Krim ina l in is romana s
Iš švedų kalbos vertė Mantas Karvelis
Vilnius, 2021
Ketvirtadienio vakaras, birželio 6 d. alfredo nobelio ligoninė, stokholmas
Monika Karlson neskubėdama prisitraukė indą ir paėmė sūrų saldymedžių saldainį. Druska persmelkė gomurį ir trumpam nustel bė visas mintis. Ekrane be garso keitėsi interneto televizijos vaizdai. Monikos žvilgsnis klaidžiojo tarp platinos spalvos tiesių kaip styga pranešėjos plaukų ir už kilometro kylančio dūmų stulpo, kurį įdėmiai stebėjo jau visą pusvalandį. Milžinišką vadovės kabinetą gaubė ma loni tyla, ją drumstė tik vis nekantresnis už durų telefonu kalbančio Fredriko balsas. Šiek tiek pakėlusi žvilgsnį virš sukrautų ant stalo kojų, horizonte ji matė didžiausias ir visoje Šiaurės Europoje labiausiai aptarinėjamas statybas. Pastato viršuje atsirado keli nauji kauburiai – ligoninės sto gą vainikavo mažiausiai dvi sraigtasparnių nusileidimo aikštelės. Dvi! O jos darbovietės, Alfredo Nobelio ligoninės, vamzdynams atnaujinti numatytas biudžetas nurėžtas per pusę! Įsidėjusi į burną dar vieną saldainį, Monika nustūmė liežuviu prie viršutinių dantų prilipusį saldainį ir konstatavo, kad dūmų stulpas tapo šviesesnis. Paėmė vienintelį ant stalo gulintį rašiklį ir išsiblaškiusi kažką braukė ant geltono lipniojo lapelio. 7
Christian Unge
Trečią kartą per pastarąjį pusvalandį pasibeldęs Fredrikas įkišo galvą į kabinetą: – Dar ne metas? Monika nukėlė kojas nuo stalo ir apsiavė aukštakulnius. Tada pataisė šalia klaviatūros gulintį auksaspalvį tušinuką. – Girdėjai, kad būčiau kvietusi? Vyras persibraukė ranka pradedančią plikti galvą. – Ne, bet Joranas skambino jau trečią kartą... Ten chaosas. Ką... – Kuo vardu gydytoja, kuri rūpinosi durtine žaizda? – ramiu balsu nutraukė vadovė. Sekretorius nutilo, greitai nuleidęs ranką išsitraukė iš kišenės la pelį ir perskaitė: – Tekla Berg, tačiau... Monikos žvilgsnis grįžo prie ekrano. Laikrodis viršutiniame kampe rodė 21:43. Tada vėl nužvelgė miestą. Dieve, kas vyksta... Pirma ginklus išsi traukę gaujų nariai skubiosios pagalbos skyriuje, dabar tai... Vado vavimas ligoninei – tikras pragaras! Svarstydama alternatyvas ji čiupinėjo ant kaklo kabančią auk sinę grandinėlę. Naujasis nudegimų skyrius mokesčių mokėto jams atsiėjo 120 milijonų, bet valstybė pacientus vis tiek siuntė į Upsalą. Lyg prašmatnus restoranas, pilnas brangių produktų ir nekantraujančių kibti į darbą pasaulinio garso virėjų, bet neturin tis klientų. Ji žinojo, kaip tai sutvarkyti, ir suprato, kas padėtų iš spręsti problemą, tik kaip patraukti to žmogaus dėmesį? Vis dėlto turėjo idėją. Įsidėjusi į burną dar vieną sūrų saldainį Monika atsistojo. Ke lius skaudėjo, bet šiandien daugiau jokio citodono – tvirtai apsi sprendė grįžusi namo su Gregoru išgerti šabli. Monika pasitaisė kelnių diržą ir užsisegusi švarką nužingsniavo prie aukšto ovalaus 8
PER VANDENĮ IR UGNĮ
lango. Gal žiūrint iš Žiedo kelyje stovinčių namų šis atrodo kaip stebinti, niekada neužsimerkianti akis? Mobilusis rodė 21:48. Reikia tikėtis, kad per pastarąsias penkias minutes nudegimų skyriuje atsirado bent vienas naujas pacientas. Monika Karlson atsisuko ir šūktelėjo: – Gali skelbti ypatingąją padėtį. Ir būtinai pasiųsk tą Teklą Berg.
Ketvirtadienio vakaras, birželio 6 d. alfredo nobelio ligoninė, skubiosios pagalbos skyrius
– Į pirmą operacinę vežamas peiliu sužalotas nestabilios būklės pacientas, – pravėręs duris pranešė Emilis. – Vyras, dvidešimt trejų metų. Bus po penkių minučių. Atsisukusi ant kėdės Tekla pamatė įtampos kupiną slaugytojos veidą. – Anesteziologus iškvietėte? – Jau ateina. Galvos skausmas tvinkčiojo anapus kaktos kaip sprogmuo. Tekla padėjo skalpelį, nusitraukė vienkartines pirštines ir paprašė paciento apsirengti. – Jau baigėte? – nustebęs paklausė vyras. – Esant analiniam abscesui reikės taikyti pakartotinį debridmentą, todėl paskirsiu naują laiką priimamajame. – Gal galėtumėte kalbėti švediškai? – Tą spuogą tiesiojoje žarnoje reikės išspausti dar kartą. Pacientas loštelėjo ir, nors vengė žiūrėti į Teklą, iš kūno kalbos ši suprato užgavusi jo vyriškumą. Išėjusi ji pusiau bėgte pasileido į operacinę. Delnai lipo prie išsi traukto iš kišenės stetoskopo. Pulsas padažnėjo, ji tiksliai žinojo, kas kelia didžiausią stresą – tikrai ne peiliu sužalotas pacientas. 13
Christian Unge
Tekla įėjo į pirmą operacinę. Ją pasitiko Kasandra – ryžtinga slau gytoja asistentė trumpai kirptais plaukais ir ant smilkinio ištatuiruotu voratinkliu. – Tikriausiai bus gerokai nukraujavęs. Tekla pastebėjo, kad Kasandra kažko laukia, paskui suprato, ko. Vilkdamasi plastikinę prijuostę ir maudamasi pirštines svarstė įvairius variantus. – Gerai, kviesk budintį gydytoją. – O kaip Hampusas? Dabita Hampusas nuo pirmojo prieš metus bendro jų naktinio budėjimo stengėsi pakenkti Teklai. – Nereikia. Antroji slaugytoja Ankė pristūmė medicininį vežimėlį ir atidarė šaldytuvą su vaistais. Iš šio sklido melsva šviesa. Atrodė, kad nuo jos patalpoje iš karto pasidarė vėsiau. – Gal ką nors pasiruošti? – paklausė Ankė. – Truputis morfino tikriausiai nepamaišytų... – atsakė gydytoja. Tyla. Tekla pasitempė. – Prašyčiau dešimt miligramų morfino. Nuo galvos skausmo jai darėsi silpna. Nugara atsisukusi į patal pą išsitraukė indelį nuo lūpų vazelino ir nuėmusi dangtelį išlankstė už šaldytą žirnį mažesnį popieriaus gumulėlį. Turinį greitai įsimetė į burną ir užgėrė vandeniu. Vos po kelių akimirkų pajutusi poveikį su virpėjo iki pat uodegikaulio. Karčiųjų migdolų skonis jai visada kėlė šleikštulį. Tada paslėpė indelį. Po poros minučių pro duris įžengė didžioji jos nerimo priežas tis. Budintis gydytojas Tarikas Mousavis ėjo neskubėdamas – slinko grindimis, lyg jam prie pėdų būtų prikaustyta po maišą smėlio. Veš lūs plaukai su viena kita žila sruoga, veidas apžėlęs tankiais, juodais kaip anglis šeriais. Tylėdamas stovėjo susidėjęs rankas už nugaros ir 14
PER VANDENĮ IR UGNĮ
laukė, kol Tekla užsidės antveidį. Plastikinė jos prijuostė plaikstėsi neužrišta. – Eikš, – vangiai ištarė Tarikas ir gestu parodė apsisukti. Nenoriai paklususi ji pajuto šiltą, drėgną vyro kvėpavimą į pakaušį ir nestiprų česnakų kvapą, bet sugebėjo užgniaužti kylantį šleikštulį. Rūpestingai užrišęs prijuostę Tarikas žengtelėjo atgal. – Kas atsitiko? – paklausė trumpai. Nenorėdama išsiduoti, kokią įtampą jai kelia ši situacija, Tekla vengė pažvelgti kolegai į akis. – Nieko. – Klausiu apie pacientą, – patikslino jis. – A... Hemoraginio šoko ištiktas peiliu sužalotas vyras. Tarikas Mousavis vos pastebimai linktelėjo. – Pagalvojau, kad man gali prireikti pagalbos, – pridūrė Tekla. – Nemanau. Tekla nebuvo tikra, ką tas alfa patinas iš Bagdado turi galvoje. Tik riausiai nori pasakyti perimantis atsakomybę, nes durtinėmis žaizdo mis, savaime suprantama, turi rūpintis patyrę chirurgai. Geriausia vyrai, nes moterys nepakelia operacinėje tvyrančios įtampos. Gal dar ką nors pridurs apie begalę operacijų, kurias darė per karą paprasčiausiu kišeniniu peiliu ir pasišviesdamas ant kaktos kabinamu žibintuvėliu. – Pašauk, kai nebesusidorosi, – pasakė Tarikas. Ką – jis stovės ir spoksos tikėdamasis, kad ji susimaus, kad galėtų papasakoti Joranui ir kitiems, kokia ji nevėkšla? – Ką? – Pradėk, pažiūrėsime, kaip seksis. Ji žinojo, kad Tarikas taip daro. „Skaldyk ir valdyk“ anaiptol nėra retai taikoma labiau patyrusių gydytojų vyrų taktika. Reikia susikaup ti, sukąsti dantis ir ignoruoti. Tekla norėjo paprašyti kolegos išeiti, bet ją nutraukė Emilis: 15
Christian Unge
– Dar vienas pranešimas. – Dar vienas? – pakartojo gydytoja. – Traukulių ištiktas trimetis. Jai persmelkė saulės rezginį. Saugios dabar atrodė tik geros Emilio akys, nuo kurių dar akimirką neatitraukė žvilgsnio. Stengėsi negalvoti apie gorilą prie EKG aparato. – Kada atvyks? – Jau atvyko! Jis antroje operacinėje. Emilis pravėrė patalpas skiriančias duris. Atsisukusi Tekla matė vaiką atvežusį greitosios pagalbos automobilį. Neturėdama kito pasirinkimo atsigręžė į Tariką. – Gal galite... Šis atstatė delnus ir abejingai gūžtelėjo pečiais. – Manęs čia nėra. – Ką gi, tada teks kviesti Hampusą, – negebėdama nuslėpti balse blykstelėjusios agresijos šūktelėjo ji Kasandrai. Neturėjo jėgų mąstyti apie nestandartinę Tariko pedagogiką. Jis įsikiš, bet tik jei bus tikrai būtina. Tekla drebančiomis kojomis perėjo į antrą operacinę. Jautėsi kaip iš lizdo iškritęs paukštelis, į kurį jau taikosi kelios alkanos lapės. Prie gulto stovinti greitosios pagalbos slaugytoja uždėjusi tris pirštus ant minkštos vaikelio krūtinės ląstos darė širdies masažą. Kita parame dikė įvedė tėvus. Jos akyse matėsi panika. Ant vaiko ausies pypsėjo gero signalo nepagaunantis pulsoksimetras. Tėtis – šimtas dešimt kilogramų testosterono ir retais šeriais apše pęs smakras – šaukė: – Darykite ką nors! Jis juk miršta! Tekla matė, kad širdies masažas atliekamas teisingai, o vamzdelis įstatytas vietoje. Vaiko pirštukai buvo šalti, kūnas be gyvybės ženklų. Iš apatinių kelnaičių varvėjo garstyčių geltonio išmatos. – Kuo jis vardu? – ramiu balsu paklausė ji. 16
PER VANDENĮ IR UGNĮ
– Oskaras, – atsakė mama ir priėjo prie gulto. Apsipylusi ašaromis, kalbėjo kūkčiodama. – Jis... jis serga Gaučerio liga, antro tipo. Nuo gimimo turi sunkių neurologinių sutrikimų. Kad žinotumėte... Atrodė, moteris gali bet kurią akimirką nualpti. – Prisėskite, – ištarė Tekla ir parodė į kėdę. Slaugytoja asistentė puolė į pagalbą, bet mama gestu jos atsisakė. Tėtis kaip kareivis pirštu bedė į gydytoją. – Turite jį išgelbėti! Mama truktelėjo vyro ranką žemyn ir apsikabino jį kaip koala. Teklos žvilgsnis nuslydo susikaupusiais paramedikų veidais ir vengdamas tėvų paraudusių akių sustojo ties sieniniu plakatu patal pos kampe. Keturias ilgas sekundes skaitė prieš akis iškilusį Guptos „Textbook of Pediatrics“*, 1364 puslapio dešinę skiltį. – Ei! – sušuko tėtis. – Kokių velnių ten gaudote varnas? Darykite ką nors! Tekla atitraukė žvilgsnį nuo sienos ir apčiupinėjo visu kūnu trūk čiojantį berniuką. Atsargiai pakėlusi akies voką matė, kad vyzdžiai beveik nereaguoja į šviesą. – Kiek laiko su juo praleidote? – Dvidešimt penkias minutes, – rimtu balsu atsakė už nugaros stovinti paramedikė. Pritūpusi slaugytoja bandė įstatyti į berniuko riešą dar vieną ka teterį. Iš kitos operacinės pasigirdo Ankės balsas: – Atvyko sužeistasis peiliu! Braukdama ranka per berniuko pilvą Tekla pastebėjo po operaci jos likusį randą. Ji atsisuko į mamą. – Jam pašalinta blužnis? * Angl. Pediatrijos vadovas. (Čia ir toliau — vertėjo pastabos.) 17
Christian Unge
Ši nustebusi linktelėjo. – Taip, o ką? – Ir pastaruoju metu dažnai ištinka traukuliai? – Jau kelis mėnesius. Buvome čia mažiausiai dvidešimt kartų. Regis, staiga atgavęs blaivų protą vyras mėšlungiškai apkabino žmoną. – Tik neišeikite... – ištarė žiūrėdamas į kortelę su gydytojos vardu ir pavarde. – Klausykite... Tekla Berg! Tada aš, kad mane skradžiai... – Tekla! – šūktelėjo iš kitos operacinės Ankė. Lauke nutilo antrojo greitosios pagalbos automobilio sirenos. – Netrukus grįšiu, – ištarė gydytoja ir parodė į dvi kėdes prie sienos. Slaugytoja asistentė palydėjo prie jų tėvus. Tekla nurodė ko legoms: – Tęskite širdies masažą. Sušvirkškite dar vieną injekciją. Naudokite visas priemones. Tai pasakiusi išėjo į kitą operacinę. Anesteziologas lenkiška pavarde buvo abejingo, tarsi vaškinio vei do. Jis ligoninėje garsėjo nekalbumu. Tekla supažindino jį su situacija. – Aš pasirūpinsiu kvėpavimo takais, o jūs imkitės viso kito... – burbtelėjo šis. Ji nebuvo tikra, ar tai pokštas, bet mėsingos lūpos daugiau neišta rė nė žodžio. Vyriškis pasiruošė žarneles, intubavimo įrankius ir ėmė į švirkštus traukti baltus skysčius. Jam padėjo slaugytoja mėlyna ke puraite. Atrodė lyg besiruošiantys įprastoms pratyboms. Tekla akies krašteliu pastebėjo, kad Tarikas tebestovi prie aliumininės spintos ir įdėmiai stebi kiekvieną jos žingsnį. Pakilus automatinėms durims ji priėjo prie greitosios pagalbos per sonalo – vyro ir moters. Šviesiaplaukė paramedikė išdėstė: – Dvidešimt trejų metų vyras, sužeistas peiliu į kairį šoną. Įvykio vietą šalia restorano pasiekėme vos po poros minučių. Jis neteko daug kraujo ir yra ištiktas šoko. Kraujospūdis aštuoniasdešimt ir 18
PER VANDENĮ IR UGNĮ
keturiasdešimt. Pulsas šimtas dvidešimt. Uždėjome veržiantį tvars tį, bet nuo kraujo gausos jis nuslydo. Dešinėje rankoje įstatėme didelį kateterį. Lieso veido jos kolega Reza padavė Teklai piniginę. Ji užmetė akį į vairuotojo pažymėjimą. Suomiškai skambantis vardas, amžius – dvidešimt treji metai. Ant neštuvų gulintis pacientas buvo šviesių, trumpai kirptų plaukų. Po tamsiais marškinėliais trumpomis rankovėmis matėsi tatuiruoti žastai. Vaikinas gaudė orą ir raukėsi iš skausmo. – Ar galite plačiai išsižioti? – paklausė ji. Nors sužeistasis buvo išsekęs, pajėgė lėtai išsižioti, ir Tekla įsi tikino, kad kvėpavimo takai laisvi. Jaunuolis alsavo greitai ir negi liai. Pirštai šalti kaip ledas. Stebėjimo monitorius rodė, kad kraujo prisotinimas deguonimi siekia devyniasdešimt du procentus. Anesteziologas ištiesė kaukę ir prijungė deguonį. Tekla paklausė plaučius – kairėje pusėje jokių kvėpavimo garsų. Lyg apimta „tunelinio“ matymo mintimis ji blaškėsi tarp dviejų operacinių. Bandė sutelkti dėmesį į priešais gulintį vaikiną. Gaujos aiškinasi tarpusavio santykius? Apiplėšimas? Pavydo scena, mušty nės prisigėrus? Prieš akis iškilo, regis, prieš amžinybę Estešunde, garaže prie upės, matyti vaizdai. Prisiminimai apie piktnaudžia vimą svaigalais ir ne tik. Apie Simoną. Apie tėtį. Tai buvo kitas gyvenimas, bet kartu ir fragmentas, kuris niekada nedings iš jos smegenų. Pacientas stenėjo iš skausmo. Pilvas išsipūtęs. Be daugybės ta tuiruočių ir kelių gerai sugijusių randų ant dilbio, daugiau odos pažeidimų nematyti. Atlaisvinusi tvarstį Tekla pamatė skersai ei nančią maždaug dviejų centimetrų pločio durtinę žaizdą tiksliai tarp šešto ir septinto šonkaulių kairėje krūtinės ląstos pusėje. Peilis pradūrė plautį ir krūtinplėvė buvo pilna kraujo, todėl krito kraujo 19
Christian Unge
prisotinimas deguonimi. Vaikinas tikriausiai neteko vieno dviejų litrų kraujo. Būklė trapi – širdis galėjo sustoti bet kurią akimirką, ir sužeistasis mirtų. Vis dėlto kažkas čia ne taip. Žaizda aukštai krūtinės ląstoje, ne pilve, tai kodėl jis toks išsipūtęs? Tekla bandė mintyse atsiversti Muro traumatologijos vadovą, bet žinojo praleidusi kelias būtent to kurso paskaitas. Prisiminė ir kodėl – tąsyk brolis pirmą kartą perdozavo. Jau žiojosi prašyti Tariko pagalbos, bet kažkas ją sulaikė. Iš kitos operacinės sklido susijaudinę balsai. Greitai į ją perėjusi Tekla prisėdo šalia berniuko mamos. Tėvas vaikščiojo pirmyn atgal ir įsiaudrinęs kalbėjo mobiliuoju. – Kuo jūs vardu? – paklausė Tekla. – Sofija. – Sveiki, Sofija. Ar kalbėjotės apie dirbtinį gyvybės palaikymą? Mama linktelėjo ir pažvelgė Teklai į akis. – Mes pasirašėme dokumentą, kad sūnus nebūtų prijungtas prie plaučių ventiliatoriaus, bet Janė... Jis dar nesusitaikė. Nuolat dirba. Jis gaisrininkas, dažnai budi savaitgaliais ir naktimis. Oskaras serga taip ilgai... Nebėra jėgų, – moteris užsimerkė ir rankomis užsidengė veidą. Paskui suspaudė Teklos petį ir sušnibždėjo: – Neleiskite jam kankintis. Gydytojos galvoje šmėkštelėjo mintis apie akimirką, kai laikas sustoja ir reikia priimti sprendimą. Ar „Enola Gay“ virš Hirosimos skridęs Polas Tibetsas dvejojo prieš išmesdamas bombą? – Pritraukite dešimt miligramų stesolido, – nurodė Tekla slaugy tojai ir sulaukė klausiamo žvilgsnio. – Sušvirkškite penkis. – Bet tada... – Pati tai padarysiu. Ir paruoškite klaforano. Velniop kraujo tyri mą, svarbiausia pacientui kuo greičiau gauti antibiotikų. Slaugytoja paėmė švirkštą ir grįžo su vaistais. 20
PER VANDENĮ IR UGNĮ
Tekla atidarė išorinėje berniuko plaštakos pusėje įstatyto kateterio dangtelį ir sušvirkštė penkis miligramus stesolido. Tada grįžo pas su žeistąjį peiliu ir kreipėsi į paramedikų komandą: – Reikia apversti jį ant šono. Tada pastebėjo: žemiau šone, beveik iš karto virš sėdmenų, buvo dar viena kraujuojanti žaizda. – Vadinasi, dvi, – balsu reziumavo Tekla. – Viena krūtinės ląstoje, kita virš kairiojo inksto. Reikės operuoti. – Spaudimas penkiasdešimt ir neišmatuojamas... – burbtelėjo len kas anesteziologas, laikydamas deguonies kaukę virš paciento veido. Staiga patalpoje pasirodė du vyrai, juos vijosi ir bandė stabdyti naktį budinti slaugytoja. – Jums čia negalima!.. Įsibrovėliai ją ignoravo, lyg ši būtų įkyriai po kojomis besipainio jantis šunytis. Tekla spėjo atkreipti dėmesį, kad nekviesti svečiai vilki odi nėmis liemenėmis su vienodais ženklais ir baltais marškinėliais trumpomis rankovėmis. Vienas mūvėjo šokolado spalvos odines kelnes, kitas – išblukusius džinsus. Abu drūti kaip buvę sunkumų kilnotojai, kurių raumenys apaugo lašiniais. Rankos ir kaklai nu sėti tatuiruotėmis. Pirmas plikai skustas ir su ožio barzdele, antras kareiviškai pakirptais šviesiai geltonais plaukais. Žaliūkai sustojo prie gulto kojūgalio. Tekla matė, kad vienas už kelnių juosmens turi užsikišęs pistoletą. – Išgyvens? – su stipriu suomišku akcentu paklausė stambesnysis. Tekla pastebėjo, kaip vyrams už nugaros likusi persigandusi slau gytoja puolė prie telefono ir pakėlė ragelį. Žemesnysis įsibrovėlis atsi suko į ją ir papurtė galvą. Slaugytoja padėjo ragelį ir žengtelėjo atbula, nenuleisdama akių nuo pistoleto jo rankoje. – Jis neteko daug kraujo ir turi būti operuojamas. 21
Christian Unge
Dičkis priėjo prie Teklos ir padėjo ranką jai ant peties. Ji jautė į raktikaulį įsirėmusius žiedus ir stengėsi ignoruoti akies kampučiu matomą ginklą. – Mes tavimi pasitikime... – ištarė jis ir pažvelgė į kortelę su var du. – ... Tekla Berg. Tada žengė atgal ir atsistojo šalia sėbro. Iš kitos operacinės šaukdamas įgriuvo tėvas: – Jis nebekvėpuoja! Tekla apsisuko, nuo anesteziologo vežimėlio paėmė paruoštą švirkštą ir laikydama jį prie šono priėjo arčiau vyro. – Jūs žinote, kad Oskaras serga mirtina liga. Antro tipo Gaučerio liga nepagydoma. Be to, patys nusprendėte, kad vaikas neturi kankin tis. Vis dėlto tai gali būti kraujo užkrėtimas, todėl davėme antibio tikų. Teko kaip reikiant užmigdyti, bet dabar neturiu laiko daugiau pasakoti. – Jis nekvėpuoja, velniai griebtų! Atrodė, kad tėvo akys iš pykčio tuojau iššoks iš akiduobių. Tekla palinko prie jo. – O jums reikia nusiraminti, kad mes galėtume atlikti savo darbą. Tada suvarė adatą į jo raumeningą šlaunį ir sušvirkštė visą paruoštą skystį. Vyras suriko iš skausmo, bet vis dar nesuprato, kas jį sukėlė. Jau tai kėsi čiupti gydytoją už gerklės, bet vienas iš baikerių lengvai jį atstūmė ir nutempė atgal į kitą operacinę. Vedamas Oskaro tėvas jau svyravo, Tekla dar spėjo pamatyti jį susmunkantį kėdėje. Tada atsisuko į Tariką ir pajuto, kaip viskas aplinkui sustojo. Su prato, kad kolega viską matė. Ji prisidirbo.
22