Mikė Pūkuotukas ir aš

Mikė Pūkuotukas ir draugai

Mi kė P

ū k uot u kas

Pa r š el i s

Tig r a s

Tr iu šis

K r istofe

K en

r i s R ob i n a s

g a i r R iu k a s

Nu lėpausis

Pelė da

Kad ir ka˛ mes veikiam, visad esam du – Mikė Pūkuotukas ir aš pats kartu.

Pūkuotukas pritarė: „Šitaip iš tiesu˛...“

O tada pama˛stė, ar tikrai žinau – kadais buvom dviese, bet paskui daugiau...

– Skaičiuokim drauge, – Pūkuotukas sako.

– Skaičiuokim drauge, – taria jis.

– Vienas kart du lygu aš ir tu. Šitaip juk buvo nuo pat pradžiu˛.

– pa , t ben e –N

atsirado daugiau draugu˛, – , ė k i M iškė

re

ti i e i r o kurie neturi ko veikti ir n

– Štai ka˛ manau, – Pūkuotukas pasakė.

– Šitaip manau, – tarė jis.

. u t kar

– Tikriausiai tu teisus, – aš pasvarsčiau, o Mikė pritarė: „Taip, supratau.“ – Manau, kai išėjom iš savo namu˛, buvom tik dviese, mudu abu.

Dabar atsirado keli, ir man neramu.

– O gal ir daugiau, – Pūkuotukas pasakė.

– Gal ir daugiau, – tarė jis.