SALIS IR GYVENTOJAI Vardas Sails, tapusi Jezaus zemisk^a tevyne, vadinama labai jvalriai. Seniauslals lalkais ji vadinta Kanaano zeme nuo gyventojy kanaanieciy, jsikurusiLi cla dar pries atvykstant izraeliecly gentlms. Sventajame Raste si zeme pavadinta Izraellu - pagal dvylikos genciy protevj patriarchyjokubg, kuriam Dievasdave Izraeliovard^.Taipvadinasi irdabartine valstybe. Daznai vartojamas Palestinos vardas tikriausiai kilo nuo Vidurzemio pajuryje gyvenusiy filistiny ir prigijo Romos imperijoje II a. po Kr. Krikscionys sly salj dazniausiai vadina Svent^a Zeme del joje vykusiy didziyjy bibliniy jvykiy i r y p a c d e l t o , kad cia gyvenojezus.
Topografija Dabartine Izraelio v a l s t y b e - t a i nedideleteritorija prie pietrytinio Vidurzemio juros kranto, naturalus koridorius tarp Afrikos ir Azijos. Siaureje visuomet r i bojo Libanas, siaures rytuose - Sirija, rytuose -Jordanija, o pietuose - Sinajaus pusiasalis. ji t^siasi 420 km is siaures j pietus, taciau yra neplati - tik kai kur pasiekia 100 km, 0 kitur dar siauresne. Nepaisantto, geografiskai si teritorija labai jvairi. jos siaureje iskilf s net vasary sniegu padengtas Hermono kalnas {2814 m). Pieciau, tarp Jordano upes ir Vidurzemio juros - derlingy sleniy isvagota Galileja. j i daloma j Aukstutinf - siaureje ir Zemutin? - pietuose. jos auksciausios vietos - Merono kalnas (1206 m) Aukstutineje ir Taboro kalnas (588 m) Zemutineje Galilejoje. Galileja baigiasi Jezreelio lyguma, uz kurios j pietus prasideda kalnuota Samarija. jos auksciausios virsunes yra Ebalas (940 m) ir Garizimas (881 m ) . Pieciau Samarijos prasideda judejos kalnynas, jo virsunes pasiekia kilometre aukscio. Prie Negyvosios juros driekiasi kalninga judejos dykuma, 0 paciuose Izraelio pietuose plyti Negevo dykumos regionas. Didziausia krasto upe jordanas (ilgis mazdaug 250 km) is siaures j pietus vingiuoja giliausiu zemes sleniu, susiformavusiu mazdaug pries du milijonus mety ir jteka j Negyv^y jury. Tai zemiausias zemes taskas, nusileidziantis daugiau kaip 400 m zemiau juros lygio.
Aukstisvirs juros lygio (m) Betliejus Hebronas jerichas
777 927 -250
JERUZALE
Alyvy kalnas Sventyklos kalnas
812 744
Karmelis Nazaretas Taboras Tel Avivas Tiberiada Negyvojijura
546 375 588 0 -209 -423
SALIS IR GVVENTOJAI
11
Atstumai tarp miesty (km) ERUZALE
-
Tel Avivas 62
Tel Avivas Haifa Tiberiada Betliejus Elatas Gaza Hebronas Jerichas Nazaretas
62
-
JERUZALE
8 312 92 35 39 157
95 132 73 354 82 97 101 102
Haifa
Tiberiada
159 95
157 132 69
69 168
-
-
451 179 194 148
165 403 216 186 118
35
29
Klimatas Salyje Vidurzemio juros klimatas pereinaj dykumos. Pajurio lygumos pasizymi siltomis, sausomis vasaromis ir svelniomis, lietingomis ziemomis. Kalnuose vasaros labai karstos ir sausos, 0 ziemos gana vesios su lietumis, 0 kartais ir sniegu. jordano slenio zemumoje klimatas subtropinis. Negevo dalyje ryskus dykumos klimatas su dideliais dienos ir nakties, vasaros ir ziemos temperatury svyravimais. Cia palyja tik kelis kartus per metus vasario-kovo menesiais. Daugiausia krituliy buna Galilejoje - iki n o o m m per metus, o Negeve ir prie Negyvosios juros - tik 150 ar 200 m m . Lietinguoju mety laiku dar skiriamas ankstyvasis lietus (spalis-lapkritis), didziyjy krituliy laikas (gruodis-vasaris) ir velyvieji lietus (balandis). Sniegas Palestinoje yra normalus, nors ir nedaznas reiskinys. Del salj supanciy sausy regiony dregmes labai mazai, todel net ir vasaros karsciai lengviau pakeliami. Geriausia salj lankyti rugsejo-geguzes menesiais, ypac ankstyvy pavasarj.
Vidutinestemperaturos (°C) Tel Avivas Sausis Vasaris Kovas Balandis Geguze Birzelis
9.6-17,5 9>8-i7,7 11,5-19,2 14,4-22,8
Liepa Rugpjutis
23-29.4 23.7-30,2
Rugsejis Spalls Lapkritis Gruodis
22,5-29.4 19,1-27,3 14,6-23,4 11,2-19,2
17.3-24.9 20,6-27,5
Haifa 8,9-17 8,7-17.5 10,5-19,6 13,6-23,9 17,2-26,2 20,6-29,3 23-31.1 23,6-31,4 21,7-29,9 18,5-28 14.1-24 10,9-19,2
JERUZALE
6,4-11,8 6,4-12,6 8,4-15,4 12,6-21,5
Elatas 9,6-20,8 10,6-22,1 13.S-25.5 17,8-31,1
15,7-25.3 17,8-276
21.5-35.4 24,2-38,7
19,4-29
25,9-39,9 26,2-39,8
19.5-29.4 18,6-28,2 16,6-24,7 12,3-18,8 8,4-14
24.5-373 21-33 15.5-27,2 11,1-22,3
Saltinis: Izraelio meteorologine tarnyba
12
SALfS [R GVVENTOJAI
Tel Amve uidutine temperatura rugpjucio menesj gali siekti ir 30 X
Augmenija irgyvunija Sventajame Raste kalbama apie „pienu ir medumi" tekantj krasty (pig. Is3,8), taip pabreziantjo vaisiy jvairumy irgausyb?. Tai galima pasakyti tik apie kai k u riuos salies regionus, taciau ne visy teritorijy. Del skirtingy klimato zony ir zemes reljefo Izraelyje auga labai jvairusaugalai. Retai kurioje pasaulio dalyje galima rasti t o k i y j y jvairovf kaip cia. Galilejoje, pajurio lygumoje augmenija ypac gausi bei jvairi. Ji menkesne centrineje, kalnuotoje salies dalyje, dar skurdesne jordano slenyje ir Negeve, 0 saules isdegintoje pietineje Negyvosios juros dalyje jos beveik visai nelieka. Palestinoje viskas pradedaaugti irsuzaliuoja pavasarj, kai ne tiksleniai ir kalnai pasidengiazaluma bei spalvingomisgelemis, bet ir dykuma nusimetaj kupranugario vilny panasiy pilkaigelsvyspaivy ir pasidabina salotine. Taciau labai greitai,jau balandzio pabaigoje vis labiau kepinancioje sauleje geles ir lauky zoles nuvysta ir nudziusta. Salyje auga Vidurzemio juros regiono pusys, kiparisai, yzuolai, eukaliptai, palmes, sikomorai. Vaisius veda obelys, slyvos, persikai, kriauses, abrikosai, alyvos, figos, citrusiniai medziai, migdolai, riesutmedziai, granatmedziai. Izraelyje kasmet pasodinama tukstanciai naujy sodinuky, stengiantis isplesti per praejusius simtmecius nuniokoty augmenijy. Laukuose auginami kvieciai, avizos, mieziai, ryziai, medvilne. Sarono, Genezareto ir Jericho lygumose uzauga banany, meliony, taip pat kity karsty klimaty megstanciy vaisiy. Judejoje ir Karmelyje auginamos vynuoges. Gyvunijos nuo SenojoTestamento laiky labai sumazejo. jau seniai nebera liCity, leopardy, lokiy. Isliko mazesni gyvunai: lapes, sakalai, hienos, kalny ozkos, antilopes. Sumazejo ir pauksciy. Retai pasitaiko ereliy, dazniau matyti grify, vanagy, krankliy. Placiai paplitf balandziai, zvirbliai, varnenai. Galilejos ezeras turtingas zuvy, is kuriy labiausiai zinoma vadinamoji sv. Petro zuvis. S A L I S IR G Y V E N T O J A I
I3
IT-
Gyventojai Pries judeJL) isil<urimy Palestinoje cia jau gyveno â&#x20AC;&#x17E;septynios tautos", is kuriy dazniausiai Sventajame Raste minimi hetitai, kanaanieciaijebusieciai (plg.Jsty.i). Is kaimyniniy tauty reikia pamineti filistinus,finikiecius, aramejus, amonitus, m o abitus, edomitus. Kai kurie isjy buvo patek? Izraelio karalystes priklausomyben karaliy Dovydo ir Sauliaus laikais. Po Babilono nelaisves Samarijoje apsigyveno persikeleliy, kurie pradeti vadinti samarieciais, pietuose pasirode idumieciai ir nabatieciai. Helenistiniais laikais (nuo 332 m. pr. Kr.) Palestinoje jsikure graiky ir siry, 0 veliau ir romeny. Po musulmony jsiverzimo dominuoti pradejo arabai. Dabar Izraelyje gyvena jvairiy tauty, religijy, kultury ir tradicijy zmones. Izraelyje (su Ryty jeruzale, bet be palestinieciy savivaldai priklausanciy teritorijy) yra apie 8 min. gyventojy, is kuriy netoli 2 5 % ne zydai. Gyventojy kaity gali atskleisti si statistika: 1975 m. is viso buvo 3,46 mIn. gyventojy, is kuriy 8 4 , 8 % zydy, 11,7% musulmony, 2 , 3 % krikscioniy ir 1,2% druzy. 2000 m. jau buvo 6,29 mIn. gyventojy, is kuriy 7 8 , 2 % zydy, 15,1% musulmony, 2 , 1 % krikscioniy i r i , 6 % druzy. Gyventojai pasiskirst? netolygiai. Daugiausia gyvena didziuosiuosemiestuose: Tel Avive, jeruzaleje, Haifoje, Risone, Asdode. Gyventojy tankis - 387 gyventojy/km^. Tankiausiai gyvenama yra Vidurzemio juros pakranteje. Cia daugiausia gyvena zydai. Palestinieciy savivaldos teritorijoje, Vakary krante gyvena per 27 mIn. gyventojy, Gazos ruoze - apie 1,7 mIn. Beduiny, kurie klajoja Negeve ir kai kuriose kitose srityse, priskaiciuojama apie 150 tukst. Daugelis zydy arba patys, arba jy tevai ar seneliai yra atvyk? is daugiau kaip 100 sally, kuriose kalbama 80 skirtingy kalby. Apie 1 mIn. atvyko is buvusios Soviety Syjungos teritorijy, 0,5 mIn. is Maroko, mazdaug po 250 tukst. is Lenkijos, Rumunijos, Irako, nemazai is jemeno, Irano, Tuniso ir Alzyro. Daug zydy jau yra gim? Izraelyje. Pagal kilm? yra dvi zydy grupes: sefardai ir askenaziai. Sefardai - zydy, gyvenusiy Ispanijoje ir Portugalijoje iki jy isvarymo XV a. pabaigoje, palikuonys. jie daugiausia buvo issilavin? amatininkai, gydytojai, teologai, filosofai. Siandien prie jy priskiriami visi, atvykusieji is Siaures Afrikos, Irako, jemeno ir Irano. Tai dazniausiai ukininkai, kuriems nelengva integruotis j moderniy Izraelio visuomen?. Askenaziai - zydai, gyven? Askenaze (taip Viduramziais hebrajy kalba buvo vadinama Vokietija), irjy palikuonys. Pries Antryjj pasaulinj kary90 % pasaulio zydy buvo askenaziai; jy kalba buvojidis. Didzioji Europosaskenaziy dalis buvo sunaikinta per Holokausty. Nuo XIX a. vidurio jie erne keltis j Palestine ir savo darbu dykumas bei pelkes paverte klestincia zeme. jie steige gamyklas, kure j Vakarus orientuoty Izraelio valstybf. Askenaziai sudaro apie pus? Izraelio zydy gyventojy, turi didel? j t a l q ukiui ir politikai.
Kai bos Izraelyje daugiausia kalbama dviem kalbomis - hebrajy ir araby. Abi yra semity kalbos, t . y. turi bendry kWmq, labai artimos daugelio zodziy saknys. Panasios ir kitos savybes, pavyzdziui, rasoma irskaitoma is desinesj kairf. M o dern! hebrajy kalba remiasi bibline hebrajy kalba ir turi 22 raides - visos yra 14
SALIS IR GYVENTOJAI
Dabar \ztaei\jje g^\lena apie 8 mIn. gijLientqjy, is kuriy uirs 75% zydai priebalses. Mazdaug nuo l - l l a. aramejy kalba isstume hebrajy, kaip kasdienio bendravimo kalby, ir ji buvo vartojama tik maldose, literaturoje, bendraujant skirtingoms etninems zydy grupems. Eliezero Ben Yehuda (1858-1922) pastangomis atkurta ir sumoderninta hebrajy kalba, vadinama ivritu, yra valstybine Izraelio kalba. Arabiskai kalba arabai palestinieciai nepriklausomai nuo tikejimo, t. y. m u sulmonai, krikscionys ir druzai. Daugelis supranta angly kalby. Dideles atvykusiy is vienos salies zydy grupes kalba savo kilmes salies kalba, pavyzdziui, rusy, vokieciy.
R E L I G I J O S SVENTOJOJE ZEMEJE Didziyjy Izraelio gyventojy dalj sudaro trijy monoteistiniy religijy ispazinejai: zydai, musulmonai, krikscionys. Visoms trims konfesijomsjeruzaleyra sventas miestas, susij^s su jautriais istoriniais prisiminimais. Visos trys religijos ne tik yra monoteistines, bet i r j y ispazinejai garbina t y patj Dievy, nors skirtingomis kalbomis vadindami j j skirtingu vardu. Jie Abraomy laiko savo tevu, tiki pomirtinj gyvenimy. Visos trys religijos turi sventysias knygas - Dievo Apreiskimy. Taciau skirtumai taip pat labai dideli. Isoriskai labiausiai j akis krenta kalendoriaus ir savaites ritmo skirtumai. Zydai metus skaiciuoja nuo pasaulio sukurimo (3761 m. pr. Kr.); musulmonai - nuo Mahometo pabegimo is Mekos j Mediny (622 0716); krikscionys - nuo Kristaus gimimo (apie Dionizo Mazojo padaryty klaidy apskaiciuojant siy daty zr. p. 158). Zydai svencia sestadienj - saby, kaip pasaulio kurimo pabaigos ir Dievo poilsio dieny. Musulmonams svarbiausiasyra penktadienis - pranaso Mahometo zengimo j dangy diena; krikscioniy svenciamas sekmadienis siejamas su Kristaus Prisikelimu. RELIGIJOS
SVENTOJOJE ZEMEJE
I5
Judaizmas Judejais is pradziy vadinti til<Judo gimines zmones, bet po Babilono nelaisves (VI a. pr. Kr.) vardas imtas taikyti visiems salies gyventojams. Judejai ispazjsta vieny Dievy, kuris sukure dangy ir zemf. Pakartoto |statymo knygos zodziai: „Klausykis, Izraeli! VIESPATS yra musq
Dieuas,
uien tik VIESPATS. Mylesi Viespatj,
sauo D'levq, u'isa sirdimi, uisa siela ir uisomis jegomis" Qst 6, 4-5) kiekvieno zydy tikinciojo lupose skamba kaip tikejimo ispazinimas. Dievas yra transcendentin i s - „kitoks", Sventas, bet palaikantis rysj su savo kuriniais, vedantisjuos savo Apvaizda, gailestingas irteisingas. Izraeliui jisyraTevas, isvedfs tauty is Egipto, sudar^s su ja Sandory ir jvedf s j Pazadetyjy zemf. Dievas issirinko zydy tauty, jai dave savo apreiskimy ir uzduotj ruosti keliy Mesijo - Gelbetojo atejimui. judaizmas remiasi Dievo apreiskimu, perduodamu per Tory. Tora (Jstatymas) - tai tikejimo tiesy ir elgesio taisykliy rinkinys. Griezciausia prasme Tora yra Sventojo Rasto Penkiaknyge, kuriy, kaip tikima, Dievui diktuojant suras?s Moze. Pamaldose naudojami tik ranka hebrajiskai surasyti Toros ritiniai, kurie laikomi specialiuosedekluose, jvynioti j brangiy medziagy irsaugomi puosnioje skrynioje, visada stovincioje j jeruzalf nukreiptoje sinagogos puseje. l - l l a. Tory papilde Misna („Pakartojimas"), kurioje surasyta zodine zydy teise, daugybe religiniy nuostaty ir praktiniy paaiskinimy. Dar veliau atsirado G e m a r a - g y v e n i m o isminties ir Misnos interpretacijy rinkinys. Misna irGemara sudaro Talmudy, kuris studijuojamasjesivoje - aukstojoje religineje mokykloje, daugiausia ir skirtoje Talmudo studijoms. Yra du Talmudai -jeruzales ir Babilono. Zydy religijos mistine pakraipa Kabala („Perdavimas") susiformavo XIII a. Piety Prancuzijoje ir Siaures Ispanijoje kaip priespriesa anuomet viespatavusiam racionalizmui. Zohar („Spindesys") knyga tapo sios naujos krypties pagrindu. Is Ispanijos isvaryti (1492) zydai sj naujy ezoterinj mokymy paskleide Palestinoje, 0 Cfate (Siaures Galileja) jkure savo centry. Apipjaustymas ir sabo sventimas yra dvi esmines judaizmo praktikos. 8-y dieny po gimimo apipjaustomi visi tikinciy zydy berniukai. Sabas svenciamas susilaikant nuo bet kokio darbo. jis prasideda nuo penktadienio saulelydzio ir baigiasi po sestadienio saules laidos. Judaizme pripazjstama nuodeme, kuri suprantama kaip Dievo sventumo paniekinimas, nesvarumas, pasipriesinimas Dievo valiai. Atleidimasgaunamas per atgaily - ritualiniu apsiplovimu, pasninku, kaltes ispazinimu Dievui. j o m Kipur svente yra visuotines atgailos ir pasninko diena. Iki Jeruzales sventyklos sugriovimo buvo aukojamosgyvuliy ir vaisiy aukos. Po sventyklos sugriovimo isliko tik sinagogose atliekamos pamaldos. Jose skaitomas Sventasis Rastas (SenasisTestamentas), ispazjstamastikejimas, giedamos psalmes ir himnai, kalbami 18 palaiminimy. Sinagoga atsirado tik Babilono nelaisves laikais irneatstojo sventyklos, j kuriy kiekvienas Palestinoje gyven^s zydas turejo keliauti tris kartus per metus per svarbiausias sventes. Ji buvo ir liko maldos ir bendruomenes susirinkimo vieta. Naudojamas menulio kalendorius, kurio metus sudaro 12 (keliamaisiais metais 13) menesiy po 29 ar 30 dieny. Metal skaiciuojami nuo tariamos pasaulio sukurimo datos-3761 m. pr. Kr. Svenciamos jvairios religines sventes, is kuriy vienos siekia Izraelio tautos kilmes laikus, 0 kitos atsirado veliau. Tarp pirmyjy yra Pesacfi (Pascha), svenciama nisano (pagal Grigaliaus kalendoriy kovy-balandj) RELIGIJOS SVENTOJOJE ZEMEJE
_0 .if? g ^
I7 "TO