Iliustravo Greta Alice

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės
Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).
© Tekstas, Džiuljeta Korsakienė, 2022
© Iliustracijos, Greta Alice, 2022
ISBN 978-609-475-890-4
Trys smalsūs lašeliai spindėjo prie virtuvės krano krašto.
– Ir ką mes čia veiksim? Gal kokią gėlę palaistysim? Mokėčiau pagirdyti, – žvalgėsi Magnė.
– Aš nežinau, ar moku, bet noriu... kaip ten senoliai pasakojo... troškulį numalšinti, – droviai prisipažino Ka.
– Aš tikrai žinau, kad namuose užvis geriau mes tinkami švarai palaikyti, – nedvejojo Sulfis. Šalia jų spaudėsi gausybė kitų lašelių, visi nekantravo kuo greičiau parodyti pasauliui, ką sugeba, kam yra reikalingi.
– Svarbiausia – nesiskirkim, laikykimės kartu, – dar spėjo šūktelt Magnė, kai kraną pasuko ir vandens srovė pasipylė į kriauklę. Trys bičiuliai susikibę nutiško žemyn.
– Aha, teks plauti indus. Puikus darbas, visame pasaulyje nieko neišplausi be vandens, – didžiavosi triūsdami lašeliai.
Greitai jie pamatė, kad dirba ne vieni – jiems padeda indų plovimo skystis. Iš pradžių apsidžiaugė, nes su juo riebalus, svilėsius braukti buvo visai lengva. Deja, džiaugsmas buvo per ankstyvas. To skysčio buvo tiek, kad Magnė ėmė tiesiog dusti.
– Nieko nematau per tas putas, – skundėsi ir Ka.
– Kodėl mus taip kankina, kodėl to ploviklio pila tiek daug? – vaitojo Sulfis.
– Cha, jums, vargetos, taip ir reikia, – piktai šalia sušvokštė pridegęs riebalas Svilėsis. – Tai jūs gadinat man gyvenimą, nešdinkitės. Nekenčiu vandens.
Lašeliai tiesiog žado neteko. Jie net nežinojo, kas yra ta neapykanta. O čia kažkoks smirdintis storulis plūstasi. Ir ne tik plūstasi. Tiesia juodus čiuptuvus ir riebalais terlioja.
Ojojoj, lašeliai tikrai nesitikėjo, kad bus taip nelengva. Jie duso ir bijojo. Laimė, kriauklėje jų buvo daug.
Bet kaip jiems palengvėjo, kai po darbo pamatė spindinčius švara indus!
– Pasigrožėkit, – rodė vienas kitam. – Čia ir mūsų dėka. Viskas švieste šviečia. Be jokių svilėsių.
Svilėsis dar labiau įniršo.
– Ar tai aš bjaurus? Negražus? Nereikalingas? Luktelkit, tuoj parodysiu, kas čia stipresnis. Ateikit, spustelsiu glėby kaip reikiant.
– Saugokimės, – sunerimo lašeliai. – Jis toks didelis.
– Nebijokim. Mes ką tik padarėm gerą darbą! – ramino visus Ka. – Išplovėm indus. Mūsų tiek daug, – drąsino kiek virpančiu balsu.
– Bet... – sudvejojo Magnė. Mat iš putų kalno iškilo piktai išsišiepęs Putlius.
– Va, aš ir ne vienas. Reikia pakovoti, prisijunk, Putliau, – sukikeno Svilėsis. – Kuo mūsų daugiau, tuo jums blogiau!
– Nenusileisim niekdariams! – sušuko lašeliai.
– Cha, pažiūrėsim, ką gi jūs galit, tokie mažiukai! – šaipėsi Putlius.
– Maži, bet galingi. Nepasiduosim! – šaukė lašeliai, o tuo metu plautuvę atkimšo ir vanduo su teršalais krito žemyn.
Čia buvo tamsu ir baugu. Netikėtai pakvipo jazminais – tai prie jų iš kažkur prisijungė naujų vaitojančių lašelių srovė:
– Gelbėkit, gelbėkit! Vos galim kvėpuoti...
– Kas jums nutiko? – paklausė Ka.
– Mes rūpestingai skalbėm sijonėlius, pižamas ir galybę kojinių, –pasakojo lašeliai, – įveikėm tiek nešvarumų, bet...
– Baikit čia zyzti, niekam jūs nereikalingi, – riktelėjo kažkas. – Tik aš, didysis Skalbis iš skalbimo miltelių, be vargo galiu išplauti bet kokias drabužių dėmes ir juos karališkai iškvėpinti.
– Koks čia iškvėpinimas, čia smarvė, – įsikarščiavo Magnė. – Kvėpuoti neįmanoma.
– Nekreipk į tą smulkmę dėmesio, ką jie supranta apie progresą. Junkis, Skalbiau, prie mūsų, palaikysim frontą, – tai Putlius stiprino pozicijas.
– Netiesa, tai jūs visai nesuprantat, kas yra švara, ir tik teršiat. Melagiai, pagyrūnai, – nepasidavė trijulė, jiems pritariamai sušniokštė visų lašelių srovė.
Tuo metu į vamzdį plūstelėjo daugiau sutrikusių muilinų lašelių.
– Maudėm šeimininką, – skundėsi jie. – Dabar jis švarutėlis, o mes murzini... ir tas kvapas šleikštulį kelia, feee...
– Neišmanėliai, – barėsi su jais atitekėjęs Muilius, – nevertinat pačio mėgstamiausio šeimininko muilo, medumi kvepia!
Panaudotas vanduo nuteka nuotekų vamzdžiais į nuotekų valyklą ir joje kruopščiai valomas. Nuotekų vamzdžiai taip pat nutiesti miestuose bei miesteliuose ir beveik kiekvienas namas gali prisijungti prie jų. Užteršto vandens jokiu būdu negalima išleisti tiesiai į aplinką.
Pirmiausia užterštas vanduo prateka pro tankias grotas. Jos lyg šukos iššukuoja ir surenka vandenin papuolusias stambias šiukšles ir jas nukreipia į atliekų konteinerį. Kai konteineris prisipildo, atliekas išveža į sąvartyną.
Toliau nuotekos keliauja į smėliagaudes. Šis įrenginys išgaudo kietas smulkias daleles – smėlį ir žvyrą. Dalelės nusėda ant dugno ir grandiklis jas nukreipia į konteinerį.
Pasaka apie tris šaunius vandens lašelius.
Džiuljeta Korsakienė, Greta Alice. – 2022. – 48 p.
Literatūrinė mokomoji pasaka vaikams.
Ką sugeba trys mažučiai draugai, trys vandens lašeliai? Oho, kiek daug! Jie girdo, maitina, švarina, puošia, linksmina. Ir – yra nuolat puolami nuožmių priešų, gyvybės naikintojų, kuriuos įveikti be gausybės draugų būtų neįmanoma. Knygoje rasite originalią pasaką apie vandens lašelių misiją, nuolatinius pavojus, narsią jų ir jų nepaprastų draugų kovą su teršalais. Išmoksite atpažinti niekdarius, ieškoti išeities, surasti bendraminčių. Be to, susipažinsite su teršalų valymo technologijomis ir kaip kiekvienas gali prisidėti prie aplinkos tausojimo.
ISBN 978-609-475-890-4
Redaktorė Marija Barštytė
Maketavo Lina Kaselytė Ivanovienė
Techninis redaktorius Artūras Jaugėla
Tiražas 1000 vnt.
Spausdino UAB BALTO print Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius
Ką sugeba trys ma u iai draugai, trys vandens lašeliai? Oho, kiek daug! Jie girdo, mai na, švarina, puošia, linksmina. Ir –yra nuolat puolami nuo mių priešų, gyvyb s naikintojų, kuriuos įveik be gausyb s draugų b tų neįmanoma.
Knygoje rasite originalią pasaką apie vandens lašelių misiją, nuola nius pavojus, narsią jų ir jų nepaprastų draugų kovą su teršalais. Išmoksite atpa in niekdarius, ieško išei es, suras bendramin ių.
Be to, susipa insite su teršalų valymo technologijomis ir kaip kiekvienas gali prisid prie aplinkos tausojimo.