VIDAS KAUPELIS ALGIMANTAS DEIKUS
SPLENDID COUNTRY
„Nuostabi šalis“ – Vido Kaupelio ir Algimanto Deikaus aštuonerius metus rinkta Lietuvos vaizdų iš oro kolekcija. Būdami patyrę ir daugybę valandų ore praleidę aviatoriai, autoriai ieškojo naujų, dar nepabodusių reginių, neįprastų net dažnai skraidančio žmogaus akiai. Knygoje pateikiama daugiau kaip 350 meniškų lietuviško kraštovaizdžio nuotraukų, darytų įvairiais metų laikais. Šis albumas yra kvietimas pakeliauti ne tik po žinomas ir dažnai lankomas vietas, bet ir pamatyti nepaprastai gražią ir netikėtų atradimų kupiną Lietuvą, esančią toliau nuo turistų tako. Dauguma fotografijose užfiksuotų vietų yra bevardžiai laukai, miškai, pelkynai, kurių grožiui atskleisti reikia ypatingų sąlygų – rytmetinio rūko, vėlyvo vakaro žaros ar tinkamo metų laiko. Skraidydami virš Lietuvos, autoriai įamžino vaizdus, kuriuos norint pamatyti reikia atkaklumo, įgudimo ir šiek tiek sėkmės. Per daugiau nei 150 skrydžių jie užklydo ten, kur žmonių sutinkama retai, grožėjosi laukine gamta, ieškojo paslėptų istorijos ženklų ir laiko randų žemėje. Galų gale tiesiog fotografavo tai, kas gražu ir įdomu. Lietuva – nuostabi šalis. Atraskite ją!
KNYGOS IŠTRAUKOS: ■ XIX amžiuje ir XX amžiaus pirmoje pusėje Lietuva dažnai būdavo apibūdinama kaip kryžių kraštas. Liaudies
meistrų padaryti kryžiai, dažniausiai pakelėse ir prie sodybų, būdavo statomi įvairiausiomis progomis – minint sukaktis, dėkojant Dievui, meldžiant malonės ar atleidimo. Taip susiformavo unikali lietuvių liaudies meno šaka – kryždirbystė. 2001 metais ji įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Kryžiai Lietuvoje buvo atkakliai statomi ir tais laikotarpiais, kai jų statybą draudė arba ribojo kraštą okupavusi Rusijos imperija ir Sovietų Sąjunga. Todėl kryžių statymas lietuviams turėjo ne tik religinę ir paprotinę reikšmę, bet buvo ir viena iš tautinės tapatybės ir kovos su okupantais išraiškos formų. Keliaujant per Lietuvą vis dar galima pastebėti nemažai šios nykstančios kultūros atgarsių. Neretai sunykusio kelio ar buvusios sodybos vietą mena vienintelis ženklas – laukuose stovintis kryžius. P. 139. Pakelės kryžius tarp Gikonių ir Rozalimo. Pakruojo rajonas, 2008.
■ XX amžiaus pradžioje Lietuvoje buvo apie tūkstantį vėjo malūnų. Lygumose ant kalvelių išdidžiai stovintys
malūnai buvo neatsiejama lietuviško kraštovaizdžio dalis, o miesteliuose tai buvo vieni svarbiausių statinių. Vėjo energija buvo naudojama ne tik grūdams malti – malūnų sparnai suko medžio apdirbimo, tekstilės ir kitus mechanizmus. Paplitus vidaus degimo ir elektros varikliams, malūnai ėmė sparčiai nykti, daugelis buvo perdaryti, apleisti arba nugriauti. Iki mūsų dienų išliko apie šimtą šių statinių. Dauguma jų – apgailėtinos būklės. ■ Šie mūrinio vėjo malūno griuvėsiai – kitados čia buvusio Montjurgių kaimo palikimas. Malūnas ypatingas tuo, kad pastatytas iš šlifuotų akmenų – tada tai buvo prabanga. Yra žinoma, kad Montjurgių malūnas iškilo prieš Pirmąjį pasaulinį karą, o 1941 metais kilus gaisrui sudegė jo kepurė ir vidaus įranga. P. 101. Vietovė netoli Juknaičių. Pakruojo rajonas, 2008.
■ Gėlas vanduo – vienas iš nedaugelio gamtos išteklių, kurių turtinga Lietuva. Ežeruose, upėse ir požeminiuose
telkiniuose slypi didžiuliai tyro vandens klodai. Pagal geriamojo vandens kokybę Lietuva yra viena pirmaujančių šalių pasaulyje. ■ P. 156. Šešuolių ežeras. Molėtų rajonas, 2010. ■ Salelė su bebrų namu pelkėjančiame Paviršulio ežere. Vidutinis gylis čia siekia vos pusę metro, todėl šis vandens telkinys labai mėgstamas ūdrų, bebrų ir vandeninių pelėnų. P. 157. Paviršulio tyrelio zoologinis-botaninis draustinis. Radviliškio rajonas, 2009.
INFORMACIJA APIE KNYGĄ
Pavadinimas: Nuostabi šalis / Splendid Country. Autoriai: Vidas Kaupelis ir Algimantas Deikus. ISBN: 978-609-95652-0-0. Išleidimo metai: 2014. Kalbos: lietuvių ir anglų. Puslapių skaičius: 422. Nuotraukų skaičius: 364. Viršelis: kietas, laminuotas. Įpakavimas: lagaminėlis su rankena. Išmatavimai: 375 mm (plotis) x 275 mm (aukštis). Svoris: 4,5 Kg. Leidėjas: UAB „Splendid Country“. Papildoma informacija: www.nuostabisalis.lt.
NUOSTABI šalis