1
Arda
Prievienostalosėdigalšimtasjų.Visisuuniformomis.Srebiakažką gelsvaižalsvosspalvos,skambinametaliniaisindais.Netčia,aukštai, atsiduoda žirniais. Šitiežmonės aiškiai dirba tik viduje, antraip oda būtų gavusi bent kiek saulės. Iš tolo daugelis atrodo kaip su balto popieriauskaukėm.Sunkupatikėti,bettikriausiaitarpjųyrairvisateisių.Buvusiųvisateisių.
Faru dar nesiteikė tiksliai paaiškinti, kodėl esu čia. Pasistengiu nuslėptistaigųišgąstį,kaitiesiaipriešakisiššokaliesažmogysta.Ūgiu suligmanim.Parodosmulkius,išretėjusiusdantis.
–Atsiprašau,–sumurmajįlydintisvyras,pagriebęsužžastonusivedatoliau.
–Kaikuriepalūžta, –nusekdamas žvilgsniu kalbaFaru.Nuvestasisištiesųatrodonepilnoproto.
Per ilgai stebime tuos stalus. Iš tolo justi, kokiais tuščiais pilvais čiasusėdo.Pasibaisėtinaigreitaikilnojasavošaukštus.Girdėjau,maitinatikvienąkartąperdieną,betsočiai,kadturėtųjėgų.
–Galbūtjaueikime?–skaitydamasmanomintisatsiklausiamus lydintisšulas.Žvilgteliįmane,norsšįklausimąsprendžiaFaru.
–Minutėlę... –užsimąstęsatsako.Žvilgsnissukoncentruotas,įsižiūrėjęsatidžiausuprantu,kadžvelgiaįkamerą.Jųpilnavisuosekampuose.Mačiaunetgitualetuose.
–Pastebėjaijas?–klausia.
– Taip, Denzeli, – suglumęs atsakau. Jaučiuosi vedžiojamas už nosies.Reikiapasakyti,tiesiogpavargaunuošalčioirdrėgmės.Mielai susigrąžinčiau paltą, nemalonu čia stovėti vienais marškiniais. Net kaliniaiapsirengęšilčiauužmane. Farupasiūloeitiįvidinįpastatokiemą. Čiabentjaušildosaulė. Dabarkalbėsimeakisįakį,tasaišulassupratingaiatsitraukiairužverialaukujesduris.Didelėirtuščiaerdvė,čiadargeriaujaučiuįmane nukreiptąžvilgsnį. – Maži malonumai... – šypsosi išstumdamas iš portsigaro vieną cigaretę. –Visianksčiaubandęįvestivienokiąarkitokiątvarkąsmarkiai nuvertino malonumų svarbą visuomenei. Niekada iki galo nesupratau, kodėl daugeliui tvarka asocijuojasi su asketizmu. Tiesiog nonsensas.Ištiesųmalonumailabaisvarbūs,kadfunkcionuotume. Sutinki?
Vidujevissmarkiauirztu.Kadirkiekklausčiau,nesiteikiapaaiškinti manoapsilankymoPareigosnamuoseesmės.Irtoliaulygniekurniekopučiadūmus,kolmalonumąsuardokosulys.
–Matau,norėtumgrįžtiprietoklausimo,–atsikosėjęspažvelgia
įmane.
Nemėginuvaidintiturįsneišsenkančiąkantrybę.Farujaučia,kad nebesijungiuįjopostringavimusapiemalonumus.Tiesiognoriu išgirstiaiškiaiirtiesiai.
Kodėlaščia?
–Puikiaižinai,kadPareigosnamaiyravienintelėvieta,kurnepasiekia Materos sukurta gerovė. Čia žmonės gyvena varganą gyvenimą, – dėsto elementarius dalykus. – Lengva užsigeisti vadovauti
Materai,kaimataitikgražiausiąjospusę.Betvisadaturimatytiirto kainą.Tadštai,norėjau,kadčiaapsilankytum.Viskaspaprasta.
– Juk visi apsilankome, – primenu tokį pat elementarų dalyką. ApsilankymasPareigosnamuosekaipneišsakytasgrasinimas,vostik sulaukipilnametystės.
Nenorėkčiaatsidurti.
–Kadataibuvo?Buvaiaštuoniolikos.Nežinau,kaslikotavogalvoje. Neprisitaikymas brangiai kainuoja. Čia netenkama visko, ką turikitiMaterospiliečiai.Orumo.Gerovės.Laisvės.Mateitaskameras.Josyrakiekvienojepatalpoje.Nedėlto,kadkamnorsrūpėtų,ką darotievarguoliai.Tiesiogjiežino,kadčianetenkavisko,netgiteisės į privatumą. Reikia darbu užsitarnauti galimybę būti visaverčiu piliečiu.
–Denzeli,jukvisataipuikiaižinau,–jaunuoširdžiaistebiuosi.
–Vadovėliškai...–rūstokaisuzirziaFaru.–Mudupažįstamilabai seniai.Tiesiogžinau,kadturididelį,kogero,įgimtąpolinkįįhumaniškumą,tadrealybėjekaikuriedalykaigalitavestulbinti.Čiakone vienintelėvieta,kurrealiailaužomiMaterosmanifestopamatai.
Cigaretėtikįpusėjo,betapsidairęssusirandašiukšliadėžę.Apžiūriuištolėliau–meistriškaipasiūtaskostiumasirvyšninėkaklaskarė, niekoneprikiši,betvistieklabiaupanašėjaįsenamadiškąliokajų.Nelydimassargybosvisaineprimenažmogaus,kurisvadovaujaMaterai.
Prisimenu, kokį įspūdį man keldavo vaikystėje. Visada pasitempęs, aukštesnisužvisus.Vienumetugebėjoirderėti,irklaikiaiišsiskirtiiš mūsųnamųaplinkos,tarsiaristokratasprasčiokokailyje.Tobulaipasiūtu,tačiautiesrankogaliaisnudilusiušvarku.Visdartokspattiesus irliesaskaiptada,tikveidaslygnuvarvėjusižvakė.
Faruprisėdaantsuoliukošaliakiparisų.Nepripažins,betši ekskursijagerokaiišvarginoirpatį.Gestuparodosėstišalia.Netdabar, kai viską paaiškino, vis tiek esu suglumęs, jog pirmam susitikimui
pasirinkobūtenttokiąvietą.
– Taigi tokia yra tvarkoskaina, –nežiūrėdamas įmanekalba. –
Tiemsžmonėmskassavaitęskenuojamossmegenys,žinojai?Irvėlgi nedėlto,kadtenaibūtųkasnorsįdomaus.Tiesiogjieprivaložinoti, kadirjosenėraprivatumo.Joirnebus,kolnebuspasirengępritapti.
– Denzeli, – kreipiuosi švelniai kaip į seną pažįstamą, koks jis ir yra:–manau,kieknuvertinatemanosupratimąapie...
–Anaiptol,–tėviškainusišypsoFaru.–Tiesiogturisuprasti,jog tavo santykis su Matera yra ypatingas. Tu esi Michelio sūnus. Esi
Bakhertas. Vienaip ji tau labai artima, bet tam tikrais rakursais ir gerokaisvetima.Kaippažiūrėsi.Ištotaško,kurtuesi,Materaatrodo
tarsigražuspaveikslėlis,tiesa?
Nebegalėčiautaippasakyti.
Betlinkteliu.
Jisvisdarmatomanyjemažąvaikąarbalaikošiokiutokiuidiotu.
–Žinau,kaikurievaizdaišiandiengalėjosukrėsti.Nereikiaslėpti.
Betturitaisuprasti.Būtieretikuyratikranelaimė,–trumpaipailsėjęsstojasigrįžtiįpastatą. –Pripažink,taisiaubinga.Taiginoriu,kad priešatvykdamaspasmanegeraipamąstytum.Argalisusidorotisu šituosiaubu?
Juk jau anksčiau turėjau reikalų su atsiųstaisiais iš Pareigos namų. Koncernas išnaudojo jų prievolinį, nieko mums nekainuojantį darbą. Jieatrodėgraudžiai, visiikivieno panašūsį sudžiūvusius vabalus. Ir visdėlto visi buvodarbingi. Tokiusišėjusiusišprotogreičiausiai galima sutikti tik ten, uždarytus ir tampomus už parankės.
Užtatirstoviakyse.
Taibjauriauneinetektigyvybės,kuri,žinia,bentjaugrynaiformaliupožiūriuneliečiama.
Būtieretikuyratikranelaimė.
Tik paryčiais taip ir neužmigęs išsiridenu iš lovos. Reikia pripažinti,jogtaijautapomanobėda.Naktimispernelygilgaineužmiegu.
Tarsianksčiaubuvęsapytuštė,dabaresusklidinataurė,kuriosnegali pajudintineišlaistęsprošalį.Sklidinasjausmų.
Mieguistamreikiaprisiminti sukti dešinėn;nepriprantupriešių namų plano. Nusileidžiu į kambarį, kuris turėtų tapti mano darbo kabinetu.Kolkastikpustuštiskambaryssuneiškrautųknygųdėžėmis.Negaliupaaiškinti,kodėlprotestuoju,kaiNonaarkitostarnaitėssiūlosiiškraustyti.Turbūtnoriutaipadarytipats.
Betneknygųčiaatėjau.Pirmažvilgteliuįtelefoną,norstikraiper ankstyvasmetasskambučiui.Teksnurytikartėlį.KaipšunytisatsiskaitysiuOpendaliui.Trinsrankomis,kadpagaliaususitikausuFaru. Turbūt susitikimą vis dėlto galima laikyti sėkmingu, tik jam reikia matytipasiryžimąmanoakyse.
Kolkasnenoriuapietaigalvoti.
Atsisėdęsantgrindųišaksominėsdėželėsrankiojuatvaizdus–senasnuotraukasiratvirukus.Motinaraudonašventinesuknele,Helenairaškalėdiniaismegztiniais,tėvaspalinkęsviršNonosruoštokalakuto,prašieptasnelauktosvečio–DenzelioFaru–veidas.Vaikystėjemanydavau,kadjisirgimūsųšeimosdalis,bentjauartimasgiminaitis.Ištiesųirmatydavomgerokaidažniauneikurįnorsgiminaitį.
Metęsšeimosnuotraukasieškaunublukusio,susilanksčiusiofotopopieriaus kvadratėlio baltais kraštais. Prisimenu įkišęs į kartono spalvos voką, randu pačiojedėželės apačioje. Retai kada sau leidžiu išsitrauktišitąnuotrauką.Trysliesiįdegęveidai,šviesiaplaukėsgalvos viršvaivorykštėsspalvųbaseino.Nykščiuperbraukiupervieną.
Tiemsžmonėmskassavaitęskenuojamossmegenys,žinojai?
Įdomu, ką rastų nuskenavę mano smegenis? Visą dieną apie tai galvojau. Dažnai girdim, jog jie šitai moka ir gali, nusikaltus
nepaliekaprivatumonėgalvoje.Betniekasnežino,kaiptaiveikia.Ar matominčiųvaizdinius?Arimpulsus?Arfiksuotų,kadagalvojetelkiasimeilė,okadaneapykanta?Galtiktuščiasgrasinimas,kadpaniškaibijotumnetektivisko,netsaugausneliečiamokampeliosavogalvoje. Įsivaizduoju, kaip suveržia ją, aplipdo jutikliais ir pakiša man šitąnuotrauką,tiriamaneišvidaus.Galiudaugkąvaldyti,tiknetai, kaipnežmoniškaikartaisplakamanoširdis. Mila.
Ji – du dalykai viename. Moteris, kuri drebėjo vos mane pamačiusi. Ir moteris, kuri tąpatį vakarą į akis pasakė, kad mato manyje žvėrį.Smarkiaineklydo.Ikijosbuvaužvėris.
Kasdienmąstau,kiekdaugnoriujaigrąžinti.Kolkasbentjaušią nuotrauką.
2
ManovardasOdilė.Turiureaguoti,kaimanetaipvadina.Manovyras Arda Lehartas dingo bežinios, bepėdsako. Bent jau šitaipman nuolat kartoja. Jausmas, lyg dalyvaučiau savo pačios išgalvotame mele.
Kasdienmintimisgrįžtuįtąrytą.Atsikeliupratirpussniegui,aplinkjuodažemė,tankusmiškas.Randutuščiusnamus,propraviras durissmelkiasidrėgnasšaltis.Tadaišdygstadupareigūnai,beldžiasi irspoksoprostiklinesduris,vienasnuskaitolustą.Patvirtina,kadesu ponia Lehart. Ir gabena mane čion, nes kažkas girdėjo šūvius, nes manovyronėrajau keliasvalandas.Keturiasdešimtdienų,o ašniekaipnepabunduišklaikaussapno.Visdaruždarytavietoje,kuriąvadinanašlynu.
Niekasnepanašuįtikrovę,betturiusėdėtiirklausytismanelankančiųpareigūnų.Jievisadadviese.Susitinkamešiojekeliųkvadratiniųmetrųbelangėje.Stalas,keturioskėdėsirsausasoras.Runerisnet perstaląatsiduodasaldžiomiscigarilėmis.Nekenčiutokvapo. –Deja,poniaLehart,mes visdaresameaklavietėje... – apgailestaudamaspranešajis.
Kartais pareigūnai netyčia pavadina mane panele. Sakytum nė vienasnetiki,jogvisdaresuarapskritaibuvauištekėjusi.Tadaatsikrenkščia į kumštį ir atsiprašo. Bet šiandien kelis kartus pabrėžtinai
pavadinamaneponiaLehart.
Tvirtinaatlikępakartotinęapklausą,betkokiamaništonauda?
Niekadanepasako,kąsužinoję.Nenutuokiu,kastieliudytojai.Aplink namelį nebuvo nėgyvos dvasios. Viskas įslaptinta, – per daug
dažnai primena Runeris. Jam kalbant drįstu atvirai skverbtis į tas migdoliškasrudasakis.KartaisprimenaArdosžvilgsnį.Tiknenuožmus,greičiausuktasirklastingas.
Jisnesakotiesos.
–Manlabaigaila,–monologopabaigojeskėstelirankomis.
–Kodėlapskritaimanelankote?
Jaukurįlaikąitkoksspringulysmanyjekybojošisklausimas.
–Tokiatvarka.Turiteišgirstiišpirmųlūpų,–sudiktuojaišapatijospabudintasSpačekas.Atrodo,jamirgijaupabodomanelankyti.
–Išgirstiką?Peršiassavaitesnepasakėtenieko.
Regis, juos glumina, kaip per paskutinius susitikimus pasikeitė mano tonas. Nebeįstengiu būti nuolankiai mandagi. Negaliu apsimesti,kadlankydamimanedarokažkokįprasmingądarbą.
ŠįkartSpačekasrankiojažodžius.Rankiosikipattosdienos,kai manepaskelbsnašle.
–Mesdaromeviską,kągalime, –viskartoja.
Gali.Siutina,kaisavobejėgystędangstošituožodžiu.
Kiekvienassusitikimasvistrumpesnis.PriešatsisveikindamaspareigūnasRunerissuimamanoplaštaką.Jorankosdidelėstarsiboksininko,odadiržiiršilta.
–Žinau,laikasbėga,–visdarlaikydamasrankąguodžia.Taiatrodo šiek tiek familiaru. Juk jis tik mane lankantis pareigūnas. Spiginatomistamsiomisakimis.–Nepraraskitevilties.
Gal atsisveikinant balsas ir skamba šaltai, bet jiems išėjus visada sukuį tualetų pusę, ilgamužsidarau. Nuslystu siena žemyn. Viskas raizgosi galvoje, tarytum voratinklis, per kurį nebeįstengiu mąstyti.
Neišmąstau,kurjisdėjosi,kodėltąrytąpabudauvienuiviena,kodėl esušiojevietoje.Kodėlpalikopravirasduris?
Tikstipriauspausdamakeliusatsispiriupagundaiikikraujokandžiotilūpas.
GrįžusiįkambarįnežvilgteliuLoripusėn.Puseakiesmatau,kad vėl sprendžia kryžiažodį. Ji žino, kad po susitikimų su pareigūnais manęsgeriaunekalbinti.
Apskritai mudvi tik neseniai pradėjom daugiau bendrauti, nors kartugyvenamejaugerąmėnesį.Mudvisuartinoskundai.Nenuskilo sukambariu,pietiniuosedaugšilčiau, –kartąburbtelėjoji.Turėjau jaipritarti.Ištiesųsėdėjaususigūžusi,tarpkojųšildžiaudelnus.Pridūriau,kadirlangainevisaisandarūs,pučiakažkurproapačią.Šikniai, normalių langų gaili, – netikėtai nusikeikė Lori. Nustebau, patricijosšitaipnekalba.
Dabarirmanevadinapatricija.
–Vėlnieko?–visdėltopasidomiLori.
–Nieko,–norėčiaudarkąnorspridurti,betvisassupareigūnais praleistaspusvalandistikraitelpaįtąvienątuščiavidurįžodįnieko.
Ašskaičiuojudienas,kadajisdingo.Betištiesųreikėtųskaičiuoti likusias,kaidargaliuvadintisArdosLehartožmona.
Tryssavaitėsirvienadiena. ***
Diena, kai čia atvežė, kaip išplaukusi akvarelė. Buvo beprotiškai karšta.Stovėjausuvilnoniumegztiniuirpūkinestriuke,tačiauvienomisšlepetėmis.Išvežamaneradaubatų.Įmanekreipėsiregistratūrojesėdintijuna,jaireikėjomanogimimodatos.Staigasupratau,kad nežinau, kas įrašyta mano naujuose dokumentuose. Visą kūną išmušėkarštis.AšOdilėLehart,betnežinau,kiekmanmetų.Pareigūnas Runeris švelniai palietė nugarą ir pasiūlė prisėsti ant kušetės.
Padiktuosiu už jus, ponia Lehart, nurimkite, – pasakė jis. Pasinaudojoduomenimis,kurieįrašytiįlustą.
Žiūrėjauįvienątašką,prokurįvisplaukėvisokiausiųspalvųsuknelės,beveiknemačiauveidų,tiktiek,kadjieatsuktiįmane.Visoms buvoįdomu,kątokiąatvežėįnašlynąirkodėlesutiksupliušinėmis šlepetėmis.Gandaisklindagreitai.NeiGretanė,neiLorinenustebo, kaipasakiau,kadmanovyrasdingo.Josjaužinojo.
Esutikras,kadjūsčiatiktrumpam, –lydėdamasikimanskirto kambariopasakėkažkurisišpareigūnų.MoterisvarduEminapadėjo nusivilkti striukę ir pasiūlė mėtų arbatos. Atsisakiau, bet netrukus rankosevisviengaravopuodelis.
Pareigūnaigrįžotąpatįvakarą.Benaujienų,betsudaiktais,kurių nespėjau susirinkti pati. Viskas buvo sugrūsta į odinį krepšį. Nuo minties pervėrė nerimas: o jei jie rado Prigimties centro uniformą?
Niekaipneįstengiauprisiminti,arArda japasirūpino.Ogalpatiišmečiau?Galvojelikotiekdetalių,betkurdėjosiuniforma?
Prisiverčiau pažvelgti abiem į akis. Neatrodė malonūs tipai, bet neįžvelgiaujųveiduoseįtarumo,viengailestį.
Likau aš ir krepšys. Lori sako, kad man pasisekė, nes turiu savo drabužių. Nemažai atvyksta neturėdamos nieko. Dažniausiai dėl vyrobankrotoatimaviską,kasbentkiekvertinga.Dargirdėjauistorijųapiegaisrus,tadairgi atgabenamos čionvisiškaibasos.Jeivyras neturigalimybiųtuojpatpasirūpintižmonairvaikais,pernaktįnetenkanetiknamų,betiršeimos.Pirmąkartątaiišgirdusinuoširdžiai gailėjauMaterosvyrų.
Loriirgiatvykobeveiktuščiukrepšiu.Paliekantnamusleidopasiimtitikporanetokiųprabangiųsukneliųirapatinių.Žlugusversluivyrasbuvopripažintasnepajėgiuišlaikytižmoną. Nevykęsavantiūristas, –begailesčiokeikiasiLori.Nekartąpakartojo,kaddaugiau nėužkąnesirinksverslininko;jienepatikimiirperdaugpriklausomi
nuosėkmės.
Retakuritaipatviraidalinasi,kodėlčiaatsidūrė.Kartais,regis,net fiziškai jaučiu aplink maneknibždančias, pusiau nutylėtas istorijas.
Girdimetikpaskalas,kuriasdažniausiaiišnešiojajunos:kaspalaidojo beturtįvyrą,patyrėsmurtąarnepastojoilgiauneimetus.Pastarąsias vadinabergždžiomis.Josčiapačiosliūdniausios,lygpaženklintosgėdos.NorsdabarMateraskelbiasigalintiišgydytidaugelį.Visgirdime apiedaktaroKanometodus.
Kaipirmąkartąpamačiau,Gretanėirgiatrodėkaipsusmegusi,laikysenoje trūko patricijoms būdingo orumo. Mus taip pat suartino skundai. Kartą prisėdusi šalia pasiskundė bulvių koše. Bela nuolat paliekagumulų, –šnypštelėjoji.Sutikauirpridūriau,kadvalgykloje visada perkepa žuvį. Kitą sykį mums užkliuvo persūdytas sultinys. Vėliau išėjome pasivaikščioti. Junos nieko neišsigalvojo. Paskalos, kuriasgirdėjauapieGretanę,buvogrynatiesa.
Vyrasjąiškraustėperpačiasvestuviųmetines,neprivalėjolaukti nėdienosilgiau.Nėštumotestasbuvoneigiamas.
MudviejųsuGretanedraugystėvisaišviežia,betjauturimesavotiškąritualą.Priešvakarienę,jeitikleidžiaoras,susitinkamenašlyno sode.Irjunosviskartoja,kadturėtumekvėpuotigrynuoruirvaikščiotilauke.Tikkiekyratolauko–sodaskeliskartmažesnisneisegregione, ir medžių mažiau, vien kadagiai ir tujos. Užtat be sargybos, lengvai perlipama tvora. Bet kur aš bėgčiau? Tikriausiai iš našlyno nėrapabėgusinėvienapatricija.
–Povizito?–klausiupamačiusiGretanę. Linkteli,veidasnetšvyti.
– Daktaras Volis sakė, kad rodikliai puikūs, – be garso suploja rankos.–Likopaskutinispatikrinimas,bettaitikformalumas.
Kartais Gretanei pasakojant svarstau, ar tie stebuklingi daktaro
Kanometodaigalėtųišgydytiirmane.Nedrįstupagalvotiapieėdiko manyjepaliktąpėdsaką.
Turbūtnetjienežino.Niekasnebandėgydytibuvusiųsirenų.
Nėratokiodalykokaipbuvusisirena.
–Odilė...–pamanau,kadkreipiasiįmane,betatsisukusipamatau,kadtikgarsiaimąsto.–Koksgražusvardas.Jeitikkadasusilauksiumergaitės,būtinaiapiejįpamąstysiu.Odilė,Odilė...Maniškisper daugūkiškas,žinau.Otaukokiegražūs?
Kai išpasakoja apie gydymo rodiklius, kalba dažniausiai nukrypstaįkūdikius–mielusjųžandukus,dvelkiančiąodą.
–Aleksa.
–Gražus,–palinksigalva.–Oberniukui?
–Markas.
Daugnemąsčiau,galvonpirmiausiašovėsesersirbroliovardai.
– Markas Aurelijus, – kikendama pamąsto Gretanė. – Didinga. Kąmanaiapiedvigubusvardus?Ne,turbūttikapsunkinčiaugyvenimą,arne?
–Taip,tikriausiai.
Neužsimenuapiepareigūnųvizitą,betirnėrakąpasakoti.Beveik niekonepasakojuirapieArdą,norskartaisbeprotoužsimanauapie jįkalbėti,kaipkalbamylintysžmonės.Noriujįliaupsinti.Kartaisatrodo,kadkrūtinėnetfiziškaiapsunksta,nesjojetieknuostabiųdalykų,kurienegalibūtipaverstižodžiais.Tiksykįužsiminiau,kadturėjoverslą,buvošiektiekvirštrisdešimties.
Jų akimis pažinojau savo vyrą vos kelias dienas. Bet leidžiu suprasti, kad skaudu. Visos žino, jog pasirinkti blogą vyrą yra didelė klaida.Našlynopatricijaniekadanebebustokiapatrauklikaipkątik ištestuota. Neliesta. Pasitaiko vienas kitas geresnis egzempliorius: siuntųtarnybosvadovas,veterinaras,virtuvėsšefas,betnedaugiau.
Įnašlynąniekadaneatvyksvisateisis.Lori apieArdąiškrapštėiršitą faktą. Jai uždavus klausimą tiesiog nepajėgiau greitai paneigti. Užjausdamapakinkavogalvą,kadturėjaubūtididelėponia.
Gretanė nedrįsta klausinėti apie mano istoriją, užtat dažnai domisiEbingu.Išnašlynodaktaro,Volio,sužinojo,kadlaisvosiosežemėse daug kūdikių gimdavo apsigimę. Moterys nesirūpino savimi, dirboikipaskutiniųsavaičių.Netporąsykiųklausė,arEbingovyrai tikraitokieniekamtikęirneatsakingi,kaipapiejuospasakoja.AnksčiaubūčiaunepakentusibendravimosuGretane,jididžiausiatikratikė.Esutikra,kadšventaitikiprofiliavimuirprigimtiesteorija.Sakė, jognuomažųdienųjautėgimusitaptimama.Visurnešiodavosisavo lėles. Tarsi sirenos ir famulos kadai nebūtų žaidusios tų pačių žaidimų.
BetdabarklausydamasiGretanėsjaučiutikkažkokįsilpną,nupešiotą jausmelį. Ji užaugo čia. Jos mintis priimu kaip šapo plaukimą pasroviuiarbapaukščioskraidymą.Tiesiogtoksdėsnis.
–Galirmanjoreikia,turiuomeny,gydymą,–grįžusišparkopareiškiaLori.Numetusišalinkryžiažodį,įsikandaakiniųauselės.
–Kodėltaipsakai?
–Nepastojaupertuosaštuonismėnesius.Visalaimė,aišku,bet...
– Gal su juo bėda? – užsimenu, bet Lori tik gūžteli pečiais. Atrodoabejingaminčiai,kuriąpatiištarė.
Turbūtperdrąsiaipaklausiau.ApievyrųnevaisingumąMateroje nekalbama.Atrodo,irpačiosšventaitiki,kadbėdagalibūtitikjose. TurėdamosbentmenkiausiąįtarimąnoriailankosipasdaktarąVolį, klausosijopatarimų.
Daugelisnoriiščiagreičiauišeitiirniekadanegrįžti,norsnašlynas visainėrabjaurivieta.
Niekasneįtaria,kadturiusukuopalyginti.
Kartais irztunuo mažiausiųskirtumų –minkštiir visada gaivūs patalai,mediniai,onemetaliniailovųrėmai,šviežiosgėlėsvazose,keraminiai indai valgykloje. Viskas našlyne kvepia: gėlės, patalai, moterys.Nuojųdvelkiakvepalais,rankųkremais,šampūnais.Kvepiair citrusiniaisvalikliais,kuriaiskruopščiai,daugdažniauneisegregione valomi stalviršiai ir langai. Vis užuodi pyragus ir arbatas. Įžengusi į šiuosnamuspirmiausiaatpažinaumeduoliųtešloskvapą.Šiltas,salsvas, jaukus, bet tąkart jis kybojo gerklėje, kaip kažkas, ko negaliu išspjauti.
Lori kryžiažodis pažadina iš minčių. Alyvmedinis augalas. Penkios raidės. Alyva netinka. Pasiūlau uosį, nors vis dar skendžiu toli nuošiokambario.
Kartais atrodo, kad niekada nebegalėsiu būti vien dabartyje. Manoprotasvisskils,tarsitąrytą,kaidingoArda,būčiaupasidalijusi pusiau.Norstokiomisdienomis,kaiatvykstapareigūnai, vaizduotė pasitarnauja.Nusikeliuten,kurbuvoramuirgera.Dvelkiaeukaliptais. Aplink balto, nepaliesto sniego kauburiai ir ramus miškas. Įsivaizduoju,kadjisšalia.Pasiekiamas.
–Eisiįseansą?–vėlžadinaLoribalsas.
Linkteliu.Darnedrįsaupraleistinėvienoseanso.