ir nagų priežiūrai visiškai netinka! Sunku patikėti, bet jie veikiau džiovina, nes suriša odos bei nagų lipidus ir juos išplauna.
Plaukai – artimi nagų giminaičiai. Ir vieni, ir kiti yra jautrūs, sudaryti iš negyvo keratino, gali skilinėti ir yra labai svarbūs mūsų išvaizdai.
Apie tai, kad plaukai gali kelti nemalonumų, sužinojau dar
vaikystėje. Mėgstamas ir gerbiamas mūsų mokytojas suorganizavo klasei buriavimo pamoką. Nuvykome į Šiaurės Vo
kietiją prie Plėno ežero. Vėjas vis stiprėjo. Mokytojui stovint
burlaivyje, smarkus gūsis pašiaušė jo plaukus atidengdamas
tai, ko iki tol niekas nebuvo pastebėjęs, – plikę, kurią mo
kytojas rūpestingai slėpdavo užversdamas pomada suteptais plaukais iš šono. Dabar jie it burė pasikėlė aukštyn. Mokytojas akivaizdžiai sutriko, o mes po tos ekskursijos pažvelgėme
kitomis akimis...
Apie 70 proc. vyrų ir 40 proc. moterų
gyvenime susiduria su laikinu ar nuolati
niu plaukų slinkimu. Retėjantys plaukai
ir plikimas dažnai tampa ne vien rimta
kosmetine problema, bet ir kelia nemen
ką psichologinę įtampą, verčia nerimauti.
Priežastys labai įvairios – kaip ir požiūris į
slenkančius plaukus.
Kam mums apskritai reikalingi plau
kai ir kodėl taip jaudinamės jų netekę?
Plaukai – tai ilgos, gana sausos siūlo
pavidalo išaugos, sudarytos iš sukie
tėjusių epidermio ląstelių (keratino).
p LA uko ŠA k N is Plauko stiebas
Kutikulė
Plauko žievė
Šerdis Plauko guolis Melanocitai (pigmentinės ląstealės)
Kraujagyslė
Jie auga iš folikulų, kurie glūdi antro odos sluoksnio, tikrosios odos, gelmėse.
Plauko šaknis stumia stiebą kanalu, kol jis pro odos porą išlenda į dienos šviesą. Viskas einasi kaip sviestu patepta, nes į kanalą veriasi riebalų liaukos, išskiriančios riebalus. Šie sutepa plaukus ir jų paviršiumi išteka į išorę. Riebalų liaukų sekretas yra natūralus, itin veiksmingas maitinamasis kūno kremas. Jis saugo odą, lygina galvos plaukus, it balzamas apgaubia juos blizgesiu. Šio unikalaus vaškų, riebalų ir jų rūgščių mišinio atkurti nepavyko nė vienam kosmetikos gamintojui. Patį plauką (panašiai kaip anties plunksnas) dar supa papildomas riebalų sluoksnis, saugantis jį nuo drėgmės.
Todėl venkite per stiprių galvos odos priežiūros priemonių ir nepersistenkite dažnai trinkdamiesi plaukus (apie tai dar pakalbėsime išsamiau).
Plaukai atlieka svarbią apsaugos funkciją. Jie saugo mus nuo ultravioletinių spindulių pertekliaus, sulaiko šilumą, švelnina mechaninį poveikį, gina nuo vabzdžių. Todėl pliką galvą dažniausiai linkstama slėpti po kepure ar skrybėle. Plaukai veikia ir biocheminį žmonių bendravimą – jais natūralus mūsų kūno kvapas patenka į išorę ir pasklinda aplinkoje. Plaukai yra labai jautrūs, jų šaknyse gausu nervų galūnėlių. Todėl mums taip gera ir malonu, kai kas nors glosto galvą. Profesionalūs masažuotojai po masažo palepina atsipalaidavusius klientus atsargiai patempdami plaukus ir galvos odą.
Evoliuciškai plaukai yra kailio reliktas. Kadaise visą kūną dengęs kailis mums vystantis retėjo ir susitelkė vietose, reikalaujančiose didžiausios apsaugos. Pastebimiausi yra galvos plaukai, antakiai, blakstienos, ūsai, barzda, pažastų ir gaktos plaukai, mažiau matomi – ausų ir nosies plaukeliai, tarsi čiuptuvai sulaikantys įkyrius vabzdžius ir stambesnes dulkes. Pažvelgę pro lupą išvystume, kad ir neva plikas mūsų kūno vietas dengia švelnūs pūkeliai, dažniausiai pastebimi tik pašiurpus odai. Šitaip pasišiaušdami mūsų protėviai pavojaus akivaizdoje stengdavosi įbauginti priešininką.
Pasistoję rankų plaukeliai sudarydavo savotišką izoliacinį sluoksnį, saugantį kūno šilumą, – kaip vakuumas tarp termoso sienelių.
Ant galvos žmogui auga 75 000–150 000 plaukų, ant viso kūno – apie 5 milijonai. Šviesiaplaukiai galvos plaukų turi daugiausia, tačiau jie dažnai plonesni nei kitų; tamsiaplau
kiai plaukų turi mažiau, bet jie stipresni. Rusvaplaukių plaukai rečiausi ir storiausi, iš čia ir posakis „ugninė kupe
ta“. Plaukai mums neauga ten, kur dygsta mūsų gyvūninės
kilmės giminaičiams, – ant delnų, padų, lūpų ir krūtinės spenelių.
k odėl mote R ys nupl I kt I b I jo lab I au ne I vy R a I
Kai kurie vyrai plike didžiuojasi, laiko ją prestižo simboliu ir nė nesirengia dengti ar slėpti. Kai kam plikė netgi atrodo erotiška. Viena manekenė vilnijančia plaukų kupeta man pri
sipažino, kad ją ypač traukia pliki vyrai, nešiojantys apvalius akinius raginiais rėmeliais. Jos vyras taip ir atrodo. Kadaise pastebėjo jį iš tolo, prisėlino, apžavėjo ir daugiau nepaleido iš rankų.
Kitiems žmonėms – ypač moterims – retėjantys ar slen
kantys galvos plaukai atrodo baisi nelaimė. Kasdien netekti iki šimto plaukų yra normalu. Dėl to neverta jaudintis, juk plaukai atauga. Jeigu galvą plaunate tik kas tris dienas, išslinkusių plaukų taip pat bus tris kartus daugiau nei galvą trenkant kasdien. Taigi, mūsų plaukų atsargos nuolat keičiasi. Mes, medikai, apie plikimą prabylame tik tada, kai plaukų išslenka daugiau, nei užauga.
Galvos plaukai per mėnesį paauga apie vieną centimetrą.
Po 3–6 metų jie nustoja augti ir iškrenta užleisdami vietą naujiems. Trumpiausiai gyvena antakių plaukai – tik keturis mėnesius. Šį nuolatinį procesą veikia įvairūs hormonai ir me
diatoriai: po ilgo augimo etapo prasideda 1–3 savaites trunkantis nykimo etapas, o po jo – trijų mėnesių ramybės fazė, per kurią senas plaukas galutinai iškrinta. 85–90 proc. sveiko
žmogaus plaukų yra augimo etape, 1 proc. – nykimo etape, o
9–14 proc. – ramybės fazėje. Ramybės fazėje esančių plaukų
skaičiui padidėjus, žmogus ima plikti.
Augimo etapas
3–6 metai
plauko gyven I mas
Nykimo etapas 3 savaitės
Ramybės etapas 3 mėnesiai
svog Ū nėl I s
sp ENEL is
Plikimo problemos šaknys, kaip ir pridera, glūdi plaukų šaknyse. Jau minėjau, kad plaukai auga iš tikrosios odos, antro mūsų odos sluoksnio. Jame yra išsidėstę visi žmogaus plaukų svogūnėliai. Senam plaukui iškritus, į jo vietą stoja naujas. Plauko šaknyje yra ir ląstelių melanocitų, gaminančių pigmentą, suteikiantį mums individualią plaukų spalvą. Plauką maitina šaknies apačioje esanti kraujagyslė. Visas šis odoje įsitaisęs plauko maišelis vadinamas folikulu. Jeigu kada nors esate turėję pūlingą spuogą, žinokite – jis radosi būtent ten, plauko folikule. Kai uždegimas sunkus (pvz., iškilus šunvotei), plauko toje vietoje nebelieka.
RI ebal Ų l I auka
š I auš I amas I s R aumuo
Į plaukų folikulų piltuvėlius gali patekti ir odos grybelių.
Ten įsikūrę, jie skatina formuotis pūlinėlius, oda sustorėja, paraudonuoja, lupasi.
Jautrų plauko folikulą sutrikdyti gali begalė įvairiausių veiksnių. Kartais tam pakanka paprasčiausios metų laikų kaitos. Pavasarį ir rudenį „kailį keičia“ ne tik gyvūnai. Tiesa, žmonės „šeriasi“ ne tam, kad prisitaikytų prie atitinkamo sezono. Dažnai plaukai slenka dėl papildomųjų maisto medžiagų trūkumo, sukeliančio ir nagų ligas. Dėl infekcijos pakilusi kūno temperatūra, emocinė ar fizinė įtampa, operacija, griežta dieta – visa tai gali užbaigti augimo etapą ir pirma laiko pasiųsti plauką į ramybės fazę, po kurios jis iškrenta. Tai nutinka po atitinkamo įvykio praėjus 8–16 savaičių, todėl priežastį išsiaiškinti kartais labai sunku – per tiek laiko viską spėjame pamiršti. Taip nutinka ir praėjus 1–4 mėnesiams po gimdymo. Ėmus slinkti plaukams moterys manosi patiriančios nuostolius, nors iš tiesų plaukai paprasčiausiai grįžta prie įprasto ritmo. Kol moteris nėščia, hormonai pratęsia plaukų augimo etapą. Turbūt esate pastebėję, kad po pirmojo nėštumo trimestro būsimos mamos džiaugiasi ne tik švytinčia oda, bet ir gerokai vešlesniais plaukais.
Plaukų slinkimą paskatinti gali ir įvairūs negalavimai: skydliaukės ligos, padidėjęs prolaktino (posmegeninės liaukos hormono), streso hormono kortizolio, vyriškų hormonų testosterono ar DHEAS kiekis. Taip pat galvos odos grybelis, žvynelinė, neurodermitas, autoimuninės ligos (pvz., židininė alopecija ar vadinamoji vilkligė) ir odos uždegimai, pavyzdžiui, kerpligė.
Plaukų ląstelės labai greitai dalijasi, todėl itin jautriai reaguoja į chemoterapiją, švitinimą, įvairius toksinus – o jų
gaunama jau vien chemiškai sugarbanojus plaukus. Ypač daug toksinų į organizmą patenka rūkant. Ar žinojote, kad cigarečių dūmuose yra daugiau nei 5 000 nuodingų chemikalų, kancerogenų ir sunkiųjų metalų? Dervos, chromas, arsenas, švinas, kadmis, formaldehidas, dioksinas, benzenas, nitrozaminai ir radioaktyvusis polonis – tai tik keletas iš jų.
Šios medžiagos pažeidžia plaukų folikulų DNR, sukelia uždegimus, skatina randėjimą, slopina už augimą atsakingo estrogeno poveikį. Be to, trikdo plaukų šaknų kraujotaką, dėl to plaukai taip pat išslenka. Labai tikėtina, kad metus rūkyti plaukų kokybė pastebimai pagerės ir „rūkaliaus plikės“ pavyks išvengti.
Plaukų slinkimą gali paskatinti kai kurie vaistai (pvz., mažinantys kraujospūdį, reguliuojantys lipidų kiekį kraujyje, skystinantys kraują), taip pat netinkamai parinktos kontraceptinės tabletės, sportininkų vartojami anabolikai.
Nederėtų pamiršti ir mechaninių dirgiklių: plaukai slenka, jei yra pernelyg įtempiami ar spaudžiami kietai surišto kuodo, priaugintų sruogų, smulkių afrikietiškų kasyčių (ši šukuosena gali net visam laikui atitolinti kaktos liniją), siaurų galvos juostų, kepurių, šalmų, ant galvos nešiojamų sunkių
nešulių. Kūdikiai plinka, jei per ilgai guli toje pačioje pa
dėtyje. Mechaniniai dirgikliai veikia ir kojų plaukus. Vyrai
dažnai stebisi nuplikusiomis blauzdomis. Taip nutinka dėl to, kad aptempti džinsai nuolat trina kojų odą.
Kaip matote, plaukai slenka dėl įvairiausių priežasčių.
Nustačius teisingą diagnozę ir skyrus veiksmingą gydymą, slinkimą daugeliu atvejų galima sustabdyti. Tad plaukams
ėmus retėti – nesvarbu, ar jūs vyras, ar moteris, – būtinai laiku
kreipkitės į gydytoją. Visada yra vilties tinkamai parinktomis priemonėmis susigrąžinti vešlią ševeliūrą. Jeigu nieko nesiimsite, plaukų folikulai gali sunykti.
Pažintį su plaukų slinkimo rūšimis siūlau pradėti nuo pačios dažniausios: plinkančiais smilkiniais ir pakaušiu. Pirmieji ženklai vyrams pasireiškia dar jaunystėje. Su metais plikos vietos didėja. Galiausiai ant galvos lieka tik išdidus, nors ir kiek apgailėtinas plaukų vainikas, supantis žvilgančią plikę. Jau keliolika metų daugelis vyrų tokiais atvejais renkasi Bruce’o Williso šukuoseną ir nusiskuta galvą plikai. Ankstesnių kartų atstovai (pvz., mano mokytojas) tokiam kardinaliam žingsniui dar nesiryždavo.
Androgeninė alopecija (vyriškasis plikimas) priklauso nuo genetikos ir hormonų. Genai nulemia tai, kaip jaut
riai plaukų šaknys reaguoja į grėsmingą hormonų puoli
mą. Puolimui vadovauja stipriausias vyriškas hormonas dihidrotestosteronas (DHT). Jis gaminamas iš pirmtakų
dehidroepiandrosterono (DHEA) ir testosterono. DHEA
išskiria antinksčiai, testosteroną – sėklidės. Moterų kiauši
dės taip pat gamina nedidelį kiekį testosterono, o antinks
čiai – DHEA. Be to, šiek tiek testosterono išskiria abiejų
lyčių riebalinis audinys, raumenys ir oda.
DHT puola prisijungdamas prie plauko šaknies ir įžū
liai pareikalaudamas sustabdyti darbus ir eiti į pensiją.
Netrukus plaukas iškeliauja į amžinybę... Tam net nebū
tinas ypač didelis hormonų kiekis kraujyje, pakanka, kad plauko šaknies ląstelės per jautriai sureaguotų į nemanda
gų prašymą. Kartais organizmas gamina per daug DHT.
Dėl to kaltas itin aktyvus fermentas – 5 alfa reduktazė.
Šiuo metu mokslininkai atidžiau tyrinėja ir prostaglandi
ną D2, kuris taip pat dalyvauja šiame procese. Plinkan
tiems vyrams tai, žinoma, nė motais, kol nėra atrasta būdo ilgam likviduoti konkrečius kaltininkus, neatimant iš paciento vyriškumo.
Dėl plaukų retėjimo besijaudinančius vyrus labai guo
džia Bruce’o Williso pavyzdys, įrodęs, kad plika galva
suderinama su vyriškumu (vyresnės kartos atstovai gali lygintis su Yulu Brynneriu). Jei jau tenka atsisveikinti su plaukais, bent išvaizda bus kaip tikro vyro!
Beje, Sigmundo Freudo teoriją taikantys psichoanalitikai, pasaulį vertinantys pro lytinę prizmę, įdomiai aiš
kina kai kurių moterų jaučiamą potraukį plikagalviams
raumenų kalnams – plikės vaizdas joms neva pasąmoningai siejasi ne tik su aukštu testosterono kiekiu kraujyje, bet ir su beplauke standžios varpos galvute. Kaip visada esama ir priešingos nuomonės. Teigiama, kad moteris seksualiai ypač traukia ir jaudina vyrai, gamtos apdovanoti vešliais plaukais. Pagarsėjęs pavyzdys – Billas Clintonas, vešlia ševeliūra kadaise apžavėjęs Monicą Lewinsky. Nors šiuo atveju svarbų vaidmenį turbūt suvaidino ir aukštas prezidento postas.
Anot liaudies išminties, vyro plaukai bus tokie, kokius turėjo jo motinos tėvas. Moksliniai tyrimai iš tiesų parodė, kad tam tikras genų derinys, lemiantis perdėtą plaukų šaknų jautrumą, yra paveldimas tik iš motinos.
Bruce’o Williso sesuo
Moterų plikė kol kas dar netapo moteriškumo simboliu. Pasitaiko moterų, kurios fotografuojasi plika galva ir traukia dėmesį „įdomia“ išvaizda, bet grožio idealu tokios šukuosenos anaiptol nepavadinsi, o su pavojumi nuplikti susidūrusios moterys dažniausiai tai išgyvena labai sunkiai. Gražūs, tankūs plaukai vis dar laikomi patrauklios, vaisingos, geidžiamos moters požymiu, todėl jų slinkimas neretai sukelia liūdesį ar net panikos atakas ir depresiją. Nuplikę vyrai nepatiria didelių nepatogumų, tai per daug nepaveikia nei profesinio, nei asmeninio jų gyvenimo, o štai į beplaukes moteris visi spokso, laiko jas neišvaizdžiomis ar net įtaria kokią nors ligą.
Moterų organizmas taip pat gamina vyriškus hormonus, tad ir jos gali susidurti su androgeniniu plikimu. Riziką
didina ne tik paveldimumas, bet ir sutrikusi hormonų pusiausvyra, pavyzdžiui, per menopauzę ar nustojus vartoti kontraceptines tabletes. Netinkamai parinktos kontraceptinės tabletės ar hormoninė spiralė su specialiu geltonkūnio hormonu (pvz., levonorgestreliu) kartais veikia panašiai kaip vyriški hormonai. Todėl su androgeniniu plikimu susiduria net ir visai jaunos moterys.
Regimos pasekmės šiek tiek skiriasi nuo tų, kurios pasireiškia vyrams. Moterų plaukai retai nuplinka smilkinių ir pakaušio srityse, daug dažniau jie išretėja viršugalvyje ties sklastymu, palikdami siaurą juostą palei kaktą. Tarp išretėjusių plaukų baltuoja galvos oda. Bėdos po vieną nevaikšto, todėl pacientės papildomai susiduria dar ir su akne, riebia oda, galvos pleiskanomis, smakro, krūtinės, pilvo plaukuotumu.
Jeigu pastebėjote panašius simptomus, labai rekomenduoju išsitirti, ar kiaušidėse nėra cistų, pasitikrinti hormonų veiklą. Įsitikinkite, ar nesutrikusi pusiausvyra tarp insulino ir cukraus kiekio kraujyje. Taip dažnai nutinka sergant policistinių kiaušidžių sindromu (PKS), kuris, tyrimų duomenimis, kamuoja apie 10 proc. moterų. Jų kiaušidėse yra cistų, menstruacijos retos ar nereguliarios, sindromas gali sukelti nevaisingumą. Vargina odos ir plaukų bėdos, antsvoris, didėja rizika susirgti cukriniu diabetu, depresija, kraujyje padaugėja lipidų. Pacientėms patartina išsitirti sveikatą, didelį dėmesį skirti žarnyno bakterijoms. Mikrobiotos įvairovė ir sudėtis dažnai būna labai pakitusi.
Mokslininkai nustatė, kad sutrikusi žarnyno mikrobiotos pusiausvyra gali būti netgi paveldima. Atitinkamą žarnyno įnamių rinkinį iš tėvų gauna ir vyrai, todėl PKS kamuojamų
moterų broliai ir sūnūs dažnai visai nuplinka. Žarnyno mikrobiota, t. y. visų žarnyne įsitaisiusių mikroorganizmų (daugiausia bakterijų) visuma, labai priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo ir ypač to, ką valgome. Tie patys veiksniai lemia ir širdies infarkto riziką. PKS sergančių moterų tėčiams gresia dvylika kartų didesnė aukšto kraujospūdžio, širdies infarkto ir insulto rizika. Todėl kalbant apie plikimą būtina atkreipti dėmesį ir į paciento žarnyno bakterijas, mitybą, gyvenseną.
Lėtinis ir židininis plaukų slinkimas, psichologinės jo priežastys
Lėtinis plaukų slinkimas pasireiškia, kai plaukai retėja ne konkrečiose vietose (pvz., ties smilkiniais), o tolygiai per visą galvą. Ši plikimo rūšis kur kas retesnė nei androgeninis plikimas, bet su ja susidūrus derėtų sunerimti. Plikimą šiuo atveju gali lemti labai rimtos priežastys. Pavyzdžiui, papildomųjų maisto medžiagų trūkumas kraujyje, skydliaukės, medžiagų apykaitos, organų ligos. Gera žinia – išsiaiškinus ir išgydžius priežastį, plaukai atauga ir sutankėja.
Ypatinga plikimo rūšis yra židininė alopecija. Pavadinimas gana aiškiai nusako, kaip tai atrodo: plaukai iškrenta kuokštais,
galvos plote, antakiuose, blakstienose, pažastų, gaktos, barzdos plaukuose atsiranda plikų, apskritų plotelių. Kartais jie labai išplinta, nuplinka sprandas ir smilkiniai, visa galva ar net kūnas.
Pacientai bjaurisi savo išvaizda ir labai kamuojasi. Su šia plikimo rūšimi bent kartą gyvenime susiduria du iš šimto žmonių. Skaičiuojama, kad Vokietijoje židininė alopecija vargina apie 1,4 milijono žmonių, įskaitant vaikus. Laimei, 50 proc. visų atvejų plaukai per metus atauga savaime. Tiems, kuriems nepasiseka, stengiasi padėti gydytojai, bet išgydyti pavyksta ne visada. Sukurta aibė įvairių gydymo būdų – kartais suveikia vienas, kartais kitas. Tai tik įrodo, kad ši liga kol kas nėra visai ištirta ir išnagrinėta.
Židininės alopecijos kamuojami žmonės į plikimą dažnai
būna linkę genetiškai, serga alergijomis ar kitomis autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, skydliaukės uždegimu, taip pat baltme, pasireiškiančia baltomis dėmėmis tose kūno vietose, kuriose trūksta pigmentų. Kai kada ant pacientų nagų galima pastebėti baltus taškelius, nes su ragėjimo problemomis, kylančiomis formuojantis plaukui, augdami susiduria ir nagai.
Įtakos gali turėti ir įtampa bei infekcijos. Šiaip ar taip, galop imuninė sistema visai pašėlsta. Karingos imuninės ląstelės susiburia aplink plaukų folikulus tarsi įsiutusi minia, užspeitusi auką. Ši plikimo rūšis gydoma vaistais, ultravioletiniais spinduliais arba alergenais, kurie suvaldo ar bent susilpnina imuninę sistemą ir aršias jos ląsteles. Žino
ma, kartais neapsieinama be šalutinio poveikio. Pastaruoju metu bandoma gydyti ir sukeliant savotišką priešpriešinį uždegimą.
Minoksidilio tirpalas Ilgina plauko augimo etapą
Melatonino tirpalas Uždegimus slopinantis antioksidantas, atkuria ląsteles, ramina sudirgusias plaukų šaknis
Estrogeno tirpalai Stimuliuoja plauko šaknį, stabdo testosterono virsmą stipresniu hormonu dihidrotestosteronu
Trombocitais papildyta plazma (PRP)
Finasteridas, dutasteridas (naudojami ne pagal indikacijas),
iš tiesų skirti prostatai gydyti
Antiandrogeninės tabletės
Plauko šaknis atgaivinama centrifuguotu paties paciento krauju
Stabdo testosterono virsmą stipresniu hormonu dihidrotestosteronu
Tepamas
Tepamas
Tepami, ne itin veiksmingi
Suleidžia gydytojas
Vyrams, geriami, 2 proc. skundžiasi
sumažėjusiu lytiniu potraukiu, erekcijos sutrikimais
Spironolaktonas (naudojamas ne pagal indikacijas),
iš tiesų skirtas šlapimo skyrimuisi skatinti
Blokuoja vyriškų hormonų poveikį plaukų šaknims
Moterims, geriamos, kontraceptinėms tabletėms būdingas šalutinis poveikis (žr. 7 skyrių)
Blokuoja vyriškų hormonų poveikį plaukų šaknims
Geriamas
Dar keli patarimai
• Stiprinkite žarnyno mikrobiotą (kaip ir susidūrę su kitomis ligomis).
• Išsitirkite kraują: patikrinkite, ar netrūksta aminorūgščių, ypač cistino ir metionino, silicio, cinko, kalcio, seleno, omega3 riebalų rūgščių, geležies, B grupės vitaminų, įskaitant biotiną, vitaminų C, D ir E. Jeigu trūksta, papildykite atsargas! Pasidarykite medžiagų apykaitos ir hormonų tyrimą: skydliaukės, lytinių hormonų, kortizolio, prolaktino. Jeigu bus nustatyta sutrikimų, gydykitės!
• Išsitirkite sunkiųjų metalų kiekį kraujyje! Pasikonsultuokite su aplinkos medicinos specialistais.
Kai kurie žmonės plaukus raunasi patys. Trečdalis der
matologo kabinete apsilankančių pacientų turi psichikos su
trikimų, kurie gali būti tiek ligos priežastis, tiek pasekmė.
Gydytojo talentas atsiskleidžia aiškinantis, ar simptomai yra „tikri“, ar psichosomatiniai.
Viena akivaizdžių psichinių
ligų yra trichotilomanija – nenu
maldomas įprotis rautis plau
kus. Pacientai paprastai būna
gana jauni. Ant galvos matyti
trejopos būklės plaukų: įprastų
ilgų plaukų, visai greta – plikų
vietų, iš kurių plaukai buvo ką
tik išpešti, ir ataugančių plaukų,
kurie dar per trumpi, kad būtų galima vėl juos išrauti.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai lėtinis ar židininis plikimas, bet įsižiūrėjus atidžiau greitai paaiškėja, jog čia reikalingas psichiatras.
Kai kurie pacientai išrautus plaukus suvalgo. Nesuvirš
kinti jie veliasi į didžiulius gumulus ir galiausiai užpildo visą skrandį. Gniutului vis didėjant, jo „kasos“ stumiamos į plonąją žarną, todėl medikai šį sutrikimą vadina „Auk
saplaukės sindromu“. Plaukus tenka šalinti endoskopiškai (traukiant per žarnyną) arba prapjovus skrandį.
p lauk Ų plov I mas IR p RI e ŽIŪR a
Plaukai yra labai jautrūs, tad su jais reikia elgtis švelniai. Negailestingas riebalų šalinimas stipriomis priemonėmis jiems tik pakenks.
Žiūrint pro mikroskopą plaukai primena kankorėžį.
Sveiko plauko žvyneliai laikosi dailiai prigludę prie plauko stiebo. Jie puikiai atspindi šviesą, todėl plaukai žvilga. Kai plaukas jaučiasi nekaip, jo žvyneliai (epiteliocitai) pasišiaušia lyg sausas kankorėžis.
Plaukai praranda blizgesį, ima šakotis, lūžinėti. Rie
balų sluoksnio nesaugoma galvos oda tampa neatspari patogenams.
Galvos odą puoselėja dviejų rūšių riebalai: iš porų tekantis riebalų liaukų sekretas ir barjerinio sluoksnio li
pidai, kuriuos epidermis sunkiai gamino net keturias savaites. Šis mišinys saugo odą nuo ligų sukėlėjų. Pernelyg riebi galvos oda taip pat nemalonus reiškinys. Pertek
linę riebalų liaukų sekreto gamybą skatina netinkamai
parinktos kontraceptinės tabletės, taip pat mitybos įpročiai: pavyzdžiui, piktnaudžiavimas pienu (daugiau nei stikli
nė per dieną), kvietiniais miltais, cukrumi, greitmaisčiu, marihuana.
Ar per dažnai trenkami plaukai riebaluojasi greičiau?
Ne, tai mitas. Tikrojoje odoje išsidėsčiusios riebalų liaukos nelabai ir nutuokia, kas vyksta paviršiuje. Jos tiesiog dirba savo darbą ir nepaliaujamai išskiria riebalus į plaukų ka
nalus nepriklausomai nuo to, kaip dažnai plauname galvą.
Jei kasdien trinksitės plaukus švelniomis priemonėmis, nieko blogo nenutiks.
Norint palaikyti sveiką galvos odos pusiausvyrą, patartina rinktis švelnius šampūnus, kuriuos naudoti ne taip jau malonu, – nekvepiančius, nespalvotus, neputojančius, be
konservantų ir visokių blizgučių, o svarbiausia – rūgštinius. Tokiomis savybėmis pasižymi sintetiniai prausikliai su kokosų ir cukraus tensidais. Saugokitės tokių agresyvių tensidų kaip natrio lauretsulfatas ar natrio laurilsulfatas. Jie sausina odą ir tikrai nepadeda atkurti ir taip jau pažeis
to apsauginio odos barjero. Įprastas šarminis muilas ne tik pažeidžia rūgštinį odos pH, bet ir kenkia plaukų blizgesiui, nes ant paviršiaus – lyg ant vonios krašto – nusėdusios
kalcio druskos negražiai pašiaušia plaukų žvynelius. Tokiu
atveju geriausiai padės vanduo su šlakeliu rūgštaus acto:
žvyneliai dailiai priglus prie plauko stiebo, ir plaukai vėl sužvilgės.
Galiukai nesišakos, jei saugosite plaukus, leisite jiems
natūraliai džiūti ir palepinsite lašeliu sviestmedžių ar ko
kosų aliejaus. Jeigu plaukai vis tiek labai šakojasi, gal ver
tėtų pamąstyti apie naują šukuoseną: plaukai turėtų būti
tokio ilgio, kad jų galai nesiremtų į pečius. Verčiau rinki
tės madingą trumpą kirpimą arba auginkite ilgus plaukus.
Plaukams labai nepatinka tiesintuvai ir šviesinimo priemo
nės, bet jie mėgsta būti pakirpti – geriausia karštomis žirklėmis. Iki 110–170 °C įkaitintos žirklės galiukus nukerpa
lygiai ir tarsi užlydo – tai puikiai matyti pro elektroninį mikroskopą.
Norite atsisakyti pramoninių produktų? Svarstote, ar apskritai esama rimtų alternatyvų? Jeigu esate nusitei
kę šiek tiek paeksperimentuoti, turiu kelis ekologiškus
patarimus:
Milteliai iš azijietiškų
žolelių: muilinės akacijos, indiškojo (agrastinio) lapainio, dygliuotojo zizifo
Miltelius ištirpdyti karštame vandenyje. Atvėsusius įtrinti į galvos odą, po 10–20 min. nuplauti.
Ruginiai miltai Į šiltą vandenį įmaišyti 20–30 g miltų. Atvėsusiu mišiniu ištepti plaukus, po 5 min. nuplauti. Suvaldys pasišiaušusius plaukelius.
Pantenolis (vitaminas B5) gydo žaizdeles; pH = 5,5 stiprina hidrolipidinę mantiją.
Vietoj šampūno ir šveitiklio; skatina kraujotaką; rauginės medžiagos slopina uždegimus, plaukai lengviau šukuojami.
Vietoj šampūno, standina plaukus, pigu.
Indijoje ir Nepale augančio indinio sapindo vaisiai (muilo riešutai)
Perskelkite pusiau 5–6 riešutus ir užpilkite 250 ml šilto vandens. Pernakt palikite šaldytuve arba 10 min. pavirkite. Nukoškite. Nuoviru sudrėkinkite plaukus, įtrinkite. Sudėtyje yra saponinų: natūraliai putojančių ploviklių; naikina ir mieliagrybius, skatinančius pleiskanojimą.
Vietoj šampūno; trūkumas: specifinis kvapas, be to, poveikį riboja kalkingas vanduo, nes (kaip ir naudojant muilą) plaukų paviršių padengia kalcio druskos. Todėl perskalaukite skiestu actu.
Molžemis, gasulo (rasulo) molis iš Šiaurės Afrikos
2–3 šaukštus miltelių sumaišykite su tiek pat ar kiek daugiau vandens. Po valandos susidariusia mase ištepkite plaukus ir po kelių minučių kruopščiai nuplaukite. Sudėtyje gausu odą raminančių mineralų: magnio, silicio, kalcio ir geležies.
Vietoj šampūno. Jeigu plaukai pažeisti, molžemio verčiau nenaudokite, nes aštrūs dalelių kampai gali pakenkti keratino sluoksniui ir paskatinti lūžinėjimą.
p lauk Ų pe R tekl I us ta I p pat ne v I sada d ŽI ug I na. k odėl?
Mokykloje turėjau draugę, kurios mama buvo labai elegantiška aukšto ūgio ponia konservatyvia rusvų plaukų šukuosena. Ji avėdavo lakines balerinas su medžiaginiais kaspinėliais, ausyse baltuodavo perlų auskarai. Vieną dieną trise nuėjome į baseiną. Persirengimo kabinoje draugės mama iš krepšio išsitraukė bikinį su aukso sagtimis – elegancijos etalonas, ne kitaip. Po kelių minučių jai pasirodžius baseine, visos tos delikačios smulkmenos bemat nublanko: niekaip neįstengiau atitraukti žvilgsnio nuo jos šlaunų. Tiksliau, tarpkojo. Iš po prašmatnaus bikinio, rodės, vos ne iki kelių rangėsi tamsios, tankios, purios garbanėlės.
Kaip gyva nebuvau regėjusi nieko panašaus. Tas vaizdas įstrigo visam gyvenimui.
Plaukų perteklius nepageidaujamose vietose gali tapti tikra kančia, ypač moterims. Hirsutizmas reiškia padidėjusį plaukuotumą vyrams įprastose vietose: ant veido, krūtinės, nugaros, pilvo, rankų ir kojų. Tamsiaplaukėms ir iš Viduržemio jūros regiono kilusioms moterims hirsutizmas pasireiškia kiek dažniau. Apskritai šis sutrikimas kamuoja maždaug 3–5 proc. visų moterų. Jų organizmuose gaminasi daugiau vyriškų hormonų arba plaukų folikulai yra per jautrūs įprastam jų kiekiui. Įtakos turi ir PKS (žr. ankstesnį skirsnį). Vy
riški hormonai moterims suteikia papildomos
energijos ir seksualumo, bet už tai tenka susimokėti didesniu kūno plaukuotumu, slenkančiais galvos plaukais, riebia oda ir akne.
Riba tarp įprastos sveikatos būklės ir hirsutizmo nėra labai aiški, psichologines kančias dažnai nulemia moters požiūris ir savikliova. Garsioji meksikiečių dailininkė Frida Kahlo savo
ūselius ir į vieną suaugusius tankius antakius mielai vaizduodavo autoportretuose – kartais net gerokai ryškesnius, nei jie buvo iš tikrųjų. Galiausiai toks išdidus pasipriešinimas įprastiems grožio idealams tapo skiriamuoju jos ženklu.
Barzdotos moterys ilgai užėmė svarbią vietą vadinamosiose
„išsigimėlių“ cirko trupėse, iki XX a. pradžios keliavusioms iš miesto į miestą. Viena žymi barzdota moteris, amerikiečių ak
torė Jane Barnell, mugėse ir cirkuose pasirodymus rengdavo
„Ledi Olgos“ pseudonimu. 1932 m. ji net suvaidino kultiniame filme „Išsigimėliai“ (Freaks). Regis, vyrams ji patiko – buvo ištekėjusi keturis kartus, susilaukė dviejų vaikų.
Plaukeliai ant smakro dygsta ne tik moterims, kenčiančioms nuo tikrojo hirsutizmo. Dėl pamažėle trinkančios hormonų pusiausvyros taip nutinka daugeliui keturiasdešimties sulaukusių moterų, tad be pinceto nuo tol nė iš vietos. Plaukų mėgstama ieškoti tyrinėjant smakrą užpakalinio vaizdo veidrodėly
je, didinančiame namų veidrodyje ar prašmatnių prekybos centrų persirengimo kabinose. Baisesnės vietos moteriai, ko gero, ir nesugalvosi – šviesos ten išryškina ne tik nekenčiamą celiulitą, bet ir visus iki vieno veido plaukus.
Dirbdama senjorų namuose regėjau begalę ilgų juodų ir baltų smakro plaukų, kurių senutės paprasčiausiai nematė, tad jie nepešiojami mėgavosi laisve. Guodžia bent tai, kad prastėjantis regėjimas neaplenkia ir priešingos lyties – senstančių vyrų. Kontūrams blankstant, mylimoji ir barzdota atrodys pati gražiausia. Jeigu tokia perspektyva jūsų nežavi, raganiškus plaukus galima pašalinti lazeriu. Tik nedelskite per ilgai – pražilusių plaukų lazeris jau neaptiks.
Aš pati esu tamsiaplaukė ir daugiau ar mažiau priklausau Viduržemio jūros regiono tipui, tad šalinti plaukus nuo matomų kūno vietų mama mane išmokė labai anksti. Ji nenorėjo, kad kas šaipytųsi iš ilgų plaukų man ant kojų, persišviečiančių pro plonas pėdkelnes, kasų pažastyse vilkint berankovę palai
dinukę ar tarp kojų želiančio kaltūno. Anuomet vyravo nuomonė, kad daugumai vyrų labiau patinka depiliuotas moters kūnas. Todėl mama prigrasė šiukštu neleisti glostyti kojų iš apačios į viršų. To betrūko, kad gerbėjas susidraskytų ranką į šiurkščią kojų augmeniją...
Žinoma, yra vyrų, kuriems dygūs plaukeliai netrukdo, ir net tokių, kuriuos tankūs kojų (ir ne tik jų) gaurai tik dar labiau jaudina. Ko tik pasaulyje nebūna. Ir atvirkščiai: kai
kurios moterys dievina plaukuotas vyrų nugaras, joms toks
vaizdas siejasi su laukine, gyvuliška aistra, kitoms didelis vyrų plaukuotumas kelia siaubą. Todėl šiais laikais ir vyrai plaukus
skuta, trumpina, pešioja, degina, rauna, šalina vašku, cukrumi, cheminiais preparatais, lazeriu – nelygu regionas, mada, laikotarpio dvasia ir amžius.
