Toms, kurios kuria savo laimę ir įkvepia kitus būti laimingus
Laiškų knyga Mūzoms Moteris. Tu esi mano Mūza. Tu drąsi akiplėša ir kukli ledi. Tu – nuotykių ieškotoja ir vietoje nenustygstanti keliautoja, nebijanti atsidurti kitame pasaulio krašte. Tu – namų siela ir visur spėjanti dešimtdarbė mama. Tu stilinga ir puikų skonį turinti miestietė. Tu – intelektuali ir žodžio kišenėje neieškanti charizmatiška kūrėja. Tu – aistringai Ibisos paplūdimyje šokanti deivė. Tu – stipri pergalių siekianti kovotoja, tu plauki, skrieji per takus, kalnus, esi bebaimė, grakšti ir vikri laukinė amazonė. Tu nematuoji liemens apimties nei prieš miegą, nei anksti ryte, tu pamiršai, kur namuose yra svarstyklės.
Nuotrauka: Eglė Pinikienė
Tu nedangstai veido knygomis, kurių niekada neskaitei, ir kai nepažįstamasis pažvelgia tau į akis, tu niekada nenusuki žvilgsnio... Tu nestovi prie veidrodžio girdama arba peikdama savo kūną, tu jauti, kad esi graži ir laiminga, tau nereikia daugiau įrodymų, tu jauti savo moteriškumą – tai tavo sielos būsena, ne išorė. Tu nebijai žavėtis kitomis moterimis, jos tau pasakoja apie tave – įsiklausyk. Tu nekopijuoji svetimų gyvenimų, tau nereikia svetimo džiaugsmo – tu pati kuri savo laimę.
Tu esi Mūza.
Apie knygą Kartais gali turėti šimtą prabangių suknelių, du šimtus meno kūrinius primenančių itališkų batelių porų, po keletą kiekvienai progai skirtų skirtingų, pasakiškus pinigus kainuojančių rankinių, gali sukaupti priešų ir pavyduolių eilę, kuri reklamuos tavo vardą ir pavardę visame pasaulyje… Gali nusiurbti sau nepatikusią kūno dalį, gali net ištiesinti raukšles kaktoje arba prisisegti žvilgančius plaukus iki pat žemės... Tu gali apgauti veidrodį, tačiau ne save ir ne tuos, kurie glaudžia galvą prie tavo širdies, paslapčiomis skaičiuodami širdies dūžius… Kartais tik meilus žvilgsnis, tik tyra širdis, tik geras žodis mus atitolina nuo žmogiškos puikybės ir atskleidžia moterį kaip svarbiausią pasaulio karalienę – nuoširdžią ir nuostabią – Mūzą. Kartais gyvenimas tau duoda viską, tik reikia turėti pakankamai drąsos tai pasiimti.
Elegance is when the inside is as beautiful as the outside. Coco Chanel 8
Mokykloje aš išmokau prisitaikyti, kolegijoje išmokau būti nepastebėta, universitete išmokau būti savimi, atlikusi praktiką išmokau pasitikėti savo jėgomis, darbe išmokau juodai arti, iš knygų išmokau kurti, gyvenime išmokau mylėti ir netramdyti svajonių, tapusi mama supratau, jog visko teks mokytis iš naujo… Supratau, kad gyvenimas nėra tik vienas tiesus kelias su įkalnėmis, viršūnėmis ir nuokalnėmis, gyvenimas kartkartėmis atveda tave į kryžkelę, kur turi pasirinkti teisingiausią kryptį. Baisiausia būna tada, kai suabejojame, juk būtent tada mes prarandame pusiausvyrą ir užmirštame, kad laimė visai šalia, juk jos pilni mūsų plaučiai, tik turime nepamiršti kvėpuoti, branginti, mylėti, duoti, dalytis, rūpintis, saugoti, bučiuoti, apkabinti, pasitikėti, pasiaukoti… Pirmas žingsnis naujame kelyje gali būti labai nedrąsus, tačiau nejau pamiršome, koks jaudinantis ir gyvas tas pirmojo karto plazdėjimas mūsų sieloje? Linkiu, kad gyvenime būtų kuo daugiau tų pirmųjų kartų, tik jie mums suteikia išminties ir stiprybės!
Nuotrauka: Imantas Boiko. Mūza: Miglė
Tu esi mano mūza Tikrasis grožis pradeda skleistis jūsų širdyje, jei mylėsite pasaulį, jei pačios kursite laimę, puošite gyvenimą bučiniais ir apkabinimais, kalbėsite nuoširdžiais žodžiais ir šypsenomis... Likimas padovanos jums sparnus ir jūs išvysite kasdienybę iš paukščio skrydžio – jūsų dangus ten, kur jūsų svajonės. Moteris man žaviausia tada, kai jos dangus yra bekraštis...
Prašau, atidžiai perskaitykite! Knygas dažniausiai perkame ne dėl to, kad jas skaityti labai populiaru ar madinga. Knyga turi būti jums artima, beveik kaip seniai pažįstamas bičiulis, kuris gali netikėtai prajuokinti ar sugraudinti, priversti susimąstyti arba nuvyti visus rimtumus bei nerimą šalin. Renkantis knygą nėra jokių išankstinių garantijų, tik rekomendacijos, kuriomis galime tikėti arba ne. Jums skirtoje knygoje beveik visada atrasite svarbų klausimą arba atsakymą. Galbūt ji netgi įkvėps jus parašyti savo knygą ir jūs tapsite leidėjų išsvajotu laimės kūdikiu – populiaraus ir fenomenalaus „bestselerio autoriumi“. Niekada negali žinoti, kuri knyga gali pakeisti jūsų gyvenimą.
Almost always people only like books that they can identify with. This is why you must carefully avoid popular bestsellers. We risk trooping together in popular thinking, reflecting an ordinary hero, a hero or heroine who lasts a season.
13
Dažniausiai žmonės mėgsta tas knygas, su kuriomis gali susitapatinti. Būtent todėl turime būti atsargūs ir vengti „bestselerių“. Mes rizikuojame persisunkti populiariu mąstymu, kurį atspindi paprastas herojus, toks veikėjas ar veikėja, kurie bus „ant bangos“ tik vieną sezoną. Lina Sotis, italų žurnalistė ir rašytoja „Moteris. Tu esi mano mūza“ yra laiškų knyga, čia nėra vienos pradžios ir pabaigos. Rašant šią knygą manęs nebuvo užvaldžiusi jokia fanatiška aistra sukurti kvapą gniaužiantį „bestselerį“, o jei knyga visgi tokia taptų, lietuviškasis „bestseleris“ niekada negalėtų lygiuotis su tūkstantiniais įvairiomis kalbomis išleistų ir išverstų knygų tiražais. Tarp jų mano knyga būtų tik mažytis pasiklydęs lašelis vandenyne. Iš didelės meilės knygoms ir skaitymui, dar svarbiau, iš pagarbos jūsų laikui ir nuotaikai patariu, kad prieš pirkdami šią knygą bent minutę pavartytumėte, perskaitytumėte atsitiktinę pastraipą, geriau kelias... Galbūt tikėjotės ko nors kito?
14
Prašau, nepirkite knygų nepajutę jų savo rankose. Jei širdis nesuvirpėjo perskaičius keletą eilučių, kažkurioje lentynoje tikrai laukia ta, kuri apvers jūsų minčių pasaulį aukštyn kojomis. Gal tai vienintelis šansas, užtruksite tik minutę... Maloniai siūlau, įsitikinkite, ar nešvaistote savo laiko veltui.
Kartais atrasti savo gyvenimo meilę užtenka vieno žvilgsnio, o kartais tai būna tik susižavėjimas... Kaipgi pastebėtum gyvenimo grožį, jei nustotum žavėtis?.. Pagarbiai savo skaitytojams Anželika Liauškaitė
Nuotrauka: Monika DovidaitÄ—. MĹŤza: Karolina
I LAIŠKAS
Šį kartą net nereikia galvoti, kokiu laišku pradėti pasakojimą, koks pirmasis sakinys būtų teisingiausias. Regis, mano pirmoji knyga „Netobula moteris“ nori priminti apie save ir moterį, kuri dar neturėjo progos pasimatuoti vieną įsimintiniausių savo gyvenimo suknelių... Lai šis, jau trečias, tęsinys apie neišsipildžiusią nuotaką primena apie kur kas svarbesnę gyvenimo laimę... Apie meilę, kuri moka laukti, apie laisvę, kuriai priklauso visas dangus, apie stebuklus, kuriuos giedrame nakties skliaute mums sukuria žvaigždės...
Toms, kurios neištekėjo pirmos (III ) Liepa jau kurį laiką tampa mano gimtadienio išsipildymų, saulėtų atostogų, niekada neregėtų ir naujai atrastų skonių, garsų bei paveikslų kino juosta, kuriai slapčiomis atlieku savo svajonių reviziją. Šiais metais net neabejojau, 17
kad viskas bus išties ypatinga, juk, mano pačios įsitikinimu, trisdešimtasis gimtadienis privalėjo pakloti viso pasaulio laimę man po kojomis, o liepos penkioliktąją atsimerkusi turėjau pajusti mistišką nušvitimą ir tapti išmintingesne, seksualesne, brandesne... moterimi. Pagal senąjį scenarijų man turėjo pasipiršti, todėl šiame laiške jau tikėjausi pranešti breaking news – šio laiško tęsinio nebebus, happy end. Pasididžiuodama norėjau rašyti, kad pagaliau galite atsipūsti, aš išeinu į kūrybinę pensiją, nes esu pernelyg laiminga, pernelyg suaugusi, per protinga, per daug pasiekusi, todėl man nebereikia fantazijų, jos visos ką tik išsipildė, būtent tada, kai vienu įkvėpimu užpūčiau trisdešimt žvakučių ant torto. Valio! Johnas Paulas Youngas pagaliau tik man vienai dainuoja „Love Is in the Air“:
Love is in the air everywhere I look around Love is in the air every sight and every sound and I don’t know if I’m being foolish Don’t know if I’m being wise But it’s something that I must believe in And it’s there when I look in your eyes. Visgi absurdiškiausias jubiliejaus noras net nesuskubo pildytis, jam visai nerūpi mano kaprizai ar svarbūs pla18
nai, kiekvieną liepos penkioliktąją aš nesiliauju jo erzinusi savo mažyte neišsipildžiusios nuotakos isterija, bet likimas niekada nepyksta, atvirkščiai, jis tik nusišypso ir nuoširdžiai nusikvatoja: „Jau šiai madam tikrai taip paprastai nepasiduos, materialioji Coco jau turi princą, kuris jai padovanojo net tik didelę Chanel dėžę su išties pavydėtinai žavia staigmena.“ Tačiau juk svarbiausia, kad ryte vos nubudusią jis mane apkabino ir pabučiavęs įteikė savo jaukią, šiltą, švelnią meilę. Tiesa, tai meilė be oficialaus antspaudo ar žiedo, bet nejau šis formalumas toks nepakeliamas, kad būtinai turi sugriauti moteriškų troškimų smėlio pilį? Čia turiu stabtelti, užsimerkti, priartėti prie šėlstančių bangų ir sugrįžti atgalios į Sardiniją, kai prieš porą savaičių mažyčiame kateryje tolau nuo vienos įspūdingiausių Kostos Smeraldos jachtų krantinės. Išlaikiusi pirmą vizualų fizinio pasirengimo testą ir sunerimusiai nardymo instruktorei atsakiusi į mėnesių klausimą, visgi gavau iš pirmo žvilgsnio nelabai užtikrintą leidimą leistis į nuostabių Viduržemio jūros salų kelionę link žydrųjų Cala Brigantina ir Cala Coticcio salų. Pagaliau mane aptempęs nardymo kostiumas sušlaps iki paskutinio siūlelio ir aš džiaugsmingai pasisveikinsiu su visais vietiniais jūros gyventojais, ne veltui šios akistatos laukiau jau nuo praėjusio pavasario, kai su pavir19
šiniu nardymu susipažinau Indijos vandenyne, tada dar nežinojau, kad tai taps tokia stipria manija. Prisimenu, kaip atsargiai teko įsiropšti į vandenį ir kaip nekantravau pradėti mudviejų su draugu maršrutą link aukštų uolėtų krantų ir juos juosiančios spalvotų koralų karalystės. Prisimenu, kaip ne sykį jam teko mane vytis, nes vos pamačiusi kokį išskirtinių žuvų būrį aš be jokios baimės nusekdavau joms iš paskos. Visgi Kosta Smeralda garsi ne tik šalia esančiomis unikalių spalvų miniatiūrinėmis arba net miestais tapusiomis didesnėmis salomis, tai nepakartojamų gamtos paveikslų chaosas, kuris atima žadą pirmiausia tada, kai keliauji siauručiais kalnų serpentinais ir nedrąsiai išpūti akis priešais kiekvieną pralekiantį automobilį, nes, regis, dviem ant stataus skardžio verčiau nesusitikti. Sardinijoje esanti Kosta Smeralda kaip paauksuotas magnetas vilioja tuos, kurie ieško išskirtinumo, ne veltui čia esančio Porto Červo miesto centras kaip vienas didelis butikas, kuriame galima rasti ne tik mados namų Hermes ar Prada vitrinų, bet ir išskirtinės juvelyrikos bei laikrodžių parduotuvių karštąjį tašką. Aš neslėpsiu, kad čia siūlomos dizainerių gėrybės toli gražu ne mano kišenei, bet kadangi mudu su draugu nealpstame neužsisakę Cristal šampano, tai nepaisant pato20
siško kičo mums čia turbūt viena romantiškiausių vietų gurmaniškoms vakarienėms. Tiems, kurie dievina jūrų gėrybes, Sardinija – vienas geriausių pasaulio kampelių išbandyti sumanių vietinių šefų meniu ir grožėtis saulėlydžiais iš restoranų terasų. Nemanau, kad reikia būti multimilijardieriumi, kad tave užplūstų nepakartojami įspūdžiai, juk už gamtos grožį priešais akis mokėti nereikia, svarbu tik sumaniai paskirstyti savo kelionių biudžetą. Kai pirmą kartą pravėriau mūsų viešbučio, kurį taip kruopščiai rinkau, duris, negalėjau patikėti, kad viskas aplink pranoko bet kokius įsivaizduotus lūkesčius. Atvykus vėlai vakare mus pasitiko elegantiškas, stilingas, šviesus, baltas interjeras, malonus personalas ir itališkų vestuvių šurmulys. Tą ir kiekvieną kitą vakarą, pravėrę duris į sodą ir tolumoje raibuliuojančią jūrą, galėjome klausytis fortepijonu atliekamų melodijų, sklindančių iš atviro baro balkono, kartais net jau gerokai po vidurnakčio. Atostogų idilė visada užliūliuoja ramybe arba nuotykių adrenalinu, todėl jos kaltos dėl to, kad buvau per daug laiminga ir nesusimąsčiau apie savo kompromituojantį draugės statusą visuomenėje, juk dabar, kai didėja mano pilvas, o kažkur tolėliau širdies plaka dar viena mažytė širdelė, turėčiau sviesti savo Chanel dėžę sutrikusiai antrajai pusei į veidą už nepagarbą ir nesupratingumą. „Tai kur 21