Page 1


Gegužės 18 d. (ketvirtadienis)

Raseinių krašto istorijos muziejus „Kur Dubysos atkrančiai žali!“ Atidarymo renginyje dalyvavo LR kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, viceministrė Gintautė Žemaitytė, LR Seimo narė Vida Ačienė, Raseinių rajono savivaldybės meras Algirdas Gricius, mero pavaduotoja Gitana Rašimienė, Lietuvos muziejų asociacijos vadovas Raimundas Balza, Lietuvos muziejų bendruomenė. Meninėje programoje buvo atlikti poeto Maironio eilėmis sukurti chorinės muzikos kūriniai, Lietuvos kompozitorių ir Lietuvos liaudies dainos, skaitoma Maironio poezija. Dalyvavo: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akademinis choras „Neris“, meno vadovas ir dirigentas Tomas Lapinskas, Egidijus Bavikinas – dainininkas (tenoras), tarptautinių konkursų laureatas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, Beata Vingraitė – pianistė, Kauno valstybinio choro koncertmeisterė, Virginija Kochanskytė – aktorė, režisierė. Atidarymo šventėje paskelbtas ir apdovanotas 2016 Metų muziejininkas– Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus muziejininkas, Kalvystės muziejaus įkūrėjas Dionyzas Varkalis. Renginio kulminacija – 5 ąžuoliukų sodinimas poeto garbei Maironio ąžuolų take.


KultĹŤrinÄ— programa


Sodinami ąžuoliukai


Gegužės 18 d. – birželio 18 d.

Poeto Maironio tėviškė (Pasandravio istorinis draustinis) Paroda „Jono Mačiulio-Maironio gyvenimo keliu: archyviniai dokumentai liudija“

Parodos rengėjas – Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka


Gegužės 18 d.

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus padalinys Baublių muziejus Kultūrinės atminties renginys „Šimtmečio belaukiant: Prezidentas Aleksandras Stulginskis“ Šventiniame renginyje įžangos žodį tarė muziejaus direktorė Soneta Būdvytienė.Į renginį atvyko gausus būrys žmonių, tarp jų ir Šilalės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Valdemaras Jasevičius, kuris džiaugėsi, A. Stulginskio nuveiktais darbais, Šilalės rajono savivaldybės tarybos narys Albinas Ežerskis, Bijotų seniūnas Steponas Jasaitis, Kaltinėnų seniūnas Antanas Bartašius, bibliotekos atstovai, Bijotų gyventojai ir kiti svečiai. Šventinę programą paruošė Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos mokiniai, kurie išsamiai pristatė A. Stulginskio biografiją, prezidentavimo laikotarpį. Supažindino su Prezidento veikla įgyvendinant svarbiausius Steigiamojo Seimo nutarimus bei apžvelgė didžiausius jaunos valstybės vidaus politikos pasiekimus. Renginyje netrūko skambių dainų, kurias atliko gimnazistai.


„Šimtmečio belaukiant: Prezidentas Aleksandras Stulginskis“


„Šimtmečio belaukiant: Prezidentas Aleksandras Stulginskis“


Gegužės 18 d. – birželio 30 d.

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus padalinys Baublių muziejus Dionizo Poškos Baublių muziejuje atidaryta ir pristatyta Istorinės Lietuvos Prezidentūros Kaune paroda „Gimęs tai vietai ir toms pareigoms: Prezidentas Aleksandras Stulginskis (1922–1926 m.)“


Birželio 1 d. – liepos 31 d.

Žemaičių muziejus „Alka“ Virtuali dailininko Adomo Galdiko darbų ir asmeninių daiktų paroda Sudaryta ir www.muziejusalka.lt tinklapyje eksponuojama virtuali paroda iš „Alkos“ muziejuje saugomo rinkinio.


Birželio 1 d. – 16 d.

Gargždų krašto muziejus Edukacinių užsiėmimų ciklas skirtas supažindinti lankytojus su Vasario 16-osios reikšme Lietuvai ir Nepriklausomybės Akto signatarais Edukacinio užsiėmimo metu lankytojai buvo supažindinti su Vasario 16-osios reikšme Lietuvai, su Nepriklausomybės Akto signatarais (biografija, diplomatine veikla ir kt.). Didelis dėmesys buvo skiriamas iš Klaipėdos r. kilusiam nepriklausomybės Akto signatarui Dr. Jurgiui Šauliui. Po teorinės dalies edukacinio užsiėmimo dalyviai galėjo savo žinias pagilinti atlikdami praktinę užduotį: Lietuvos žemėlapyje pažymėti Nepriklausomybės Akto signatarų gimimo vietas.


Birželio 2 d. (penktadienis)

Kelmės krašto muziejus Edukacinė programa – ekskursija „Vasario 16 -tosios kūrėjai ir puoselėtojai: tautiškumo žadintojas Povilas Višinskis“ Edukacinė programa prasidėjo Ušnėnų kaime, XIX amžiaus pabaigos– XX amžiaus pradžios aktyvaus lietuvių tautinio judėjimo veikėjo, demokratinių pažiūrų politiko Povilo Višinskio name, kuriame šiuo metu veikia muziejus. Mokiniai buvo kviečiami įsijausti į daugiau kaip prieš šimtą metų gyvenusių žmonių buitį, Lietuvos politinę situaciją, atsakyti į surengtos viktorinos klausimus. Užvenčio dvare mokiniai buvo supažindinti su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jono Smilgevičiaus gyvenimu ir veikla. Dalyviai dėliojo bajorų Smilgevičių herbą, pinigų kalimo įrenginiu bandė nusikalti lietuvišką litą. Renginio pabaigoje po Jono Smilgevičiaus sodintu ąžuolu buvo surengtas piknikas.


Birželio 2 d. – liepos 31 d.

Mažeikių muziejus Paroda „Praeities šviesuoliai Lietuvos užkaboryje“ Birželio 2 d., Mažeikių miesto šventės metu, XIX a. rūbais persirengę K. Vaičkaus „Skrajojamojo“ teatro aktoriai kvietė miestiečius aplankyti Mažeikių muziejuje atidarytą parodą „Praeities šviesuoliai Lietuvos užkaboryje“. Mažeikių muziejus kvietė susipažinti su Mažeikių krašto iškiliomis asmenybėmis, apžiūrėti jų laiškus, nuotraukas, asmeninius daiktus ir dokumentus.


Birželio 3 d. (šeštadienis)

Žemaičių dailės muziejus „Žemaitė – lietuvybės puoselėtoja“ Žemaitės memorialiniame muziejuje – Bukantės dvarelyje vyko renginys, skirtas rašytojos Žemaitės 172-osioms gimimo metinėms. Dalyvavo jaunieji žemaitiško žodžio mylėtojai ir puoselėtojai iš Plungės miesto ir rajono mokyklų: iš Šateikių pagrindinės mokyklos – Simas Lubys, Akvilė Pociutė ir Gintarė Buivydaitė, Plungės Adolfo Jucio pagrindinės mokyklos – Nojus Raudys (mokytoja Rineta Raudienė), Plungės „Babrungo“ pagrindinės mokyklos – Kornelija Valužytė. Šateikių kultūros centro dramos kolektyvas parodė spektaklį– Žemaitės komediją „Stebuklingas daktaras“. Vadovė Margarita Gedvilienė. Koncertavo Klaipėdos miesto folkloro klubas „Šeimyna“. Vadovė Danutė Krakauskienė. Veikė amatų kiemelis. Buvo galima įsigyti tautodailininko Viktoro Raibužio dirbinių, žolininkų Rasos ir Kazio Žalūdų pintų darbų, arbatžolių.


Birželio 7 d. (trečiadienis) Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba-muziejus „Jonas Šliūpas – lietuvių nacionalinio judėjimo veikėjas ir Lietuvos valstybės kūrėjas“

Kultūrinėje programoje – muziejaus ekspozicijos lankymas, muziejininkės Sigutės Bendikienės paskaita „Jonas Šliūpas – lietuvių nacionalinio judėjimo veikėjas ir Lietuvos valstybės kūrėjas“.


Birželio 8 d. (ketvirtadienis)

Skuodo muziejus Paroda ,,Dailininko Adomo Galdiko kūryba, istorinės atminties langas į ateitį“ Parodos atidaryme dalyvavo dailininko giminaičiai, susirinkusiuosius pasveikino Skuodo savivaldybės mero pavaduotoja Daiva Budrienė, Mosėdžio seniūnijos seniūnė Jolanta Ažondenienė, Skuodo kultūros centro Mosėdžio renginių organizatorė Bronislava Gadeikienė. Muziejaus istorikė Joana Šleinienė trumpai apibūdino Giršinų kaimą, turtingą istorinėmis asmenybėmis, kurios vienaip ar kitaip prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo kūrimo. Dailininko kūrybos kelią, kūrybą pakomentavo Skuodo Bartuvos progimnazijos direktoriaus pavaduotoja, dailės ir technologijų mokytoja Lineta Šlepavičienė. Adomo Galdiko brolio Pranciškaus sūnaus Alfredo dukra Nijolė Vyniautienė, Skuodo savivaldybės viešosios R. Granausko bibliotekos Mosėdžio skyriaus bibliotekininkė, prisiminė vasaras senelio sodyboje ir pasidalino senelio prisiminimais apie garsųjį brolį. Renginio dalyviai susidomėję klausęsi Adomo Galdiko sesers Onos, poetės ir vienuolės, kūrybos. Už tikėjimą Ona Galdikaitė 1949 m. buvo nuteista 10 metų kalėjimo Abezės ir Intos kalėjimuose. Susirinkusiems populiarių dainų pynę atvežė Skuodo rajono kultūros centro Daukšių skyriaus moterų vokalinis ansamblis ,,Svaja“, o LPS ,,Bočiai“ Skuodo bendrijos ansamblis dovanojo puokštę romansų.


Birželio 8 d. – rugpjūčio 30 d.

Kretingos muziejus Paroda „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“ Kretingos kraštas gali didžiuotis savo garbinga praeitimi ir gausa asmenybių, įėjusių ne tik į mūsų, bet ir visos Lietuvos istoriją. Jeigu norėtume papasakoti apie visus – nepakaktų muziejaus salių biografijų eksponavimui. Todėl šioje parodoje pristatoma tik šešiolika iškiliausių Kretingos krašto asmenybių, kurios aktyviai dalyvavo lietuvių tautiniame judėjime, Lietuvos valstybės atkūrime, kūrė Lietuvos kariuomenę, prisidėjo prie valstybingumo įtvirtinimo. Dažnai prie iškilių asmenybių biografijų būna įrašytas vienas žodis, nusakantis veiklos sritį: „kultūros veikėjas“, „literatas“, „knygnešys“, „gydytojas“ ir pan. Šioje parodoje pristatomų asmenybių gyvenimo ir veiklos vienu žodžiu įvardyti niekaip nepavyksta: pavyzdžiui, Kretingos verslininkai Edvardas Empacheris, Vladas Grudzinskas, Stasys Piktuižis, gydytojai Feliksas Janušis, Vladas Nagevičius, Vladas Mongirdas buvo ir kultūros bei tautinio judėjimo dalyviai. Net trys kretingiškiai 1899 m. vaidino pirmajame lietuviškame spektaklyje „Amerika pirtyje“. Iš Kretingos krašto kilo daug Lietuvos kariuomenės kūrėjų, savanorių, karininkų, karinių veikėjų. Parodą galima rasti ir virtualioje erdvėje adresu: http://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/parodavasario-16-tosios-kurejai-ir-puoseletojai.


Birželio 8 d. (ketvirtadienis)

Kretingos muziejus Lietuvos dailininkų darbų paroda, skirta Viliui Orvidui atminti Kultūros vakaras „Laisvės spalvos“, skirtas vienuolio Viliaus Orvido atminimui Tarp mūsų kartos žmonių taip pat buvo įžymių asmenybių, įspaudusių gilų pėdsaką į Lietuvos Nepriklausomybės siekį, atvėrusių geležinę uždangą. Toks buvo kūrėjas filosofas Vilius Orvidas. Giliu pasaulio matymu bei savo įžvalgomis jis kūrė pamatą sugrąžinti šalies nepriklausomybę. Šiemet sodyboje Gargždelės kaime, greta Salantų, gyvenusiam ir iš lauko akmenų, medžių bei skulptūrų įstabų filosofinį kūrinį-sodybą kūrusiam V. Orvidui būtų sukakę 65-eri metai. Taip pat sukanka 25-eri metai nuo jo mirties. Kretingos muziejaus parodų salėse buvo atidaryta Lietuvos dailininkų darbų paroda. Šiuos darbus įvairiais metais kūrė ir Viliaus Orvido fondui dovanojo įvairūs menininkai. Apie Vilių Orvidą, jo gyvenimą ir kūrybą pasakojo parodos kuratorius, dailininkas Borisas Jokubauskis. Muziejaus Baltojoje salėje vyko kultūros popietė „Laisvės spalvos“. Prisiminimais apie Vilių Orvidą, kaip meilės, tikrumo, patriotiškumo įsikūnijimą dalijosi Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, Kretingos mero pavaduotoja Danutė Skruibienė, dailininkas Borisas Jokubauskis, kretingiškis Andrius Butkus. Vakarą papuošė Rasos Lapienės ir grupės bei br. Bernardo Belicko OFM kūryba.


Birželio 9 d. (penktadienis)

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus Konferencija „Rietavo krašto šviesuoliai Lietuvos valstybingumo 100-mečio kelyje“ Muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas konferencijos atidarymo metu akcentavo Lietuvos Nepriklausomybės kūrėjus vienijusią idealizmo dvasią, kurią būtina iš naujo atrasti, permąstyti ir perimti kaip estafetę Lietuvos išlikimo kelyje, stovint prieš XXI amžiaus egzistencinius iššūkius.


Birželio 9 d. (penktadienis)

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus Paroda ,,1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signatarai ir 1918-1940 m. Lietuvos Respublikos vyriausybės“ Parodą pristatė jos sumanytojas ir kuratorius, vienas aktyviausių Lietuvos Atgimimo idėjos populiarintojų Žemaitijoje, Šilalės rajono, Žadeikių seniūnijos seniūnas Faustas Meiženis. Prasmingomis įžvalgomis apie mūsų atsakomybę už tolimesnę Lietuvos valstybingumo raidą pasidalino Rietavo šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios klebonas Antanas Gutkauskas ir Žemaičių vyskupystės muziejaus vedėjas Antanas Ivinskis.


Birželio 9 d. (penktadienis)

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus Paroda „Mano autografas Lietuvos 100-mečio metraštyje“ Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos mokinių piešinių parodėlė ,,Mano autografas Lietuvos 100-čio metraštyje“. Muziejininkės edukatorės Audronės Gečienės ir gimnazijos dailės mokytojos Rimos Drevinskienės paskatinti mokiniai piešė jiems svarbius Lietuvos šimtmečio istorijos įvykius.

Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos mokinių piešinių parodėlę „Mano autografas Lietuvos 100-čio metraštyje“ pristato Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus muziejininkė edukatorė Audronė Gečienė


Birželio 9 d. (penktadienis)

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus Paroda „Senosios grafikos perlai iš Žemaitijos dvarų paveldo“ Antroji renginio dalis buvo skirta Žemaičių muziejaus ,,Alka“ projekto ,,Senosios grafikos perlai iš Žemaitijos dvarų paveldo“ kilnojamos parodos sutiktuvėms. Šią parodą pristatė projekto vadovė ir parodos kuratorė– Daiva Lukšienė, Žemaičių muziejaus ,,Alka“ istorijos skyriaus ikonografijos poskyrio vyr. muziejininkė.


Birželio 10 d. (šeštadienis)

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus Konferencija „Vyskupas Motiejus Valančius ir jo bendražygiai kovoje už gimtąjį žodį spaudos draudimo laikotarpiu“ Kalbininkė, baltistė, humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Sofija Laučiūtė savo pranešime „Nešęs šviesą ir tiesą“ papasakojo susirinkusiems apie vyskupo didžius pasiekimus, jo nuopelnus Lietuvos tautai sunkiu carinės Rusijos priespaudos laikotarpiu. Apie Motiejaus Valančiaus iliustruotą rankraštinį giesmyną kalbėjo – prof. dr. Roma Bončkutė, Klaipėdos universiteto humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto Baltų filologijos katedros vedėja. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus trečiajame fonde buvo saugomas neautorizuotas, iliustruotas 18 giesmių rankraštis „Giesmie apie muka Jezusa Pona“. Rankraščio braižas leido spėti, kad tai Motiejaus Valančiaus (1801-1875) autografas. Pranešime buvo kalbama apie autografą, jo istoriją, piešinių pobūdį. Tekstologinis tyrimas parodė, kad Giesmynas datuotas prieš 1844 m.


Birželio 15 d. (ketvirtadienis)

Žemaičių muziejus „Alka“ Teminė ekskursija „Signataro Stanislovo Narutavičiaus pėdsakai Telšiuose“


Birželio 15 d. (ketvirtadienis)

Palangos Gintaro muziejus Kultūros renginys „Vasario 16-osios asmenybės Palangoje: menininkai, mokslininkai, politikai, visuomenės veikėjai“ 1918 m. Lietuvos Respublikos politinis, intelektinis, kultūrinis elitas gausiai lankydavosi Palangoje – nuo poeto Maironio iki Prezidento Smetonos. Kelių dešimčių iškiliausių asmenybių buvimą didžiausiame Lietuvos kurorte ženklina ne tik memorialiniai duomenys, bet pirmiausia – jų sukurti meno kūriniai, kultūros įvykiai, ypač kūryba jūros tema, Baltijos jūros mitinių siužetų išraiška poezijoje, dailėje, muzikoje. Renginio organizatoriai susirinkusiems atskleidė šio lietuvybės kultūrinio fenomeno savitumą ir svarbą.


Birželio 15 d. – liepos 31 d.

Jurbarko krašto muziejus Fotografijų ir istorinių aprašymų paroda ,,Kazys Grinius – politikas, 1920-1926“ Paroda, skirta prezidento Kazio Griniaus politinės ir visuomeninės veiklos apžvalgai, yra viena iš parodų ciklo „Lietuvos prezidentai“, skirto Valstybės 100-mečiui, rengiamo Jurbarko krašto muziejuje. Šią parodą parengė prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus, o Jurbarko krašto muziejaus lankytojams pristatė l. e. direktoriaus pareigas K. Griniaus memorialiniame muziejuje Tomas Kukauskas. Jis išsamiai papasakojo apie K. Griniaus atėjimą į didžiąją politiką, jo veiklą aukščiausiuose valstybės ir vyriausybės postuose, sudėtingo istorinio laikotarpio problemų sprendimus, santykius su kitais politikais ir valstybėmis. Diskusijoje buvo aptarta K. Griniaus biografija. Tomas Kukauskas Jurbarko krašto muziejui padovanojo naujausią K. Griniaus raštų rinkinį.


„Lietuvos muziejų kelio 2017“ Žemaitijoje metu įvyko:  kultūros renginių – 6  parodų – 11  edukacinių renginių – 3  konferencijų – 2  ekskursijų – 2 Dalyvavo 15 Žemaitijos muziejų. Renginius aplankė per 8 tūkst. lankytojų.


Iki susitikimo „Lietuvos muziejų kelyje 2018“!

Apžvalgą parengė Jolanta Klietkutė, Kretingos muziejus, 2017

„Muziejų kelias 2017“ Žemaitijoje  

Trumpa apžvalga