Page 1

MES GALIME TUOKTIS Lesbieèiø ir gëjø teisës Skandinavijoje

LGL


Lietuvos gëjø lygos leidinys

Dëkojame uþ paramà Ðiaurës Ministrø Tarybos informacijos biurui ir Ðvedijos ambasadai


Áþanga

Skandinavijos gëjai ir lesbietës turi kuo didþiuotis. Jie gali tuoktis ir dauguma pilieèiø pritaria tokiai teisei. Vienos lyties poros beveik visur ir visada gali dràsiai vaikðèioti gatvëmis susikibusios rankomis ir buèiuotis vieðumoje be jokios baimës, kad juos apspjaudys, iðjuoks ar suims uþ nepadorø elgesá. Jie gali dirbti ne tik vaikø auklëtojais ar mokytojais – jiems nereikia slëpti savo gyvenimo bûdo bet kokiame darbe. Jø galimybës bûti pilnateisiais visuomenës nariais garantuotos.

Ðios „beveik lygios“ teisës ypaè svarbios tarptautiniame kontekste. Jas net galime pavadinti iðskirtinëmis teisëmis, jei palyginsime skandinavø padëtá su kitø pasaulio ðaliø homoseksualø galimybëmis.

„Nepamirðkite – mes galime tuoktis“, - su pasididþiavimu iðtartà frazæ iðgirsite Stokholme, Osle, Reikjavike, Kopenhagoje ar Helsinkyje.


Nediskriminavimas Ðvedijos Konstitucija nedraudþia diskriminacijos “lytinës orientacijos” pagrindu. Taèiau 1987 metais Baudþiamojo kodekso 16 skyriaus 9 paragrafas, kuris draudþia diskriminacijà dël rasës ir kitø poþymiø, buvo papildytas diskriminacijos prieð gëjus ir lesbietes sàvoka. Privatûs verslininkai ir kompanijos nusiþengia, jei jie nesuteikia áprastø paslaugø kam nors tik dël jos/jo homoseksualumo. Tokie veiksmai ávardinti kaip diskriminacija. Uþ tokià neteisëtà diskriminacijà baudþiama bauda arba laisvës atëmimu iki vieneriø metø. Ástatymas taip pat taikomas firmø ir ástaigø darbuotojams, valstybës tarnautojams, vieðø renginiø organizatoriams ir tokiø renginiø personalui. Ðiuo ástatymu siekiama uþtikrinti, kad gëjai ir lesbietës galëtø patekti á vieðas ástaigas ir renginius, ir kad su jais bûtø elgiamasi taip pat kaip ir su heteroseksualistais. Ástatymas taikomas visoms vieðoms paslaugoms ir tokioms vietoms kaip traukiniai, keltai, restoranai, kavinës, teatrai, parkai ir baþnyèios. Kodekso nuostata galioja kiekvienam asmeniui ar bendrovei, kurie vykdo komercinæ veiklà, pavyzdþiui, statybos firmoms, vieðbuèiams, parduotuvëms, amatininkams, teisininkams ar gydytojams. Ji taip pat taikoma privaèioms butø nuomos agentûroms, taèiau privatiems nuomotojams negalioja. Ástatymas susaistë ávairias vieðas paslaugas, pavyzdþiui, sveikatos apsaugà, socialinæ pagalbà arba teismus.


1999 metais Ðvedijos vyriausybë paskyrë Ombudsmenà kovoti su diskriminacija prieð gëjus ir lesbietes darbo rinkoje ir kitose visuomenës gyvenimo srityse. Juo tapo Hans’as Ytterberg’as, kuris gerai þinomas Ðvedijos gëjø ir lesbieèiø bendruomenei. Jis buvo Ðvedijos lesbieèiø ir gëjø teisiø federacijos RFSL pirmininku 1988-1991 metais ir paraðë knygà apie teisinæ gëjø padëtá Ðvedijoje. Tai pirmasis gëjø ir lesbieèiø reikalø ombudsmenas pasaulyje. Jis pradëjo eiti pareigas nuo 1999 metø geguþës pirmosios. Pagrindinë jo veikla – atkirtis homofobijai ir diskriminavimui dël lytinës orientacijos visose Ðvedijos visuomenës srityse. Prieðiðkas elgesys, tiek þodinis tiek ir fizinis, su asmeniu dël jo tariamos ar tikros lytinës orientacijos laikomas nusikaltimu. Ðvedijos baudþiamasis kodeksas draudþia kurstyti neapykantà paþeidþiamoms grupëms, taip pat ir gëjams, biseksualams bei lesbietëms. Baudþiamaisiais nusiþengimais laikomi tiek ðmeiþtas, tiek ir asmenø áþeidimas. Ðmeiþtas - tai nepagarbus kalbëjimas apie asmená kitam asmeniui. Áþeidimas - tai kalbëjimas tiesiai á akis. Uþdrausti tik kraðtutiniai posakiai, atgrasus ðmeiþtas ir kaltinimai. Neþymios piktavaliðkos pastabos ar áprasti keiksmaþodþiai nepatenka á ástatymo erdvæ. Ombudsmenas stengiasi uþkirsti kelià nusikaltimams dël neapykantos ir sukurti pagalbos sistemà tokiø nusikaltimø aukoms.


Kiekvienas, patyræs diskriminavimà dël lytinës orientacijos (homoseksualios, biseksualios ar heteroseksualios), gali kreiptis dël paþeistø teisiø á Ombudsmenà. Pirmiausiai jis siekia geruoju susitarti su paþeidëju ir reikalauti, kad ðis atlygintø aukos nuostolius. Jei nepavyksta, Ombudsmenas turi teisæ pradëti teisminius veiksmus nukentëjusio individo vardu. Ombudsmenas tiria asmenø skundus apie diskriminavimà ir priekabiavimà universitetuose ir koledþuose, vadovaudamasis Universitetø studentø lygiø galimybiø aktu (2001:1286). Á Ombudsmenà daþnai kreipiamasi dël diskriminaciniø sàlygø naudojantis paslaugomis bei ásigyjant prekiø. Tai daþnai susijæ su ðeimos teise, pavyzdþiui, jei kas nors elgiasi skirtingai su tos paèios lyties ir prieðingø lyèiø poromis. Blogesnës sàlygos tos paèios lyties poroms dar taikomos pensijø ir draudimo sistemoje, aprûpinant bûstu arba taikant lengvatas ðeimø turizmui ir kelionëms. Þmonës taip pat gali bûti nepatenkinti teisësaugos, socialiniø paslaugø ar sveikatos apsaugos pareigûnø elgesiu. Diskriminuojantis paslaugø teikëjø ar valstybës tarnautojø elgesys gali bûti baudþiamas pagal Baudþiamojo kodekso nuostatas. Ombudsmenas tokiu atveju gali padëti ávertinti situacijà ir padëti paraðyti pareiðkimà policijai. Daug jaunø lesbieèiø, gëjø ir biseksualø susiduria su prietarais ir prieðiðku elgesiu mokyklose. Tai gali pasireikðti


tiesioginiu priekabiavimu, bet daþniausiai gëjai ir lesbietës verèiami bûti „nematomais“. Lytinës orientacijos problemos retai atsispindi ðvietimo sistemoje. Mokytojai nepasirengæ ðiuo klausimu ir daþniausiai ásitikinæ, kad visi moksleiviai turi bûti heteroseksualûs. Ombudsmeno ástaiga ðiuo metu siekia pakeisti mokytojø poþiûrá á jaunø homoseksualø problemas mokyklose.

Pokalbis su ombudsmenu

- Kuo daþniausiai skundþiasi klientai? - Septyni ið deðimties skundø yra susijæ su diskriminacija darbovietëje. Studentai gali pasiskøsti, kad dëstytojai priekabiauja dël jø lytinës orientacijos. Kai kurios poros dël jø lytinës orientacijos negali ásigyti bilietø su nuolaida, skirtø jaunavedþiams. Á mus kreipiasi ir fiziná smurtà patyræ asmenys, kurie mano, kad policija aplaidþiai tyrë jø bylas. Þmonës kartais yra iðgujami ið restoranø arba dël lytinës orientacijos prie jø kelionëje priekabiauja gidas. - Kaip Ðvedijoje baudþiama uþ diskriminavimà dël lytinës orientacijos? - Jeigu skundas susijæs su diskriminacija darbovietëje, að galiu kreiptis á teismà já pateikusio asmens vardu. Teismas paprastai priteisia atlyginti patirtus nuostolius. Taèiau kartais geriau apsieiti be teismo, nes tuomet ieðkovas gali laimëti daugiau.


Pavyzdþiui, galima susitarti dël didesnës sumos nei patirti nuostoliai. Be to, teismas negali ásakyti darbdaviui sugràþinti þmogaus á darbà, o man dël to susitarti pavyksta. Turiu pasakyti, kad sugëdinimas labai veiksminga priemonë, nes niekas nenori bûti vieðai badomas pirðtais ir vadinamas diskriminatoriumi. Kartais mes atliekame tarpininkø vaidmená, tuomet pavyksta labai gerai susitarti. Að pats negaliu dalyvauti teisme, taèiau galiu gana sëkmingai stebëti policijos bei prokurorø darbà ir paskatinti juos dirbti geriau. Kai dël savo lytinës orientacijos þmonës patiria fiziná smurtà ar tampa nusikaltimø aukomis, uþ tokiø bylø tyrimà atsakinga jau policija ir prokurorai. Danija turi tris ástatymus prieð diskriminavimà dël lytinës orientacijos. Baudþiamasis kodeksas draudþia kurstyti neapykantà þodþiu ir raðtu prieð þmoniø grupæ dël priklausymo tam tikrai lytinei orientacijai. Tas pats kodeksas taip pat neleidþia diskriminuoti asmenø dël jø lytinës orientacijos bet kokioje komercinëje ar kitokioje veikloje. Taèiau ðie straipsniai netaikomi privaèiai darbo rinkai. 1996 metais Danija priëmë ástatymà prieð diskriminavimà privaèioje darbo rinkoje. Ástatymas apibrëþia tiesioginæ ir netiesioginæ diskriminacijà.


Darbdavys negali diskriminuoti dël lytinës orientacijos priimdamas bei atleisdamas darbuotojà, nustatydamas atlyginimà ar kitas darbo ir paaukðtinimo ar perkëlimo á kità darbà sàlygas. Taèiau ámonëms, kurios siekia specifiniø politiniø arba religiniø tikslø, ðios nuostatos netaikomos. 1999 metø kovà Ðvedijos Parlamentas priëmë teisës aktus prieð diskriminacijà darbo rinkoje. Vienas ið ástatymø draudþia diskriminuoti lytinës orientacijos pagrindu nuo 1999 metø geguþës pirmosios. Ástatymas taikomas visoms darbo rinkos sritims ir visoms darbuotojø kategorijoms átraukiant ir ieðkanèius darbo. Neteisëta diskriminuoti kandidatus á darbo vietas viso ádarbinimo proceso metu, net jei kandidatas neádarbinamas. Darbdaviams uþdrausta diskriminuoti priimant sprendimus dël paaukðtinimo, atlyginimo, papeikimo ir atleidimo. Darbdaviai turi iðtirti priekabiavimo tarp darbuotojø atvejus ir imtis atitinkamø veiksmø. Ðá ástatymà palankiai sutiko Ðvedijos lesbieèiø ir gëjø teisiø federacija RFSL. Taèiau nerimaujama dël iðimèiø naujame ástatyme. Jos suteikia teisæ religinëms privaèioms mokykloms nepriimti homoseksualiø mokytojø nepaþeidþiant ástatymo. Federacija laikosi nuostatos, kad religinë ideologija negali pateisinti diskriminacijos prieð gëjus ir lesbietes. Suomijos baudþiamasis kodeksas (§ 11:8 ir § 11:9) draudþia diskriminavimà dël lytinës orientacijos, taèiau teismus pasiekia labai maþai bylø.


Toks draudimas, be abejo, pripaþásta diskriminavimo þalà. Vis dëlto pagal Ðiaurës ðaliø gerovës valstybës politikà baudþiamoji teisë laikoma kraðtutine priemone norint iðspræsti socialinæ problemà. Bet kuriuo atveju baudþiamasis kodeksas nebus taikomas netiesioginei diskriminacijai, nes ji daþniausiai bûna netyèinë. Baudþiamuoju nusikaltimu laikoma tik tyèinë diskriminacija. Ásigaliojus Amsterdamo sutarèiai, Europos Bendrijos teisë draudþia diskriminuoti dël lytinës orientacijos visuose darbo ir profesinio mokymo etapuose. Direktyvos dël lygiø galimybiø darbe minimalius standartus atitinka tik Ðvedijos ir Danijos darbo teisë. Suomijai dar reikia suderinti savo ástatymus su ES teisës kriterijais.


Partnerystës ástatymai Panaðûs registruotos homoseksualø partnerystës ástatymai sëkmingai priimti visose penkiose Skandinavijos ðalyse. Per deðimt metø visos Skandinavijos ðalys pasekë Danijos pavyzdþiu, kuri pirmoji áteisino registruotà partnerystæ 1989 metais. Dabar Danijoje galima áregistruoti dviejø homoseksualø partnerystæ, jei vienas ið jø yra Danijos, Norvegijos, Ðvedijos arba Islandijos pilietis gyvenantis bent dvejus metus Danijoje. Uþsienieèiø gëjø arba lesbieèiø pora taip pat gali registruoti savo santykius, jei abu pragyveno Danijoje dvejus metus. Registruota partnerystë sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuoka. Taèiau partneriai negali kartu ásivaikinti, nors vienas partneris gali ásivaikinti kito partnerio vaikà arba vaikus. Registruoti partneriai turi tokias pat paveldëjimo teises, kaip ir sutuoktiniai heteroseksualistai. Ðvedijos ástatymas dël registruotø partnerysèiø – taip pat nëra visai tas pats, kas santuoka. Tos paèios lyties partneriai gali sudaryti partnerystæ, kuriai taikomi beveik visi teisiniai santuokos aspektai. Manoma, kad nuo 1995 metø, kai ástatymas ásigaliojo, sudaryta 2-3 tûkst. tokiø sutarèiø. Nustatyta, kad pirmaisiais metais moterø partnerystës sudarë tik 25 procentus visø sutarèiø. 2001 metais ðis skaièius iðaugo beveik du kartus. Moterys taip pat linkusios ðiek tiek daþniau skirtis. Nebaþnytinës santuokos ceremonija yra lygiai tokia pati ir heteroseksualioms, ir homoseksualioms poroms. Registruotà partnerystæ sudaræ homoseksualai gali ásivaikinti vaikø ar paimti ið vaikø namø globoti vaikà.


Ðalies vyriausybei pateiktas pasiûlymas panaikinti registruotø partnerysèiø ástatymà, nes jis diskriminuoja homoseksualius asmenis, pakeisti santuokos ir ðeimos kodeksà, kad jis bûtø neutralus lyèiø atþvilgiu. Þodþius, kad tuoktis gali vyras ir moteris, siûloma pakeisti fraze, kad tuoktis gali du þmonës. Regis, Ðvedija greitai gali tapti treèiàja (po Nyderlandø ir Belgijos) Europos ðalimi, áteisinusia tikrà homoseksualø santuokà, kurià apibrëð vienas ástatymas tiek heteroseksualioms, tiek ir homoseksualioms poroms. Ádomiai situacija klostësi Islandijoje. Devintajame deðimtmetyje ði ðalis buvo laikoma skandinavø bendruomenës „juoda avele“ dël gëjø ir lesbieèiø teisiø padëties. Islandijos gëjai ir lesbietës labai skundësi vyrø vieðpatavimu visuomenëje, kurioje dominavo fundamentalios liuteronø vertybës. Be to, kalbos tyrumo gynëjai net neleido gëjams ir lesbietëms pasirinkti juos apibûdinanèiø terminø. Vietoj lesbieèiø ir gëjø pasirinktø „lesbiur“ ir „hommar“ valstybinio radijo monopolis vartojo þeminantá þodá „kynvillingar“, kuris reiðkia seksualinius iðkrypëlius. Taèiau 1994 metais Islandijos vyriausybë sudarë komisijà iðtirti lesbieèiø ir gëjø socialinæ padëtá. Komisijos ataskaita aiðkiai parodë, kad ði islandø grupë kenèia nuo priekabiø ir diskriminavimo. O po dvejø metø jau buvo priimtas registruotos partnerystës ástatymas. Nuo tada gëjai ir lesbietës tapo daug labiau matomi visuomenëje. Nuo 2002 m. kovo 1 dienos ir Suomijoje galioja ástatymas, leidþiantis sudaryti homoseksualø partnerystes.


Per pirmus keturis ástatymo galiojimo mënesius áteisinti savo sàjungas ryþosi 208 poros. Beje, jau uþfiksuoti ir pirmieji gëjø ir lesbieèiø skyrybø atvejai. Bet èia pionierës buvo poros, susituokusios kitose ðalyse, pavyzdþiui, Ðvedijoje, kur homoseksualø santuokos buvo legalizuotos anksèiau. Tos paèios lyties asmenø ðeimos Suomijoje turi „beveik“ tokias pat teises, kaip ir heteroseksualios. Bet jø nariai negali ásivaikinti vaikø ir turëti tos paèios pavardës. Ið 1999 metais Norvegijoje atliktos reprezentatyvios apklausos paaiðkëjo, kad 12 procentø respondentø áregistravo partnerystæ. Ði apklaustøjø grupë nesiskiria nuo kitø homoseksualø nei iðsilavinimu, nei pajamomis. Bet, aiðku, kad jie skiriasi nuo kitø didesniu atvirumu apie savo lytinæ orientacijà. Kitas Norvegijoje atliktas tyrimas árodë, kad vaikai augantys lesbieèiø ðeimose nesijauèia blogiau nei visi kiti. Ankstesnës studijos parodë didelá tautos nusistatymà prieð lesbieèiø ðeimas - þmonës galvojo, kad tokia vaikystë yra kenksminga. Tromso universiteto studentai árodë, kad vaikai nejauèia dideliø nepatogumø gyvendami lesbieèiø ðeimose, kas daþnai pagal sàlygas tapatinama ir su vieniðomis mamomis. Tyrimo metu buvo tiriami 55 vaikai. Pagrindiniais kriterijais studentai pasirinko socialiná patyrimà, pasiekimus mokyklose bei psichologinæ savijautà. 19 vaikø buvo iðauginti lesbieèiø, 10 vieniðø motinø, o likæ 26 heteroseksualiø porø. Visø vaikø pasiekimai ir patyrimas buvo panaðus.


Lesbieèiø ir gëjø organizacijos Ðiaurës ðaliø vyriausybës ir sostiniø savivaldybës remia gëjø ir lesbieèiø organizacijø veiklà. SETA arba “Seksuaalinen tasavertaisuus” (Seksualinë lygybë) – tai nacionalinë Suomijos þmogaus teisiø organizacija, siekianti teisinës lygybës ir socialinio teisingumo lesbietëms, gëjams, biseksualams ir transseksualams. SETA buvo ákurta Helsinkyje 1974 metais ir iðsivystë á pagrindinæ asociacijà su nariø grupëmis visoje Suomijoje. Nacionalinë organizacija siekia pokyèiø Suomijos visuomenëje ir teisëje, kad visi pilieèiai bûtø lygiateisiai nepriklausomai nuo lytinës orientacijos, ðeimos pobûdþio, lyties tapatybës ar jos iðraiðkos. Organizacija: - teikia konsultacijas ir paramos paslaugas lytinëms ir seksualinëms maþumoms; - renka ir teikia informacijà apie seksualinæ ir lytinæ ávairovæ, vykdo visuomenës mokymus ir konsultuoja ðiais klausimais; - rengia ávairius bendruomenës kultûrinius ir pomëgiø grupiø renginius, leidþia þurnalà „Z“. SETA pastoviai ðvieèia visuomenæ. Profesionalai ir apmokyti savanoriai skaito paskaitas mokyklose ir ástaigose po visà ðalá. Ádomu, kad ði veikla kasmet remiama ið valstybinës loterijos lëðø. Pastaruoju metu daugiau dëmesio skiriama jaunimui. Ðvietimo ministerija finansavo organizacijos projektà ðiaurës Suomijos jaunimui.


Helsinkyje veikia ir organizacijos paramos centras transseksualams, nes dar reikia keisti daug teisiniø nuostatø bei visuomenës poþiûrá. Panaðià veiklà vystanti Ðvedijos gëjø ir lesbieèiø asociacija RFSL ásikûrë 1950 metais. Ið pradþiø tai buvo uþdaras gëjø klubas. Dabar organizacija turi 30 skyriø visoje Ðvedijoje. Skyriø nariai kasmet moka 300 kronø mokestá. Beveik pusë ðio nario mokesèio atitenka centrinei organizacijos bûstinei. Be to, jau dvideðimt metø organizacija kasmet gauna apie 600 000 kronø dotacijà ið valstybiniø fondø. Kasmet pasirodo 10 organizacijos laikraðèio numeriø. Ádomu, kad leidinio redaktorius nepriklauso nuo valdybos ir gali atvirai kritikuoti organizacijos veiklà. Daug svarbios informacijos pateikiama RFSL tinklalapyje internete. Internetu vyksta ir konsultacijos aktualiais bendruomenei klausimais. Organizacijos prezidentas Sörenas Anderssonas nelinkæs vadinti RFSL „homoseksualø teisiø lobistø grupe“, nors ir daug dirba su Vyriausybe bei Parlamento nariais. Jam RFSL – tai visø pirma bendruomenës organizacija. Kiekvienà savaitæ Stokholmo centre esanèioje organizacijos bûstinëje, kuriai patalpas suteikë savivaldybë, vyksta daug ávairiø grupiø (moterø, kurèiøjø, pagyvenusiø, ÞIV pozityviø) susitikimø ir renginiø. Pirmame aukðte ásikûrusi kavinë ir diskoteka. Jaunimo aktyvistai susibûrë á grupæ RFSL Ungdom (RFSL jaunimas). Ði organizacija padeda stiprinti jaunimo grupes Baltijos ðalyse.


Organizacijø adresai SETA ry Hietalahdenkatu 2 B 16 00180 HELSINKI Tel.: +358 9 681 2580 Faksas: +358 9 681 25880 RFSL Box 350, 101 26 Stockholm Sveavägen 57-59, Stockholm Tel.:+46 8-457 13 00 forbund@rfsl.se RFSL Ungdom Box 350, 101 26 Stockholm Sveavägen 57-59, Stockholm Tel.: +46 8-34 44 56 www.rfslungdom.se LLH Postboks 948 Sentrum Kongensgate 12 0104 OSLO Tel.: 23 10 39 39 Faks: 23 10 39 38 post@llh.no Samtökin ´78 Laugavegur 3, Reykjavik Tel.:+354 552 7878. www.samtokin78.is LBL Teglgårdstr¿de 13 Postboks 1023 1007 K¸benhavn K


Mes galime tuoktis  

Lesbiečių ir gėjų teisės Skandinavijoje

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you