SUSUK SMEGENIS

PARAÐAS:

DATA:

KAIP MANIPULIUOTI ŽMONIŲ SĄMONE, SKLEISTI MELAGINGAS ŽINIAS

IR TAIP VALDYTI MASES:

SPECIALUSIS MELAGINGØ ÞINIØ LEIDIMAS

0.1 Kas jas skleidžia?

0.2 Kas per ...?!

0.3 Kada tai pratrūko?

0.4 Ach, kodėl, kodėl?

0.5 Menas užgaulioti

0.6 Alternatyvūs faktai

0.7 Žinių sklaidos grandinė

0.8 Tendencingumo burbulai

0.9 Algoritminiai filtrai

0.10 Supriešinta visuomenė

0.11 Tiesos kontrolė

0.12 Melagingos žinios kaip ginklas

0.13 Griežta cenzūra

0.14 Tariamos tiesos politika

0.15 Pažink savo priešą: šeši pavojingas idėjas skleidžiantys ramybės drumstėjai

MANIPULIAVIMAS ÞMONIØ SÀMONE

1.1 Idėjos yra bombos

1.2 Žodžiai yra ginklai

1.3 Įelektrinantys vaizdai

1.5 Propaganda kala žinutes

1.6 Kova dėl širdžių ir protų

3

3.0 BANDA

3.1 VERŠIAI

3.2 VILKAS

3.3 Bandos elgesys

3.4 Pavojus ir grėsmės

4

4.0 STRATEGIJA

4.1 Išsiaiškinti tikslą

4.2 Ištirti aplinką

4.3 Įvertinti situaciją

4.4 Identifikuoti auditoriją

4.5 Organizuoti kampaniją

4.6 Perdavimas

4.7 Kanalai

4.8 Užkrečiama informacija

4.9 Išgauti pritarimą

9.6

9.7

9.8

9.9

10.0

10.1

10.3

10.6

10.7

10.8

10.9

10.10

CONGRATULATIONS, DIRE WARNING AND THE PLEDGE OF THE

PAÐIEPTI IÐPROVOKUOTI SUKELTI AISTRAS PASIPELNYTI SUMENKINTI

PATRAUKTI Á SAVO PUSÆ

PROGRAMOSROBOTAI

PERSIØSTI PRANEÐIMÀ

MELAGINGOS ŽINIOS

Melagingos žinios yra „juodųjų žurnalistikos technologijų“ tipas, kai socialiniuose tinkluose skleidžiamos išgalvotos istorijos, sąmoningai siekiant suklaidinti žmones.

Per 2016 m. JAV prezidento rinkimus ir „Brexito“ referendumą internetas sprogte sprogo nuo melagingų žinių – kai kurių komentatorių nuomone, tai galėjo paveikti ir galutinius rezultatus.

Aišku, galima „išvartyti“ ir realią informaciją, bet mums geriau iš karto paskleisti melą.

MELAGIENA_

Kas jas skleidžia?

Melagingas žinias gali skleisti bet kas, laikantis pirštą ant kultūros pulso, trokštantis paprasčiausiai pakenkti ar tiesiog pasikasti po demokratijos pamatais. Tinklaraštininkai, alternatyvioji žiniasklaida, pagrindinės ar korporatyvinės žinia sklaidos priemonės, sufalsifikuotos interneto svetainės, troliai*, Makedonijos paaugliai...

Ką ir kalbėti apie patį Donaldą Trumpą, nesibodintį vis paleisti vieną kitą „antį“.

* Internete troliu vadinamas asmuo, kuris prisijungia prie susiformavusios bendruomenės, pvz., naujienų grupės, ir skelbia kurstančias, grubias arba įžeidžiančias žinutes, siekdamas išprovokuoti kitų bendruomenės narių emocinę reakciją bei nutraukti įprastinę diskusiją bendruomenei svarbia tema. (Čia ir toliau vertėjos pastabos.)

„Empiriniais žiniasklaidos tyrimais nustatyta, kad nuo aštuntojo XX a. dešimtmečio žinias praktiškai uzurpavo valdžia. Kai šalies valdžia kontroliuoja žinias tokiose diktatoriškose valstybėse kaip Šiaurės Korėja ar buvusi Sovietų Sąjunga, tai vienareikšmiškai vadinama propaganda; tačiau kai privačiose žiniasklaidos priemonėse dirbantys žurnalistai mielai šoka pagal valdžios dūdelę, leisdami valdžiai monopolizuoti laikraščius ir radijo ar televizijos kanalus – tai jau vadinama „objektyvumu“.“

Anthony Dimaggio, Post-Fact Politics, counterpunch.org, 2016 m. birželio 12 d.

NE TAS KONTEKSTAS

TIKRAS TURINYS PATEIKIAMAS

NETINKAMAME KONTEKSTE.

* Claire Wardle, First Draft News.

Kas per ...?!

Melagingas žinias galima suskirstyti į septynias stambias kategorijas* – nuo gana nekaltų satyrų ar parodijų, skirtų veikiau pasišaipyti, o ne suklaidinti, iki visiškos apgaulės, kai iškraipomas

pasakojimo turinys ar kontekstas arba apskritai sukurpiamas falsifikatas. Kad ir kaip ten būtų, pateiktąja istorija

siekiama kuo didesnio atgarsio.

* Claire Wardle, First Draft News.

Chris Jeub, Fake News Is About Deception, chrisjeub.com, 2017 m.

„Žiniasklaidos atstovai – tarp jų yra net ir garsių žurnalistų – sąmoningai

kurpia falsifikatus, iškraipo faktus ir meluoja savo auditorijai. Kartais

nusitaiko sumalti į miltus ar apdergti savo skleidžiamomis melagingomis

žiniomis kokį nors viešą asmenį ar politiką.“

MELAGINGOS

ÞINIØ LEIDIMAS 0.3

Kada tai pratrūko?

Remiantis „Google Trends“*, frazės „melaginga žinia“ (angl. fake news)

užklausų ūmai padaugėjo 2016 m. spalio mėnesio pradžioje, „WikiLeaks“ paskelbus keistuosius Podestos**

elektroninius laiškus, demaskavusius Amerikos nacionalinėje demokratų partijoje klestinčią korupciją.

Kad nukreiptų dėmesį nuo šios itin kenksmingos informacijos, valdžia išvadino nutekėjusią informaciją melagingomis žiniomis – ir tiek reikalų.

* „Google Trends“ yra „Google“ svetainė, analizuojanti dažniausias įvairiuose regionuose ir įvairiomis kalbomis „Google“ naršyklei pateikiamas užklausas.

** Johnas Davidas Podesta buvo Baltųjų rūmų aparato vadovas ir vadovavo Hillary Clinton rinkiminei kampanijai – būtent judviejų tarpusavio susirašinėjimas ir pateko į „WikiLeaks“.

Glenn Greenwald, A Clinton Fan Manufactured Fake News..., theintercept.com, 2016 m. gruodžio 10 d.

„Kol „WikiLeaks“ viešino el. laiškus iš Johno Podestos archyvo, Clinton kampanijos organizatoriai ir jų atstovai spaudai ėmėsi meluoti žmonėms į akis, visiškai nepagrįstai tvirtindami, kad laiškai buvę padirbti ar suklastoti, todėl esą neverta į juos kreipti dėmesio.“

Ach, kodėl, kodėl?

Pagrindinis melagingų žinių tikslas yra suklaidinti žmones siekiant finansinės arba politinės naudos.

Sensacingais antraštinių masalų (angl. clickbait) reklamos laikais jas skleisti pasirodė esant labai pelninga.

Ką nors užsipuolus politinėje arenoje, viena po kitos skleidžiamos

melagingos žinios akivaizdžiai pakenkia labiausiai.

„Gyvą galybę falsifikatų visuomenei pamėtėja patys valdžios žmonės, per žiniasklaidą skleisdami aiškių aiškiausią propagandą.

Į šį sąrašą galima įtraukti ir visą Donaldo Trumpo rinkiminę kampaniją, per kurią jis begėdiškai melavo bei skleidė bjauriausias paskalas, taikydamasis į kuo toliau, tuo labiau politiškai neraštingą lengvatikę daugumą.

Nepriklausomi „Politifact“* analitikai, išnagrinėję Trumpo teiginius, tik 15 proc. jo teiginių įvertino kaip tiesą arba beveik tiesą.“

* PolitiFact.com yra ne pelno siekiantis Floridos valstijos „Poynter“ instituto projektas. Jame spaudos žurnalistai ir redaktoriai vertina renkamų valdžios atstovų, politikų, interesų grupių ir pan. teiginius, kiek šie atitinka tiesą.

Anthony Dimaggio, Post-Fact Politics, counterpunch.org, 2016 m. gruodžio 6 d.

SPECIALUSIS MELAGINGØ ÞINIØ LEIDIMAS 0.5

Menas užgaulioti

Bet kokios melagingos žinios šerdį sudaro tokia mažai įtikima „kaip ir tiesa“, kurią pasakojimo autorius tikisi be vargo įpiršti lengvatikių bandai. Politikoje tokias „kaip ir tiesas“ skelbia

žmonės, siekiantys pakreipti naratyvą norima linkme.

Štai Trumpas yra tikras kandžių

trumpučių lengvai persiunčiamų ir jokiais faktais nepagrįstų žodinių išpuolių meistras.

Daniel R. DePetris, A Divide-and-Conquer Strategy, nationalinterest.com, 2016 m.

„Donaldas Trumpas turbūt yra labiausiai visuomenę skaldantis visų laikų Amerikos politikas. Savo kalbomis ir kandžiais rasistiniais komentarais neretai kursto žmones – jo užkietėjusiems pasekėjams tai it švilpukas šuniui. Vis dėlto vakar jis sąžiningai laimėjo rinkimus – galima drąsiai sakyti, kad dėl balsavimo proceso, kurį pats juokais vadina „suklastotu“, jam bėdų veikiausiai nekils.“