LIETUVIŲ KALBA. Užrašai 4 klasei 2 dalis (TAIP!)

LIETUVIŲ KALBA 4 KLASEI

TA

UŽ RA

ŠA

II ID ALIS

Vilma Dailidėnienė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė Nomeda Kasperavičienė

!

P I

KAS YRA KŪRINIO VEIKĖJAI? KAIP JUOS PAŽINTI?

P. 12–15

KAIP LINKSNIUOJAMI DAIKTAVARDŽIAI?

1. Ką perskaitęs Neringos Vaitkutės tekstą „Baubai sužinojai apie baubą? Apibūdink šį veikėją.

Kokiais dar žodžiais tekste vadinami baubai?

P. 16–17

• Kas vadinama linksniavimu? Kokie yra linksnių pavadinimai?

• Į kokius klausimus atsako daiktavardžių linksniai?

Kaip baubas atrodo?

1. Baik pildyti lentelę – parašyk trūkstamą linksnio pavadinimą arba klausimą, į kurį atsako linksnis. Pabrauk linksnio pavadinimo skiemenį, kurį reikia tarti tvirčiau.

Linksnis

Klausimas

Linksnis

Vardininkas

Kokie įpročiai, savybės būdingos baubams?

Kuo baubai minta?

2. Perskaityk tekstą. Pabrauk daiktavardžius. Jų yra trylika. Daiktavardžius nurašyk. Parašyk jų giminę, skaičių ir klausimą, į kurį jie atsako.

Baubai nedidukai, siekia kelius, primena miniatiūrinius sniego žmones. Apaugę pilkais švelniais gaurais, tamsiuose beždžioniškuose snukučiuose ryškiai spindi didelės pilkšvos ar gelsvos akys, letenos panašios į rankas, o iš pasturgalio kyšo ilga dryžuota uodega, kurią baubai dažniausiai susisuka spirale.

Neringa Vaitkutė

Baubai – vyr. g., dgs., kas?

4

ką? ko? kieno?

Kur baubai gyvena?

Klausimas

Įnagininkas

Naudininkas

kur? kame?

Kuris linksnis neatsako į jokį klausimą?

2. Rodykle nurodyk daiktavardžio linksnį. Sutartiniais ženklais pažymėk daiktavardžių galūnes.

V. kas?

K. ko? kieno?

N. kam?

G. ką? Įn. kuo?

Vt. kur? kame? Š. (–)

V. kas?

K. ko? kieno?

N. kam?

G. ką? Įn. kuo?

Vt. kur? kame? Š. (–)

sod as

sodų

sodą

soduose

sode!

sodams

sodo

sod ai

sodu

sodais

sodui

sodus

sode

sodai!

dieną

dienomis

dien a

dienų

diena

dien os

dienos

dienas

dienai

dienoms

diena!

dienose

dienoje

dienos!

V. kas?

K. ko? kieno?

N. kam?

G. ką? Įn. kuo?

Vt. kur? kame? Š. (–)

V. kas?

K. ko? kieno?

N. kam?

G. ką? Įn. kuo?

Vt. kur? kame? Š. (–) 5

3. Perskaityk Violetos Palčinskaitės knygos „Muzika troliui ištrauką. Pabrauk vardininko linksnio daiktavardžius.

Kiti kraštai, kiti papročiai, kaip sakoma. Vakarienė buvo labai gardi, o jau tie pyragai, pyragai... Tačiau nejučia mane užplūdo prisiminimai. Ir namų ilgesys.

Mano senelis buvo mokyklos direktorius. Tais laikais švęsti Kalėdas buvo draudžiama. Bet mes švęsdavom. Močiutė ruošdavo dvylika kūčių valgių, o mama kantriai maldavo aguonas, kad būtų kuo daugiau pieno kūčiukams pamerkti.

Kambaryje visada stovėdavo eglė iki pat lubų, kurią slapta kažkas kažkaip atgabendavo į mūsų namus.

P. 20–23

KAS PADEDA PAŽINTI KŪRINIO VEIKĖJĄ?

1. Ką sužinojai apie trolį Molį perskaitęs vadovėlyje (p. 21–22) pateiktą Violetos Palčinskaitės tekstą? Apibūdink šį veikėją.

Kokiais dar žodžiais tekste vadinamas trolis Molis?

Kaip trolis atrodo?

Violeta Palčinskaitė

Pabrauktus daiktavardžius surašyk į lentelę, kur tinka. Parašyk trūkstamus vienaskaitos arba daugiskaitos daiktavardžius. Sutartiniu ženklu pažymėk galūnes.

Vienaskaita V. kas? krašt as

Daugiskaita V. kas?

Vienaskaita V. kas?

Kaip trolis bendravo su pasakotoja, ką kalbėjo?

Daugiskaita V. kas?

krašt ai

Koks trolio charakteris – įpročiai, savybės?

4. Perskaityk tekstą. Pabrauk vienaskaitos vardininko linksnio daiktavardžius. Tekstą nurašyk, vienaskaitos vardininko linksnio daiktavardžius pakeisdamas daugiskaitos daiktavardžiais.

Braška tvora nuo speigo. Seniai nutilo paukštelių choras. Tik šarka kartais sučerška. Kėkštas ąžuole parėkauja. Retsykiais šermukšnio uogų atskrenda svirbelis. Sunku paukšteliams žiemą. Berniukas ir mergaitė kala lesyklėlę.

Braška tvoros nuo speigo.

8

2. Perskaityk tekstą. Pabrauk vardininko linksnio daiktavardžius. Jų yra trylika.

Norvegija – Šiaurės Europos valstybė, įsikūrusi vakarinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje. Tai nepaprastai graži šalis.

Jos klimatas atšiaurokas. Žiemą temperatūra skirtingose šalies vietose svyruoja nuo –2 °C iki –40 °C. Aukštai kalnuose sniegas išsilaiko ištisus metus.

Norvegija išraižyta fjordų. Fjordai – siauros, vingiuotos, į žemyną giliai įsiterpusios įlankos uolotais krantais. Jie susidarė prieš milijonus metų, tirpstant ir traukiantis ledynams. Kiekvienam fjordui būdinga savita gamta, forma, vandens spalva. Geriausias laikas apsilankyti fjorduose – nuo balandžio iki rugsėjo.

9

KAIP DRĄSA GALI PADĖTI IŠSPRĘSTI PROBLEMĄ?

P. 54–57

P. 58–61

KAIP KURIAMI KOMIKSAI?

1. Perskaityk patarles ir priežodžius. Su kokiomis vertybėmis galima susieti šiuos posakius? Nurodyk rodyklėmis.

• Į kokį klausimą atsako daiktavardžio vietininkas?

• Ką rašome daiktavardžių vietininko linksnio galūnėse?

išmintis

Svetimu protu toli nenuvažiuosi.

1. Parašyk šių daiktavardžių vienaskaitos ir daugiskaitos vietininką. Žmogus be mokslo kaip namai be langų.

pagalba

Kiemas, pušis, namas, salė, mokykla, stalčius, pilis, tvirtovė, koridorius, valgykla, lapelis, sąsiuvinis, knyga, biblioteka, žygis, tvenkinys, parkas, ugnis, lenta, medus, giria.

atsargumas

Vns. Vt. kur? kame?

Piktas žodis draugą paverčia priešu.

Nuo gerų žodžių pasauly šviesu.

-e

Dirbti netingėsi – bado neturėsi.

draugiškumas

Daug rankų didžią naštą paneša.

kieme,

-(i)oje -ėje

Žodis žvirbliu išlekia, o jaučiu sugrįžta.

Su kaimynu draugauk, bet tvoros nenugriauk.

darbštumas

-(i)uje -yje

mokslas Dgs. Vt. kur? kame?

Į kokius klausimus atsako pabraukti daiktavardžiai? Juos surašyk į lentelę, kur tinka.

V. kas?

K. ko? kieno?

Įn. kuo?

-(i)uose

kiemuose,

-(i)ose -ėse -yse 2. Parašyk daugiskaitos vietininko linksnio daiktavardžius. Sutartiniu ženklu pažymėk galūnes.

2. Taisyklingai parašyk.

mįs]lėw s]ugrįžta 22

mišk as – mišk uose

pieva –

sodas –

daina –

kelias –

ranka –

kiemas –

giria –

puodelis –

vyšnia –

23

KUR SKELBIAMOS NAUJIENOS APIE KNYGAS?

P. 92–93

1. Apsilankyk svetainėje http://vaikams.skaitymometai.lt/ ir patyrinėk vieną iš jos tinklalapio skilčių.

PAPILDOMOS UŽDUOTYS DAIKTAVARDŽIŲ LINKSNIAI 1. Perskaitykite tekstą. Pabrauk daiktavardžius.

Padažas Šokolade pamirkyti vaisiai – tai skanėstas, kuris patiks visiems. Paruošk jį šeimos ar draugų vakarėliui, šventei.

Ką įdomaus ar naujo iš tos skilties sužinojai? Parašyk bent tris dalykus.

1.

Tau reikės šių produktų: * 125 g geros kokybės pieninio šokolado * 150 ml riebios grietinėlės * 2 valgomųjų šaukštų aukso spalvos sirupo * 1 žaliosios citrinos 1 * 2 raukšlėtojo meliono * 1 ananaso

* 2 mangų * 3 kivių ir įrankių: * mažo puodo * mažos tarkos * medinio šaukšto * dubenėlio patiekti padažui * dviejų didelių lėkščių * medinių smeigtukų

2.

3.

2. Apie kokias knygas svetainėje radai informacijos? Kurias iš jų norėtum perskaityti? Parašyk, kas yra tų knygų autorius, kas – dailininkas, ir knygos pavadinimą. Remkis pateikiamu pavyzdžiu.

Pavyzdys. Virginijus Šidlauskas. „Ulfas ir povandeninis miestas . Dailininkė Tania Rex

1. Į puodą dėk mažais gabaliukais sulaužytą šokoladą, nutarkuotą žaliosios citrinos žievelę, supilk grietinėlę ir sirupą.

2. Maišydamas virk ant mažos ugnies, kol šokoladas ištirps ir padažas taps vienalytis. Jį supilk į dubenėlį ir palik atvėsti.

3. Išskobk moliūgą ir skobtuku padaryk jo rutuliukų. Ananasą ir mangą supjaustyk kubeliais, kivį – riekelėmis. Vaisių gabaliukus sudėk į lėkštes ir prismaigstyk į juos medinių smeigtukų.

Mirkykite vaisius padaže ir mėgaukitės!

Pagal knygą „Gaminame kartu. Mažojo virėjo paslaptys

36

37

MAŽOJI ATMINTINĖ

MAŽOJI ATMINTINĖ

Naudininko linksnis

Galininko linksnis

Daiktavardžio naudininkas atsako į klausimą kam?

Naudininko linksnio daiktavardžiais dažniausiai nurodome veikėją, kuris turi naudos. kam? kam?

Pavyzdžiui: Mama seka vaikams pasaką. Tėtis Vaidui padovanojo knygą. kam? kam?

Anūkė močiutei padovanojo gėlę. Simona rašo laišką Urtei Kuzminskaitei.

Daiktavardžio galininkas atsako į klausimą ką?

Galininkas ką?

Vienaskaita

Daugiskaita

knygą ponią dėžę žvirblį sūnų kelią

knygas ponias dėžes žvirblius sūnus kelius

Galininko linksnio daiktavardžiai dažnai vartojami su prielinksniais: apie ką? aplink ką? į ką? pagal ką? pas ką? paskui ką? per ką? prieš ką? pro ką? ir kt.

Daiktavardžio naudininko galūnių rašybą pasitikriname pagal daiktavardžio vienaskaitos vardininko galūnes.

Jei moteriškosios giminės vienaskaitos vardininko linksnio galūnė yra -ė, tai moteriškosios giminės vienaskaitos naudininko – -ei.

Jei moteriškosios giminės vienaskaitos vardininko linksnio galūnė yra -(i)a, -is, tai moteriškosios giminės vienaskaitos naudininko – -(i)ai.

Jei vyriškosios giminės vienaskaitos vardininko linksnio galūnė yra -(i)as, -is, -ys, -ius, tai vyriškosios giminės daugiskaitos naudininko – -(i)ams.

15

Mot. g., vns.

V. kas? mergaitė todėl saulė

Mot. g., vns.

N. kam? mergaitei saulei

Mot. g., vns.

V. kas?

Austėja vyšnia todėl širdis

Mot. g., vns.

N. kam?

Austėjai vyšniai širdžiai

Vyr. g., vns.

V. kas? mokytojas kelias medelis todėl arklys Kasperavičius

Vyr. g., dgs.

N. kam? mokytojams keliams medeliams arkliams Kasperavičiams

už ką? į ką?

Pavyzdžiui: Eglutė buvo vyresnė už Maumedį. Maumedis kėlė į dangų sidabraspygles šakeles.

Kartais galininko linksnio daiktavardžiai gali reikšti laiką ir atsakyti į klausimą kada? kada?

Pavyzdžiui: Rudenį Maumedžio švelnieji ir žalieji spygliukai ėmė gelsti ir kristi. kada?

Pavasarį iš sniego patalų ėmė kaltis snieguolių laiškeliai.

Galininko linksnio daiktavardžių galūnių rašybą pasitikriname pagal vienaskaitos vardininko linksnio daiktavardžių galūnes.

Jei moteriškosios giminės vienaskaitos vardininko linksnio galūnė yra -ė, tai moteriškosios giminės vienaskaitos galininko – -ę.

Mot. g., vns.

V. kas? eglė todėl saulė

Mot. g., vns.

G. ką? eglę saulę

Jei moteriškosios giminės vienaskaitos vardininko linksnio galūnė yra -(i)a, tai moteriškosios giminės vienaskaitos galininko – -(i)ą.

Mot. g., vns.

V. kas? sauja todėl vyšnia

Mot. g., vns.

G. ką? saują vyšnią

16