Aš dabar ramus kaip belgas. Mes dabar visi lygūs, o tada buvo hierarchija. Tas pats buvo kine: nuolat reikėdavo įrodinėti. Dabar yra priklausomybė, bet tai jau ne aš mes visi turime paklusti. ... Menininkas kelia gyvenimo prasmės klausimą, nors žino, kad neras atsakymo, nors visi jau įsitikino, kad to atsakymo apskritai nėra. Mane visada žavėjo alchemikai, bandantys šiukšlę auksu paversti. Jie tikri menininkai, bepročiai ir, svarbiausia, tikintys. ... Aš netapau nei aktoriumi, nei režisieriumi. Kai tapsiu – mirsiu. Taip sakydamas tikrai nekoketuoju. Šiandien aš tik noriu pasidalyti savo atradimais. Menas yra ženklų, simbolių kalba. Išmokti juos suprasti ir yra patirtis. Va lentinas Masa l sk i s
ISBN 978-9986-16-783-9
9 789986 167839
(g. 1964) 1982–1987 m. studijavo teatrologiją
Valentinas Masalskis Ieškant teatro
diktuoju, ne Masalskis įsakinėja, o pati tema, kuriai
Daiva Šabasev ič ienė Leningrado valstybiniame teatro, muzikos ir kino institute (dabar – Sankt Peterburgo teatro meno akademija), 1987–1998 m. dirbo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Teatro skyriuje.
ro
Tai mane siutindavo ir aš tuo metu daug gėriau.
teat
režisieriui „bombonkę“, o jis dar įvynioja į kokį popieriuką.
Vale
Masa
ntin
ant
kad tai ne šūdas. Aš prarasdavau tiek jėgų... Arba duodi
a Ša base viči enė
būti vergu. Nebereikia duodant saldainį valandą įrodinėti,
ntin o Ma sals nūdi kio enos tale kuri L ietu ntas e vi vos – vi enai teat enas p ar mani re. era, ryšk kita Yra iaus ip a kalb t alen ių r titi os k prie ting eišk nka ultū šing ų inių kart teat ra, ai – ų r n o e p pane t gy įsij o ž r m e onių ikiu igia veni auti , s (v deši mo b mas kart aidy mtme ūdu) į sa o s bos sąvo čius , o vo p savo ką. Masa rofe jaud teor Jo k lski siją ina Varg iją, a s r ž u ar j š i au d ir t tlig ūrov rasi augi ai t iška us. a a s J kitą u ka mpa spin is k ip t svar duli uria tokį ris biau uoja s a a i vo t s siu ntį tra eatr atsk teat ir į ą, aito ro m vair s ta enin iaus ginč š inką i k o u mis . ytųs , ku idėj i ir ris omis taip teik tų s akty avo viai Iš a Masa pasi tvir lski ūlym ų ir o ke us. lias aist , ir ring vals „Men ų tybi šio ų sa poka niam keli mbūr lbių e dr o že is“, ryšk a n m (Vid k o l k ėja s ai: uria teat mant ir d m a e r o Ba r e b j , a i s Ka s de jo s rtul u b u i n i o o o („.. utav rgan nuom oper .su o ka izuo onių a „P Goet i t p as amok sula reži he’s a“), ukę sier „Fau Liet j k i o o u n s s sava uvos trov tu“) rank ersi spek naci ir p i š Thom takl š onal kų er p ki p o Be iai inia asta roje rnha – Fi Will me d rąjį ktai rdo odor iamo r amos deši „Įpr o Do Shak mtme teat očio stoj espe tį r e e j v a p ė s r a g k e s a „Kon io „ ’o „ t “ a t i yti r „P trab Nuol Kara asau osas anki lius lio “, T o j L i y “, ras“ geri ankr , Pa ntoj edo Mari t a D r e-Fr s“, orst icko ance o „A Süsk š, F Mars i n do ojer ot „ bach Lauk as“, im s kamb učio “. Daiv a Ša base viči enė
Iešk
dirbame, ir tai yra kūryba. Man nereikia įrodinėti, įtikinėti,
Vale
Daiv
Aš dabar kuriu, esu laimingas. Su trupe mes diskutuojame,
Daiva Šabasevičienė
...
as
lski
s
1998–2002 m. dėstė teatro istoriją Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1994-ųjų – Lietuvos nacionalinio dramos teatro literatūros skyriaus vedėja, yra paskelbusi daug straipsnių ir recenzijų apie dramos teatro spektaklius, pokalbių su režisieriais, scenografais, aktoriais, parengusi kūrybinių teatro menininkų portretų. 1997 m. organizavo teatro forumą „Moterys teatre“. Parašė monografiją „Teatro piligrimas. Režisieriaus Jono Vaitkaus kūrybos kontūrai“ (2007), sudarė knygas apie aktorių Arną Roseną (2008), aktorių ir režisierių Adolfą Večerskį (2009).