Prisiminimai apie Savur Mohylą
nematau tikslo užimti šią aukštumą. Net jei užimsite, ilgai neišlaikysite. Mintimis jam pritariau. Neįmanoma išlaikyti aukštumos, kurią vanoja artilerija iš Snižnės (šaudo iš gyvenamųjų rajonų), Torezo (šaudo nuo radioaktyviųjų atliekų terikono papėdės) ir iš Rusijos (12 km tiesiu taikymu). Bet mano kuratorius vadovavosi savo įsakymu. Tai buvo Griaustinio, tai yra Generalinio štabo, įsakymas. Užtat „Dešinysis sektorius“ mums parūpino keletą iš rusų atimtų termobarinių RPG užtaisų. Jeigu jais pataikysi į požeminius priešo tunelius – viskas išdegs. Raudona saulė leidosi už kaimo, nusikamavęs Bystrovas slinko nuo kalvos: – Viskas, Maksai! Juos paėmė. 30-oji brigada paėmė vaikinus į Stepanivką. Ačiū Dievui! – Ačiū Dievui. Tu šaunuolis, brolau!
2014 m. rugpjūčio 7 d. Petrovskė Šturmas suplanuotas 16 val. Apie tai žinojome. Žinojo ir priešas. Ačiū neatsakingiems plepiams, spaudos konferencijoje pareiškusiems, kad „mūsų kariuomenė rengiasi Savur Mohylos atakai“. Pirmoji teisinga informacija apie Savur Mohylą iš jų lūpų. Bet ar ji paskelbta laiku? Stebėti operacijos atvyko ir generolas Nazarkinas, tuometis Specialiųjų operacijų pajėgų viršininkas. Jo mėginimą kištis ir vadovauti 51-osios brigados kariai sutiko labai neigiamai. Vova, pravarde Nulis-šeštas, galingas jaunesnysis seržantas, faktiškai kuopos vadas, apie atvykusį generolą kalbėjo visiškai atvirai ir tiesiai: 35