Umberto Eco
kai siela pakerëta, didþiausia dorybë yra mylëti tai, kà matai (tiesa?), didþiausia laimë turëti tai, kà turi, tada gyvenimo palaimà geriame ið ðaltinio (kur tai skaièiau?), pajuntame skoná tikro gyvenimo, skirto mums amþinybëje
Roþës vardas (1980) pirmasis italø mokslininko semiotiko, meno teoretiko Umberto Eco romanas, kurio ðlovës ir populiarumo nepranoko në vienas kitas jo kûrinys. Pritrenkianti, komiðka, originali knyga ; Roþës vardas árodë, kad kartais ir tikras literatûros kûrinys gali tapti bestseleriu, kad kokybë ir komercinë sëkmë nebûtinai turi eiti skyrium , raðë kritikai pasirodþius vienam ið daugelio pakartotiniø Roþës vardo leidimø Italijoje. Romano veiksmas vyksta 1327 metais Ðiaurës Italijos kalnuose stûksanèiame vienuolyne. Prisidengæs detektyvine fabula, U. Eco átraukia skaitytojà á filosofines diskusijas, teologinius debatus, á sudëtingà XIV amþiaus gyvenimà su realiais ir iðgalvotais veikëjais. Ðios knygos skaitymo bûdø yra tiek pat kiek skaitytojø; jà galëtume vadinti moderniu atsakymynu á viduramþiø klausimus. U. Eco èia panaðus á raganiø, ilgu aristoteliðkosios tradicijos samèiu maiðantá viduramþius savo postmodernistiniame katile, o skaitytojai kvieèiami þavëtis, stebëtis, linksmintis ir ðiurpti vienu metu.