Klaipėdos architektūra / Klaipėda architecture 2024 (Nr. 24)
Leidinį nuo 2001m. leidžia / Published since 2001 by Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) / Lithuanian architect union’s Klaipėda county organization (LASKAO) Bažnyčių g. 6-1, LT-91246 Klaipėda www.architektams.lt
65 Želdynai. Memel Sud gynybinių įtvirtinimų pažintinė trasa
Įgyvendinti projektai / Built projects
66 UP architektai. Sendvario dvaras, pirmas etapas
68 A 405. Bendrojo ugdymo mokykla
70 NEBRAU. Minijos 181
72 DO ARCHITECTS AKSOMINĖS KOPOS - poilsio kompleksas Nidoje
74 Studija Heima. Kopų Slėnis
76 A 405. Odontologijos klinika
78 A 405. Katilinės pritaikymas biurų pastatui
80 A 405. Gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis
82 A 405. Šeši blokuoti vienbučiai pastatai
83 A 405 Sporto kompleksas su sandėliais ir komercinės paskirties pastatu
84 UP architektai. Administracinės paskirties pastatas su gyvenamosiomis patalpomis
86 UP architektai. Namas prie ąžuolo
88 Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai. Gyvenamas namas Kopų Žuvėdroje
90 Studio altitudes. Senovinių automobilių ekspozicija
92 DO ARCHITECTS Gyvenamųjų namų kompleksas Svencelėje
94 Neringos miško architektūra. Neringos miško klasė
ĮŽANGA FOREWORD
2024-ieji buvo ypatingi metai Lietuvos architektams –iškilmingai paminėtas Lietuvos architektų sąjungos šimtmetis. Šia proga prisimintos ir svarbios sukaktys Klaipėdoje: 65 metai Klaipėdos skyriui bei 25 metai apskrities organizacijai. Šventiniame susirinkime architektus sveikino Klaipėdos miesto meras ir savivaldybės vadovai, atsakingi už architektūros sritį.
Renginio metu priimta rezoliucija dėl urbanistinės miesto plėtros – joje išreikštas palaikymas idėjai Klaipėdoje steigti Urbanistinių kompetencijų centrą. Nutarta, kad didmiesčio statusas įpareigoja miestą atsakingiau rūpintis urbanistika ir architektūra – steigti instituciją, kuri sistemingai rinktų bei analizuotų duomenis apie miesto fizinę būklę, rengtų galimybių studijas ir organizuotų architektūrinius konkursus. Architektų sąjunga ir toliau nuosekliai siekia, kad viešiesiems pastatams ir teritorijoms būtų rengiami architektūriniai konkursai, nebūtų perkami mažiausios kainos projektai. 2024 metais visuomenei pristatyti Teismų pastato architektūrinio konkurso projektai.
Iniciatyvos ėmėsi pati LAS Klaipėdos apskrities organizacija, pradėjusi įgyvendinti Klaipėdos senamiesčio architektūrinių detalių katalogo projektą. Miesto plėtrai jautrią pamario pakrantę pietinėje miesto dalyje humanizuoti pakviestas architektas ir menininkas Mantas Maziliauskas, kuris greta tradicinės parodos „Klaipėdos architektūra“ surengė ir personalinę kūrybos ekspoziciją. Jo pasiūlymai Klaipėdai kvietė atkreipti dėmesį į dvasinį architektūros turinį – reikšmingas detales ir ženklus, formuojančius mūsų tapatybę.
Džiugina, kad 2024 metais klaipėdiečiai architektai buvo įvertinti prestižiniais Lietuvos architektų sąjungos apdovanojimais. Laimai Šliogerienei įteiktas „Architektūros riterio“ ordinas. Architektai Andrius Laurinaitis, Gerda Antanaitytė ir Aurimas Baužys (studija „Altitudes“) pelnė „Metų architektūrinio debiuto“ apdovanojimą už buvusios dujų saugyklos konversiją į senovinių automobilių muziejų Klaipėdoje (realizacija – 2024 m.). Kūrėjai pasveikinti iškilmingame renginyje Vilniaus rotušėje. Klaipėdos Valstybinio muzikinio teatro interjerą, kurtą architektų M. Mateikos, I. Ankudavičienės, A. Pakalniškytės ir dekoratoriaus M. Petravičiaus, tarptautinio dizaino konkurso žiuri įvertino aukso apdovanojimu 2024–2025 m. interjero ir parodų erdvių kategorijoje.
Metų pabaigoje dienos šviesą išvydo architektams reikšmingi leidiniai. Tomas Butkus išleido knygą „K. Archipelagas“ apie pokariu Klaipėdoje dirbusius architektus. Taip pat pasirodė ilgai lauktas leidyklos „Lapas“ kartu su istorikais ir architektūros tyrinėtojais parengtas „Klaipėdos architektūros gidas“ – išsamus ir solidus veikalas apie miesto architektūros paveldą.
Nepaisant gausių iniciatyvų ir svarbių darbų Klaipėdos labui, architektų organizacija susiduria su iššūkiais, nesant tvaraus veiklos finansavimo. Ji gyvuoja tik rėmėjų dėka – todėl nuoširdžiai dėkojame visiems, prisidedantiems prie architektūrinės kultūros puoselėjimo Klaipėdos regione.
Klaipėdos architektų bendruomenės leidinys „Klaipėdos architektūra“ pristato architektūrinę kūrybą pajūrio regione, tiek ieškančią išskirtinės tapatybės, tiek atspindinčią šiuolaikines architektūrines tendencijas. Čia rasite ir įžvalgų apie architektūros kuriamą dialogą tarp praeities, dabarties ir ateities. Kviečiame kartu tyrinėti, pažinti, džiaugtis ir kurti.
Mantas Daukšys
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) valdybos pirmininkas
The year 2024 was a special one for Lithuanian architects, marking the centenary of the Lithuanian Union of Architects. This occasion also highlighted important anniversaries in Klaipėda: 65 years of the local branch and 25 years of the regional organization. At the celebratory gathering, architects were greeted by the Mayor of Klaipėda and municipal leaders responsible for architecture and urban development.
During the event, a resolution was adopted in support of establishing an Urban Competence Center in Klaipėda. The resolution emphasized that as a major city, Klaipėda has a responsibility to care for its urban development and architecture by creating an institution to collect and analyze data on the city’s built environment, conduct feasibility studies, and organize architectural competitions. The Union continues to advocate for open design competitions for public buildings and spaces, rather than awarding projects based on the lowest bid. In 2024, the results of the courthouse architectural competition were presented to the public.
The Klaipėda Regional Chapter of the Union also initiated a project to create a catalog of architectural details from the Old Town. Architect and artist Mantas Maziliauskas was invited to humanize the sensitive lagoon-side area in the city’s south. In addition to the annual Klaipėda Architecture exhibition, he also presented a solo show of his work. His proposals urged the city to consider the spiritual dimension of architecture—meaningful details and symbols that shape our identity. It was also a year of recognition. Klaipėda-based architects received prestigious Lithuanian Union of Architects awards. Laima Šliogerienė was honored with the Order of the Knight of Architecture, while Andrius Laurinaitis, Gerda Antanaitytė, and Aurimas Baužys (studio Altitudes) received the Architectural Debut of the Year award for the 2024 transformation of a former gas storage facility into a vintage car museum in Klaipėda. The winners were celebrated in a formal ceremony at Vilnius Town Hall. The interior of the Klaipėda State Musical Theatre, designed by architects M. Mateika, I. Ankudavičienė, A. Pakalniškytė, and decorator M. Petravičius, was awarded the Gold Prize by the international design competition jury in the 2024–2025 Interior and Exhibition Spaces category.
At the end of the year, several significant publications for the architectural community were released. Tomas Butkus published the book K. Archipelago on architects who worked in Klaipėda after WWII. Also launched was the much-anticipated Klaipėda Architecture Guide, a comprehensive work on the city's architectural heritage, published by Lapas in collaboration with historians and architectural researchers. Despite these achievements and efforts for the city’s benefit, the architects’ organization continues to face challenges due to a lack of sustainable funding and survives thanks to the support of sponsors. We sincerely thank all who contribute to fostering architectural culture in the Klaipėda region.
The Klaipėda Architecture annual publication presents architectural creativity in the coastal region—both in search of a distinct identity and reflecting contemporary trends. It also offers insights into how architecture shapes the dialogue between past, present, and future. We invite you to explore, discover, celebrate, and create together.
Mantas Daukšys Chairman of Lithuanian architect union Klaipėda
(LASKAO) board
region organization
Stogo langų valdymas balsu ar mygtuko paspaudimu
VELUX išleido į rinką išmaniesiems namams skirtą produktą, kad pernelyg daug laiko patalpose praleidžianti karta būtų sveikesnė. Nuo šiol būstų savininkai galės balsu uždaryti ar atidaryti stogo langus, kad jų gyvenamoji aplinka būtų sveikesnė. Pasaulinės stogo langų rinkos lyderis VELUX pradeda prekiauti produktu „VELUX ACTIVE with NETATMO“. Tai pirmasis toks savaiminio diegimo (angl. plug and play) sprendimas, skirtas jutikliais paremtu nuotoliniu stogo langų, užuolaidėlių ir žaliuzių valdymu.
Mokslinių tyrimų duomenimis, mes neįtikėtinai daug laiko praleidžiame patalpose ir dažnai pamirštame išvėdinti namus. Tačiau nuo šiol, jei namuose per karšta ar per šalta, jei oras juose darosi pernelyg drėgnas ar nemalonaus kvapo, naujoji išmanioji VELUX sistema automatiškai išvėdins kambarius.
Norint daugiau komforto, pakaks valdymo balsu asistentės „Siri“ paprašyti pagalbos, nes tai pirmoji išmanioji stogo langų sistema, kurią galima prijungti prie „Apple HomeKit“ programos. Naudojant balso komandas ar mobiliąją programėlę „Home“, stogo langus bus galima uždaryti ar atidaryti net nesant namuose. Jutikliais paremtas automatinis valdymas
Bendradarbiaujant su prancūzų įmone NETATMO ir taikant naujausią išmaniaisiais jutikliais paremtą technologiją, buvo sukurta sistema „VELUX ACTIVE with NETATMO“, kuri galvoja ir veikia už vartotoją. Išmanieji jutikliai matuoja temperatūrą, drėgnį ir CO2 koncentraciją namuose bei aktyvuoja tinklų sietuvą, kad atsidarytų ar užsidarytų stogo langai ir patalpų mikroklimatas pagerėtų.
Patalpų mikroklimato kokybė yra labai svarbi sveikatai ir gerai savijautai. Oras, kuriuo kvėpuojame, yra toks pat svarbus, kaip ir maistas, kurį valgome, ar vanduo, kurį geriame. Suaugęs žmogus įkvepia apie 15 tūkst. litrų oro kiekvieną dieną ir praleidžia iki 90 proc. savo laiko uždarose patalpose. Sveikas namų mikroklimatas, kurį užtikrina naujasis VELUX sprendimas išmaniesiems namams, yra kur kas daugiau nei elementarus patogumas.
Išmaniųjų namų įrenginys iš anksto užprogramuotas taip, kad prireikus stogo langai automatiškai atsidarytų ir įleistų šviežio oro į namus. Įrenginys taip pat apsaugo namus nuo įkaitimo, iniciatyviai uždarydamas išorines žaliuzes ir markizes.
Pastangų nereikalaujantis valdymas išvaduoja nuo rūpesčių
VELUX ACTIVE darniai veikia su mobiliąja valdymo programėle „iOS“ ir „Android“ sistemoms. Todėl vos keliais išmaniojo telefono palytėjimais galima valdyti ir stebėti langus per programėles „Apple Home“ ar VELUX ACTIVE.
Sistema „VELUX ACTIVE with NETATMO“ sujungia dvi puikias technologijas: aukštos kokybės stogo langus VELUX ir NETATMO patirtį, kuriant paprastus bei naudingus produktus ir programėles. Automatizuojant stogo langų atidarymą, uždarymą bei uždengimą užuolaidėlėmis, galima smarkiai pakeisti situaciją ir patalpų mikroklimatą pagerinti taip, kad naudotojams nereikėtų sukti dėl to sau galvos. Sukūrėme jutikliais paremtą sprendimą, kuris yra ne tik patikimas ir paprastai naudojamas, bet ir prisideda prie geros naudotojų savijautos. Sveikata ir gera savijauta išmaniuosiuose namuose
Išmaniųjų namų sprendimų, kai elektros įrenginiai prijungiami prie interneto, rinka klesti. Numatoma, kad pasauliniu mastu iki 2022 metų išmaniųjų namų rinka augs maždaug iki 53,45 milijardų dolerių (Statista, 2018). Išmaniųjų namų technologijos suteikia galimybę tokius namų ūkio prietaisus kaip šaldytuvai, šaldikliai, skalbyklės, džiovyklės, kavos virimo aparatai ar virduliai valdyti per programėles ir reguliuoti juos automatiškai.
Išmanieji namai ir toliau išlieka svarbi vartotojų tendencija. Tikimasi, kad per artimiausius ketverius metus ji taps vyraujanti. Skaitmenizuodami stogo langų valdymą, kai automatiškai gerinama patalpų mikroklimato kokybė, pridedame dar vieną dimensiją išmaniesiems namams – sveikatą ir gerą savijautą, kartu pakeldami inovacijas šioje srityje į naują lygmenį.
www.velux.lt
Forumas / Forum 2024 02 19
Renginys / Event 2024 02 26
Susirinkimas / Meeting 2024 03 28
Rezoliucija / Resolution 2024 03 28
Ekskursija / Excursion 2024 05 15
Kūrybinės dirbtuvės / Workshop 2024 05 17–18
Ekskursija / Excursion 2024 06 05
Renginys / Event 2024 06 18
Kūrybinės dirbtuvės / Workshop 2024 06 25–30
Renginys / Event 2024 06 30
Ekspozicija / Exposition 2024 07 01 – 08 01
Paroda / Exhibition 2024 07 01–07
Renginys / Event 2024 07 01
Renginys / Event 2024 07 01
2024 METŲ ARCHITEKTŪRINIŲ ĮVYKIŲ KRONIKA
2024 ARCHITECTURAL EVENT LIST
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kartu su Elbingo (Lenkija) miesto savivaldybe organizuotame forume „Miestų architektūra: Intervencijos ir vizijos“ Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus (LASKAO) valdybos pirmininkas Mantas Daukšys skaitė pranešimą „Klaipėdos architektūrinė vizija“.
Naujo teismų pastato Klaipėdoje architektūrinio konkurso projektų viešas pristatymas. Konkurso recenzentai architektai Kazimieras Reimeris ir Andrius Ropolas pristatė 11 konkursui pateiktų projektų. Konkurso vadovas architektas Andrius Bakšys; koordinatorius architektas Vaidotas Dapkevičius.
Visuotinis Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) ir LAS Klaipėdos skyriaus narių susirinkimas.
Priimta LASKAO visuotinio susirinkimo rezoliucija dėl Klaipėdos miesto urbanistinės plėtros.
Ekskursija architektų bendruomenei po įrengtą naują mokyklą Senvagės g. 6, Klaipėdoje. Su objektu supažindino vienas iš projekto autorių architektas Gintaras Čičiurka.
Pakrantės parko architektūrinės idėjos ir krantinės sutvarkymo kūrybinės dirbtuvės. Iniciatorius AB „Klaipėdos baldai“, organizatorius VšĮ „Vario burnos“, partneris LASKAO. Vertintojų nuomone, tinkamiausias pasirodė UAB „DO ARCHITECTS“ pasiūlymas. Dėl antrosios ir trečiosios pozicijų konkuravo architektų grupės „Paprastai“ ir „M-pjūvis“ darbai.
LASKAO architektų bendruomenei organizuota ekskursija-susitikimas su MIDA atstovais. Ekskursijos po gamyklą (Gargždai) metu susipažinta su gamybos ir projektavimo procesais.
Pakvietus Šiaulių architektams, pasidalinta patirtimi Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus rinkiminiame susirinkime. LASKAO atstovavo architektai Mantas Daukšys ir Aurimas Baužys.
Kūrybinės dirbtuvės Stariškėse „Vartai į atminties laukiamąjį“. Idėjos autorius architektas menininkas Mantas Maziliauskas. Į meno dirbtuves kviesti vyresniųjų klasių mokiniai, jų tėvai, mokytojai ir visi neformalios, nekomercinės kūrybos pasauliui bei savikūrai pritariantys klaipėdiečiai.
LASKAO 25-erių metų jubiliejaus proga organizuotas architektų žygis dviračiais 2024. Žygis organizuotas per Klaipėdos miesto pietinės dalies „pocentrius“, suplanuotus miesto bendruoju planu, iki būsimo rekreacinio centro – naujos marinos Stariškėse.
LASKAO ir UAB „Ergolain projektai“ 2024 metų stipendijos konkurso architektūros studentams ekspozicija. Tema –„Klaipėdos apskritis. Aktuali architektūra“. Konkurso partneris UAB „Ergolain projektai“.
Eksponuotos dvi architektūros parodos: „Archetipai: Klaipėdos architektūra 2023“ (parodos kuratorius Vladas Balsys, ekspozicijos architektas Gediminas Petrauskas, grafikos dizainerė Miglė Rybelė) ir architekto Manto Maziliausko pilotinė paroda „Atminties laukiamasis / Memory terminal“. Parodas iš dalies finansavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Paskelbti LASKAO ir UAB „Ergolain projektai“ 2024 metų stipendijos konkurso architektūros studentams rezultatai. Konkursui pateiktus darbus vertino LASKAO atstovai architektai Mantas Daukšys, Vladas Balsys, Gediminas Petrauskas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė architektė Aurelija Jankuvienė ir UAB „Ergolain projektai“ atstovė Kristina Siliūnienė. Nugalėtoja tapo Neda Šiaulianskaitė (Vilnius TECH). Jos magistro darbas „Vanduo ir architektūra: Juodkrantės gintaro muziejus“, darbo vadovas lekt. Šarūnas Petrauskas, sulaukė aukščiausio komisijos įvertinimo.
Irklavimas / Rowing 2024 07 01
Ekskursija / Excursion 2024 07 18
Dvyliktoji architektų irklavimo regata. Partneriai – UAB „VELUX Lietuva“ ir irklavimo klubas „Gigas“. Irklavimo varžybų apdovanojimai. Piknikas. Architektų ir bičiulių vakarojimas.
LASKAO organizuota ekskursija architektų bendruomenei po įrengtą Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą.
LASKAO architektų bendruomenės apsilankymas Vilniuje (UAB Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“) specializuotose parodose „ARCHzona“ ir „ArtVilnius“. Partneriai VšĮ „Aplink tave“.
Kolegų architektų iš Latvijos apsilankymas Klaipėdoje. Kuratoriai: architektai Romualdas Gailius, Ramūnas Bartkus, Rolandas Rakevičiaus.
Tradicinis renginys „Zavišinės“, tematika – „EKSKURSAS. NERINGA“. Keliauta maršrutu Nida–Smiltynė–Juodkrantė–Pervalka–Preila–Nida, kartu aplankant ir išklausant autorius apie išskirtinę istoriją menančius bei įkvėptus naujam gyvenimui architektūros objektus. Įžvalgomis dalijosi architektai Gintautas Vieversys, Adomas Šablevičius ir kiti. Renginio metu pristatyti Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo organizuojamo konkurso „Geriausias 2023 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ nominantai ir apdovanotas laureatas – MB „PUPA. Life over space“ suprojektuotas Panevėžio kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“. Neringos savivaldybės vyriausiasis architektas Laimonas Bogušas skaitė pranešimą „Arch-bangos ir urb-vėjai Neringoje“. Renginio organizatoriai: Architekto A. Zavišos labdaros ir paramos fondas, Lietuvos architektų sąjunga, Neringos savivaldybės administracija.
LASKAO architektų bendruomenės apsilankymas Atgimimo aikštės archeologinių tyrimų vietoje. Kuratorius architektas Edmundas Andrijauskas.
Susitikimas su Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) atstovais. Suteikta galimybė architektams naudotis muziejaus archyvine medžiaga KSADEK projekto tikslams. Diskusija su MLIM ekspertais, sužinotos medžiagos rinkimo, sisteminimo rekomendacijos.
LAS Panevėžio skyriaus organizuota ekskursija po naujausius išskirtinės architektūros objektus Panevėžyje LAS 100-mečio proga. Aplankyti „Stasys Museum“, kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“ ir Panevėžio autobusų stoties pastatai. Atidaryta Panevėžio architektų kūrybos paroda.
LASKAO, bendradarbiaujant su UAB „Saint-Gobain statybos gaminiai“, organizuotas renginys, kuriame architektai ir besidomintieji akustika buvo pakviesti į Klaipėdos „Tauralaukio“ progimnazijoje vykusią viešą paskaitą „Akustikos svarba ugdymo įstaigose“. Aptarta garso įtaka mokymuisi ir mokymo procesams, iššūkiai ir jų sprendimo būdai, remiantis naujausiais atliktų tyrimų rezultatais. Antroje renginio dalyje vienas iš mokyklos projekto autorių, architektas Gintaras Čičiurka, vedė ekskursiją po pastato patalpas.
Klaipėdos senamiesčio architektūrinių detalių katalogo (KSADEK) projekto rezultatų pristatymas-aptarimas. Aptartos KSADEK surinkto archyvo aktualijos. Sulaukta įžvalgų ir rekomendacijų dėl pradėtos veiklos tęstinumo. Projekto iniciatorius LASKAO), projekto partneriai: VšĮ „Vario burnos“, UAB „Doleta“, UAB „Velux Lietuva“; projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba; Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Leidyklos „Lapas“ knygos „Klaipėda. Architektūros gidas“ pristatymas. Dalyvavo autoriai dr. Vasilijus Safronovas, dr. Martynas Mankus, dr. Liutauras Nekrošius, dr. Vaidas Petrulis, pokalbį moderavo Ūla Ambrasaitė („Lapas“).
„Archiskulptūrinės instaliacijos Klaipėdai“ projekto viešas baigiamasis renginys. Architekto, menininko Manto Maziliausko paskaita „Vizijos Klaipėdai“. Šviesos ir muzikos performansas Stariškėse, šalia iškeltos archiskulptūros. Projekto iniciatorius LASKAO, projektą finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Kalėdinis architektų klubo susiėjimas „Architektų Kalėdos '24“ LASKAO salėje.
Tarpdisciplininių meno ir mokslo iniciatyvų platformos „Vario burnos“ įkūrėjas Tomas S. Butkus pristatė knygą „K. Archipelagas. Miestas ir žmonės“ apie Klaipėdoje kūrusius architektus. Projekto partneriai: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, LASKAO. Projektą finansavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
2024 metų Architektūros renginių ciklo iniciatyvinė grupė: architektai Mantas Daukšys, Aurimas Baužys ir Jurgita Raišutienė (LASKAO). Parodas iš dalies finansavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Kiti partneriai ir rėmėjai: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, „Kultūrpolis“, Lietuvos architektų sąjunga, „Ergolain projektai“, „Velux Lietuva“, „Rockwool“, „Wienerberger“, „Paroc“, „Stemma Group“, „Knauf“, Klaipėdos LEZ, „Doleta“, „Vakarų siluetas“, „Architektorius“, „UP Architektai“; Lietuvos prūsų bendruomenė; Asociacija Kūrėjų sąjunga.
Klaipėdos architektūra 2024 / Klaipėda architecture
BASTIONŲ TILTAS - RAKTAS Į KLAIPĖDOS ISTORINIO CENTRO REGENERACIJĄ
BASTIONŲ BRIDGE – A KEY TO THE REGENERATION OF KLAIPĖDA’S HISTORIC CENTRE
Laikinas, iš pastolių surinktas pėsčiųjų tiltas per Dangės upę sukėlė didelį susidomėjimą ir suteikė viltį, kad pagaliau atsiras ryžto žengti Klaipėdos miesto centrui ir jo tolesnei plėtrai reikalingą drąsų žingsnį –pastatyti Bastionų tiltą. Nauja jungtis sukurtų ne vien naujus pėsčiųjų ar transporto maršrutus, bet ir atrakintų dviejų pagrindinių Klaipėdos senamiesčio prieigų urbanistinių erdvių – Atgimimo aikštės ir istorinių Kūlių vartų – galimybes.
Naujo tilto, turėjusio papildyti Karlo (dab. Pilies) ir Biržos tiltus, idėja atsirado dar tarpukariu, įsibėgėjant miesto plėtrai, didėjant transporto srautams. Tuomečiai miesto planai liudija viziją kurti radialinį miesto branduolį. Naujas tiltas būtų tapęs pirmojo transporto žiedo už senamiesčio bastionų dalimi. Prie šios idėjos sugrįžta po ketvirčio amžiaus. 1964 m. Miestų statybos projektavimo institute parengtas ambicingas planšetuose likęs projektas, turėjęs nauju tiltu sujungti formuojamą Taikos prospekto ašį su S. Nėries gatve ir geležinkelio stotimi1. 1975 m. architektų Nijolės ir Vytauto Zubovų parengtame Klaipėdos senamiesčio regeneracijos projekte2 buvo išlaikyta tilto vieta ir numatyta nuosaikesnė jungtis su Dangės gatve. Idėja liko sklandyti ore. Nuo to laiko Bastionų tiltas vis atsirasdavo įvairiuose planavimo dokumentuose, tačiau jo svarba buvo aktualizuota tik 2004 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto parengtoje Klaipėdos miesto transporto sektoriaus vystymo galimybių studijoje3, kurioje vienas iš anali-
Klaipėdos miesto transporto sektoriaus vystymo galimybių studija, 2004 m.
Rengėjas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas
3 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvas.
4 Ibid.
zuojamų aspektų buvo žiedinės transporto trasos aplink istorinį miesto centrą ir Bastionų tilto įtaka miesto centro transporto sistemai. 2008 m. inžinierius Vidualdas Valeika parengė „Klaipėdos senamiesčio rytinės dalies gatvių ir sankryžų projektinius pasiūlymus (plėtros galimybių studiją)“4 kaip UAB „Vilniaus plano“ rengto „Teritorijos tarp Gluosnių gatvės, Gluosnių skersgatvio, Danės upės ir bastionų komplekso, Klaipėdoje, detaliojo plano“ (dab. Bastionų namų kvartalas) dalį. Studijoje buvo detaliai išnagrinėtas ir pasiūlytas Klaipėdos senamiesčio prieigų transporto sprendimas, atsižvelgiant į numatomą pramoninių teritorijų palei Dangės upę ir Bangų gatvę konversiją. Galima teigti, kad itin detalūs, kalbant apie mastelį, istorinei miesto daliai per didelių sankryžų siūlymai, ypač Bastionų ir Danės gatvių bei Laivų skersgatvio sankryžos, taip pat tilto į niekur mitologija sukūrė neigiamą senamiesčio transporto žiedo ir jo tilto įvaizdį. Vėliau buvo parengta ne viena galimybių studija, Bastionų tilto projektas ir įvairių Tiltų, Galinio Pylimo ir Kūlių Vartų g. sankryžos variantų, kuriais buvo bandomi
Klaipėdos senamiesčio rytinės dalies gatvių ir sankryžų projektiniai pasiūlymai (plėtros galimybių studija), 2007, 2008 m
Rengėjas: UAB „Vilniaus architektūros studija“, inž. Vidualdas Valeika
2008 studijos ištrauka. Dangės, Bastionų g. ir Laivų skg. sankyža
2008 studijos ištrauka. Kulių vartų erdvė ir sankryžos
Esamos situacijos schema. Transporto arterija kertanti senamiestį
Galimybių schema. Senamiesčio transporto žiedas. Vienpusis eismas. Tiltų pėsčiųjų gatvė ir Atgimimo aikštės bei Kulių vartų viešosios urbanistinės erdvės
Viešosios urbanistinės erdvės
Visuomeninio transporto trasos
Eismo kryptys
Potencialus kvartalinis vienpusio eismo žiedas
Potencialios jungtys
spręsti viešojo transporto (tramvajaus, greitųjų autobusų) ir kiti susisiekimo uždaviniai.
Pažvelgus plačiau pirmasis senamiesčio transporto žiedas su Bastionų tiltu galėtų būti daugiau nei susisiekimo uždavinys. Šioje unikalioje vietoje susiduria ne vienas tarpusavyje sąveikaujantis miesto sluoksnis –urbanistinės Atgimimo aikštės ir Kūlių vartų erdvės, bastioninė įtvirtinimų sistema ir jos likučiai, įvairios susisiekimo sistemos ir srautai, žaliosios erdvės, lankomi bei svarbūs objektai, istorinė atmintis ir miesto branduolio deformacijos. Istorijos verpetai lėmė, kad natūrali miesto centro raida nuo radialinio modelio po Antrojo pasaulinio karo staiga pakeista į linijinį miestą, įterptą tarp palei marias vakaruose ir geležinkelį rytuose kuriamų uosto ir pramonės teritorijų. Senamiesčio prieigose susiduria šios dviejų Klaipėdų struktūros. Egzistuojančios problemos kartu yra ir galimybė atkurti buvusias ir sukurti naujas struktūras, kurios galėtų duoti toną naujam kokybiniam miesto branduolio raidos etapui.
Tiltų gatvės ašis, jungianti Atgimimo aikštės ir Kūlių vartų erdves, kartu su Bastionų gatvės žiedu vertinamos kaip neatsiejamas galimybių raktas. Pateikiamos dvi esamos ir siūlomos situacijos schemos. 1. Kvartaliniai transporto žiedai. Esamos siauros gatvės Naujamiesčio dalyje, pagrįstas gyventojų pasipriešinimas siūlomoms plačioms gatvėms ir sankryžoms kuria tilto į niekur naratyvą. Remiantis Vakarų Europos miestų istorinių centrų praktika, transportas, judantis link Bastionų tilto ir nuo jo, galėtų įsilieti į vienpusio eismo gatves, kurios sudaro urbanistinio kvartalo dydžio žiedus, taip paskirstant transporto srautus. Pavyzdžiui, atvažiavęs elektrinis miesto autobusas iš Bastionų gatvės per Laivų skersgatvį Liepų gatve nuvažiuotų link H. Manto gatvės, o kitas autobusas iš Liepų gatvės per J. Karoso gatvę Dangės gatve nuvažiuotų link Bastionų gatvės. 2.Vienpusis eismas Liepų ir Dangės gatvėse. Atsiradus naujiems kvartalams už Palangos plento, Liepų gatvė tapo itin svarbiu įvažiavimu į miesto centrą. Atsižvelgiant į kvartalinio transporto žiedų idėją, Liepų ir Dangės gatvės galėtų tapti vienpusio eismo gatvėmis tarp J. Karoso ir Artojo gatvių, o Liepų gatvės dalis tarp H. Manto ir J. Karoso gatvių galėtų būti dvipusio eismo gatvė su atkurta liepų alėja. Toks sprendimas leistų išvengti per plačių gatvių ir humanizuoti esamas gatves su gausiu apželdinimu ir saugiomis automobilių stovėjimo vietomis pačioje gatvėje ar požeminėje automobilių aikštelėje po Liepų gatve.
3. Atgimimo aikštės erdvė. Atmetus vykstančias istorinės atminties diskusijas, šiuo metu Atgimimo aikštė, kertama viešojo transporto arterijos, sunkiai panaudojama kaip viešoji urbanistinė erdvė su gyvais aikštės fasadais. Įgyvendinus ankstesnius siūlymus ir nukreipus viešąjį transportą Liepų gatve link Bastionų tilto, galima būtų panaikinti H. Manto gatvės atkarpą, tuo sukuriant vien pėstiesiems skirtą viešąją urbanistinę erdvę –Atgimimo aikštę.
4.Tiltų pėsčiųjų gatvė. Nukreiptus viešąjį transportą ir elektromobilius link Bastionų tilto, atsirastų galimybė materializuoti ne vienerius metus sklandančią Tiltų kaip pėsčiųjų gatvės idėją su galimybe kurti patrauklią istorinę gatvę pėstiesiems, dviratininkams, su lauko kavinėmis ir mažąja architektūra, nepamirštant anksčiau ar vėliau atsirasiančio tramvajaus.
5. Istorinių Kūlių vartų erdvė. Šiuo metu ši smarkiai nukentėjusi istorinė miesto dalis tėra tuščia atvira transporto arterijos ir dalies miesto autobusų terminalo erdvė su kokybišku „Neringos“ skulptūros skveru, tačiau ji galėtų būti reprezentaciniai vartai į senamiestį ir Senąjį turgų su atkurta Y formos Tiltų gatvės sankryža, iš dalies atkurtu užstatymu, tinkamu Prūsijos bastiono liekanų įprasminimu ir naujais ryšiais su Bangų gatve bei Bastionų tiltu. Po atkuriamomis istorinėmis gatvėmis galėtų būti įrengta požeminė automobilių aikštelė vietoje esamos trikampės automobilių aikštelės.
Kulių vartai. Istorinės Y formos sankryžos atkūrimas, reprezentacinis patekimas į senąjį turgų (trikampė aikštė), Prūsijos bastiono įprasminimas, nauja jungtis su Bangų gatve, Taikos pr. alėja
6. Nauji vartai į senamiestį. Taikos prospekto atkarpa nuo Kūlių Vartų gatvės iki Sausio 15-osios gatvės galėtų pavirsti naujaisiais vartais į senamiestį. Pritaikius įvairius gatvių humanizavimo sprendinius, ši gausiai medžiais apželdinta alėja galėtų įgauti reprezentacinį pavidalą, kuriame sugyventų tiek pėstieji, tiek dviratininkai, tiek viešasis transportas, būsimas tramvajus ir automobiliai. Didžioji dalis automobilių šiuo metu jau naudojasi antruoju senamiesčio žiedu, judėdami Pilies, Mokyklos ir Sausio 15-osios gatvėmis.
Apibendrinant galima teigti, kad šios siūlomos ir visos likusios nepasiūlytos idėjos yra glaudžiai susijusios su pirmuoju senamiesčio transporto žiedu ir jo Bastionų tiltu. Vieno tilto klausimas gali būti raktas kitoms galimybėms atverti. Todėl norisi, kad ir daugiau dalyvių įsitrauktų į platesnę diskusiją apie Klaipėdos miesto istorinio centro atkūrimą ir regeneravimą, peržiūrėtų ir kritiškai įvertintų gausybę anksčiau parengtos studijų medžiagos, apžvelgtų gausią gerąją istorinių miesto centrų tvarkymo praktiką, pateiktų kuo daugiau idėjų. Kartu galima akcentuoti, kad miesto (at)kūrimo procesas susideda ne vien iš susisiekimo komunikacijų, bet apima ir urbanistines erdves, užstatymą ir bendrą kryptingą miesto kūrimo procesą. Ateityje laukiantys sprendimai reikšmingai paveiks tolesnę istorinio Klaipėdos centro raidą, todėl būtina atverti miesto vartus naujoms idėjoms ir įtraukiančioms diskusijoms.
A temporary pedestrian bridge over the Dangė river tested the idea of the Bastionų Bridge in reality - an infrastructure link that could fundamentally change the urban development of Klaipėda Old Town and its surroundings. Conceived in the interwar period as part of the Old Town's transport ring, the Bastionų Bridge kept appearing in various planning documents, but remains unrealised. The bridge would not only connect the Old Town to the New Town, but would also allow for a rethinking of the urban spaces of the Atgimimo square and the Kulių Gate, enabling a coherent development of the historic part of the town.
The proposed model of urban quarter sized roundabouts and one-way traffic would avoid wide intersections and humanise the streets, giving priority to public transport, pedestrians and green spaces. The Atgimimo Square could become a true traffic-free square, Tiltų Street a pedestrian promenade, and the Kulių Gate a representative gateway to the old town.
The decisions that lie ahead will have a significant impact on the further development of the historic centre of Klaipėda, and it is therefore essential to open the city gates to new ideas and engaging debate. The Bastionų Bridge could be an impulse for the regeneration of the city's core, not just a transport solution.
Daukšys
ARCHISKULPTŪRINIŲ INSTALIACIJŲ ĮVYKIS KLAIPĖDOJE
THE EVENT OF ARCHISCULPTURAL INSTALLATIONS IN KLAIPĖDA
2024 m. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija kartu su architektu menininku Mantu Maziliausku įgyvendino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos finansuotą projektą „Archiskulptūrinės instaliacijos Klaipėdai“. Visuomenei pristatytas metodas ir siūlymai, kaip meninėmis priemonėmis ir kūryba pažįstamos ir nežinomos vietos mieste gali būti pakeistos, suteikiant naujas reikšmes ir įvaizdžius stebėtojų sąmonėje. Unikaliu kūriniu ant marių kranto įprasminta ypatinga vieta mieste.
Miesto viešos erdvės dažnai aptarinėjamos visuomenėje, jų panaudojimas ir tvarkymas labai populiari diskusijų tema, plačiausiai įtraukianti pačius įvairiausius dalyvius. Tokios erdvės – lyg brangiausias bendras miestiečių nekilnojamasis turtas, ypač erdvės prie atviro vandens (jūros, upės, marių).
Viena tokių erdvių – apie 80 ha marių pakrantės smėlyno prie pietinės miesto ribos – Stariškėje. Vieta nenaudojama ūkinei veiklai, tačiau aktyviai lankoma pietinės miesto dalies gyventojų. Čia ilsimasi ir sportuojama, išnaudojant vienintelio likusio visuomenei atviro patekimo prie marių galimybes.
Klaipėdos miesto bendruoju planu (patvirtintu 2021 m.) numatyta Stariškę intensyviai urbanizuoti, sukurti pietinį miesto „pocentrį“. 2022 m. Klaipėdos uosto direkcija pradėjo poveikio vertinimą planams plėsti Smeltės pusiasalį, užpilant ~100 ha marių, įrengiant ir mažųjų laivų uostelį gretimos Stariškės siauroje pakrantės juostoje. Reaguodama į šiuos planus, Klaipėdos architektų bendruomenė ėmėsi iniciatyvos paskatinti visuomenės susidomėjimą kokybišku šios teritorijos išvystymu, suburiant suinteresuotus asmenis kreiptis į miesto savivaldybę, kad būtų pradėta formuoti vientisa plėtros vizija.
Architektų pasiūlyta „Nacionalinės marinos“ idėja leistų planuoti etapais vystomą pramoginį uostą kaip įvairių, viena kitą papildančių rekreacinių ir sporto veiklų kompleksą, išnaudojant unikalios Kuršių marių pakrantės ir sausumos teikiamas galimybes bei unikalią progą, kad būtų sukurtas ne tik Klaipėdos miesto potencialą ir poreikius atitinkantis, bet ir platesniam regionui reikšmingas bei patrauklus sporto ir rekreacijos centras. Pavyzdys – „Ukiel“ rekreacijos ir sporto centras Olštyno mieste, Lenkijoje. Sumanymas sulaukė plataus palaikymo. Stariškės vietovė verta vizijos, išgrynintos architektūrinio-urbanistinio konkurso būdu. Be tokios vizijos vietovės galimybės gali būti iššvaistytos ją užstatant stichiškai. Paraginta miesto savivaldybė 2023 m. pradėjo formuoti Stariškės viziją, tačiau sustojo. Tuo tarpu uosto plėtros projektas vystomas toliau, rodydamas, kad tuščia vieta čia ilgai nebus. Architektai sutarė, kad šiai vietai reikia kultūrinio simbolio, kuris leistų pasiekti šios vietos svarbos platesnį pripažinimą. Paprašyta žinomo menininko, architekto Manto Maziliausko, pateikti savo šios vietos viziją. Taip radosi meninė instaliacija „AtMinties laukiamasis / MEMory terminal“. Anot M. Maziliausko, „įkurta meninės archiskulptūrinės instaliacijos tinklainė, tarsi buvusio ar būsimo naujojo miesto maža užuomina, lyg sapnuose išnyrantis pavidalas, déjà vu, kurį nepaliaujamai lydi šviesumas ir efemerija. Sapno miestas užima industrinio mašininio miesto erdvės perspektyvas. Duota pradžia visuomeninei erdvei gamtos ir kultūros pusiau-
svyroje. Atkreiptas dėmesys į Klaipėdos gamtovaizdžio unikalumą ir atverta bei įtvirtinta nejudinama visuomenės teisė jį tiesiogiai patirti ir išgyventi“. „Archiskulptūrinės instaliacijos Klaipėdai“ projekto vykdymo metu M. Maziliauskas sukūrė dar keletą architektūrinių vizijų, kurios kartu su kita autoriaus kūryba pristatytos parodoje Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (https://artnews.lt/1-materijos-ir-erdves-metafizika-111217): „Pasaulio vienybės šventykla“, skirta Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios atstatymo temai, kūrinys „Baltasis“, skirtas ant šiaurinio molo Klaipėdoje stovėjusio Baltojo švyturio temai, „Klaipėdos vartai“, skirti įvažiavimui į miestą paženklinti. Šiuose kūriniuose autorius siūlo tiek pat lengvomis, perregimomis, švytinčiomis linijomis nužymėti erdves ir pavidalus, kuriuos trokšta matyti gyventojai (atstatytą bažnyčią, švyturį, ženklą), nepanaikinant dabar jų vietoje egzistuojančių erdvių. Priešingai, dėl pasiūlytų subtilių intervencijų erdvės tampa aiškiau suvokiamos ir vertinamos. Tai lyg alternatyva sunkiasvoriams, dešimtmečiais vystomiems statybų projektams –nebeapčiuopiamo įvaizdžio atkūrimas.
2024 m. vasarą suorganizuotos kūrybinės dirbtuvės „Vartai į atminties laukiamąjį“, dviračių žygis-kūrybinės dirbtuvės „Marių pocentriai“. Ant marių kranto pastatyta erdvinė struktūra „AtMinties laukiamasis / MEMory terminal“ tapo unikaliu Klaipėdos kultūrinės informacijos vienetu, kuris išliks žmonių atmintyje kaip nesyk išreikšto troškimo simbolis. Šioje miesto vietoje norima ne tik turėti „racionaliai“, ūkiškai motyvuotas krantines, uostus, bet ir adekvačiai patenkintus žmogaus ekologijos poreikius, susijusius su sveikata (patekti prie vandens, gamtinės aplinkos), taip pat su kultūra (patirti objekto grožį, reikšmingumą). „AtMinties laukiamasis / MEMory terminal“ parodė būdą, kaip be didelių fizinių vietovės pertvarkymų įmanoma jai suteikti naują unikalų emocinį turinį (atsiminimą, arba kultūrinį kodą. Įmanoma, kad toks simboliu išreikštas vietos kodas gali išlikti daugelio žmonių atmintyje kaip bendras įvaizdis, ateities siekis.
Projekto iniciatorius: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO), projekto vadovas Vladas Balsys, darbo grupė: Mantas Daukšys, Aurimas Baužys, Jurgita Raišutienė (www.architektams.lt)
Idėjos autorius architektas menininkas Mantas Maziliauskas, (www.m-pjuvis.com)
Projektą finansuoja: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Partneriai: Kūrėjų sąjunga, Lietuvos prūsų bendruomenė, KKKC, „LAISKA“, „Vudmora“, Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija
In 2024, the Klaipėda Branch of the Lithuanian Union of Architects and architect-artist Mantas Maziliauskas launched “Archisculptural Installations for Klaipėda”—a municipality-funded project exploring how artistic interventions can transform public spaces with new meaning.
Focusing on Stariškė, an 80-hectare lagoon-side area in southern Klaipėda, the project responded to conflicting urban and industrial development plans by proposing an alternative vision: a “National Marina” as a public recreation and sports hub. To highlight the site’s cultural and ecological value, Maziliauskas created the ephemeral installation “MEMory Terminal,” symbolizing public longing for accessible, humancentered spaces.
The artist also presented conceptual works reimagining lost landmarks of Klaipėda, emphasizing light, memory, and symbolism. The project illustrates how subtle, creative gestures can inspire thoughtful urban development and preserve collective memory.
Klaipėdos
VšĮ „Vario burnos“
Dr. Tomas S. Butkus
KLAIPĖDOS SENAMIESČIO ARCHITEKTŪRINIŲ DETALIŲ KATALOGAS - IŠŠŪKIAI IR GALIMYBĖS
KLAIPĖDA OLD TOWN ARCHITECTURAL DETAILS CATALOGUE – CHALLENGES AND OPPORTUNITIES
2023 m. rudenį LASKAO iniciatyva pradėtas rengti Klaipėdos senamiesčio architektūrinių detalių katalogas (toliau – KSADEK). Projektu tęsiamas pokalbis apie Klaipėdos architektūrinės aplinkos autentiškumą ir kompleksiškumą. Atskaitos tašku pasirinktas istorinis Klaipėdos senamiestis (kultūros paveldo vertybės Nr. 16075 juridinėse ribose) ir jo architektūrinė panorama: pastatai (jų tipologija, erdviniai modeliai, kompoziciniai principai); architektūrinės detalės (langai, durys, cokolio, sienų ir stogų detalės); taip pat mažosios architektūros elementai (vartai, tvorelės, žibintai). Nuo paskutinio sisteminio Klaipėdos architektūros tyrimo praėjo 30 metų (autorius – Jonas Tatoris1). O nuo šios temos klasiko Richardo Dethlefseno darbų Rytų Prūsijoje2 – daugiau nei šimtas metų. Panašaus profilio analogiški darbai mažesne apimtimi jau buvo atlikti Vilniuje (Žvėryno medinių namų langų detalės)3 ir Kaune (modernizmo laikotarpio gyvenamieji namai)4. Darbą paskatino ir kaimynų latvių atliekami architektūrinių detalių tyrimai Kuldygoje5 ir kitur, pvz., Tukume. Todėl tokia iniciatyva atrodė labai tinkama ir reikalinga. Ne tik kaip kultūrinio Lietuvos architektūros lauko praturtinimas, atkreipiant architektų bendruomenės dėmesį, kad, be moderniosios architektūros, greta vis dar egzistuoja senoji architektūra – paslaptingas, rafinuotas ir neaprėpiamas organiškos formos ir turinio pasaulis, bet ir kaip savotiškas manifestas bandant naujam gyvenimui prikelti miesto branduolį, pradėti diskusijas apie naują senamiesčio regeneracijos etapą. Praktiškesni šio projekto uždaviniai susiję ir su konkrečios medžiagos paruošimu bei gairėmis verslo vystytojams, projektuotojams ir senamiesčio gyventojams. Taip pat buvo matomas potencialas visuomenės edukacijai. Taip būtų užtikrinta sinergija tarp skirtingų ir šiandien dar nepakankamai sąveikaujančių socialinių sektorių – profesinės architektų bendruomenės, kultūros ir meno žmonių, viešojo sektoriaus ir verslo nekilnojamojo turto subjektų.
Klaipėdos miesto ir krašto architektūrinis kultūros paveldas išsiskiria savitumu Lietuvos kontekste dar ir dėl to, kad susiformavo kitoje kultūroje nei likusi Lietuvos dalis, valstybėje, kurios nebėra, – Prūsijoje. Dėl Antrojo pasaulinio karo Klaipėdos kraštas patyrė intensyvaus naikinimo laikotarpį XX a viduryje, karo griovimų ir pokario industrializacijos laikotarpiu. 1969 m. Klaipėdoje įkūrus Kultūros paminklų apsaugos inspekciją, restauratorių dirbtuves ir Paminklų konservavimo instituto Klaipėdos skyrių, prasidėjo profesionali architektūrinio paveldo tyrimo ir tvarkybos projektavimo veikla. Keletą dešimtmečių formuotas solidus šios srities specialistų kolektyvas, kaupti konkrečių tyrimų, pavyzdžių ir techninių žinių archyvai. 1990–2000 m. architektų-restauratorių branduolys dar dirbo su Restauravimo centro iškaba, o vėliau išsiskirstė į privačias bendroves, užsiimančias ir bendrąja
1 Tatoris, Jonas. Senoji Klaipėda: urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų. Vilnius, 1994.
2 Dethlefsen, Richard. Stadt- und Landhäuser in Ostpreußen. München, 1918.
architektūrinio projektavimo praktika. Po 1990 m. reikšmingai sumažėjus investicijų į paveldo objektų tyrimus ir tvarkybą, Klaipėdoje šios srities kompetencijos puoselėjamos atliekant labai siauro profilio darbus ir tik individualiai. Artėjant laikui, kai šie specialistai baigs profesinę veiką, iškilo grėsmė, kad kompetencijos liks neperduotos, o sukauptos žinios ir archyvai bus išblaškyti. Taip Klaipėdoje buvo nutikę jau ne kartą. Kultūros paveldo apsaugos institucijos daugiausia orientuotos į apsaugos reglamentų ir planų rengimą. Naujosios kartos Klaipėdos gyventojams, pastatų savininkams, kūrėjams trūksta vizualinės informacijos apie konkrečiai Klaipėdos senamiesčiui būdingas statinių detales (durų ir langų furnitūrą, apšvietimo įrangą, stogų, dūmtraukių įrengimo elementus, lietaus nuvedimo sistemas, grindinius, spalvas ir pan.). Nežinant, kas tinka Klaipėdos senamiesčiui, jo aplinka pamažu pildoma atsitiktiniais, masinės gamybos, tipizuotais, menkos vertės elementais ir taip toliau skurdinamas kultūrinis Klaipėdos senamiesčio paveldas.
KSADEK projektas – tai pastanga kurti naują miesto architektūros archyvą. Šiuo metu nedidelė dalis medžiagos išsklaidyta po atskiras privačias įmones, rekonstrukcijos projektų pavidalu sukaupta pavienių architektų ir restauratorių žinioje. Itin reikšminga senosios Klaipėdos architektūrinio paveldo dalis saugoma buvusio Paminklų konservavimo instituto (PKI) archyve. XX a. 8–9-uoju dešimtmečiais buvo parengta daugiau nei 2 000 projektinių bylų, restauruota ir naujam gyvenimui prikelta didžioji dalis dabartinio senamiesčio. Dalis autentiškos medžiagos užfiksuota brėžiniuose, tačiau dalis prarasta – keičiantis santvarkoms, žmonėms ir apskritai architektūros sampratai. Be spragų istoriografinės medžiagos saugojimo ir jos pritaikymo praktikoje srityje, kita problema – specialistų rengimas ir senosios architektūros terminologija. Architektūros mokyklose orientuojamasi į šiuolaikiškos tvarios architektūros kanoną, nelabai suvokiant, kad modernioji architektūra iškilo kaip senosios architektūros neigimo ir atmetimo paradigma. Paprastai kalbant, naujoji architektūra nebeturi detalių – tik medžiagų gaminimo, statybų organizavimo ir patalpų įrengimo technologijas. Tuo tarpu senoji architektūra išsaugojo organišką santykį su gamtine aplinka, fizinės erdvės masteliu, žmogaus parametrais. Kartu detalės atkartoja principinę natūralios aplinkos sąrangą – tiek makro- (pamatas – antstatas – stoginė dalis vs šaknys – kamienas – laja), tiek mikro- (biomorfiniai ir zoomorfiniai puošybiniai elementai) masteliu. Profesinėje literatūroje vartojama vakarietiška terminologija lietuviškame kontekste arba nelabai prigijo, arba buvo vartojama dažniausiai nesuvokiant konkrečių pavadinimų etimologinės reikšmės, giluminio ryšio su klasikinio pasaulio kalbinėmis
3 Skerniškis, Marius; Rudzinskas, Darius. Žvėryno medinių namų langų, apvadų ir dailylenčių katalogas. Vilniaus memorialinių muziejų direkcija, 2019–2020. Prieiga internetu: https://www.vsaa.lt/patarimai-nuorodos/zveryno-mediniu-namu-langu-apvadu-ir-dailylenciu-katalogas/
struktūromis. Tačiau dalis architektūrinio paveldo ir supratimo dėl pavienių specialistų entuziazmo vis dar džiugina išrankesnio vietinio architektūros vartotojo akį, traukia turistų srautus. Čia reikėtų paminėti Joną Tatorį, pirmosios senamiesčio regeneracijos autorius ir įgyvendintojus Laimą ir Vytautą Šliogerius, Vytautą ir Nijolę Zubovus, Vaidą Guogį ir kitus.
Renkant medžiagą katalogui, į akis krenta Klaipėdos senamiesčio erdvės išskirtinumas. Lyginant su istoriniais Vakarų miestais, čia nerasime tokios elementų gausos ir įvairovės. Per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo vykusią miesto „sanaciją“ Klaipėda prarado savo „karūną“ – visas bažnytbokščių dominantes, dalį vertingų bokštelių ir frontonų. Iki pat senamiesčio regeneracijos XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje vyko sisteminis, iš Maskvos „nuleistas“ architektūrinės puošybos ir „nesaikingumų“ valymas nuo pastatų, o kartu ir urbanistinės struktūros elementų keitimas naujais, modernistinę ideologiją ir jos „socialistinę“ laisvo planavimo pagrindu grįstą versiją. Taip pat Klaipėdos senamiesčiui būdinga nematoma „šaknų sistema“. Dėl aukšto gruntinio vandens ir istoriškai susiformavusios statybų technologijos čia praktiškai nerasime pastatų su aukštais cokoliais, monumentaliais laiptais ir išraiškingomis baliustradomis. Didžioji dalis pastatų su tašytų lauko akmenų pusrūsiais ir medinėmis vartų detalėmis stovi buvusiame „Salos“ mieste – romėnų karo stovyklos principu (kurį reikėtų laikyti labiau replika nei klasikiniu artefaktu) XVI a. suplanuotoje ir šiek tiek aukščiau gruntinio vandens horizonto iškilusioje senamiesčio dalyje. Todėl natūralu, kad, atliekant KSADEK meninį-mokslinį tyrimą, buvo prieita išvada, kad sistemiškai vertingiausia senamiesčio erdvinio-tūrinio komplekso dalimi reikėtų laikyti fasadinę pastatų dalį. Vartant senosios Klaipėdos nuotraukų albumus, su mikroskopu tyrinėjant atvirukus, iš šių vaizdų išnyra santūriai puošnios, niūriai pragmatiškos Klaipėdos / Mėmelio vaizdinys, kurio centre – eklektiškas, tačiau gyvybingas miesto organizmas. Šis organizmas apėmė visą miesto politinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, ir tai radikaliai skiriasi nuo šiandieninės situacijos, kai šis gyvenimas iš miesto centro buvo perkeltas į naujuosius miesto rajonus – prekybos hales ir centrus.
Reikšmingai sumenkusi ekonominė ir kultūrinė senamiesčio galia natūraliai atsikartoja ir pastatų detalėse. Iškalbingi vitrinų vaizdai, iškabų ir reklamų elementai puošė ne tik pagrindinių, bet ir paralelinių gatvelių, jungusių svarbius prekybos ir miesto prieigos taškus, fasaduose. Didžioji dalis vertingiausių senamiesčio detalių – tai XIX a. pab. – XX a. pr. ekonominio pakilimo ir jo metu dirbusių talentingų architektų bei meistrų (iškiliausia pavardė – Herbertas Reissmannas) rezultatas. Tyrimo metu suskaičiavome maždaug 300 durų, langų, portikų, frizų, karnizų ir kitų detalių, kurias, dar įvertinus tipologijos ir vertingumo aspektais, bus galima įtraukti į numatomą išleisti leidinį.
Apibendrinant atliktą tyrimą, galima konstatuoti, kad Klaipėdos senamiestis – milžiniškos apimties, didelių laiko, žmogiškųjų ir finansinių išteklių reikalaujantis objektas. Atliktas mokslinis-meninis tyrimas – pirmas Lietuvoje tokio pobūdžio projektas, kurį būtina tęsti, vėliau išplečiant detalių paieškas į „gylį“, renkant viešųjų erdvių ir interjero detales, ir į „plotį“ –šiaurinę miesto dalį – Naujamiestį, pasižymintį dar didesne architektūrinių formų gausa ir įvairove. Kad būtų galima pasiekti kokybiškų rezultatų, reikia kiekybinės prieigos. Moksle tai vadinama emergentiniu sudėtingumu: tik
6 www.urbanistikosmuziejus.lt
disponuojant dideliu informacijos kiekiu galima susidaryti bendrą vaizdą, atrinkti vertingiausias architektūrines detales, identifikuoti charakteringiausius senamiesčio meninės raiškos aspektus. Mūsų skaičiavimais, 100 detalių atrankai reikėtų maždaug 500 elementų. Palyginimui galima pateikti tokius skaičius: iš viso senamiestyje yra 36 gatvės, 383 adresai – iš jų 94 nekilnojamojo kultūros paveldo objektai. Teoriškai, jei vienas pastatas turi bent 10 detalių, visas senamiestis hipotetiškai disponuoja 4 tūkstančiais detalių. O kur dar sunaikinti, rekonstruoti pastatai, kurių detales galima rekonstruoti remiantis ikonografine medžiaga?
Natūriniai tyrimai atskleidė, kad nors ir daugėja profesionaliai rekonstruotų istorinių pastatų, kitose vietose autentiškos ir vertingos detalės ir toliau nyksta jas rekonstruojant ar naujinant. Archyviniai ir bibliografiniai tyrimai parodė, kad nėra vienos duomenų bazės, kurioje būtų galima susipažinti su Klaipėdos senamiesčio senaisiais pastatais ir jų detalėmis. Didžiausiomis ir reikšmingiausiomis ikonografinės medžiagos ekspozicijomis disponuoja Vilniaus regiono valstybinis archyvas (VRVA) ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM). Šią medžiagą būtina viešinti, daryti prieinamesnę visuomenei, rengiant parodas, ekskursijas, organizuojant kūrybines dirbtuves ir simpoziumus.
Preliminariais vertinimais, daugiausia vertingų detalių išsaugota Klaipėdos senamiesčio pastatų sieninėje dalyje. Unikalios fachverkinės konstrukcijos žinomos kaip miesto tapatumo ženklas. Įdomi ir reikšminga frontonų, frizų ir karnizų eklektika, kurios vertė atsiskleidžia pastatų kompleksuose. Paveiki ir miestovaizdį praturtinanti erkerių ir balkonų mozaika. Cokolinės dalies ypatumas – gana siauras elementų asortimentas, paradoksaliai sukuriantis pastatų be fundamento efektą. Tiesa, vartų detalės – sąlyginai priskirtos šiai elementų daliai – yra gana įdomios ir svarbios. Didžiausios globos ir rūpesčio reikalautų stoginės dalies detalės. Bokštų ir bokštelių atstatymas suteiktų miestui daugiau gyvybės, charakterio, išskirtinumo. Įdomiausias ir vertingiausias šios dalies elementas – kaminai ir išskirtinai – virenės. Kiti Klaipėdos senamiesčiui būdingi elementai –grindiniai, erdvių tinklas, lauko reklamos ir inžinerinės infrastruktūros objektai – reikalauja detalesnio tyrimo. Šiai temai daugiau dėmesio galėtų skirti ne tik visuomeninės organizacijos, bet ir už tai atsakingos institucijos –savivaldybė, Kultūros paveldo departamentas ir kiti. Atskiras tyrimo objektas – spalviniai pastatų sprendimai. Egidijaus Vidrinsko atliktas spalvinis pastatų tyrimas atskleidė, kad senamiestis neturi vienos vyraujančios spalvinės gamos. Išsaugotas itin mažas kiekis patikimos informacijos (polichrominių tyrimų) apie daugumos pastatų spalvinį pavidalą. Tokius katalogus vertėtų parengti Vilniaus, Kauno ir Kėdainių senamiesčiams, juos būtų galima naudoti ne tik edukaciniais, bet ir praktiniais tikslais – tiek rekonstruojant ir renovuojant konkrečius pastatus senamiestyje, tiek kuriant naujų namų masyvus užmiestyje. Surinkta medžiaga praverstų formuojant išsivysčiusio, technologiškai pažangaus ir urbanistiškai brandaus miesto įvaizdį – kiekvienas senamiesčio pastatas galėtų turėti savo ID kortelę, išgraviruotą brūkšninio kodo pavidalu ir suteikiančią vertingos informacijos apie šią vietą tiek turistui, tiek miestiečiui (tokia idėja siūlyta Europos kultūros sostinės iniciatyvos metu, rengiant Urbanistikos muziejaus koncepciją6).
Svarbiausias aspektas – KSADEK projektas galėtų tapti atskaitos tašku tolesniam miesto vystymuisi ir pradėti naują senamiesčio – miesto branduolio – regeneracijos etapą, bandant jam sugrąžinti pirminį vaizdą ir originalią struktūrą. Tam galėtų padėti LASKAO siūlomas steigti Klaipėdos urbanistinių kompetencijų centras.
Literatūra ir šaltiniai
1. Dethlefsen, Richard. Stadt- und Landhäuser in Ostpreußen. München, 1918.
2. Skerniškis, Marius; Rudzinskas, Darius. Žvėryno medinių namų langų, apvadų ir dailylenčių katalogas. Vilniaus memorialinių muziejų direkcija, 2021. Prieiga internetu: https://www.vsaa.lt/patarimai-nuorodos/ zveryno-mediniu-namu-langu-apvadu-ir-dailylenciu-katalogas/
3. Tatoris, Jonas. Senoji Klaipėda: urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų. Vilnius, 1994. Interneto šaltiniai
Projekto iniciatorius: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO), http://architektams.lt/
Projekto autoriai: Tomas S. Butkus (proj. vadovas), Aurimas Baužys, Mantas Daukšys, Laimonas Grauslys, Valdas Jencius, Kęstutis Mickevičius, Jurgita Raišutienė, Rolandas Rakevičius, Miglė Rybelė, Egidijus Vidrinskas
Projekto partneriai: VšĮ „Vario burnos“, UAB „Doleta“, UAB „Velux Lietuva“
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
In autumn 2023, the Klaipėda Old Town Architectural Details Catalogue (KSADEK) was initiated by LASKAO. The project continues the broader conversation about Klaipėda’s architectural heritage, focusing on the Old Town (cultural heritage object No. 16075) and its built environment — including building types, composition principles, architectural details (windows, doors, facades, roofs), and small elements (gates, fences, lamps).
This initiative fills a gap left since the last major study 30 years ago by Jonas Tatoris and builds on early 20th-century research by Richard Dethlefsen. While smaller-scale studies exist in Vilnius and Kaunas, Klaipėda has lacked such comprehensive attention. KSADEK aims to enrich architectural discourse, promote the regeneration of the historic core, and serve as a tool for professionals and the public alike. It also fosters collaboration between architects, cultural experts, institutions, and developers.
Klaipėda’s heritage stands out in Lithuania for its Prussian roots. Much was lost during WWII and the Soviet era, especially amid modernization. Though preservation efforts strengthened in the late 20th century, investment in research has since declined. Today, much of the knowledge is held by aging professionals, with few successors in place.
Institutional heritage protection focuses mostly on legal frameworks, while new property owners often lack visual guidance on authentic architectural detailing. As a result, the historic environment is increasingly filled with generic, mass-produced elements, weakening its cultural identity.
KSADEK’s goal is to build a new architectural archive. Currently, documentation is fragmented. A significant but underused collection exists in the archive of the former Monument Preservation Institute, which holds over 2,000 files from the 1970s–80s — a key restoration period for the Old Town. The project team conducted field studies, photographic surveys, and archival analysis to begin rebuilding this fragmented knowledge base.
Research revealed Klaipėda’s Old Town as visually modest but architecturally rich. Many decorative features were lost in wartime or removed during Soviet “sanitation.” Original urban structures were altered by modernist planning. Notably, the low prominence of building bases — due to high groundwater — gives the Old Town a unique visual scale. One especially distinct area is “the Island,” home to buildings with stone foundations and wooden gate details. The project found facades to be the most architecturally valuable elements in the district.
Archival photos and postcards helped reconstruct Klaipėda/ Memel’s former image: a pragmatic but eclectic city, once vibrant with political and commercial life. Today, that life has largely shifted to suburban malls and neighborhoods, leaving the Old Town underused and less valued.
Yet, many meaningful details remain, especially from the late 19th and early 20th centuries. These reflect the craftsmanship of architects like Herbert Reissmann. So far, the project has cataloged around 300 details — doors, windows, cornices, and others — for assessment and future publication.
The catalogue will not only preserve these features digitally but also present them in a format useful to current designers, planners, and builders. By connecting past and present through material culture, it encourages higher-quality architectural restoration rooted in context, rather than imitation or nostalgia.
This pilot phase shows that a full study of the Old Town requires time, funding, and a data-driven approach. To select 100 quality details, about 500 must be recorded. For context: the Old Town has 36 streets, 383 addresses, and 94 heritage sites. If each building holds 10 architectural elements, that amounts to roughly 4,000 details — not counting those lost, which can be studied via visual archives.
While more buildings are being restored sensitively, original details continue to disappear during renovations. The absence of a unified database remains a serious issue. The richest iconographic sources — held by the Vilnius Regional State Archive and the Museum of the History of Lithuania Minor — must be made more accessible through exhibitions, tours, and creative initiatives.
Fachwerk structures, gables, and cornices remain some of the most symbolic features of Klaipėda’s Old Town. Balconies, bay windows, and even simple base zones contribute to the area's unique character — proving that every detail matters.
POJŪČIŲ ARCHITEKTŪRA
ARCHITECTURE OF SENSES
Klaipėdos senamiesčio architektūrinių detalių katalogo (KSADEK) projektas atvėrė mintis ir pojūčius pastatų elementams bei medžiagoms, kurios lydi mus kasdienėje kelionėje po miestą ir jo erdves. (Ne)lauktai aplankytas Helsinkis pakerėjo ryškiais inkliuzais santūrioje, kartais monotoniškoje šiaurietiškoje architektūroje. Vitrinos, durys, langai, rankenos, vyriai, apkaustai, apdaila, medis, jachtų lakas, bronza, varis, žalvaris, plienas, aliuminis… viskas tikra. Nuolat kintantys, nuolat prižiūrimi.
Maloniai nustebinę nepaprasti pieninio stiklo šviestuvai su namų numeriais visos kelionės metu lydėjo einant miesto gatvėmis, kvietė užeiti. Bevaikščiodamas prisiminiau Klaipėdą. Norisi tikėti, kad pavyks ir mums geriau pažinti savo miestą, atrasti ir išsaugoti jo detales, – visiems kartu kuriant senos-naujos Klaipėdos įvaizdį.
The architectural details catalogue project of Klaipėda’s Old Town (KSADEK) opened our eyes and senses to the building elements and materials that accompany us on daily journeys through the city.
An (un)expected visit to Helsinki charmed with bright highlights in otherwise restrained, often monotonous Nordic architecture: showcases, doors, windows, handles, hinges, finishes, wood, yacht varnish, bronze, copper, brass, steel, aluminium… all authentic. Ever-changing, yet carefully maintained.
Distinctive milk glass lamps with house numbers lined the streets, quietly inviting entry.
As I walked, I thought of Klaipėda. One hopes we learn to know our city better, to discover, protect, and together shape the image of a new-old Klaipėda.
LASKAO-ERGOLAIN 2024 m. stipendijos
konkurso laureatė, architektė
VANDUO IR ARCHITEKTŪRA:
JUODKRANTĖS GINTARO MUZIEJUS
Vilnius TECH, Architektūros fakultetas
Magistro baigiamasis darbas
Projekto vadovas: Lek. Šarūnas Petrauskas WATER
AND ARCHITECTURE: THE AMBER MUSEUM IN JUODKRANTĖ
Projektui aktuali teorinė medžiaga
Vanduo nuo senų laikų išlieka esminis architektūros elementas, nuolat darantis įtaką pastatams. Jo poveikis ne tik estetinis, bet ir esminis –tiek stovintis, tiek tekantis vandens srautas praturtina pastatus, leisdamas pastatams išsiskirti vizualiai, ir suteikia jiems gyvybingumo jausmą. Nepaisant to, pastebima, kad vandens vengiama ir jis ribotai naudojamas, ypač pastatuose ir urbanistinėje terpėje. Vanduo kartais yra suvokiamas kaip potenciali grėsmė, sukelianti neigiamus efektus pastatuose ir aplinkoje, kitaip tariant, aplinkoje esami pastatai dažnai turi destruktyvų santykį su vandeniu. Šis vandens trūkumo požiūris, nepaisant jo esminės reikšmės, riboja kūrybiškumo ir funkcionalumo galimybes architektūroje. Architektūra, ignoruodama vandens potencialą, praranda galimybę kurti erdves, kurios būtų ne tik gyvybingos ir patrauklios, bet ir pasižymėtų efektyvia, tvaria ir žmogui pritaikyta vandens naudojimo strategija. Vietos aplinkoje nėra ieškoma naujų būdų, kaip kurti dermę tarp statinių ir vandens. Projektą įkvėpė kitų architektų projektai, kuriuose vanduo veikė kaip pagrindinis architektūrinis elementas, vandens reikšmė skirtingais epochos laikotarpiais, rekreacinių vandens erdvių įvairovė Lietuvos miestuose.
Architektūroje vanduo ne tik suteikia gyvybę ir estetiką, bet ir skatina harmoniją su gamta. Tai išskirtinis elementas, kuris gali keisti erdves, jų funkcijas. Vanduo sukuria subtilų ryšį tarp pastato ir gamtos, suteikia atviresnę, gyvybingą ir kūrybišką erdvę, leidžiančią žmonėms jausti ryšį su aplinka. Tai yra kuriamasis veiksnys, simbolizuojantis gyvybę, judrumą ir nuolatinę kūrybingumo būseną. Tai taip pat skatina žmogaus bendravimą su gamta, didina gyvenimo kokybę ir leidžia sukurti įspūdingas bei inovatyvias erdves, paverčiančias pastatus gyvuojančiais ir dalyvaujančiais. Projekte atsižvelgta į nagrinėtas vandens formas, judėjimą, spalvas, atliktus eksperimentus su vandens kietąja forma – ledu. Eksperimento metu rasti įdomių formų lūžiai, kontūrai arba netikėtas struktūros trapumas tapo įkvėpimo šaltiniu projektuojant nestandartinius pastatus ir pritraukiant dėmesį dėl jų unikalumo ir originalumo, pastatus labiau priartinant prie gamtos, vandens.
Projektiniai sprendiniai
Analizuodama šiuolaikines vandens ir architektūros dermes, neabejotinai ieškojau teritorijos, kurioje galėtų dominuoti vandens telkiniai ar jos krantus skalauti jūra. Teritoriją pasirinkau istorinėje ir unikalioje vietovėje – Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, šalia Gintaro įlankos. Ši aplinka patiria unikalų vandens reiškinį, kuris yra pastovus visais metų sezonais – sezoninis lietus, sniegas, yra nuolat apsuptas Kuršių marių. Toks gausus ir pastovus vandens elementas teritorijoje kuria palankią terpę, skatinančią ne kovoti su vandeniu, o kurti ir pritaikyti jo teikiamas galimybes. Kuriant apsuptą vandens aplinką, kurioje vanduo yra pagrindinė tema, galima taikyti architektūros koncepcijas, atspindinčias dermę tarp vandens ir pastatų. Tai suteikia galimybę eksperimentuoti su architektūros formomis ir medžiagomis, susiejant pastatus su vandens elementu, siekiant sukurti unikalias erdves,
kuriose vanduo tampa ne tik natūraliu aplinkos elementu, bet ir kūrybinės bei estetinės inspiracijos šaltiniu architektūrai. Mano siūlomas projektas – Gintaro muziejus, kuris iš naujo iškeltų vietovę, gyvavusią gintaro aukso amžiuje, pabrėžtų vietovės istorinę dalį bei sukurtų kultūrinę / rekreacinę vietą lankytojams iš visos Lietuvos. Vietovę sudarytų ekspozicinės, rekreacinės, pažintinės ir apžvalginės erdvės, šalia planuojama mažųjų laivelių prieplauka. Inspiracija architektūrinei išraiškai tapo gintaras, kurį šimtmečius skalavo įlankos vanduo. Gintariniai tūriai lyg iš naujo iškyla iš gelmių, pasakodami šios vietovės istoriją ir reprezentuodami gintaro muziejų. Gintariniai tūriai vaizduojami negludinti, nepaliesti žmogaus, tik gamtos paveikti ir sukurti mineralai. Šie mineralai apgaubiami Kuršių nerijos architektūra, siekiant išlaikyti vyraujančią architektūrinę išraišką. Pagal gintaro formos lūžius pritaikomi stogų nuolydžiai, sukuriama unikali architektūrinė išraiška, inspiruota gintaro, kuris lieka slypėti tūrių viduje. Žmogus gali ne tik pažinti ir pamatyti gintarų spalvų diapazoną ir juose slypinčius inkliuzus ekspozicinėse erdvėse, bet ir būdamas atviroje gamtoje, sukurtoje muziejaus aplinkoje. Komplekso vieta parinkta nagrinėjant istorinius brėžinius, kuriuose buvo matomos buvusios gintaro kolonijos statinių vietos, ir atsižvelgiant į dabartinį vyraujantį užstatymą su gyvenamąja-kurortine paskirtimi. Gintarinių tūrių dydžiai parinkti tokie, kad susilietų su esamu dominuojančiu gyvenvietės užstatymu, o kiekvieno tūrio aukštis parinktas pagal būsimą paskirtį. Aukščiausias tūris atsiras rytinėje sklypo dalyje, jis galėtų turėti ne tik muziejinę paskirtį, bet ir veiktų kaip švyturys prieplaukos dalyje.
Gintariniai tūriai, glausdamiesi vienas prie kito, sudaro neatitraukiamą žiedą, kurį pratęsia pontoninis apskritimo formos tiltas. Siekiant tiesiogiai sujungti Gintaro įlankos gatvę su prieplauka, projektuojamas kitas tiltas virš vandens, tuo siekiant atskirti judėjimo srautus ir suteikti lankytojui skirtingą vandens emociją. Pavyzdžiui, apskritimo formos tiltas leidžia lengvai prieiti prie vandens telkinio, yra lengvos struktūros, judant tiltu galima jaustis lyg vaikštant ant vandens paviršiaus, patirti besikeičiantį kraštovaizdį kaip begalinę panoraminę kompoziciją ir tuo pačiu metu patekti į socialinio bendravimo erdvę su kitais žmonėmis. Einant centre esančiu tiltu galima patirti kitokią emociją per kylančias ir besileidžiančias rampas. Vidiniame žiedo baseine numatomi kraštovaizdžio elementai – plaukiojantys rekreaciniai plaustai su dirbtine žolės danga ir gintarų ekspozicijomis. Prieplaukoje projektuojama sutvirtinta pakrantė, pirsai, plaustai, nedidelio aukščio poilsinės terasos su vaizdu į Gintaro įlanką. Projektą apima: muziejus, restoranas, registratūra, administracinės patalpos, suvenyrų parduotuvė, baidarių saugykla su rekreacinės įrangos nuomos punktu, prieplaukos statinys su lauko kavine, kuriamos viešos erdvės. Prieplauka galėtų talpinti iki 24 mažųjų laivelių, žvejų laivų ar jachtų. Projektas apima apie 2 000 kv. metrų.
Konstrukciniai sprendiniai
Statiniai planuojami statyti ant plokštuminių, vadinamųjų „plūduriuojančiųjų“ pamatų, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas priėjimas prie vandens, nepaisant svyruojančio vandens lygio, kuris, priklausomai nuo gruntinio vandens lygio ir kritulių, gali skirtis iki 2 metrų. Antžeminės
dalies pastatas (prieplaukos statinys) statomas ant polinių pamatų. Visų statinių konstrukcija sudaryta iš klijuotų medinių sijų ir dalis iš betono. Klijuotos medinės sijos leidžia peržengti daug didesnį atstumą nei tradicinės medienos sijos, todėl yra tinkamos didelėms atviroms erdvėms be papildomų atramų. Taip pat tinkamos gaminant sudėtingos geometrijos sijas, kurios pritaikomos unikaliems dizaino sprendimams, estetiškiau atrodo interjere. Betonas naudojamas neuždūminamose laiptinėse.
Apvaliam tiltui ant vandens naudojamas pontoninis tiltas. Pontoninio tilto konstrukcija – plūduriuojantys pontonai arba plūduriuojančiosios platformos. Šio tilto privalumas tas, kad, kylant vandens lygiui, kyla ir tilto struktūra, o žiemą ledo struktūra nesunaikina ir nepažeidžia formos.
Apibendrinimas
Projektuojant Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, svarbu rasti šiai vietovei tinkamą funkciją, kuri neužgožtų vietovės unikalumo, o suteiktų jai gyvybės. Reikia atsižvelgti į vietovės istoriją, unikalumą, kraštovaizdį, saugomus kultūros paveldo objektus ir vietovės užstatymą.
Gintaro muziejus pasirodė Juodkrantėje tinkamiausias projektas,
nes išryškina vietos istoriją ir susieja vietovės „auksą“ – gintarą – su Kuršių nerijos kraštovaizdžiu ir meninio tyrimo įkvėptomis formomis. Visi šie aspektai, kartu su gintaro akmens unikalumu, paskatino kurti šiuolaikišką architektūrinę muziejaus išraišką, kuri galėtų tapti nauju Juodkrantės traukos centru.
When designing in the Curonian Spit, in Juodkrantė, it is essential to find a function that suits the area without overshadowing its uniqueness, but instead brings it to life. One must consider the region’s history, its distinctive character, the landscape, protected cultural heritage sites, and the existing urban fabric.
An Amber Museum emerged as the most appropriate project for Juodkrantė, as it highlights the local history and connects the region’s “gold” – amber – with the landscape of the Curonian Spit and forms inspired by artistic research. All these aspects, along with the uniqueness of amber as a material, led to the creation of a contemporary architectural expression for the museum, one that could become a new focal point in Juodkrantė.
Klaipėdos
I vieta
ADMINISTRACINĖS PASKIRTIES PASTATO SU MAITINIMO IR PREKYBOS PATALOMIS
ŽVEJŲ G. 16, KLAIPĖDOJE KVIESTINIS ARCHITEKTŪRINIS KONKURSAS
ADMINISTRATIVE BUILDING WITH FOOD SERVICE AND RETAIL PREMISES AT ŽVEJŲ ST. 16, KLAIPĖDA INVITED ARCHITECTURAL COMPETITION
LN3582
Žvejų g. 16, Klaipėda
Architektai / Architects:
Užsakovas / Client: Elka investicija, UAB
Adresas / Address: 4
Snieguolė Stripinienė, Kristina Milvidaitė-Striškienė, Algirdas Stripinis
Projekto pavadinimas / Project name: 22
Projektavimo įmonė / Office: UP architektai, UAB (www.uparchitektai.lt)
Vizualizacijos / Visualisations:
Akvilė Miniotaitė
/ Area:
/ Volume:
Sklypo plotas / Site area:
Pirmo aukšto planas
Mansardos planas
Projektuojamas pastatas Klaipėdos centre, Dangės krantinėje, kultūros paveldo kontekste – šalia pilies, bastionų komplekso ir istorinių sandėlių. Architektūrinė koncepcija orientuota į darnią integraciją į istorinę urbanistinę struktūrą. Reikšmingas vizualinis koridorius nuo Naujamiesčio krantinės kerta projektuojamą tūrį, todėl taikytas tūrio skaidymas, apimantis vertikalią ir horizontalią komponavimo logiką, leidžiančią atverti perspektyvą į Didįjį pilies bokštą. Sprendinys leido pasiekti urbanistinę integraciją ir išlaikyti proporcijų dermę su aplinkiniais objektais.
The proposed building is located in the center of Klaipėda, along the Dangė River, within a sensitive cultural heritage context—adjacent to the castle, bastion complex, and historic warehouses. The architectural concept focuses on seamless integration into the historic urban fabric. A significant visual corridor from the New Town embankment intersects the volume, prompting its fragmentation through vertical and horizontal composition, which reveals the view toward the castle’s main tower. This approach ensures integration with the city while maintaining proportional harmony with the surrounding structures.
Sklypo planas
Antro aukšto planas
Vizualinių ryšių schema
II vieta ŽV0016
ADMINISTRACINĖS PASKIRTIES PASTATO SU MAITINIMO IR PREKYBOS PATALOMIS
ŽVEJŲ G. 16, KLAIPĖDOJE KVIESTINIS ARCHITEKTŪRINIS KONKURSAS
ADMINISTRATIVE BUILDING WITH FOOD SERVICE AND RETAIL PREMISES AT ŽVEJŲ ST. 16, KLAIPĖDA INVITED ARCHITECTURAL COMPETITION
Projekto pavadinimas / Project name:
Adresas / Address:
Žvejų g. 16, Klaipėda
Architektai / Architects:
Kasparas Žiliukas, Algimantas Urbonas, Akvilė Zajančkauskaitė
Projektavimo įmonė / Office:
DO ARCHITECTS, UAB (www.doarchitects.lt)
Vizualizacijos / Visualisations:
Simonas Liukaitis, Lina Želvytė
Užsakovas / Client: Elka investicija, UAB
Šis projektas – tai šiuolaikiška istorinės Klaipėdos senamiesčio dvasios interpretacija. Pastato tūris ir stogo siluetas formuojami reaguojant į aplinkinę urbanistinę struktūrą ir kultūros paveldo objektus – taip kuriama išraiškinga forma, primenanti karūną, pro kurios iškarpas atsiveria vaizdai į Klaipėdos pilį ir senamiesčio stogus. Fasadų architektūra subtili ir saikinga – pirmasis aukštas atviras, su vitrininėmis angomis, įėjimais ir sėdimomis vietomis, o viršutiniai aukštai – solidesni, pabrėžiantys pastato masę. Tūris darniai įsilieja į perimetrinį užstatymą, formuodamas jaukias viešąsias erdves, atverdamas ryšius su krantine, skveru ir gatvėmis. Taip atkuriama ne tik istorinė erdvės struktūra, bet ir gyvybinga miesto centro atmosfera.
This project offers a contemporary take on the historical spirit of Klaipėda’s Old Town. The building’s form and roof silhouette respond to the surrounding urban fabric and heritage landmarks, creating a crown-like structure that frames views of Klaipėda Castle and Old Town rooftops. The façades combine openness and solidity: the ground floor features display windows, entrances, and seating, while the upper levels express material weight and permanence. Integrated into the perimeter block, the volume shapes intimate public spaces and connects to the riverside, square, and nearby streets—restoring the area’s spatial logic and reviving its civic vibrancy.
Sklypo ir pirmo aukšto planas
Schemos
Mansardos planas
Antro aukšto planas
ADMINISTRACINĖS PASKIRTIES PASTATO SU MAITINIMO IR PREKYBOS PATALOMIS
ŽVEJŲ G. 16, KLAIPĖDOJE KVIESTINIS ARCHITEKTŪRINIS KONKURSAS
ADMINISTRATIVE BUILDING WITH FOOD SERVICE AND RETAIL PREMISES AT ŽVEJŲ ST. 16, KLAIPĖDA INVITED ARCHITECTURAL COMPETITION
Projekto pavadinimas / Project name:
00ZG16
Adresas / Address:
Žvejų g. 16, Klaipėda
Architektai / Architects:
Rytis Mikulionis, Andrius Uogintas, Dalia Treinytė, Rugilė Jonaitytė, Živilė Matijošiūtė, Deividas Žverėla
Projektavimo įmonė / Office:
Architektūros studija ‘Plazma’, UAB (www.plazma.lt)
Antro aukšto planas
Trečio aukšto planas
Projektuojamas pastatas – vizualinė ir funkcinė jungtis tarp Pilies gatvės, Danės krantinės ir pilies bokšto. Skaidrūs fasadai ir perimetru išdėstyti įėjimai atveria pastato vidų miestui, kviesdami lankytojus į restoranus ir parduotuves pirmajame aukšte. Antrajame aukšte ir mansardoje suprojektuoti šviesūs, lankstaus suplanavimo biurai ir restoranas su dengta terasa į upę. Du pastato tūriai sujungti holu, apželdinta terasa ir tilteliu. Architektūroje atsispindi istorinės Klaipėdos dvasia – fachverko stiliaus įkvėptos natūralios medžiagos – keraminių žaliuzių stogai, mediniai fasado rėmai. Šiuolaikiška fasadinė sistema užtikrina akustinį komfortą ir efektyvų apšvietimą, o apželdinti stogai papildo ekologinę pastato vertę.
Projektas gerbia senamiesčio mastelį, formą ir vaizdų ašis. Tai modernus, bet autentiškas miesto audinio tęsinys.
The building connects Pilies Street, the Danė River waterfront, and the castle tower both visually and functionally. Transparent façades and perimeter entrances open it to the city, inviting visitors into ground-floor restaurants and shops. The upper floors house bright, flexible offices and a river-facing restaurant with a terrace. Two volumes are joined by a hall, green terrace, and bridge. The architecture reflects Klaipėda’s heritage, using natural materials inspired by the Fachwerk style—ceramic roofs, wooden frames. A modern façade system ensures acoustic comfort and lighting efficiency, while green roofs enhance ecological value.
The project respects the Old Town’s scale, form, and key view corridors, offering a modern yet authentic continuation of the city’s urban fabric.
Pirmo aukšto planas
Sklypo planas
Adresas / Address:
Jonavos g. 1F, Kaunas
Architektai / Architects:
ADMINISTRACINIO PASTATO (SAVIVALDYBĖS) IR VIEŠOSIOS ERDVĖS
SU POŽEMINIU GARAŽU STATYBOS ATVIRAS PROJEKTO KONKURSAS
MUNICIPAL ADMINISTRATIVE BUILDING AND PUBLIC SPACE WITH AN UNDERGROUND GARAGE OPEN DESIGN COMPETITION
Tadas Sviderskas, Vladas Balsys, Olegas Tiuliakovas
Projektavimo įmonė / Office:
KAS (www.k-a-s.lt)
Administracinio pastato (savivaldybės) ir viešosios erdvės su požeminiu garažu statybos Jonavos g. 1f, Kaune architektūrinės idėjos ir projektavimo paslaugų pirkimo atviras projekto konkursas.
Architectural design competition for the construction of a municipal administrative building and public space with an underground garage at
Jonavos St. 1f, Kaunas.
Sklypo planas
Rūsio planas Pirmo aukšto planas
Antro aukšto planas Mansardos planas
Architektūros linija NIDOS SPA
Adresas / Address:
Nidos-Smiltynės pl. 9, Neringa
Architektai / Architects:
Gintaras Čaikauskas, Faustas Lasys, Simonas Čaikauskas
Projektavimo įmonė / Office:
Architektūros linija, UAB (www.architekturoslinija.lt)
Architektūrinės idėjos pagrindu tapo nebaigtas architektės N. Piekautienės projektuoti restoranas. Nors pastatas apleistas, jo modulinė struktūra – kvadratiniai moduliai su piramidės stogais –išsiskiria inovatyvumu ir darniai įsilieja į pušyną. Kuriant naujus pastatus moduliškumas tapo įkvėpimu: senieji moduliai perrenkami, formuojamos naujos kompozicijos, išlaikant „metabolizmo“ stiliaus vertybes –kintamumą ir transformaciją. Piramidės konceptualiai praplečiamos, viršūnės atveriamos natūraliai šviesai. Vakaruose projektuojami keli restoranų tūriai su skirtingomis virtuvėmis; šiaurėje – „haute cuisine“ restoranas; rytuose – bistro. Pirmajame aukšte – restoranai, antrajame –trumpalaikio apgyvendinimo apartamentai, kurie grupuojami dinamiškai, formuojant miestelio įvaizdį.
The architectural concept was inspired by architect N. Piekautienė’s unfinished restaurant. Although abandoned, its modular structure—square units with pyramid-shaped roofs—stands out for its innovation and harmonious integration into the pine forest. The new buildings draw on this modularity: old modules are reassembled into new compositions, embracing the Metabolist values of adaptability and transformation. The pyramids are conceptually expanded and opened at the top to let in natural light. In the west, several restaurant volumes with different cuisines are planned; in the north, a haute cuisine restaurant; and in the east, a bistro. The ground floor hosts dining spaces, while the upper floor offers short-term accommodation units, grouped dynamically to create the impression of a rooftop village.
Nidos SPA projektas susideda iš dviejų dalių, esančių skirtinguose sklypuose, tai Jūros terapijos centras (NIDOS SPA) ir kultūrinės paskirties statinys, kuriame įrengtas baras, restoranai ir kitos kultūrinei funkcijai skirtos erdvės; šis pastatas būtų statomas vietoje buvusios apleistos valgyklos. Nidos SPA koncepcija – tai unikalus ir kokybiškas SPA statinys, kurio architektūra darniai įsiterpia jautrioje pajūrio teritorijoje, geba išlaikyti teritorijai būdingą smulkų mastelį bei darnų santykį su esamu pušynu. Statinio architektūrai buvo pasirinkti keli simboliniai elementai, būdingi Nidai, tai kopa, užpustyti žvejų kaimai ir vėtrungė. Visų šių elementų junginys. Tarp erdvių yra sukuriami jaukūs vidiniai kiemeliai, užtikrinamas privatumas. Nidos SPA centrui yra numatomas visas parkas, skirtas kokybiškam aktyviam lankytojų poilsiui.
The Nida SPA project consists of two parts located on separate plots: the Thalassotherapy Center and a Cultural building on the site of a former abandoned canteen, where bars, restaurant and exhibition halls will be integrated. The concept of Nidos Spa is a unique and highquality SPA facility in the town of Nida, whose architecture harmoniously integrates into the sensitive coastal area, maintaining the fine scale typical of the territory and preserving a balanced relationship with the existing pine forest. The architectural design draws on several symbolic elements characteristic of Nida—such as sand dunes, sand-covered fishing villages, and the traditional weather vane (vėtrungė). These elements are combined into a single composition. Cozy inner courtyards are created between the spaces to ensure privacy and comfort.
Sklypo planas
architektai
SKLYPŲ
ESANČIŲ
KLAIPĖDOS SENOJO TURGAUS TERITORIJOJE UŽSTATYMO GALIMYBIŲ STUDIJA
URBAN DEVELOPMENT FEASIBILITY STUDY FOR THE SITES IN THE TERRITORY OF KLAIPĖDA OLD MARKET
Adresas / Address:
Turgaus a. 3, 18 ir Galinio Pylimo g. 4, 8, Klaipėda
Architektai / Architects:
Miglė Rybelė, Algirdas Stripinis, Gabrielė Daukšaitė
Projektavimo įmonė / Office:
UP architektai, UAB (www.uparchitektai.lt)
Užsakovas / Client: Naujasis turgus, UAB
Sklypų plotas / Sites area:
348, 1 088, 659 ir 2 884 m2
Galinio Pylimo g. 8
Keturi sklypai Senojo turgaus teritorijoje analizuoti siekiant įvertinti jų užstatymo galimybes, remiantis galiojančiais detaliaisiais planais ir atsižvelgiant į istorinio konteksto svarbą. Architektūrinė raiška išlieka pagarbi senamiesčio masteliui, tačiau vengia tiesioginės istorinės stilistikos imitacijos – nauji tūriai interpretuoja kontekstą šiuolaikiškomis priemonėmis. Skirtinguose sklypuose numatyti įvairūs sprendimai: Turgaus a. 18 sklype esantį sovietmečiu pastatytą tūrį siūloma skaidyti ir atskirų pastato dalių proporcijas artinti prie zonoje susiformavusiųjų. Sklype Galinio Pylimo g. 8 planuojama formuoti perimetrinį užstatymą su turgaus paviljonu, pritaikytu lauko prekybai, ir kurti naują viešąją erdvę su galimybe įrengti lauko kavines. Pastatas Galinio Pylimo g. 4 siūlomas rekonstruoti, projektuojant modernesnę architektūrą. Pastatą Turgaus a. 3, kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, siūloma restauruoti. Sprendiniais siekiama integruoti sklypus į susiformavusį miesto audinį.
Four plots in the Old Market area were analyzed to assess their development potential, based on existing detailed plans and with careful consideration of the historical context. The architectural approach respects the Old Town’s scale while avoiding direct imitation of historical styles, instead interpreting the context through contemporary design. Different solutions are proposed for each plot: the Soviet-era building at Turgaus Sq. 18 is to be broken into smaller volumes, bringing their proportions closer to those of the surrounding area; at Galinio Pylimo St. 8, a perimeter block with a market pavilion for outdoor trading and a new public space with potential outdoor cafés is planned; the building at Galinio Pylimo St. 4 is proposed for reconstruction with a more modern design; and the registered cultural heritage building at Turgaus Sq. 3 is to be restored. The proposed solutions aim to seamlessly integrate the plots into the existing urban fabric.
Sklypų lokacija
Turgaus a. 3 ir Galinio Pylimo g. 4
Turgaus a. 18
Siūlomas užstatymas
Adresas / Address:
Jūros g. 1, Klaipėda
Architektai / Architects:
TEISMO RŪMŲ IR KALĖJIMO KOMPLEKSO PASTATŲ PROJEKTAS - J1
COURT AND PRISON COMPLEX BUILDING PROJECT – J1
Tomas Grunskis, Valdemaras Bučys, Rasa Labunskaitė
Projektavimo įmonė / Office:
AEXN, UAB (www.aexn.lt)
Vizualizacijos / Visualisations:
Algimantas Raubiška
Užsakovas / Client:
Antai group, UAB
Rangovas / Contractor: Klaipėdos statyba, UAB
1862 m. pastatytas teismo rūmų ir kalėjimo kompleksas – svarbus Klaipėdos miesto istorinis objektas. Neogotikos stiliaus pastatai, pasižymintys raudonų plytų fasadais, laiptuotais frontonais ir reljefiniu dekoru, per daugiau nei šimtmetį patyrė kelias plėtros ir rekonstrukcijos bangas. Šiandien komplekso atnaujinimas apima autentiškų architektūrinių elementų išsaugojimą, stogo ir fasadų atkūrimą bei pastatų pritaikymą naujai – viešbučio – funkcijai, išlaikant jų istorinį ir architektūrinį charakterį.
Built in 1862, the former courthouse and prison complex is a significant historical landmark in Klaipėda. The Neo-Gothic buildings, distinguished by red brick facades, stepped gables, and decorative reliefs, have undergone several phases of expansion and reconstruction over the past century. Today, the revitalization project focuses on preserving authentic architectural elements, restoring the roof and facades, and adapting the buildings for a new function as a hotel while maintaining their historical and architectural integrity.
Sklypo planas
Antro aukšto planas
Vaidotas Dapkevičius
POILSIO PASKIRTIES PASTATAS
RECREATION BUILDING
Adresas / Address:
Žvejų g. 1, Palanga
Architektas / Architect:
Vaidotas Dapkevičius
Vizualizacijos / Visualisations:
Mindaugas Jancius (Proxy Visuals)
Plotas / Area:
2 675 m2
Tūris / Volume:
8 300 m3
Sklypo plotas / Site area:
27 212 m2
Projektuojamas naujas VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Palangos reabilitacijos filialo „Pušynas“ pastatų komplekso korpusas. Statinio architektūrinis kompozicinis sprendimas pratęsia esamo komplekso kompozicinę struktūrą.
Pirmieji statinio aukštai skirti poilsio ir reabilitacijos komplekso naudotojų sveikatingumo poreikiams (baseino, pirčių ir masažo procedūrų zona), įrengtos specializuotos gydymo paskirties, medicininei reabilitacijai skirtos patalpos (gydomasis baseinas, purvo vonios).
Viršutiniai du aukštai – trumpalaikio apgyvendinimo numeriai, sporto salės. Rekonstruojami esami teniso aikštynai, kiemo aikštelės pastato prieigose.
A new building section of the “Pušynas” complex at the Palanga Rehabilitation Branch of the Republic Klaipėda Hospital is being designed. The architectural and compositional solution of the building extends the compositional structure of the existing complex. The lower floors of the building are designated for the wellness needs of the rehabilitation complex users, including a swimming pool, sauna, and massage area, as well as specialized medical rehabilitation facilities such as a therapeutic pool and mud baths. The upper two floors will accommodate short-term stay rooms and a sports hall. The existing tennis courts and courtyard areas near the building will be renovated.
Sklypo planas
Pirmo aukšto planas
Antro aukšto planas
Adresas / Address:
Šilutės pl. 33, Klaipėda
Architektai / Architects:
Skaistė Vaivadaitė, Algirdas Stripinis
Projektavimo įmonė / Office:
UP architektai, UAB (www.uparchitektai.lt)
Užsakovas / Client:
Klaipėdos plienas, UAB
Plotas / Area:
2 830 m2
Tūris / Volume:
12 625 m3
Sklypo plotas / Site area:
100 105 m2
ADMINISTRACINIO PASTATO REKONSTRAVIMO PROJEKTAS
ADMINISTRATIVE BUILDING RECONSTRUCTION PROJECT UP architektai
Aplink esančiose teritorijose vyrauja pramonės, sandėliavimo ir komercinės paskirties pastatai. Vadovaujantis Klaipėdos miesto bendruoju planu, planuojama teritorija patenka į paslaugų, pramonės ir sandėliavimo zoną. Projektuojamą sklypą supa ekstensyviai naudojamų želdynų plotai. Pietinė sklypo dalis ribojasi su B1 kategorijos (Šilutės pl.) gatve, rytinė – su A2 kategorijos (Vilniaus pl.) gatve. Projektuojant pastatą, išlaikoma jo industrinė stilistika. Pirmajame aukšte numatomos komercinės patalpos, antrajame ir trečiajame – biurai, ketvirtajame –apartamentai bei terasa antstato aukšte. Sklypo teritorijos sprendiniai derinami kontekstualiai: išsaugomos esamos vertės ir įnešama novatoriško požiūrio bei patrauklumo.
The site slated for administrative building reconstruction, is surrounded by industrial, storage, and commercial structures. As per the Klaipėda City Master Plan, it lies within a zone designated for services, industry, and storage. The area features expansive green spaces, with the plot bordered by Šilutės Avenue (B1 category) to the south and Vilniaus Avenue (A2 category) to the east. The reconstruction will maintain the building’s industrial character, with commercial spaces on the ground floor, offices on the second and third, apartments on the fourth, and a terrace above. Site planning respects the existing context while integrating innovative design to enhance the area’s appeal.
Sklypo planas
Ketvirto aukšto planas
Antro ir trečio aukšto planas
Antstato planas
Pirmo aukšto planas
Adresas / Address:
Vilniaus pl. 17, Klaipėda
Architektai / Architects:
Algirdas Stripinis, Tomas Vasilkevičius
Projektavimo įmonė / Office:
UP architektai, UAB (www.uparchitektai.lt)
Užsakovas / Client:
Stokker, UAB
Plotas / Area:
1 890 m2
Tūris / Volume:
13 660 m3
Sklypo plotas / Site area:
8 800 m2
PREKYBOS IR PASLAUGŲ PASKIRTIES PASTATAS
COMMERCIAL AND SERVICE BUILDING UP architektai
Prekybos ir paslaugų paskirties pastatas projektuojamas centrinėje sklypo dalyje, ilgasis fasadas orientuojamas lygiagrečiai pietrytinei sklypo ribai ir Vilniaus plentui. Šiaurės rytų pusėje projektuojamas priklausinys – sandėlis ir plovykla. Į sklypą bus patenkama privažiavimu iš Vilniaus plento ties vakariniu sklypo kampu.
Pastatas suskirstytas į dvi zonas: vakarinėje pusėje – prekyba aplinkos tvarkymo ir statybos įranga, rytinėje – sunkiosios technikos remontas. Tarp jų numatytos prekių priėmimo, sandėliavimo ir smulkiosios technikos taisyklos patalpos. Antresolėje – administracinės ir buitinės patalpos darbuotojams. Pastato sienos – pilkos daugiasluoksnės plokštės, prekybos tūris išryškinamas mėlynomis fasado plokštėmis.
A commercial and service-purpose building is designed in the central part of the plot. The long facade of the building is oriented parallel to the southeastern plot boundary and Vilnius Road. A detached structure – a warehouse and car wash – is located in the northeastern part of the site. Access to the site will be from Vilnius Road at the western corner of the plot. The building is divided into two main zones: the western part for the sale of landscaping and construction equipment, and the eastern part for heavy machinery repair. Between them, there are rooms for goods reception, storage, and minor machinery repair. The mezzanine houses administrative and utility rooms for employees. The building’s walls are made of gray multilayer panels, while the commercial volume is highlighted with blue facade panels.
Sklypo planas
Pirmo aukšto planas
Antresolės planas
PARDUOTUVĖS-PAVILJONO TURGAUS AIKŠTĖJE KAPITALINIO REMONTO PROJEKTAS
Adresas / Address:
Turgaus a. 5, Klaipėda
Architektai / Architects:
RENOVATION PROJECT OF THE SHOP PAVILION IN THE MARKET SQUARE UP architektai
Algirdas Stripinis, Edimtas Šimeliūnas
Projektavimo įmonė / Office:
UP architektai, UAB (www.uparchitektai.lt)
Plotas / Area:
1 727 m2
Tūris / Volume:
12 540 m3
Sklypo plotas / Site area:
3 169 m2
Buvusi Frydricho (priemiesčio) Turgaus aikštė, suplanuota XVII a. pab., turi gilias istorines ir urbanistines šaknis. Iki XX a. vidurio aikštė išliko daugiafunkcė, tačiau perimetrinis užstatymas buvo ženkliai pažeistas karo metu. Esama turgaus halė, pastatyta 1956 m., tūriu, fasadų išraiška kontrastuoja su senamiesčiui būdingu užstatymu. Projektu siekiama spalviniais sprendimais, langų kompozicija ir architektūriniais elementais suskaidyti pastato tūrį, jį priartinant prie senamiesčiui būdingo mastelio ir ritmo. Numatytu langų dalijimu siekiama mažinti vientiso stiklo plokštumas, o koreguojant lango proporcijas pastatas daromas atviresnis miestiečiams – artimesnis buvusiam užstatymui. Projektu siekiama atkurti pastato ryšį su istoriniu kontekstu, užtikrinant estetines ir funkcines sąsajas su Turgaus aikštės tradiciniu užstatymu.
The former Frydrich market square, planned in the late 17th century, has deep historical and urban roots. Until the mid-20th century, it remained multifunctional, but its perimeter development was heavily altered during the war. The existing market hall, built in 1956, contrasts with the old town’s traditional urban fabric in both volume and façade. The project seeks to break up the building’s mass through color, window composition, and architectural elements, better aligning it with the old town’s scale and rhythm. Window divisions will reduce glass surfaces, while adjusted proportions will make the building more open and reflective of the square’s former character. The design aims to restore the building’s connection to its historical context, ensuring both aesthetic and functional integration.
Aukšto planas Pjūvis
Du kart du + Vietos
MOKSLO PASKIRTIES PASTATAS - MOKYMŲ CENTRAS
EDUCATIONAL BUILDING – TRAINING CENTER
Adresas / Address:
Kanto g. 7A, Klaipėda
Architektai / Architects:
Gediminas Petrauskas, Aurimas Baužys, Lina Marčiulaitienė
Projektavimo įmonė / Office:
Du kart du (www.planasA.lt), Vietos, MB
Užsakovas / Client:
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Vilnius TECH
Plotas / Area:
1 450 m2
Tūris / Volume:
13 987 m3
Sklypo plotas / Site area:
4 306 m2
I.Kantog.
Mokymų centras komponuojamas į bendrą pastatų ansamblį su Lietuvos jūreivystės akademijos pagrindiniu pastatu I. Kanto g. 7 (buvusi I. Kanto pradinė mokykla, 1937 m., architektas Paulis Giesingas). Išlaikomas griežtas, statmenas planinis sprendimas. Projektuojamo pastato pagrindinio fasado idėja inspiruota I. Kanto mokyklos centrinės dalies kolonados motyvo, kuris atkartojamas vertikalių vitrinų ritmu pagrindiniame fasade.
Pastato spalvinis sprendimas kuriamas naudojant Klaipėdos istorinei daliai būdingą raudonų plytų mūrą ir rūdintos skardos dangą, kuri siejasi su akademijoje vykdoma veikla. Sklypo sprendiniais siekiama išlaikyti buvusio stadiono akcentus – aplink pastatą projektuojamas apvažiavimas, kurio trasoje įkomponuojama bėgimo trasa ir sporto treniruokliai.
The training center is composed into a common ensemble of buildings with the main building of the Lithuanian Maritime Academy at I. Kanto St. 7 (I. Kanto Primary School, 1937 architect P. Giesing). A strict, perpendicular plan solution is maintained. The idea of the main facade of the designed building is inspired by the colonnade motif of the central part of the I. Kant School, which is repeated in the rhythm of vertical showcases on the main facade.
The color solution of the building is created using red brick masonry typical of the historical part of Klaipėda and a rusty sheet metal coating, which is associated with the activities carried out at the academy. The site solutions aim to maintain the accents of the former stadium - a bypass is designed around the building, the route of which includes a running track and sports equipment.
Sklypo planas
Pirmo aukšto planas
Cokolinio aukšto planas
Vilnius TECH
VILNIUS TECH PRAKTIKŲ BAZĖ
VILNIUS TECH PRACTICAL TRAINING BASE
Adresas / Address:
Žaliasis kelias 6, Neringa
Architektai / Architects:
Gintaras Čaikauskas, Sigitas Kuncevičius, Kęstutis Lupeikis, Linas Naujokaitis. PV Algirdas Stripinis
Projektavimo įmonė / Office:
Vilnius TECH (www.vilniustech.lt)
Vizualizacijos / Visualisations:
Ivas Bagdonavičius
Užsakovas / Client:
Vilnius TECH
Plotas / Area:
239 ir 173 m2
Tūris / Volume:
1 215 ir 552 m3
Sklypo plotas / Site area:
2 869 m2
Projektuojamas objektas yra Baltijos jūros užkopės, Juodkrantės paplūdimio aptarnavimo zonos teritorijoje, nutolusioje nuo pagrindinės gyvenvietės. Jos architektūrinis urbanistinis formavimas turi savo esminius skirtumus ir ypatumus, kitokius nei pagrindinėje Juodkrantės gyvenvietėje. Čia pastatų architektūra nėra ir neturi būti siejama su tradiciniais žvejų sodybų ar poilsio vilų tipologiniais principais ir pavyzdžiais. Todėl „Vilnius Tech“ praktikų bazės pastatai funkcinėmis savybėmis, urbanistiniu masteliu ir architektūrine išraiška atliepia esamą fizinį, gamtinį ir emocinį kontekstą. Paprasta, minimalistine architektūrine pastatų išraiška siekiama pabrėžti aplinkos ramybę ir gamtos hierarchiją (jūra, kopos, miškas). Tai mokslo paskirties objektas, ypač svarbus atsinaujinančiai Universiteto veiklai.
The project site is located in the area of the Baltic Sea foothills, in the service area of the Juodkrante beach, which is far from the main settlement. Its architectural urban formation has its own fundamental differences from the main settlement of Juodkrante. The architecture of the buildings must not be linked to the traditional typological principles of fishermen's cottages or villas. Therefore, the buildings of the VilniusTech Practitioners' Base reflect the existing physical, natural and emotional context in terms of their functional qualities, urban scale and architectural expression. The buildings' simple, minimalist, calm architectural expression aims to emphasise the tranquillity of the environment and the hierarchy of nature. It is a research facility of particular importance for the University's renewing activities.
Sklypo planas
Pirmo korpuso pirmo aukšto planas
Pirmo korpuso mansardos planas
NAMAS PRIE TVENKINIO
HOUSE BY THE POND
Adresas / Address:
Žiburio g. 38, Traksėdžiai, Šilutės r. sav.
Architektai / Architects:
Mantas Daukšys, Inga Daukšienė, Edmundas Pilvelis
Projektavimo įmonė / Office:
Vakarų siluetas, UAB (www.vsarchitektai.lt)
Plotas / Area:
374 ir 212 m2
Tūris / Volume:
2 215 ir 1 333 m3
Sklypo plotas / Site area:
23 749 m2
Namas su svečių nameliu suprojektuotas vienai šeimai. Vietovė greta miesto, pradedama urbanizuoti. Pastatu kuriama užuovėja vidinei kiemo erdvei, atsiveriama į gretimą mišką. Svečių nameliu išnaudojamas šlaitas iki vandens, įkasant dalį patalpų. Laiptais sujungtos terasos ir balkonai sukuria poilsio vietas arčiau medžių lajos, paįvairina aplinkos lygumą.
The house is designed for one family, with a guest house. The area is near the city, and will be urbanized soon. The building creates a shelter for the inner courtyard space, opening onto the forest. The guest house uses the slope to the water, burying part of the premises. Terraces and balconies connected by stairs provide places for relaxation closer to the treetops, enriching the surrounding plain with impressions.
Sklypo planas
Namo pirmo aukšto planas
Svečių namelio pusrūsio planas
Namo antro aukšto planas
Svečių namelio pirmo aukšto planas
Adresas / Address:
Smiltynės g.15C, Klaipėda
Architektai / Architects:
SMILTYNĖS PAPLŪDIMIO GELBĖJIMO STOTIES REKONSTRUKCIJA
RECONSTRUCTION OF SMILTYNĖ BEACH LIFEGUARD STATION
Mantas Daukšys, Inga Daukšienė, Edmundas Pilvelis
Projektavimo įmonė / Office:
Vakarų siluetas, UAB (www.vsarchitektai.lt)
Užsakovas / Client:
Klaipėdos paplūdimiai, BĮ
Plotas / Area:
359 m2
Tūris / Volume:
1 914 m3
Sklypo plotas / Site area:
800 m2
Gelbėjimo stotis Smiltynėje, pastatyta 1966 m., šiuo metu susidėvėjusi. Pastato naudojimo programa nekeičiama (gelbėtojų, medicinos, kavinės ir pirties patalpos), nenumatoma iš esmės keisti ir buvusios architektūros. Bokšto dalyje numatyta patalpa gelbėtojuibudėtojui, antrojo aukšto terasa pritaikoma vasaros kavinei įrengti. Virš terasos suprojektuoti saulės energijos moduliai, teikiantys pavėsį ir priedangą nuo kritulių. Pastato grindų lygis pakeltas, lyginant su buvusiu, dėl kylančio jūros lygio ir agresyvėjančių audrų. Nusileisti į paplūdimį suprojektuoti terasiniai laiptai. Greta pastato išplečiama aikštelė dviračiams ir paplūdimio lankytojams. Pastato apdailai naudojamos profiliuotos keraminės plokštės ir šviesi, prie aplinkos priderinta danga statinį ištirpdys jautriame kraštovaizdyje.
The rescue station in Smiltyne was built in 1966 and is currently dilapidated. The building's use program is not being changed (lifeguard, medical, café and sauna rooms), no significant changes are planned to the former architecture. A room for a lifeguards is planned in the tower part, the second-floor terrace is being adapted for a summer café. Solar energy modules are designed above the terrace, providing shade and shelter from rain. The floor level of the building is raised compared to the previous one, due to rising sea levels and increasingly aggressive storms. Terraced stairs are designed for the descent to the beach. The building's finish of profiled ceramic panels and light environmental coatings are used to dissolve the buildings in the sensitive landscape.
Sklypo planas
Bokšto planas
Antro aukšto planas
Pirmo aukšto planas
Adresas / Address:
Preilos g. 9, Neringa
Architektai / Architects:
Rytis Mikulionis, DaliaTreinytė
Projektavimo įmonė / Office:
Architektūros studija “Plazma”, UAB (www.plazma.lt)
Plotas / Area:
248 m2
Tūris / Volume:
1 670 m3
Sklypo plotas / Site area:
1 146 m2
POILSIO PASKIRTIES PASTATAS PREILOJE
RECREATIONAL BUILDING IN PREILA Plazma
Projektuojamas poilsio paskirties pastatas, jo tūris skaidomas formuojant grupinį teritorijos užstatymą pastatais, kurių formos, proporcijos ir mastelis būdingi tradicinei regiono architektūrai; jie orientuoti galu į marias. Skaidant šių pastatų tūrius, atveriamos gyvenvietės panoramos, formuojamas Preilos gyvenvietei būdingas užstatymo siluetas. Jų architektūrinė išraiška derinama su tradicinei regiono architektūrai būdingomis pastatų formomis, proporcijomis, masteliu. Stogai šlaitiniai, jų danga – molinės čerpės. Naudojamos tradicinės apdailos medžiagos. Dalis stiklinių plokštumų dengiama medinėmis ažūrinėmis lauko žaliuzėmis. Projektuojamasis pastatas – vieno aukšto su mansarda. Pastate numatyti du poilsio paskirties apartamentai / numeriai.
The volume of the building creates a layout that reflects the characteristics of traditional regional architecture. This is accomplished with structures featuring forms, proportions, and scales typical to the region, oriented with their ends towards the Curonian Lagoon. By dividing the volumes of these buildings, panoramas of the settlement are revealed, forming a silhouette that is distinctive to the Preila settlement's layout. The architectural expression is combined with the forms, proportions, and scale commonly found in traditional regional architecture; the pitched roofs are clad in clay tiles. Traditional finishing materials are used throughout the design. Some glass surfaces are covered with wooden outdoor shutters. The building is one-story with an attic. The building is planned to include two recreational apartments/units.
Sklypo planas
Pirmo aukšto planas Mansardos planas
Pjūvis
PRIVATUMAS TARP PASTATŲ
PRIVACY BETWEEN BUILDINGS
Adresas / Address:
Pavasario g. 14, Palanga
Architektai / Architects:
Robertas Bardauskas, Simona Pielikytė
Projektavimo įmonė / Office:
SIIN Architektūros studija (Architektė, MB) (www.siinarch.lt)
Vizualizacijos / Visualisations:
Šiuolaikiškas jaukus vieno aukšto šeimos namas urbanizuotoje aplinkoje suformuotas U forma – taip sukuriamas uždaras kiemelis su terasa, suteikiantis privatumo ir natūralios šviesos centrinėms erdvėms. Viename sparne yra pagrindinis miegamasis su vonios kambariu, kitame – vaikų kambariai ir pagalbinės patalpos. Erdvės racionaliu perimetru sujungtos su garažu ir sandėliavimo vieta. Architektūrinę išraišką kuria tamsaus klinkerio ir šviesaus tinko kontrastas, siauri langai gatvės pusėje ir vitrinos su pergole į kiemą. Minimalistinė forma ir monochrominė gama suteikia solidumo.
A modern, cozy single-storey family home in an urban setting forms a U-shape, creating a private courtyard with a terrace that ensures intimacy and natural light for the central spaces. One wing houses the main bedroom with an en-suite, the other - children’s rooms and utility areas. The layout features a practical perimeter that includes a garage and storage. The architectural expression combines dark clinker brick with light render, narrow street-facing windows, and full-height glazing with a pergola opening to the courtyard. The minimalist form and monochrome palette add refined solidity.
Arnas Michailovas
Sklypo planas
Aukšto planas
SIIN Architektūros studija
MIŠKAS MIESTE FOREST IN THE CITY
Adresas / Address:
Žiogų g. 7, Palanga
Architektai / Architects:
Simona Pielikytė, Robertas Bardauskas, Monika Šopienė
Projektavimo įmonė / Office:
SIIN Architektūros studija (Architektė, MB) (www.siinarch.lt)
Vizualizacijos / Visualisations:
Miškingoje, bet centrinėje miesto dalyje projektuoti gyvenamąjį namą buvo iššūkis – siekėme išsaugoti medžius ir sukurti darną su gamta. Kompoziciją sudaro du tarpusavyje susiję tūriai – pagrindinis namas ir svečių namelis su pirtimi. Tarp jų formuojamas privatumo pojūtis, o erdves jungia terasos, baseinas ir natūrali reljefo tąsa. Horizontali pastatų struktūra prisitaiko prie sklypo ir medžių išsidėstymo. Architektūrai būdingas tamsaus klinkerio ir medinių lamelių derinys, vitrininiai langai užtikrina vizualinį ryšį su gamta. Atviros ir uždaros erdvės kuria architektūrinį ritmą ir estetinę dermę.
Designing a residential house in a forested yet central part of the city posed challenges—we aimed to preserve the trees and create a harmonious relationship with nature. The composition consists of two interconnected volumes: the main house and a guesthouse with a sauna. A sense of privacy is created between them, and the spaces are linked by terraces, a pool, and the natural terrain. The horizontal layout adapts to the plot and tree arrangement. The architecture features dark clinker and wooden slats, while large windows ensure a strong visual connection to nature. Open and enclosed spaces create rhythm and aesthetic balance.
/
Sklypo plotas / Site area:
Symonchuk Oleksandr
Sklypo planas
Aukšto planas
Adresas / Address:
Žaibo g. 2D, Klaipėda
Architektė / Architect:
Jurgita Burbienė
Projektavimo įmonė / Office:
J ir A architektūros studija, UAB (www.jastudija.com)
Vizualizacijos / Visualisations:
RINGELIO NAMAS
RINGELIS HOUSE
Vienbutis gyvenamasis namas suprojektuotas centrinėje sklypo dalyje, ant Ringelio upės pietinio šlaito, gyvenamųjų namų kvartale, vaizdingoje Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje, prie miško. Pastatas netaisyklingo stačiakampio plano, vieno aukšto, su garažu šiaurinėje sklypo dalyje, prie įvažiavimo į sklypą, ir atvira terasa pietrytiniame sklypo kampe. Išskiriamas bendrojo kambario tūris su vitrininiais langais pietinėje pastato dalyje. Fasadų apdaila – klinkerinės plytelės ir medinis pakalimas. Stoginė prie vakarinio ir šiaurinio pastato fasadų skirta automobiliams statyti, taip pat ji apsaugos nuo kritulių einant iš garažo į gyvenamąsias patalpas, esančias centrinėje pastato dalyje. Rekreacinė poilsio zona orientuota į sklypo gilumą ir upės slėnį.
A single-family residential house is designed in the central part of the plot, on the southern slope of the Ringelis River, within a residential neighborhood in the picturesque northern part of Klaipėda city, near an existing forest. The building has an irregular rectangular plan, is singlestory, with a garage located in the northern part of the plot near the driveway entrance, and an open terrace in the southeastern corner. The volume of the living room stands out with large showcase windows on the southern side of the building. The facade finishes are clinker tiles and wooden soffits. A carport is designed along the western and northern facades for car parking and safe, weather-protected access to the garage and living spaces located in the central part of the building.
Užsakovas / Client: Avipeksa, UAB
Paulius Jasevičius
Pirmo aukšto planas
Sklypo planas
J
ir A architektūros studija
LUKNOJŲ NAMAI
LUKNOJAI HOMES
Adresas / Address:
Luknojų g. 16, 16A, 18 ir 18A, Trušeliai, Klaipėdos r. sav.
Architektė / Architect:
Jurgita Burbienė
Projektavimo įmonė / Office:
J ir A architektūros studija, UAB (www.jastudija.com)
Vizualizacijos / Visualisations:
Evaldas Čiuželis
Dviejų butų blokuoti gyvenamieji namai projektuojami keturiuose žemės sklypuose; parengtas teritorijos detalusis planas. Pastatų kompleksas sudarys kompaktiškai užstatytą teritoriją užmiesčio gyvenimui, su vidiniais kiemais, kuriuose suprojektuotos terasos ramiam buvimui po darbų ar laisvalaikiu. Pirmieji pastatų aukštai skirti bendrojo naudojimo patalpoms ir laiko leidimui šeimose, antruosiuose aukštuose – miegamieji kambariai. Pastatai taisyklingo stačiakampio plano, dviejų aukštų. Automobiliai laikomi sklypų ribose prie pagrindinių įėjimų į butus. Fasadai minimalistiniai, apdailai pasirinktas struktūrinis tinkas ir klinkerinių plytelių apdaila.
Two-family terraced residential houses are being designed across four land plots; a detailed site plan has been prepared for the territory. The building complex will create a compactly built suburban living area with inner courtyards, where terraces for peaceful after-work or leisuretime activities are planned. The first floors of the buildings are dedicated to common-use spaces and family time, while the second floors house the bedrooms. The buildings are of regular rectangular plan and are two stories high. Cars are parked within the plot boundaries near the main entrances to the apartments. The façades are minimalist, finished with structural plaster and clinker tile cladding.
162 m2 (vieno dviejų butų gyvenamojo namo)
Plotas / Area:
m3 (vieno dviejų butų gyvenamojo namo)
410 m2
Tūris / Volume: Sklypo plotas / Site area:
Sklypo ir pirmo aukšto planas
Antro aukšto planas
Luknojų g.
NAMAS SODŲ PAKRAŠTY
A HOUSE ON THE EDGE OF THE GARDENS
Adresas / Address:
Serbentų g. 37, Purmaliai, Klaipėdos r. sav.
Architektai / Architects:
Algimantas Rybelis, Miglė Rybelė
Projektavimo įmonė / Office:
Rybelis, MB
Projektuojamas namas sodų masyvo pakraštyje išnaudoja išskirtinę sklypo padėtį – nuo jo atsiveria plačios gamtinės panoramos pietryčių, pietų ir vakarų kryptimis. Kompaktiškas kubinės formos tūris organiškai įsikomponuoja į esamą struktūrą, iš dalies išlaikydamas senų pamatų kontūrą, tačiau koreguodamas atstumą nuo sklypo ribų. Pastato architektūrinė kalba – minimalistinė, su vertikalia pilkos valcuotos skardos apdaila. Vientisa T formos gyvenamoji erdvė pirmajame aukšte atveriama trimis kryptimis: į laukus, žaliąją augaliją ir privatų kiemą, kartu atsiribojant nuo gatvės ir kaimynystės. Suplanuoti trys miegamieji, trys sanitariniai mazgai. Numatyta automobilių aikštelė, sklypo aptvėrimas bei apželdinimas ir vieta perspektyviniam užstatymui – dirbtuvėms ir terasai. Projekto sprendiniai kuria jaukią, racionaliai organizuotą gyvenamąją aplinką.
Tūris / Volume:
The designed house, situated on the edge of a allotment gardens, takes full advantage of its exceptional location - offering expansive natural views to the southeast, south, and west. The compact, cube-shaped volume integrates organically into the existing structure, partially preserving the outline of the old foundation while adjusting the setback from the plot boundaries. The architectural language of the building is minimalist, featuring vertical standing seam metal cladding. The unified T-shaped living space on the ground floor opens in three directions - towards the fields, greenery, and a private courtyard - while maintaining privacy from the street and neighbors. The layout includes three bedrooms and three bathrooms. The project also provides for a parking area, plot fencing, landscaping, and space reserved for potential future development - a workshop and terrace. The design solutions create a cozy and rationally organized residential environment.
Sklypo plotas / Site area:
Sklypo planas
Pirmo aukšto planas
Antro aukšto planas
Adresas / Address:
Baltijos 7-oji g. 25, Klaipėda
Architektas / Architect:
Algimantas Rybelis
Projektavimo įmonė / Office:
HOUSE IN THE GARDENS Rybelis
NAMAS SODUOSE
Tūris / Volume:
Sklypo plotas / Site area: Rybelis, MB
Sklypas yra sodų bendrijoje „Baltija“, Klaipėdoje, netoli Danės upės.
Didžiąja dalimi sprendinius padiktavo siauras sklypas ir esamas sodo namelis. Nuspręsta rekonstruoti esamą namelį, išlaikant jo užstatymo plotą ir pridedant naują tūrį sklypo gilumoje, laikantis norminio atstumo iki sklypo ribos. Plane formuojasi dvi abstrakčios figūros: kvadratas ir stačiakampis – senojo ir naujojo tūrio santykis.
Nors senojo namo konstrukcijos keičiamos, vizualiai siekta išryškinti jų skirtumus: senoji dalis žema, su sutapdintu stogu ir cinkuotos skardos apdaila, naujoji – aukštesnė, su dvišlaičiu stogu ir termomedienos dailylentėmis. Architektūra – minimalistinė, bet išlaikanti sodo nameliams būdingą smulkumą ir žaismingumą.
The design was largely dictated by the narrow site and an existing garden house. It was decided to reconstruct the existing structure, retaining its footprint and adding a new volume deeper into the plot, while complying with the required setback regulations. On the plan, this results in two abstract shapes: a square and a rectangle – representing the relationship between the old and new volumes. Although the original structure will be fully rebuilt, the contrast between old and new is deliberately emphasized: the older part remains low, with a flat roof and galvanized metal cladding, while the new addition is taller, with a gabled roof and cladding of natural thermally treated wood. The architecture is minimalist, yet retains the small-scale charm and playfulness characteristic of traditional garden houses.
ADAPTATION OF KOPGALIS FORT QUAY FOR EDUCATIONAL PURPOSES
Adresas / Address:
Smiltynės g. 2, Klaipėda
Architektai / Architects:
Stanislovas Lukšas, Kristina Jurkutė
Projektavimo įmonė / Office:
Archko, UAB (www.archko.lt)
Vizualizacijos / Visualisations:
Kadangi Kopgalio fortas naudojamas kultūrinei-muziejinei veiklai, Lietuvos jūrų muziejus nuolatos plečia ekspozicines erdves. Vadovaujantis technine projektavimo užduotimi, numatoma sujungti pirmąją (kaponierius „A“) ir trečiąją (kaponierius „B“) laivybos istorijos ekspozicines sales taku, pritaikytu lankytojams, paįvairinant jų kelią. Suprojektavus taką, būtų įrengta nauja ekspozicinė / edukacinė erdvė, kurioje numatomi maži stendai su istorine medžiaga apie Nerijos fortą, suoliukai palei pylimą. Praplečiant muziejaus veiklas, numatoma šalia krantinės įrengti pontoninę valčių prieplauką, taip pat, paįvairinant lankytojų kelią, numatomi laiptai prie laivybos istorijos trečiosios ekspozicinės salės, vedantys ant Nerijos forto pylimo viršaus, taip sujungiant lankytojų taką pylimo apačioje su taku pylimo viršuje.
Užsakovas / Client: Lietuvos jūrų muziejus
Plotas / Area:
Sklypo plotas / Site area:
Since the Kopgalis Fort is used for cultural and museum purposes, the Lithuanian Sea Museum is continuously expanding its exhibition spaces. According to the technical design brief, it is planned to connect the first (Caponiere “A”) and third (Caponiere “B”) maritime history exhibition halls with a visitor-friendly pathway to enrich the experience. The proposed path would include a new exhibition/educational space featuring small stands with historical information about the Nerija Fort and benches along the rampart. As part of the museum’s expansion, a floating pontoon dock for boats is planned near the quay. Additionally, to further enhance the visitor experience, stairs are proposed near the third maritime history exhibition hall, leading to the top of the Nerija Fort rampart, thus linking the lower and upper rampart paths.
Rolandas Rakevičius
Sklypo planas
Adresas / Address:
Smiltynė, Klaipėda
Architektai / Architects:
MEMEL SUD GYNYBINIŲ ĮTVIRTINIMŲ PAŽINTINĖ TRASA
MEMEL SUD DEFENSIVE FORTIFICATIONS EDUCATIONAL TRAIL
Istorinės medžiagos autorius / Author of historical material: Titas Tamkvaitis
Atkartojamos geriausiai išsilaikiusių gynybinių įtvirtinimų formos
Įvertinami esami ryšiai
Projektuojami mediniai takai pabrėžia gynybinio įtvirtinimo formą ir sukoncentruoja lankytojų srautus
Projektu kuriama Smiltynėje esančių Antrojo pasaulinio karo vokiečių pakrantės gynybinių įtvirtinimų – pakrantės baterijos Memel-Sud (Kopgalio baterijos) – pažintinė trasa. 1939 m. pastatyti gynybiniai įrenginiai ir jų fragmentai pajūryje įtraukiami į pažintinį maršrutą. Planuojami nuorodų stendai prie esamų takų, o jų susikirtimo vietose prie lankytinų objektų – geriausiai išlikusių aštuonkampių betoninių pabūklų aikštelių – įrengiamos medinės pakylos. Jose įrengiami poilsio suolai, informacinis stendas su maršruto schema ir istorine informacija. Medinių pakylų geometrizuota, aštuonkampio briaunas atkartojanti forma yra aiškiai matoma kaip žmogaus sukurtas elementas ir akcentuoja geriausiai išlikusių betoninių elementų formą, o jų medžiagiškumas dera prie pajūryje vyraujančio kolorito, taip pat atlieka ir apsauginę funkciją –saugo kopų augaliją.
Projektavimo įmonė / Office:
Želdynai, UAB (www.zeldynai.eu)
Užsakovas / Client:
Klaipėdos miesto savivaldybė
Sklypo plotas / Site area:
10 ha
The project creates a sightseeing trail of the WW II German coastal defensive fortifications in Smiltynė - Memel-Sud Coastal Battery. The defensive installations were built in 1939 and their fragments on the seaside are combined into a cognitive route. Signposts are planned along the existing paths, and wooden platforms are to be installed at the intersections with the best-preserved octagonal concrete gun emplacements. Resting benches and an information stand with a route diagram and historical information are installed. The geometric, octagonal shape of the wooden platforms is clearly visible as a man-made element and accentuates the shape of the best-preserved concrete elements, while their material quality is in keeping with the colors of the seaside and also serves a protective function by preserving the vegetation of the dunes.
Situacijos planas
SENDVARIO DVARAS, PIRMAS ETAPAS SENDVARIS
MANOR, PHASE ONE
Adresas / Address:
Mokyklos g. 33, Klaipėda
Architektai / Architects:
Snieguolė Stripinienė, Gintautas Datkūnas, Jūratė Usanova, Kristina Milvidaitė - Striškienė
AInterjero architektė / Interior architect:
Rangovas / Contractor: Augama, UAB
Projektavimo įmonė / Office:
UP architektai, UAB (www.uparchitektai.lt)
Nuotraukos / Photographs: Dovilė Kraujutė
Kamila Rose photography, Snieguolė Stripinienė
1. Rūmai
Klaipėdos miestą praeityje supo daug dvarų, deja, daugelis jų buvo suniokoti ir išnyko. Dalis tapo miesto dalimi ir įaugo į viešųjų miesto želdynų struktūrą. Dvarų pritaikymas naujoms veikloms gali prisidėti išsaugant šį kultūros paveldo sluoksnį. Sendvaris yra vienas seniausių dvarų Klaipėdos apylinkėse, susiformavęs XIV a. Klaipėdos priemiestyje įkurto gyvulių ūkio vietoje. Džiaugiamės prisidėję prie užbaigtų Sendvario dvaro urbanistinės struktūros atkūrimo pirmojo etapo darbų. Restauruoti ir pritaikyti administracinei, prekybos, paslaugų, maitinimo funkcijai išlikę istoriniai pastatai – buvę rūmai (KVR 32848) ir buvę pirmas (KVR 32849) bei antras (KVR 32850) ūkiniai pastatai, priklausantys Sendvario dvaro sodybos fragmentų kompleksui (KVR 32837).
Unfortunately, many manors surrounding Klaipėda were destroyed and disappeared, but some integrated into the city's green spaces. Adapting manors preserves cultural heritage. Sendvaris, one of the oldest near Klaipėda, formed in the 14th century on a former livestock farm. We're glad to have contributed to the first stage of Sendvaris Manor's urban structure restoration. The former manor house (32848) and farm buildings (32849, 32850), part of Sendvaris Manor homestead (32837), have been restored and adapted for administrative, commercial, service, and catering uses.
Sklypo planas
2. Pirmas ūkinis pastatas
3. Antras ūkinis pastatas
BENDROJO UGDYMO MOKYKLA
GENERAL EDUCATION SCHOOL
Adresas / Address:
Senvagės g. 4 ir 6, Klaipėda
Architektai / Architects:
Valdas Janulis, Gintaras Čičiurka, Saulius Plungė
Projektavimo įmonė / Office:
A 405, UAB (www.a405.lt)
Užsakovas / Client:
Klaipėdos miesto savivaldybė
Rangovas / Contractor: Versina, UAB
Mokyklos pastatas suprojektuotas dviejuose sklypuose, kuriuos skiria esama jungiamoji gatvė. Viename sklype suprojektuotas mokomasis korpusas, kitame – sportinis korpusas, kuriuos jungia galerija. Pagrindinio įėjimo aikštė veda į mokyklos vestibiulį – daugiafunkcę erdvę su amfiteatru. Erdvės centre „auga“ medinių konstrukcijų „Mokslo žinių medis“, šakomis laikantis pirmojo aukšto vestibiulio denginį, o viršūne besistiebiantis į antrojo aukšto vidaus kiemą su amfiteatru – neformalia ugdymo / poilsio erdve bei gyva obelimi – kaip ir mokykla, kasmet brandinančia savo vaisius. Mokyklos vidus dinamiškas ir atviras, tai tarsi „klasės be sienų“, „klasės lauke“.
The school includes two plots of land separated by a street, resulting in two blocks—an education building and a sports venue— connected by a glass gallery. The main entrance leads to the school’s atrium—a multi-funcitional space with an amphitheater. The “Tree of Knowledge”—a wooden structure with branches supporting the ceiling of the atrium and whose top extends into the inner courtyard on the second-floor—is in the center. The second floor’s inner courtyard also has an amphitheater and serves as an informal learning/rest area, where a living apple tree grows and bears fruit every year. The school’s interior is dynamic and open, resembling “classrooms without walls.”
Sklypo planas
MINIJOS 181 MINIJOS 181 NEBRAU
Adresas / Address:
Minijos g. 181, Klaipėda
Architektai / Architects:
Laurynas Avyžius, Edvinas Stašys
Projektavimo įmonė / Office:
NEBRAU, UAB (www.nebrau.com)
Nuotraukos / Photographs:
Norbert Tukaj
Užsakovas / Client:
KTG Minija, UAB
Rangovas / Contractor: Aldasta, UAB
Administracinės paskirties patalpas norėjome išskirti ir pabrėžti būsimos įmonės identitetą kaip tvarų ir šiuolaikišką architektūrinį sprendinį. Panaudota klijuotos medienos laikančioji konstrukcija kaip pareiškimas šiuolaikiškai ir tvariai sistemai. Energetiškai efektyvi ir inovatyvi sistema leidžia išsiskirti iš dabartinės primityvios statinio statybos sistemos. Pastatas architektūrine išraiška atskiriamas specialiai, taip pabrėžiant jo charakterį ir už jo slepiant sandėlio tūrį.
Pastatų tūris įgauna dinamišką architektūrinę išraišką. Sušvelninama stačiakampio proporcija, atsiranda skirtingo medžiagiškumo fasado plotų. Formuojamas ritmingas langų išdėstymas pabrėžia būdingus architektūrinius administracinio pastato bruožus, atsirandantys pagilėjimai suskaido fasado erdvę ir dinamiškai pagyvina ilgą plokštumą.
We wanted to distinguish the administrative premises and emphasize the identity of the future company as a sustainable and modern architectural solution. A load-bearing structure of glulam is used as a statement for a modern and sustainable system. The building is distinguished by its architectural expression, thus emphasizing its character, and hiding behind it the volume of the warehouse. In the solutions, the facades of the building are divided into three main materials (glass, concrete, wood). The formed rhythmic arrangement of windows emphasizes the characteristic architectural features of the administrative building, the resulting indentations break up the space of the facade and dynamically enliven the long plane.
Adresas / Address:
G. D. Kuverto g. 17A, Neringa
AKSOMINĖS KOPOS - POILSIO KOMPLEKSAS NIDOJE
VELVET DUNES – A RECREATIONAL COMPLEX IN NIDA
Konversijos architektai / Architects of Conversion:
Andrė Baldišiūtė, Sabina Grincevičiūtė, Gilma Teodora Gylytė, Marija Steponavičiūtė, Gediminas Aismontas, Eglė Gelažauskaitė, Giedrė Darškutė, Džiugas Karalius, Kasparas Žiliukas, Vaiva Šimoliūnaitė, Solveiga Buoželytė, Gabija Tomkevičiūtė, Vytenis Stasiūnas
Projektavimo įmonė / Office:
DO ARCHITECTS, UAB (www.doarchitects.lt)
Nuotraukos / Photographs:
Norbert Tukaj
Užsakovas / Client: “Aksominės kopos “Nida”, UAB
Rangovas / Contractor: Gilesta, UAB
/
Atnaujindami kompleksą siekėme pagarbos – istorijai, aplinkai, gamtai, bet kartu ir savininkų, būsimų gyventojų ir svečių interesams. Vienintelis būdas tai pasiekti buvo kokybė, išryškinanti tai, kas jau yra architektūroje, pratęsianti miškų, smėlio ar saulės motyvus, sukurianti daugiau privačios erdvės esamose struktūrose ir atkreipianti dėmesį ne ryškumu, o subtilumu.
Komplekse atgaivinome vidaus ir lauko baseinus, ties kuriais centriniame komplekso korpuse įsikūrė SPA centras. Čia subtilią kokybę kuria aukštos erdvės, tarsi iš kopų atpūsti smėlio ir Neringai būdingų augalų intarpai ar lyg iš kranto atneštos akmeninės detalės.
In renovating the complex, we aimed for respect — for history, the environment, and nature — while also considering the interests of the owners, future residents, and guests. Quality was key — highlighting what already exists in the architecture, extending the motifs of forests, sand, and sunlight, creating more private spaces within existing structures, and drawing attention not through boldness, but through subtlety.
Within the complex, we revitalized the indoor and outdoor pools, around which a SPA center was established in the central building. Here, subtle quality is expressed through spacious interiors, sandy textures as if blown in from the dunes, inserts of plants typical of Neringa, and stone elements that feel as if they were brought from the shore.
Studija Heima
KOPŲ SLĖNIS
DUNE VALLEY
Adresas / Address:
Užkanavės g. 33, Palanga
Architektai / Architects:
Tomas Vaičiulis, Povilas Žakauskas, Povilas Daugis, Darius Steponavičius, Evelina Ąžuolaitytė, Gerda Vaitkevičiūtė, Eglė Barauskaitė
Projektavimo įmonė / Office:
Studija Heima, MB (www.heima.lt)
Nuotraukos / Photographs:
Sklypo
„Kopų slėnio“ poilsio kompleksas susideda iš penkių pastatų, strategiškai išdėstytų ant Baltijos jūros kranto. Šiame projekte yra vienas rekonstruotas pastatas ir keturi naujai pastatyti statiniai. Prisitaikėme prie aplinkos, kuri ir nulėmė pagrindinius sklypo plano sprendinius. Pastatai sklype išdėstyti atsižvelgiant į pušis. Nestandartinė trikampės formos balkonų geometrija pasirinkta ne tik dėl išraiškingumo, bet ir dėl to, kad toks sprendinys leidžia išsaugoti medį.
Vienas charakteringiausių architektūrinių bruožų – dideli palėpės langai, kurie pagausina vidaus erdvėse šviesos, suteikia architektūrai išraiškingą siluetą. Šis projektas reprezentuoja apgalvotą požiūrį į kurortiniam gyvenimui skirtą architektūrą, prioritetą teikiantį medžiagų ir kraštovaizdžio sąveikai.
Kopų Slėnis Holiday Complex consists of five buildings strategically located on the Baltic Sea coast. The project comprises one renovated building and four newly built structures. We have adapted to the environment, which has shaped the main solutions of the site plan. The buildings are positioned in relation to the pine trees. The nonstandard triangular geometry of the balconies was chosen not only for its expressiveness, but also because it helps to preserve the trees.
One of the most characteristic architectural features is the large attic windows, which enrich the interior spaces with light and give the architecture an expressive silhouette. This project represents a thoughtful approach to architecture for resort living, which prioritizes the interaction between materials and the landscape.
ODONTOLOGIJOS KLINIKA DENTAL
CLINIC
Adresas / Address:
Taikos pr. 22A, Klaipėda
Architektai / Architects:
Gintaras Čičiurka, Valdas Janulis, Saulius Plungė
Projektavimo įmonė / Office:
A 405, UAB (www.a405.lt)
Nuotraukos / Photographs:
Miglė Rybelė
Užsakovas / Client:
Klaipėdos ortodontijos centras, UAB
Rangovas / Contractor: Laiska, UAB
Sklypo plotas / Site area:
Klinikos pastatas vienatūris, keturių aukštų, su skaidriu pirmuoju aukštu. Fasadų apdaila perforuotų plieno lakštų, kuriuose atsispindi saulė ir sukuriamas šešėlių žaismas. Klinikoje suprojektuoti modernūs odontologijos kabinetai, operacinė, konferencijų salė, darbuotojų poilsio patalpos, sporto salė, ketvirtajame aukšte – terasa.
The clinic is a single-structure with four stories and a transparent ground floor. The façade is finished with perforated steel sheets that create shadow effects in the sun. The clinic houses modern dental offices, an operating room, a conference hall, staff lounges, a gym, and a terrace on the fourth floor.
Sklypo planas
Adresas / Address:
Liepų g. 78, Klaipėda
Architektai / Architects:
KATILINĖS PRITAIKYMAS BIURŲ PASTATUI
CONVERSION OF A BOILER HOUSE INTO OFFICE BUILDING
Saulius Plungė, Gintaras Čičiurka, Valdas Janulis
Projektavimo įmonė / Office:
A 405, UAB (www.a405.lt)
Nuotraukos / Photographs:
Miglė Rybelė
Užsakovas / Client:
Baltic Short Sea Line, UAB
Rangovas / Contractor: Laiska, UAB
809 m2
Sklypo plotas / Site area:
Projektuojant Klaipėdos miesto istorinėje dalyje buvusios katilinės pastato konversiją į biurų pastatą, stengtasi išsaugoti istorinį urbanistinį vietos audinį ir charakteringą erdvės struktūrą, t. y. projekte išsaugota susiklosčiusi gamybinių pastatų užstatymo struktūra ir išryškinta savita Klaipėdos pramoninės architektūros išraiška. Paryškinant pastato siluetą, kaip istorinis ženklas išsaugotas katilinės kaminas. Pastato tūriai ir užstatymo linijos, kompozicija, mastelis ir fasadų medžiagos dera su aplinkiniu pramoniniu architektūriniu kontekstu ir sudaro pusiausvyrą aplinkinio užstatymo atžvilgiu.
When converting the former boiler house into an office building in the historical district of Klaipėda, efforts were made to preserve the local urban esthetic. The project retained the traditional look of manufacturing buildings and highlighted the unique expression of Klaipėda’s industrial architecture. The original chimney was preserved as a historical marker and helped make the building’s silhouette more striking. The building’s architectural composition, scale, and façade lines compliment the surrounding industrial architectural context, creating a balanced connection to the neighboring structures.
Sklypo planas
Adresas / Address:
S. Daukanto g. 34, Klaipėda
Architektai / Architects:
GYVENAMASIS NAMAS SU KOMERCINĖMIS PATALPOMIS
RESIDENTIAL BUILDING WITH COMMERCIAL PREMISES
Saulius Plungė, Valdas Janulis, Gintaras Čičiurka
Projektavimo įmonė / Office:
A 405, UAB (www.a405.lt)
Nuotraukos / Photographs:
Miglė Rybelė
Užsakovas / Client:
DNT turtas, UAB
Rangovas / Contractor: Minestas, UAB
Sklypo plotas / Site area:
Pastatas suprojektuotas Klaipėdos miesto istorinės dalies vietoje, vertintinoje kaip pakitusios urbanistinės struktūros teritorija, kurioje nėra nekilnojamojo kultūros paveldo objektų. Tūrinės-erdvinės struktūros sandara, perimetriniu užstatymu ir kampine kompozicija pastatas organiškai įsilieja į daugialypę tūrinę-erdvinę struktūrą su istorinių priemiesčių ypatumais.
The building is designed for the historical part of Klaipėda, an area with an altered urban style and without the constraints of accommodating any protected cultural heritage objects. With its volumetric-spatial composition, this building blends into the surrounding neighborhood nicely and reflects the historical features of the city.
Sklypo planas
ŠEŠI BLOKUOTI VIENBUČIAI PASTATAI
SIX ATTACHED SINGLE-FAMILY HOUSES
Adresas / Address:
Palangos g. 10B, Klaipėda
Architektai / Architects:
Gintaras Čičiurka, Valdas Janulis, Saulius Plungė
Projektavimo įmonė / Office:
A 405, UAB (www.a405.lt)
Šeši blokuoti vienbučiai pastatai suprojektuoti Giruliuose, vaizdingoje gamtoje, pušų apsuptyje. Pastato akcentas – siluetas. Fasadų apdailos klinkerio plytelių spalva derinama prie supančios gamtos spalvinės gamos.
Six single-family homes built in Giruliai, nestled amidst picturesque nature and surrounded by pine trees.
The main draw of each building is its silhouette. The color of tile for each facade was chosen in order to compliment the color palette of the natural surroundings.
Įgyvendinti projektai / Built projects
Sklypo planas
SPORTO KOMPLEKSAS SU SANDĖLIAIS IR KOMERCINĖS PASKIRTIES
PASTATU
SPORTS COMPLEX WITH WAREHOUSES AND A COMMERCIAL BUILDING
Adresas / Address:
Liepų g. 53A, Klaipėda
Architektai / Architects:
Gintaras Čičiurka, Valdas Janulis, Saulius Plungė
Projektavimo įmonė / Office:
A 405, UAB (www.a405.lt)
Užsakovas / Client:
Solvenita, UAB
Buvusios skerdyklos pastatų komplekso statybos vyko 1914–1915 m. Laikui bėgant kompleksas išsiplėtė iki 10-ies pastatų. 2012 m. buvo parengtas šio komplekso pastatų rekonstravimo (restauravimo ir pritaikymo ) projektas. Skerdyklos pastatų komplekso buvusios skerdyklos pastato restauravimas ir pritaikymas sporto kompleksui užbaigtas 2014 m. Buvo išsaugota centrinė halė su dviem simetriškais sparnais iš abiejų pusių ir stačiakampiu korpusu su centrinės halės priekyje iškilusiu aštuonkampiu tūriu, viršuje užbaigtu mažu lankstyto kontūro bokšteliu. Sandėlių pritaikymas ir naujo komercinės paskirties pastato statyba baigta 2024 m.
The former slaughterhouse building complex was constructed between 1914 and 1915 and over time, the complex expanded to include 10 buildings. In 2012, a plan for revitalizing the area was proposed, and the restoration and repurposing of the slaughterhouse building was completed in 2014. As part of the initial reconstruction, the original design for the central hall was retained, including the two symmetrical wings on either side, as well as the octagonal shape with a small turret on top. The repurposing of the warehouses and the construction of a new commercial building (replacing the demolished “gaspadorystės trobos” (Lithuanian)) was completed in 2024.
Plotas / Area:
Tūris / Volume:
Rangovas / Contractor: Minestas, UAB
m2
Sklypo plotas / Site area:
Sklypo planas
ADMINISTRACINĖS
ADMINISTRATIVE BUILDING WITH RESIDENTIAL PREMISES UP architektai
PASKIRTIES PASTATAS SU GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS
Adresas / Address:
Tilžės g. 42, Klaipėda
Architektai / Architects:
Algirdas Stripinis, Tomas Vasilkevičius, Lina Simutytė
Projektavimo įmonė / Office:
UP architektai, UAB (www.uparchitektai.lt)
Sklypo
Sklypas, esantis Tilžės g., Klaipėdos senamiesčio vizualinės apsaugos pozonyje, ribojasi su gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatais, o šiaurinėje pusėje atsiveria vaizdas į parką. Pastato tūris ir fasadų kompozicija suprojektuoti taip, kad darniai įsilietų į esamą urbanistinę aplinką ir nekontrastuotų su istorinės dalies užstatymu. Fasadui pasirinkta klinkerio plytų apdaila ir valcuotos skardos elementai, užtikrinantys tiek estetinį, tiek funkcionalų santykį su aplinka. Administracinės patalpos įrengtos pirmajame ir antrajame aukštuose, o gyvenamieji butai – trečiajame ir ketvirtajame aukštuose. Pastatas subtiliai integruojasi į aplinką, gerbdamas tiek istorinį kontekstą, tiek šiuolaikinius urbanistinius ir architektūrinius sprendimus.
The plot, located on Tilžės St., is within the visual protection zone of Klaipėda’s old town, bordered by residential and commercial buildings, with a view of a park to the north. The building’s volume and façade composition have been designed to blend harmoniously with the existing urban context, ensuring it does not contrast with the historic fabric of Klaipėda’s Old Town. The façade is finished with clinker brick and metal elements, ensuring both aesthetic and functional integration with the surroundings. Administrative spaces are located on the first and second floors, while residential apartments occupy the third and fourth floors. The building subtly integrates into its environment, respecting both the historical context and contemporary urban and architectural solutions.
Klaipėdos architektūra 2024 / Klaipėda
Sklypo planas
Adresas / Address:
Turistų g. 1B, Klaipėda
Architektai / Architects:
Skaistė Vaivadaitė, Algirdas Stripinis
Projektavimo įmonė / Office:
UP architektai, UAB (www.uparchitektai.lt)
NAMAS PRIE ĄŽUOLO
HOUSE BY THE OAK TREE UP architektai
Giruliuose, šiaurinėje Klaipėdos dalyje, pastatytas trijų aukštų pastatas. Projektas vykdytas greta XX a. 4-ojo dešimtmečio modernizmo bruožų turinčio pastato, išlaikant stilistinę dermę ir pagarbą istoriniam kontekstui. Pirmajame aukšte įrengti gyvenamieji apartamentai su antresolėmis ir atskirais įėjimais, viršutiniuose aukštuose – poilsio paskirties būstai. Pastato tūris ir fasadai išraiškingi, tačiau santūrūs: vyrauja vitrininiai langai, tamsių tonų apdaila ir šviesūs akcentai. Minimalistinis siluetas su sutapdintu, iš dalies eksploatuojamu stogu darniai įsilieja į gamtinę Girulių aplinką.
A three-storey building has been completed in Giruliai, in the northern part of Klaipėda. The project was developed next to a 1930s building with modernist features, keeping a consistent style and respecting the historical surroundings. The ground floor includes residential apartments with mezzanines and separate entrances, while the upper floors are used for holiday apartments. The building’s shape and facades are simple but expressive, with large windows, dark surfaces, and light accents. Its clean, minimalist look and flat, partly usable roof help the building blend naturally into the forested landscape of Giruliai.
Klaipėdos architektūra 2024 / Klaipėda architecture 2024
Sklypo planas
Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai
GYVENAMAS NAMAS KOPŲ ŽUVĖDROJE
RESIDENTIAL HOUSE IN KOPŲ ŽUVĖDRA
Adresas / Address:
Girulių pl. 13, Klaipėda
Architektai / Architects:
Adomas Rimšelis, Kristina Šinkaruk, Gintautas Natkevičius
Projektavimo įmonė / Office:
Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai, UAB (www.natkevičius.lt)
Nuotraukos / Photographs:
Leonas Garbačauskas
Sklypo plotas / Site area:
Klaipėdos „Kopos žuvėdros“ kvartale esantis vienbutis gyvenamasis namas išsiskiria architektūra, drąsiai laužydamas įprastus stačiakampius tūrius. Šis pastatas yra puikus pavyzdys, kaip žaisminga architektūrinė idėja gali virsti funkcionaliu, estetiškai patraukliu ir kontekstualiai išskirtiniu objektu. „Drambliuko“ motyvas, subtiliai, bet aiškiai įkūnytas išraiškingoje terasos stogo formoje, suteikia namui atpažįstamą charakterį ir demonstruoja kūrybišką architektų gebėjimą žaisti formomis bei tūriais.
Located in the Kopų Žuvėdros quarter of Klaipėda, this singlefamily house stands out for its architecture, boldly breaking from conventional rectangular volumes. This building is an excellent example of how a playful architectural concept can be successfully realized as a functional, aesthetically appealing, and contextually distinctive structure. The "Elephant" motif, subtly yet clearly embodied in the expressive form of the terrace roof, gives the house a recognizable character and showcases the architects' creative ability to play with forms and volumes.
SENOVINIŲ AUTOMOBILIŲ EKSPOZICIJA
Adresas / Address:
Liepų g. 47, Klaipėda
Architektai / Architects:
Andrius Laurinaitis, Gerda Antanaitytė
Projektavimo įmonė / Office:
Studio altitudes, MB (www.altitudes.lt)
/ Photographs:
m2 Plotas / Area:
m3 Tūris / Volume: Užsakovas / Client: A. Jankevičiaus IĮ
Aistė Rakauskaitė
Nuotraukos
183 m2
Sklypo plotas / Site area:
Įgyvendintas nedažnai pasitaikančios tipologijos objektas –privatus senovinių automobilių muziejus industrinio paveldo pastate, buvusioje dujų saugykloje. Sukurtas metalo konstrukcijų karkasas su radialiai kylančiomis platformomis nuosekliai veda ekspozicijos lankytoją aukštyn. Tarp platformų atsirandantys atriumai suteikia eksponatams individualumo, kartu leidžia pamatyti istorinio pastato formą. Centre – 5,4 m skersmens keltuvas, kuriuo pasiekiamos visos platformos. Konstrukcijos surinktos pastato viduje kaip didžiulės lentynos, taip išsaugant istorinio pastato vertingąsias savybes.
A project of a rarely encountered typology has been built—a private old car museum housed within an industrial heritage building, a former gas holder. A steel structure with radially ascending platforms guides visitors through the exhibition in a sequential upward movement. The atriums emerging between the platforms provide each exhibit with a sense of individuality while simultaneously revealing the original geometry of the historic structure. At the center stands a 5.4-meterdiameter lift, ensuring access to all levels. The structural elements were assembled inside the existing building like monumental shelving units, thus preserving the valuable heritage features of the original architecture.
Sklypo planas
Adresas / Address:
Architektai / Architects:
GYVENAMŲJŲ NAMŲ KOMPLEKSAS SVENCELĖJE
RESIDENTIAL COMPLEX IN SVENCELĖ DO ARCHITECTS
Vandenų g. 8, 10, Preilos g. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, Svencelė, Klaipėdos r. sav.
Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, Milda Gustainė, Laura Gaudutytė
Projektavimo įmonė / Office:
DO ARCHITECTS, UAB (www.doarchitects.lt)
Užsakovas / Client:
Svencelės Salos, UAB
Rangovai
UAB;
16 x 79 m2
Plotas / Area:
Tūris / Volume:
/ Contractors: Jakaita,
Neilukas, UAB; Voltas, UAB; Gaivus Oras, UAB
nuo 405 iki 574 m2
Sklypo plotas / Site area:
Aktyviam poilsiui skirti vasarnamiai pastatyti centrinėje Svencelės gyvenvietės saloje. Šioje teritorijoje suprojektuota 16 tipinių vienbučių namų, kurie veidrodiniu principu išdėstyti iš abiejų Preilos gatvės pusių. Namas dviejų aukštų. Pirmajame įrengta svetainė su virtuve, sanitarinis mazgas ir vienas miegamasis, o antrajame aukšte, po šlaitiniu stogu, – du miegamieji ir vienas sanitarinis mazgas. Pirmojo aukšto svetainė atsiveria į erdvią lauko terasą, kuri laiptais nusileidžia iki pat kanalo. Namo forma itin paprasta, neįmantri – stačiakampis planas ir subtilus dvišlaitis stogas. Neutralios namo spalvos ir medžiagiškumas natūraliai įsilieja į gamtinį Svencelės gyvenvietės kontekstą, praturtindamas aplinką kokybišku išpildymu.
Summer houses for active recreation are located on the central island of Svencelė settlement. Mirrored along Preila str. there are 16 typical single-family houses. Each house consists of three bedroms, two bathrooms, a living room and a kitchen, all laid out among two floors. The living room on the first floor opens up onto a spatious outdoor terrace, which leads straight down to the canal. The house was designed in a simple and uncomplicated manner - rectangular shaped layout covered with a subtle gable roof. Developement's neutral colours and carefuly selected materials seamlessly blend into the island enriching the environment with quality detail and execution.
Jurga Daubaraitė, Egija Inzule, Jonas Žukauskas bendradarbiaujant su Anton Schramkov, Jurgiu Paškevičiumi ir Antanu Gerliku
Projektavimo įmonė / Office:
Neringos miško architektūra (www.neringaforestarchitecture.lt)
Neringos miško architektūros kolektyvas, bendradarbiaudamas su Neringos savivaldybės ugdymo klasteriu, Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija, Kuršių nerijos nacionaliniu parku ir „Sengirės“ fondu sukūrė edukacinę programą, vykstančią Neringos miško klasėje, įsikūrusioje Juodkrantės sengirėje šalia dendrologinio tako. Ši klasė veikia kaip „Vaikų miško paviljono“, kuris atstovavo Lietuvai 18-ojoje tarptautinėje architektūros parodoje Venecijos bienalėje 2023 m., tęsinys. Iš Kuršių nerijos medienos pastatytas paviljonas buvo sukurtas kaip edukacinė žaidimų erdvė bienalei, turint tikslą vėliau jį perkelti į Neringos mišką kaip nuolatinę, viešai prieinamą instaliaciją. Sugrįžusi į mišką klasė veikia kaip ekologinio ir kultūrinio švietimo vieta, kviečianti visus norinčiuosius tyrinėti juos supančią miško aplinką ir iš jos mokytis.
Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija
The Neringa Forest Architecture collective, in collaboration with the Neringa Municipality Educational Cluster, the Nida Art Colony of Vilnius Academy of Arts, the Curonian Spit National Park, and the Old Growth Forest Foundation, is conducting an educational program at the Neringa Forest Classroom built in Juodkrantė’s old-growth forest near the dendrological path. It is continuation of the Children’s Forest Pavilion, which represented Lithuania at the 18th Venice Architecture Biennale 2023. Constructed entirely from Curonian Spit timber, the pavilion was conceived as an educational playscape, with the intent of relocating it to the Neringa forests as a publicly accessible installation. The classroom serves as a site for ecological and cultural education, welcoming all who wish to explore and learn from the surrounding forest landscape.
18 m2
Plotas / Area:
45 m3
Tūris / Volume:
Užsakovas / Client:
Fasadas
Planas
Medžio, aliuminio langai ir fasadai Jūsų namui
27 metai pajūrio krašte
Partneriai / Partners
Rėmėjai / Sponsors
Leidėjas / Publisher
Prie leidinio leidybos finansiškai prisidėjo ir autorių bendruomenė
