Homofobija ir diskriminavimas Lietuvoje

Homofobija ir diskriminavimas Lietuvoje

Turinys

Áþanga

3

Diskriminavimas dël lytinës orientacijos Eduardas Platovas. Pirmoji Lietuvos lesbieèiø, gëjø ir biseksualø apklausa

5

Santrauka

5

Pagrindinës rekomendacijos

9

ES teisës reikalavimai

10

Tyrimo rezultatai

11

Homofobijos tyrimai Margarita Jankauskaitë. Homofobija ir akademinis jaunimas Lietuvoje

28

Artûras Tereðkinas. Apie lietuviø poþiûrá á homoseksualumà

33

Áþanga

Homofobija, arba homoseksualiø þmoniø baimë ir nepakantumas jiems, - tai viena ið netolerancijos apraiðkø, kuriai turime þvelgti tiesiai á akis, o ne nusisukti kaskart kai su ja susiduriame kasdieniame gyvenime. O svarbiausia - turime veikti prieð homofobijà.

Visø pirma, turime pripaþinti, kad ji egzistuoja ir yra tokia pat þalinga kaip ir kitos netolerancijos formos - rasizmas, ksenofobija ar antisemitizmas. Visi, o ypaè vieðosios politikos kûrëjai, ástatymø leidëjai, politikai, teisëtvarkos pareigûnai ir kiti valstybës tarnautojai turi iðmokti pradëti kalbëti ir raðyti apie homofobijos reiðkiná.

Homoseksualiø þmoniø yra visur, ávairaus amþiaus, skirtingø socialiniø sluoksniø ir profesijø, vyrø ir moterø, ávairiø tautybiø, su negalia ir be jos. Jeigu niekas neþino arba neátaria, kad jûs homoseksualus, jûs nepatirsite asmeninës ir tiesioginës diskriminacijos arba priekabiavimo, nors galite kentëti nuo bendros homofobiðkos aplinkos. Ar verta tokiu atveju atskleisti savo lytinæ orientacijà? Atsakymas paprastas - verta, nes pagrindiná lygiø teisiø principà reikia ne tik gerbti, bet ir ágyvendinti.

Kovodami prieð homofobija grindþiamà diskriminavimà, mes nesiekiame naujø ar “ypatingø” teisiø. Siekiame tik to, kad kiekvienam asmeniui, nepriklausomai nuo jo lytinës orientacijos, bûtø garantuotos visos pilietinës, politinës, socialinës, ekonominës ir kultûrinës teisës.

Diskriminavimas dĂŤl lytinĂŤs orientacijos

Pirmoji Lietuvos lesbieèiø, gëjø ir biseksualø apklausa Eduardas Platovas

Santrauka Lietuvos gëjai, lesbietës ir biseksualai patiria nuolatinæ nepriimtinà socialinæ atskirtá dël diskriminavimo lytinës orientacijos pagrindu.

Lietuvos gëjø lygos atlikto tyrimo duomenys rodo, kad dauguma respondentø bijo, kad aplinkiniai su jais elgtøsi blogiau nei su kitais tik dël jø lytinës orientacijos. 67 proc. visø respondentø slepia savo lytinæ orientacijà nuo tëvø. Lytinë orientacija dar labiau nematoma vieðajame lesbieèiø, gëjø ir biseksualø gyvenime (jà slepia 89 proc. respondentø) bei darbo vietose (slepia 88 proc. respondentø).

Tyrimo duomenys neleidþia abejoti tuo, kad homoseksualams ir biseksualams ypaè svarbûs smurto ir priekabiavimo reiðkiniai. Kas antras respondentas patyrë koká nors smurto ar priekabiavimo bûdà dël lytinës orientacijos. Kas treèias apklausos dalyvis susidûrë su priekabiavimu darbe. Ðiuo aspektu Lietuvos lesbieèiø, gëjø ir biseksualø padëtis beveik nesiskiria nuo jø likimo draugø kitose ðalyse. Tyrimai kitose Europos ðalyse parodë, kad smurto prieð homoseksualus lygis yra tris kartus didesnis uþ tà, kurá bendrai patiria visi gyventojai. Dauguma lesbieèiø ir gëjø neiðvengia pastovios smurto baimës bei gàsdinimø per visà savo gyvenimà arba tam tikrais gyvenimo tarpsniais, kai jie labiausiai paþeidþiami.

Smurtas, priekabiavimas ir bauginimas vykstaávairioje aplinkoje: mokyklose, darbo vietose, ðeimoje, namuose ir visur, kur gyvena ir bendrauja þmonës. Neapykanta motyvuoto smurto, nesvarbu ar dël tautybës, rasës, lyties ar lytinës orientacijos, aukos patiria daug gilesnæ traumà nei atsitiktiniø nusikaltimø metu. Ðis smurtas yra asmeninis ir nukreiptas prieð konkretaus þmogaus tapatybæ ir orumà. Daþniausiai siekiama uþgauti, paþeminti ar net suþeisti. Smurtinius neapykantos proverþius prieð gëjus ir lesbietes kursto homofobija. Socialinës, teisinës ir politinës struktûros neávertina ðio smurto grësmës, mas-

5

Homofobija ir diskriminavimas Lietuvoje

to ir poveikio, todël daug tokiø nusikaltimø net neregistruojama ir jie nesusilaukia teisinio atkirèio.

Todël nenuostabu, kad tokioje homofobiðkoje aplinkoje sunkiø smurtiniø iðpuoliø arba priekabiavimo aukos bijo atskleisti savo orientacijà policijos pareigûnams, kad iðvengtø diskriminavimo. Mûsø tyrimo duomenimis tik treèdalis nukentëjusiø praneðë apie ávykius policijai. 15 proc. respondentø pareiðkë, kad policija reagavo neutraliai arba palaikanèiai, taèiau 39 proc. mano, kad reakcija buvo prieðiðka ir þeminanti. Tarp smurtautojø respondentai minëjo ne tik ðeimos narius, bendradarbius, bendramokslius, bet ir policijos pareigûnus. Ið tiesø, mes niekada negirdëjome aiðkaus signalo ið policijos vadovybës, kad homofobiniai iðpuoliai Lietuvoje nebus toleruojami. Prieðingai, vienas aukðtas pareigûnas vieðai pareiðkë tyliai susodinsiàs “visus pedikus” á kalëjimà. Ðie neraminantys faktai verèia susimàstyti ne tik apie seksualiniø maþumø nepasitikëjimo policijos institucija prieþastis. Reikalinga jautresnë ir geriau pasirengusi þmogaus teisiø gynimo ástaiga, á kurià galëtø kreiptis netoleruotinà diskriminavimà patyræ pilieèiai.

Daug lesbieèiø ir gëjø bent kartà patyrë diskriminavimà ir iðankstiná nusistatymà darbe. Nors asmens lytinë orientacija paprastai neátakoja jo sugebëjimø ar tinkamumo atlikti tam tikrà darbà, su atvirais arba átariamais gëjais ir lesbietëmis darbo vietose elgiamasi ðaliðkai, jiems nesudaromos vienodos darbo sàlygos.

Darbuotojø homoseksualumas, be abejo, turi bûti svarstoma darbo santykiø problema - tokià iðvadà pateikë 1998 metais Olandijoje atlikta iðsami studija. Jos duomenimis, gëjø ir lesbieèiø darbo patirtis nuosekliai skyrësi nuo heteroseksualø patirties. Kai tik iðkildavo skirtumai, homoseksualiø darbuotojø patirtis visada buvo daug blogesnë nei jø heteroseksualiø kolegø. Patirties skirtumams átakos turi ávairûs veiksniai - pavyzdþiui, kiek iðsamiai jûs jauèiatës informuojamas apie darbo organizavimà, santykiai su kolegomis ir darbdaviais, socialinë parama, galimybë bûti savimi darbe, patinkantis darbas ir savigarba, sveikata ir kiti.

Mûsø tyrimo duomenimis, 88 proc. respondentø niekada neatskleidë savo orientacijos visuose arba kai kuriuose darbuose. Tik 15 proc.

6

Diskriminavimas dël lytinës orientacijos

respondentø atviri apie savo seksualumà dabartiniame darbe. 76 ið 185 respondentø ásitikinæ, kad pavojingiausia atsiskleisti savo darbdaviams. 62 respondentai slepia savo lytinæ orientacijà nuo bendradarbiø, 50 - nuo klientø.

Vien tai, kad gëjai ir lesbietës priversti slëpti savo gyvenimo bûdà diskriminuoja, nes tokia padëtis gali turëti neigiamø psichologiniø pasekmiø bei neabejotinai sukuria stresà darbo vietoje. Taèiau, nemaþas skaièius respondentø patyrë ne tik tokià paslëptà, bet ir tiesioginæ diskriminacijà. 4 proc. respondentø pareiðkë, kad jie nebuvo priimti á darbà dël lytinës orientacijos, dar 9 proc. átaria, kad jie buvo nepriimti bûtent dël ðios prieþasties.

Turint omeny, kad tik 15 proc. respondentø yra atviri darbe, neramina tai, jog net 6 proc. respondentø pareiðkë, kad jie buvo atleisti arba priversti iðeiti ið darbo dël lytinës orientacijos. Dar 4 proc. patyrë grasinimus atleisti dël jø orientacijos. Ðie skaièiai aiðkiai kalba apie nevienodas sàlygas ir diskriminavimà. Todël bûtina keisti homofobiðkà klimatà Lietuvos darbo rinkoje.

Sveikatos apsaugos sistemoje gëjai ir lesbietës vis dar lieka nematoma pacientø grupe, nors jai reikalinga atskira specifinë prieþiûra, pavyzdþiui, psichinës sveikatos paslaugos siekiant maþinti saviþudybiø skaièiø. Mûsø tyrimas parodë, kad 4 proc. respondentø patyrë diskriminavimà sveikatos ástaigose, kuris pasireiðkë homofobiðkais darbuotojø teiginiais ir veiksmais. Vienu atveju ginekologë atsisakë gydyti lesbietæ, pareikðdama esanti “nekompetentinga lesbieèiø klausimais”. Kitu atveju, urologas atvirai tyèiojosi ið gëjaus. Dar pasitaiko psichiatrø ir psichologø, kurie bando “iðgydyti” homoseksualumà, nors tai prieðtarauja Pasaulinës sveikatos organizacijos iðvadoms.

64 proc. mûsø apklausos dalyviø slepia savo lytinæ orientacijà sveikatos ástaigose norëdami iðvengti þeminanèio personalo elgesio. Toks gëjø, lesbieèiø ir biseksualø nematomumas ir paslaugø pritaikymas tik heteroseksualams silpnina sveikatos apsaugà. Ypaè neramu, kad vyraujant tokiai padëèiai, atsiranda baisi galimybë klaidingai diagnozuoti bei gydyti. Gydytojai turëtø uþtikrinti tinkamas paslaugas visiems pacientams, todël jiems bûtina mokytis kaip suteikti profesionalià pagalbà ir seksualiniø maþumø grupei. Poliklinikoje ar ligoninëje homoseksualûs þmonës jausis patogiau ir atviriau aptars savo 7

Homofobija ir diskriminavimas Lietuvoje

sveikatos problemas, jei jau laukiamajame pamatys plakatà, lankstukà ar broðiûrà, skirtà jiems ir suvoks, kad jie èia laukiami.

Diskriminavimas ðvietimo, kaip ir sveikatos ástaigose, pasireiðkia tiek “micro”, tiek ir “macro” lygiu. Kai kurias diskriminavimo formas tiesiogiai patiria pavieniai moksleiviai, studentai ar mokytojai bei dëstytojai. Patyèios ir priekabiavimas - gerai matomi reiðkiniai, taèiau verta atkreipti dëmesá ir á galimà diskriminavimà priimant á ástaigà, atestuojant ar skiriant nuobaudas.

Subtilesnë, bet tokia pat þalinga diskriminacija - tai netinkamas homoseksualumo pateikimas arba visiðkas jo ignoravimas mokymo ir studijø programose, o ypaè lytiniame ðvietime.

Kitø paslaugø sektoriuje taip pat daþnai taikomos nevienodos sàlygos. 23 proc. apklausos dalyviø patyrë diskriminavimà naudodamiesi ar bandydami pasinaudoti ávairiom paslaugom. 4 proc. respondentø buvo diskriminuojami ieðkodami buto. Daþniausiai diskriminavimo pasitaiko baruose, restoranuose, vieðbuèiuose, pramogø centruose, taip pat naudojantois banko ir draudimo paslaugomis. Tik 13 proc. apklaustøjø neslepia savo orientacijos naudodamiesi minëtomis paslaugomis.

Diskriminuojantis elgesys darbe, paslaugø sektoriuje, religinëse institucijose ir ðeimoje privertë net 63 proc. apklausos dalyviø susimàstyti apie emigracijà, kaip apie pagrindinæ galimybæ iðpræsti problemas, kylanèias Lietuvoje dël asmenø lytinës orientacijos. Jau vien ðis apklausos rezultatas akivaizdþiai apibrëþia neigiamos diskriminacijos átakos mastà.

Tik konkretûs Seimo ir Vyriausybës veiksmai ágyvendinantys visø pilieèiø lygybæ ir pripaþástantys visø skiringumà bei ávairovæ galëtø sumaþinti þalà, kurià patiria ðalies pilieèiai gëjai, lesbietës ir biseksualai.

Todël reikalingi iðsamûs ástatymai, draudþiantys diskriminavimà dël lytinës orientacijos darbo, socialinës apsaugos, socialinio draudimo, sveikatos apsaugos, ðvietimo, prekiø ir paslaugø prieinamumo ir teikimo, bûsto ir imigracijos srityse.

8

Diskriminavimas dël lytinës orientacijos

Pagrindinës rekomendacijos Lietuvos Respublikos Seimas turi priimti teisës aktus, kad patvirtintos naujojo Baudþiamojo kodekso antidiskriminacinës nuostatos (taip pat ir draudimas diskriminuoti dël seksualinës orientacijos) ásigaliotø nuo 2003 metø geguþës 1 dienos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybë turi parengti ir ágyvendinti naujus iðsamius ástatymus, draudþianèius diskriminavimà dël lytinës orientacijos darbo, socialinës apsaugos, socialinio draudimo, sveikatos apsaugos, ðvietimo, prekiø ir paslaugø prieinamumo ir teikimo, bûsto ir imigracijos srityse. Ðie ástatymai turi iðplësti Lygiø galimybiø kontrolieriaus mandatà pareiga tirti diskriminavimo dël lytinës orientacijos aukø skundus.

Kontrolierius turi turëti ágaliojimus pareikðti ieðkiná diskriminavimo bylose. Kontrolierius turi atlikti tyrimus ir studijas bei skelbti ataskaitas ir rekomendacijas. Kontrolieriaus tarnyboje turëtø bûti ásteigta visuomeninë Taryba, kurioje bûtø atstovaujamos teisëtai suinteresuotos nevyriausybinës organizacijos. Ástatymuose turi bûti numatyta, kad asociacijos, organizacijos arba kiti juridiniai asmenys, kurie yra teisëtai suinteresuoti, gali nukentëjusio nuo diskriminavimo vardu arba já remiant, gavus jo arba jos sutikimà, dalyvauti teismo ir (arba) administracinëse procedûrose.

Bet kuri vieðoji ástaiga, veikianti vietos, regiono ar nacionaliniu lygmeniu turi bûti ápareigota ágyvendinti lygybæ, nepriklausomai nuo lytinës orientacijos visose vieðosios politikos formavimo, ágyvendinimo ir vertinimo pakopose.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija turi uþtikrinti nedelstinà Lietuvos dalyvavimà atviroje Europos Bendrijos veiksmø programoje prieð diskriminavimà ir Bendrijos iniciatyvoje dël naujø priemoniø kovoje su nelygybe ir diskriminacija darbo rinkoje EQUAL (iki 2006 metø).

9

Homofobija ir diskriminavimas Lietuvoje

ES teisës reikalavimai Dabartiniame ES teisyne yra du svarbûs teisiniai dokumentai, kalbantys apie diskriminacijà dël lytinës orientacijos: • Pagrindø direktyva dël vienodø sàlygø taikymo uþimtumo ir profesinëje srityje draudþia tokià diskriminacijà visuose darbo santykiuose; • Pagrindiniø teisiø chartija draudþia “bet kokià diskriminacijà” lytinës orientacijos pagrindu.

Pagarba þmogaus teisëms apima, inter alia, ir pagarbà toms teisëms, kurias garantuoja Europos þmogaus teisiø konvencija. Europos Þmogaus Teisiø Teismas jau septyniose bylose pripaþino, kad ávairios diskriminavimo rûðys lytinës orientacijos pagrindu paþeidþia Konvencijà.

Europos Parlamentas rimèiausiai kelia lytinës orientacijos klausimus ES plëtros kontekste. Visø pirma, 1998 metais Parlamentas paskelbë bendrà perspëjimà, jog jis nepritars bet kokios ðalies ástojimui, jei ta ðalis savo ástatymais arbapolitika paþeis lesbieèiø arba gëjø teises. 2000 m. kovo mënesá Parlamentas atkreipë ypatingà dëmesá á lesbieèiø ir gëjø padëtá, kviesdamas Bulgarijà, Kiprà, Estijà, Vengrijà, Lietuvà ir Rumunijà ið savo baudþiamøjø kodeksø iðbraukti visus ástatymus, kurie diskriminuoja lesbietes ir homoseksualus. Jis taip pat pareikalavo, kad Taryba ir Komisija, kai tai reikalinga, iðkeltø klausimà dël homoseksualiø asmenø diskriminacijos derybø dël narystës metu.

Naujausioje Europos Komisijos 2002 metø ataskaitoje apie Lietuvos paþangà aiðkiai parodyta, kad seksualiniø maþumø teisës yra sudëtinë narystës ES reikalavimø dël þmogaus teisiø dalis. Ataskaitos skyriuje apie þmogaus ir maþumø teises paþymima, kad naujasis LR Baudþiamasis kodeksas, kuris dar negalioja, sulygins brandos amþiø nepriklausomai nuo lytinës orientacijos ir uþdraus kitokià diskriminacijà ðiuo pagrindu.

Tad akivaizdu, kad tiek acquis communautaire, tiek ir þmogaus teisiø kriterijai ES plëtros kontekste, reikalauja, kad bûsimos ðalys narës: • átvirtintø pagarbà lesbieèiø, gëjø ir biseksualø þmogaus teisëms; • suteiktø ðiai maþumai reikalingà apsaugà nuo diskriminavimo.

10

Diskriminavimas dël lytinës orientacijos

Tyrimo rezultatai Apklausos sudëtis Tyrime dalyvavo 185 respondentai. Moterys sudarë 30 proc., vyrai 70 proc. apklaustøjø. 52 proc. respondentø vyrø laiko save gëjais, o 18 proc. - biseksualais. 18 proc. moterø nurodë esanèios lesbietës, 12 proc. - biseksualës.

Lentelë Nr. 1.1 Dalyviø tapatybë Atsakymai Gëjai Lesbietës Biseksualûs vyrai Biseksualios moterys Ið viso

Procentai

95 34 34 22

52 18 18 12

185

100

Lentelë Nr. 1.2 Amþius Atsakymai Iki 18 metø 18-25 metø 26-40 metø 41-50 metø Virð 50 metø Ið viso

Procentai

11 97 67 6 4

6 53 36 3 2

185

100

Daugiausia respondentø (89 proc.) yra 18 - 40 metø amþiaus grupëje, ið kuriø 53 procentus sudaro 18 - 25 metø apklausos dalyviai.

Lytinës orientacijos slëpimas Paþymëtina, kad net 67 proc. respondentø slepia savo lytinæ orientacijà nuo tëvø. Pripaþinti vaikø homoseksualumà bijo ir patys tëvai.

Kita 2002 metais atlikta apklausa parodë, kad 47 proc. heteroseksualiø respondentø bandytø pakeisti savo dukterø lesbieèiø ir sûnø gëjø seksualumà. Tik 28 proc. apklaustøjø priimtø savo homoseksualius vaikus.

11

Homofobija ir diskriminavimas Lietuvoje

Lentelë Nr. 1.3 Ar Jûsø tëvai þino apie Jûsø lytinæ orientacijà?

Atsakymai Procentai Þino Neþino

58 119

33 67

Ið viso

177

100

Neatsakë

8

Atsiskleidimas ðeimos nariams ir kitiems giminaièiams labai svarbus pozityviam seksualumo integravimui. Taèiau 64 proc. respondentø bijo atskleisti savo orientacijà broliams ir seserims. Tik 15 proc. respondentø yra atviri apie savo seksualumà su kitais giminaièiais. Toks slaptumas daþnai kenkia santykiams su ðeimos nariais ir gali turëti átakos didesniai socialinei atskirèiai ir blogai savijautai.

Lentelë Nr. 1.4 Ar Jûsø broliai ir seserys þino apie Jûsø lytinæ orientacijà?

Atsakymai Procentai Þino Neþino

64 112

36 64

Ið viso

176

100

Neatsakë

9

Lentelë Nr. 1.5 Ar kiti giminës þino apie Jûsø lytinæ orientacijà?

Atsakymai Procentai Þino Neþino

27 148

15 85

Ið viso

175

100

Neatsakë

10

Socialinë stigmatizacija ypaè þalinga jauniems gëjams, lesbietëms ir biseksualams, nes jiems labai svarbus bendraamþiø palankumas. Ki12

Diskriminavimas dël lytinës orientacijos

tas tyrimas parodë, kad 15-29 metø respondentai vyrai sudaro daugumà tø, kurie norëtø pakeisti savo draugø homoseksualumà. Mûsø tyrimo duomenimis tik 17 proc. jaunesniø nei 25 metø respondentø atskleidë savo homoseksualumà heteroseksualiems draugams.

Lentelë Nr. 1.6 Ar Jûsø heteroseksualûs draugai þino apie Jûsø lytinæ orientacijà?

Atsakymai Procentai Þino Kai kurie þino Neþino

36 108 40

20 58 22

Ið viso

184

100

Neatsakë

1

Smurtas ir priekabiavimas Smurto prieð lesbietes, gëjus ir biseksualus problema akcentuojama tyrimø, kuriuos atliko ES ðaliø kandidaèiø NVO, iðvadose. Pavyzdþiui, kas ðeðtas respondentas Slovakijoje buvo uþpuolimo auka. Kas penktas apklaustasis Lenkijoje patyrë smurtà. Deja, Lietuvoje kas treèias arba ketvirtas respondentas (27 proc.) buvo bent kartà tapæs smurtinio iðpuolio auka. Ðvedijos kriminologë Eva Tiby savo disertacijoje apie homofobija motyvuotus neapykantos nusikaltimus paþymi, kad maþdaug 25 proc. jos didelio tyrimo homoseksualiø ir biseksualiø respondentø tapo tokiø nusikaltimø aukomis. Apie 20 proc. nukentëjusiøjø patyrë priekabiavimà ir darbo vietose.

Mûsø apklausa taip pat atspindi sisteminá netinkamà elgesá su homoseksualiais ir biseksualiais pilieèiais.

13

Homofobija ir diskriminavimas Lietuvoje

Lentelë Nr. 2.1 Ar patyrëte smurtà dël lytinës orientacijos?

Atsakymai Procentai Taip Ne

45 119

27 73

Ið viso

164

100

Neatsakë

21

Lentelë Nr. 2.2 Patirtø smurtiniø iðpuoliø skaièius Atvejai Vienas Du Trys ir daugiau

21 13 14

Ið viso

41

Dauguma respondentø apraðytø smurtiniø iðpuoliø padarë fizinæ þalà aukoms. Daþniausia nepaþástamø smurtautojø iðpuoliø prieð lesbietes, gëjus ir biseksualus prieþastis - homofobija. Taèiau reikia paþymëti, kad respondentai gana daþnai smurtautoju ávardino ir paþástamus þmones bei kaimynus.

Lentelë Nr. 2.3 Smurtautojai Atvejai

14

Neþinomas asmuo Paþástamas Kaimynas Ðeimos narys Bendradarbis Bendramokslis Policininkas Kitas asmuo

16 11 7 4 3 3 3 6

Ið viso

53

Diskriminavimas dël lytinës orientacijos

Keli homofobiniø neapykantos nusikaltimø pavyzdþiai: Gëjus, 26-40 metø. Dirbau barmenu “neoficialiame” gëjø klube Klaipëdoje. Kartà bare likæs paskutinis klientas uþpuolë mane peiliu. Gindamasis uþsidengiau ranka ir buvau suþalotas - perpjovë sausgysles.

Plëðikas suriðo mane dirþu, nutraukë grandinëlæ, paëme mobiløjá telefonà ir paspruko iðvadinæs mane “pydaru”. Kai jis buvo sulaikytas, policininkams pareiðkë, kad jis - seksualinio mano priekabiavimo auka.

Gëjus, 18-25 metø. Apie dvideðimt vaikinø ið mano kiemo sumuðë mane vadindami “pediku”. Kità kartà turëjau sumokëti 20 litø, kad nemuðtø…

Lesbietë, 18-25 metø. Gatvëje buvau prievarta ásodinta á automobilá ir turëjau dvi paras kæsti fiziná ir psichologiná ðiek tiek paþástamo vyro smurtà. Tokiø dalykø prisiminti nenoriu, manau, kad visos tà iðgyveno.

Biseksualas, 26-40 metø. Þinau vienà atvejá, kai vaikinas buvo sumuðtas tik dël to, kad jis gëjus. Policijoje ið jo tik pasiðaipë, net pareiðkimo nepriëmë. Ir, manau, dar ilgai nepriims…

Gëjus, 26-40 metø. Man ir keliom lesbietëm iðëjus ið baro, merginas uþpuolë keli chuliganai. Gindamas jas buvau stipriai suspardytas - atsigavau tik po valandos. Uþpuolikai, matyt, specialiai tykojo prie baro, kur renkasi gëjai ir lesbietës.

Gëjus, 18-25 metø. Mane primuðë policininkas. Jam nepatiko, kad mes su draugu buèiavomës vieðoje vietoje.

Ypaè neramina tai, kad respondentai patyrë ðeimos nariø, bendradarbiø, bendramoksliø ir net policininkø smurtà. Ið tiesø, mes në karto negirdëjome aiðkaus policijos signalo, kad homofobiniai iðpuoliai Lietuvoje nebus toleruojami.

Viena ið prietaringo klimato pasekmiø - tai, kad þmonës, kuriø teisës buvo paþeistos, verèiami tylëti, nes nesijauèia galá praneðti apie iðpuolá arba policija nagrinëja skundà þemindama aukà. Todël nenuostabu, kad tik treèdalis nukentëjusiøjø respondentø kreipësi á policijà.

Be to, policijos pareigûnai reagavo palaikanèiai arba neutraliai tik 15 proc. atvejø, o 39 proc. kitø atvejø reaguota buvo prieðiðkai.

15

Homofobija ir diskriminavimas Lietuvoje

Neabejotina, kad priekabiavimas ypaè svarbi problema Lietuvos lesbietëms, gëjams ir biseksualams. Daugiau kaip pusë (52 proc.) respondentø pareiðkë, kad prie jø buvo priekabiaujama dël jø lytinës orientacijos. Vien jau ðis faktas verèia rimèiau paþvelgti á ðià opià problemà.

Lentelë Nr. 2.4 Ar Jus áþeidinëjo, nes buvote átarta (s) ar suþinojo, jog esate lesbietë, gëjus ar biseksuali (-us)?

Atsakymai Procentai Taip Ne Ið viso Neatsakë

82 77

52 48

159

100

26

Lentelë Nr. 2.5 Priekabiavimo atvejø skaièius Atvejai Vienas Du Trys ar daugiau

16 8 58

Ið viso

82

Ið 82 respondentø, kurie patyrë priekabiavimà, net trys ketvirèiai (58 þmonës) praneðë, kad buvo priekabiaujama tris ar daugiau kartø. Labiausiai paplitusi priekabiø forma, kurià tiesiogiai patyrë respondentai, - þodinis uþgauliojimas. Reèiau pasitaikë grasinimai (12 atvejø), neapykantos laiðkai (5 atvejai), ðantaþas (4 atvejai), áþeidþiantys uþraðai (2 atvejai) ir vandalizmas (1 atvejis), taèiau jø poveikis toks pat þalingas.

Respondentai daþniausiai priekabiautojais ávardijo paþástamus asmenis (31 atvejis) arba bendramokslius (19 atvejø). Gana daþnai priekabiauja nepaþástami asmenys (6 atvejai), ðeimos nariai (9 atvejai), bendradarbiai (8 atvejai), kaimynai (7 atvejai) ar kiti asmenys (12 atvejø).

16

Diskriminavimas dël lytinës orientacijos

Keli priekabiavimo pavyzdþiai: Gëjus, 26-40 metø. Paaugliai kaimynai grasina mane sumuðti, sudauþyti mano automobilá, áþeidinëja necenzûriniais þodþiais kai tik pasirodau kieme.

Lesbietë, 18-25 metø. Savo paðto dëþutëje rasdavau laiðkø su necenzûriniais þodþiais. Girdëdavau kaimynø ir maþai paþástamø þmoniø uþgauliojimus gatvëje.

Biseksualas, 26-40 metø. Paskelbæs paþinèiø sklebimà spaudoje ar internete gan daþnai gaunu neapykantos laiðkø.

Gëjus, 18-25 metø. Mane pastoviai áþeidinëja to paties universiteto, kuriame studijuoju, studentas. Pamatæs mane vieðoje vietoje, daþniausiai prie universiteto, savo draugø akivaizdoje iðvadina mane visiems gerai þinomais necenzûriniais þodþiais, taikomais tik gëjams.

Gëjus, 26-40 metø. Gëjø klubo, kuriame dirbu, telefonu daþnai skambina nepaþástami asmenys, kurie áþeidinëja ir grasina susidoroti.

Mobiliuoju telefonu taip pat siuntinëjamos grasinanèios þinutës.

Gëjus, 18-25 metø. Tëvas daþnai kabinëjasi dël mano orientacijos. Áþeidþia þodþiais ir poelgiais.

Gëjus, iki 18 metø. Bendramokslis visø akivaizdoje iðvadino mane “pydaru”.

Biseksualë, 18-25 metø. Gatvëje mano atþvilgiu pastoviai laidomos replikos: “Lesbë eina!”.

Jeigu niekas neþino arba neátaria, kad jûs homoseksualus ar biseksualus, jûs nepatirsite asmeninës ir tiesioginës diskriminacijos arba priekabiavimo, nors galite kentëti nuo bendros homofobiðkos aplinkos.

Kaip rodo þemiau pateikiami duomenys, dauguma respondentø elgiasi taip, kad iðvengtø smurto ar priekabiø. Taèiau tikëtina, kad ateityje vis daugiau lesbieèiø, gëjø ir biseksualø bus atviresni apie savo seksualumà ir todël taps matomais priekabiavimo ir iðpuoliø taikiniais.

17

Homofobija ir diskriminavimas Lietuvoje

Lentelë Nr. 2.6 Ar Jûs vengiate vieðoje vietoje buèiuotis ar laikytis uþ rankø su tos paèios lyties partneriais/draugais?

Atsakymai Procentai Taip Kartais Ne

110 44 20

63 26 11

Ið viso

174

100

Neatsakë

11

Lentelë Nr. 2.7 Ar Jûs vengiate pasakoti þmonëms, kurie nëra Jûsø draugai ar ðeimos nariai, apie savo lytinæ orientacijà?

Atsakymai Procentai Taip Kartais Ne

109 42 20

64 24 12

Ið viso

171

100

Neatsakë

14

Diskriminacija darbe Asmens lytinë orientacija paprastai neturi jokios átakos darbo gebëjimams ar tinkamumui já dirbti. Taèiau, su atvirais arba tariamais gëjais, lesbietëmis ar biseksualais darbo vietose daþnai elgiamasi netinkamai tik dël jø lytinës orientacijos.

Darbuotojø homoseksualumas, be abejo, turi bûti svarstoma darbo santykiø problema - tokià iðvadà pateikë 1998 metais Olandijoje atlikta iðsami studija. Jos duomenimis, gëjø ir lesbieèiø darbo patirtis nuosekliai skyrësi nuo heteroseksualø patirties. Kai tik iðkildavo skirtumai, homoseksualiø darbuotojø patirtis visada buvo daug blogesnë nei jø heteroseksualiø kolegø. Patirties skirtumams átakos turi ávairûs veiksniai - pavyzdþiui, kiek iðsamiai jûs jauèiatës informuojamas apie darbo organizavimà, santykiai su kolegomis ir darbdaviais, so18

Diskriminavimas dël lytinës orientacijos

cialinë parama, galimybë bûti savimi darbe, patinkantis darbas ir savigarba, sveikata ir kiti.

Mûsø tyrimo duomenimis, 88 proc. respondentø niekada neatskleidë savo orientacijos visuose arba kai kuriuose darbuose. Tik 15 proc. respondentø atviri apie savo seksualumà dabartiniame darbe. 76 ið 185 respondentø ásitikinæ, kad pavojingiausia atsiskleisti savo darbdaviams. 62 respondentai slepia savo lytinæ orientacijà nuo bendradarbiø, 50 - nuo klientø.

Lentelë Nr. 3.1 Ar Jûs kada nors jautëte, kad darbe reikia slëpti savo lytinæ orientacijà?

Atsakymai Procentai Taip, visuose darbuose Taip, kai kuriuose darbuose Ne Ið viso Neatsakë

88 53 19

55 33 12

160

100

25

Lentelë Nr. 3.2 Jei Jûs ðiuo metu ásidarbinæs, ar Jûs slepiate savo lytinæ orientacijà dabartiniame darbe?

Atsakymai Procentai Taip, nuo visø Taip, nuo kai kuriø þmoniø Ne Ið viso Neatsakë

81 49 22

53 32 15

152

100

33

Vien tai, kad gëjai ir lesbietës priversti slëpti savo gyvenimo bûdà diskriminuoja, nes tokia padëtis gali turëti neigiamø psichologiniø pasekmiø bei neabejotinai sukuria stresà darbo vietoje. Taèiau, nemaþas skaièius respondentø patyrë ne tik tokià paslëptà, bet ir tiesioginæ diskriminacijà. 4 proc. respondentø pareiðkë, kad jie nebuvo priimti á darbà dël lytinës orientacijos, dar 9 proc. átaria, kad jie buvo nepriimti bûtent dël ðios prieþasties.

19

Homofobija ir diskriminavimas Lietuvoje

Lentelë Nr. 3.3 Ar Jums kada nors atsakë darbo, kadangi buvote átarta (s) ar suþinojo, jog esate lesbietë, gëjus ar biseksuali (-us)?

Atsakymai Procentai Taip Að taip átariu Ne

6 15 138

4 9 87

Ið viso

159

100

Neatsakë

26

Lentelë Nr. 3.4 Ar Jums kada nors atsakë paaukðtinimo, kadangi buvote átarta (s) ar suþinojo, jog esate lesbietë, gëjus ar biseksuali (-us)?

Atsakymai Procentai Taip Að taip átariu Ne

3 6 137

2 4 94

Ið viso

146

100

Neatsakë

39

Turint omeny, kad tik 15 proc. respondentø yra atviri darbe, neramina tai, jog net 6 proc. respondentø pareiðkë, kad jie buvo atleisti arba priversti iðeiti ið darbo dël lytinës orientacijos. Dar 4 proc. patyrë grasinimus atleisti dël jø orientacijos. Ðie skaièiai aiðkiai kalba apie nevienodas sàlygas ir diskriminavimà. Todël bûtina keisti homofobiðkà klimatà Lietuvos darbo rinkoje.

Lentelë Nr. 3.5 Ar Jus kada nors mëgino (ar grasino) atleisti ið darbo, kadangi buvote átarta (s) ar suþinojo, jog esate lesbietë, gëjus ar biseksuali (-us)?

Atsakymai Procentai

20

Taip Ne

6 141

4 96

Ið viso

147

100

Diskriminavimas dël lytinës orientacijos

Lentelë Nr. 3.6 Ar Jus kada nors atleido ið darbo (ar privertë atsisakyti pareigø), nes buvote átarta (s) ar suþinojo, jog esate lesbietë, gëjus ar biseksuali (-us)?

Atsakymai Procentai Taip Ne

9 132

6 94

Ið viso

141

100

Neatsakë

44

Be to, dirbantys gëjai, biseksualai ir lesbietës neapsaugoti nuo priekabiavimo. Kas treèias respondentas (arba 31 proc.) patyrë priekabiø darbo vietose. Labiausiai paplitusios priekabiavimo rûðys - juokeliai ir erzinimai. Gana daþnai respondentai patyrë uþgaulius klausimus ir homofobiðkus áþeidimus.

Lentelë Nr. 3.7 Priekabiavimas darbo vietoje Atsakymai Procentai Taip Ne

44 100

31 69

Ið viso

144

100

Neatsakë

41

Lentelë Nr. 3.8 Priekabiavimo darbe rûðys Atsakymai

21

Juokeliai ir erzinimai Uþgaulûs klausimai Homofobiðki áþeidimai Seksualinis priekabiavimas Grasinimai Kitos rûðys

29 17 10 6 1 2

Ið viso

65

Homofobija ir diskriminavimas Lietuvoje

Diskriminavimas ávairiø paslaugø sektoriuje Mûsø tyrimas parodë, kad 4 proc. respondentø patyrë diskriminavimà sveikatos ástaigose, kuris pasireiðkë homofobiðkais darbuotojø teiginiais ir veiksmais. Vienu atveju ginekologë atsisakë gydyti lesbietæ, pareikðdama esanti “nekompetentinga lesbieèiø klausimais”. Kitu atveju, urologas atvirai tyèiojosi ið gëjaus. Dar pasitaiko psichiatrø ir psichologø, kurie bando “iðgydyti” homoseksualumà, nors tai prieðtarauja Pasaulinës sveikatos organizacijos iðvadoms.

Todël natûralu, kad net 64 proc. mûsø apklausos dalyviø slepia savo lytinæ orientacijà sveikatos ástaigose norëdami iðvengti þeminanèio personalo elgesio.

Lentelë Nr. 4.1 Ar Jûs slëpëte savo lytinæ orientacijà medicininio aptarnavimo metu, norëdami iðvengti diskriminacijos?

Atsakymai Procentai Taip Ne

100 57

64 36

Ið viso

157

100

Neatsakë

28

Lentelë Nr. 4.2 Ar Jûs patyrëte kokià nors diskriminacijà dël savo lytinës orientacijos, kai Jums buvo teikiamos medicininës paslaugos?

Atsakymai Procentai Taip Ne

7 156

4 96

Ið viso

163

100

Neatsakë

22

4 proc. respondentø patyrë diskriminavimo ir priekabiavimo apraiðkø ieðkodami bûsto. Kaip ir kitais gyvenimo atvejais, dauguma respondentø slepia savo lytinæ orientacijà naudodamiesi bûsto nuoma.

22

Diskriminavimas dël lytinës orientacijos

Lentelë Nr. 4.3 Ar Jûs kada nors turëjote problemø su bûstu dël savo lytinës orientacijos?

Atsakymai Procentai Taip Ne

6 150

4 96

Ið viso

156

100

Neatsakë

29

Lentelë Nr. 4.4 Ar Jûs slepiate savo lytinæ orientacijà nuo kaimynø ar bûsto savininkø, kad iðvengtumëte diskriminacijos?

Atsakymai Procentai Taip Ne

125 34

79 21

Ið viso

159

100

Neatsakë

26

Daþniausiai diskriminavimo pasitaiko baruose, restoranuose, vieðbuèiuose, pramogø centruose, taip pat naudojantis banko ir draudimo paslaugomis.

23 proc. respondentø patyrë diskriminavimà ávairiø paslaugø sektoriuje.

Tik 13 proc. apklaustøjø neslepia savo orientacijos naudodamiesi minëtomis paslaugomis.

Lentelë Nr. 4.5 Ar esate patyræs (-usi) kokià nors diskriminacijà dël jûsø lytinës orientacijos kitose paslaugø sferose?

Atsakymai Procentai

23

Taip Ne

37 121

23 77

Ið viso

158

100

Homofobija ir diskriminavimas Lietuvoje

Lentelë Nr. 4.6 Ar jûs slepiate savo lytinæ orientacijà kitø paslaugø sektoriuje?

Atsakymai Procentai Taip Kartais Ne

85 46 20

56 31 13

Ið viso

151

100

Neatsakë

34

Diskriminavimas religinëse institucijose 4 proc. respondentø patyrë diskriminavimà religinëse institucijose.

Vienu atveju gëjus buvo paðalintas ið Baptistø baþnyèios, kai kiti bendruomenës nariai suþinojo apie jo lytinæ orientacijà. Kitais atvejais respondentai pasijuto paþeminti, kai Katalikø baþnyèios kunigai ávardijo homoseksualumà “baisia nuodëme” per iðpaþintis.

Lentelë Nr. 5.1 Ar Jûs esate/buvote religinës bendruomenës narys?

Atsakymai Procentai Taip Ne

50 117

30 70

Ið viso

167

100

Neatsakë

18

Lentelë Nr. 5.2 Ar jûs patyrëte diskriminavimà dël lytinës orientacijos religinëse institucijose?

Atsakymai Procentai

24

Taip Ne

5 127

4 96

Ið viso

132

100

Diskriminavimas dël lytinës orientacijos

Diskriminavimas ðeimoje Kaip jau buvo akcentuota anksèiau, dauguma respondentø slepia savo lytinæ orientacijà nuo tëvø ir broliø bei seserø. Taèiau tai retai apsaugo gëjus, lesbietes ir biseksualaus nuo problemiðkø santykiø ðeimoje. Net 25 proc. respondentø patyrë diskriminuojantá kitø ðeimos nariø elgesá. Daþniausiai buvo minimi áþeidimai, elgesio stebësena, iðvarymas ið namø, ávairûs draudimai ir grasinimai ir net priverstinis gydymas. Be to, 8 respondentai patyrë smurtà ðeimoje.

Lentelë Nr. 6.1 Ar patyrëte diskriminavimà dël lytinës orientacijos ðeimoje?

Atsakymai Procentai Taip Ne

42 126

25 75

Ið viso

168

100

Neatsakë

17

Lentelë Nr. 6.2 Diskriminavimo ðeimoje rûðys Atsakymai Áþeidþiantis arba þeminantis elgesys Elgesio stebësena Iðkraustymas ið namø Grasinimai Draudimai Prievartinis gydymas Kitos rûðys

25

19 11 8 6 4 3 6

Homofobija ir diskriminavimas Lietuvoje

Emigravimas kaip atsakas á diskriminavimà Lentelë Nr. 7.1 Jeigu galëtumëte emigruoti, ar Jûs emigruotumëte?

Atsakymai Procentai Taip Ne

124 46

73 27

Ið viso

170

100

Neatsakë

15

Lentelë Nr. 7.2 Jei “taip”, ar ðalies diskriminacijos prieð lesbietes, gëjus, biseksualius asmenis lygis bûtø esminis faktorius ðiam Jûsø sprendimui?

Atsakymai Procentai Taip Ne Ið viso

76 45

63 37

121

100

Diskriminuojantis elgesys darbe, paslaugø sektoriuje, religinëse institucijose ir ðeimoje privertë net 63 proc. apklausos dalyviø susimàstyti apie emigracijà, kaip apie pagrindinæ galimybæ iðpræsti problemas, kylanèias Lietuvoje dël asmenø lytinës orientacijos. Jau vien ðis apklausos rezultatas akivaizdþiai apibrëþia neigiamos diskriminacijos átakos mastà.

26

Diskriminavimas dël lytinës orientacijos

Homofobijos tyrimai

Homofobija ir akademinis jaunimas Lietuvoje Dr. Margarita Jankauskaitë

Prieðiðkumas homoseksualiems asmenims Lietuvoje vis dar nesuvokiama kaip opi visuomenës problema1 . Homofobijos sàvoka sunkiai skinasi kelià socialiniø mokslø studijose. Lietuvoje trûksta tyrimø, nagrinëjanèiø ðio reiðkinio prieþastis ir pasekmes. Klausimai susijæ su homoseksualumu daþniausiai ignoruojami arba paverèiami bulvarinëmis sensacijomis. Taèiau 1990 ir 1999 metø „Europos vertybiø tyrimø“ duomenis leidþia daryti iðvadà, kad problema egzistuoja. Lietuvos gyventojai vieni homofobiðkiausiø Europoje, o tai reiðkia, kad homoseksualiems asmenims kyla reali diskriminacijos ir prievartos grësmë. Homoseksualumà pateisinanèioje rodikliø skalëje Lietuvos respondentai surinko vos 1,86 balo ið 10 galimø (tolerantiðkiausiø Europoje Olandijos gyventojø rodiklis – 7,83 balo). Jaunimo poþiûris, pasak tyrimø, kiek liberalesnis. 16–29 metø asmenø homoseksualumo pateisinimo vidurkis 2000 m. sudarë 2,68 balo2 . Taèiau ir jis liudija menkà tolerantiðkumà. Jaunuomenës tarpe pasitaiko ir tokiø, kurie grasinasi susidoroti su homoseksualiais asmenimis3 . Antra vertus, jaunimas nëra homogeniðka visuma. Todël Vilniaus universiteto Lyèiø studijø centras atliko parengtiná tyrimà, tikslu iðnagrinëti padëtá akademinio jaunimo bendruomenëje, palyginti ðiuos duomenis su bendromis tendencijomis ir iðsiaiðkinti, kaip homofobinës paþiûros koreliuoja (jeigu koreliuoja) su kitomis vertybinëmis studentø nuostatomis.

Vykdant apklausà, remtasi Kennetho Smitho 1992 m. atlikto tyrimo pavyzdþiu. Respondentai neþinojo, kad dalyvauja homofobijos 1

“Vilmorus“ atliktio tyrimo paaiðkëjo, kad absoliuti dauguma þmoniø mano, kad þmogaus teisës Lietuvoje daþniau ar reèiau paþeidþiamos. Taèiau tik 13 ið 1079 respondentø mano, kad reikëtø labiau apsaugoti seksualiniø maþumø teises.

2

Raimonda Mikalajûnaitë. “Homofobija ir negatyvûs mitai apie seksualines maþumas.” Feminizmas, visuomenë, kultûra 2001(3), p.84–93.

3

Laima Vaièiûnienë, Eduardas Platovas. “Seksualiniø maþumø teisës“. Praneðimas apie þmogaus teisiø padëtá Lietuvoje. 2002.

28

Homofobijos tyrimai

tyrime. Buvo praðoma iðreikðti savo nuomonæ (pritarti arba paneigti) apie dvideðimt keturis anketoje pateiktus teiginius, devyni kuriø buvo tiesiogiai susieti su homofobija (teigiami atsakymai á ðeðis ir neigiami á tris ið jø liudija homoseksualumo baimæ): n Taip o Ne n Taip o Ne n Taip o Ne n Taip o Ne n Taip o Ne o Taip n Ne n Taip o Ne o Taip n Ne o Taip n Ne

Susinervinèiau, jei vieðajame transporte ðalia atsisëstø homoseksualus asmuo.

Kad visuomenë bûtø saugi, homoseksualius asmenis reikia izoliuoti.

Bijoèiau, jei mano vaikø mokytoja(-as) bûtø homoseksuali(-us).

Nenorëèiau priklausyti jokiai organizacijai, kuri turi homoseksualiø nariø.

Vien mintis apie homoseksualius santykius kelia pasiðlykðtëjimà.

Homoseksualius santykius draudþianèiø ástatymø atðaukimas neturi átakos homoseksualiø asmenø proporcijos visuomenëje kitimui.

Sutrinku ir susierzinu homoseksualaus asmens draugijoje.

Homoseksualus asmuo galëtø bûti geras Lietuvos prezidentas.

Seime turëtø bûti homoseksualiø asmenø.

Vykdant apklausà, buvo iðdalinta 400 anketø ávairiø specialybiø studentams/studentëms. Uþpildyta ir atgal gràþinta – 368. 3 ið jø sugadintos ir neátrauktos á analizæ. Apibendrinti – 365 respondentø atsakymai. Atlikta apklausa nebuvo didelës apimties ir nepretenduoja á reprezentacinius tyrimus. Jos rezultatai neleidþia daryti grieþtø apibendrinimø apie homofobiðkø ir tolerantiðkø asmenø vertybiniø nuostatø skirtumus. Taèiau suteikia akstinø tolimesniems tyrimams.

Atsiþvelgiant á homofobijà nurodanèiø teiginiø atsakymus, buvo nustatyta homofobiðkumo skalë (respondentai galëjo surinkti nuo 0 iki 9 taðkø). Visiðkai nehomofobiðki buvo 39 ið 365 respondentø, su29

Homofobija ir diskriminavimas Lietuvoje

rinkusiø 0 taðkø. Kiti atsakymai pasiskirstë taip: 9 taðkus surinko 8 respondentai, 8 – 11 resp., 7 – 9 resp., 6 – 17 resp., 5 – 30 resp, 4 – 54 resp., 3 – 54 resp., 2 – 77 resp., 1 – 70 resp.

Remiantis homofobijos skale, akademiná Lietuvos jaunimà galima bûtø apibûdinti kaip saikingai homofobiðkà(50,94 proc. respondentø surinko 2 ir maþiau homofobijos taðkø), taèiau vis tiek tenka pripaþinti, kad net 89,32 proc. studentø yra labiau ar maþiau homofobiðki.

Nepagrásta baimë homoseksualiems asmenims siejasi su visuomenëje ásiðaknijusiais stereotipais, mitais ir baimëmis. Iðtyrus, kaip á homofobijà atskleidþianèius teiginius atsakë respondentai, galima daryti prielaidas, kurios ið homofobiniø nuostatø labiausiai paplitusios akademinio jaunimo aplinkoje.

Daugiausiai homofobijos taðkø surinko teiginys „homoseksualius santykius draudþianèiø ástatymø atðaukimas neturi átakos homoseksualiø asmenø proporcijos visuomenëje kitimui“. Su teiginiu nesutiko net 72,32 proc. apklaustøjø (264 respondentai), tuo parodydami, jog homoseksualumas nelaikomas prigimtine asmens savybe. Jis vertinamas kaip þmogaus pasirinkimas, kurá gali átakoti ástatymai. Teiginiams „Seime turëtø bûti homoseksualiø asmenø“ ir „homoseksualus asmuo galëtø bûti geras Lietuvos prezidentas“ nepritarë atitinkamai 53,69 proc. (196 respondentai) ir 47,67 proc. (174 respondentai) apklaustøjø. Tai rodo, jog apie pusë respondentø homoseksualiø 30

Homofobijos tyrimai

asmenø nelaiko visaverèiais pilieèiais ar bendruomenës nariais. Á homoseksualus nesàmoningai projektuojamas diskriminuojantis heteroseksualiø asmenø elgesys, todël bijomasi, kad gëjams ar lesbietëms patektus á valdþios struktûras, jie/jos ribotø kitos lytinës orientacijos þmoniø teises.

Kiti rezultatai pasiskirstë sekanèiu bûdu: teiginiui „vien mintis apie homoseksualius santykius kelia pasiðlykðtëjimà“ pritarë 43,28 proc. apklaustøjø (158 respondentai); 22,46 proc. nenorëtø priklausyti jokiai organizacijai, kuri turi homoseksualiø nariø (82 respondentai); 16,71 proc. patvirtino, kad sutrinka ir susierzina homoseksualaus asmens draugijoje (61 respondentas); jei vieðajame transporte ðalia atsisëstø homoseksualus þmogus, susinervintø 6,57 proc. (24 respondentai). Visi ðie rezultatai rodo, kad akademinio jaunimo tarpe gana plaèiai pasklidæ mitai apie homoseksualumà kaip tariamai nenatûralià aistrà, iðkrypimà, patologijà, grësmës ir asocialaus elgesio prieþastá.

Tyrimas taip pat patvirtino faktà, jog þenkli apklaustøjø dalis neskiria homoseksualumo ir pedofilijos. Kad bijotø, jei vaiko mokytoja (-as) bûtø homoseksuali (-us) prisipaþino 40 proc. (146 respondentai) studentø. Net 5,2 proc. (19 respondentø) pritarë nuostatai, jog tam „kad visuomenë bûtø saugi, homoseksualius asmenis reikia izoliuoti“. Ðie skaièiai nëra tokie drastiðki kaip 1989 m. Tarybø sàjungoje atliktø tyrimø duomenys (33 proc. homoseksualius asmenis siûlë naikinti, 30 proc. – izoliuoti, 10 proc. – leisti gyventi vieniems, 6 proc.

– jiems padëti4 ), taèiau tenka konstatuoti, jog vis dar iðlieka gana nemaþas radikaliø priemoniø ðalininkø procentas.

Siekiant nustatyti homofobijos ir kitø vertybiniø nuostatø sàsajas, buvo palyginti nehomofobiðkø (39 respondentai) ir labai homofobiðkø (7–9 taðkus surinkusiø) asmenø atsakymai (40 respondentø). Á tyrimà patekusiø anketø skaièius buvo nedidelis, todël jis vertintinas tik kaip nuoroda á egzistuojanèias tendencijas, kurioms patvirtinti reikëtø nuodugnesniø ir skaitlingesniø tyrimø. Taèiau lyginant iðskirtàsias grupes pastebëti tam tikri dësningumai, kuriø negalime laikyti atsitiktiniais. Pavyzdþiui, homofobiðki studentai kur kas daþniau nei nehomofobiðki moralës klausimus buvo linkæ (-usios) sieti 4

Raimonda Mikalajûnaitë. “Homofobij a ir negatyvûs mitai apie seksualines maþumas.” Feminizmas , visuomen ë, kultûra 2001(3), p.86.

31

Homofobija ir diskriminavimas Lietuvoje

su tikëjimu á Dievà, taigi su aukðtesniu autoritetu. Daþniau patvarius meilës ryðiø siejo su nekaltybe. Tradiciðkiau vertino lyèiø vaidmenis (daþniau nepritarë teiginiui „nëra nieko smerktino tame, kad spræsdama dilemà „ðeima ar karjera“, moteris renkasi karjerà“). Karjera jiems/joms rûpëjo labiau nei darbe patiriamas dþiaugsmas. Daþniau atsakydavo „taip“ á teiginá „ne visuomet tai pripaþástu, bet manau, kad puiku bûtø nustebinti draugus iðtaigingu namu ir prabangia maðina“. Kiti teiginiai neatskleidë ypatingø skirtumø homofobiðkø ir nehomofobiðkø respondentø nuostatose.

Vilniaus universiteto Lyèiø studijø centre atlikta þvalgomoji apklausa laidþia daryti iðvadas, jog akademinis Lietuvos jaunimas nëra iðsivadavæs nuo homofobiniø prietarø. Net 89 proc. apklaustøjø savo nuostatas grindþia stereotipais, dalá kuriø, tiesa, galima sieti su klaidingu þinojimu arba þiniø stoka. Todël neiðvengiamai perðasi prielaida, kad vienu ið veiksmingesniø kovos su homofobija Lietuvoje bûdø, galëtø bûti studentijos ðvietimas. Ar ðis spëjimas teisingas, turëtø parodyti tolimesnë akademinë ir tiriamoji veikla.

32

Homofobijos tyrimai

Apie lietuviø poþiûrá á homoseksualumà Dr. Artûras Tereðkinas

Kaip lietuviai vyrai ir moterys þvelgia á homoseksualus? Juos toleruoja? Smerkia? Pamëginsime atsakyti á ðiuos klausimus remdamiesi Vyrø kriziø ir informacijos centro tyrimo “Vyriðkø vaidmenø krizë Lietuvoje” rezultatais.

Iðreikðdami savo nuomones, tikëjimus, vertybes, ásitikinimus, poþiûrius, mes konstruojame savo individualià tapatybæ. Taip ir vyro tapatybë apibrëþiama kaip prieðprieða moteriðkumui. Bûti vyru reiðkia nebûti moteriðku, nebûti moteriðkos iðvaizdos ar manierø. Taèiau ið atliktos sociologinës apklausos matyti, kad bûti vyru taip pat reiðkia nebûti homoseksualiam. Pats faktas, jog vyras nëra homoseksualus, jau reiðkia, kad jis yra vyras.

Apklausos duomenimis remiantis matyti, kad Lietuvos vyrai yra homofobiðkesni nei moterys. 39 proc. Lietuvos vyrø, suþinojusiø apie visuomenëje þinomo þmogaus homoseksualumà, nuomonë nepasikeistø, o 41 proc. vyrø nuomonë pablogëtø. Proporcingai 48 proc. moterø nuomonë nepasikeistø, o 35 proc. nuomonë pablogëtø. Itin tolerantiðkos yra jauniausios 15-29 amþiaus grupës moterys, net 71 proc. ið jø nuomonë nepasikeistø ir tik 22 proc. nuomonë pablogëtø. Itin reikðmingas yra ðios amþiaus grupës moterø ir vyrø skirtumas. Palyginti su tolerantiðkomis moterimis, net 41 proc. ðio amþiaus vyrø, suþinojusiø apie visuomenës veikëjo/os homoseksualumà, nuomonë pablogëtø. Ið visø amþiaus grupiø, tolerantiðkiausi yra vidurinio 30-49 metø amþiaus vyrai, netolerantiðkiausi vyriausi 5074 metø vyrai. Ádomu ir netikëta, kad netolerantiðkiausi homoseksualiø visuomenës þmoniø atþvilgiu yra didþiøjø miestø vyrai.

Panaði respondentø vyrø nuostata ir kalbant apie artimo draugo/draugës homoseksualumà. Paklausti, kaip reaguotø suþinojæ, kad jø artimas draugas/draugë yra homoseksualus, 37 proc. vyrø priimtø já/jà toká, koks jis/ji yra, 22 proc. atsisakytø bendrauti su juo/ja, 21 proc. mëgintø já/jà pakeisti. Pozityviau nusiteikusios moterys (46 proc. jø, 33

Homofobija ir diskriminavimas Lietuvoje

palyginti su 37,5 proc. vyrø, linkusios priimti þmogø toká, koks jis yra), ypaè didþiuosiuose miestuose (60 proc.). 15-29 metø amþiaus vyrai sudaro daugumà tø, kurie mëgintø draugà/draugæ pakeisti.

44 proc. Lietuvos gyventojø sako, kad nepakeistø nuomonës apie visuomenëje þinomà þmogø, suþinojæ apie jo/jos homoseksualumà.

38 proc. Lietuvos visuomenës nariø mano, kad ði informacija neigiamai paveiktø jø nuomonæ apie konkretø þmogø.

Poþiûriai á homoseksualumà keièiasi, kai kalbama apie tariamà respondentø sûnaus arba dukters homoseksualumà. 47 proc. apklaustøjø sako, jog mëgintø já/jà pakeisti (50 proc. vyrø ir 44 proc. moterø); 28 proc. priimtø já/jà toká/tokià, koks/kokia yra (22 proc. vyrø ir 33,5 proc. moterø).

Ið pateiktø skaièiø galima daryti prielaidà, kad heteroseksualûs Lietuvos vyrai yra didesni homofobai negu heteroseksualios moterys. Heteroseksualus vyriðkumas konstruojamas prieðprieðinant já homoseksualumui: èia homofobija yra vienas ið svarbiø heteroseksualaus vyriðkumo elementø. Remiantis vyriðkumo ir vyriðkø vaidmenø tyrinëtojais, galima teigti, kad vyrai turi atskirti save ir nuo moterø, ir nuo homoseksualiø vyrø dël to, kad jiems vyriðkumas (buvimas “tikrais vyrais”) yra daug svarbesnis nei moteriðkumas moterims.

Kà tokie Lietuvos vyrø poþiûriai á homoseksualumà ir homoseksualius þmones galëtø reikðti? Netolerancija homoseksualumui gali bûti psichinës savigynos mechanizmu, stiprinanèiu dalies vyrø trapià heteroseksualaus vyriðkumo tapatybæ.

Neigiamas vyrø poþiûris á homoseksualumà taip pat sietinas su jø tradicinëmis paþiûromis á lyties vaidmenis ir á ðeimà. Dar gana plaèiai paplitæs ásitikinimas, kad gëjai paþeidþia ir lyties, ir ðeimos vaidmenis (t. y. gëjai vyrai esà moteriðki, lesbietës vyriðkos). Siekiant patvirtinti savo heteroseksualaus vyro vaidmená ir iðvengti nepasitikëjimo savimi ir savo gebëjimu atlikti priimtinà lyties vaidmená, skatinama netolerancija homoseksualumui. Galima teigti, kad homoseksualumas Lietuvoje kol kas nëra vieða alternatyva heteroseksualumui. Alternatyvaus vyriðkumo vaizdiniø, kuriuose bûtø vietos homoseksualiai orientacijai, kol kas nëra.

34

Homofobijos tyrimai

Leidiná rëmë Atviros visuomenës institutas

Tekstai: © Eduardas Platovas, 2003 © Margarita Jankauskaitë, 2002 © Artûras Tereðkinas, 2002 © Lietuvos gëjø lyga, 2003

ay.lt g . w w w