Siuolaikines medijos ir informacija

ŠIUOLAIKINĖS

MEDIJOS

IR INFORMACIJA POŽEMINIAI GARAŽAI GOOGLE KARALYSTĖJE

TURINYS

01 Garažas Mokslo informacijos ieška ir tvarkymas 21

02 Garažas

Kasdienio gyvenimo naujienų ir informacijos ištekliai 87

Prologas 13 Kaip skaityti šią knygą 18 1. Mano kognityvinis autoritetas 25 2. Tingus informacijos vartotojas 34 3. Paieškos užklausos dėlionė 40 4. Renkamės paieškos šunį 47 Paieškos įrankių šališkumas 47 Mokslo informacijos gaudyklės 51 Visagalė Google 58 Google Scholar meta pirštinę senbuviams 66 Skaitmeninių knygų paieška 72 5. Informacijos saugojimo ir citavimo robotizacija 77 Socialinių nuorodų žymėjimas 78 Metaduomenų tvarkytuvės 80 Garažo Nr. 1 santrauka 83 Rekomenduojama literatūra 84 Savikontrolės klausimai 85 Užduotys 85 1. Svarbu! Įvykis virsta naujiena 90 2. Žiniasklaida kaip naujienų paketų kūrėja 95 3. Atsiprašome, mes jau nusprendėme, kas Jums įdomu 98 Dienotvarkės sudarymo teorija 100 Rėminimo teorija 102 4. Žiniasklaidos gimimas ir evoliucija 104 Laikraščiai 105 Radijas 106 Televizija 107 Naujienų portalai 108 5. Daugiaveikliškas naujienų vartojimas 109 6. Socialinės medijos kaip naujas socialinio užpildo kanalas 112 Socialinių tinklų svetainės 116 Vaizdo turinio dalijimosi portalai 118 Tinklaraščiai 120 Mikrotinklaraščiai 122 Garažo Nr. 2 santrauka 124 Rekomenduojama literatūra 125 Savikontrolės klausimai 126 Užduotys 126

03 Garažas

Skaitmeninės knygos kaip nauja informacijos sklaidos ir skaitymo forma 127

04 Garažas

Šiuolaikinės medijos, informacijos ištekliai ir visuomenės įtikinėjimas, propaganda, dezinformacija 161

1. Skaitmeninė knyga 130 2. Skaitmeninė knyga versus spausdinta knyga 132 Svoris ir dydis 133 Akių nuovargis 134 Naudojimo ypatybės 136 Įsigijimas 138 Kaina 139 Pojūčiai 141 Aplinkos tausojimas 142 Poveikis miegui 143 3. Skaitymo choreografija ekrane ir popieriuje 145 4. Naujasis knygrišys 151 Garažo Nr. 3 santrauka 155 Rekomenduojama literatūra 156 Savikontrolės klausimai 157 Užduotys 157 1. Komunikacijos ypatybės demokratinėje visuomenėje 165 Galios santykiai informacinėje erdvėje 166 Įtikinėjimo lenktynės pliuralistinėje visuomenėje 168 (Dez)informuojanti media realybė 171 2. Informacinės kovos visuomenėje, arba (ne)susitaikymas su sidabriniais pančiais 173 Smegenų plovimas informacijos visuomenėje 174 Smegenų higiena šiuolaikinėje visuomenėje 176 Informacinis karas ir informacinės kovos 179 3. Informacija kaip kovos įrankis 184 Propagandos atspalviai pravertose burnose 185 Mitų kūrimas elektroninėje žiniasklaidoje 188 4. Šiuolaikinės medijos informacinėse kovose 190 Besikeičianti propaganda – jausmais žaidžiantys troliai 191 Šiuolaikinės medijos ir silpnųjų įgalinimas 193 5. Informacijos vartojimo kultūra kaip priešnuodis dezinformacijai 196

Meta Garažas

Medijų ir informacinis raštingumas 203

Garažo Nr. 4 santrauka 199 Rekomenduojama literatūra 200 Savikontrolės klausimai 201 Užduotys 201

1. Šventasis trejetas: informacija, medijos ir raštingumas 206 Informacija 206 Medijos 208 Raštingumas 210 Kodėl medijų ir informacinis raštingumas? 212 2. Vartojame, mokome ir standartizuojame 214 Informacijos vartojimas 214 Mokymas ir mokymasis 216 Raštingumo standartizavimas 217 Metagaražo santrauka 221 Rekomenduojama literatūra 222 Savikontrolės klausimai 223 Užduotys 223 Epilogas 225 Naudotos literatūros sąrašas 227 Mažvydo skaitymo klubas 245 Autoriai 246

Lentelių ir paveikslų sąrašas Paveikslai 1 paveikslas. Carol Kuhlthau informacijos ieškos etapai (pagal Kuhlthau, 2004) 2 paveikslas. Standartinis modelis (pagal Marchionini, 1995) 3 paveikslas. Dinaminis modelis (pagal Bates, 1989) 4 paveikslas. PICO modelis 5 paveikslas. Konteksto įtaka informacijos paieškai (pagal P. Ingwersen ir K. Järvelin iš Russell-Rose, Tate, 2013) 6 paveikslas. Rezultatų palyginimas Google paieškos sistemoje ir Vilniaus universiteto virtualioje bibliotekoje 7 paveikslas. Skaitmeninių knygų prieigos kanalai 8 paveikslas. Informacijos ir turinio sklaidos pokyčiai 9 paveikslas. Daugiausiai kartų istorijoje pasidalytas mikrotinklaraščio Twitter įrašas 10 paveikslas. Kokia knygos forma (spausdinta ar skaitmeninė) labiau tinkama tenkinant šiuos poreikius? Procentinis respondentų, per pastaruosius 12 mėnesių skaičiusių spausdintų ir skaitmeninių knygų, atsakymų pasiskirstymas, Pew Research Center (2012) duomenys 11 paveikslas. Skaitymo choreografijos pagal V. Mozūraitę (2014): a) linijinė, b) skaitymo ratu, c) sklindanti iš centro 12 paveikslas. Skaitmeninės leidybos komunikacijos grandinė pagal R. Murray ir C. Squires (2012) 13 paveikslas. Informacijos reikšmės pagal M. Buckland (1991) 14 paveikslas. Termino raštingumas interpretacija (pagal Education for All..., 2006) 15 paveikslas. Medijų ir informacinio raštingumo koncepcijos interpretacija (pagal Whitworth, 2012) 16 paveikslas. Medijų ir informacinio raštingumo koncepcijos taikymas mokant ir mokantis (pagal Limberg, Sundin, Talja, 2012) 17 paveikslas. Medijų ir informacinio raštingumo koncepcijos metmenys (pagal Global Media and..., 2013) 18 paveikslas. Informacinio raštingumo gebėjimų standartai aukštajame moksle (pagal Information Literacy..., 2000) 19 paveikslas. Medijų raštingumo koncepcija (pagal Lee, 2013) Lentelės 1 lentelė. Rezultatai Google Scholar įvedus užklausą su Boolean operatoriais 2 lentelė. Paieškos rezultatų fiksavimo lentelė 3 lentelė. Google Scholar ir Web of Science palyginimas pagal informacijos išteklių atrankos kriterijus (Delgado López-Cózar, Robinson-García, Torres-Salinas, 2014)

10

šiuol aikinės medijos ir informacija

4 lentelė. Google Scholar ir Web of Science palyginimas pagal pateikiamų dokumentų tipų pasiskirstymą 5 lentelė. Socialinių nuorodų žymėjimo įrankių palyginimas (Sera, 2015) 6 lentelė. Bibliografinių nuorodų įrankių funkcionalumo palyginimas (Bartling, Friesike, 2013) 7 lentelė. Klaidų vidurkis bibliografiniame apraše (Homol, 2014) 8 lentelė. Klaidų vietos bibliografiniame apraše (Homol, 2014) 9 lentelė. Informacijos ir naujienų palyginimas 10 lentelė. Naujienų sekimo priežastys (Pew Research Center, 2010) (apklausa vykdyta 2009 m. gruodžio 28 d. – 2010 m. sausio 19 d., apklausti 2 259 vyresnio nei 18 m. amžiaus žmonės) 11 lentelė. Žmonių, besidominčių konkrečių temų naujienomis, procentas skirtingose amžiaus grupėse 12 lentelė. Populiariausių pasaulyje tinklalapių dvidešimtukas 2015 m.

13 lentelė. Populiariausi vaizdo turinio dalijimosi portalo Youtube įrašai 14 lentelė. Šiuolaikinės propagandos ypatybės (pagal Edelstein, 1997)

l e n t e l i ų i r pav e i k s l ų s ą r a š a s

11

Informacijos ieška nėra įgimta, jos išmokstama.

Tom D. Wilson, 1994

Prologas Turbūt visiems vaikystėje teko žaisti Aklos vištos žaidimą. Vienam iš vaikų užrišamos akys, o likusieji ploja, trepsi ar apibūdina aklai vištai aplinką. Akloji višta orientuojasi pagal garsus ar žaidėjų apibūdinimus. Vaikas, užrištomis akimis, turi sugauti vieną iš žaidėjų. Kartais, kad akloji višta galėtų susikeisti vietomis su sugautuoju, dar turi apčiuopos būdu atpažinti sugautąjį.

Aklos vištos žaidimas puikiai iliustruoja šiuolaikinio žmogaus kasdieną. Apie daugumą reiškinių sužinome iš kitų žmonių. Be to, sužinome ne tiesiogiai, o iš žiniasklaidos pranešimų, draugų tekstų socialinėse medijose, mokslininkų straipsnių ir begalės kitų informacijos išteklių1. Esame kaip tos aklos vištos, kurios orientuojasi kasdienybėje, neturėdamos galimybės realybę apčiuopti tiesiogiai.

Yra dalykų, kuriuos turime galimybę įvertinti remdamiesi savo pačių patirtimi. Tai – pirminė patirtis. Ji apima tik labai siaurą mūsų veiklos dalį. Dažniausiai ji apsiriboja labai lokalia aplinka: namais, darboviete, kavine, mūsų tam tikra siaura specializacija, pavyzdžiui, matematikos mokytojas ar bibliotekininkas. Visa kita, kas vyksta platesniame kontekste, pavyzdžiui, Ukrainoje, sužinome remdamiesi kitų žmonių pirmine patirtimi. Tai gali būti mechanikas, kuris moka pakeisti diskinių stabdžių kaladėles, žmogus, kuris tiesiogiai matė artilerijos apšaudytas gyvenvietes Rytų Ukrainoje. Jie gali pasidalyti savo pirmine patirtimi su mumis, tačiau tai mums jau bus antrinė patirtis.

P. Wilson (1983) analizavo pirminės ir antrinės patirties svarbą mūsų asmeninei ir profesinei veiklai. Jis teigė, kad antrinė patirtis sudaro didžiąją dalį visos kasdien naudojamos informacijos. Esame priklausomi nuo kitų žmonių idėjų, institucijų teikiamos informacijos, kitų asmenų pateiktos informacijos. Didžioji dalis to, ką žinome apie mus supantį pasaulį, yra paremta kitų žmonių mums suteiktu požiūriu. Nesame visų sričių ekspertai, negalime tiesiogiai dalyvauti įvykiuose, todėl pasikliaujame kitų žmonių pateikta įvykių interpretacija, pasiūlymais atitinkamai tvarkyti su sveikata ar buitimi susijusius reikalus. Esame priversti remtis kitų žmonių patirtimi, todėl nenorėdami būti aklomis vištomis turime įgyti informacijos vartojimo gebėjimų, nes, kaip teigia T. D. Wilson, in1 Terminu informacijos išteklius apibrežiamas intelektinės veiklos produktas.

prologa s

13

formacijos ieška2 nėra įgimta, jos išmokstama (Wilson, 1994).

Lietuvoje neginčijama informacijos paieškų internete karaliene galima laikyti Google paieškos sistemą. Tai neabejotinai naudingas įrankis informacijos vartotojams. Visgi nūdienos informacijos vartotojams svarbu ir tai, kas yra greta Google ar, metaforiškai kalbant, požeminiuose garažuose Google karalystėje, kurią galima laikyti sinonimu infosferai. Interpretuojant garažo ir karalystės metaforas svarbi garažo semantinė reikšmė ir infosferos apibrėžtis.

Garažų3 turinys gali būti skirtingas, tačiau jų funkcinė paskirtis lieka tokia pat – patalpa, kur sudėti mums reikalingi įrankiai. Panašiai yra ir su informacijos vartojimu. Norėdami gerai įvaldyti informacijos paieškos įrankius, turime žinoti, kokiais principais organizuojama informacija, kas būdinga mokslo informacijos ar kasdienės informacijos tekstams. Dažnai garažuose prisikaupia nereikalingų įrankių ar reikalingų, tačiau pamirštų, todėl trukdančių rasti taip reikalingą daiktą. Panašiai yra ir internete, kuriame dėl neaktualių informacijos išteklių gausos sudėtinga rasti naudingus ir reikalingus informacijos išteklius.

Garažai yra numeruojami ir organizuojami į santalkas, kurios dažnu šiuolaikinės statybos atveju yra paslėptos po žeme. Tai reiškia, kad garažų turinys nėra laisvai regimas ir pasiekiamas. Garažų turiniui būdingas sistemingumas ir specializacija, kurią lemia garažo šeimininko poreikiai. Šioje knygoje aptariamoms temoms būdingas požeminių garažų specifiškumas. Pateikiamas turinys nėra populiariosios kultūros dalis, todėl yra sunkiau pasiekiamas, tarsi požeminis. Informacijos vartotojui aktuali problematika aptariama skirtingais pjūviais, todėl knygoje nagrinėjamos temos laikomos atskirais garažais, tačiau kartu tai yra garažų santalka, nes visas temas sieja bendras vardiklis – sumaniam informacijos vartotojui reikalingi įrankiai ir žinios. Kartu visas temas persmelkia Google paieškos sistemos įtaka tam, kaip ieškome internete ir kokią informaciją potencialiai galime rasti. To raiška vienaip ar kitaip akivaizdžiai juntama visuose knygos skyriuose.

Kitas svarbus terminas yra infosfera, susidedantis iš dviejų žodžių – informacija ir sfera. Mažiau įprastas terminas sfera DLKŽ apibrėžiamas kaip veikimo, paplitimo ar įtakos sritis. Anot L. Floridi, infosfera yra suprantama kaip paslaugų ir dokumentų, užkoduotų bet kokios rūšies semiotinėje ir fizinėje medijoje, sistema, kurios turinys apima bet kurios rūšies duomenis, informaciją ir žinias be 2

3

14

Informacijos ieška apima apgalvotą informacijos paiešką, jos įsigijimą ir naudojimą tikslui pasiekti bei žinių spragoms užpildyti. Informacijos paieška yra suprantama kaip paieškos sistemų naudojimas siekiant rasti reikalingą informaciją (Wilson, 2000).

Primintina, kad didžiosios informacinių technologijų kompanijos, tokios kaip Microsoft, Google, Apple, Hewlett-Packard ar Amazon, savo veiklą pradėjo garažuose.

šiuol aikinės medijos ir informacija

apimties, tipologijos ir loginės struktūros apribojimų (Floridi, 2002). Remiantis šiuo apibrėžimu, kaip teigia L. Floridi, internetas atspindi tik dalį infosferos, apimančios ir daugiau informacijos sklaidos kanalų, pavyzdžiui, nesuskaitmeninti bibliotekų ar archyvų fondai, radijas ir televizija ar spausdinti dienraščiai. Vis dėlto akivaizdu, kad skaitmeninės informacijos daugėja geometrine progresija ir ne skaitmeninių medijų svarba vis mažės (Floridi, 2002). Taip pat akivaizdu, kad skaitmeninės informacijos infosferos dalyje informacijos ieškome pasitelkdami įrankius, o mūsuose populiariausia Google paieškos sistema, padedanti atlikti paiešką labai frag­mentuotai išdėstytos informacijos visete. Internete esanti informacija yra prieinama patogiai ir paprastai tik dėl paieškos sistemos funkcionalumo, todėl knygos autoriai nusprendė pasirinkti metaforą Google infosfera.

Manome, kad ši metafora šiandien tinkamiausiai atspindi tai, kas yra mums pasiekiama skaitmeninės informacijos infosferos dalyje.

Kodėl Google taip svarbu? Anot O. Sundin, žinios įgyjamos naudojantis įvairiais įrankiais, o šie daro įtaką interpretuojant įgyjamą informaciją. Todėl įrankių pasirinkimas ir jų veikimo išmanymas yra svarbus veiksnys informacijos vartotojo dienotvarkėje (Sundin, 2015). Daugumos mūsų naršyklėse, nepriklausomai nuo naudojamo įrankio, pradžios puslapiu pagal nutylėjimą būna paieškos sistema. Lietuvoje tai yra Google paieškos sistema. Pastaroji paieškos rezultatus rikiuoja pagal iš anksto nustatytas taisykles. Tai reiškia, kad kritinis informacijos išteklių vertinimas perduodamas paieškos sistemai, kuria nusprendžiama, kuriuos rezultatus mums pateikti pirmajame rezultatų puslapyje ir kokia tvarka išrikiuoti. Google paieškos rezultatus rikiuoja remdamasi šimtais įvairių kriterijų, lemiančių, kad informacijos paieškos sistemos nėra neutralios.

Todėl svarbu žinoti, kaip informacija yra organizuojama, kokiais principais veikia informacijos paieškai skirti įrankiai (Sundin, 2015). Knygoje daugiausia dėmesio skiriama kritiškai vertinti informacijos išteklių ir informacijos paieškos įrankius bei sklaidos kanalus ir aptarti naujųjų medijų ypatumus. Autoriai siekė išnagrinėti tai, ką svarbu žinoti ir gebėti iki pradedant naudotis Google paieškos sistema, ir kas svarbu po to, kai imame naudotis rasta informacija.

Autoriai siekia, kad mokomosios knygos temas įsisavinęs skaitytojas taptų sumaniu ir aktyviu informacijos vartotoju. Autoriai laikosi pozicijos, kad informacijos išteklių autoritetingumas yra konstruojamas ir kontekstualus, informacijos kūrimas yra procesas, informacija turi vertę, tyrimas yra klausimų kėlimas, akademiškumas yra komunikacija, o paieška yra strategiškas tyrinėjimas (ACRL, 2015). Todėl visas knygos dalis persmelkia kertinė idėja, kad sumanus ir aktyvus informacijos vartotojas reflektyviai ieško informacijos, supranta, kaip informacija yra kuriama ir vertinama, geba informaciją naudoti kurdamas

prologa s

15

naujas žinias, tam pasitelkdamas šiuolaikines medijas ir informacijos išteklius.

Plėtojant sumanaus ir aktyvaus informacijos vartotojo idėją knygos turinys suskirstytas į besisiejančius, bet skirtingais pjūviais informacijos vartojimą atspindinčius penkis garažus.

Dviejų pirmųjų garažų paskirtis yra sutelkti žinojimą apie mokslo informacijos ir kasdienio gyvenimo informacijos ieškos ypatumus bei sklaidos kanalus.

Todėl garaže Nr. 1 Mokslo informacijos paieška ir tvarkymas aptariami informacijos ieškos modeliai, paieškos užklausos formavimas, paieškos rezultatų fiksavimas, paieškos įrankių pasirinkimas ir aptariami jų ypatumai. Garaže Nr. 2 Kasdienio gyvenimo naujienų ir informacijos ištekliai nagrinėjama naujienos samprata ir atrankos kriterijai, žiniasklaidos apibrėžtis ir samprata, žiniasklaidos funkcijos ir vaidmuo, žiniasklaidos istorinės ištakos ir raida, žiniasklaidos priemonių naudojimo pokyčiai. Šiame garaže taip pat daug dėmesio skiriama socialinėms medijoms, kurios iš esmės keičia informacijos vartojimo sampratą. Nagrinėjama socialinių medijų samprata, santykis su tradicine žiniasklaida, socialinių tinklų svetainės, vaizdo turinio dalijimosi portalai, tinklaraščiai ir mikrotinklaraščiai. Garaže Nr. 3 Skaitmeninės knygos kaip nauja informacijos sklaidos ir skaitymo forma aptariama tiek mokslo informacijos, tiek kasdienio gyvenimo informacijos sklaidai aktuali naujoji medija – skaitmeninė knyga, tampanti viena pagrindinių informacijos nešėjų nūdienos visuomenėje. Kartu analizuojama skaitmeninės knygos kaip naujosios medijos samprata, skaitymo ekranuose aspektai, lyginami skaitmeninės ir spausdintos knygos pranašumai.

Garaže Nr. 4 Šiuolaikinės medijos ir informacijos ištekliai visuomenės įtikinėjimo, propagandos ir dezinformacijos kontekste siekiama parodyti, kad greta išmanymo naudojantis naujosiomis medijomis ir šiuolaikiniais informacijos ištekliais aktualu analizuoti įtaką semantikai darančius veiksnius. Taigi nagrinėjama informacijos svarba viešojoje erdvėje, propaganda, kontrpropaganda, informaciniai karai, moderniųjų komunikacinių technologijų įtaka informacinėms kovoms ir bibliotekų vaidmuo ugdant atsparumą dezinformacijai.

Metagaraže Medijų ir informacinio raštingumo koncepcija analizuojamas medijų ir informacinio raštingumo koncepcijų aktualumas ugdant informacijos vartotoją. Nagrinėjama, kodėl su informacijos vartojimu susijusių gebėjimų rinkinys įvardijamas kaip medijų ir informacinis raštingumas, pateikiami trys šios koncepcijos interpretavimo būdai. Šiame garaže nagrinėjama tema yra skėtinė, aprėpianti 1–4 garažuose nagrinėjamus informacijos vartojimo ypatumus. Metagaraže siekiama įvesti garažuose aptartas temas į platesnį, medijų ir informacinio raštingumo, lauką, kuriame aktualu ne tik informacijos vartojimas (jeigu

16

šiuol aikinės medijos ir informacija

tik į tai koncentruotumėmės, tuomet kalbėtume tik apie informacinę elgseną4), bet aktualus ir raštingumo dėmuo. Integralus požiūris į informacijos, medijų ir raštingumo koncepcijas leidžia pažvelgti plačiau – į informacijos vartotojo veikimą infosferoje. Metagaražas parodo, kad visa knyga gali būti naudojama medijų ir informacinio raštingumo gebėjimams ugdyti, tačiau kartu siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad knygoje nagrinėjamos temos neapima visko, kas suprantama kaip medijų ir informacinis raštingumas.

Mokomoji knyga Šiuolaikinės medijos ir informacija: požeminiai garažai Google karalystėje pirmiausiai skirta Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Kultūros komunikacijos ir informacijos, Leidybos ir reklamos, Verslo informacijos vadybos bei Žurnalistikos bakalauro studijų programų studentams, nagrinėjantiems šiuolaikinių medijų naudojimo ir šiuolaikinių informacijos išteklių vartojimo klausimus.

Tekstą siekta parašyti minimaliai vartojant moksliniams tekstams būdingą terminologiją ir minties raišką, todėl knygos skaitytojais gali būti nebūtinai komunikacijos ir informacijos mokslų atstovai. Siekta, kad su knygoje dėstomomis idėjomis galėtų susipažinti visi norintieji būti sumaniais ir aktyviais informacijos vartotojais. Knyga taip pat gali būti aktuali kaip parankinė priemonė bibliotekininkams bei mokytojams, užsiimančiais medijų ir informacinio raštingumo gebėjimų ugdymu. Galų gale, knyga skiriama tiesiog tiems, kurie informaciją vertina taip pat rimtai, kaip maistą. Filme Super didelis Aš (angl. Super Size Me) (Spurlock, 2004) parodoma, kas nutiko, kai žmogus visą mėnesį be pertraukos valgė tik greitųjų restoranų maistą. Pasekmės sveikatai buvo liūdnos. Įdomu, kas nutiktų žmogui, kuris ilgą laiką vartotų tik abejotinos kokybės informaciją?

Geriausiu atveju būtų galima tikėtis intelektinės dehidratacijos.

Autoriai

4

Informacinė elgsena apima su informacijos vartojimu susijusias veiklas: informaciniai poreikiai, informacijos ieška ir jos vartojimas (Wilson, 2000).

prologa s

17

Kaip skaityti šią knygą Kiekviename garaže autoriai cituoja ir interpretuoja naujausias ar aktualias teorijas, jomis remiasi interpretuodami pavyzdžius ar pateikdami patarimus.

Garažuose teorinę informaciją siekta pateikti koncentruotai, įvardijami tik pagrindiniai aspektai. Su sudominusiomis teorijomis išsamiau galima susipažinti pirminiuose ištekliuose, nurodytuose rekomenduojamos literatūros sąrašuose.

Autoriai siekė skirti daugiau dėmesio teorijoms taikyti praktikoje, atvejo analizėms pateikti ar pavyzdžiams nagrinėti.

Metagaražas yra skiriamas dėstytojams, bibliotekininkams ar mokytojams – tiems, kurie ketina užsiimti medijų ir informacinio raštingumo gebėjimų ugdymu. Jis taip pat gali būti įdomus norintiesiems susipažinti su medijų ir informacinio raštingumo koncepcijos pagrindais.

Knygą galima skaityti nenuosekliai. Pavyzdžiui, jeigu domina tik kasdienės informacijos išteklių naudojimas, rekomenduojama pradėti nuo antrojo garažo, praleidžiant pirmąjį, kuriame rašoma apie mokslo informacijos iešką ir tvarkymą.

Užsienio autorių tikriniai vardai palikti originalo forma, nepriskiriant vyriškosios ar moteriškosios galūnės. Tokiu būdu siekiama išvengti dirbtinio lyties akcentavimo.

Garažai susideda iš numeruotų, didžiosiomis pajuodintomis raidėmis užrašytų skyrių, pavyzdžiui, 3. žiniasklaida kaip visuomenės dėmesio valdytoja. Kai kurie skyriai susideda iš poskyrių, išskiriamų naujoje eilutėje pajuodintu šriftu užrašytais pavadinimais. Kiekviename skyriuje pateikiama skiltis ĮDOMU, kurioje įvardijamos su nagrinėjama tema susijusios atvejo analizės, pavyzdžiui, parodomas netikėtas požiūris į nagrinėjamą temą.

Tekste kursyvu pažymėti programinės įrangos, įmonių, leidinių ir pan. pavadinimai. Autoriai, kurių darbais remtasi nagrinėjant temą, tekste įrašomi nurodant pirmąją vardo raidę, pavardę bei ištekliaus parengimo metus. Kai tekste pažymima, kad remtasi kito autoriaus informacija, pateikiama nuoroda skliaustuose nurodant autoriaus pavardę ir informacijos publikavimo metus.

Naudotos literatūros sąrašas išdėstytas abėcėlės tvarka rikiuojant autorius pagal pavardę.

Kiekvienos dalies atvarte pateikiama asociatyvinė iliustracija. Autoriai sąmoningai nepateikė komentarų, kokias asociacijas su nagrinėjamu tekstu turėtų kelti pateiktos iliustracijos, kad skaitytojai galėtų patys susidaryti savo asociacijas ir įspūdžius. Kaip pavyzdį galima pakomentuoti garažo Nr. 1 iliustraciją, kurioje vaizduojami šunys. Autorių nuomone, šunys iliustruoja tai, ką mes

18

šiuol aikinės medijos ir informacija

įsivaizduojame kaip informacijos paieškos įrankius. Šunys dažnai pasitelkiami kaip įrankiai tam tikrai informacijai rasti, pavyzdžiui, paslėptiems narkotikams, kitoms nelegalioms prekėms, pašautai ančiai miške, numestam kamuoliukui, yra lengvai dresuojami (šiuolaikinės paieškos sistemos taip pat yra intuityviai įsisavinamos), visuomet yra šalia (beveik visų naršyklių pradiniai puslapiai nukreipia į paieškos sistemos interneto svetainę), paieškos sistemų yra įvairių, su tik joms būdingais ypatumais (ir šunys yra skirstomi pagal paskirtį ar veislę).

Interpretuoti galima ir toliau, bet tegu tai būna Jūsų asociacijos.

Garažai užbaigiami santrauka. Joje išskiriami pagrindiniai visame garažo tekste aptarti aspektai, pateikiama rekomenduojama literatūra. Knyga yra mokomojo pobūdžio, todėl pateikiami kontroliniai klausimai, kurių paskirtis – atkreipti dėmesį į pagrindinius skyriuje aptariamus aspektus, paskatinti diskusiją ar dar kartą apsvarstyti tekste pateiktas idėjas. Siekiant padėti įtvirtinti išdėstytą informaciją, susiejant ją su galimu taikymu praktikoje, yra pateikiamos užduotys. Jos suformuotos taip, kad jas būtų galima atlikti tiek individualiai, tiek dirbant grupėje. Įdomaus skaitymo!

K a i p s k a i t y t i š i ą k n y g ą 19

GaraĹžas

Mokslo informacijos ieĹĄka ir tvarkymas

Anot M. Capor, informacijos gavimas iš interneto yra tapatus vandens gėrimui iš ugniagesių hidranto Diaz, 2013

Mokslo informacijos dažnai imamasi ieškoti prieš tai tinkamai nesusipažinus su informacijos išteklių patikimumo principais, informacijos paieškos įrankiais, informacijos užklausos formavimo metodika, neįvertinus informacijos poreikio. Žinant, kokia paprasta ir intuityvi yra Google paieškos sistema, minėtų dalykų mokymasis ir taikymas informacijos ieškoje yra papildomų iššūkių kelianti patirtis, kurią įveikti dažnai stokojame motyvacijos. Patys mokomosios knygos autoriai taip pat susiduria su poreikiu disciplinuoti savo informacijos iešką.

Imantis nagrinėti mokslo informacijos ieškos klausimus aktualu išskirti nematomojo interneto reiškinį. Yra du požiūriai apie nematomąjį internetą. Pirma. Technologinė perspektyva: nematomuoju internetu laikoma tai, kas nėra randama naudojantis bendrosiomis paieškos sistemomis, tokiomis kaip Google ar Bing. Antra. Kognityvinė perspektyva: nematomuoju internetu laikoma žinojimo stoka, kaip ieškoti informacijos.

Nematomojo interneto ypatumus tyrinėjantys J. Devine ir F. Egger-Sider (2014) išskiria, kad abiem perspektyvoms būdinga: • ieškoti nematomojo interneto turinio yra sunku, nes reikalingos papildomos žinios ir sugaištama daugiau laiko; • laikoma, kad nematomasis internetas yra didžiulis, tačiau sudėtinga tiksliai apskaičiuoti, kokios nematomosios interneto dalies informacijos išteklių bendrosios paieškos sistemos nesugeba surinkti5;

5 Angliškai informacijos išteklius surenkančios paieškos sistemos įvardijamos įvairiais terminais, pavyzdžiui, web crawler, internet bot, web spider, automatic indexer, o pats surinkimas dažnai

gar a ž as nr.

1 23

• nematomojo interneto turinio ieško besidomintieji siaura tematika; • nematomojo interneto turinys pasiekiamas tik naudojantis daugiau kaip viena paieškos sistema ir tinkamiausios tam yra specializuotos paieškos sistemos. Šioje dalyje nagrinėjama tai, kas aktualu siekiant būti sumaniu mokslo informacijos vartotoju, mokančiu rasti, tvarkyti ir atsirinkti informaciją, taip pat žinančiu, kaip rasti informaciją, kuri yra nematomajame internete. Siekiama apibrėžti tiek kognityvinę, tiek technologinę nematomojo interneto perspektyvas. Apibendrinant, šios dalies tikslas yra išskirti pagrindinius dalykus imantis ieškoti, vertinti ir tvarkyti mokslo informaciją.

Garažuose skyrių išdėstymo logika grįsta T. D. Wilson suformuluotu informacinės elgsenos modeliu (Wilson, 1981). T. D. Wilson modelyje išskiriami keturi kertiniai žingsniai: 1) informacijos vartotojas ir jo informacijos poreikiai; 2) informacijos ieška; 3) informacijos paieškos sistemos; 4) informacijos naudojimas. Remiantis šiais kertiniais žingsniais, skyriai išdėstyti atitinkamai: informacijos vartotojas ir jo informacijos poreikiai apibrėžiami skyriuje Informacijos ištekliaus virsmas mano kognityviniu autoritetu; informacijos ieška nagrinėjama skyriuje Tingaus vartotojo informacijos ieška; informacijos paieškos sistemos analizuojamos skyriuje Kontekstas ir įrankiai informacijos ieškai; informacijos naudojimas aptariamas skyriuje Informacijos išsaugojimo ir citavimo robotizacija.

Perskaitę garaže pateikiamą informaciją, atsakę į savikontrolės klausimus ir atlikę užduotis gebėsite: • apibūdinti patikimos informacijos svarbą ir įvardyti skirtumus tarp mokslo informacijos ir kasdienės informacijos; • įgyvendinti informacijos iešką; • kritiškai vertinti ir pasirinkti informacijos išteklius bei informacijos paieškos įrankius; • efektyviai tvarkyti paieškos rezultatus ir informacijos išteklius. apibūdinamas terminu indexing. Jį išvertus į lietuvių kalbą pažodžiui – indeksuoti arba indeksas. Visgi lietuvių kalba šis terminas turi kitą reikšmę, nes indeksavimas suprantamas kaip bibliografavimas ar aprašomųjų bibliografinių metaduomenų sukūrimas, o indeksas – kaip bibliografinė rodyklė ar duomenų bazė.

Autoriai mano, kad terminas indeksuoti yra netinkamas paieškos sistemų atliekamam informacijos išteklių surinkimui apibūdinti. Šiame kontekste galima rasti ir kitą terminą – agreguoti (angl. aggregate). Agregatoriais įvardijamos duomenų bazės ir kiti informacijos tiekėjai, kurie nėra surinktos informacijos kūrėjai ir (ar) gamintojai. Agregatoriai užsiima organizavimu ir prieigos užtikrinimu prie informacijos išteklių per bendrąją sąsają ar paieškos sistemą. Pagrindiniu agregatorių produktu laikoma duomenų bazė. Knygoje nuspręsta naudoti lietuviškesnį terminą – surinkti, kuris savo prasme atitinka informacijos paieškos sistemų atliekamą veiklą.

24

šiuol aikinės medijos ir informacija