Nuotaka, išrengta nuogai

Nikki Gemmell

R omana s

Iš anglų kalbos vertė vaida jėčienė

Gerbiamasis, manausi turinti teisę siųsti jums šį rankraštį, kuris, tikiuosi, jus sudomins.

Jo autorė – mano dukra, kurios pėdsakus pametėme prieš metus. Jos automobilis buvo aptiktas ant uolos viršūnės Pietų Anglijoje, tačiau kūno niekas nerado iki šiol.

Nepaisydama išsamių keleto jai buvusių itin artimų žmonių apklausų, policija nutarė, jog tikriausiai ji pati atėmė sau gyvybę, ir bylos nagrinėjimas buvo nutrauktas. Kai kurie spėja, esą ji galėjusi suklastoti savo dingimą. Negaliu tvirtai tikėti nė vienu iš šių galimų paaiškinimų ir turiu pripažinti, jog ši nežinomybė užvaldė mano gyvenimą.

Tuo metu, kai pradingo, ji buvo bebaigianti rašyti knygą. Radau rankraštį dukters nešiojamajame kompiuteryje, kurį man grąžino policija. Kiek žinau, esu vienintelis žmogus, kuriam ji buvo užsiminusi apie kūrinį, prie kurio dirbo. Jame pasakojama apie slaptą ištekėjusios moters gyvenimą: mano dukra troško išleisti jį anonimiškai, kad rašydama galėtų išlikti iki galo atvira ir nuoširdi.

Dukra bijojo, jog jei po savo mintimis privalėtų pasirašyti tikruoju vardu ir pavarde, daugelį jų tektų gerokai

6

Nikki Gemmell

sušvelninti, kai ką apskritai nuslėpti. Be to, taip ji siekė apsaugoti artimuosius bei pačią save.

Perskaičiau dukters rankraštį, tikėdamasi užčiuopti jos išnykimo priežastį, ir staiga pajutau, lyg stebėčiau jos gyvenimą skleidžiantis man prieš akis it pražystantį gėlės žiedą. Kiek daug aš nežinojau ir kiek daug nenorėjau žinoti... Ji man buvo ir nepažįstamoji, ir pats artimiausias žmogus.

Prisipažįstu, kad pirma man į galvą šovusi mintis buvo sunaikinti rankraštį ir suvis pamiršti apie knygą, tačiau nuo mano dukters dingimo prabėgo jau nemažai laiko.

Nors širdyje niekada nenustojau tikėti, jog pakėlusi telefono ragelį išgirsiu dukros balsą, jaučiu, kad esu jai skolinga ir privalau padėti, kuo tik galiu. Turiu stengtis kiek įmanydama, kad rasčiau leidėją jos knygai – žinau, ji būtų labai to norėjusi. Savo dukrai aš visuomet linkėjau tik laimės.

Taigi, siunčiu jums „Drabužius nusimetusią nuotaką“ ir dėkoju už skirtą laiką.

Mano vyrui. Kiekvienam vyrui.

I Nujaučiu, kad kažkur giliai tavyje esama žmogaus, kurio nepažįsta niekas.

Alfredas Hitchcockas ir Thorntonas Wilderis filme „Abejonės šešėlis“ (Shadow of a Doubt)

Ss

1 pamoka sąžiningumas – visa ko esmė

Ss

Tavo vyras nežino, jog rašai šiuos žodžius. Visai paprasta nepastebimai rašyti jam po nosimi. Beveik taip pat paprasta, kad svetimauti. Tačiau niekas niekada neišsiaiškins, kas tu tokia ir kokios košės esi prisivirusi, nes jų akimis visuomet atrodei nepriekaištinga žmona.

2 pamoka šaltas vanduo stimuliuoja, stiprina ir padeda suvaldyti nervus

Ss

Medaus mėnuo. Svetima šalis. Štai ir tu, atsiduodanti aistros ritualams ir menanti dieną, kai septynerių pirmąsyk atradai vandenį. Anksčiau niekada neplaukiojai baseine – ten, kur augai, jų tiesiog nebuvo. Prisimeni vasaros atostogas ir baseiną, kurio vanduo nedrąsiai žengiant į priekį kilo vis aukščiau tavo kūnu, prisimeni lėtą šalčio sėlinimą ir kvėpavimą, keistai apsunkinusį tavo pilvuką. Prisimeni mamą, kuri visuomet buvo šiek tiek priekyje tavęs, prisimeni ją besišypsančią ir įkalbinėjančią, tiesiančią tau rankas ir žingsniuojančią atgal, kur giliau. Tuomet staiga – pūkšt, ir tu plūduriuoji, o vanduo laiko tavo kūnelį ir kojas taip stipriai, lyg jos tebūtų plaušinės virvės... Tos šilko švelnumo bangelės taip ramino, kad jų prisiminimą saugai ne ką prasčiau nei pirmojo bučinio.

Užtat kalbant apie pirmąjį kartą, kai dulkinaisi, tepameni garsą jo pirštams besidarbuojant tau tarp kojų ir ruošiant sueičiai. Atmintyje neišliko net vaikino vardas.

3 pamoka patogiai pasikloti lovą – labai svarbi namų ruošos dalis

Ss

Judviem mėgaujantis medaus mėnesiu, tebesnūduriuojančio Marakešo oru nuaidintis pirmasis ryto paukščių sukeltas sąmyšis primena keptuvėje traškančius spirgus ir sproginėjančius riebalus. Dar nė neprašvito, tačiau paukščių čirpesys varlių kurkimą užgožė taip staiga, lyg šių dirigentas būtų netikėtai ėmęs ir nuleidęs batutą. Kvietimas visuotinei maldai tave pažadino ir visiškai išblaškė miegus – tetrokšti atverti duris į terasą taip plačiai, kaip tik galima, ir giliai įkvėpti tos nepažįstamos dykumų aušros, tačiau jei taip padarysi, tavo vyras Koulas prabus ir ims niurzgėti.

Todėl ramiai guli, padėjusi ranką ant išsikišusio jo klubo, kvėpuoji mieguistu saldžiarūgščiu jo kvapu ir švelniai šypsaisi tamsoje. Nosies galiukas uodžia jo sprandą.

Niekada nieko nemylėjai labiau.

Nuslenki į terasą. Čia karšta, mažiausiai dvidešimt aštuoni laipsniai. Smalsia vaikiška šypsena pasveikini galybę žvaigždžių: juk dėl stipraus Londono gatvių apšvietimo namie jų išvis nematai, po teisybei, net tiksliai nežinai,

14

Nikki Gemmell

kai užslenka pilnatis. Nakties gėlių žiedų kvapas svaiginte svaigina, bugenvilijos, kinrožės ir magnolijos ramiai slepiasi nakties šešėliuose. Tavo pasitenkinimas liejasi per kraštus. Liūdnai šūkteli Koulas, tad grįžti vidun, jis tave apglėbia ir stipriai prispaudžia.

Tavo pėdos lengvai išsprūsta iš įkaitusių patalų ir nusvyra nuo lovos krašto – kaip visuomet, pristigus vėsumos.

4 pamoka retas turi daug draugų – vartojamas nerūpestingai, šis žodis praranda prasmę

Ss

Išvykimo į Marakešą išvakarėse ponia Teodora Vait tau prisipažįsta niekam nebejuntanti aistros. Tokia žinia šokiruoja, tačiau tavo susirūpinimą ji nugena šalin rankos mostu ir šypsena, tuomet nuo liežuvio nusiima gabalėlį kramtomojo tabako ir atmetusi galvą nuryja paskutinį baltos kavos gurkšnį. Ji, regis, jau gimė trisdešimt kelerių, o štai tu iki šiol nesubrendai ir netapai tikra suaugusiąja.

Trisdešimtąjį gimtadienį atšventei jau prieš kurį laiką, bet vis dar nepajėgi susilaikyti nuo taškymosi balose ir dainų plėšimo nė netaikant į toną. Kartais atrodo, kad tavyje slepiasi maža mergaitė, griežtai atsisakanti užversti kojas.

– Vienintelis dalykas, kuriam kada nors jutau aistrą, buvo Jėzus Kristus, – sako Teo. – Kai ėjau dvyliktus metus. Kažkodėl keistai traukė jo klubų kaulai.

Judvi su Teo kartu lankėte vienuolių vadovaujamą mokyklą. Ją išmetė, nes vyriausioji sesuo buvo šventai įsitikinusi, jog moksleiviai labiau paisą Teo negu vienuolių. Ji galėtų nesustodama porinti begales tokių istorijų – priešingai nei tu. Artimiausi žmonės vadindavo ją Diz. Ji vis

16

Nikki Gemmell

sukdavosi cigaretes iš tabako, kurio nešiojosi apsitrynusiame sidabriniame dėkle, ir tai tik pridėjo jai žavesio, kaip ir godus seksualinis apetitas. Tavo draugė – žavi, prisirpusi, nešiojanti 42 dydžio drabužius ir besididžiuojanti nuostabiu sultingu kūnu. Ji iš tų moterų, kurios, rodos, mėgaujasi visko: maisto, gryno oro, sekso, juoko, meilės, pertekliumi. Greta Teo jautiesi išblyškusi ir gležna, kaip per ilgai vandenyje mirkęs augalo lapas, seniai praradęs gyvybę ir spalvą.

Vis dėlto tavęs neslegia pavydas, kadangi per gerai ją pažįsti. Tai pati ilgiausia tavo išsaugota draugystė – dievini Teo nuo tada, kai buvai trylikos. Ne visai supranti, kodėl taip šokiruoja žinia apie jos nejuntamą aistrą sau pačiai – galbūt todėl, kad tavo gyvenimas, priešingai, atrodo kupinas meilės: skrajoji medaus mėnesio padebesiais...

Grįžtant iš susitikimo kavinėje, ši mintis priverčia nusišypsoti nuo ausies iki ausies – nieko negali sau padaryti, tad tiesiog šypsaisi, žingsniuodama gatve.

5 pamoka pažastis ir klubus būtina prausti kasdien

Ss Judvi su Teo juokėtės iš tavo vyro, miegoti kiūtinančio su marškinėliais ir šortais net lauke svilinant kaitrai.

Juokėtės, kad jis nevertina saldaus odos kontakto su mylimosios oda, jos švelnumo, kvapo ir šilumos. Tu sudrėksti vien pamačiusi nuogą vyrišką krūtinę, tačiau niekada nesiryžtum prie jo net ištarti šio žodžio – sudrėkau... O štai Teo – pasakytum. Koulas žado netektų sužinojęs, kiek daug žino tavo bičiulė.

Tau patinka judviem tysant lovoje delnu uždengti Koulo krūtinę, rangytis juosmeniu apie pusmėnulio forma išlinkusią jo nugarą ir mėgautis tobulu judviejų kūnų formų sutapimu. Dievini kvapą, kurį jis skleidžia nespėjęs nusiprausti, ypač – švelnų aromatą, pasklindantį pakėlus rankas. Jei jis apie tai žinotų, tikrai pavadintų tavo pomėgį nederamu. Kartais, kai ilsitės lovoje, Koulas neleidžia apglėbti krūtinės ir šiurkščiai nustumia tavo ranką. Kartais leidžia jai ten pasilikti, o retsykiais čiumpa tavo ranką taip stipriai, lyg ši būtų įkliuvusi spąstuose, ir stipriai spaudžia, tau mėginant ją ištraukti.

Tai virsta žaidimu, kurio tikslas – išsilaisvinti, bet tamsoje girdėti tik tavo vienos kikenimas.

6 pamoka atsargumo merginai niekuomet nebus per daug

Ss

– Kam auniesi kojines? – nesupranti tu.

– Nes grįšiu į numerį, Mieloji.

– Bet mes ką tik atėjome, Asiliuk. Net tavo maudymosi kelnaitės nespėjo išdžiūti.

– Žinau, bet turiu dalyvauti svarbiame susitikime, vykstančiame priešais televizorių. Eisi kartu?

– Ne, aš dar pasiliksiu.

Atsakydama Koului jautiesi kalta, nes jam tavęs reikia ir jis nesibodi to garsiai išreikšti, šiek tiek primindamas susierzinusį mažylį, tačiau jauti savo odą godžiai geriant stiprią Maroko šviesą – panašiai, kaip dykuma geria lietų.

Toji šviesa išlaisvina kažką tavyje. Čia ji tiesiog tvoskia į veidą, o štai Anglijoje vos junti menkus jos lyžtelėjimus.

Koulo oda ir akys sunkiai tveria pasikeitimą – jis itin šviesaus gymio ir kone peršviečiamos odos, todėl daug laiko praleidžia viduje – ne tik per atostogas, bet ir Londone.

Jis įpratęs atsiriboti nuo kitų iki vėlumos įnikęs į darbus, užsimiršęs priešais televizorių ar užtrukęs vonioje. Tualete jis gali praleisti beveik valandą, tau prisėdus ant sofos greta, net pats to nesuprasdamas persikels ant fotelio, o jei

nuota k a , i šr e ngta nuog a i

19

pamėginsi lovoje siekti jo tarpkojo – pasimuistys ir ranką nustums. Miegodamas jis dažniau atsuks į tave išlenktą nugarą negu veidą.

Tačiau, net išlaikydamas atstumą, jis trokšta tavęs greta – sykį net yra sakęs, jog esi visas jo gyvenimas. Tau patinka šio jo noro tvirtumas, patinka būti tokiai geidžiamai. Koulas – vienintelis tau patrauklus vyras, su kuriuo gali kalbėtis nebijodama tuštutėlę autostradą primenančios tylos, galinčios ištikti pačiame pokalbio viduryje. Nebijai ir nusišnekėti, nurausti, nesibaimini, kad ims virpėti lūpa. Kai esi šalia Koulo, kūnas tau paklūsta, todėl gali atsipalaiduoti. Tai viena iš priežasčių, kodėl už jo ištekėjai – tau patogu su juo, neprivalai nieko vaidinti, beveik gali būti pačia savimi. Nieko kito neprisileidi taip arti.

7 pamoka jei šoki – atiduok paskutines jėgas

Ss

Sulaukusi lepinančio bučkio į kojos nykštį, drybsodama ant deginimosi gulto lyg scenos karalienė atgal atmeti rankas ir atsakai, jog dar šiek tiek užtruksi prie baseino.

Nei Koulas, nei tu dar nespėjote nieko apžiūrėti mieste, kuriame praleidote jau keturias dienas. Teo gerokai iškeiktų tave už tokį elgesį, tačiau santuoka gerokai aplaužė tau ragus, sušvelnino ir numalšino smalsumą. Minia į plačius apsiaustus ir šydus įsisupusių žmonių oro uoste, kalnai lagaminų, klykiantys vaikai ir automatais ginkluoti apsaugos darbuotojai judu su Koulu gerokai išvargino, ir abu nusprendėte kurį laiką pasitenkinti viešbučio ramybe.

Viešbutis plačiais art deco stiliaus koridoriais, kukliu vestibiuliu ir prarasto dekadentiškumo ilgesiu kiek primena tą, kuriame vyko filmo „Švytėjimas“ veiksmas. Vis dar pilna reliktų iš laiko, kai Marokas tebuvo viena Prancūzijos kolonijų, – jie itin populiarūs tarp turtingų turistų iš Europos, tačiau tokių atvyksta per mažai, kad viešbutis ryžtųsi išplėsti teritoriją. Musulmonai čia neapsistoja. Tikriausiai jiems visa tai atrodo kvaila ar keista, o gal stinga šilto priėmimo – pasiteirauti nėra ko.

nuota k a , i šr e ngta nuog a i

21

Anksčiau nebūtum nurimusi negavusi atsakymų – tavo smalsumas švietė iš tolo. Dabar pernelyg tingi sukti galvą, kone gardžiuojiesi galimybe būti išsiblaškiusi. Sėdėdama ant baseino krašto ir pirštų galiukais drumsdama vėsų vandenį, staiga prisimeni vakarykščiame dienraščio „The Times“ numeryje skaičiusi, jog gyvenimu patenkintus žmones rečiau apninka troškimas mąstyti. Šypteli – na ir kas? – ir pamoji baseino padavėjui atnešti dar taurę belinio (putojančio vyno ir persikų sulčių koktelis – vert. past.). Ak, kaip jie tau patinka! Niekada anksčiau nebūtum sau leidusi nei prabangos tinginiauti, nei keturių belinių iš eilės.

Bidzenantis asiliukas traukia sodininko vežimėlį, pilną stiebų ir lapų, nukarpytų palei rožėmis apsodintą taką viešbučio sode. Iš paskos šleivojantis vyras tingiai šmaukšteli botagėliu gyvuliui per nugarą. Bent šis tas būdingo šiai šaliai. Privalai nufotografuoti.

įsigykite

knygą dabar