RAY KURZWEIL TERRY GROSSMAN
ką daryti šiandien, kad gyventum amžinai?
Iš anglų kalbos vertė virginija šileikienė
ĮŽANGA
D
ar visai neseniai sveikatos apsaugos ir medicinos srities progresas buvo labai atsitiktinis. Atrasta naujų gydymo priemonių, tačiau dažnai buvo nežinoma, kodėl cheminė medžiaga ar gydymo metodas veikia būtent taip. „Akivaizdu, kad ši medžiaga mažina kraujo spaudimą, bet mes nežinome kodėl.“ Buvo „atrasta“ vaistų, kurie gydė ligas, tačiau dažnai turėjo įvairų nepageidaujamą šalutinį poveikį. Nebuvo tinkamų priemonių sukurti tiksliems gydymo metodams. Štai vienas pavyzdys, kaip anksčiau buvo kuriami vaistai. Praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio viduryje farmacijos įmonė Pfizer sukūrė naujus kraujospūdį arterijose reguliuojančius vaistus sildenafilį. Sildenafilis blokuoja fermentą, reguliuojantį kraujospūdį arterijose. Vaistų kūrėjai tikėjosi, kad užblokavus šį fermentą arterijos turės mažiau darbo, dėl to sumažės kraujospūdis. Atlikus klinikinius tyrimus su žmonėmis, paaiškėjo, kad sildenafilis nepakankamai efektyviai mažina kraujospūdį, todėl negali būti parduodamas rinkoje kaip kraujospūdį mažinantis vaistas. Pasibaigus klinikiniams tyrimams, vaisto kūrėjai paprašė visų pacientų grąžinti vaistų likučius. Visos moterys sugrąžino vaistus, tačiau nemažai vyrų to nepadarė. Vėliau apklausus vyrus telefonu paaiškėjo, kad vaistai turėjo netikėtą, maloniai juos nustebinusį šalutinį poveikį. Neabejoju, kad puikiai žinote šį vaistą. Sildenafilis rinkoje parduodamas viagros pavadinimu. Taigi, farmacininkai kūrė kraujospūdį mažinančius vaistus, ne vaistus nuo impotencijos, tačiau klinikinių tyrimų metu paaiškėjęs netikėtas šalutinis poveikis lėmė, kad buvo atrasti nepaprastai populiarūs vais5
RAY KURZWEIL IR TERRY GROSSMAN
tai nuo impotencijos, kurie atnešė farmacinei bendrovei milijardus dolerių pelno. Taip chaotiškai vaistų gamybos pramonėje buvo ieškomi ir atrandami vaistai, tačiau dabar situacija keičiasi ir tai vyksta labai sparčiai. Vos prieš kelerius metus buvo baigtas „Žmogaus genomo projektas“ ir atsirado naujų priemonių modifikuoti suaugusio žmogaus genų funkcijoms. Senoji era, kai sveikatos priežiūra ir medicina rėmėsi vien atsitiktiniais atradimais, baigėsi ir prasidėjo naujųjų informacinių technologijų amžius. Kaip dažnai rašo Rėjus, informacinės technologijos progresuoja eksponentiškai, kitaip tariant, jų pajėgumas kasmet padvigubėja. Sukaupta informacija pagaliau duoda vaisių. Jau yra sukurta gydymo metodų, kurie leidžia sumažinti sergamumą tokiomis sunkiomis ligomis kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, taip pat išmokome pristabdyti senėjimo procesus. Deja, dauguma tradicinės medicinos gydytojų vis dar laikosi įsikibę senos paradigmos ir neskuba taikyti modernių technologijų gydydami savo ligonius. Taigi, jei norite pasinaudoti naujausių medicinos technologijų teikiamais privalumais, turėsite pats tuo pasirūpinti, kitaip tariant, reikės iš dalies tapti savo gydytoju. Sveikata yra brangiausias jūsų turtas, todėl niekam negalite jos patikėti – net gydytojui, nors jis ir gali jums labai padėti. Šios knygos tikslas yra informuoti jus apie naujausius medicinos mokslo pasiekimus ir patarti, kaip apsisaugoti nuo ligų ir sulėtinti senėjimą. Taigi, ilgai nedelsdami pradėsime. Skaitytojas: Visa tai atrodo puiku, bet ar galėtumėte man pasakyti, kiek metų ilgiau gyvensiu, jei pasinaudosiu visais jūsų programos patarimais? 6
perženk ribas
Rėjus: Svarbu suprasti, kad medicinos mokslas labai sparčiai progresuoja. Kasmet surenkame vis daugiau informacijos ir atsiranda vis naujų technologijų. Negana to, mokslo progresas nuolat spartėja. Skaitytojas: Taip, bet jūs neatsakėte į mano klausimą, kiek metų ilgiau gyvensiu, jei tiksliai laikysiuosi visų jūsų nurodymų. Teris: Tai priklauso nuo daugelio dalykų, tarkime, nuo jūsų genetinio polinkio sirgti širdies ligomis. Tačiau jei pasinaudosite mūsų rekomendacijomis, riziką patirti širdies priepuolį galite sumažinti 90 procentų (tai, mūsų manymu, iš tiesų nemažai), taigi, galėčiau pridėti jums dvidešimt metų. Skaitytojas: Oho. Dvidešimt metų ilgiau gyventi tikrai neblogai. Rėjus: Bet tai ne riba. Jei gyvensite dviem dešimtmečiais ilgiau, nei jums duota, sulauksite naujųjų technologijų amžiaus, kai galėsite pakeisti kai kuriuos savo genus. Šiuo metu naujomis technologijomis yra kuriama daugiau nei tūkstantis įvairių vaistų, kurie galės prailginti jūsų gyvenimą dar dviem dešimtmečiais. Skaitytojas: Vadinasi, galėsiu gyventi keturiasdešimt metų ilgiau. Rėjus: Taip, ir sulaukti šio šimtmečio vidurio, kai atsiras dar naujesnių, pažangesnių technologijų, tarkim, mikroskopinių aparatėlių, kurie jūsų kraujagyslių ląstelėse atliks profilaktinę ir gydomąją funkcijas. Tai prailgins jūsų gyvenimą dar keliais dešimtmečiais. Skaitytojas: Pradedu suprasti, kur sukate. Rėjus: Puiku. Kiekviena technologijų tobulėjimo era atveria kelią naujiems pasiekimams. Mokslas ir technologijos vystosi vis sparčiau ir sparčiau, todėl labai tikėtina, kad jau po dviejų dešimtmečių galėsime kasmet prailginti gyvenimą daugiau nei vienais metais. Skaitytojas: Tai galės padaryti tie, kurie šiandien gims? 7
RAY KURZWEIL IR TERRY GROSSMAN
Teris: Ne, kalbu apie jus. Skaitytojas: Vadinasi, mes stovime ant mokslo perversmų eros slenksčio. Teris: Puikiai pasakyta! Žinoma, niekas negali jums šimtu procentų garantuoti, kad gyvensite ilgai. Tarkime, niekas nėra pajėgus užtikrinti, kad jūsų rytoj nenutrenks žaibas, tačiau medicinos mokslo progresas artina mus prie tų dienų, kai gyvenimo smėlio laikrodyje smėlis byrės vis lėčiau ir lėčiau, galbūt net išvis nustos byrėjęs. Skaitytojas: Tai, be abejo, puiku, tačiau jei atrodysiu kaip devyniasdešimt penkerių metų senis, vargu ar norėčiau gyventi ištisus dešimtmečius, gal net šimtmečius. Rėjus: Na, ne apie tokį gyvenimą kalbu. Šioje knygoje papasakosime jums, kaip jau dabar galite sulėtinti senėjimo procesus ir jaunas sulaukti naujųjų technologijų, kurios sustabdys senėjimą ir atjaunins jus. Mes kalbame apie amžiną gyvenimą ir amžiną jaunystę.
INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PROGRESO SPARTĖJIMO DĖSNIS Kai Teris 1964 metais pradėjo studijuoti fiziką Brandeiso universitete Voltame (Masačusetse), studentai dar neturėjo galimybės naudotis kompiuteriu. Visiškai kitokia situacija buvo vos už kelių mylių esančiame Kembridžo Masačusetso technologijos institute. 1965 metais, kai Rėjus pradėjo studijuoti, šis pažangus institutas jau turėjo kompiuterį (būtent dėl šios priežasties Rėjus ir perėjo mokytis į jį). „IBM 7094“ kompiuteriu, kuris tuomet kainavo 11 milijonų dolerių (pagal dabartinį valiutos kursą) ir užėmė didžiąją instituto pastato dalį, naudojosi tūkstančiai studentų ir dėstytojų. Šiandien jūsų mobilieji telefonai yra milijoną kartų mažesni, milijoną kartų pigesni ir tūkstantį 8
perženk ribas
kartų galingesni, taigi, milijardą kartų vertingesni. Dabartinės informacinių technologijų galimybės iš tiesų daro didžiulį įspūdį, tačiau per ateinančius dvidešimt penkerius metus (ne per keturiasdešimt metų – tiek prireikė sukurti dabartinėms technologijoms) atsiras naujų milijardus kartų efektyvesnių kompiuterių, nes informacinės technologijos progresuoja eksponentiškai. Negana to, svarbu yra tai, kad biologija dabar tapo informacinių technologijų sritimi, todėl biologijos mokslas progresuoja taip pat sparčiai kaip informacinės bei komunikacinės technologijos. Vienas iš didžiausių jo pasiekimų yra žmogaus genomo iššifravimas. Kai buvo paskelbtas 1990 metais, iš pradžių „Žmogaus genomo projektas“ vertintas labai kontroversiškai. Skeptikai šaipėsi, kai geriausi ekspertai dirbdami su tuo metu moderniausiomis technologijomis iki 1998 metų sugebėjo iššifruoti vos vieną dešimt tūkstantąją žmogaus genomo dalį. Jie nesiliovė juoktis ir tada, kai įpusėjus penkiolikos metų projektui tebuvo iššifruotas vos 1 procentas žmogaus genomo! Vis dėlto projektas vyko pagal grafiką, jei įvertinsime tai, kad darbas kasmet spartėjo pagal eksponentinio informacinių technologijų progresavimo dėsnį. Kaip matome 1 diagramoje, našumui kasmet dvigubėjant, 1 procentas per septynerius metus virsta 100 procentų. Taigi, našumas kasmet dvigubėjo, todėl žmogaus genomas buvo baigtas šifruoti netgi anksčiau, nei buvo numatyta. Negana to, išlaidos kasmet proporcingai mažėjo (žr. 2 diagramą). Vienos bazinės DNR poros sekos iššifravimas per tą patį laikotarpį sumažėjo milijoną kartų, nuo 10 dolerių 1990 metais iki mažiau nei vienos tūkstantosios cento 2008 metais. Nuo pradžios 1990-aisiais kasmet buvo surenkama dvigubai daugiau genetinės informacijos nei ankstesniais metais. Ši tendencija 9
RAY KURZWEIL IR TERRY GROSSMAN
išliko iki pat 2003 metų, kol žmogaus genomas buvo baigtas šifruoti. Vienos DNR sekos – mūsų genų statybinių blokų – iššifravimo kaina kasmet sumažėdavo perpus, nuo dešimties dolerių 1990 metais iki mažos cento dalies šiandien. Iššifruoti pirmąjį žmogaus genomą kainavo milijardą dolerių. Šiandien kiekvienas gali tai padaryti už 350 000 dolerių. Jei jums per brangu, būkite kantrūs ir dar šiek tiek palaukite – po kelerių metų savo genetinį kodą galėsite išsiaiškinti vos už 1 000 dolerių. Panašiai sparčiai vystosi ir kitos mokslo sritys, nagrinėjančios biologinius procesus. Genų bankas Bazinės poros Sekos
1 diagrama
Bazinės poros ir sekos
Logaritminė kreivė
Metai
DNR sekos kaina
2 diagrama
Kaina doleriais
Logaritminė kreivė
Metai
10
perženk ribas
Mūsų genai – tai mažytės programėlės, kurios buvo sukurtos tuo metu, kai gyvenimo sąlygos buvo nepalyginamai sudėtingesnės nei šiandien. Štai, pavyzdžiui, turime paveldėję riebalų insulino receptoriaus geną, kuris nuolat siunčia mūsų organizmui signalą: „Taupyk kiekvieną kaloriją, nes kitas medžioklės sezonas gali būti nesėkmingas.“ Mūsų protėviams, gyvenusiems prieš tūkstančius metų, kai nuolat trūko maisto ir nebuvo šaldytuvų, šis organizmo procesas buvo būtinas. Nuolat grėsė badas, todėl buvo reikalingos kalorijų atsargos riebaliniuose audiniuose. Šiandien dėl šio riebalų insulino receptoriaus geno funkcijos žmonės tunka – du iš trijų suaugusių amerikiečių turi antsvorio ir vienas iš trijų yra nutukęs. O ką, jei nenaudingą riebalų ląstelių geną pabandytume deaktyvinti? Diabeto centras atliko tokį eksperimentą su pelėmis. Pelės, kurioms buvo deaktyvintas riebalų insulino receptoriaus genas, nenutuko, nors maistas joms nebuvo ribojamas. Jos nesveikai nesulyso ir nesusirgo diabetu ar širdies liga, netgi priešingai, tapo žvalesnės ir jų gyvenimo trukmė pailgėjo 20 procentų, palyginti su pelėmis, kurioms riebalų insulino receptoriaus genas nebuvo deaktyvintas. Žodžiu, laboratorinės pelės, kurių organizmas nekaupė kalorijų, buvo sveikesnės. Tai vienintelis laboratoriniu tyrimu patvirtintas įrodymas, kad prailginti gyvenimo trukmę galima nebadaujant, netgi priešingai, visiškai neribojant maisto. Keletas farmacijos kompanijų suskubo kurti žmonėms panašius vaistus, kuriais būtų galima prekiauti rinkoje. Prisiminkite, kaip dažnai turite atnaujinti savo kompiuterio programinę įrangą, kad jis tinkamai veiktų. Mūsų organizmo programinė įranga nebuvo atnaujinta tūkstančius metų, taigi, akivaizdu, kad yra labai pasenusi. Riebalų insulino receptoriaus genas yra tik vienas iš 11
RAY KURZWEIL IR TERRY GROSSMAN
daugelio genų, padėjusių akmens amžiaus žmonėms išgyventi, tačiau mums informacinių technologijų amžiuje jis visiškai nereikalingas. Jau pradėtas kurti mūsų biologinės programinės įrangos atnaujinimas: kai 2003 metais buvo baigtas šifruoti žmogaus genomas, maždaug tuo pačiu metu buvo ištobulintas RNR interferencijos (RNRi) principu veikiantis metodas (RNRi – tai labai efektyvus gydymo metodas deaktyvinant tam tikrus nenaudingus suaugusio žmogaus genus). Šį metodą sukūrę mokslininkai jau po kelerių metų buvo apdovanoti Nobelio premija. Taip pat atsirado ir naujų genų pridėjimo metodų. Taigi, buvo ne tik iššifruotas žmogaus biologinis kodas, bet ir sukurta genų reprodukavimo metodų. Taip pat tapo įmanoma kurti virtualius žmogaus organizme vykstančių biologinių procesų modelius, todėl dabar galima kompiuteryje išbandyti sukurtus naujus vaistus ar atlikti virtualias chirurgines operacijas – tai nepalyginamai greičiau, nei atlikti tyrimus su žmonėmis ar gyvūnais. Šios technologijos sparčiai progresuoja. Šiandien jau galime pažvelgti į žmogaus vidų ir pamatyti, kaip dirba mūsų kūno organai, smegenys. Labai sparčiai evoliucionuoja ir didelės skiriamosios gebos organų skenavimo technologijos, kurios leidžia itin tiksliai matyti ligos (pavyzdžiui, širdies ligų) procesus. Visa tai nauji mokslo išradimai. Pasikeitė ir vaistų atsiradimas. Dabar jie kuriami, o ne „atrandami“. Anksčiau buvo paprasčiausiai ieškoma veikliųjų cheminių medžiagų, kurios turėtų reikiamą poveikį, panašiai, kaip pirmykščiai žmonės ieškodavo ant žemės daiktų, iš kurių galėtų pasigaminti darbo įrankių. „Neblogas akmuo. Pasidarysiu iš jo gerą plaktuką.“ Taigi, mes neturėjome pakankamai priemonių, kad galėtume pasigaminti tikslius įrankius, tačiau dabar pirmą kartą žmonijos istorijoje turime puikių medicinos priemonių. Vaistus pradedama kurti racionaliai, 12
perženk ribas
nepasikliaujant atsitiktine sėkme, kaip nutiko viagros kūrėjams. Galima sukurti molekules, atliekančias specifines funkcijas, pavyzdžiui, įmanoma deaktyvinti ligą skatinančius fermentus arba ligos procesus slopinančius baltymus. Apie šias ir kitas technologijas knygoje mes dar kalbėsime. Taigi, sveikatos priežiūra ir medicina dabar tapo informacinių technologijų sfera. Tai reiškia, kad medicinos technologijos progresuoja pagal Rėjaus dėsnį – jų pajėgumas kasmet padvigubėja. Vadinasi, po dešimties metų technologijos, padėsiančios geriau suprasti ligas ir sustabdyti senėjimo procesus, bus tūkstantį kartų, o po dviejų dešimtmečių – milijoną kartų efektyvesnės. Negana to, pagal tą patį dėsnį technologinė įranga mažės – po dešimties metų ji bus apytikriai 100 kartų, o po dviejų dešimtmečių – 10 000 kartų mažesnė. Mus džiugina tai, kad pradėjusi vystytis biotechnologija jau duoda pirmuosius vaisius. Nauji genetikos ir medicinos technologijų (skenavimo, ligos modeliavimo kompiuteriu) pasiekimai parodė, kad dažnai labai klaidingai buvo suprantamos ligos priežastys (todėl gydymas buvo neefektyvus). Tarkime, naujausi atradimai parodė, kad buvo neteisingai aiškinamas širdies priepuolio procesas (apie tai kalbėsime 2 skyriuje). JŪSŲ KELIAS Į SVEIKĄ IR LABAI ILGĄ GYVENIMĄ Senėjimą lemia ne vienas procesas. Yra maždaug tuzinas veiksnių, kurie laikui bėgant ima naikinti jūsų kūną, bukina pojūčius ir menkina protinius gebėjimus. Mes papasakosime, kaip galite tai sulėtinti, galbūt net sustabdyti, ir sulaukti laikų, kai turėsime pakankamai informacijos ir galėsime atjaunėti. 13
RAY KURZWEIL IR TERRY GROSSMAN
Kai kurie senėjimo procesai taip pat gali pranešti apie ligą. Tarkime, aterosklerozė pradeda vystytis arterijoms užsikimšus minkštosiomis ir kietosiomis plokštelėmis (apie tai plačiau kalbėsime 2 skyriuje), dėl to ne tik padidėja širdies priepuolio ir insulto rizika, bet ir paspartėja senėjimas. Atsiranda tokių simptomų kaip impotencija, silpnaprotystė, šlubavimas ir daugelis kitų, susijusių su senatve. Čia paminėsime vieną senėjimo procesą, kurį jau dabar galite sustabdyti. Gyvybiškai svarbi medžiaga fosfatidilcholinas (lecitinas) yra visų dešimties trilijonų mūsų ląstelių membranų sudedamoji dalis. Jis labai naudingas organizmui: didina membranos tankumą, maistinių medžiagų pralaidumą į ląsteles ir padeda šalinti iš organizmo kenksmingas medžiagas. Dešimties metų vaiko ląstelių membranų sudėtyje yra 90 procentų fosfatidilcholino. Organizmas labai lėtai gamina šią cheminę medžiagą, todėl su amžiumi jos palaipsniui mažėja. Vyresnių žmonių ląstelių membranose fosfatidilcholino yra 10 procentų mažiau. Kai ląstelių membranose susikaupia daug kietųjų riebalų ir cholesterolio, jos daug prasčiau atlieka savo darbą. Fosfatidilcholino trūkumas yra pagrindinė priežastis, kodėl sutrinka vyresnių žmonių organų veikla. Tai galite sustabdyti vartodami fosfatidilcholino papildus. Jie net tik padės jums išsaugoti jaunatvišką odą, bet ir pagerins visų organų funkcionavimą. Toliau knygoje kalbėsime apie šį ir daugelį kitų būdų sulėtinti ar sustabdyti senėjimo procesą. Labai svarbu, kad, prieš pradėdami įgyvendinti mūsų rekomenduojamą individualią sveikatingumo programą, pirmiausia įvertintumėte savo sveikatos būklę. Kokiomis ligomis sergate? Ar jums gresia didesnė rizika susirgti širdies ligomis? Ar jums gresia didesnė rizika susirgti vėžiu? Ar jūsų organizmas efektyviai įsisavina gliukozę? Ar 14
perženk ribas
nesutrikusi imuninė sistema? Nuo jūsų atsakymų į šiuos klausimus priklauso, kokia turėtų būti sveikatingumo programa. Mes pateiksime keletą testų (daugelį iš jų galite atlikti namie), kurie padės jums atsakyti į šiuos klausimus. Taip pat patarsime, kaip susikurti individualią sveikatingumo programą, įvertinus atliktų tyrimų ir testų rezultatus. Turite žinoti, kad į ateitį nenušoksime vienu milžinišku šuoliu. Tai ilgas kelias, kurį turėsite pamažu nueiti mažais žingsneliais. Turint galvoje, kad mūsų medicina jau įžengė į informacinių technologijų amžių, o jos, kaip žinote, progresuoja eksponentiškai, žingsniai vis spartės. Kai dėliojome paskutinius šios knygos rankraščio akcentus, retkarčiais apsilankydavo mūsų avatarai iš ateities ir papasakojo, kokie neįtikėtini dalykai laukia ateityje. Rėjus2023 ir Teris2023 papasakos jums apie gydymo kamieninėmis ląstelėmis metodus, bioninius protezus ir klonuotus organus, kurie atsiras 2023 metais. Genomikos mokslo pasiekimai leis 2023 metais sukurti labai jautrias, tikslias ir individualiai taikomas prevencines bei gydymo priemones. Šios gydymo priemonės jau šiandien pradėtos kurti. Turint galvoje, kaip sparčiai vystosi technologijos, jos atsiras labai greitai. Kaip jau sakėme, informacinių technologijų pajėgumas kasmet padvigubėja, taigi po dešimties metų jos bus tūkstantį kartų, o po dviejų dešimtmečių – milijoną kartų efektyvesnės. 2034 metais nanotechnologijos iš esmės pakeis kone visus mūsų gyvenimo aspektus. Rėjus2034 ir Teris2034 paaiškins jums, kaip nanotechnologijomis galėsime keisti audinių atomus ir greitai, nebrangiai sukurti bet kokius audinius ar jų struktūras. Šiandien jau yra atliekami tokie eksperimentai, todėl neteks ilgai laukti, kol mūsų technologai sukurs neįtikėtinai mažus robotukus, vadinamus nanobotais. Jau pavyko sukurti kraujo ląstelės dydžio nanorobotukus, kurie atlieka gy15
RAY KURZWEIL IR TERRY GROSSMAN
domąją funkciją gyvūnų kraujagyslėse. Jie gali išgydyti 1 tipo cukriniu diabetu sergančias žiurkes. Po dviejų dešimtmečių mažyčiai nanobotai cirkuliuos jūsų kraujagyslėse ir atliks biologinių ląstelių bei audinių funkcijas daug tiksliau ir patikimiau. Mūsų avatarai iš ateities paaiškins jums, kaip raudonųjų kraujo kūnelių nanobotai kraujagyslėse nešios deguonį į audinius kur kas greičiau ir efektyviau nei mūsų biologiniai raudonieji kraujo kūneliai, kaip baltųjų kraujo kūnelių nanobotai daug veiksmingiau sunaikins patologinius svetimkūnius ir kaip trombonanobotai neleis kraujagyslėse susidaryti krešuliams. Kalbėdami apie kelią į ilgą gyvenimą, mes dažnai vartosime trijų tiltų metaforą. Šios knygos tikslas yra padėti jums pereiti šiuos tiltus. Pirmiausia pereisite Pirmąjį tiltą – sužinosite, ką jau dabar galite padaryti, kad sulėtintumėte, galbūt net sustabdytumėte, organizmo procesus, sukeliančius ligas ir sendinančius jus. Mes padėsime jums išsiaiškinti organizmo ir smegenų funkcionavimo ypatumus ir susikurti individualią sveikatingumo programą. Kai pereisite Pirmąjį tiltą ir atsidursite ant sparčiai progresuojančių biotechnologijų amžiaus slenksčio, padėsime jums peržengti ir šio amžiaus pažinimo ribas. Perėję Antrąjį tiltą, pateksite į išsivysčiusių biotechnologijų amžių. Maždaug po dvidešimties metų jau turėsime priemonių visiškai perprogramuoti ir patobulinti savo organizmo biologiniams procesams. Šiame amžiuje mokėsime pakeisti savo genus – tai leis mums prailginti gyvenimą keliais dešimtmečiais ir pasiekti Trečiąjį tiltą, vedantį į nanotechnologijų laikus, kai gyvenimo nebetrumpins senėjimas ir galėsime gyventi amžinai. Rėjus2023 ir Teris2023: Manome, kad atėjo metas mums prisistatyti. 16
perženk ribas
Skaitytojas: Oho, iš kur jūs, vyručiai? Rėjus2023: Mes iš ateities. Skaitytojas: Hmm, vadinasi, technologijos taip patobulėjo, kad dabar judu galite kalbėti iš ateities? Rėjus2023: Na, ne. Mes tik pavartojome labai seną literatūrinę išraiškos priemonę. Tai poetinė išmonė. Skaitytojas: Supratau. Bet aš jus atpažinau. Nė kiek nepasenote per penkiolika metų. Teris2023: Tai tiesa, mums jau šešiasdešimt penkeri, tačiau, kaip matote, priemonės nuo senėjimo, sukurtos per pirmąjį XXI amžiaus ketvirtį, gana veiksmingos. Rėjus2034: Neabejoju, dar labiau nudžiugsite, kai pamatysite, kaip mes atrodome 2034 metais, sulaukę aštuoniasdešimt penkerių metų. Jei pasirūpinsite sveikata dabartinėmis medicinos priemonėmis, ir jūs taip atrodysite sulaukę mūsų amžiaus. Skaitytojas: Ak, jūsų jau keturi! Bet aštuoniasdešimties jūs atrodote netgi geriau nei jūsų avatarai iš 2023 metų. Teris2034: Jūs teisus. Anuomet dar neturėjome jauninimo priemonių, mokėjome tik sustabdyti senėjimo procesus. Skaitytojas: Man patinka jūsų drabužiai. Kur juos įsigijote? Rėjus2023: Užsisakėme internetu – taip visi šiais laikais perka drabužius. Speciali programa nuskenuoja jus ir sukuria viso ūgio modelį virtualioje erdvėje. Jūs išsirenkate drabužio stilių, audinį ir spalvą, apžiūrite save virtualioje erdvėje ir, jei patinka, užsisakote. Kompiuterizuoti siuvėjai pasiuva jį pagal jūsų išmatavimus ir atsiunčia. Skaitytojas: Neįsižeiskite, bet aš klausiau apie 2034 metų drabužius. 17
įsigykite
knygą dabar