PIRMASIS PASAULINIS KARAS IR LIETUVA

JULIUS KANARSKAS

PIRMASIS PASAULINIS KARAS IR LIETUVA Karo atspindžiai Kretingos grafo A. Tiškevičiaus ikonografijos rinkinyje

JULIUS KANARSKAS

PIRMASIS PASAULINIS KARAS IR LIETUVA (Karo atspindžiai Kretingos grafo A. Tiškevičiaus ikonografijos rinkinyje)

Kretinga 2014

Leidinį rėmė Kretingos rajono savivaldybė

Skiriama Pirmojo pasaulinio karo pradžios 100 metinėms paminėti

© Julius Kanarskas, 2014 © Kretingos muziejus, 2014 © UAB Vakarų spaustuvė, 2014

TURINYS

Pirmajam pasauliniam karui – 100 ........................................................................................... 4 Aleksandro Tiškevičiaus I pasaulinio karo ikonografijos rinkinys .......................................... 5 Atvirukai ............................................................................................................................ 5 Fotografijos ir albumai ..................................................................................................... 14 Lietuva I pasaulinio karo metais A. Tiškevičiaus ikonografijos rinkinyje .............................. 22

PIRMAJAM PASAULINIAM KARUI – 100 Šiemet minimos 100-osios Pirmojo pasaulinio karo pradžios metinės. Šis karas, tarpukariu vadintas Didžiuoju karu, vyko 1914 m. rugpjūčio 1 d. – 1918 m. lapkričio 11 d. Jį sukėlė dėl ekonominių ir politinių įtakos sferų besivaržančios didžiosios Europos valstybės, sudariusios du priešiškus karinius blokus. Vidurio Europos valstybių sąjungai priklausė Vokietijos imperija, Austrija–Vengrija, Italijos karalystė (1915 m. perėjo į priešų pusę) ir Osmanų imperija. Prieš jas kariavo Antantės šalys: Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Rusijos imperija, Serbijos karalystė ir jų sąjungininkai. Iš viso į karą įsitraukė 25 valstybės ir jų kolonijos, kuriose gyveno 1,35 mlrd. žmonių, t. y. apie ¼ tuometinio pasaulio gyventojų.

Pretekstu karui pradėti tapo serbų nacionalistų 1914 m. birželio 28 d. Sarajeve surengtas pasikėsinimas, kurio metu studentas Gavrila Principas (1894–1918) nušovė Austrijos sosto įpėdinį Pranciškų Ferdinandą (1863–1914) ir jo žmoną.

Austrija dėl šio incidento apkaltino Serbijos karalystę, kuriai 1914 m. liepos 28 d. paskelbė karą. Serbiją remianti carinė Rusija ėmėsi telkti kariuomenę prie Austrijos–Vengrijos ir Vokietijos sienų. Atsakydama į tai, Vokietija rugpjūčio 1 d. paskelbė karą Rusijai. Vakarų Europoje karo veiksmai prasidėjo Vokietijos kariuomenei 1914 m. rugpjūčio 2 d. okupavus Liuksemburgą. Rugpjūčio 4 d. karo auka tapo Belgija, į kurią vokiečių kariniai daliniai įsiveržė nepaisydami šios šalies neutraliteto.

Pagrindiniai mūšiai vyko Vakaruose, kur fronto linija tęsėsi nuo Šiaurės jūros iki Šveicarijos sienų. Rytų fronte 1914 m. rugpjūčio 4 d. į Vokietiją įsiveržusi carinės Rusijos kariuomenė užėmė dalį Rytų Prūsijos, tačiau netrukus buvo išstumta. Vokietijai 1915 m. perėjus į kontrpuolimą, Rytų frontas ilgam įstrigo linijoje Ryga–Daugpilis–Baranovičiai–Pinskas– Brodai. Aktyviais kariaujančių pusių manevrais prasidėjęs karas, 1915 m. virto poziciniu karu.

Jame žuvo ir nuo žaizdų mirė 13,6 mln., o sužeista ir suluošinta – apie 20 mln. žmonių.

Kare nugalėjo Antantės šalys – Prancūzija, Jungtinė Karalystė, JAV ir kt. Karo veiksmai pasibaigė 1918 m. lapkričio 11 d., Vokietijai pasirašius Kompjenės paliaubas.

Oficialiai karas užbaigtas 1919 m. birželio 28 d. Versalio taikos sutartimi.

Karas radikaliai pakeitė pasaulio tvarką, sužlugdė paskutiniąsias Europos imperijas – Osmanų, Rusijos, Vokietijos ir Austrijos, sudarė sąlygas atsirasti tautinėms valstybėms, tame tarpe ir Lietuvai, pakeitė pasaulio jėgų santykį, į lyderius iškeldamas JAV. –4–

ALEKSANDRO TIŠKEVIČIAUS I PASAULINIO KARO IKONOGRAFIJOS RINKINYS Per Pirmąjį pasaulinį karą abi kovojančios pusės, ypač Vokietijos imperija, skyrė didžiulį dėmesį karo propagandai, patriotizmo skatinimui, savo kariuomenės pergalių išaukštinimui ir pan. Į frontą buvo siunčiami fotografai, karo korespondentai, kurie fiksavo karo įvykius, jų dalyvius. Fotografijos buvo tiražuojamos, iš jų spausdinami atvirukai, kurie platinti fronte ir užnugaryje. Kai kurie karo veiksmuose dalyvaujantys fotografai rengė asmeninius albumus prisiminimui apie karą.

Nemažas Pirmojo pasaulinio karo fotografijų ir atvirukų rinkinys 1915–1918 m. buvo sukauptas Kretingos dvare, kuriame veikė Vokietijos kariuomenės Rytų fronto vadovybės (Oberosto) Kretingos apskrities viršininko įstaiga ir karininkų bendrabutis. Karo pabaigoje vokiečiams rūmus palikus, rinkinys atiteko 1918 m. iš Petrogrado (dab. Sankt Peterburgas, Rusija) į Kretingą sugrįžusiam dvaro savininkui grafui Aleksandrui Tiškevičiui. Sovietų okupacijos pradžioje dvarą 1940 m. nacionalizavus, rinkinys buvo perduotas Kretingos muziejui.

Rinkinį sudaro 335 atvirukai, 20 pavienių nuotraukų ir 2 albumai su 355 nuotraukomis.

Tai vienas gausiausių Pirmąjį pasaulinį karą menančių rinkinių, saugomų Lietuvos muziejuose.

2014 m. jis nuskenuotas ir baigiamas suvesti į Lietuvos muziejų integralios informacinės sistemos (LIMIS) duomenų bazę.

Atvirukai Rinkinyje esantys atvirukai išleisti Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje ir Vokietijoje.

Daugumą jų spausdinti spaustuvėse, ant kartono lapelių (253 vnt.), o kiti fotografiniu būdu atspausti ant matinio fotografinio popieriaus (82 vnt.). Didžioji atvirukų dalis yra dokumentiniai. Juose pavaizduoti žymūs asmenys, asmenų grupės, užfiksuotos vietovės, statiniai ir istoriniai įvykiai. Keletas atvirukų meniniai, iliustruoti dailininkų pieštais piešiniais, šaržais ir karikatūromis.

Didžioji atvirukų dalis buvusi išleista Vokietijoje. Iš 269 atvirukų 218-ka spausdinta ant kartono, o 51 fotoatvirukas atspaustas ant fotopopieriaus. 16 fotoatvirukų išleido Berlyno leidykla „Gustav Liersch & C°“, po 3 – Vilis Zankė (Willi Sanke) ir akcinė bendrovė „Rotophot“, po vieną – Hostrupo fotoateljė Miunchene, broliai Lempės (Gebrüder Lempe) iš Kylio, M. L. –5–

Karstensas (M. L. Carstens) iš Hamburgo, Hanoverio fotografas ir leidėjas Martynas Gordanas (Martin Gordan) bei Berlyno nacionalinis fondas žuvusių karių šeimoms remti.

Vokietijos ir Austrijos–Vengrijos aukščiausieji karo vadai – imperatoriai Vilhelmas II (kairėje) ir Pranciškus Juozapas I (dešinėje). Nežinomas leidėjas. Vokietija, ~1914 m. KM-IF7536.

Iš 218-kos spaudos atvirukų beveik trečdalį (70 vnt.) sudaro Hamburgo leidyklos ir spaustuvės „Knackstedt & C°“ produkcija. Antra gausi grupė – Karaliaučiaus ir Kranto (Rytų Prūsija) leidėjo Frico Krauskopfo (Fritz Krauskopf) išleisti atvirukai (31 vnt.), kurių dauguma buvo išspausdinta Berlyno akcinėje bendrovėje „Lichtdruck Graphischer Gesellschaft“. Po 7–9 atvirukus išleido Karaliaučiaus leidėjas Otas Cygleris (Otto Ziegler), Berlyno bendrovės „Kahan & C°“, „Imberg & Lefson“ ir leidėjas Georgas Štilkė (Georg Stilke). Likusių atvirukų leidėjai – Adolfas Alsdorfas (Adolf Alsdorf) iš Vroclavo, bendrovės „Gustav Liersch & C°“, „Berliner Illustr. Gesellschaft“, „Berliner Tageblatt“, „Kunstverlag E. Bieber“, „Photographische Gesellschaft“, „Pudel-Verlag“, Raudonojo Kryžiaus centrinis komitetas, Augustas Šerlas (August Scherl), Hansas Tomforas (Hans Tohmfor), Hermanas Volfas (Hermann Wolf), Fricas Viurcas (Fritz Würtz), fotografas Robertas Zenekė (Robert Sennecke) ir spaustuvininkas Otas Gedercas (Otto Göddertz) iš Berlyno, bendrovė „Wirth & C°“ iš Desau, bendrovė „Stengel & C°“ iš Drezdeno, broliai Hochlandai, leidykla „KACE“ ir bendrovė „Knopp & Nie“ iš Karaliaučius, Filypas Reklamas jaunesnysis (Philipp Reclam jun.) ir bendrovė „Dr. Trenkler & C°“ iš Leipcigo, Reino paveikslėlių ir atvirukų leidykla „Hepp“ iš Manheimo, Vokietijos medicinos federacijos Oldenburgo skyrius, leidykla „Atlasas“ ir J. Tėmalis (J. Themal) iš Poznanės, karo fotografas Alfredas Hiršas (Alfred Hirsch) iš Šarlotenburgo (Berlynas), B. Dondorfo akcinė bendrovė, Vilhelmas S. Šrioderis (Wilhelm S. Schröder) ir kt.

–6–

Mažojoje Lietuvoje atvirukus leido Įsrutyje veikęs prekybos centras „Central-Drogerie“ ir Tilžės Pavlovskio knygų spaustuvė „Tageblatt für Litauen“, o vokiečių okupuotoje Lietuvoje – Kauno leidėjas A. Racas (A. Ratz).

Atvirukų leidybai dažniausiai naudotos karininko, fotografo Alfredo Kiulevindto (Alfred Kühlewindt, 1870–?) darytos nuotraukos. Jis fotografijos meno mokėsi Leipcige ir Vienoje, nuo 1893 m. turėjo fotoateljė Nakelyje (Aukštutinė Silezija). 1899 m. persikėlė į Karaliaučių, kuriame buvo karališkųjų rūmų fotografas, 1909 m. įkūrė fotografų gildiją. Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo Rytų fronto Vyriausiojo karo vado įstaigos fotografu.

Vokiečių kareiviai dalina maisto davinius vargingiems Augustavo gyventojams.

Frico Krauskopfo leidykla. Karaliaučius, Vokietija, 1915 m. KM-IF7658.

Kitas fotografas, kurio nuotraukos plačiai naudotos atvirukams, buvo Robertas Zenekė (Robert Sennecke, 1885–1940). Jis 1906 m. dalyvavo Atėnų vasaros olimpinių žaidynių maratono bėgime, o prieš Pirmąjį pasaulinį karą jau buvo žinomas žurnalistas ir fotografas.

Nuo 1914 m. tarnavo karo korespondentu, kaip ir A. Kiulevindtas, pabuvojo priešakinėse Rytų fronto pozicijose. Vėliau buvo paskirtas Osmanų imperijos kariuomenės kariniu patarėju. Po karo įsteigė prestižinę fotografijos agentūrą „Internationaler Illustrations-Verlag“, kurios paslaugomis naudojosi Vokietijos ir užsienio šalių žiniasklaida. 1929 m. rugsėjo 29 d. jis fotografavo Lietuvos Respublikos prezidentą Antaną Smetoną.

Kituose atvirukuose panaudotos nuotraukos, kurias darė fotografai E. Beninghovenas (E. Benninghoven), G. Bergeris (G. Berger), Emilis Byberis (Emil Bieber, 1878–1962), Bufa, C. Johanas von Diurenas (C. Johann von Dühren), A. Franklas (A. Frankl), A. Grosas (A. Groß), broliai Hekeliai (Gebrüder Haeckel), A. Jagušas (A. Jagusch), K. Kochas (K. Koch), –7–

Rotermundtas (Rotermundt), žymus portretistas Nikola Peršeidas (Nicola Perscheid, 1864– 1930), L. ir A. Šaulių (L. & A. Schaul) bei Mejerio ir Pasoto (Meier & Passoth) fotoateljė, Austrijos–Vengrijos fotografai Oskaras Kalošas (Oszkár Kallós), Kordianas (Kordyan) ir Karlas Pycneris (Carl Pietzner, 1853–1927). Meninių atvirukų autoriai – dailininkai Paulius Kasbergas (Paul Casberg), Bertoldas Klausas (Bertold Clauss), V. Košnickis (W. Koschnitzki), Kurtas Schulcas Šteglicas (Curt Schultz Steglitz) ir kt.

Atvirukuose vaizduojami Vokietijos imperijos kūrėjas ir pirmasis kancleris, generolas feldmaršalas Otas fon Bismarkas (Otto von Bismarck, 1815–1898), paskutinysis imperatorius Vilhelmas II (Wilhelm II, 1859–1941), imperatoriaus sūnus, Prūsijos karalystės princas, Vokietijos 1-sios gvardijos divizijos vadas Eitelis Frydrichas (Eitel Friedrich von Preussen, 1883– 1942), jo žmona Sofija Šarlotė fon Oldenburg (Sophie Charlotte von Oldenburg, 1879–1964), Vokietijos imperijos kancleris, Badeno princas Maksimilijonas (Max von Baden, 1868– 1929), karvedžiai – Bavarijos princas Leopoldas (Leopold von Bayern, 1846–1930), jo sūnus, Bavarijos sosto paveldėtojas Ruprechtas (Rupprecht von Bayern, 1869-1955), Viurtembergo hercogas Albrechtas (Herzog Albrecht von Württemberg, 1865–1939), karvedžiai – generolai feldmaršalai Paulius fon Hindenburgas (Paul von Hindenburg, 1847–1934), Karlas fon Biulovas (Karl von Bülow, 1846–1921), Augustas fon Makenzenas (August von Mackensen, 1849– 1945), generolai Konradas Kraftas fon Delmenzingenas (Konrad Krafft von Dellmensingen, 1862–1953), Magnusas fon Eberhartdas (Magnus von Eberhardt, 1855–1939), Erikas fon Falkenhainas (Erich von Falkenhayn, 1861–1922), Maksas fon Galvicas (Max von Gallwitz, 1852 –1937), Erikas Liudendorfas (Erich Ludendorff, 1865–1937), vokiečių aviacijos pradininkas, lakūnas, lėktuvų ir variklių konstruktorius Helmutas Hirtas (Hellmuth Hirth, 1886–1938), Vokietijos sąjungininkai – Bulgarijos karalius Ferdinandas I (1861–1948), ministras pirmininkas Vasilis Radoslavovas (1854–1929), Osmanų imperijos sausumos kariuomenės vadas ir karinių jūros

pajėgų

vadas

Enveras

Paša (1881–1922),

Austrijos–Vengrijos

imperatoriai

Pranciškus Juozapas I (Franz Joseph I, 1830–1916) ir Karolis I (1887–1922), feldmaršalas ir vyriausiasis kariuomenės vadas, Austrijos erchercogas Frydrichas (Friedrich von ÖsterreichTeschen, 1956–1936), generolai Svetozaras Borojevičius (Svetozar Boroević, 1856–1920), Viktoras Danklas (Viktor Dankl, 1854–1941), Francas fon Hecendorfas (Franz von Hötzendorf, 1852–1925), Hermanas Kusmanekas (Hermann Kusmanek, 1860–1934), Karlas fon PflancerisBaltinas (Karl von Pflanzer-Baltin, 1855–1925). Dalis atvirukų skirta Vokietijos ir Austrijos– Vengrijos kariuomenių pergalėms Vakarų fronte, Karpatuose, Galicijoje ir Rumunijoje pažymėti bei pirmosioms karo metinėms paminėti.

–8–

Vokiečių karo lakūnas-naikintojas, rotmistras, baronas Manfredas fon Richthofenas (1895–1918) – Raudonasis baronas. Fotografai K. J. fon Diurenas ir R. Zankė.

Leidykla „Gustav Liersch & C°“. Berlynas, Vokietija, ~1915–1918 m. KM-IF7573.

Fotoatvirukų

serija

„Unser

erfolgreicher

Kampfflieger“ („Mūsų pasižymėję karo lakūnai“) supažindina su oro mūšiuose pasižymėjusiais vokiečių karo lakūnais-naikintojais, žuvusiais šiaurės ir šiaurės rytų Prancūzijoje. Tarp jų – vienas geriausių Pirmojo pasaulinio karo lakūnų, mūšiuose numušęs 80 priešo lėktuvų, rotmistras, baronas Manfredas fon Richthofenas (Manfred Freiherr von Richthofen, 1895–1918), dėl ryškiai raudonos lėktuvo spalvos vadintas „Raudonuoju baronu“, 27 priešo lėktuvus numušęs vyresnysis leitenantas Adolfas fon Tučekas (Adolf von Tutschek, 1891–1918), 20 lėktuvų numušęs kapitonas Hansas Joachimas Budėkė (Hans-Joachim Buddecke, 1890–1918), 15 lėktuvų numušęs vyresnysis leitenantas Maksas Imelmanas (Max Immelmann, 1890–1916), vadintas „Lilio ereliu“, 14 lėktuvų numušęs leitenantas Rudolfas Vendelmutas (Rudolf Wendelmuth, 1890–1917), 9 lėktuvus numušęs leitenantas Gustavas Lefersas (Gustav Leffers, 1895–1916) ir 6 lėktuvus numušęs leitenantas Joachimas fon Bertrabas (Joachim von Bertrab, 1894–1922), tragiškai žuvęs po karo per lėktuvo avariją.

Atvirukuose atsispindi 1914 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. Rusijos imperijos kariuomenės invazijos į Rytų Prūsiją, tame tarpe ir Mažąją Lietuvą, padariniai. Vienas atvirukas mena, kad užėmęs dalį Rytprūsių, Rusijos kariuomenės Narevo karinės grupės vadas, kazokų generolas Pavelas Renenkampfas 1914 m. rugpjūčio 24 d. – rugsėjo 11 d. rezidavo Įsrutyje (Insterburg; dab. Černiachovskas). Rytų Prūsijos okupacijos pasekmės atsispindi atvirukų serijose „Krieg im Osten“ („Karas Rytuose“), „Der Krieg in Ostpreussen“ („Karas Rytprūsiuose“) ir „Aus Ostpreußens schwerer Zeit“ („Iš Rytprūsių sunkmečio“). Jose matome besitraukiančių rusų sugriautus Apušvangio (Abschwangen; dab. Tišinas), Dumnavos (Domnau; dab. Domnovas), Kalinavos (Kallinowen; dab. Kalinowo), Neidenburgo (Neidenburg; dab. Nidzica), Širvintos (Schirwindt; dab. Kutuzovas) miestus ir miestelius, apgriautą Kuršų (Korschen; dab. Korsze) geležinkelio stotį, Lauksargių muitinę, Lenkviečių (Lengwethwn; dab. Luninas) viešbutį, Tep–9–

liuvos (Tapiau; dab. Gvardeiskas) rotušę, valstiečių namą prie Tilžės (Tilsit; dab. Sovetskas), susprogdintus Vėluvos (Wehlau; dab. Znamenskas) tiltą per Priegliaus upę, siaurojo ir valstybinio geležinkelių tiltus per Įsruties upę ir jos intaką Auksinės upelį netoli Įsruties miesto.

Vokiečiams pereinant į kontrpuolimą aršiausi susirėmimai ir kruvinos gatvių kautynės su rusais vyko Luke (Lyck; dab. Ełk) ir prie Lodzės.

Atvirukų serijos „Der Krieg im Osten“ („Karas Rytuose“), „Östliches Kriegsbild“ (Rytų fronto karo vaizdas“), „Vom östlichen Kriegsschauplatz“ („Iš Rytų fronto“) ir kt. pasakoja apie Vokietijos kariuomenės dalinių įžengimą į svarbesnius Rusijos imperijos vakarinių gubernijų miestus – Varšuvą, Lomžą, Suvalkus, Augustavą, Liepoją, Kauną, Vilnių, Šiaulius. Žygyje į Rytus vokiečiai susidūrė su Rusijos kariuomenės įrengtomis Novogeorgijevsko -Modlino (ties Vislos ir Narevo santaka), Ivangorodo-Demblino (ties Vyslos ir Vepšo santaka), Rožanų (Lenkija), Osoveco (prie Bebro upės, Lenkija), Kauno, Liepojos, Gardino, BrestLitovsko tvirtovėmis, kurias užėmė tik panaudoję sunkiąją toliašaudę artileriją (mortyras).

Tolimesnį jų žygį 1915 m. pabaigoje rusai sustabdė linijoje Ryga–Daugpilis–Pinskas–Brodai. Į priešakines fronto pozicijas atvykstantiems karo vadams buvo rengiamos sutikimo iškilmės. Atvirukuose matome Rytų fronto vyriausiojo kariuomenės vado P. fon Hindenburgo garbei 1915 m. balandžio mėn. surengtus paradus Grajeve ir Suvalkuose (Lenkija), o Varšuvos Vienos geležinkelio stotyje iškilmingai buvo pasitiktas kariuomenės vadas, generolas feldmaršalas, Bavarijos princas Leopoldas. Generolui feldmaršalui P. fon Hindenburgui pagerbti Choželės aikštėje (Lenkijoje) 1915 m. buvo atidengtas paminklas.

Atvirukai liudija, kad besitraukiantys rusai visokiai būdais stengėsi pristabdyti vokiečių puolimą: jie išsprogdino didįjį tiltą per Vyslą tarp Varšuvos ir jos priemiesčio Pragos, aplinkinius geležinkelio tiltus, Kaune – Aleksoto ir geležinkelio tiltus per Nemuną.

Kariuomenei persikelti per upes vokiečių inžineriniai daliniai statė pontoninius tiltus, kuriuos vėliau pakeitė stacionarūs tiltai.

Pirmaisiais žygio į Rytus mėnesiais į vokiečių nelaisvę pateko daugybė rusų kareivių.

Atvirukai liudija, kad belaisviai buvo laikomi laikinose karo belaisvių stovyklose Lodzėje, Seinuose, Suvalkuose, Liepojoje, iš kurių vėliau pervežti į Vokietijoje įrengtas karo belaisvių darbo stovyklas.

Karui įgavus pozicinį pobūdį, palei frontą buvo statomos stacionarios įtvirtintos vadavietės. Vieno vokiečių bataliono vadavietė įrengta 6 metrų gylyje po žeme šalia Naručio (Naročiaus) ežero.

Užimtose vietovėse vokiečiai steigė karinės valdžios įstaigas, organizavo valdžios įstai– 10 –

gų ir tiltų apsaugą, dalino maistą vargingiems krašto gyventojams, dalyvavo vietinių bendruomenių bažnytinėse apeigose.

Apie karo veiksmus Vakarų fronte pasakoja tik keli atvirukai, kuriuose matome vokiečių karius, dalinančius Antverpene belgų moterims duoną, žygiuojančius apgriauto Šampjeno miestelio gatve Prancūzijoje, besiilsinčius tarp mūšių Argonos miške, susirinkusius pamiškėje prieš mūšį į mišias ir pan.

Vokietijos karinių jūros pajėgų povandeninis laivas „UDeutschland“ išplaukia į atvirą jūrą. Nežinomas leidėjas.

Kylis, Vokietija, ~1917 m. KM-IF7746.

Svarbus vaidmuo Pirmajame pasauliniame kare teko karinėms jūrų pajėgoms. Atvirukuose vaizduojami vokiečių ir britų karo laivai, tarp kurių yra ir 1916 m. pastatytas U-151 tipo povandeninis laivas „Deutschland“ („Vokietija“), 1917 m. nuskandinęs 42 britų laivus.

Dalis meninių atvirukų skirta vokiečių karių ir jų artimųjų patriotinei dvasiai pakelti, pasišaipyti iš priešų užmačių, pašiepti kai kuriuos krašto politikus.

Be vokiečių atvirukų, rinkinyje yra 45 lenkiški atvirukai, iš kurių 30 atspausta ant fotopopieriaus. Juose pavaizduoti Pirmajame pasauliniame kare nugalėjusių valstybių vadovai ir karo vadai, lenkų tautinės-politinės demonstracijos Varšuvoje ir Poznanėje dėl valstybingumo atkūrimo, lenkų legionų kūrimasis ir pirmosios kovos dėl nepriklausomybės, iškilių asmenybių – generolų Juozapo Daubaro-Musnickio (Józef Dowbor-Muśnicki, 1867–1937), Juozapo Halerio

(Józef Haller, 1873–1960),

Marijono

Janušaičio-Žegotos (Marian Januszajtis-Żegota (1889–1973) ir Edvardo Smiglo-Ridzo (Edward Śmigły-Rydz, 1886–1941), T. Kosciuškos sukilimo dalyvio Jono Kilinskio (Jan Kiliński, 1760– 1819), 1863 m. sukilėlių generolų Marijono Langevičiaus (Marian Langiewicz, 1827–1887) ir Romualdo Trauguto (Romuald Traugutt, 1826–1864), politikos ir visuomenės veikėjų Juozapo Brudzinskio (Józef Brudziński, 1874–1917), Alberto Korfanto (Wojciech Korfanty, 1873– 1939), Mykolo Lempickio (Michał Łempicki, 1856–1930), Zdislovo Liubomirskio (Zdzisław Lubomirski, 1865–1943) ir Alberto Trompčinskio (Wojciech Trąmpczyński, 1860–1953), rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Henriko Senkevičiaus (Henryk Sienkiewicz, 1846– – 11 –

1916), kompozitoriaus Ignoto Jono Paderevskio (Ignacy Jan Paderewski, 1860–1941), Romos popiežių Benedikto XV ir Pijaus X portretai, J. Eismundo esė Vilsonui.

Atvirukų leidėjai – Juozapas Paškovskis (Józef Paszkowski), bendrovės „Zakł. graf. A. Hurkiewicz i s-ka“ ir „A. Chlebowski i Michałowski“ iš Varšuvos, bendrovė „Berliner Illustr.

Gesellschaft“ ir Hermano Leizerio (Hermann Leiser) leidykla iš Berlyno, J. Tėmalis (J. Themal), fotografas Tadas Langyras (Tadeusz Langier, 1877–1940) ir fotografijos populiarintojas Kazimieras Gregeris (Kazimierz Greger, 1887–1967) iš Poznanės, Krokuvos lenkų dailininkų kuopa, savaitraštis „Wiadomości Polskie“, J. Miščakas (J. Miszczak), K. Staševskis (K. Staszewski), fotografas S. Volskis (S. Wolski), Lenkijos vyriausiojo tautinio komiteto centrinis biuras. Į rinkinį pateko 18 Rusijos imperijoje išleistų atvirukų, tarp kurių yra 1 fotoatvirukas.

Juos leido ir spausdino: Rygoje – bendrovė „Ганза“, Petrograde – „Унiон“ ir „МеццотинтоУнiон“, Petrogrado karo felčerių mokyklos moterų ratelis, R. Golikės ir A. Vilborgo bendrovės spaustuvė, A. S. Suvorino spaustuvė, A. I. Centero fotografijų spaustuvė, Maskvoje – D. Chromovo ir M. Bachracho leidykla, A. Mamontovo bendrovės spaustuvė, 64-ojo pėstininkų Kazanės pulko šventikas Olegas Adamovičius ir fototipija „Шерер, Наблогольц и К°“.

Rusijos kariuomenės 64-ojo Kazanės pulko kariai prie Kūčių vakarienės stalo. Išleido pulko šventikas Olegas Adamovičius ir akcinė fototipija „Šerer, Nablogolc i K°“. Maskva, Rusija, ~1915 m.

Atvirukų iliustracijose pavaizduoti Rusijos imperatorius Nikolajus II (Николай Александрович Романов, 1868–1918), imperatorienė Aleksandra Romanova (Александра Феодоровна Романовa, 1872–1918), sosto įpėdinis, caraitis Aleksejus Romanovas (Алeксeй Нико– 12 –

лаевич Романов, 1904–1918), imperatoriaus duktė Tatjana Romanova (Татьяна Николаевнa Романовa, 1897–1918), imperatoriaus pusbrolis, Rusijos kariuomenės vyriausiais vadas Nikolajus Romanovas (Николай Николаевич Романов, 1856–1929), Rusijos–Japonijos karo didvyris, viceadmirolas Stepanas Makarovas (Степан Макарoв, 1848–1904), Rusijos karvedžiai, rusų karininkai ir kariai laisvalaikiu, iš austrų atimtos trofėjinės patrankos.

Rusiškuose atvirukuose taip pat vaizduojami sąjungininkai: Belgijos karalius Albertas I (Albert I, 1875–1934), Juodkalnijos sosto įpėdinis karalaitis Danila (королевич Данило, 1871– 1939), Jungtinės Karalystės kariuomenės feldmaršalas, lordas Frederikas Slėjus Robertsas (Frederick Sleigh Roberts, 1832–1914), anglų kautynės su vokiečiais. Tiražuojami patriotiniai atvirukai, eksponuoti parodoje „Didžiojo karo anglų plakatai“, šaipomasi iš negarbingai Belgijos neutralitetą sulaužiusio kaizerio Vilhelmo II. Rinkinyje yra trys Prancūzijoje išleisti atvirukai. Viename jų išspausdinta karikatūra, pašiepianti 1914 m. rugsėjo 9 d. prie Nansi miesto sutriuškintą ir savo karių kraujyje stovintį įtūžusį kaizerį Vilhelmą II. Kita karikatūra šaiposi iš Vokietijos sosto įpėdinio Frydricho Vilhelmo, atvykusio į Vakarų frontą slapstytis Revinji vietovėje įrengtame bunkeryje.

Vokiečiai bombarduoja prancūzų ligoninę. Dailininkas Gastonas

Šarpentjė-Bosijas.

Leidėjas

I.

Lapina

ir

Prancūzijos spaustuvininkų sąjunga. Paryžius, 1915 m.

KM-IF7518.

Trečiam atvirukui, kurį Paryžiuje išleido I. Lapina, o spausdino Prancūzijos spaustuvininkų sąjunga, panaudota dailininko Gastono Šarpentjė-Bosijo (Gaston Charpentier-Bosio) paveikslo kopija. Ji vaizduoja vokiečių kariuomenės apšaudomą prancūzų vienuolyno ligoninę, kurios kieme blaškosi vienuolės ir ligoniai, bandantys pabėgti nuo besiveržiančių vokiečių. Atviruko apačioje prancūzų, anglų ir rusų kalbomis pateikta pašaipi antraštė, aiškinanti, kad ligoninių bombardavimas yra įprasta vokiečių pramoga.

– 13 –

Fotografijos ir fotoalbumai Iš grafo A. Tiškevičiaus ikonografijos rinkinyje esančių 375 nuotraukų, 361 darytos vokiečių, o 14 – italų fotografų. Nustatyta, kad nuotraukos ir albumai iki 1918 m. priklausė Vokietijos imperijos I armijos korpuso 14-ojo aviacijos skyriaus lakūnui, fotografui, puskarininkiui Otui Lysmanui (Otto Liessmann). Italijos kariškių nuotraukos ir albumas (su 11 nuotraukų) yra trofėjiniai, patekę į rinkinį kaip karo grobis.

Kitą albumą su 344 nuotraukomis 1918 m. parengė O. Lysmanas. Albumas vadinasi: „Kriegserinnerungen. Aufnahmen des Östlichen, Französischen & Italienischen Kriegsschauplatzes. Aufgenommen (...) Flieger-Photograph Otto Liessmann beim I. A. K.“ („Karo prisiminimai. Vaizdai iš Rytų, Prancūzijos ir Italijos karo frontų. Parengė (...) lakūnasfotografas Otas Lysmanas iš I armijos korpuso“).

Albumas unikalus, jame suklijuotos originalios 1915–1918 m. nuotraukos, kurios iki 2014 m. skaitmeninimo nebuvo publikuotos. Jį galima būtų suskaidyti į dvi dalis: Vakarų fronto ir Rytų fronto nuotraukos.

Vokietijos I armijos korpuso 14-ojo aviacijos skyriaus žvalgybinis lėktuvas su ekipažu ir kairiajame borte įtaisyta fotografijos kamera. Fotografas Otas Lysmanas.

1917 m. KM-IF7802-96.

Vakarų frontą mena 146 fotografijos. Dominuoja aeronuotraukos, kuriose per žvalgybinius antskrydžius virš priešo teritorijos užfiksuoti rytų, šiaurės rytų ir šiaurės Prancūzijos bei šiaurės rytų Italijos miestų geležinkelio stočių rajonai, strateginiai tiltai ir keliai, jų apylinkėse esantys gynybiniai įtvirtinimai, priešo aerodromai. Nuotraukose matome prancūzų Anezeno (Annezin), Bakaros (Bacarat), Belforo (Belfort), Betiuno (Béthune), Briujė (Bruay), Divjono (Divion), Epinalio (Epinal), Ferfė (Ferfay), Kolonžo (Collonges), Kompjenės (Compiègne), Langro (Langres), Lano (Laon), Liuro (Lure), Marlio (Marles), Monbeliaro (Montbéliard), Montrė-Šato (MontreuxChâteau), Nuajono (Noyon), Osono (Auxonne), Sen Polio (Saint-Pol) ir Vandeno le Betiuno (Vendin-lès-Béthune), italų Basano del Grapos (Bassano del Grappa), Čitadelos (Cittadella), Kastelfranko Veneto (Castelfranco Veneto), Padujos (Padova), Trevizo (Treviso), Venecijos – 14 –

(Venezia), Vičencos (Vicenza) miestų ir miestelių, jų geležinkelių rajonų panoramas, prancūzų Lilio (Lille), Liuksiolio (Luxeuil), Liunevilio (Lunéville), Lonviko (Longvic) bei italų Aviano, Basano, Padujos aerouostus, anglų ir prancūzų karines stovyklas šalia Albero (Albert), Frikuro (Fricourt), Karnua (Carnoy), Kontalmezono (Contalmaison) ir Valdaono (Valdahon), italų karinius įtvirtinimus netoli Istranos ir Kovolio (Covolo) miestelių bei Alpių kalnuose, Vinčencos Alpių kalnyne stūksantį Grapos kalną (Monte Grappa).

Vokietijos 14-ojo aviacijos skyriaus lakūnai-fotografai. Dešinėje – puskarininkis Otas Lysmanas.

Fotografuota okupuotoje Rusijos imperijos dalyje. ~1915 m. KM-IF7802-290.

Vakarų fronto nuotraukose taip pat įamžintos šiaurės ir šiaurės rytų Prancūzijoje vykusių mūšių vietos Anservilio (Ancerviller), Badonvilerio (Badonviller), la Buaselio (la Boiselle), Bazenteno (Bazeintin le Petit), Brė siur Somo (Brey-sur-Somme), Domevro (Domèvre), Festiubero (Festubert), Frikuro (Fricourt), Gedekuro (Gueudecourt), Gondreksono (Gondrexon), Inžeto (Hingette), Kinši (Cuinchy), Kontalmezono (Contalmaison), Kurseleto (Courcellete), Lebefo (Lesboeufs), Lokono (Locon), Mukė (Mouquet), Oši (Auchy), Ouverto (Ouwert), Parua (Parroy), Pontriu (Pontru), Pozjero (Pozières), Renjevilio (Regnieville), le Saro (le Sars), Selio (Celles), Sen Ėli (Saint Elie), Šoko (Chocques), le Translua (le Transloy) ir Ženši (Ginchy) apylinkėse, per britų ir vokiečių kariuomenių mūšį dėl priėjimo prie jūros 1914 m. spalio mėn. sugriautas la Basė (la Bassée) miestelis. Dviejose nuotraukose matome 1916 m. liepos 1 d., 7 val. 28 min. ryto šalia la Buaselio (la Boiselle) kaimo, Somos departamentas, Pikardijos regionas, britų išsprogdintą 91 m skersmens ir 21 m gylio duobę – Lochnagaro kraterį. Jam išsprogdinti požeminiais tuneliais po vokiečių pozicijomis britų kariai slapta sunešė kelias tonas – 15 –

sprogmenų, o sprogimas tapo signalu pradėti vieną didžiausių Pirmojo pasaulinio karo istorijoje Somos mūšį, per kurį jungtinės Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos karinės pajėgos bandė pralaužti Vokietijos gynybines linijas 40 km ilgio fronto linijoje palei Somos upę. Tai viena kruviniausių žmonijos istorijoje karinių operacijų, kuri truko beveik 5 mėnesius ir nusinešė 1,4 milijono gyvybių. Kitoje aeronuotraukoje mūšio lauke nufotografuoti anglų lėktuvai „Sopwith“, „Vickers“ ir pirmieji tankai „Mark I“.

Vokietijos 14-ojo aviacijos skyriaus lakūnai ir lakūnė su techniniu personalu, rusais karo belaisviais ir jų sargybiniu Luko (Elko) aerouosto pagalbinių patalpų kieme, Rytų Prūsija. Fotografas Otas Lysmanas. 1915 m. pradžia. KM-IF7802-329.

Ant aeronuotraukų esantys įrašai liudija, kad jas darė 30 vokiečių karo lakūnų: 14-ojo aviacijos skyriaus leitenantai Frydrichas Baueris (Friedrich Bauer, 1894–1918), Maksimilianas Jozefas fon Chelijus (Maximilian Joseph von Chelius, 1897–1917), Herbertas Vilhelmas Cimermanas (Herbert Wilhelm Zimermann, 1896–1917), Dystelis (Diestel), Peteris Galeiskė (Peter Galleiske, 1892–1918), Getkandtas (Gettkandt), Heinrichas Hansbergas (Heinrich Hansberg, 1895–1917), Hasas (Hass), Heinrichas (Heinrich), Henrikas Holchas (Heinrich Holch), Jakobsas (Jacobs), Egonas Kionemanas (Egon Koenemann, 1886–1947), Vilhelmas Liudekė (Wilhelm Lüdecke, 1896–1918), Mejeris-Kasė (Meyer-Casse), Erichas Poiseris (Erich Peucer, 1888–1917), Pušas (Pusch), Jesko von Putkameris (Jesco von Puttkammer, 1896–1917), Frydrichas Rautenštrauchas (Friedrich Rautenstrauch, 1887–1918), Šepelmanas (Schepelmann), Šulcė (Schultze) ir Švarcas (Schwarz), puskarininkiai Bekas (Beck), Šporeris (Sporrer) ir Tydė (Tiede), vicefeldfebeliai Haufenbachas (Haufenbach) ir Taufenbachas (Taufenbach), 43-ojo – 16 –

aviacijos skyriaus leitenantas Fleišeris (Fleischer), 236-ojo aviacijos skyriaus leitenantas Miuleris (Müller) ir lakūnas Jankė (Janke), 253-ojo aviacijos (artilerijos) skyriaus leitenantas Tikas (Tick).

Albumo pradžioje įklijuota nuotrauka su 1917 m. vasario 26 d. žuvusio 14-ojo aviacijos skyriaus lakūno Frydricho Erkės (Friedrich Oehrke) fotografijos kamera „Zeiss“, suvarpyta priešo kulkosvaidžio kulkų, liudija, kokie pavojai tykojo lakūnų virš priešo teritorijos.

1917 m. vasario 26 d. žuvusio Vokietijos 14-ojo aviacijos skyriaus lakūno Frydricho Erkės fotokamera, suvarpyta priešo kulkosvaidžio kulkų. Fotografas Otas Lysmanas. 1917 m. KM-IF7805-02.

Apie Rytų frontą albume pasakoja likusios 198 nuotraukos. Jų autoriai nėra įvardinti, tačiau manoma, kad fotografijas darė ir antraštes po jomis albume rašė Otas Lysmanas. Šios nuotraukos leidžia atsekti Vokietijos imperijos I armijos korpuso 14-ojo aviacijos skyriaus karo kelią, kuris prasidėjo Rytų Prūsijoje, Įsruties (Insterburgo), Luko ir Ortelsburgo oro uostuose. Žvalgybai vokiečiai naudojo Berlyno aviakompanijoje „Luftverkehrsgesellschaft“ gamintus 1913 m. modelio dvisparnius lėktuvus „LVG“, o vėliau – austrų lėktuvų konstruktoriaus Edmundo Rumplerio (1872–1940) sukurtus monoplanus „Rumpler Taube“, kuriuos pirmąkart panaudojo 1914 m. rudenį Tanenbergo mūšyje. Šis fotografijos įrangą gabenantis lėktuvas skrido 400 m aukštyje ir turėjo permatomus sparnus, todėl buvo sunkiai pastebimas nuo žemės. Žvalgydamas aerouosto apylinkes, fotografas O. Lysmanas įamžino Rytų Prūsijos sostinę Karaliaučių (Königsberg; dab. Kaliningradas), Prūsijos karaliaus medžioklės dvarą Romintoje (Rominten; dab. Krasnolesjė), Ortelsburgo (dab. Ščytnas) miestą, Stalupėnuose (Stalupö– 17 –

nen; dab. Nesterovas) 1915 m. pradžioje priverstinai nusileidusi Rusijos žvalgybinį lėktuvą.

Prūsijos karališkoji pilis Karaliaučiuje, Vokietija.

Fotografas Otas Lysmanas. 1915 m. KM-IF7802-148.

Nuotraukos liudija, kad prasidėjus žygiui į Rytus, 14-asis aviacijos skyrius vyko su kariniu junginiu, puolusiu per Lenkiją Narevo upės kryptimi. Vienoje nuotraukoje matome apkasų tranšėjų apjuostą ir sudegintą Jednorožeco kaimą (Mazovijos vaivadija). Jo apylinkėse vokiečiai po 4 mėnesius trukusio pozicinio karo 1915 m. liepos 13–14 d. pralaužė rusų gynybą Rytų fronte ir perėjo į puolimą, kuris buvo pristabdytas tik metų pabaigoje. Kitose nuotraukose užfiksuotos rusų gynybinės pozicijos prie Narevo upės šalia Grabavos kaimo ir Ostrolenkos (Ostrołęka) miesto, per rusų ir vokiečių mūšius liepsnojanti Ostrolenka, Vonsevo (Wąsewo) bažnytkaimis, Rosošo (Rososz, Lenkija) ir Kamionkos (Gardino aps., Baltarusija) kaimai.

Toliau aviacijos skyriaus kelias per Balstogę ir Gardiną tęsėsi link Vilniaus, o iš jo – link Subatės, ties kuria vokiečių pergalingą žygį 1915 m. spalio mėn. sustabdė generolo leitenanto Ivano Lvovo (1857–1925) vadovaujamoje Dvinsko (Dauguvos) tvirtovėje įsitvirtinęs rusų kariuomenės dalinys.

Prasidėjus poziciniam karui, 14-asis aviacijos skyrius įsikūrė Subatėje, kurioje įsirengė aerouostą. Iš jo lakūnai vykdė žvalgybinius skrydžius virš rusų pozicijų prie Šventės ir Košo ežerų bei Dauguvos upės, virš Dvinsko (Daugpilio) tvirtovės ir miesto, Lyvanų miestelio.

Skrydžių metu fiksuotos ir vokiečių kontroliuojamos vietovės: Alūksta, Obeliai, Subatė ir jų apylinkės. Vėliau aviacijos skyrius buvo dislokuotas prie Pinsko, Novošizų dvare ( Baltarusija).

– 18 –

Vokietijos I armijos korpuso artileristai Alūkstos apylinkėje, Latvija.

Fotografas Otas Lysmanas. ~1915–1916 m. KM-IF7802-207.

Vokiečių I armijos korpuso karininkai ir kareiviai prie žeminės Alūkstos miške, Latvija.

Fotografas Otas Lysmanas. 1915–1916 m. žiema. KM-IF7802-222.

O. Lysmanas karo vaizdus fiksavo ne tik iš oro, bet ir žemėje. Jo nuotraukose matome Alūkstos apylinkės miškuose priešakinėje Rytų fronto linijoje įruoštus vokiečių pėstininkų apkasus, žemines ir priešo stebėjimo punktus, užmaskuotus minosvaidžius, priešlėktuvinius pabūklus ir haubicas, iš kurių buvo apšaudomos rusų pozicijos prie Dauguvos.

Vaizdai iš Subatės liudija, kad kariai laiką leido karininkų namuose, kurių sienas patys ištapė šaržais, pašiepiančiais priešus: rusų kazoką su didžiuliu buteliu degtinės ir pavogta višta, – 19 –

ant pinigų maišo sėdintį jankį ir pan. Subatėje lakūnai pasitiko 1915 m. Kalėdas, o 1916 m. sausio 27 d. miestelio aikštėje paminėjo imperatoriaus Vilhelmo II gimtadienį.

Vokietijos I armijos korpuso sunkvežimių vilkstinė, įklimpusi kelyje Obeliai–Subatė.

Fotografas Otas Lysmanas. 1915 m. KM-IF7802-224.

Vokietijos 14-ojo aviacijos skyriaus lėktuvo avarija Subatės aerouoste, Latvija.

Fotografas Otas Lysmanas. 1915 m. KM-IF7802-235.

Pietvakarių Baltarusijoje darytose nuotraukose matome Pinsko, Brest-Litovsko miestų, Novošizų dvaro vaizdus, pelkėtose Pripetės ir Stochodo upių žemumose pastatytas antžemines atspariąsias ugniavietes ir bunkerius, kuriems vokiečiai naudojo medžių rąstus, o susisiekimui tarp įtvirtinimų tiesė lentinius takus (lieptus).

Fotografas užfiksavo karių kapines Alūkstoje (Latvija), Ortelsburge (dab. Ščytnas, Lenkija), Luke (dab. Elkas, Lenkija) ir prie Stochodo upės (Baltarusija), vokiečių lakūno laidotuvių – 20 –

procesiją Subatės kapinėse (Latvija), Obelių rusų karo belaisvių stovyklą, per Luką ir Ortelsburgą išvežimui į Vokietijos gilumą vedamus rusus karo belaisvius.

Į vokiečių nelaisvę patekę carinės Rusijos kareiviai su sargybiniu (kairėje) Obelių karo belaisvių stovykloje. Fot. Otas Lysmanas. 1915 m. KM-IF7802-226.

Nuotraukose matome pagalbinę vokiečių karo techniką: krovininius sunkvežimius, traktorius pabūklams traukti, rusiškuose keliuose įklimpusius automobilius. Fotografijos liudija, kad ne visi lakūnų skrydžiai pasibaigdavo laimingai: priverstinai tūpdami lėktuvai dužo Įsruties, Ortelsburgo, Subatės aerouostuose, netoli Vilniaus.

– 21 –

LIETUVA I PASAULINIO KARO METAIS A. TIŠKEVIČIAUS IKONOGRAFIJOS RINKINYJE Po nesėkme pasibaigusios Rusijos imperijos kariuomenės 1914 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. invazijos į Rytų Prūsija, 1915 m. pradžioje kaizerinė Vokietijos kariuomenė perėjo į kontrpuolimą, o pavasarį pirmieji vokiečių kariniai daliniai įžengė į Lietuvos teritoriją, užimdami vakarinę ir pietvakarinę krašto dalį.

Vokiečių mortyrų sugriautas Kauno tvirtovės fortas. Fotografas Alfredas Kiulevindtas, Karaliaučius.

Leidėjas „Knackstedt & C°“, Hamburgas, Vokietija. 1915 m. KM-IF7615.

Pagrindinis Rusijos kariuomenės atsparos taškas Lietuvoje buvo Kauno tvirtovė, kurios gynybai vadovavo komendantas, generolas Vladimiras Grigorjevas. Jis turėjo apie 60000 karių įgula ir 1500 artilerijos pabūklų. Tvirtovę rugpjūčio 7 d. atakavo vokiečių kariuomenės 40-asis rezervinis korpusas (apie 40000 karių), vadovaujamas generolo Karlo Licmano (Karl Litzmann). Fortams apšaudyti buvo atgabentos galingos, 420 mm kalibro mortyros „Berta“.

Neatlaikiusi vokiečių puolimo, didžiulių nuostolių patyrusi tvirtovės įgula ėmė trauktis iš pozicijų. Iš tvirtovės į Kauno geležinkelio stotį nutiestais siaurojo geležinkelio bėgiais buvo gabenami pabūklai ir kita karinė technika, kuri turėjo būti evakuota į Rusijos gilumą.

Rugpjūčio 18 d. vokiečiai pralaužė įtvirtinimų zoną, užėmė tvirtovę ir miestą, paėmė į nelaisvę apie 20000 Rusijos karių, taip pat apie 1350 artilerijos pabūklų. Tvirtovės komendantas spėjo pasprukti.

– 23 –

Vokiečiai prie trofėjinių Rusijos patrankų, paliktų Kauno geležinkelio stotyje.

Fotografas Alfredas Kiulevindtas, Karaliaučius. Leidėjas „Knackstedt & C°“, Hamburgas, Vokietija. 1915 m. KM-IF7615.

Kauno įgulos stačiatikių Šv. Petro ir Povilo soboras. Fotografas Otas Lysmanas.

1915 m. KM-IF7802-254.

Mūšiai dėl Kauno atsispindi ir A. Tiškevičiaus ikonografijos rinkinyje. O. Lysmano fotografijų albume matome pagalbon puolantiems daliniams į Kauną jojantys vokiečių husarai, mūšio laukas su degančiomis sodybomis, rusų palikti apkasai ir į vokiečių nelaisvę patekę kariai. Atvirukuose ir nuotraukose taip pat užfiksuoti vokiečių artilerijos sugriauti tvirtovės fortai, – 24 –

aplinkui geležinkelio stotį sudegusių namų griuvėsiai, prie geležinkelio stoties palikti evakuacijai paruošti artilerijos pabūklai, besitraukiančių rusų susprogdinti geležinkelio ir Aleksoto tiltai, vokiečių inžinerijos dalinių pastatytas laikinas pontoninis tiltas per Nemuną, jungiantis miestą su Aleksotu.

Kituose atvirukuose atsispindi gyvenimas Kaune mūšiams nurimus. Juose matome Nikolajaus prospekto (dab. Laisvės alėja) parduotuves siaubiančius kauniečius, prospekte apsistojusią vokiečių artilerijos gurguolę, stačiatikių Šv. Petro ir Povilo soborą (dab. Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia), priešais soborą aikštėje patikrinimui išsirikiavusius Vokietijos karinės įgulos karius, vokiečių inžinerijos dalinių pastatytą naują medinį Aleksoto tiltą, 1915 m. mūšiuose dėl miesto žuvusių vokiečių ir rusų karių kapines.

Sugriauto Šiaulių miesto Kuršėnų gatvė. Fotografas ir leidėjas Alfredas Hiršas, Šarlotenburgas (Berlynas), Vokietija. 1915 m. KM-IF4814.

Dar labiau Pirmojo pasaulinio karo metais nukentėjo Šiaulių miestas, kuriame per karo veiksmus buvo sugriauta 65 % pastatų. Atvirukuose užfiksuotas per artilerijos apšaudymą kilęs mieste gaisras ir jį stebintys vokiečių kariai, namų griuvėsiai Kuršėnų gatvėje, gatvėmis traukianti Vokietijos kariuomenės gurguolė ir prajojantis kavalerijos patrulis, Šiauliuose dislokuotos vokiečių karinės įgulos karininkų namai Bažnyčios gatvėje (Kirchenstrasse, dab.

Vasario 16-osios g.), veikę buvusioje oftalmologo Jono Cumfto akių gydykloje.

Didesnių sugriovimų per Pirmąjį pasaulinį karą išvengė Vilnius. Iš jo traukdamiesi rusų kareiviai susprogdino tiltą virš geležinkelio ir nesėkmingai bandė sprogdinti Žaliąjį tiltą. Atvirukuose matome dab. Basanavičiaus gatve pro Šv. Konstantino ir Michailo cerkvę į miestą žen– 25 –

Vilniaus senamiesčio su arkikatedra ir Žaliuoju tiltu panorama skrydyje nuo Žvėryno pusės.

Fotografas Otas Lysmanas. 1915 m. KM-IF7802-184.

giančius pirmuosius kaizerinės Vokietijos kariuomenės pėstininkus, Didžiąja gatve pro miesto teatrą (buv. rotušę) traukiančią vokiečių karinę gurguolę, Pilies gatve bei Katedros aikšte pro Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedrą iškilmingai žygiuojančius pėstininkų ir kavalerijos dalinius, pontoniniu tiltu per Nerį priešais Šv. Rapolo bažnyčią į Kalvarijų gatvę persikeliančią vokiečių gurguolę ir ją lydinčius raitelius. Kituose atvirukuose ir nuotraukose įsiamžinę nuo

Vilniuje viešintis Vokietijos karinių jūros pajėgų povandeninio laivyno karininkas, Prūsijos princas Zigmantas (sėdi II iš dešinės) su 14-ojo aviacijos skyriaus lakūnais.

Fotografas Otas Lysmanas. 1915 m. KM-IF7802-249.

– 25 –

Gedimino pilies bokšto Vilniaus panorama besigėrintys, fajetonais po Vilnių keliaujantys vokiečių karininkai, o taip pat šių išvykų metu nufotografuotos žymesnės miesto vietos: Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra, Aušros Vartai, Šv. Kazimiero bažnyčia, Domininkonų gatvė, senosios turgavietės paviljonai.

Apleistame rusų kariniame miestelyje įsikūrė vokiečių karinė įgula ir 14-ojo aviacijos skyriaus aerouostas. Aerouostą, senamiestį su Žaliuoju tiltu, Vilniaus apylinkių vaizdus ir Naujosios Vilnios geležinkelio stotį matome lakūno O. Lysmano 1915 m. darytose nuotraukose. Jis taip pat įamžino 14-jame aviacijos skyriuje apsilankiusius garbingus svečius – Vokietijos karinių jūros pajėgų povandeninio laivyno karininką, Prūsijos karalystės princą Zigmantą (Sigismund von Preussen, 1896–1978) ir Vokietijos imperijos I armijos korpuso vadą, pėstininkų generolą Johaną fon Ebeną (Johannes von Eben, 1855–1924).

Vilniuje viešintis Vokietijos I armijos korpuso vadas, pėstininkų generolas Johanas fon Ebenas (sėdi II iš dešinės) su 14-ojo aviacijos skyriaus karininkais.

Fotografavo Oto Lysmanas. 1915 m. KM-IF7802-246.

Rinkinyje yra per 10 atvirukų ir fotografijų su kitų Lietuvos vietovių vaizdais. Juose įamžinta apgriauta Alvito Šv. Onos bažnyčia (Vilkaviškio r.), pagrindinė Jurbarko gatvė su Švč. Trejybės bažnyčia, Kelmės pagrindine gatve į užfrontę gydytis vykstantys ir į Klaipėdą gydymuisi atvykę lengvai sužeisti vokiečių kareiviai, vokiečių karinių jūros pajėgų karo laivų artilerijos apgriauta vila Palangos pajūryje, Vokietijos karinių sunkvežimių vilkstinė priešais Joniškio turgavietę ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, per Raseinius į apkasus žygiuojantys vokiečių pėstininkai, priešais Marijampolės įgulos stačiatikių cerkvę (dab. Šv.

– 26 –

Pagrindinė Jurbarko gatvė su Švč. Trejybės bažnyčia. Fotografas Alfredas Kiulevindtas, Karaliaučius. Leidėjas „Knackstedt & C°“, Hamburgas, Vokietija. 1915 m. KM-IF7632.

Vokiečių kariuomenės sunkvežimių vilkstinė priešais Joniškio turgavietę ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. Fotografas ir leidėjas Alfredas Hiršas, Šarlotenburgas (Berlynas), Vokietija. 1915 m. KM-IF7640.

Vincento Pauliečio bažnyčia) besibūriuojantys gyventojai, 1915 m. žuvusių vokiečių karių kapinės Kalvarijoje ir pakelėje tarp Vilniaus ir Ukmergės, Švenčionyse su vietiniais gyventojais bendraujantys ir Nemėžyje (Vilniaus r.) koplyčią apžiūrintys vokiečių kariai, Kaune, Obeliuose ir Švenčionyse į nelaisvę paimti rusų kariai, Obelių geležinkelio stoties panorama iš skrydžio ir pan.

Vokiečių kariuomenė Lietuvos teritoriją užėmė iki 1915 m. rudens. Okupuotas Rusijos – 27 –

Lengvai sužeisti vokiečių kariai pagrindine Kelmės gatve vyksta į užfrontę gydytis.

Fotografas Alfredas Kiulevindtas, Karaliaučius. Leidėjas „Knackstedt & C°“, Hamburgas, Vokietija. 1915 m. KM-IF7634.

imperijos vakarines sritis, išskyrus didžiąją lenkų gyvenamų žemių dalį, vokiečiai pavadino Vyriausiojo vado Rytuose kraštu – Oberostu. Jame visą valdžią turėjo Vokietijos Rytų fronto vadas, o valdžios aparatą sudarė vokiečiai karininkai. Lietuvių gyvenamose žemėse buvo įkurta Oberosto Lietuvos sritis, kurią sudarė 34 apskritys.

Vokiečių karinės valdžios įsakymai buvo skelbiami vokiečių, lietuvių, rusų, jidiš, o rytinėse apskrityse – dar lenkų ir gudų kalbomis.

Vokiečių pėstininkai pagrindine Raseinių gatve žygiuoja į apkasus. Fotografas Alfredas Kiulevindtas, Karaliaučius. Leidėjas „Knackstedt & C°“, Hamburgas, Vokietija. 1915 m. KM-IF7633.

– 28 –

Vokiečių kariai prie Nemėžio koplyčios (Vilniaus r.). Frico Krauskopfo leidykla, Karaliaučius, Vokietija. 1915 m. KM-IF7644.

Prie vokiečių karių kapų pakelėje tarp Vilniaus ir Ukmergės. Frico Krauskopfo leidykla, Karaliaučius, Vokietija. 1915 m. KM-IF7639.

Karinė valdžia nusavino dvarų žemę ir miškus, gabeno į Vokietiją medieną, žemės ūkio produktus, įvedė korteles žibalui, duonai ir cukrui, rinko kontribucijas, vertė atiduoti auksinius pinigus. Gyventojai buvo apkrauti mokesčiais ir prievolėmis. Jiems liepta rinkti varnų kiaušinius ir jauniklius, pempių kiaušinius, vaistinius augalus, dilgėles, vaisių kauliukus. Žmonės bu– 29 –

vo varomi į priverstinius darbus. Darbo neturintiems gyventojams buvo siūloma stoti į darbo batalionus darbams Vokietijoje, į kuriuos žandarai bandė gaudyti jaunimą prievarta. Karo vadovybė smarkiai suvaržė gyventojų judėjimą, priverstinai įvedė pasus. Be paso ir apskrities viršininko leidimo neįmanoma buvo išvykti į kitą apskritį. Apskrities viršininko leidimas buvo reikalingas norint persikelti nuolatiniam gyvenimui iš vienos gyvenvietės į kitą.

Karo reikmėms ir prisiplėštam turtui gabenti į Vokietiją, karinė valdžia 1915 m. nutiesė Bajorų–Priekulės (Latvija), o 1916 m. – Pagėgių–Šilėnų geležinkelius, kurie sujungė Vokietijos Klaipėdos–Karaliaučiaus ir Rusijos Liepojos–Romnų geležinkelius.

Lietuvą vokiečių kariuomenės daliniai paliko tik po Vokietijos kapituliacijos, 1918 m. pabaigoje, o kai kurie išbuvo iki 1919 m. pavasario.

Julius Kanarskas, Kretingos muziejus Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuva. Karo atspindžiai Kretingos grafo A. Tiškevičiaus ikonografijos rinkinyje – Kretinga, 2014. - 30 p. Liet., iliustr.

Brošiūroje apžvelgiamas Kretingos muziejaus Ikonografijos rinkinyje saugomas Pirmojo pasaulinio karo atvirukų ir fotografijų rinkinys, sukauptas 1915–1918 m. Kretingos dvare gyvenusių kaizerinės Vokietijos karininkų, nuo 1918 m. saugotas Kretingos grafo Aleksandro Tiškevičiaus asmeniniame archyve, o 1940 m. perduotas Kretingos muziejui. Brošiūra skirta Pirmojo pasaulinio karo 100-osioms metinėms paminėti. Išleista Kretingos rajono savivaldybės ir Kretingos muziejaus lėšomis.

Išleido Kretingos muziejus Vilniaus g. 20, LT-97104 Kretinga Tel. +370 445 77323, el. p.: kretingosmuziejus@takas.lt www.kretingosmuziejus.lt Spausdino Vakarų Spaustuvė, UAB Vytauto g. 161, LT-97133 Kretinga Tel. + 370 445 76471, + 370 613 94545, el. p. uzsakymai@vspaustuve.lt www.vspaustuve.lt

JULIUS KANARSKAS

PIRMASIS PASAULINIS KARAS IR LIETUVA Karo atspindžiai Kretingos grafo A. Tiškevičiaus ikonografijos rinkinyje