Užduočių sąsiuvinis „Kretingos dvaro parko paminkliniai medžiai ir želdiniai“

RETN

DVARO PARK

PAMINKLINIAI MEDZIAIIRZELDINIAI

UDK.712.4(076.1) Kr-191

raws Kuriame Lietuvos ateiti

Uzduociq sasiuvinis parengtas ir isleistas jgyvendinant 2007-2013 m. Zmogiskujq istekliq pletros veiksmq programos 2 prioriteto ,,Mokymasis visa^ gyvenim^" VP1-2.2-SMM-10-V priemones ,,Neformaliojo svietimo paslaugij pletra" projektq ,,Muziejus - mokykia - moksleivis. Muziejtj ir bendrojo lavinimo mokyklq nacionalinis partnerystes tinklas" Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybes biudzeto lesomis.

Š Kretingos muziejus, 2012 ISBN 978-609-404-124-2

Š Spaustuve ,,Druka", 2012

KRETINGOSMUZIEJUS 9. RATINE

1. DVARO PARKO FONTANAS

;.. v *•?¥

2.ATMINTIES TAKAS

3. LIEPgALEJA

4. DVARO RUMAI

UKVEDZIO NAMAS

5. DVARO PARKO TVENKINYS

6.VANDENSMALUNAS

DVARO PARKO ZALIOSIOS VAISTINELES TRUMPAI APIE DIDJ ZMOCy, MOKSLININK/^ JURG| AMBROZIjy PABREZ^ Gime 1771 m. sausio 15 d. Veciq kaime, Lenkimq parapijoje, Kretingos apskrityje.

Kunigas, pranciskonas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos floras tyrinetojas, vienas iskiliausiq XIX a. svietejij.

1785-1792 m. mokesi Kretingos pranciskonq gimnazijoje.

Vilniaus universitete studijavo gamtos mokslus, istorij^, medicina, botanik^, chemij^, teise^ ir teologijos dalykus, ismoko 8 kalbas.

Kunigavo daugelyje zemaiciq krasto parapijq: Siluvoje, Raudenuose, Tveruose, Kretingoje, Kartenoje, Plungeje. 1816 m. gruo1771 01 15-18491030

dzio 7 d. jstojo [ Kretingos pranciskonq vienuolyn^, po metq iskilmingai dave amzinuosius Treciojo pranciskonq (tretininkq)

ordino jzadus ir gavo Ambrozijaus vard^. 1821-1827 m. ejo Kretingos vienuolyno pamokslininko pareigas, Kretingos gimnazijoje deste lotynij kalb^, gamtos mokslus, veliau buvo paskirtas gimnazijos kapelionu. Daug keliavo, rinko (storing, etnografinf medziag^, botanikos eksponatus.

Visoje Zemaitijoje buvo pagarsejfs kaip puikus pamokslininkas. Jis atsakingai ruosdavo savo kalbas - remdavosi Biblijos tekstais, mintis pagrjsdavo istoriniais, etnografmiais faktais ir praktiniais patarimais.

Lietuvos botanikai Jurgj Ambroziji| Pabreza^ vadina botanikos tevu. Jis nusipelne Lietuvos mokslui, parengdamas apie 50 darbij botanikos tema, tarp ji| 1 000 puslapiq rankrastinj darb^ ,,Taislius Auguminis" (,,Augal4 sistema") zemaiciL| tarme. Jame, be vadovelines botanikos dalies, pateikiamas issamus Zemaitijos floras aprasymas (apibudinti 643 augalai). Autorius pats rinko pinigus siam rankrasciui isleisti, taciau publikuotas jis buvo tik 1900 m. JAV. Jurgis Ambrozijus Pabreza sukure zemaitiskq botanikos terminology^. Apie 1829 m. sudare lotynq-lietuviq kalbq botanikos ir augalq morfologijos lietuviij terminq zodynus. Surinko herbarium^ (apie 800 augalij rusiq). Didelis sio mokslininko indelis, sudarant lietuviskus augalq pavadinimus (is viso net 43 nauji lietuviski augalq pavadinimai).

Jurgis Ambrozijus Pabreza pasizymejo ir kaip gydytojas farmakologas. Is viso yra islikf 17 rankrasciq, kuriuoseaprasomos ligos,J4simptomai irgydymas. Biografai teigia, kad Jurgis Ambrozijus Pabreza niekada neatstumdavo sergancio neturtelio, gydydavo jj zolelemis, kurias surinkdavo drauge su savo mokiniais, klaidziodamas po apylinkes miskus ir pievas.

Mire 1849 m. spalio 30 d. Kretingoje. Palaidotas senosiose Kretingos kapinese, kurios yra Vilniaus gatveje, priesais baznyciq.

J. A. PABREZOS AUCALAMS SUTEIKTI VARDAI REMIANTIS SENOVES LIETUViy MITOLOGIJA • Gabe - sventoji namij ugnis, ugnies dievaite. Gabe - vandenyje auganti samana (lot. Riccia).

• Ligiczus - darantis taika^ tarp zmoniij. Lygincius - kalnine arnika (lot. Arnika montana).

• Ragaine - keretoja, laume. Ragane - vijoklinis krumas (lot. Clematis).

• Sotvaras, pasak Ivinskio, - dienos sviesybes dievas. Sorvaras Purskio - pajurinis sotvaras (lot. Myrica gale).

• Zemyna - Zemes deive. Zemine - zemuoge (lot. Frageria).

• llges - senoves lietuviq rudens svente, skirta mirusiesiems pagerbti. llges varda^ dave valerijono genciai (lot. Valeriana).

• Velniai - piktosios dvasios. Velniai - tai raudoklis (lot. Lythrum salicaria).

PAGAL GYDOM/^SIAS SAVYBES Lenteleje salia augalo pavadinimo uzrasyk, kokj zmogaus organqjis gydo.

AUCALO PAVADINIMAS AUSCYDA (lot. Ballota nigra) AKSVITA (lot. Euphrasia) KEPINGELBE TRILEZGE (lot. Hepatika triloba) INKSTAGLOBE (lot. Parietaria) SIRDGLOBA (lot. Leonoras cardiaca)

HERBARIUMAS 1. Augala^ prie popieriaus pritvirtink siulu arba priklijuok.

2. Paruosketiket^ (7X4 cm) ir uzrasyk augalo pavadinim^, radimviet^, rinkimo dat^, savo pavard^, mokykl^, klasf.

3. Kaireje puseje, prie apatinio krasto, priklijuok plon^ popieriaus lapa^ ir uzdenk augal^.

ORGANO PAVADINIMAS

IR TERMING ZODYNELIS BOTANIKA (is gr. botane - zole, augalas) - mokslas apie augalus.

FENOLOGIJA (is gr. phaino - parodau; gr. logos - mokslas) - mokslas apie organines gamtos reiskiniq sezoninj periodiskuma^ tq reiskiniq priklausomybe^ nuo klimato ir kitLj ekologiniq sajygq, pvz., pumpurLj sprogimo, augalq zydejimo, pauksciq atskridimo ir isskridimo laikas ir 1.1.

MEDZIAI - tai dazniausiai stambus augalai su daugiameciais sumedejusiais stiebais. Kiekvienas medis turi kamiena^ o daugybe jo sakij sudaro medzio vainik^.

KRUMAI skiriasi nuo medziq tuo, kad jq kamienas pradeda sakotis prie pat zemes pavirsiaus ir jj sunku atskirti nuo sakq. Krumai turi ne viena^ kamien^, kaip medziai, o kelis.

ZOLES (ZOLINIAI AUGALAI) dazniausiai turi zalius sultingus stiebus. Beveik visos jos zemesnes uz medzius ir krumus, atejus ziemai antzemine dalis sunyksta.

FENOLOGINIAI PASTEBEJIMAI Rodyklemis sujunk mety laity pavadinimus su augalams budingais pozymiais.

AAETy LAIKAI

AUGALy POZYMIAI Krenta giles ir kastonq seklos Parausta pirmosios sermuksniq uogos Prazysta plukes

ZIEMA

Suzaliuoja ievos Zydi kastonai ir alyvos Prazysta bijunai Pradeda zydeti liepos

PAVASARIS

Prinoksta pirmosios serbentq ir zemuogiq uogos Uzs^la stovintys vandenys (kudros) Atsidaro pusies ir egles kankoreziai, sklaidosi seklos Pradeda teketi berzo sula

VASARA Pradeda gelsti medziq lapai Prinoksta pirmieji slyvq vaisiai Nuo daugumos medziij nukrenta lapai Uzsaja upes

RUDUO

LIETUVig LIAUDIES PATARLES IR PRIEZODZIAI

1. Senas braska, jaunas luzta, sausas braska, zaiias luzta, girgzdantis medis ilgiau stovi.

2. Is mazos giles didelis ^zuolas isauga.

3. Miske medzius kerta, o mieste skiedros lekia.

4. Juo toliau j miska^ juo daugiau rnedziq.

5. Piktas medis negali gero vaisiaus atnesti.

6. Lenk medj, kol jaunas.

7. Eina kaip aitvaras medziq virsunemis.

8. Uzliptq zyle ] med[, ale uodega kliiiva.

9. Dieva^ [ medzius varo, o vistas lasiniais seria.

10. Nevyk Dievo j medj su botagu - neisprasysi nei su pyragu.

11. Zuikis dar miskuos tebelaksto, o jau puoda^ kaicia.

MJSLES IS MEDZIO GYVENIMO Menu m\s\% keturgysl$ 1. Dukart auksu byrejo: po pirmo dygimo sparnai dygo, po antro - duona pakvipo.

2. Kurapkuciai razienoje.

3. Apvalus, raudonas, aukstai pagimdytas, bet ponai ir prasti zmones vienodai grauzia jam sonus.

4. Visus musa, niekas nepyksta.

5. Zaiias eziukas, gardus skilandziukas.

6. Miske gime, miske augo ir niekad misko nemate.

7. Nuejau miskan be kirvio ir parsinesiau namo dvi geldeles, dvi pliauskeles bei katilui dugn^.

8. Su liemeniu, bet be krutines, su sirdimi, bet be plaudi^, su simtu kojij, bet nevaiksto, su plaukais, bet niekas jq nesukuoja.

9. Ezys apredytas, asloj pastatytas.

10. Aukstas senis, balta oda, medziams sprogstant, pieno duoda.

11.Smuiko medis.

12. Berzines koses medis.

KAD BOTUME SVEIKI IR ZVALUS RECEPTAI IS VAISTINiy AUGALy DIDZIOJI DILGELE -

ir maistas, irvaistas.

DILGELIU SRIUBA Reikes: 50 g jaunq dilgeliq, 50 g rugstyniq, 5 g morkq, 20 g svogunq, 1,5 g svoguno laiskq, 5 g kvietiniq miltq, 10 g sviesto, 10 g grietines, 1 kiausinio, druskos, pipirq ir siek tiek lauro lapq.

Paruostas jaunas dilgeles vandenyje pavirinti 3 min., tada nukosti, pertrinti per sietelj (arba sumalti mesmale) ir troskinti su riebalais 10-15 min. Morkas, svogunus, petrazoles paskrudinti su riebalais. J verdantj sultinj arba vandenj sudeti dilgeles, paskrudintas darzoves, svoguno laiskus ir virti 20-25 min. Likus 10 min. iki virimo pabaigos, jpilti baltojo padazo, jdeti lauro lapq, pipirq, gvazdikeliq, rugstyniq.

DILGELiy SALOTOS SU KIAUSINIAIS Reikes: 200 g dilgeliq, 30 g grietines, 2 kiausinii}, druskos, siek tiek citrinos sulciq.

Surinktus dilgeliq lapus vandenyje pavirinti 5 min., tada isversti ant sietelio, susmulkinti peiliu, uzlasinti truputj citrinos sulciq, uzdeti virtus smulkintus kiausinius, uzbalinti grietine.

O jei pargriuvai ir nusibrozdinai?..

Paimti zaliq dilgeliq, sutrinti ir uzdeti ant zaizdq - taip zaizdos isvalomos ir greiciau uzgyja. •

I Al KAj I OJ KlAULl I tnt t* Maistui ir vaistams naudojamos visos augalo dalys. Senoves graikq mokslininkas ir gydytojas Teofrastas patare gerti pieniq antpilus tiems zmonems, kuriq oda yra strazdanota ir demeta. Yra zinoma, kad pienes vartojo ir arbatai virti. Vokietijoje buvo manoma, kad ji gerina miegq bei ramina.

PI EN IU LAPU SALOTOS Uzpiiti 100 g lapq siltu pasudytu vandeniu ir palaikyti 30-40 min. Lapus padziovinti, susmulkinti, jdeti susmulkintq virtq kiausinj, svoguno laiskq (arba ridikeliq), majonezo, grietines (arba aliejaus), druskos ir ismaisyti.

MECSTAMIAUSIOS J. V. GETES SALOTOS (pagal V. Senbergerj, 1979) 2 saujos svieziq zalumynq: pieniq, dilgeliq, salotq, rugstyniq, vaistines agurkles, petrazoliq, svoguno laiskq, krapq. Visk^ susmulkinti ir, jdejus 2 supjaustytus virtus kiausinius bei svoguna, sumaisyti. Uzpiiti padazu: 1 stikline kefyro, druskos, pipirq, 0,5 citrinos sulciq ir zieveles. Valgyti su bulvemis (virti nenuluptas), dziovinta jautiena arbazuvimi.

PI EN IU SAKNLj KAVA Pieniq saknis kruopsciai nuplauti, isdziovinti ir paskrudinti orkaiteje, kol paruduos. Sumalti kavamale. Uzpiiti karstu virintu vandeniu ir jdeti cukraus. •V

PAP RASTASIS ^ZUOLAS - stiprybes ir ilgaamziskumo simbolis.

GILIU KAVA Paruosimo budas: j verdantj vandenj pagal skonj (1 -2 sauksteliai puodeliui) jdeti giliq kavos ir virti 3-5 min., uzbalinti pienu ar grietinele, pakaitinti 1 min. ir nukosti. Galima paskaninti maltu imbieru, gvazdikeliais, kardamonu, cukrumi ar medumi.

KRETINCOS DVARO MEDZIAI IR KRUMAI Surask dvaro parke augancii{ medziy ir krumy pasislepusius vardus.

A^UOLAS, ALYVA, BERZAS, EGLE, LIEPA, MAUMEDIS, PUTINAS, LAZDYNAS, KLEVAS, KAULENIS, KASTONAS, KADACYS, SEDULA, UOSIS, PUSIS, TUOPA.

s 1

O

S

K

L

E

V

A

S

S

M

C

E

K

A

D

A

G

Y

S

O

P

A

N

G

M

A

U

M

E

D

1

S

U

K

E

L

Z

U

O

S

1

S

1

A

T

L

L

E

1

T

J

A

S

D

K

1

1

U

K

P

A 1

Z

W

O

A

0

E

N

E

A

T

S

E

D

U

L

A

L

Z

A

P

K

P

U

S

1

O

M

C

Y

S

A

B

E

R

Z

A

Z

L

1

P

V

D

T

U

O

P

A

s s c

R

1

A

B

M

A

M

A

K

A

S

T

O

N

A

S

E

V

E

L

A

Z

D

Y

N

A

S

X

R

1

11.

KRYZIAZODIS i.

Prisiminkime, kq ismokome.

1. Ant jo daznai kepama duona.

2. Antzemine augalo dalis.

3. Koks vanduo geriausiai tinka geliq laistymui?

4. Gele su spygliais ir graziu ziedu.

5. Tradicine darzelio gele Lietuvoje.

6. Pavasariniai berzo syvai.

7. Saules gele.

8. Ryto sidabras ant augalo lapq.

9. Medis, kurio lapas puikuojasi Kanados veliavoje.

10. Varpiniq seimos zole, jkyri piktzole.

10.

11. Zole, apdainuota grupes ,,Mango".

12. Jonozole.

12.

ZIEMOS SODAS Kretingos dvaras zinomas nuo XVI a. Juozapas Tiskevicius 1875 m. nupirko dvarq, rekonstravo rumus ir pristate oranzerij^. Joje jkure Ziemos sod^. Cia augo bananzoles, agavos, apelsinmedziai, laurai, palmes, citrinmedziai, kaktusai, didziule araukarija, o koralais ispuostomis sienomis raizgesi vijokliai. Uolomis zemyn krito krioklys, kurio vanduo upeliukais tekejo j nedidelius tvenkinius. Vandenyje narde dekoratyvines zuvys, o is vieno tvenkinio trysko aukstas fontanas. 1912 m. Aleksandras Tiskevicius oranzerija^ perstate ir sumazino.

Ziemos sodas buvo sudetine rumij interjero dalis, kuri jungesi su reprezentacinemis salemis ir grafq apartamentais. Kretingos dvaro Ziemos sodas buvo didziausias tarp to meto Europoje privaciose valdose pastatytq oranzerijq.

Deja, nelaimes neaplenke sio unikalaus grozio kampelio. Gaisrai ir zmones sunaikino visus augalus. Karo metu cia veike valgykla, veliau arklides, sandeliai, siltnamiai, sporto sale. 1987 m. Ziemos sodas buvo restauruotas.

1991 m. grafq Tiskeviciq rumai perduoti Kretingos muziejui.

Siuo metu Ziemos sode (693,16 m2 plote) auga 580 augalu^ rusiij. Causiausias kolekcijas sudaro svyrantys (ampeliniai) augalai, sukulentai, epifitai, dracenos ir silkmediniq seimos atstovai.

Ziemos sodo baseine auga vandens lelijos ir viksvules, tarp kuriq vangiai plaukioja karpiai. Prie baseino glaudziasi saunioji fikusq gimine, figmedis. Prie vandens kaskados puikuojasi pjautuviskasis cirtomis (lot. Cyrtomium falcatum), adiantas (lot. Adiantum), bilbergija (lot. Billbergia nutaus\a (lot. Monstem deliciosa).

Tarp kaktusq, tarsi eziukas, pupso echinokaktusas (lot. Echinocactus grusonic). Kaktusas, vadinamas ,,Nakties karaliene", puikuojasi graziausiu pasaulyje ziedu. Spalvingai atrodo skiepyti kaktusai. Antrajame Ziemos sodo aukste supludusi visa ,,atogrqzu/' siluma, maloni dregme. Svyti ryskiai raudonq irezines (lot. Irezine herbsti) lapq kupstai, spurguote (lot. Beloperone guttata), fuksija (lot. Fuchsia), puansetija (lot. Euphorbia pulcherrina), kalija (lot. Zantedeschia aetiopica) ir kiti atogrqiij augalai.

Kiekvienas, norintis ir mokantis dziaugtis gamtos ir zmogaus triuso teikiamais zaliuojanciais malonumais, atras atgaiv^ ir dvasinf stiprybf Kretingos ziemos sode.

ZIEMOS SODE YRA PROSENELiy AUGINTy KAMBARINig AUGALy, KURIUOS VADINDAVO NE TIKRAIS VARDAIS, O PRAVARDEMIS. Prisiminkime, kq ismokome.

Uzpildyk lentelg.

PRAVARDE OZELIS SENMERGiy GELE JERONIMAS LYDEKOS UODEGA ADVOKATO LIEZUVIS KRISTAUS KANCIA PINIGy MEDIS PALEISTUVE

TIKRASVARDAS

ZIEMOS SODO AUGALAI

i.

2.

3.

Prisiminkime, kq ismokome.

Sudeliok is skiemeny gel'm pavadinimus.

ATRASKMANOZIED/^

Surask mano ziedq ir parasyk mano vardq.

KILIMELIS IS GAMTINig MEDZIAGy

3 pav.

1 pav.

2 pav.

Audimo ,,stakles" galima pasidaryti is storo popieriaus.

1. Zirklemis iskarpykite 1 cm gylio dantelius.

2. Apvyniokite ,,stakles" virvute.

3. Auskite, naudodami gamtines medziagas.

BaigÂŁ austi, sugrupuokite po kelias virvutes ir suriskitejassiulu.

4. Apvert^ ,,stakles", perkirpkite virvutes, ojq gal us, sugrupavf dar karta, suriskite.

4 pav.

ATSAKYMy LAPAS MENU MJSL| KETURGYSLI

KRYZIAZODIS

ZIEMOSSODO AUGALAI

ATRASK MANO ZIEDA^

LKIevas

1. Ajeras 2. Stiebas 3. Lietaus 4. Roze 5. Ruta 6.Sula 7. Saulute 8. Rasa 9. Klevas 10. Varputis 11.Raskila 12.Jonazole

Begonija AAargenis Levanda

Alijosius Agava Juka Bugenvilija Kinroze Ciklomenas Strelicija

2. Pusies pumpurai tarp spygliij 3. Obuolys 4. Berzine vanta

5. Kadagys 6. Medzio saknys 7. >^zuologile 8. Medis 9. Kaledine eglute 10. Berzas ILEgle 12. Berzas

Fikusas Opuncija Alijosius Chlorofitas Vaskuole Zebrina