė, už atskiras LRT veiklos sritis atsakingi administracijos darbuotojai (pagal posėdžių temas), Administracinės komisijos nariai, Tarybos pakviesti išorės ekspertai, visuomeninių organizacijų atstovai.

viešųjų pirkimų organizavimo LRT tvarka; LRT ilgalaikio turto įsigijimo plano vykdymas; išorės paslaugų pirkimo LRT ekonominis efektas; LRT vidaus audito ir vidaus kontrolės funkcijos;

Darbotvarkėje numatyti klausimai iki Tarybos posėdžio pagal kompetenciją buvo svarstomi LRT tarybos darbo grupėse: Audito ir strateginės plėtros (vadovas T. Eitutis, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – Eugenijus Butkus) arba Redakcinės politikos (vadovas K. Platelis). LRT tarybai jos teikė išvadas, rekomendacijas, nutarimo projektus.

LRT administracijos atlyginimų sistema.

LRT programų turinio stebėsena LRT posėdžiuose analizuota rėmimų pranešimų transliavimo per LRT tvarka, žurnalistų etikos klausimai.

Finansiniais ir ekonominiais klausimais LRT tarybai išvadas teikė Administracinė komisija.

Posėdžiuose svarstyti ir šie LRT programų turinio klausimai:

Kiekviename LRT tarybos posėdyje buvo susipažįstama su LRT administracijos pateikiama informacija apie aktualius praėjusio mėnesio įvykius, aptariami gauti piliečių, institucijų ir visuomeninių organizacijų laiškai.

L RT televizijos pavasario ir rudens sezonų programų savianalizė;

Kas ketvirtį buvo išklausoma LRT tarybos nutarimų vykdymo ataskaita.

LRT veiklos viešinimo planas; išliekamosios vertės vaidybinių ir dokumentinių filmų programų LRT televizijoje perspektyva;

2016 m. lapkričio 22 d. įvyko LRT tarybos susitikimas su Ukrainos nacionalinio transliuotojo tarybos nariais, kuriame buvo pristatyti LRT valdymo ir finansavimo principai.

LRT televizijos ir radijo sporto ir sveikatinimo laidos;

Informacija apie LRT tarybos veiklą (posėdžių darbotvarkės ir protokolai, LRT veiklos ataskaitos, kiti dokumentai, informacija apie LRT tarybos narius) skelbiama LRT portale. Apie LRT tarybos darbą, posėdžiuose svarstytus klausimus ir priimtus nutarimus informuojama pranešimais spaudai.

LRT religinių programų tobulinimo plano vykdymas; LRT OPUS koncepcija; užsienio produkcijos įsigijimas LRT TELEVIZIJAI;

Prioritetinės 2016 m. LRT tarybos veiklos kryptys

programos ir renginiai, skirti Lietuvos radijo 90-mečiui ir Lietuvos televizijos 60-mečiui.

LRT 2012–2017 m. valstybinės programų strategijos įgyvendinimo stebėsena

LRT programų turinio klausimai svarstyti ir pasitelkiant išorės ekspertus: LRT auditorijos diversifikavimas, įtraukiant jauniausią vartotojų kartą; posėdyje dalyvavo ir rekomendacijas teikė išorės ekspertės LEU prof. dr. P. Pečiuliauskienė ir doc. dr. Z. Nauckūnaitė;

Susipažinta su LRT programų strategijos įgyvendinimo plano vykdymo 2015 m. ataskaita. Aptarta LRT programų strategijos įgyvendinimo plano vykdymo 2016 m. I pusmetį ataskaita.

Įstatymo numatytų LRT tarybos funkcijų vykdymas

LRT televizijos informacinės aplinkos pritaikymas klausos negalią turintiems asmenims; aptarime dalyvavo Lietuvos kurčiųjų draugijos ir Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos nariai;

Patvirtinta:

mokslo laidų LRT ir mokslo populiarinimo Lietuvoje problemos; aptarimas vyko VU Gyvybės mokslų centre, posėdyje dalyvavo biochemikas dr. P. L. Tamošiūnas;

2 015 m. LRT pajamų ir išlaidų, LRT tarybos ir LRT Administracinės komisijos išlaidų sąmatų vykdymo ataskaitos; 2015 m. LRT ataskaita Seimui;

LRT televizijos laidų vizualinis apipavidalinimas; aptarime dalyvavo ir analizę pristatė VDA Interjero dizaino katedros vedėjas doc. R. Kilčiauskas.

2015 m. Administracinės komisijos ataskaita; 2 016 m. LRT pajamų ir išlaidų, LRT tarybos ir LRT Administracinės komisijos išlaidų sąmatos;

LRT technologinės plėtros stebėsena Priimtas nutarimas LRT TELEVIZIJĄ transliuoti SD ir HD formatu, LRT KULTŪRĄ – SD formatu skaitmeniniu antžeminiu televizijos tinklu, skirtu išimtinai LRT programoms transliuoti.

2 016 m. LRT programų pavasario, vasaros ir rudens mastas bei struktūra;

Posėdžiuose svarstyta LRT technologinio vystymo perspektyva ir plėtros prioritetai:

Bendradarbiavimas su Administracine komisija

2 016 m. LRT TV programų pirkimo konkurso rezultatai.

n aujojo LRT skaitmeninės antžeminės TV tinklo įdiegimas;

Įstatymo nustatyta tvarka Administracinė komisija konsultavo LRT tarybą ir generalinį direktorių ekonominiais ir finansų klausimais. Administracinės komisijos sudėtis: Linas Gusarovas (pirmininkas), Ieva Augustinavičienė, Rimas Kanevičius, Valentinas Sventickas, Tadas Šarapovas.

centrinės televizijos aparatinės ir pirmosios studijos modernizavimas; kilnojamųjų televizijos stočių atnaujinimas;

2016 m. vyko 7 Administracinės komisijos posėdžiai. Pateiktos išvados ir rekomendacijos dėl:

naujos kilnojamosios garso stoties įsigijimas;

i šorės audito pateiktos LRT veiklos analizės ir rekomendacijų, kaip tobulinti LRT veiklą;

TV naujienų redakcinės sistemos atnaujinimas;

LRT administracijos pateikto išorės audito rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plano;

naujos radijo archyvų sisteminimo bazės tobulinimas ir kt.

L RT 2015 m. veiklos ataskaitos, finansinių ataskaitų, pajamų ir išlaidų sąmatos, LRT tarybos ir Administracinės komisijos išlaidų sąmatų vykdymo;

LRT auditorijos dinamikos stebėsena 2016 m. Taryba ypatingą dėmesį skyrė LRT radijo auditorijos pokyčių analizei; aptartas LRT radijo populiarinimo visuomenėje veiksmų planas.

2 016 m. I pusmečio pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymo; 2016 m. I pusmečio LRT strategijos įgyvendinimo plano vykdymo;

Kiekviename LRT tarybos posėdyje buvo nagrinėjama LRT administracijos pateikiama informacija apie LRT televizijos ir radijo kanalų, portalo lrt.lt ir išmaniųjų programėlių auditorijos dydį ir dinamiką, susipažįstama su populiariausių laidų reitingais. LRT auditorijos pokyčiai kiekvieną mėnesį lyginti su kitų Lietuvoje transliuojamų televizijos ir radijo auditorijomis, metų pabaigoje – su Europos televizijos ir radijo auditorijos dinamikos tendencijomis. Taryba susipažino su įvairiais kitais LRT auditorijos tyrimais.

L RT veiklos analizės ir rekomendacijų, kaip tobulinti veiklą, priemonių plano vykdymo; LRT ilgalaikio turto įsigijimo plano vykdymo; LRT 2017 m. pajamų ir išlaidų sąmatos, LRT tarybos ir Administracinės komisijos išlaidų sąmatų projekto.

Žygintas Pečiulis

LRT tarybos pirmininkas

LRT tarybos posÄ&#x2014;dis

LRT ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

LRT darbuotojų stalo futbolo čempionatas, tradiciškai organizuojamas prieš tarptautines futbolo transliacijas

LRT interesas – suburti ir išlaikyti profesionalią, dinamišką, kūrybišką, nuolat tobulėjančią, savo darbą mylinčią ir motyvuotą komandą, vieningai siekiančią bendrų LRT tikslų, todėl personalo politika yra nukreipta į kolektyvo tobulėjimą ir jo gerovės kūrimą. LRT prioritetai – išskirtinė programų kokybė ir kūrybinių idėjų inicijavimas, technologinė pažanga. Todėl ir 2016 m. daug dėmesio buvo skiriama darbuotojų profesionalumui ir kompetencijoms ugdyti. LRT dalyvavo EBU asamblėjose pagal profesines sritis, bendradarbiavo su kitų šalių nacionaliniais transliuotojais, dalyvavo tarptautinėse mokymų programose, seminaruose, kurių temos apėmė:

atliekantiems studentams. Nuolat bendradarbiaujama su aukštosiomis mokyklomis, per metus praktiką LRT atlieka apie 100 studentų. LRT – socialiai atsakinga įmonė. Lietuvos žurnalistų sąjungos valdyba kasmet renka socialiai atsakingiausią žiniasklaidos bendrovę, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas socialiniam dialogui, partnerystei ir darbuotojų socialiniam statusui. 2016 m. šis apdovanojimas įteiktas Lietuvos radijui ir televizijai (LRT). D arbuotojai draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų, remiami sunkių gyvenimiškų situacijų atveju, siekiama, kad įmonė ir darbuotojas suderintų interesus.

naujausias žiniasklaidos tendencijas,

R ūpinamasi darbuotojų sauga ir sveikata, sukurtas kompleksas priemonių – nuo saugaus darbo instrukcijų iki saugių darbo vietų įrengimo bei sveikatos patikrinimų. Periodiškai vertinamos aplinkos ir darbo sąlygos, sprendžiami aktualūs su sveikata ir sauga susiję klausimai. Nuolat kontroliuojama, kaip laikomasi darbo saugos reikalavimų, organizuojamas profesinės rizikos vertinimas. Darbuotojams rengiami gaisrinės saugos mokymai ir evakuacijos pratybos.

tiriamąją žurnalistiką, radijo dokumentiką, naujienų tarnybų darbą, komunikaciją ir rinkodarą, naująsias šviesos, garso, IT technologijas, audiovizualinius ir garso archyvus,

Siekiama, kad LRT kolektyvas būtų fiziškai aktyvus, rūpinamasi darbuotojų sveikata – LRT komandos 2016 m. dalyvavo įvairiuose sporto renginiuose, žygiuose.

socialinę mediją ir kt. Iš viso per 2016 m. kvalifikaciją kėlė 172 darbuotojai. Jie dalyvavo 87 seminaruose, konferencijose ir mokymuose, iš jų 40 – užsienyje.

Darbuotojai aktyviai dalyvauja LRT organizuojamose kraujo donorystės akcijose.

2016 m. gruodžio 31 d. LRT pagal darbo sutartį dirbo 547 darbuotojai (52,4 proc. vyrų ir 47,6 proc. moterų). 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis, vidutinis LRT darbuotojo amžius buvo 47,4 metai (vyrų – 46,2, moterų – 47,7). Vidutinė nepertraukiamo darbo trukmė LRT – 18,1 metų.

Siekiama, kad kolektyvas aktyviai dalyvautų kultūriniame gyvenime: kuo platesniam ratui darbuotojų suteikiama galimybė lankyti spektaklius, koncertus, filmus, rengiamos LRT darbuotojų kūrybos parodos. Vien į kino filmų LRT premjeras darbuotojams buvo išdalyta per 1 600 bilietų.

Žvelgdama į ateitį ir siekdama pritraukti gabiausius studentus bei sudaryti sąlygas jaunimui žengti pirmuosius profesinius žingsnius, LRT suteikia materialinę bazę ir profesionalų pagalbą praktiką

Puoselėjamos tradicijos ir vienijamas kolektyvas. LRT veikia Senjorų klubas, vienijantis buvusius ilgamečius LRT darbuotojus, kuriame aktyviai dalyvauja per 40 narių.

PRIEDAI

LRT DARBUOTOJŲ BEI ŽURNALISTŲ APDOVANOJIMAI

Jolanta Kryževičienė

Aistė Plaipaitė

Jau devintus metus rengiamo konkurso „Kalbos grynuolis“ 2016 m. laimėtojai:

Radijo Kultūros laidų redakcijos vyriausioji redaktorė, žinoma žurnalistė ir laidų prodiuserė Jolanta Kryževičienė apdovanota Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už ilgametį bei svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai, už iniciatyvas ir kokybišką kultūrinę žiniasklaidą, inspiruojančią bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

autoritetinga komisija kaip taisyklingiausiai kalbančias žurnalistes išrinko Justę Navickaitę (LRT TELEVIZIJA) ir Aistę Plaipaitę (LRT RADIJAS); žiūrovai ir klausytojai savo balsus atidavė už LRT RADIJO žurnalistę Rūtą Kupetytę ir LRT TELEVIZIJOS žurnalistę Loretą Mačiulienę.

Petro Abukevičiaus premija 2016 m. buvo įteikta žurnalistės Dalios Juočerytės, kuri LRT kuria laidą „Pradėk nuo savęs“, vadovaujamai kūrybinei grupei už filmą „Didžioji paukščių paslaptis“.

„Pragiedrulių“ apdovanojimai 2016 m.: Živilės Kropaitės laida iš radijo dokumentikos ciklo „65+“ pripažinta Metų radijo publicistikos laida. Rūta Kupetytė, Edvardas Kubilius, Aušra Juraitė ir Vita Ličytė įvertinti už Metų radijo pokalbių laidą – transliaciją iš Medininkų. Dokumentinių filmų ciklas „Mano miestas“ laimėjo Valstybinio turizmo departamento apdovanojimą kaip sėkmingiausias 2016 m. žiniasklaidos projektas, skatinantis turizmą.

Petro Babicko premija įteikta LRT laidų vedėjai Bernadetai Lukošiūtei. Pirmojo Lietuvos radijo pranešėjo ir programų vedėjo Petro Babicko premijos laureatą renka Žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus valdyba. Jos pirmininkas Vidas Mačiulis sako, abejonių, ar LRT laidų vedėja B. Lukošiūtė verta premijos, nekilo – su jos vesta laida „Labanakt, vaikučiai“ užaugo ne viena karta, o „Tetos Betos viktorina“ prie radijo imtuvų suburia visą šeimą.

Bernadeta Lukošiūtė

Rūta Kupetytė, Edvardas Kubilius

Jonas Ribokas

LRT „Auksinių bičių 2016“ nugalėtojai Geriausia LRT radijo žurnalistė – Audronė Čepkauskaitė Geriausias LRT televizijos žurnalistas – Edvardas Špokas LRT.lt profesionalas – Vytenis Radžiūnas Geriausia LRT radijo laidų vedėja – Ieva Buinevičiūtė Geriausias LRT televizijos laidų vedėjas – Edmundas Jakilaitis Geriausio LRT TV pramoginių laidų vedėjo nominaciją gavo vedėjų pora – Giedrius Savickas ir Andrius Rožickas („Auksinis balsas“) LRT radijo profesionalas – Jonas Kasčiuškevičius LRT televizijos profesionalas – Ramojus Skirsgilas LRT profesionalas – Jonas Ribokas

Vytenis Radžiūnas

Edvardas Špokas

UŽSIENIO RYŠIAI

įvairių LRT padalinių vadovais, Lietuvos žurnalistų sąjunga, politikais ir aktyviais visuomenės veikėjais. Užsienio ryšių skyrius palaikė glaudžius ryšius su Ukrainos komercine televizija „5 kanal“, su JAV organizacija „The Broadcasting Board of Governors“ dėl „Amerikos balso“ ir „Laisvosios Europos“ kuriamos žinių laidos „Dabar pasaulyje“ („Nastojaščeje vremia“). 2016 m. atnaujinta bendradarbiavimo sutartis su Vokietijos televizija „Deutsche Welle“. LRT toliau transliuoja šios televizijos žinias rusų kalba, kassavaitinę kultūros naujienų laidą „Arts“, adaptuotą europietiško gyvenimo būdo ir kultūros žurnalą „Euromaxx“.

LRT Užsienio ryšių skyrius yra atsakingas už ryšius su Europos transliuotojų sąjunga (EBU) ir koordinuoja LRT dalyvavimą įvairiuose EBU projektuose, atlieka techninio koordinavimo funkcijas. 2016 m. per palydovinį EBU tinklą „Eurovison“ buvo užsakyta per 120 tiesioginių transliacijų: 116 sporto transliacijų, 6 transliacijos iš Vatikano, 7 koncertai. Per palydovus tiesiogiai iš LRT studijos buvo transliuojami 2 Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus tiesioginiai interviu CNN televizijos laidoms „Amanpuor“ ir „The World Right Now“.

LRT Užsienio ryšių skyrius palaiko glaudžius ryšius su Lietuvoje veikiančiomis užsienio valstybių ambasadomis. Itin glaudūs ryšiai yra susiklostę su Jungtinės Karalystės, JAV, Prancūzijos, Nyderlandų, Danijos, Latvijos, Estijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Japonijos ambasadomis. Pradėta bendradarbiauti ir su pernai Lietuvoje duris atvėrusia Izraelio ambasada. Iš užsienio šalių ambasadų gauta nemažai įvairių televizijos programų, meninių, animacinių ir dokumentinių filmų. Užsienio ambasadoms siūloma įrašyti įvairius kultūrinius renginius, į laidas pasikviesti į mūsų šalį atvykstančius svarbius svečius. Bendradarbiaujant su Danijos ambasada, LRT patalpose surengta pirmojo danų ilgametražio animacinio filmo „Valhalla“ originalių piešinių paroda, vėliau LRT TELEVIZIJA parodė ir patį animacinį filmą.

Užsienio ryšių skyrius koordinavo darbą su Užsienio reikalų ministerija dėl „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą 2011–2019 m. programos, bei „Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvų“, derino tarpinstitucinės veiklos programas, rengė veiklos ataskaitas. Įgyvendinant šią programą, toliau plečiamas bendradarbiavimas su kaimyninių valstybių kabelinių televizijų operatoriais, pasirašyta sutartis dėl kanalo LRT LITUANICA retransliavimo. 2016 m. pasirašytos naujos sutartys su Latvijos kompanija SIA „Smart TV“ bei Lenkijos „Multimedia Polska“ SA. Užsienio ryšių skyrius rūpinasi LRT darbuotojų kvalifikacijos kėlimu. 2016 m. dviem TV Programų direkcijos prodiuseriams (T. Jačiauskui ir M. Sipariui) buvo sudaryta galimybė apsilankyti Norvegijos visuomeniniame radijuje ir televizijoje (NRK). Čia jie sėmėsi patirties, kaip planuojama televizijos programa, kaip sudaromi laidų anonsavimo planai, apžiūrėjo televizijos studijas, susipažino su kolegų darbais. TV naujienų tarnybos prodiuseris M. Naudžius dalyvavo EBU surengtame seminare „Kaip žiniose, pasitelkiant statistiką, didinti auditoriją ir jos lojalumą“. Didelis dėmesys buvo skiriamas auditorijos lojalumo ugdymo metodams ir technikoms; mokoma, kaip identifikuoti skirtingų auditorijų elgesį dienos metu ir tai paversti privalumu; pristatytos strategijos, padedančios tobulinti žinių laidose naudojamas santraukas, antraštes.

Užsienio ryšių skyrius verčia iš anglų kalbos ir į ją įvairius su LRT veikla susijusius dokumentus ir sutartis, renka, sistemina ir pateikia LRT vadovybei bei LRT tarybai informaciją apie kitų Europos visuomeninių transliuotojų veiklą, jų strateginius planus ir finansavimą. Skyriaus darbuotojai reguliariai atnaujina LRT portale www.lrt.lt skelbiamą informaciją apie LRT anglų kalba, pildo žinių anglų kalba puslapį. Šiame puslapyje publikuojami TV naujienų tarnybos specialiai E.U „Eurovision News Exchange“ parengti reportažai, į anglų kalbą išversti svarbiausi LRT pranešimai spaudai. Užsienio ryšių skyrius veda ekskursijas po LRT užsienio svečiams, talkina į Lietuvą atvykstantiems kitų Europos visuomeninių transliuotojų žurnalistams.

Drauge su asociacija „Baltic Center for Media Excellence“ LRT žurnalistams buvo surengti du seminarai: „Kaip vaizdžiai papasakoti istoriją“, kurį vedė ilgametis Danijos visuomeninės televizijos žurnalistas ir žinių tarnybos vyriausiasis redaktorius Jacobas Fengeris, bei „Praktinis seminaras televizijos laidų vedėjams“, kurį vedė didelę žurnalistinę praktiką BBC, „Al Jazeera English“ ir kt. televizijos kompanijose turinti žurnalistė ir laidų prodiuserė Tira Scubart. Šiuose seminaruose dalyvavo po 10–12 LRT žurnalistų, kurie vėliau puikiai įvertino mokymų kokybę. 2016 m. Užsienio ryšių skyrius padėjo kelti kvalifikaciją ne tik LRT darbuotojams, bet ir kolegoms iš Ukrainos. Drauge su Europos Komisijos atstovybe Ukrainoje surengti 5 dienų mokymai Lietuvoje naujai kuriamo Ukrainos visuomeninio radijo ir televizijos (NTCU) tarybos nariams. Į LRT buvo atvykę visi 17 NTCU tarybos narių. Jiems buvo organizuojami susitikimai su LRT tarybos nariais,

Europos transliuotojų sąjunga (EBU) vienija 73 narius 56 šalyse

LRT MUZIEJUS

2016 m. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos istorijos muziejuje apsilankė 6 729 lankytojai, surengtos 292 ekskursijos. 190 iš jų skirtos moksleiviams, iš viso jose dalyvavo 4 661 moksleivis. LRT galerijoje surengta 11 įvairaus žanro fotografijos ir tapybos parodų.

buvo įsikūrę badaujantys darbuotojai, įrengta ekspozicija. 1991 m. įvykiams skirta paroda, kurioje parodytos dar niekada neeksponuotos režisieriaus, fotografo Algirdo Tarvydo, televizijos operatoriaus Sigito Aukštuolio nuotraukos. Surengtos 38 ekskursijos, kuriose apsilankė 933 lankytojai.

LRT istorijos muziejus rengia ekskursijas, kurios supažindina su nacionalinio transliuotojo istorija ir veikla. LRT parodų galerijoje vyksta parodos, teminiai vakarai.

2016 m. LRT parodų galerijoje surengta 11 parodų. Vasario mėn. Andriaus Lygnugario fotografijų paroda, kurioje užfiksuotos linksmos, įdomios, netikėtos televizijos projektų „Tikri vyrai“ ir „Nacionalinė ekspedicija“ akimirkos.

Lankytojai ekskursijos metu susipažįsta su LRT istorija, iš arti išvysta radijo ir televizijos užkulisius – pamato, kaip kuriamos ir eteriui rengiamos laidos, apsilanko studijose ir montažinėse. Ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinukams rengiami susitikimai su laidos „Gustavo enciklopedija“ autoriumi Audriumi Rakausku ir laidos „Labanaktukas“ vedėja Bernadeta Lukošiūte.

Kovo 11-osios proga Zenono Nekrošiaus ir Virgilijaus Usinavičiaus fotografijų paroda „Kelias į Laisvę. Lietuva 1988–1991 metais“. Nuotraukose užfiksuoti įsimintiniausi Lietuvos istorijos lūžio momentai, lėmę Lietuvos valstybingumo atkūrimą. Ta proga eksponuotos ir tautodailininko Petro Balsio medžio skulptūros. Tarp jų – skulptūra, skirta Sausio 13-ąją žuvusiai Loretai Asanavičiūtei. Tautodailininko darbai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Molėtų etnokosmologijos muziejuje, Mažosios Lietuvos istorijos ir kituose muziejuose.

2016 m., minint Lietuvos radijo 90-metį, didesnis dėmesys buvo skiriamas radijo istorijai, tad čia rengiamose ekskursijose buvo galima daugiau sužinoti apie svarbiausius įvykius bei garsiausias radiją kūrusias asmenybes.

Balandžio mėn. Alfredo Pliadžio fotografijų paroda „LRT – sporto sūkuriuose“. 1982–1998 m. Lietuvos radijo ir televizijos Sporto redakcijoje dirbęs A. Pliadis parodoje eksponavo iš savo fotoarchyvo parinktas nuotraukas, kuriose užfiksuoti buvusių kolegų ir bendradarbių darbo televizijoje momentai.

LRT istorijoje ypatingą vietą užima 1991-ųjų sausio įvykiai. Sausio 13-osios 25-osioms metinėms, bendradarbiaujant su Nacionaline dailės galerija, buvo parengta nauja ekspozicija. Ją apžiūrėję, lankytojai ekskursiją tęsdavo studijose, kuriose iki paskutinės minutės dirbo radijo ir televizijos laidų vedėjai, užsukdavo į koridorių, kuriame nufilmuoti desantininkai, einantys studijų link. Vienas iš svarbiausių protestų – 1991 m. kovo 6 d. prasidėjusi Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojų bado akcija. Šiam įvykiui įamžinti Badautojų namelyje, kuriame

Gegužės mėn. Vilniaus Žemynos gimnazija pristatė Lietuvos radijo 90-mečiui skirtą parodą „Pasauliui apie Lietuvą. Praeitis ir dabartis“. Prieš pradėdami darbus moksleiviai lankėsi LRT, susipažino su radijo istorija, pamatė, kaip šiandien dirba LRT radijas.

LRT naująjį sezoną pradėjo rodyti serialą „Laisvės kaina. Savanoriai“. Buvo pristatyta nuotraukų paroda, kurioje užfiksuotos įdomiausios filmavimo akimirkos. Lapkričio mėn. savo tapybos darbų parodą „Spalvoje“ surengė jauna menininkė Laura Žaliauskaitė. Gruodžio mėn. – fotografijų paroda, skirta kino režisieriaus, Nacionalinės premijos laureato Gyčio Lukšo jubiliejui. 2016 m. LRT istorijos muziejaus daiktinių eksponatų rinkinį sudarė 603 eksponatai. 2016 m., švenčiant Lietuvos radijo 90-metį, išleista knyga „1926–2016. Lietuvos radijas. Faktai. Kūrėjai. Laidos“. Radijas ir televizija kūrė specialias laidas. LRT muziejus teikė informaciją, padėjo atrinkti nuotraukas, dokumentus.

Per metus LRT muziejų aplankė 6 729 lankytojai

Gegužės mėn. – paroda „Valhala – senieji dievai grįžta“. Danų menininkas Peteris Madsenas išleido kelias komiksų knygas ir animacinį filmą apie senųjų Šiaurės dievų gyvenimą ir žygdarbius. Šioje parodoje eksponuoti komiksų knygose publikuotų piešinių originalai. Birželio mėn. Lietuvos radijo 90-mečiui skirta nuotraukų paroda iš LRT muziejaus ir asmeninio pirmojo radijo vadovo Alfonso Jurskio archyvo. Bendradarbiauta su Kauno miesto muziejumi, kuris Kaune, LRT patalpose, surengė senųjų radijo aparatų ekspoziciją. Rugpjūčio mėn. – gydytojo, fotomenininko Dariaus Radzevičiaus nuotraukų paroda „Marokas. Žmonės ir spalvos“.

Parodos atidarymo akimirka

Klaudijaus Petrulio darbų paroda

LRT ARCHYVAI LRT archyvas Tai unikaliausias ir didžiausias archyvas tarp audiovizualinę ir garso produkciją gaminančių kompanijų Lietuvoje. Vaizdo ir garso saugyklose – įvairios laikmenos, kuriose užfiksuoti daugiau kaip šimtmetį menantys istoriniai, kultūriniai, politiniai įvykiai ir faktai. Analoginėse laikmenose sukauptas paveldas skaitmeninamas, fiksuojamas duomenų bazėje ir yra prieinamas LRT.lt portalo lankytojams. Portalo mediateka 2016 m. pasipildė 7 650 garso ir 8 942 audiovizualiniais kūriniais. Šiuo metu joje yra 44 306 vaizdo ir 31 039 garso įrašai. Susidomėjimas mediatekos turiniu kasmet didėja, todėl aktyvėja ir archyvinių įrašų paieška bei naudojimas. Per metus atlikta daugiau kaip 200 paieškų archyvo įrašų, kurie buvo skirti savišvietai, moksliniams, kūrybiniams ir meniniams darbams.

Radijo archyvas Radijo archyve – 183 276 vertingi ir unikalūs įrašai, užfiksuoti magnetinėse garso juostose, kasetėse, vinilinėse ir kompaktinėse plokštelėse. Nuo 2010 m. įrašai paverčiami šiuolaikinėmis laikmenomis ir viešinami per interneto prieigą. Per 2016 m. suskaitmeninti 50 307 kultūros paveldo objektai. Iš jų 30 656 viešai prieinami LRT.lt fonotekoje. Per šiuos metus ją aplankė 10 607 unikalūs adresatai, užfiksuotos 91 773 suskaitmenintų objektų peržiūros. Lietuvos radijo archyvo fondai 2016 m. pasipildė Lietuvos koncertų salėse įrašytais 113 koncertų – 838 kūriniais, kurių bendras chronometražas 9 006 min. (150 val.).

TV archyvas Televizijos archyve sukaupta 13 113 (1896–1991 m.) pavadinimų kino juostų originalų ir kopijų bei 40 142 (1988–2012 m.) vienetų vaizdajuosčių. Šios analoginės laikmenos konvertuojamos į skaitmeninį formatą, siekiant užtikrinti jų ilgalaikį išsaugojimą ir kokybę. Įrašų metaduomenys tvarkomi vidiniame duomenų kataloge, kuriuo gali naudotis TV programų planuotojai, naujų laidų kūrėjai ir visi, kurie domisi LRT audiovizualiniu paveldu. 2016 m. suskaitmenintos 554 pavadinimų kino juostos, tai yra 107 val. kino įrašų ir 2013 vaizdajuosčių, kuriose – 1 290 val. įrašų. Juose – TV naujienų tarnybos informaciniai siužetai, politinės, religinės, publicistinės, pažintinės, kultūrinės, pramoginės, vaikams skirtos programos, koncertai, dokumentiniai ir vaidybiniai filmai.

Nuotraukų archyvas LRT nuotraukų fonde 2016 m. baigtos skaičiuoti senojo archyvo nuotraukos – 24 121, negatyvų – 40 497. Per metus suskaitmeninta ir aprašyta 600 nuotraukų, skaitmeninėje duomenų bazėje saugomos 9 073 nuotraukos.

LRT VIEŠIEJI RYŠIAI IR RINKODARA Ryšiai su žiniasklaida ir visuomene – vienas iš būdų kurti LRT, kaip visuomenei dirbančio modernaus nacionalinio transliuotojo, skleidžiančio demokratiškos, pilietinės visuomenės vertybes, įvaizdį. Šią funkciją siekiama atlikti palaikant gerus darbinius santykius su žiniasklaida, visuomeninėmis organizacijomis, mokslo įstaigomis bei pavieniais žmonėmis, kurie kreipiasi į LRT įvairiais klausimais.

kultūros puoselėjimą (5 procentiniais punktais), 3 procentiniais punktais pagerėjo LRT patikimumo bei operatyvumo vertinimas. Baltijos šalyse atliktas „DDB Brand Capital 2016 m.“ prekės ženklų tyrimas parodė, kad LRT prekės ženklas pakilo 39 pozicijomis: iš 57 vietos į 18-ąją. LRT įvertintas kaip sparčiausiai kilęs, didžiausią pažangą padaręs prekės ženklas iš visų tirtųjų.

Reguliariai atliekamos Lietuvos gyventojų apklausos. Kaip parodė 2016 m. lapkričio mėnesio apklausa, kiek daugiau nei 8 iš 10 (83 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų (18 m. ir vyresnių) apskritai teigiamai vertina Lietuvos radijo ir televizijos (LRT), kaip žiniasklaidos priemonės, veiklą. Lyginant su prieš metus vykusia apklausa, gyventojų nuomonė apie LRT pagerėjo (vertinančiųjų teigiamai padaugėjo 4 procentiniais punktais).

Spaudos leidiniams ir naujienų portalams reguliariai siunčiami spaudos pranešimai, kuriuose informuojama apie visuomenei svarbius LRT projektus, laidas, renginius. Svarbių projektų, ypatingų transliacijų išvakarėse rengiamos spaudos konferencijos. Žurnalistams sudaromos sąlygos susisiekti su laidų vedėjais ir rengėjais, siunčiamos laidų vedėjų nuotraukos. Tariamasi dėl svarbiems projektams skirtų straipsnių, žurnalų viršelių.

Geriausiai LRT žiniasklaidos grupė vertinama pagal šias savybes: kultūros puoselėjimą, žiūrovų ugdymą, patikimumą ir objektyvumą bei operatyvumą. Lyginant su 2016 m. gegužės mėnesio duomenimis, pagerėjo LRT grupės vertinimas pagal šias savybes: žiūrovų ugdymą (pagerėjo 6 procentiniais punktais),

Ypač daug dėmesio 2016 m. buvo skirta informuoti visuomenę apie svarbiausią LRT metų datą – Lietuvos radijo 90-metį, ir su juo susijusius renginius,

2016 metais atnaujintos LRT TELEVIZIJOS užsklandos

projektus bei laidas. Ne mažiau svarbu buvo atkreipti dėmesį į vasarą pasikeitusius antžeminės televizijos transliacijos dažnius. Birželį pradėjus veikti naujam antžeminiam tinklui, LRT programos – LRT TELEVIZIJA (standartinės raiškos), LRT KULTŪRA (standartinės raiškos) ir LRT TELEVIZIJA HD (pirma nemokama nacionalinės aprėpties raiškioji televizija) – pradėtos transliuoti naujais dažniais. Siekta kuo plačiau informuoti ir apie gruodį pradėjusią veikti specialią saugaus turinio edukacinę LRT svetainę vaikams (LRT.lt/vaikams).

2016 m. didžioji dalis rinkodaros biudžeto (38 proc.) buvo skirta Lietuvos radijo 90-mečiui. Pagaminti garsiniai bei vaizdo klipai, reklaminė medžiaga spaudai, stendams didžiuosiuose miestuose, internetui, atidengta LRT radijo lenta, žyminti pirmąją radijo studiją Vilniuje, Lietuvos žiniasklaidai pristatytas leidinys „Devyni radijo dešimtmečiai“, organizuoti konkursai radijo klausytojams ir TV žiūrovams. Buvo sukurta kampanija „90 metų girdime vieni kitus“, kurios ašis – modernus ir patikimas transliuotojas. Modernaus transliuotojo įvaizdžiui stiprinti rengtos dar kelios kampanijos – „LRT HD“, pristatanti HD privalumus, ir „LRT programėlės“, skatinančios atsisiųsti mobiliąsias LRT programėles. Kampanijų periodas pasirinktas Europos futbolo čempionato metu – tai prisidėjo prie aktyvaus mobiliųjų programėlių („LRT grotuvas“ bei „LRT.lt“) vartojimo.

Daug dėmesio skirta specialioms valstybės datoms (ypač Sausio 13-osios 25-mečiui), artėjančiam Valstybės atkūrimo šimtmečiui, Vilniaus knygų mugei, „Kino pavasariui“, „Eurovizijos“ dainų konkursui ir jo nacionalinei atrankai, kitiems pramoginiams konkursams, sporto transliacijoms, televizijos sezono atidarymui ir naujojo sezono laidų pristatymui, tradiciniams geriausių LRT darbuotojų „Auksinių bičių“ apdovanojimams, LRT technologinėms inovacijoms.

Naują sezoną LRT pasitiko su naujomis televizijų užsklandomis bei plačia naujų projektų savireklamine kampanija spaudoje, miestų stenduose, internete, kino teatruose.

Visuomenė buvo reguliariai informuojama apie LRT tarybos veiklą. Rengiamos ekskursijos po LRT įvairioms visuomenės grupėms (studentams, moksleiviams, senjorams), žmonės kviečiami dalyvauti laidų įrašuose.

LRT prekės ženklo savireklamos skirtinguose žiniasklaidos kanaluose per 2016 m., palyginti su 2015 m., padaugėjo 50 proc.

Pažymėta pirmoji radijo studijos vieta Vilniuje

Aktyvi kampanija buvo skirta naujo LRT produkto – svetainės vaikams, įvedimui į rinką. Komunikacija apie saugų internetą LRT televizijos bei radijo laidose, vaizdo ir garsiniai klipai, konkursai vaikams, specialios dovanos, naujienlaiškiai ir plakatai, skirti ugdymo įstaigoms bei bibliotekoms. Kampanijos tikslai – per tris pirmus mėnesius pasiekti 150 000 vartotojų lankomumą. Tokia auditorija pasiekta per 9 savaites. Pirmus du mėnesius svetainėje apsilankė vidutiniškai po 10 000 lankytojų per dieną. Ketvirtą kartą organizuotas muzikinių klipų konkursas „Klipvid“, kurio tikslas – pritraukti naujų dalyvių, populiarinti konkursą tarp jaunimo. 2016 m. pateikta 160 dalyvių paraiškų (2015 m. – 110). Intensyviai komunikuota socialiniuose tinkluose. Nors „Facebooke“ žinučių srautas išliko beveik toks pat (8–10 per dieną), įvertinus pasaulines „Facebooko“ naudojimo tendencijas bei platformos algoritmo pokyčius, buvo keliama daugiau originalaus vaizdinio turinio, pradėta transliuoti tiesiogiai. 2016 m. pradžioje buvo 92 tūkst. sekėjų, gruodžio pabaigoje – jau 115 tūkst. Į kanalą „Youtube“ nuosekliai keliamas aktualus, labiau jaunai auditorijai įdomus turinys („Eurovizija“, laidos „Labas rytas, Lietuva“ pašnekovai, kt. laidų siužetai). Per metus prisidėjo 1 200 prenumeratorių, dvigubai (iki 40 tūkst.) išaugo pasidalijimų skaičius.

TECHNOLOGIJOS NAUJŲJŲ TECHNOLOGIJŲ IŠŠŪKIS Ypač greita technologijų kaita skatina žiniasklaidos priemones greitai keistis ir prisitaikyti prie naujų vartotojų įpročių. Prieš kelerius metus programėlės išmaniesiems telefonams buvo naujovė, dabar – jau neišvengiama būtinybė. Besikeičiantys ekranų dydžiai, turinio vartojimo būdai ir net sparčiai populiarėjanti pasaulyje virtuali realybė stipriai veikia ir LRT kuriamų programų pateikimą šiuolaikinėmis žiniasklaidos priemonėmis. LRT jau ne kartą įrodė, kad yra verta moderniausio transliuotojo Baltijos šalyse vardo. 2011 m. pirmoji pradėjusi transliuoti tiesiogiai mobiliuosiuose įrenginiuose, 2016 m. LRT viena pirmųjų pasaulyje išbandė tiesioginę transliaciją virtualioje realybėje.

LRT surengė vieną pirmųjų tiesioginių transliacijų virtualioje realybėje

2016 m. pradžioje „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinės atrankos finalas buvo filmuojamas specialia virtualios realybės kamerų sistema, kurią sudaro šešios HD kameros. Sumontuotas filmukas iš visų finalinių pasirodymų buvo pristatytas visuomenei konferencijoje „TEDxVilnius“. Nesibaigiančios žmonių eilės prie LRT stendo įrodė, kad LRT yra tikrai modernus transliuotojas, gebantis sudominti ir pritraukti daug jaunos auditorijos. Konferencijoje taip pat buvo pristatyta pirmoji Lietuvoje ir net viena pirmųjų pasaulyje tiesioginė transliacija virtualioje realybėje. LRT stendo lankytojai galėjo tiesiogiai per specialius akinius „Oculus Rift“ matyti LRT studijoje vykstančios laidos „Labas rytas, Lietuva“ užkulisius. Ši transliacija – tai bendras LRT specialistų ir Kauno technologijos universiteto mokslininkų darbas. Šis sprendimas sulaukė daug dėmesio ne tik Lietuvoje. Europos transliuotojų sąjungos, kurios narė yra ir LRT, metiniame technologijų suvažiavime LRT inovacijų vadovas Arnas Zuikis pristatė LRT naudojamas 360 filmavimo ir transliavimo technologijas.

Dar viena naujovė, susijusi su 360 vaizdo naudojimu, buvo įdiegta laidose „Laba diena, Lietuva“ ir „Šiandien“. Pasitelkiant programėlę „LIVIT“, šios laidos buvo pradėtos transliuoti 360 laipsnių kampu tiesiogiai. Ypač daug dėmesio sulaukęs projektas labai patiko žiūrovams: laidos metu žmonės, įsidiegę programėlę, galėjo tiesiogiai stebėti vykstančią laidą, matyti jos užkulisius ir reportažų metu bendrauti su laidos vedėjais. 2016 m. toliau sėkmingai veikė radijo „e-žurnalistų“ projektas. Žurnalistams įprastas priemones – „reporterį“ ir mikrofoną – pakeitė išmanusis nešiojamasis telefonas su specialia programine įranga. Radijo žurnalistai tiesiogiai transliavo iš įvairių įvykių vietų (daugiausia transliuota iš Vilniaus knygų mugės). Kadangi ši naujovė pasiteisino, planuojama tokiomis priemonėmis aprūpinti daugiau radijo žurnalistų. Kaip ir praėjusiais metais, LRT išlieka aktyvi mobiliųjų programėlių naudojimo srityje. 2016 m. LRT pristatė dvi naujas programėles. Tai „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinei atrankai skirta programėlė, kurią parsisiuntę vartotojai gali detaliau susipažinti su atlikėjais, pasiklausyti jų dainų ir, vykstant konkursui, iš programėlės balsuoti už patikusį atlikėją ir dainą. Taip pat kartu su LRT TELEVIZIJOS laida „Paklauskim Lietuvos“ buvo pristatyta ir programėlė, su kuria buvo galima interaktyviai dalyvauti šioje laidoje – rinktis atsakymą į laidos vedėjo užduotą klausimą. Techniškai atnaujintos ir senosios LRT sukurtos programėlės: programėlė „LRT.lt“ pritaikyta planšetiniams kompiuteriams; atnaujinta laidoje „LRT forumas“ naudojama programėlė „Balsuok“; programėlė „LRT grotuvas“ pritaikyta rodyti per „Chromecast“ įrenginius, sukurta ir „Windows Phone“ platformai. Programėlių „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ ir „Auksinis protas“ žaidėjai už geriausius rezultatus kiekvieną mėnesį buvo apdovanojami prizais. LRT programėlės nuolat pildomos ir nauju turiniu: vaikų mėgstama programėlė „LRT pasakos“ papildyta naujomis populiariomis radijo pasakomis, „Gustavo receptai“ – naujais sezono receptais. Programėlėse „LRT grotuvas“ ir „LRT.lt“ įdiegta funkcija „push notification“, kuri leidžia siųsti informacinius pranešimus apie laidas ir kitas svarbias naujienas.

LRT tiesiogiai transliuoja laidas 360 laipsnių kampu

TECHNIKA

2016 m. pradžioje radijo centrinės aparatinės techninė įranga buvo baigta keisti iš senos analoginės į šiuolaikišką skaitmeninę. Taip pat radijas įsidiegė šiuolaikišką tiesioginių transliacijų sistemą per IP bei 3G/4G tinklus. Šiuo metu yra 6 nešiojamieji žurnalistiniai komplektai ir vienas kilnojamasis IP kodekas, skirtas koncertams ir kitiems renginiams transliuoti.

Sparti žiniasklaidos technologijų kaita, televizijos bei radijo interaktyvumo augimas, skaitmeninių technologijų plėtra, nauji vartotojų įpročiai – tai veiksniai, lemiantys itin pažangius LRT technologinius pokyčius ir plėtrą pastaruosius kelerius metus. 2016 m. LRT Technikos centras ir toliau dirba siekdamas įtvirtinti LRT, kaip moderniausio transliuotojo, statusą Baltijos šalyse. Transliuotojo, kuris diegia pažangiausias laidų gamybos bei transliacijos technologijas ir užtikrina žiūrovams bei klausytojams Lietuvoje ir užsienyje aukščiausius kokybės standartus.

Vykdant radijo plėtrą, nuo 2016 m. kovo 1 d. pasikeitė radijo stočių dažniai: LRT OPUS: LRT RADIJAS:

Siekiant įgyvendinti LRV iškeltą užduotį, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų priimamos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos TV programos, nuo 2016 m. birželio 3 d. pradėjo veikti naujas LRT skaitmeninės antžeminės TV tinklas. 37 siųstuvai visoje Lietuvoje užtikrina kokybišką LRT TELEVIZIJOS, LRT TELEVIZIJOS HD bei LRT KULTŪROS programų siuntimą. Ypač didelio dėmesio sulaukė raiškiosios televizijos kanalas LRT TELEVIZIJA HD, kuris rodo net iki 4 kartų raiškiau ir turi pasirenkamą erdvinį „Dolby Digital 5.1“ garso takelį. Taip pat ypatinga naujovė Lietuvos auditorijai – pasirenkami titrai ir pasirenkamas garso takelis. Nuo šiol žiūrovai užsienio produkciją gali žiūrėti originalo kalba, įsijungę lietuviškus subtitrus.

Druskininkuose Jurbarke Kėdainiuose Kybartuose Laukuvoje Šilutėje

91,7 MHz 91,6 MHz 93,3 MHz 102,4 MHz 88,5 MHz 93,9 MHz

Ypač didelis dėmesys 2016 m. buvo skirtas IT technologijų plėtrai ir IT infrastruktūros saugumui stiprinti. Metų pradžioje visiškai atnaujintas LRT kompiuterių tinklas – 10 kartų padidinta greitaveika vartotojams ir tarptinkliniams mazgams, pakeičiant nusenusius kompiuterinio tinklo aktyvinius mazgus. Padidėjo ne tik tinklo greitaveika, bet ir stabilumas bei saugumas. Metų eigoje buvo įdiegta nauja programinė įranga, leidžianti stebėti kompiuterinio tinklo būseną, saugiai kontroliuoti prisijungimus iš nutolusių vietų, pildyti įvykių žurnalą.

2016 m. buvo tęsiamas investicinis projektas „1-osios TV studijos modernizavimas ir pritaikymas raiškiosios TV formatui“. 2015 m. atnaujinta visa vaizdo įranga: kameros, pultas, įrašymo įranga ir t. t. Atnaujinta ir garso infrastruktūra: įdiegtas naujas pultas „Studer“, pakeisti visi mikrofonai ir radijo ryšys. Pirmoji studija buvo baigta ir visiškai sujungta su LRT Didžiąja bei 3-iąja studijomis, tad nuo šių metų dalis laidų, vykusių šiose studijose, buvo transliuojamos iš 1-osios studijos aparatinės. Tai leido optimaliau išnaudoti techninius resursus. Tęsiant antrąjį investicinį projektą, 2016 m. buvo įdiegta pažangi medijos failų archyvavimo sistema AVID, nuo kurios priklauso naujų ir senų suskaitmenintų failų patekimas į eterį, į bibliotekas ilgalaikiam saugojimui ir į internetą – į mediateką. Vykdant šį projektą, buvo pakeista jau dešimtmetį skaičiuojanti SGT sistema, kuri jau nebeatitiko šiuolaikinės televizijos standartų.

Įdiegta IT incidentų valdymo sistema remiantis vieno langelio principu, tad dabar LRT darbuotojai gali patogiai registruoti su IT susijusias problemas, sekti problemų sprendimo eigą ir gauti kokybiškas išvadas apie sutrikimą. Kaip ir kiekvienais pastaraisiais metais, nuolat atnaujinami LRT darbuotojų kompiuteriai, vis daugiau žurnalistų naudoja ir planšetinius kompiuterius. LRT korespondentų punktuose įrengtos šiuolaikiškos kompiuterinės darbo vietos.

2016 m. įgyvendindamas investicinį projektą, LRT radijas įsigijo šiuolaikišką garso kilnojamąją stotį (KRS). Naująją KRS sudaro 49 mikrofonų, jų stovų, įėjimų ir išėjimų sąsajų blokų („Stage Box“) komplektas, kuris suteikia galimybę įrašyti ir transliuoti didžiulio masto koncertus ir kitokio tipo renginius. Signalas priimamas ir atiduodamas beveik visomis įmanomomis jungtimis. Stotyje įrengta naujausia programinė garso įrašymo ir redagavimo įranga. Stoties priekinėje dalyje įrengta speciali mini studija. Garso izoliacija išorės garsus viduje mažina net iki 40 decibelų. Kiti pranašumai: lietaus uždangos ir apšvietimas aplink garso stotį; sulankstomas diktorių stalas tiesioginėms transliacijomis su įrengtais mikrofonais ir kita įranga; elektros generatorius, skirtas darbui ypatingose vietose, kur nėra elektros; vaizdo priėmimas garso sinchronizavimo tikslams; šildomos grindys ir oro kondicionierius; hidraulika, skirta stočiai stabilizuoti, esant nelygiems paviršiams; per 3 km įvairių kabelių.

Šiuolaikiška garso kilnojamoji stotis (KRS)

FINANSAI Ataskaitinio laikotarpio finansinės ataskaitos

2016 m. LRT vykdė šias programas: „ Visuomenės informavimas radijo ir televizijos komunikacijos tinklais“;

Parengtos 2016 m. finansinės ataskaitos (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Finansinėse ataskaitose nurodyti 2016 m. gruodžio 31 d. skaičiai.

„Radijo ir televizijos programų siuntimas komunikacijų tinklais“.

Papildomi paaiškinimai apie finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis

2016 m., kaip ir anksčiau, pagrindinis LRT finansavimo šaltinis buvo asignavimai iš valstybės biudžeto. Valstybės biudžeto asignavimai sudarė 33.674 tūkst. Eur, iš tos sumos asignavimai ilgalaikiam turtui įsigyti sudarė 6.659 tūkst. Eur.

Šioje veiklos ataskaitoje finansiniai duomenys pateikti pagal LR galiojančius teisės aktus.

2016 m. LRT biudžeto pajamos – 32.930 tūkst. Eur, valstybės biudžeto finansavimas – 27.462 tūkst. Eur, panaudota dotacijų dalis – 2.785 tūkst. Eur, kitų valstybės institucijų tiksliniai įnašai, parama, dovana – 244 tūkst. Eur, pajamos iš komercinės ūkinės veiklos – 2.433 tūkst. Eur, finansinės veiklos pajamos – 6 tūkst. Eur. LRT pajamos iš kultūros ir sporto renginių ir jų transliacijų rėmimo pranešimų 2016 m. sudarė 1.694 tūkst. Eur.

Finansinių veiklos rezultatų analizė 2016 m. LRT buvo finansuojama daugiausia iš valstybės biudžeto asignavimų, nes nuo 2015 m. sausio 1 d. reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose draudžiami, išskyrus kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus, kaip numatyta šio įstatymo 7 straipsnyje, ir atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT privalo transliuoti, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo.

2016 m. LRT patyrė 32.145 tūkst. Eur sąnaudų, iš jų darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos – 8.846 tūkst. Eur, administracinės ir su veikla susijusios sąnaudos – 21.298 tūkst. Eur, kitos sąnaudos – 177 tūkst. Eur, nusidėvėjimo sąnaudos – 1.796 tūkst. Eur, finansinės-investicinės veiklos sąnaudos – 28 tūkst. Eur.

LRT radijo ir televizijos programose skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija.

2016 m. darbo užmokesčio sąnaudos – 6.748 tūkst. Eur.

Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija – už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą bei politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas.

LRT generaliniam direktoriui 2016 m. priskaičiuota 45,1 tūkst. Eur darbo užmokesčio. LRT kolegialus organas – taryba. LRT taryba yra aukščiausioji Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. 2016 m. LRT tarybos nariams priskaičiuotas darbo užmokestis sudaro 65 tūkst. Eur.

2016 m. LRT finansuota iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už programų pardavimą, rėmimo pranešimus, leidybą, taip pat iš paramos ir pajamų, gautų iš komercinės ir ūkinės veiklos. LRT tikslai ir veiklos kryptys nustatyti atsižvelgiant į LR Vyriausybės prioritetus ir valstybės ilgalaikės raidos strategiją bei į kitus besikeičiančios ekonominės, politinės ir socialinės aplinkos veiksnius, turinčius įtakos LRT veiklai.

2016 m. LRT nebuvo išmokų su viešosios įstaigos dalininkais susijusiems asmenims, nurodytiems Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje.

Mokesčiai

LRT siekia efektyviai valdyti materialinius ir finansinius išteklius. Tik patikima ir saugi įmonės finansų sistema užtikrina ilgalaikį ir tvarų įmonės ekonomikos augimą, tikslingai perskirsto išteklius ir prisideda prie ilgalaikio stabilumo.

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija per ataskaitinį laikotarpį sumokėjo 6.192 tūkst. Eur mokesčių. Tarp jų: pridėtinės vertės mokesčio – 926 tūkst. Eur;

2016 m. LRT dirbo pelningai. Grynasis veiklos rezultatas – 786 tūkst. Eur pelno.

privalomojo sveikatos draudimo, garantinio mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio – 1.343 tūkst. Eur;

Rezultato augimą lėmė nuoseklus veiklos planavimas ir optimizavimas, investicijų diegimas, pajamos už suteiktas paslaugas ir pagerėjusi bendra rinkos padėtis.

pelno prie pajamų šaltinio ir kt. mokesčių – 218 tūkst. Eur; socialinio draudimo įmokų – 3.705 tūkst. Eur.

Turtas

Veiklos planai ir prognozės

LRT turtas yra valstybės nuosavybė ir negali būti privatizuojamas. LRT turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise.

Siekdama tinkamai vykdyti savo funkcijas, LRT ir toliau gerins programų kokybę ir įvairovę. Ateinančiais metais LRT numato: Toliau investuoti į naujausias technologijas;

LRT pastatai ir žemė negali būti parduodami, perleidžiami ar įkeičiami.

P rograma LRT KULTŪRA bus transliuojama raiškiuoju HD formatu;

Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra ne mažesnė kaip 29 tūkst. Eur, LRT gali parduoti, perleisti, nurašyti tik gavusi LR Vyriausybės leidimą.

O ptimizuojami LRT veiklos procesai, diegiamos gamybos ir dokumentų valdymo sistemos;

Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra mažesnė negu 29 tūkst. Eur, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti, gavusi LRT tarybos leidimą. Ilgalaikį, visiškai nusidėvėjusį turtą ir trumpalaikį turtą LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti LRT generalinio direktoriaus įsakymu.

G erinti LRT darbuotojų darbo vietų mikroklimatą. 2017 m. LRT valstybės investicijų programą sudarys 6.362 tūkst. Eur.

LRT turtu negalima užtikrinti kitų asmenų prievolių vykdymo.

2017 m. bus pradėti nauji investiciniai projektai: K ilnojamųjų televizijos stočių ir kito ilgalaikio turto įsigijimas.

Informacija apie viešosios įstaigos įsigytą ir perleistą ilgalaikį turtą per 2016 finansinius metus pateikiama Aiškinamojo rašto III dalies pastabose.

L ietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato Vilniuje, S. Konarskio g. 49, modernizavimas, pastatų atnaujinimas ir kiti poreikiai.

Nuosavas kapitalas 2016 m. LRT dalininkų kapitalas nesikeitė ir 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 9.779 tūkst. Eur.

L ietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastatų Vilniuje, S. Konarskio g. 49, vėdinimo, kondicionavimo ir apsaugos sistemų rekonstravimas.

Investicijos 2016 m. LRT, siekdama būti lyderė sparčiai besikeičiančių telekomunikacijų technologijų srityje, pradėjo naujinti technikos bazę.

Lentelės ir grafikai VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2016 m. pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita pateikta 1 lentelėje.

TV laidų žiūrovai gali mėgautis ne tik vaizdo ir garso kokybe, bet ir laisve rinktis, kur ir kada žiūrėti mėgstamas laidas, naudotis interaktyviomis priemonėmis.

2009–2016 m. LRT bendrųjų pajamų dinamika pateikta 1 grafike, o to paties laikotarpio sąnaudų dinamika – 2 grafike.

Vykstant sparčiai technologijų raidai, TV kanalai, norėdami išsaugoti turimas pozicijas, turi skirti ypatingą dėmesį naujausioms technologijoms.

Valstybės biudžeto asignavimų išlaidoms dinamika pateikta 3 grafike, o 2009–2016 m. LRT valstybės biudžeto asignavimų turtui dinamika – 4 grafike.

LRT 2016 m. asignavimai ilgalaikiam turtui buvo 6,659 tūkst. Eur, iš jų investiciniams projektams vystyti – 4.329 tūkst. Eur, kitam turtui – 2.330 tūkst. Eur. Per 2015–2016 m. LRT buvo pradėti ir baigti vykdyti šie investiciniai projektai: R aiškiosios televizijos įranga televizijos naujienų studijai. Specializuotų programinių įrangų įsigijimas ir diegimas. Stogo dangos kapitalinis remontas ir kondicionavimo bei vėdinimo sistemų įsigijimas. 2016 m. LRT pradėtas tęstinis investicinis projektas „Radijo, televizijos ir kitos įrangos įsigijimas, televizijos studijos atnaujinimas“, kurio pabaiga numatoma 2017 m.

Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija”

(viešojo sektoriaus subjekto arba viešojo sektoriaus subjektų grupės pavadinimas)

124241078, S. Konarskio g, 49, LT-03123 Vilnius

(viešojo sektoriaus subjekto, parengusio finansinės būklės ataskaitą arba konsoliduotąją finansinės būklės ataskaitą, kodas, adresas)

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2016 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS 2017 m. kovo 15 d. Nr. 4FBA (data)

Generalinis direktorius

Audrius Siaurusevičius

(viešojo sektoriaus subjekto vadovas arba jo įgaliotas administracijos vadovas)

(vardas ir pavardė)

Vyriausioji buhalterė

Jurgita Lukinaitė-Znutienė

(vyriausiasis buhalteris (buhalteris))

(vardas ir pavardė)

Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija”

(viešojo sektoriaus subjekto arba viešojo sektoriaus subjektų grupės pavadinimas)

124241078, S. Konarskio g, 49, LT-03123 Vilnius

(viešojo sektoriaus subjekto, parengusio veiklos rezultatų ataskaitą arba konsoliduotąją veiklos rezultatų ataskaitą, kodas, adresas)

VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA PAGAL 2016 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS 2017 m. kovo 15 d. Nr. 4VRA (data)

Generalinis direktorius

Audrius Siaurusevičius

(viešojo sektoriaus subjekto vadovas arba jo įgaliotas administracijos vadovas)

(vardas ir pavardė)

Vyriausioji buhalterė

Jurgita Lukinaitė-Znutienė

(vyriausiasis buhalteris (buhalteris))

(vardas ir pavardė)

Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija”

(viešojo sektoriaus subjekto arba viešojo sektoriaus subjektų grupės pavadinimas)

124241078, S. Konarskio g, 49, LT-03123 Vilnius

(viešojo sektoriaus subjekto, parengusio pinigų srautų ataskaitą (konsoliduotąją pinigų srautų ataskaitą), kodas, adresas)

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA PAGAL 2016 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS 2017 m. kovo 15 d. Nr. 4PSA (data)

Generalinis direktorius

Audrius Siaurusevičius

(viešojo sektoriaus subjekto vadovas arba jo įgaliotas administracijos vadovas)

(vardas ir pavardė)

Vyriausioji buhalterė

Jurgita Lukinaitė-Znutienė

(vyriausiasis buhalteris (buhalteris))

(vardas ir pavardė)

Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija” (viešojo sektoriaus subjekto arba viešojo sektoriaus subjektų grupės pavadinimas)

124241078, S. Konarskio g, 49, LT-03123 Vilnius (viešojo sektoriaus subjekto, parengusio grynojo turto pokyčių ataskaitą arba konsoliduotąją grynojo turto pokyčių ataskaitą, kodas, adresas)

GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA* PAGAL 2016 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS 2017 m. kovo 15 d. Nr. 1GTPA (data)

Generalinis direktorius

Audrius Siaurusevičius

(viešojo sektoriaus subjekto vadovas arba jo įgaliotas administracijos vadovas)

(vardas ir pavardė)

Vyriausioji buhalterė

Jurgita Lukinaitė-Znutienė

(vyriausiasis buhalteris (buhalteris))

(vardas ir pavardė)

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS, TEIKIAMAS KARTU SU 2016 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIU 2017 m. kovo

II. APSKAITOS POLITIKA

I. BENDROJI DALIS

Norminiai aktai, kuriais vadovaujantis tvarkoma buhalterinė apskaita ir sudaromos finansinės ataskaitos

Viešojo sektoriaus subjektą identifikuojantys duomenys Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau vadinama LRT), įstaigos kodas – 124241078, buveinės adresas – S. Konarskio g. 49, LT-03123 Vilnius, įregistruota 1997 m. liepos mėnesį, reorganizavus Lietuvos radiją ir televiziją. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra Seimo įsteigto Lietuvos radijo ir televizijos teisių ir pareigų perėmėja.

Vadovaujantis 2013 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimu Nr. XII-637, LRT įtraukta į viešojo sektoriaus subjektų sąrašą, todėl nuo 2015 m. LRT finansines ataskaitas sudaro vadovaudamasi šiuo įstatymu. LRT buhalterinę apskaitą tvarko ir finansines ataskaitas sudaro vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymais patvirtintais viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais (toliau –VSAFAS), kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos tvarkymą, LRT generalinio direktoriaus įsakymais patvirtintu buhalterinių sąskaitų planu, apskaitos vadovu ir atskiras apskaitos sritis (ilgalaikį turtą, atsargas, gautinas sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas, finansinės ir investicinės veiklos pajamas ir sąnaudas, finansavimo sumas ir kt.) reglamentuojančiais tvarkos aprašais. Per ataskaitinį laikotarpį apskaitos politika nebuvo keista.

Viešojo sektoriaus subjekto veikla Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra ne pelno organizacija, valdanti valstybės turtą patikėjimo teise. LRT – visuomeninis transliuotojas, veikiantis pagal LR Konstituciją, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Autorių teisių ir gretutinių teisių, Viešųjų įstaigų, Valstybinės kalbos įstatymus, Žurnalistų etikos kodeksą bei kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą, Europos konvenciją dėl televizijos be sienų. LRT rengia ir transliuoja tris televizijos (LRT HD, LRT KULTŪRA, LRT LITUANICA ) ir tris radijo (LRT RADIJO, LRT KLASIKA, LRT OPUS) programas, valdo naujienų portalą www.lrt.lt.

LRT apskaita tvarkoma kompiuterizuotomis programomis „Navision“ (personalo apskaita ir darbo užmokestis) ir LR finansų ministerijos užsakymu sukurta FVAIS (bendroji apskaita).

Vadovaujantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymu, LRT finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už programų pardavimą, rėmimo pranešimus, leidybą, taip pat iš paramos ir pajamų, gautų iš komercinės ir ūkinės veiklos.

Bendrieji apskaitos principai, metodai ir taisyklės

Pagal atliekamas valstybės funkcijas, vadovaujantis patvirtinta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacija, LRT veiklos segmentas – poilsis, kultūra ir religija (viešosios informacijos tarnybos).

LRT apskaitoje ūkinės operacijos ir įvykiai registruojami ir finansinių ataskaitų rinkinys rengiamas taikant kaupimo, subjekto, veiklos tęstinumo, periodiškumo, pastovumo, piniginio mato, palyginimo, atsargumo, neutralumo ir turinio viršenybės prieš formą apskaitos principus.

Informacija apie kontroliuojamus ir asocijuotus subjektus

Pagal subjekto principą LRT laikoma apskaitos vienetu: atskirai tvarko apskaitą, sudaro ir teikia atskirus finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius. LRT apskaitoje registruojamas tik jos patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybės turtas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos. Turtas, valdomas ir naudojamas kitomis teisėmis (pvz., panaudos, nuomos), registruojamas nebalansinėse sąskaitose. Apskaitos duomenys detalizuojami pagal valstybės funkciją, programą, priemonę, projektą, lėšų šaltinį, valstybės išlaidų ir pajamų ekonominės klasifikacijos straipsnį ir kitą informaciją.

LRT kontroliuojamų ar asocijuotų subjektų neturi.

Finansiniai metai LRT finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d. LRT sudaro atskirus žemesniojo lygio finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius. Teikiamas finansinių ataskaitų rinkinys, sudarytas remiantis 2016 m. gruodžio 31 d. būkle. Finansinėse ataskaitose pateikiami duomenys eurais.

Vidutinis darbuotojų skaičius

Visos ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje registruojami eurais ir centais, apvalinant iki šimtųjų euro dalių (dviejų skaitmenų po kablelio).

Vidutinis LRT darbuotojų skaičius 2016 metais – 552, 2015 metais – 555 darbuotojai.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Po pirminio pripažinimo nematerialusis turtas, kurio naudingo tarnavimo laikas ribotas, finansinėse ataskaitose yra parodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuvertėjimą, jei toks yra.

Nematerialusis turtas pirminio pripažinimo metu apskaitoje yra registruojamas įsigijimo savikaina. Išlaidos, patirtos po pirkto ar susikurto nematerialiojo turto pirminio pripažinimo, didina nematerialiojo turto įsigijimo savikainą tik tais atvejais, kai galima patikimai nustatyti, kad patobulintas nematerialusis turtas teiks didesnę ekonominę naudą, t. y. kad atliktas esminis nematerialiojo turto pagerinimas. Išankstiniai apmokėjimai už nematerialųjį turtą apskaitoje registruojami nematerialiojo turto sąskaitose.

Nematerialiojo turto amortizuojamoji vertė yra nuosekliai paskirstoma per visą nustatytą turto naudingo tarnavimo laiką tiesiogiai proporcingu metodu. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas nustatytas, atsižvelgiant į sutartis ar kitas juridines teises, neturi būti ilgesnis už juridinių teisių galiojimo laikotarpį. (*) Kitam nematerialiajam turtui LRT taiko nematerialiojo turto amortizacijos normatyvus, patvirtintus teisės aktų nustatyta tvarka.

Ilgalaikis materialusis turtas

Po pirminio pripažinimo ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus kultūros ir kitas vertybes, finansinėse ataskaitose rodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir nuvertėjimą, jei toks yra.

Ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas ir registruojamas apskaitoje, jei jis atitinka ilgalaikio materialiojo turto sąvoką ir VSAFAS nustatytus ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijus.

Ilgalaikio materialiojo turto nudėvimoji vertė yra nuosekliai paskirstoma per visą turto naudingo tarnavimo laiką. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą pagal LRT patvirtintus Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus.

Įsigytas ilgalaikis materialusis turtas pirminio pripažinimo momentu apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina. Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą apskaitoje registruojami tam skirtose ilgalaikio materialiojo turto sąskaitose.

Atsargos

Trumpalaikiams finansiniams įsipareigojimams priskiriami trumpalaikiai atidėjiniai, ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalis, trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai ir mokėtinos sumos, susijusios su vykdoma veikla.

Pirminio pripažinimo metu atsargos įvertinamos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o sudarant finansines ataskaitas – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina ar grynąja realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė.

Atidėjiniai Atidėjiniai pripažįstami ir registruojami apskaitoje tada ir tik tada, kai dėl įvykio praeityje LRT turi dabartinę teisinę prievolę ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ištekliai, o įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jei patenkinamos ne visos šios sąlygos, atidėjiniai nėra pripažįstami, o tiktai informacija pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (toliau vadinama aiškinamasis raštas). Atidėjiniai yra peržiūrimi paskutinę kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dieną ir koreguojami, atsižvelgiant į naujus įvykius ar aplinkybes, kad parodytų tiksliausią dabartinį įvertinimą.

Prie atsargų priskiriamas neatiduotas naudoti ūkinis inventorius. Atiduoto naudoti inventoriaus vertė iš karto įtraukiama į sąnaudas. Naudojamo inventoriaus apskaita tvarkoma nebalansinėse sąskaitose.

Finansinis turtas LRT finansinis turtas yra skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Ilgalaikiam finansiniam turtui priskiriama ilgalaikės gautinos sumos ir kitas finansinis turtas. Trumpalaikiam finansiniam turtui priskiriama per vienus metus gautinos sumos (įskaitant ilgalaikių gautinų sumų einamųjų metų dalį) ir pinigai, ir pinigų ekvivalentai.

Finansinė nuoma (lizingas)

Gautinos sumos

Nuomos sutartims taikomas turinio viršenybės prieš formą principas. Ar nuoma bus laikoma veiklos ar finansine nuoma, priklauso ne nuo sutarties formos, o nuo jos turinio ir ekonominės prasmės.

Gautinos sumos pirminio pripažinimo metu yra įvertinamos įsigijimo savikaina. Vėliau ilgalaikės gautinos sumos ataskaitose parodomos amortizuota savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius, o trumpalaikės gautinos sumos ataskaitose parodomos įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius. Gautinų sumų (išskyrus pagal mainų sutartis), kurių apmokėjimo terminas pradelstas:

Nuomos sandoriai grupuojami į veiklos nuomos ar finansinės nuomos (lizingo) sandorius, atsižvelgiant į tai, kiek turto nuosavybės teikiamos naudos ir rizikos tenka nuomotojui ir kiek nuomininkui. Nuoma yra laikoma finansine nuoma, jei iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi nauda ir didžioji dalis rizikos perduodama nuomininkui.

9 0–180 dienų, skaičiuojamas 25 proc. sumos nuvertėjimas; 1 81–360 dienų, skaičiuojamas 50 proc. sumos nuvertėjimas;

Nuoma apskaitoje laikoma finansine, jeigu sutartyje yra nustatyta (arba sutarties sąlygos lemia ar leidžia) bent viena iš šių sąlygų:

d augiau kaip 360 dienų, skaičiuojamas 100 proc. sumos nuvertėjimas.

n uomos laikotarpio pabaigoje nuomotojas perduoda LRT turto nuosavybės teisę;

Finansavimo sumos

n uomos laikotarpio pabaigoje LRT turi teisę įsigyti turtą už kainą, kuri, tikimasi, bus reikšmingai mažesnė (daugiau nei 30 proc.) už jo tikrąją vertę nuomos laikotarpio pabaigoje, ir nuomos laikotarpio pradžioje labai tikėtina, kad šia teise bus pasinaudota;

Finansavimo sumos – LRT iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos (finansinė parama), užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų bei iš kitų šaltinių gauti arba gautini pinigai, arba kitas turtas, skirtas LRT įstatuose nustatytiems tikslams ir programoms įgyvendinti. Finansavimo sumos apima ir LRT gautus arba gautinus pinigus, ir kitą turtą pavedimams vykdyti, kitas lėšas LRT išlaidoms kompensuoti ir paramos būdu gautą turtą.

nuomos laikotarpis apima lygią ar ilgesnę nei 75 proc. turto ekonominio naudingo tarnavimo laiko dalį, net jei turto nuosavybės teisės nenumatoma perduoti;

LRT gautos (gautinos) finansavimo sumos pagal paskirtį skirstomos į finansavimo sumas nepiniginiam turtui įsigyti ir finansavimo sumas kitoms išlaidoms.

nuomos laikotarpio pradžioje dabartinė pagrindinių nuomos įmokų vertė sudaro ne mažiau kaip 90 proc. nuomojamo turto tikrosios vertės;

Gautos (gautinos) ir panaudotos finansavimo sumos arba jų dalis pripažįstamos finansavimo pajamomis tais laikotarpiais, kuriais patiriamos su finansavimo sumomis susijusios sąnaudos.

nuomojamas turtas yra specifinės paskirties, šio turto savybės ir paskirtis negali būti lengvai pakeičiami, ir, neatlikus didesnių pakeitimų, juo naudotis galėtų tik LRT.

Finansiniai įsipareigojimai

Apskaitoje registruojamos finansinės nuomos įmokos yra padalijamos, išskiriant turto vertės dengimo sumą, palūkanas ir kitas įmokas (kompensuotinas nuomos sumas, neapibrėžtus nuomos mokesčius ir pan., jei tokie yra numatyti finansinės nuomos sutartyje). Palūkanos

LRT visi įsipareigojimai yra finansiniai ir skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius. Ilgalaikiams finansiniams įsipareigojimams priskiriami ilgalaikiai atidėjiniai, ilgalaikiai finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimai ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai.

Sandoriai užsienio valiuta

priskiriamos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms ir apskaitoje yra registruojamos kaupimo principu, t. y. registruojamos tą ataskaitinį laikotarpį, už kurį apskaičiuojamos ateityje mokėtinos palūkanos. Finansinės nuomos būdu įsigyto ilgalaikio materialiojo turto nudėvimoji vertė paskirstoma per visą jo naudingo tarnavimo laiką.

Sandoriai užsienio valiuta pirminio pripažinimo metu registruojami apskaitoje pagal sandorio dieną galiojusį Lietuvos banko skelbiamą užsienio valiutos kursą. Pelnas ir nuostoliai iš sandorių užsienio valiuta bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų likučių perkainojimo dieną yra registruojami finansinės ir investicinės veiklos pajamų ar sąnaudų sąskaitose.

Segmentai Kadangi pagal atliekamas valstybės funkcijas, vadovaujantis patvirtinta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacija, LRT veiklos segmentas yra vienas – poilsis, kultūra ir religija (viešosios informacijos tarnybos), tai visos pagrindinės veiklos sąnaudos ir visi pagrindinės veiklos pinigų srautai priskiriami šiam segmentui.

Valiutinių straipsnių likučiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos Lietuvos banko skelbiamą Lietuvos Respublikos piniginio vieneto ir užsienio valiutos santykį.

Turto nuvertėjimas

Pajamos

Nuostoliai dėl turto nuvertėjimo apskaitoje pripažįstami pagal nuvertėjimo požymius. Nuostoliai dėl turto nuvertėjimo apskaitoje registruojami apskaičiuotų nuostolių suma mažinant turto balansinę vertę bei ta pačia suma registruojant ataskaitinio laikotarpio pagrindinės arba kitos veiklos sąnaudas.

Pagrindinės veiklos pajamomis laikomos pajamos, gautos vykdant LRT nuostatuose nustatytą veiklą. Pajamos, gautos iš veiklos, kuri pagal nuostatus nepriskirtina pagrindinei veiklai, priskiriamos kitos veiklos pajamoms, pvz., ilgalaikio turto (patalpų) nuomos pajamos, ilgalaikio turto pardavimo pajamos ir pan.

Turto nuvertėjimo atveju yra mažinama turto vieneto balansinė vertė, tačiau išsaugoma informacija apie turto įsigijimo savikainą, t. y. turto vieneto įsigijimo savikaina apskaitoje lieka tokia pati kaip iki nuvertėjimo nustatymo, o nuvertėjimas registruojamas atskiroje sąskaitoje. Turto nuvertėjimas apskaitoje yra registruojamas ne didesne verte nei turto balansinė vertė.

Pajamų apskaitai taikomas kaupimo principas. Finansavimo pajamos pripažįstamos tuo pačiu laikotarpiu, kai yra patiriamos su šiomis pajamomis susijusios sąnaudos. Pajamos, išskyrus finansavimo pajamas, pripažįstamos, kai tikėtina, kad LRT gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą ir kai LRT gali patikimai įvertinti su pajamų uždirbimu susijusias sąnaudas.

Apskaitos klaidų taisymas Ataskaitiniu laikotarpiu gali būti pastebėta apskaitos klaidų, padarytų praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose. Apskaitos klaida laikoma esmine, jei jos vertinė išraiška individualiai arba kartu su kitų to ataskaitinio laikotarpio klaidų vertinėmis išraiškomis yra didesnė nei 0,01 proc. per praėjusius finansinius metus gautų finansavimo sumų vertės.

Kompensacija už patirtas komunalines išlaidas, kitas su turto nuoma susijusias išlaidas nepripažįstama pajamomis ir mažina pripažintas sąnaudas. Pajamos registruojamos apskaitoje ir rodomos finansinėse ataskaitose tą ataskaitinį laikotarpį, kurį yra uždirbamos, t. y. kurį suteikiamos paslaugos ar parduodamas turtas, ar kt., nepriklausomai nuo pinigų gavimo momento.

Ir esminės, ir neesminės apskaitos klaidos taisomos einamojo ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose. Apskaitos klaidų taisymo įtaka finansinėse ataskaitose parodoma taip:

Sąnaudos Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginamumo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos neduos ekonominės naudos ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

J ei apskaitos klaida nėra esminė, jos taisymas registruojamas toje pačioje sąskaitoje, kurioje buvo užregistruota klaidinga informacija, ir parodomas toje pačioje veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje, kurioje buvo pateikta klaidinga informacija. J ei apskaitos klaida esminė, jos taisymas registruojamas tam skirtoje sąskaitoje ir parodomas veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje „Apskaitos politikos keitimo bei esminių apskaitos klaidų taisymo įtaka“. Lyginamoji ankstesniojo ataskaitinio laikotarpio finansinė informacija pateikiama tokia, kokia buvo, t. y. nekoreguojama. Su esminės klaidos taisymu susijusi informacija pateikiama aiškinamajame rašte.

Sąnaudų dydis įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų arba jų ekvivalentų suma. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos iš bendros mokėtinos sumos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą taikant rinkos palūkanų normą.

III. PASTABOS

pagal galiojančias sutartis, kurios pagal VSAFAS standartus atitinka finansinės nuomos sutartis, balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro 87.010,15 Eur.

III.1. Ilgalaikis nematerialusis turtas

LRT pagal panaudos sutartis iš VSS subjektų gauto turto, apskaitomo nebalansinėse sąskaitose, vertė – 752.058,11 Eur (iš jų TV įrangos vertė – 129.741,73 Eur, žemė – 622.316,38 Eur). Ilgiausias panaudos sutarties terminas numatytas iki 2073 metų.

Informacija apie nematerialiojo turto vertės pagal grupes pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį pateikta Aiškinamojo rašto 1 priede. Per ataskaitinį laikotarpį nematerialiojo turto balansinė vertė padidėjo 806.325,72 Eur, buvo įsigyta kompiuterinės programinės įrangos už 1.035.008,29 Eur, filmų licencijų už 2.216.178,51 Eur, nurašytų visiškai amortizuotų filmų licencijų, negalimų naudoti dėl pasibaigusio licencijų termino, įsigijimo savikaina sudaro 382.374,18 Eur.

LRT patikėjimo teise valdomo pastato, įtraukto į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tikroji vertė peržiūrėta ir, remiantis VĮ Registrų centro paskelbta vidutinės rinkos verte, padidinta 2016 m. gruodžio 31 d. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nekilnojamosios kultūros vertybės balansinė vertė – 2.250.000,00 Eur.

Programinės įrangos licencijų, įsigytų pagal galiojančią sutartį, kuri pagal VSAFAS standartus atitinka finansinės nuomos sutartį, balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro 122.971,19 Eur.

LRT nenaudojamų pastatų, laikomų tik nuomos pajamoms gauti, neturi, dalinai nuomojamų pastatų balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro 947.170,85 Eur.

Visiškai amortizuotos, bet naudojamos veikloje programinės įrangos įsigijimo savikaina sudaro 1.590.263,01 Eur. LRT neturi nematerialiojo turto, užstatyto kaip įsipareigojimų įvykdymo garantija. Per ataskaitinį laikotarpį tyrimų išlaidų, kurios pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, nebuvo.

Nepradėtų vykdyti sutarčių, pasirašytų dėl ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ateityje, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nebuvo.

III.3. Atsargos Informacija apie atsargų vertės pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį pateikta Aiškinamojo rašto 3 priede.

III.2. Ilgalaikis materialusis turtas Detali informacija apie ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės pagal ilgalaikio materialiojo turto grupes pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį pateikta Aiškinamojo rašto 2 priede.

Per ataskaitinį laikotarpį įsigyta atsargų (degalų, kanceliarinių prekių, televizijos, radijo, biuro įrangos, patalpų eksploatacijai ir priežiūrai naudojamų atsargų) už 708.574,70 Eur, nemokamai gautų atsargų įsigijimo savikaina – 23.052,78 Eur, sunaudota veikloje atsargų už 656.139,37 Eur, perleistų (paskirstytų) atsargų už 1.332,37 Eur (iš jų už 1.296,36 Eur paskirstyta VSS subjektams), parduotų atsargų įsigijimo savikaina sudaro 395,66 Eur.

Per ataskaitinį laikotarpį ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė padidėjo 2.006.254,41 Eur. Per ataskaitinį laikotarpį buvo priimtas sprendimas parduoti nereikalingą, visiškai nusidėvėjusį ilgalaikį materialųjį turtą aukcione, o nepardavus – nurašyti. Vadovaujantis 12-ojo VSAFAS standarto nuostatomis, šis turtas pergrupuotas į atsargas (ilgalaikį turtą, skirtą parduoti), įsigijimo savikaina ir nusidėvėjimo sumos pagal ilgalaikio turto grupes parodytos lentelės 4 ir 10 eilutėse. Bendra atrinkto aukcionui ilgalaikio turto įsigijimo savikaina ir atitinkamai sukauptas nusidėvėjimas – 2.318.764,96 Eur, iš jų:

Ataskaitos stulpelyje „Ilgalaikis materialusis turtas ir biologinis turtas, skirtas parduoti“, pergrupavimo eilutėse, parodyta aukcionui atrinkto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina ir sukauptas nusidėvėjimas. Parduoto turto savikaina ir sukauptas nusidėvėjimas sudaro 1.353.188,90 Eur, neparduoto ir nurašyto turto įsigijimo savikaina ir sukauptas nusidėvėjimas – 965.576,06 Eur.

mašinos ir įrenginiai – 1.756.955,39 Eur, transporto priemonės – 83.695,45 Eur, baldai ir biuro įranga – 478.114,12 Eur.

III.4. Išankstiniai apmokėjimai

Per ataskaitinį laikotarpį pergrupuota iš išankstinių apmokėjimų grupės į baldų ir biuro įrangos grupę įsigijimo savikaina sudaro 308.362,94 Eur.

Informacija apie išankstinius apmokėjimus pateikta Aiškinamojo rašto 4 priede.

Visiškai nusidėvėjusio, bet naudojamo veikloje ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina sudaro 16.294.144,44 Eur, iš jų:

Per ataskaitinį laikotarpį išankstiniai apmokėjimai sumažėjo 483.703,74 Eur. Pagrindinė pokyčio priežastis – 2016 metais sąnaudomis pripažintos 2016 m. Europos futbolo čempionato transliavimo išlaidos, už kurias buvo sumokėta ankstesniais laikotarpiais. Didžiąją dalį išankstinių apmokėjimų tiekėjams sudaro apmokėjimai už 2017–2018 m. sporto renginių teises. Kitos ateinančių laikotarpių sąnaudos – tai draudimo, narystės tarptautinėje organizacijoje, programų transliavimo sąnaudos, kurios bus patirtos ir pripažintos 2017 m.

mašinos ir įrenginiai – 10.928.105,17 Eur, baldai ir biuro įranga – 2.376.281,48 Eur, pastatai – 2.044.325,19 Eur, transporto priemonės – 945.156,59 Eur, infrastruktūros ir kiti statiniai – 276,01 Eur. Televizijos programų transliavimo įrangos, apskaitomos „Mašinų ir įrenginių“ grupėje, įsigytos

III.7. Finansavimo sumos

III.5. Per vienus metus gautinos sumos Informacija apie sumas, gautinas per vienus metus, pateikta Aiškinamojo rašto 5 priede.

Informacija apie finansavimo sumas pagal šaltinį, tikslinę paskirtį ir jų pokyčius per ataskaitinį laikotarpį pateikta Aiškinamojo rašto 7 priede. Finansavimo sumų pergrupavimo stulpelyje parodyta 194.697,97 Eur suma susidarė pergrupavus gautą finansavimą nepiniginiam turtui į gautą finansavimą kitoms išlaidoms. Vadovaujantis VSAFAS standartų nuostatomis, nekilnojamosios kultūros vertybės esminio remonto darbai pripažįstami kaip ataskaitinio laikotarpio sąnaudos, o finansavimas buvo gautas nepiniginiam (ilgalaikiam) turtui įsigyti.

Per ataskaitinį laikotarpį per vienus metus gautinos sumos sumažėjo 206.643,25 Eur. Gautinų sumų už turto naudojimą, parduotas prekes, turtą ir paslaugas likutį ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro pirkėjų skolos už patalpų nuomą, programų transliavimą, technikos nuomą kartu su aptarnaujančio personalo paslaugomis ir kitas paslaugas.

Finansavimo sumų likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje iš valstybės biudžeto:

LRT, kaip asignavimo valdytojo, sukauptos gautinos finansavimo sumos iš valstybės biudžeto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro 2.557.634,67 Eur, iš jų:

nepiniginiam turtui įsigyti – 10.385.390,52 Eur, kuriuos sudaro apmokėto ilgalaikio turto balansinė vertė ir apmokėtų, bet nenurašytų atsargų vertė bei apmokėto, bet neatiduoto naudoti ūkinio inventoriaus įsigijimo savikaina,

gautinos sumos įsipareigojimams už prekes ir paslaugas padengti – 1.362.874,67 Eur, g autinos sumos atostogų rezervui – 955.010,85 Eur,

kitoms išlaidoms kompensuoti – 339.022,44 Eur, kuriuos sudaro išankstiniai apmokėjimai už ateinančių laikotarpių sąnaudas.

g autinos sumos atsiskaitymui už 2016 m. gruodžio mėnesį suteiktas paslaugas pagal autorines sutartis ir su tuo susijusioms įmokoms VMI ir „SODRAI“ – 239.749,15 Eur.

Finansavimo sumų likutis iš Europos Sąjungos lėšų nepiniginiam turtui įsigyti ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 69.057,72 Eur – tai iš Europos Sąjungos lėšų įsigyto ilgalaikio turto balansinė vertė.

Sukauptos gautinos finansavimo sumos, gaunamos pagal teisės aktus kaip darbo užmokesčio kompensacija už karo prievolininkų įdarbinimą, sudaro 1.140,00 Eur.

Finansavimo sumų likutis iš kitų šaltinių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje:

Per vienus metus gautinų sumų nuvertėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – 65.186,31 Eur, iš jų gautinų sumų už turto naudojimą ir suteiktas paslaugas – 64.948,61 Eur, išieškotinos sumos už padarytą žalą (pavogtą ilgalaikį turtą, dėl kurio vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas) – 237,70 Eur. Gautinų sumų už turto naudojimą ir suteiktas paslaugas (išskyrus pagal mainų sutartis suteiktas) nuvertėjimas skaičiuotas remiantis LRT apskaitos politikoje nustatyta gautinų sumų nuvertėjimo metodika.

nepiniginiam turtui įsigyti – 9531,66 Eur, kuriuos sudaro iš kitų šaltinių finansavimo apmokėtų, bet nenurašytų atsargų vertė ir ilgalaikio turto balansinė vertė, kitoms išlaidoms kompensuoti 71.156,66 Eur – iš Europos demokratijos rėmimo fondo gautas finansavimas. Finansavimo sumų likučiai pateikti Aiškinamojo rašto 8 priede.

III.6. Pinigai ir pinigų ekvivalentai Informacija apie pinigus ir pinigų ekvivalentus pateikta Aiškinamojo rašto 6 priede.

III.8. Įsipareigojimai Per ataskaitinį laikotarpį LRT įsipareigojimai sumažėjo 1.020.898,04 Eur ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro 3.634.189,61 Eur. Informacija apie įsipareigojimų dalį (įskaitant finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimus) eurais ir užsienio valiutomis pateikta lentelėje Nr. 1.

Per ataskaitinį laikotarpį pinigų likutis padidėjo 921.627,86 Eur ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 2.978.565,19 Eur. Valstybės biudžeto lėšų likučio banko sąskaitose, mokėjimo kortelėse 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo.

finansinės nuomos sutartis. Detali informacija apie ilgalaikių finansinių įsipareigojimų pokytį per ataskaitinį laikotarpį pateikta Aiškinamojo rašto 9 priede.

Atsižvelgiant į LRT prisiimtų įsipareigojimų pobūdį (banko paskola su kintama palūkanų norma) ir į tai, kad ilgalaikio finansinės nuomos įsipareigojimo valiuta – Šveicarijos frankai, galima finansinė rizika dėl valiutų kurso ir palūkanų normos svyravimo.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje negrąžintų finansinių įsipareigojimų palūkanų svertinis vidurkis pateikiamas lentelėje Nr. 2.

Ilgalaikius LRT įsipareigojimus sudaro įsipareigojimai pagal banko paskolos sutartį ir įsipareigojimai pagal sutartis, kurios pagal VSAFAS standartus atitinka

Įsipareigojimas pagal banko paskolos sutartį sudaro 380.005,60 Eur, iš jų per 2017 metus mokėtina suma – 198.264,00 Eur, mokėtina suma po vienų

metų – 181.741,60 Eur. Informacija apie banko paskolos palūkanų normą ir nominalią vertę pateikta lentelėse Nr. 3 ir Nr. 4.

Įsipareigojimai pagal sutartis, kurios pagal VSAFAS standartus atitinka finansinės nuomos sutartis, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro 159.255,31 Eur,

iš jų mokėtina suma per 2017 m. – 82.446,65 Eur, mokėtina suma po vienų metų – 76.808,66 Eur.

III.10. Segmentai

Informacija apie mokėtinų sumų tiekėjams, sukauptų mokėtinų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų pokytį per ataskaitinį laikotarpį pateikta Aiškinamojo rašto 10 priede. Tiekėjams mokėtinų sumų likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro 1.727.793,91 Eur – tai skola už 2016 m. gruodžio mėnesio prekes ir paslaugas. Sukauptas mokėtinas sumas sudaro sukauptos atostoginių sąnaudos (įskaitant socialinio draudimo nuo atostoginių rezervo mokėtinas sumas) – 970.004,07 Eur, ir kitos sukauptos mokėtinos sumos – 43.207,56 Eur, kurias sudaro įsipareigojimai už 2016 m. gruodžio mėnesį suteiktas paslaugas, už kurias sąskaitos gautos 2017 m. sausio mėnesį. Mokėtini pridėtinės vertės, pelno prie pajamų šaltinio, nekilnojamojo turto ir taršos mokesčiai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro 58.512,20 Eur. Gauti išankstiniai apmokėjimai – tai pagal patalpų nuomos ir kitas sutartis gautos avansu sumos iš pirkėjų. Kitas mokėtinas sumas sudaro mokėtinos sumos pagal autorines sutartis su tuo susijusius mokėtinos sumos mokesčius administruojančioms institucijoms, įsipareigojimai atskaitingiems asmenims.

Informacija pagal segmentus pateikta Aiškinamojo rašto 11 priede. Pagal atliekamas valstybės funkcijas, vadovaujantis patvirtinta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacija, LRT veiklos segmentas – poilsis, kultūra ir religija (viešosios informacijos tarnybos).

III.11. Pinigų srautai Pagrindinės veiklos pinigų srautų įplaukas sudaro gautas finansavimas kitoms išlaidoms ir atsargoms iš valstybės iždo LRT, kaip asignavimų valdytojo, iš kitų VSS pinigais gautas valstybės biudžeto finansavimas, iš kitų šaltinių pinigais gautas finansavimas, iš pirkėjų gautos lėšos už suteiktas paslaugas, patalpų nuomininkų kompensacijos už komunalines paslaugas (kitos įplaukos). Pervestas lėšas į valstybės biudžetą sudaro grąžinti asignavimai prekėms ir paslaugoms įsigyti, viešojo sektoriaus subjektams pervestos lėšos – tai grąžintas VSS nepanaudotas valstybės biudžeto finansavimas, pervestos lėšos kitiems subjektams – grąžintas nepanaudotas iš kitų finansavimo šaltinių gautas finansavimas. Didžiausią dalį pagrindinės veiklos pinigų srautų išmokų sudaro išmokos už kitas paslaugas – tai mokėjimai už televizijos ir radijo programų gamybos paslaugas.

III.9. Grynasis turtas Informacija apie grynojo turto pokytį per ataskaitinį laikotarpį pateikta Grynojo turto pokyčių ataskaitoje. Per ataskaitinį laikotarpį grynasis turtas padidėjo 951.611,58 Eur, kuriuos sudaro padidėjęs nekilnojamosios kultūros vertybės tikrosios vertės rezervas ir ataskaitinio laikotarpio perviršis.

Vadovaujantis VSAFAS standartų nuostatomis, nekilnojamosios kultūros vertybės esminio remonto darbai pripažįstami ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. Pagrindinės veiklos netiesioginių srautų stulpelyje parodyta 194.697,97 Eur suma susidarė, nes nekilnojamosios kultūros vertybės stogo remontui finansavimas gautas ilgalaikiam turtui, o išleistas remonto paslaugų išlaidų apmokėjimui.

nformacija apie pagrindinės veiklos kitas pajamas pateikta lentelėje Nr. 7. Pagrindinės veiklos kitos pajamos – tai LRT pajamos už suteiktas paslaugas, išskyrus patalpų nuomą, atsargų, nereikalingo (nenaudojamo) ilgalaikio turto pardavimą. Patalpų nuomos, atsargų, ilgalaikio turto pardavimo pajamos – tai kitos veiklos pajamos. Ataskaitinio laikotarpio pajamos, lyginant su praėjusio ataskaitinio laikotarpio pajamomis, padidėjo 54.839,48 Eur.

III.12. Pagrindinės veiklos pajamos ir sąnaudos Per ataskaitinį laikotarpį finansavimo pajamos sudaro 30.490.630,25 Eur, didžiąją dalį jų sudaro finansavimo iš valstybės biudžeto pajamos – 30.320.117,39 Eur.

Ataskaitinio laikotarpio pagrindinės veiklos sąnaudų didžiąją dalį sudaro darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos (12 priedas) bei kitų paslaugų sąnaudos (televizijos ir radijo programų gamyba).

2016 metų komunalinių paslaugų ir ryšių sąnaudos, lyginant su 2015 metais, padidėjo dėl įdiegto naujo antžeminio tinklo, dėl kurio Lietuvoje pradėjo veikti pirmas nemokamas aukštos raiškos (HD) nacionalinės aprėpties kanalas.

2016 metų kitų paslaugų sąnaudos, lyginant su praėjusio ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, padidėjo 3.891.816,87 Eur. Pagrindinės išlaidų padidėjimo priežastys – 2016 metais padidėjusios išlaidos televizijos ir radijo programų kūrimui ruošiantis minėti Lietuvos valstybės 100-ąsias metines, Europos futbolo čempionato transliavimo išlaidos, LRT radijo 90 metų minėjimui skirtos išlaidos.

2016 metų paprastojo remonto ir eksploatavimo sąnaudos, lyginant su 2015 metais, padidėjo dėl atlikto nekilnojamosios kultūros vertybės stogo remonto. 2016 metų finansavimo sąnaudos, lyginant su 2015 metais, padidėjo 124.456,26 Eur dėl suteiktos paramos iš ūkinės-komercinės veiklos pajamų ir perduoto finansavimo iš kitų šaltinių ne VSS subjektams. Nuomos sąnaudas sudaro televizijos įrangos, patalpų nuomos sąnaudos pagal trumpalaikes ir ilgalaikes sutartis, kurios pagal VSAFAS standartų nuostatas įvertintos kaip veiklos nuoma. Pagal pasirašytas veiklos nuomos sutartis būsimos pagrindinės nuomos įmokos ateinančiais laikotarpiais pateiktos lentelėje Nr. 8.

2016 metų nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, lyginant su 2015 metais, padidėjo 1.284.347,38 Eur, nes, pasikeitus LRT finansavimo modeliui, buvo žymiai daugiau įsigyta ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto.

Kitas pagrindines veiklos sąnaudas sudaro mokesčiai už autorines ir gretutines teises, banko paslaugas ir kitas paslaugas.

III.13. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos Informacija apie kitos veiklos pajamas ir sąnaudas pateikta lentelėje Nr. 9. Kitos veiklos pajamos – tai pajamos, gautos už patalpų nuomą, atsargų, nereikalingo ilgalaikio materialiojo turto pardavimą

ir kitą veiklą, kuri pagal LRT nuostatus nepriskiriama pagrindinei veiklai. Kitos veiklos sąnaudos – tai mokesčiai už patalpų nuomos skelbimus, pirkėjų mokumo įvertinimo ir skolų išieškojimo paslaugas.

Pagal pasirašytas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje patalpų nuomos sutartis gautinos ateinančiais

laikotarpiais nuomos įmokos eurais pateiktos lentelėje Nr. 10.

III.14. Finansinės ir investicinės veiklos pajamos ir sąnaudos

pajamos ir sąnaudos susidarė dėl to, kad nemaža dalis atsiskaitymų su tiekėjais vyksta kita nei eurais valiuta. Ataskaitinio laikotarpio palūkanų sąnaudos sudaro palūkanos už banko paskolą ir amortizuotos palūkanos pagal finansinės nuomos sutartis.

Finansinės ir investicinės veiklos pajamos ir sąnaudos pateiktos lentelėje Nr. 11. Valiutos kurso

III.16. Neapibrėžti įsipareigojimai ir poataskaitiniai įvykiai

III.15. Esminių apskaitos klaidų taisymo įtaka

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atidėjinių ir neapibrėžtų įsipareigojimų nebuvo suformuota.

Veiklos rezultatų ataskaitoje apskaitos politikos keitimo ir esminių apskaitos klaidų taisymo įtakos skiltyje nurodyta 3.461,46 Eur suma. 2016 metais gautos 2015 m. pagrindinės veiklos kitų paslaugų sąskaitų suma – 6.964,86 Eur. Dėl pasikeitusių įkainių paslaugų sutartyje 2016 m. užregistruotos 2015 m. pagrindinės veiklos pajamos, kurių suma – 10.426,32 Eur. Atsižvelgiant į LRT apskaitos politikoje nustatytą reikšmingumo kriterijų ir vadovaujantis 7-ojo VSAFAS reikalavimais, šių sumų įtraukimo į apskaitą įtaka ankstesnių laikotarpių finansinių ataskaitų straipsniams parodyta Aiškinamojo rašto 13 ir 14 prieduose.

Reikšmingų įvykių, galinčių veikti LRT veiklos rezultatus ir finansines ataskaitas, po paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos nebuvo.

Generalinis direktorius

Audrius Siaurusevičius

(viešojo sektoriaus subjekto vadovas arba jo įgaliotas administracijos vadovas)

(vardas ir pavardė)

Vyriausioji buhalterė

Jurgita Lukinaitė-Znutienė

(vyriausiasis buhalteris (buhalteris))

(vardas ir pavardė)

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2016 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio 1 priedas

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2016 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio 2 priedas

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2016 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio 3 priedas

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2016 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio 4 priedas

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2016 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio 5 priedas

100

101

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2016 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio 7 priedas

102

103

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2016 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio 8 priedas

103

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2016 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio 9 priedas

104

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2016 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio 10 priedas

105

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2016 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio 11 priedas

106

107

108

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2016 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio 12 priedas

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2016 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio 13 priedas

108

109

110

111

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2016 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio 14 priedas

111

112